KGB agentai

seimas_logo_m
Politinės intrigos

Seimo rinkimuose savo sąrašus kelia 17 partijų

Kaip pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose savo kandidatų sąrašus kelia 17 partijų ir viena keturių partijų koalicija.

Maksimalų 141 kandidato skaičių kelia aštuonios politinės partijos: Darbo partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, sąjunga TAIP, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Trumpiausias Emigrantų partijos sąrašas, jame 30 kandidatų. Lietuvos centro partija, Tautininkų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų sąjunga ir Tautos vienybės sąjunga sudarys rinkimų koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“, kuriai per rinkimus reikės įveikti 7 proc. rinkimų barjerą.

Continue reading „Keletas svarbesnių rinkiminių aspekų” →

georgij_markov
Žvalgyba

Georgijus Markovas – vadinamojo „lietsargio – šautuvo“, pagaminto KGB auksarankių neįtikusiųjų likvidavimo operacijoms, auka.

Bulgarų rašytojas Georgijus Markovas, gyvenęs Didžiojoje Britanijoje, vienu metu buvo Bulgarijos komunistų partijos generalinio sekretoriaus Todoro Živkovo protežė. Pabėgęs į Angliją, G.Markovas pradėjo dirbti BBC radijuje užsienio laidose ir dažnai rašė spaudoje, demaskuodamas T.Živkovo režimą. KGB techninės valdybos specialistai sukonstravo ypatingą „lietsargį – šautuvą“, šaudantį smulkučiais metaliniais šratukais, didumo sulig adatos galvute, prikimšta itin stiprių nuodų, pagamintų iš ricinmedžio sėklų.

Continue reading „Mirties priežastimi tapo dūris “lietsargiu – šautuvu”” →

latynina_1
Aktualijos

Viena iš paskutiniųjų Julijos Latyninos laidų “Kod dostupa” buvo ypač įdomi. Kadangi žymi Rusijos politikos apžvalgininkė daug dėmesio skyrė Lietuvai.

Tiek Lietuvos istorijai, tiek ir šių dienų aktualijoms. Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia Julijos Latyninos komentaro, skirto Lietuvos aktualijoms, vertimą. Pirmojoje dalyje kalbama apie lietuvių santykius su lenkais, Vilniaus atgavimą ir Antrojo pasaulinio karo pradžią.

O antrojoje dalyje dėmesys sukoncentruotas į šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, cituojamas prof. Vytautas Landsbergis, premjeras Andrius Kubilius, svarstoma, ar Lietuvai reikalinga atominė jėgainė…

Manome, kad šis J.Latyninos komentaras tikrai sudomins mūsų skaitytojus.

Continue reading „Julijos Latyninos laidoje “Kod dostupa” – žvilgsnis į Lietuvą ( 2 )” →

palaitis_r
Politinės intrigos

Birželio 23-iąją Lietuva kartu su kitomis valstybėmis minėjo valstybės tarnautojo dieną.

Ta proga prieš keletą savaičių valstybės tarnautojus „pasveikino“ ir Seimo nariai, priimdami daugybę prieštaringai vertinamų Valstybės tarnybos įstatymo pataisų. Ir pats premjeras su ironiška „saulėlydžio“ komisija, padvigubėjusia Energetikos ministerija ir keistais naujais „centrais“, iš biudžeto atimančiais ne vieną šimtą tūkstančių litų.

Kalbant apie ką tik priimtus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus, panašu, kad siekdami aiškumo, Seimo nariai persistengė ir įnešė tik daugiau painiavos. Štai atsisakyta nuostatos, jog buvusiems KGB agentams būtų draudžiama dirbti valstybės tarnyboje, bet įtvirtinta, kad nepriekaištingą reputaciją valstybės tarnautojas gali prarasti vos pasirodęs viešumoje su alaus bokalu. Įdomi vertybių traktuotė…

Continue reading „Raimundas Palaitis: „Kai valstybės tarnyboje kokybę nustelbia kiekybė”” →

SDECE
Žvalgyba

SDECE – Service de Documentation Exterieure et de Contreespionage – Užsienio dokumentacijos ir kontržvalgybos tarnyba. Ši Prancūzijos specialioji žinyba turėjo didelių galių ir veikė pagal principą – viskas leistina. Operacijas vykdė Prancūzijoje ir už jos ribų. Iki 1970 metų, kai SDECE ėmė vadovauti grafas Aleksandras de Marešas, ši tarnyba turėjo blogą reputaciją.

Šiek tiek faktų. 1946 m.sausio mėnesį atsistatydino Šarlis de Golis, laikinasis Prancūzijos prezidentas. Būtent tada ir atsirado SDECE, pakeitusi generolo Šarlio de Golio sukurtą DGER – žvalgybos tarnybą. Naujajai tarnybai ėmė vadovauti socialistas, vidaus reikalų ministro patikėtinis Anri Ribjeras. Oficialiai SDECE buvo pavaldi Gynybos ministerijai, tačiau iš tiesų atsiskaitydavo tik prezidentui per specialųjį jo patarėją. SDECE sudėtyje veikė Kontržvalgybos padalinys, kurios uždavinys buvo – visos organizacijos ir kitų Prancūzijos specialiųjų tarnybų saugumas, apsauga nuo galimų kitų valstybių agentų įtakos.

Continue reading „Kai visos priemonės – leistinos…” →