JAV gynybos departamento žvalgybos ekspertai mano, kad Ukrainos keleivinis lėktuvas „Boeing 737“ Irane buvo numuštas raketos. Apie tai skelbia CBC ir „Newsweek“.
Šią tezę, anot ekspertų, patvirtina tai, kad buvo užfiksuoti priešraketinės gynybos sistemos signalai. Be to, palydovai užfiksavo du paleidžiamų raketų blyksnius bei dar vieną – greičiausiai sprogimo blyksnį.
Amerikiečių žiniasklaida taip pat teigia, jog JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo ekspertai spėja, kad lėktuvas galėjo būti numuštas netyčia.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Versijos dėl sudužusio Ukrainos lėktuvo: nelaimingas atsitikimas ar teroro aktas?
Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas brigados generolas Abolfazlas Shekarchi kategoriškai atmeta versiją, esą Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvą „Boeing 737-800“ numušė raketa. Ši versija, jo manymu, – visiškas melas.
Tokį Vakarų žiniasklaidos įtarimą Irano generolas atmeta kaip išgalvotą, pritemtą. Taip bent jau skelbia Irano naujienų agentūra „Mehr“.
Anot Irano generolo, JAV pradėjusi „psichologinį karą“, todėl ir prireikė panašaus pobūdžio įtarinėjimų.
Be kita ko, generolas Shekarchi pridūrė, jog dauguma tuo į nelaimę patekusiu lėktuvu skridusių keleivių buvo „auskinis Irano jaunimas“. Primenama, kad katastrofą patyrusiu lėktuvu skrido net 147 iraniečiai, iš kurių – daug išsilavinusio, aukštuosius mokslus baigusio, perspektyvaus, svarbius postus galėjusio užimti jaunimo atstovų.
Irano generolas įsitikinęs, jog versijos, esą „Boeing 737-800“ sudužti dėl išorės poveikio, „nepatvirtins joks karinis ar politinis ekspertas“.
Ukrainos ambasada Irane pareiškė, kad atakos ar raketų išpuolių versijos buvo atmestos, tačiau vėliau pakoregavo šią nuomonę – kategoriškai neatmetė galimybės, jog lėktuvą galėjo numušti teroristų paleista raketa arba sprogti pačiame lėktuve įtaisyta bomba.
Primename, kad Ukrainos oro linijų keleivinis lėktuvas „Boeing 737-800“ sudužo sausio 8 d. netoli Teherano, iškart po pakilimo. Ukrainos užsienio reikalų ministerija teigė, kad per avariją išgyvenusių žmonių nėra. Tikrosios nelaimės priežastys vis dar nežinomos.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Laive buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai, įskaitant 11 Ukrainos piliečių. UIA jau paskelbė išsamų lėktuvo katastrofos aukų sąrašą \.
Ukrainos Generalinės prokuratūros tarnyba pradėjo išsamų katastrofos priežasčių tyrimą. Baudžiamoji byla buvo pradėta pagal 3 str. 276 (eismo saugumo taisyklių pažeidimas arba neteisingas oro transporto priemonės eksploatavimas).
Taip pat aiškinamasi, ar buvo tokių keleivių, kurie užsiregistravę skrydžiui, paskutinėmis minutėmis pakeitė savo planus – nusprendė neskristi. Šiuo metu egzistuoja versija, jog paskutiniąją minutę nutarė nebeskristi du asmenys. Kas jie ir kodėl nutarė nebeskristi, – aiškinamasi.
Irano civilinės aviacijos organizacija pareiškė, kad neperduos skrydžio įrašus fiksavusios „juodosios dėžės“ Amerikos koncernui „Boeing“. Ukrainos užsienio reikalų ministerija mano, kad Iranas neturėtų „juodosios dėžės“ niekam perduoti, nes joje – pagrindiniai duomenys tiriant katastrofą.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo katastrofos Teherane.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir Ukrainos žmonėms dėl daugybę gyvybių nusinešusios lėktuvo katastrofos Irane.
„Šiuo sunkiu metu linkiu visokeriopos stiprybės, ištvermės ir susitelkimo aukų šeimoms ir artimiesiems”, – teigė prezidentas.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis Seimo ir savo vardu pareiškė nuoširdžią užuojautą Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Dmytro Razumkovui.
„Liūdime kartu su Jumis ir Jūsų šalies žmonėmis. Stiprybės šią sunkią akimirką aukų artimiesiems ir visai Jūsų tautai”, – užuojautoje sako parlamento vadovas.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis taip pat reiškia nuoširdžią užuojautą visų lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.
„Tai žiauri katastrofa, kuri nusinešė šimtus žmonių gyvybių. Reiškiu nuoširdžią užuojautą visų valstybių, kurių piliečius palietė ši katastrofa, vadovams ir linkiu stiprybės visiems, kuriuos užklupo ši skaudi netektis”, – sakoma premjero užuojautoje. Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA foto.
Kaip ELTA jau skelbė, trečiadienį Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing-737″ su 180 keleivių sudužo netrukus po pakilimo iš Teherano oro uosto. Lėktuvas iš Imamo Khomeinio oro uosto skrido į Kijevą.
Katastrofos priežastis, manoma, techninis defektas.
Pasak Irano televizijos kanalo „Press TV”, orlaivyje buvo 180 žmonių. „Reuters” praneša, kad visi lėktuvu skridę žmonės žuvo. Nelaimės aukomis tapo Kanados, Ukrainos, Irano, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Afganistano ir kitų šalių piliečiai.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Lenkų tyrėjai vyks į Smolenską ir dar kartą tirs 2010 m. sudužusio lėktuvo nuolaužas, pranešė Varšuvos prokuratūra.
Prieš 9 metus įvykusioje katastrofoje žuvo tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis.
Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tupolev Tu-154“ sudužo 2010 m. balandžio 10 d. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų prezidentas L. Kaczynskis, buvęs prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, taip pat daugelis aukštų Lenkijos kariuomenės pareigūnų ir valdininkų.
Lenkijos naujienų portalo wpolityce.pl teigimu, tyrėjai į Smolenską vyks jau šį savaitgalį, jų tyrimas įvykio vietoje truks savaitę. Paskutinį kartą Lenkijos ekspertai lėktuvo nuolaužas tyrė šiemet gegužę.
Oficiali katastrofos priežastis – pilotų klaida dėl itin tiršto rūko, tačiau Lenkijoje netrūksta sąmokslo teorijų, esą Rusija gali būti atsakinga už Lenkijos politinio elito žūtį.
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderio ir žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio nuomone, lėktuvo katastrofa yra teroro išpuolis.
Australijos ir Nyderlandų premjerai Scottas Morrisonas ir Markas Rutte pareiškė sieksiantys, kad kaltieji dėl „Malaysia Airlines“ reiso MH17 numušimo būtų nuteisti, net jei tam prireiks daugelio metų, praneša „Reuters“.
„Boeing 777“ orlaivis buvo numuštas prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje 2014 m. liepos 17 d. Visi 298 lėktuvu skridę žmonės žuvo.
Nyderlandų vedama tyrėjų komanda birželį pateikė kaltinimus žmogžudystėmis trims rusams ir ukrainiečiui. Tiesa Rusija ir prorusiški separatistai kaltinamųjų išduoti neketina, todėl teismo procesas Nyderlanduose vyks jiems nedalyvaujant.
„Nenurimsime, kol byla nebus užbaigta taip, kad visi galėtume jausti, jog teisingumas buvo įvykdytas. Tam gali prireikti daugiau metų nei mums norėtųsi“, – vizito Australijoje metu sakė M. Rutte.
Dauguma MH17 keleivių buvo olandai, katastrofoje taip pat žuvo kelios dešimtys australų.
„Mes stovime petys petin, ir toliau sieksime teisingumo šiuo klausimu, tiek ilgai, kiek reikės, ir nenuilsdami“, – Nyderlandų premjerui antrino S. Morrisonas.
Jungtinė tyrėjų komanda, kurią suformavo Australija, Belgija, Malaizija, Nyderlandai ir Ukraina, nustatė, kad lėktuvą numušė rusiška raketa.
Keturiems kaltinamiesiems buvo įteikti tarptautiniai arešto orderiai, tačiau, Nyderlandų teisėsaugos teigimu, Rusija nebendradarbiauja su tyrėjais ir neketina išduoti kaltinamųjų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija neigė teiginius dėl nebendradarbiavimo, tačiau tuo pačiu tvirtino, neva tyrimų siekiama pakenkti Maskvos reputacijai.
Pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino MH17 numušimą „baisia tragedija“, tačiau tikino, kad Maskva dėl to nekalta, nes katastrofą esą įvyko dėl kitokių priežasčių.
Čekijos vyriausybiniame lėktuve antradienį įvyko pavojingas incidentas – iš vieno apsauginio tarnybinio ginklo nuaidėjo šūvis, pranešė čekų visuomeninis transliuotojas ČT. Orlaivis tuo metu Briuselio oro uoste dar buvo ant žemės.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas Belgijos sostinėje dalyvavo ES šalių lyderių susitikime, kuriame buvo diskutuojama apie Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude’o Junckerio įpėdinį.
Dėl incidento pradėtas tyrimas. Pirmaisiais duomenimis, šūvis pasigirdo užrakinant ginklą.
Panašus incidentas 1994 metų balandį vos nesibaigė katastrofa. Tuometinio Čekijos gynybos ministro Antonino Baudyšo skrydžio metu vienas apsauginis netyčia peršovė lėktuvo salono grindis ir pataikė į degalų baką. Orlaivis tada turėjo tūpti avariniu būdu.
Japonija pirmadienį su gėlėmis, tyliomis maldomis ir ašaromis paminėjo aštuntąsias pražūtingo žemės drebėjimo, cunamio ir branduolinės katastrofos metines.
Dėl šių nelaimių buvo nuniokota šiaurės rytinė šalies pakrantė, o 18 500 žmonių žuvo arba dingo.
Japonijos premjeras Shinzas Abė, įstatymų leidėjai ir šeimos nariai, kurie nelaimės metu prarado brangius žmones, 7.46 val. Lietuvos laiku nulenkė galvas maldai ceremonijoje Tokijuje.
„Liūdime, galvodami apie šeimos narius, gimines ir draugus praradusių žmonių kančias“, – sakė. Sh. Abė.
Praėjus aštuoneriems metams po tragedijos, jis pabrėžė, kad rekonstrukcija daro „nuolatinę“ pažangą, bet pažadėjo tęsti vyriausybės paramą dešimtims tūkstančių žmonių, kurių gyvenimo sąlygos vis dar prastos.
Remiantis apklausomis, 72,9 proc. rinkėjų mano, kad Japonijos vyriausybė turėtų sustabdyti savo branduolinių technologijų eksporto politiką, palyginti su 14,7 proc., kurie tokią politiką palaiko.
„Geltonųjų liemenių“ protestai yra katastrofa Prancūzijos ekonomikai, sekmadienį reporteriams sakė šalies ekonomikos ir finansų ministras Brunas Le Maire’as.
„Tai katastrofa prekybai ir mūsų ekonomikai“, – sakė ministras, lankydamas per protestus nusiaubtas parduotuves Paryžiuje.
Ministro teigimu, protestai tikrai turės didelę įtaką Prancūzijos ekonomikai.
„Dėl „geltonųjų liemenių“ protestų metų pabaigoje turime tikėtis naujo ekonomikos vystymosi sulėtėjimo“, – teigė B. Le Maire’as.
Saugumo sumetimais, dėl protestų šį savaitgalį Paryžiuje buvo uždaryta daug turistų lankomų vietų, pavyzdžiui, Eifelio bokštas, Luvro ir Orsė muziejai, taip pat neveikė daug parduotuvių ir restoranų.
Dar anksti skaičiuoti visą padarytą žalą, bet akivaizdu, kad ji labai didelė. Sostinei padaryta itin didelė žala, buvo deginami automobiliai, siaubiamos parduotuvės, daužomi langai. Remiantis pranešimais, vien gruodžio 1 d. Paryžiui padaryta žala siekia iki 4 mln. eurų.
Tikros gatvių kautynės Paryžiuje. EPA – ELTA nuotr.
Gruodžio 8 d. Prancūzijoje vėl vyko „geltonų liemenių“ judėjimo, protestuojančio prieš augančias pragyvenimo išlaidas ir apskritai prezidentą Emmanuelį Macroną, protestai.
Teigiama, kad šį savaitgalį vykusių protestų metu Paryžiuje buvo padaryta netgi dar didesnė žala nei praėjusį savaitgalį, tačiau sužeistųjų skaičius mažesnis.
Paryžiuje, Lilyje, Lione, Marselyje, Nante ir Tulūzoje demonstrantai susirėmė su policija. Visoje šalyje protestavo daugiau kaip 136 tūkst. žmonių.
Paryžiuje dega automobiliai. EPA – ELTA nuotr.
Tai buvo jau ketvirtasis savaitgalis iš eilės, kai Prancūziją drebino protestai.
Remiantis naujausiais Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per protestus gruodžio 8 d. suimti 1 723 žmonės. Didžioji dalis jų sulaikyti įtarus, kad jie „ketina imtis smurto arba kurstyti jį“.
Malaizijos aviacijos kompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“, numušto 2014 metais virš Rytų Ukrainos, žūties ketvirtųjų metinių dieną Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy`is Huntas paragino Maskvą prisiimti atsakomybę už katastrofą, praneša BBC.
Anksčiau Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją sunaikinus orlaivį, kuriuo skrido 298 žmonės.
„Norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir draugams. Jūsų artimieji, nužudyti tokiomis siaubingomis ir sukrečiančiomis aplinkybėmis, verti teisingumo“, – sakoma Didžiosios Britanijos URM tinklalapyje paskelbtame ministro pareiškime.
„Ketverius metus trukęs atkaklus tarptautinės tyrėjų grupės darbas atskleidė, kad lėktuvą numušė „Buk“ tipo raketa, priklausiusi Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos 53-iajai brigadai ir paleista iš teritorijos Ukrainos rytuose, kontroliuojamos prorusiškų separatistų“, – pažymėjo J. Huntas.
Anot jo, tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad Rusija nebrangina žmogaus gyvybės ir negerbia taisyklėmis grindžiamos tarptautinių santykių sistemos.
„Boeing 777“ sudužo Rytų Ukrainoje 20144 metų liepos 17 d. 16 valandą 20 minučių vietos laiku.
Daugumą orlaivio keleivių sudarė Nyderlandų piliečiai. Tarp aukų taip pat buvo Australijos, Malaizijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Kanados, Indonezijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos ir Filipinų piliečių.
Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šia tragedija.
Dezinformacija, demagogija, šnipai ir propaganda Lietuvos bei kaimynių rusakalbėje spaudoje
Rusai nenusileis. Slaptai.lt nuotr.
Skriaudžiame kitataučius. Žmonės palieka Lietuvą, nes nebetiki teisingumu – taip išsamiame interviu leidiniui „Obzor” teigia su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga į Seimo narius pakliuvusi Vilniaus miesto tarybos narė Romualda Poševeckaja.
Na, sunku ginčytis dėl to nebetikėjimo. Ir emigracijos. Įdomiau kas kita: politikė bėdavoja, kad viešai deklaruojama visų tautybių lygybė (savivaldybės svetainė kitomis kalbomis, gatvių lentelės keliomis kalbomis ir pan.), tačiau tuo pat metu uždaromos rusiškos mokyklos. Nes mažėja mokinių. Emigruoja.
Ak, kažkaip susipainiojo politikė, puola aškinti, kad tai susiję su jautria nacionalinių mažumų politika, o ne ekonomika. Žodžiu, skriaudžiame. Tegu stovi mokyklos tuščios, bet atviros.
NATO agresoriai. Begėdžiai NATO kariai Vilniaus restorane surengė muštynes, teigia tas pats „Obzor”. Dėmesio, ne įsivėlė ar papuolė, o surengė. Beje, NATO kariai praeitą savaitę papuolė į avariją, kurioje nukentėjo nėščia moteris, Marijampolėje taranavo automobilį su keturiomis merginomis, surengė muštynes Jonavoje, o vasario mėnesį agresyviai reikalavo juos įleisti į naktinį klubą. Siaubas. Kaip kokie okupantai, ar ne?
Pavydas. JAV valstybės departamentas skirs apie tris milijonus dolerių palaikyti nepriklausomai žiniasklaidai Baltijos šalyse, piktinasi „Litovskij kurjer”. Žodį „nepriklausoma” visur rašydamas kabutėse, esą, su ironija. Turbūt altruistiškai liūdi, kad iš tiesų nepriklausoma žiniasklaida tų pinigų negaus. O gal pavydi, kad JAV moka daugiau…
Litovskij kurjer ir Obzor. Slaptai.lt nuotr.
Pasakorius. Analitiniu pasivadinęs portalas „RuBaltic.ru” publikuoja ilgiausią ispanų emigranto Migelio Puertas istoriją, kaip šis iš Ispanijos emigravo į Lietuvą, o iš Lietuvos – į Donecką. Esą, pirmuosius metus gyventi Lietuvoje buvo gerai, bet po Maidano prasidėjo kažkas panašaus į diktatūrą. Migeliui kaip katalonui buvo siaubinga: lietuvių valdžia – už Ukrainos nacionalistus! Universiteto, kuriame jis dėstė, rektorius saugumiečių paskatintas liepė Migeliui pašalinti feisbuko dienoraštį, kuriame jis reiškė savo nuomonę apie įvykius.
Ir net teismui nepasiskųsi, nes teismai Lietuvoje – korumpuoti. Tad Migeris išvažiavo į Donbasą, kad iš ten galėtų savo studentams Lietuvoje toliau pasakoti, kas iš tiesų vyksta čia ir demaskuotų tą propagandą, kurią lietuviai girdi iš televizijos. O dar, pasak pasakoriaus, patys lietuviai sako, kad greitai gali išnykti, Ir kad yra labiausiai geriantys pasaulyje. Ir geria dėl to, kad nežino, kas iš tiesų jie yra.
Saugumiečių valstybė. Lietuvoje sugalvota steigti Valstybės saugumo ministeriją, rašo „RuBaltic.ru”. Nes valstybė esą bijo prarasti piliečių kontrolę. O Lietuvos žiniasklaida atsisako platinti šią informaciją, nes nežino, ką su ja daryti nematydama pilno vaizdo. Pasak portalo, tokios iniciatyvos ir gandai tik dar kartą patvirtina mintį, kad Lietuva turi rimtų problemų.
Nesusipratimas. Lietuva dar du Rusijos piliečius apkaltino dėl 1991-ųjų įvykių Vilniuje, gan neutraliai rašo „baltnews.lt”. Išvardina, kas vyksta. Ir paskui taip nekaltai užsimena: „Priminsime, kad 1990 m. pavasarį Lietuva paskelbė apie atkuriamą nepriklausomybę, tačiau Sovietų Sąjungos vadovybė palaikė tokį sprendimą nekonstituciniu ir pasiuntė į Vilnių kariuomenę. 1991 m. sausio 13-osios susidūrimų metu Lietuvos sostinėje žuvo 14 žmonių, apie 600 buvo sužeista.” Taip, taip, tiesiog kažkoks nesusipratimas.
Demaskavo... Prezidentė Dalia Grybauskaitė interviu estų „Postimess” įvardijo Rusiją pagrindine Baltijos šalių problema, rašo „ru-an.info” (Rusijos naujienų agentūra). Tai jau ne pirmas griežtas Prezidentės pasisakymas Rusijos atžvilgiu. Esą jau 2014 m. ji „šokiravo pasaulio bendruomenę” pranešdama, kad Rusijos Federacija turi tarptautinio terorizmo požymių. Bet, pasak agentūros, paslėptų Grybauskaitės įžeidimų Rusijai faktas lengvai paaiškinamas: Lietuvoje krizė (!!!), auga bedarbystė, krinta BVP. Garsiais žodžiais Grybauskaitė nori nukreipti gyventojų dėmesį nuo tikrųjų problemų. Bet tikroji Baltijos šalių problema, pasak šio neva itin giliai kapstančio straipsnio, ne Rusija, o tokių, kaip Grybauskaitė, politikos neatsakingumas. Dėl asmeninių interesų jie pasirengę paversti Baltijos šalis karo veiksmų arena.
Profesionaliai. „Numirti gražiai. Kodėl Ukraina svajoja apie Baltijos šalių katastrofos scenarijų” – taip straipsnį pavadino „Ria novosti”. Kodėl mažos Baltijos šalys tapo vyresniuoju broliu didelei Ukrainai – daugmaž suprantama, rašo portalas. Jos 20 metų anksčiau tvirtai apsisprendė žengti laisvės ir europietiško pasirinkimo keliu. Tačiau… 2020 metais baigsis ES finansavimas ir visus, kas tai supranta, šis faktas smarkiai nervina. Kai kas dabartinę būklę vadina „trys metai iki katastrofos”. Ką gi, gana aukštos klasės demagogija, pagarba už profesionalumą.
Skurdžios ir piktos. Latvija – labiausiai atsilikusi Baltijos šalis, o Estija nori būti Skandinavijos šalimi, tačiau jai trukdo rusofobija – keistoką įvairių gandų ir idėjų samplaiką skelbia „Vesti.lv”. Bet esą ir Latvija su Lietuva norėtų būti Skandinavija, tik estams ši idėja atrodo realesnė. Tačiau per paskutinį ketvirtį šimtmečio nei Estija, nei Latvija su Lietuva nepasiekė nieko iš to, ką pasiekė Suomija per antrą XX amžiaus pusę, ir šiandien lieka skurdžios, piktos ir smarkiai kompleksuotos rytų europiečių bendruomenės, teigia šis sočios, linksmos ir laisvos bendruomenės portalas.
Šeimyniškas šnipas. Sulaikytas „Donecko liaudies respublikos” informatorius, kuris rinko duomenis apie Ukrainos karines pajėgas Ukrainos kontroliuojamoje Donecko rajono teritorijoje, rašo „inforesist.org”. Kaip nustatė Ukrainos specialiosios tarnybos, informaciją šnipas rinko periodiškai važinėdamas į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, kur esą rūpinosi mylimo tėtuko pensijos atstatymo klausimais.
Girtuoklystė. „Komsomolskaja pravda” korespondentas nutarė įsitikinti, ar „buvę Sovietų sąjungos broliai” lietuviai tikrai geria daugiau už rusus, gavo tam komandiruotę (ir atitinkamus komandiruotpinigius turbūt) į Vilnių. Nepamatė to, ko tikėjosi, pilnos gatvės girtų nesivoliojo. Bet – taip, lietuviai geria. Ir, pasak korespondento, susidarė įspūdis, kad geria ne iš baimės ar skurdo, o iš siaubo, kad šalyje atsirado Blaivybės Demonas – Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Vegyga. Jis esą ir nutekino Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, kad Lietuva – pirmoji pasaulio alkoholikė. Ir pirmiausia, ką padarė Veryga, uždraudė prekiauti alkoholiu Seimo rūmuose. Ir jo ėmė nekęsti visi…
Donaldas Trumpas sužlugdys JAV galybę, – sako žmogus, teisingai išpranašavęs SSSR suirimą
Norvegų sociologijos profesorius Johanas Galtungas, garsus tuo, kad išpranašavo Sovietų Sąjungos žlugimą ir rugsėjo 11-osios teroro aktus, prognozuoja spartesnį JAV pasaulinės galybės nuosmukį ir žlugimą prezidentaujant Donaldui Trumpui, perduoda Hariet Agerholm leidinyje Independent.
„2000 metais jis sukėlė ginčus, išpranašavęs JAV pasaulinės galios žlugimą iki 2025 metų, – sakoma straipsnyje. – Tačiau prie Bušo administracijos /Galtungas/ perkėlė savąją katastrofos prognozę į 2020 metus. Dabar jis sako, kad toji realybė materializuosis po to, kai prezidentu bus išrinktas pasipūtęs milijardierius“.
„Trumpo išrinkimas dėl antiimigracinių motyvų sutampa su vienu sociologo 2009 metais išleistoje jo knygoje „The Fall of the American Empire – and then What?“ („Amerikos imperijos žlugimas – ir kas po to?“) išpranašauto nuosmukio finaliniu etapu, jo prognozuotu fašizmo pakilimu prieš šalies galybės nuosmukį“, – rašo autorė.
Galtungas portalui Motherboard sakė, kad Trumpo išrinkimas „pagreitina nuosmukį“, tačiau pripažino, kad „dar reikia pažiūrėti, ką jis nuveiks kaip prezidentas“. Pasak Galtungo, kritiškas Trumpo požiūris į NATO irgi rodo, kad JAV nebebus supervalstybė.
Smolensko tragedijos aidas atsirito ir iki kūrybinių sluoksnių: kino veikėjai, rašytojai ir menininkai ginčijasi, kaip galima atvaizduoti 2010 metų lėktuvo katastrofą meniniame kūrinyje ir ar apskritai verta tai daryti, rašo The New York Times korespondentas Danas Bilefskis.
Keletas žymių lenkų aktorių jau atsisakė filmuotis režisieriaus Antonio Krauzės filme „Smolenskas“, pranešama publikacijoje. Pats 73 metų režisierius būgštauja, kad filmas gali netekti daugelio milijonų valstybinės paramos dėl to, kad jame pateikiama versija prieštarauja oficialiajai.
„Antras pagal dydį rimtas Lenkijos laikraštis “Rzeczpospolita” už straipsnį apie lėktuvo katastrofą prie Smolensko 2010 metų balandį išsiskyrė su vyriausiuoju redaktoriumi Tomu Vroblevskiu ir kitais vedančiaisiais redaktoriais.
Teksto autorius Cezaris Gmyzis, laikomas žurnalistinių tyrimų autoriumi, irgi bus atleistas. Straipsnyje buvo tvirtinama, kad ant lėktuvo nuolaužų buvo rasta sprogmenų pėdsakų“.
Rusijoje – dar viena gedulo savaitė. Tiesa, visuotinis gedulas Rusijoje nepaskelbtas. Aviakatastrofoje žuvo Jaroslavlio “Lokomotyvo” ledo rutulio komanda. Labai keista, bet Rusijos prezidentas tuo metu buvo kaip tik labai netoliese. Ir vėl kalbėjo apie būtinumą modernizuoti šalį. Žodžiu, vis modernizuoja ir modernizuoja.
Ir dar keista, kad Rusijoje nepaskelbtas visuotinis gedulas. Nepaskelbė, matyt, tik dėl to, kad lėktuvai pas mus pradėjo ypač dažnai kristi. Greičiausiai tokių avarijų tiesiog nutarta neprisiminti. Atkreipkite dėmesį: lėktuvų avarijos Rusijoje tapo tokios dažnos, tarsi kokiame nors Konge. Man, žinoma, galima papriekaištauti, esą skirtumas tarp Rusijos ir Kongo – milžiniškas. Suprask, Kongas neturi kosminių raketų. Čia privalau pabrėžti, kad mūsų kosminės raketos taip pat pradėjo kristi ir dužti. Vis dėl tos pačios priežasties: vagiama, bet iš tarnybos vagių niekas neatleidžia. Jei mes neturėsime įpročio iš tarnybos atleisti valdininkų už tai, kas dedasi jiems pavaldžiose institucijose, lėktuvai Rusijoje vis dažniau kris ant žemės, ir katastrofos kaskart bus skaudesnės.
Kas iš tikrųjų šiandien dedasi Baltarusijoje? Kaip derėtų Lietuvai bendrauti su Aleksandru Lukašenka? Ar nuvertus šiandieninį Baltarusijos diktatorių padėtis šioje šalyje pagerėtų? Kokių klaidų oficialusis Vilnius padarė, siekdamas normalių santykių su oficialiuoju Minsku? Kokių ketinimų turi Baltarusijos opozicija? Kaip būtų galima padėti Baltarusijos opozicionieriams? Ką reikėtų daryti, kad Baltarusija netaptų dar viena Rusijos gubernija? Į šiuos klausimus nėra paprastų atsakymų.
Šiandien mes publikuojame Alkas.lt redaktoriaus Jono Vaiškūno pokalbį su Seimo nariu TS-LKD Tautininkų frakcijos pirmininku Gintaru Songaila. Parlamentaras dėsto savąjį požiūrį į Lietuvos politiką Baltarusijos atžvilgiu.
