Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Žiniasklaidoje per Sekmines šmėkštelėjo žinutė „Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas greitą kelionių laisvės ir prekių bei paslaugų judėjimo atkūrimą pavadino esminiais dalykais Europos ekonomikos atsigavimui per koronaviruso krizę. „Neatvėrus Šengeno erdvės, Europos ekonomika nesustiprės“, – sakė jis Vokietijos žiniasklaidai.“

https://www.delfi.lt/news/daily/world/liuksemburgo-uzsienio-reikalu-ministras-ragina-greitai-atverti-sengeno-zona.d?id=84414581&

Ši žinutė kol kas nesulaukė platesnių komentarų mūsų žiniasklaidoje.

Pasamprotaukime. Vyksta karas su plika akim nematomu judriu priešu. Elementarios saugojimosi nuo jo taisyklės jau žinomos: laikytis pagarbaus atstumo bendraujant su žmonėmis ar apsilenkiant su jais, stengtis neliesti paviršių viešojoje erdvėje plika ranka, sugrįžus namo nusiplauti rankas muilu (nekenkia su muilu nuplauti ir parsineštus daiktus), pasikeisti viršutinius rūbus ir avalynę, čiaudant ar kosint užsidengti burną ir nosį nors delnu, pajutus skelbiamus viruso sukeltus simptomus, nedelsiant kreiptis dėl testavimo. Žinoma, dalis žmonių gali būti viruso nešiotojais, patys to nežinodami, nečiaudėdami ir nekosėdami, net nieko nepajutę. Jiems pasisekė ir tiek. 

Bet karas vyksta ne tik už gyvybes. Karą lydi ekonominiai ir socialiniai nustoliai. Ir pastarieji gali būti baisesni savo mastais ir pasekmėmis toms pačioms gyvybėms. Tad reikia apsispręsti, ar tam tikras žuvusių karių (o jame – visi žmonės kariai) skaičius moralės prasme leistinas vardan ekonominių ir socialinių nuostolių sušvelninimo iki to laiko, kai bus surasti efektyvūs ginklai prieš virusą, patekusį į žmogaus organizmą (vakcinos, vaistai ir t.t.).

Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.

Aš pritariu Liuksemburgo ministro pasiūlymui. Reikia jį nors išbandyti, viską stebint ir kontroliuojant, būnant kovinėje parengtyje, jei priešas pradėtų imti viršų. Tai jau nebūtų netikėtumo Italijoje variantas.

Gegužės 16 d. parašiau: https://slaptai.lt/kastytis-stalioraitis-reikia-pagaliau-ryztis-isspresti-pandemine-moraline-dilema/

“Štai pažvelkime, ką turime per truputį daugiau, negu du mėnesius. Gegužės 13 d. patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1505, sergančių žmonių skaičius: 537, mirusių nuo COVID-19 žmonių skaičius: 54, pasveikusių žmonių skaičius: 908 O dabar paklauskime, kiek per du mėnesius iš viso numirė žmonių. Statistika sako, kad per visus 2018 m. iš viso mirė 39,6 tūkst. žmonių. Galima spėti, kad daugiausiai – nuo ligų, Per du mėnesius – papildomai prie tų 54 virusinių vidutiniškai būtų 6 600 tragedijų.

Reikia pagaliau ryžtis išspręsti moralinę dilemą. Ar nedidelis mirusių nuo viruso skaičius, tegul ir kažkiek didesnis, negu iki šiol, jei bus leista žmonėms grįžti prie ankstesnių užsiėmimų, tarp jų – ir susijusių su laisvu judėjimu Šengeno zonoje, bet nepalyginamas su visų mirčių skaičiais, yra vertas išskirtinės užuojautos. Bet kokia mirtis, nesvarbu dėl ko (tarkime, dėl vėžio, ar dėl gripo viruso sukeltos sveikatos komplikacijos), yra tragedija mirusio, žuvusio ar nužudyto artimiesiems ir draugams.”

Ar parems mūsų  valdžia Liuksemburgo užsienio reikalų ministro pasiūlymą? Tikėkimės. Jau daugelis to tikisi.

2020.06.01; 08:11

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas, remiamas kitų nevyriausybinių organizacijų laišku kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti antradienį Seime priimtas Civilinio kodekso pataisas.
 
Seime ypatingos skubos tvarka buvo priimtas Civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta, kad vietoj iki šiol galiojusio 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatorius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, dabar bus taikomas net 6 mėnesių terminas. Vadinasi, vartotojai tik per 6 mėnesius gali tikėtis atgauti lėšas.
 
Aljansas pažymi, kad nauju teisiniu reguliavimu 6 mėnesių terminas turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų grąžinimui būtų taikomas ne tik karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju, bet ir visais atvejais kelionių organizatoriui vienašališkai nutraukiant turistinės kelionės sutartį.
 
„Jau dabar vartotojai kreipiasi į mus su skundais, kadangi turizmo bendrovės atsisako grąžinti jiems lėšas už sumokėtas, bet neįvykusias keliones. Susikaupus dideliam tokių skundų skaičiui, bus prasminga skelbti grupės ieškinį, nes gali likti tik toks kelias padėti klientams“, – sako aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
 
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba tokius skundus jau skaičiuoja dešimtimis ir šimtais. Dalis besikreipiančių – socialiai pažeidžiami. Vartotojai rašo, kad jie negali atgauti pinigų iš turizmo firmų, tačiau tie pinigai jiems reikalingi čia ir dabar (dalis yra netekę darbo, daliai reikia mokėti paskolas, kai pajamos staiga dėl COVID-19 karantino sumažėjo ir pan.). Tokiems žmonėms kelionės, net jei joms buvo taupyta ne vienerius metus, nebėra joks prioritetas šiuo sunkiu metu.
 
Aljanso kreipimąsi į prezidentą palaiko Lietuvos žmogaus teisių centras, Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 14 nacionaliniu mastu veikiančių negalios nevyriausybinių organizacijų, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 12 organizacijų, NVO vaikams konfederacija, Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma ir kiti NVO sektoriaus atstovai.
 
„Nevetavus ir neištaisius šios Seimo klaidos, Lietuvos laukia ir nemalonumai tarptautinėje erdvėje, kadangi akivaizdu, jog Europos Komisija pradės prieš Lietuvą ES teisės pažeidimo procedūrą“, – teigia K. Kupšys.
 
Seimo Teisės departamentas, vertindamas Civilinio kodekso pataisas, taip pat pažymėjo, kad „siūlomas teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.09; 06:00

Kad būtų suvaldytas naujojo koronaviruso plitimas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siūlys stabdyti keliones į ES.
 
Ji ES šalių lyderiams pateiks atitinkamą pasiūlymą dėl „nebūtinų kelionių“ į Bendrijos šalis, sakė U. von der Leyen pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše. Kelionių draudimas pradžioje galiotų 30 dienų, tačiau, esant reikalui, galėtų būti pratęstas.
 
Be to, Europos Komisija naujomis direktyvomis nori garantuoti laisvą prekių judėjimą Europos vidaus rinkoje per koronaviruso krizę.
 
„Mes turime imtis ypatingų priemonių, kad apsaugotume mūsų piliečių sveikatą, – kalbėjo U. von der Leyen. – Tačiau garantuokime, kad prekės ir būtinos paslaugos toliau galėtų judėti mūsų vidaus rinkoje. Tik taip galėsime išvengti maisto produktų ar medicinos prekių trūkumo“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.17; 07:14

TS-LKD frakcijos narys Stasys Šedbaras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė pradėti tyrimą dėl Seimo nario konservatoriaus Stasio Šedbaro kelionių, kuris, „valstiečių“  duomenimis, vienas savo asmeninėms kaip Seimo nario kelionėms sunaudojo beveik visą Teisės ir teisėtvarkos komitetui metams skirtą tarnybinio transporto ridos limitą.
 
Pradėti tokį tyrimą trečiadienį etikos sargai nutarė bendru sutarimu.
 
Išvadas šiuo klausimu rengs Seimo nariai Andrius Mazuronis ir Ona Valiukevičiūtė.
 
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija kreipėsi į etikos sargus ir Seimo valdybą dėl S. Šedbaro kelionių.
 
Kreipimesi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją nurodoma, kad iš valstybės biudžeto apmokėtos kelionės buvo skirtos ne komiteto veiklai pristatyti, o asmeninei savireklamai, S. Šedbaro, kaip Seimo nario, asmeniniams susitikimams su rinkėjais. Todėl kreipimesi keliama abejonė, ar komitetui skirtas lėšas galima naudoti tokioms grynai asmeninio pobūdžio kelionėms. Juo labiau, kad Seimo narys tokiu atveju gali naudoti jam asmeniškai arba jo frakcijai skirtą ridos limitą.
 
Kaip skelbta viešojoje erdvėje, komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S. Šedbaras apie 10 tūkstančių kilometrų (beveik visą komitetui skirtą tarnybinio transporto ridą) sunaudojo savo kelionėms į regionus, kur rengė vienos istorikės parašytos knygos pristatymo vakarus-paskaitas, nieko bendro neturinčias su jo veikla Teisės ir teisėtvarkos komitete.
 
Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės, jis neturėjo jos pavedimo susitikimuose atstovauti komitetui, konservatorius, pasak jos, tuose susitikimuose net nebuvo pristatomas kaip komiteto pirmininko pavaduotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.30; 00:30

Seimas 2019 metais komandiruotėms iš viso išleido 421 150,85 euro, nurodoma Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus pateiktame dokumente Seimo valdybai. Didžiausias išlaidas komandiruotėms iš visų Seimo frakcijų turėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija.
 
Vis dėlto daugiausia lėšų – per 158 tūkst. eurų buvo sumokėta už Seimo parlamentinių delegacijų komandiruotes tarptautinėse organizacijose ir forumuose. Toliau išlaidų lentelėje rikiuojasi lėšos, skirtos Seimo komitetų dalyvavimui ES Tarybos ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose – tam parlamentarai 2019 m. išleido per 65 tūkst. eurų.
 
Tuo tarpu Seimo vadovų komandiruotės sudarė daugiau kaip 64,6 tūkst. eurų išlaidų. Tai – 4,6 tūkst. eurų daugiau nei buvo planuota. Parlamentinės diplomatijos finansavimas siekė per 53 tūkst. eurų, o nenumatytoms komandiruotėms Seimas skyrė per 34 tūkst. eurų.
 
Parlamento Rytų partnerystės programos komandiruotėms buvo išleista 23,9 tūkst. eurų, o Seimo komitetų komandiruotėms – daugiau nei 15 tūkst. eurų. Parlamentinės diplomatijos pagrindiniai komitetai – Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetai kartu komandiruotėms išleido per 2,6 tūkst. eurų.
 
Daugiausia išlaidų iš visų frakcijų komandiruotėms turėjo LVŽS frakcija – jie darbo vizitams iš viso išleido 2 774,43 euro. Tai vienintelė Seimo frakcija, viršijusi planuotas komandiruotėms skirti lėšas – „valstiečiai“ planavo 2019 m. komandiruotėms išleisti 2,7 tūkst. eurų.
 
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija iš planuotų 1550 eurų komandiruotėms išleido 19,8 euro, o Liberalų sąjūdžio frakcija, planavusi 600 eurų skirti komandiruotėms, išleido 3 eurus.
 
Visos kitos Seimo frakcijos komandiruotėms neišleido nieko arba komandiruotės galėjo būti finansuojamos kitos šalies.
 
Seimo valdyba metų pradžioje buvo suplanavusi, kad išlaidos komandiruotėms sieks 472 tūkst. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.27; 04:00

„Henley“ paskelbė jau tradiciniu tapusį visų pasaulio šalių pasų indeksą, kuriame įvertinamas paso „galingumas“, arba tai, į kiek šalių tokio paso savininkas gali keliauti be vizos, rašo CNN.
 
Antrojo ketvirčio pasų reitinge pirmąsias vietas užėmė Azijos šalių pasai. Pirmąją vietą su 189 šalimis, į kurias pasų savininkai gali keliauti be vizos, užėmė Japonijos ir Singapūro pasai.
 
Antroji vieta atiteko Pietų Korėjai, Suomijai ir Vokietijai. Šių šalių atstovai džiaugiasi kelionėmis be vizos į 187 šalis.
 
Trečioje vietoje liko Danija, Italija ir Liuksemburgas (186 šalys), po jų – Prancūzija, Ispanija ir Švedija su 185 valstybėmis, į kurias šių šalių piliečiai keliauja be vizos.
 
Į 184 šalis be vizos keliauja Austrijos, Nyderlandų, Portugalijos ir Šveicarijos piliečiai, o į 183 – Belgijos, Kanados, Graikijos, Airijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Valstijų gyventojai.
 
Po jų seka Malta ir Čekija, kurių pasų savininkai be vizos gali vykti atitinkamai į 182 ir 181 šalį.
 
Lietuvos pasas smarkiai nenusileidžia pasaulio lyderiams – mes esame 9-oje vietoje kartu su Australija, Islandija ir Naująja Zelandija, o lietuviškasis pasas be vizos leidžia keliauti net į 180 šalių.
 
Tuo tarpu kaimynai latviai rikiuojasi iškart po mūsų – 10-oje vietoje (179 šalys), o estai – 11-oje (178 šalys).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.04; 02:00

Graikija – puikiai žinoma valstybė, pamėgta dėl šilto klimato ir tūkstantmetės kultūros. Lietuviai ją mielai renkasi atostogoms. Tačiau daugybė šalies savitumų tiesiog praleidžiami, nepastebimi.

Tiek apsistojantiems joje laikinai, tiek planuojantiems kelionės į Graikiją visam laikui aktualu, kokia yra vaikų švietimo sistema. Senovės Graikijos švietimo sistema, kaip ir gausybė kitų reiškinių, atkeliaujančių iš senų laikų, laikoma pamatu darbatiniam požiūriui į mokinių auklėjimą ir ugdymą.

Continue reading „Graikijos švietimo sistema anksčiau ir dabar“

Kiekvieną šalį, jos kultūrą, tradicijas ir žmones geriausiai pažinsime tuomet, kai patys ten apsilankysime. Tačiau, kaip rodo daugelio turistų patirtis, svetimos šalies kultūra atsiskleis visu gražumu, jeigu viešėsime lankomos valstybės provincijoje.

Mat kaimas – savotiška daugelio papročių, tradicijų saugykla. Tad jeigu dairotės kelionės į Graikiją, į šią istorinę, dievais ir mitais apipintą šalį, būtinai apsilankykite bent keliose graikų provincijose.

Tuomet dar aiškiau ir ryškiau pajusite pietietišką dvasią, charakterį, ne tik graikų, bet ir pasaulio istorijos pulsą. 

Continue reading „Trys dalykai, be kurių sunku įsivaizduoti Graikiją“

turistauti_2

Turizmas – tai aktyvus poilsis keliaujant, bendraujant su žmonėmis ir gamta. Tai geras būdas plėsti akiratį ir stiprinti sveikatą. /Tai prancūzų k. žodis tourismetour – kelionė/.

Kelionės, kurių tikslas susipažinti su gamta ir kitų tautų gyvenimu, papročiais buvo organizuojamos jau antikiniame pasaulyje. Mokslininkai nustatė, kad vasaros atostogų tradicija prasidėjo Senovės Romoje ir ilgą laiką šia privilegija naudojosi aukštuomenė. VI a. pr.m.e. graikai ir romėnai keliaudavo į Egiptą, Sirakūzus susipažinti su senovės istorija, kultūra, architektūra.

Continue reading „Nuo kada turistaujame?“