Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ bus plukdomas į remonto doką. Eltos nuotr.

Klaipėdos burlaivis „Meridianas“ į remonto doką bus plukdomas antradienį – anksčiau nei planuota. Taip nutarta po pirmadienį įvykusio atsakingų specialistų pasitarimo ir išanalizavus naujausią orų prognozę.
 
Anksčiau buvo skelbta, kad ši operacija planuojama trečiadienį, spalio 21-ąją, tačiau, pasak „Meridiano“ tempimui vadovausiančio Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitono Valdemaro Vizbaro, turint omenyje gana sudėtingą praplaukimą pro tiltus, taip pat tai, kad Danės upėje prišvartuota gana daug įvairių laivų ir paliktas gana siauras vandens kelias, per didelis vėjas gali kelti papildomų rizikų. Todėl pasirinktos mažiausiai vėjuotos valandos šią savaitę, kurios prognozuojamos būtent pirmoje antradienio pusėje.
 
Pasitarimo metu taip pat akcentuota, kad bent dalį Danės upėje, ypač dešiniojoje jos krantinėje ties Pilies tiltu, prišvartuotų laivelių reikėtų patraukti, kad jie nekliudytų manevruoti „Meridianą“ tempsiantiems vilkikams.
 
Antradienio rytą trumpam bus pakeltas Pilies tiltas, kad pro jį praplauktų vilkikai, tuomet maždaug pusantros valandos bus pakeltas Biržos tiltas, kol pro jį bus pratemptas „Meridianas“, ir galiausiai apie vidurdienį dar kartą trumpam bus pakeltas Pilies tiltas, išleisiantis burlaivį iš Danės upės.
 
Dėl to, kaip skelbiama Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ pranešime, bus atitinkamai koreguojamas eismas Pilies ir Tiltų gatvėmis, kurį laiką kitomis gatvėmis bus nukreiptas ir viešasis transportas.
 
Pakėlus „Meridianą“ į doką, planuojama atliki privalomąją techninę apžiūrą, nuplauti, nuvalyti povandeninę laivo dalį, įvertinti dugno, balastinių konstrukcijų būklę, išmatuoti korpuso storį ir, pagal poreikį, atlikti remonto, sutvirtinimo bei kitus darbus, perdažyti. Sykiu doke bus užbaigti dar vasarą pradėti medinės bortų apkalos atnaujinimo darbai, ypač tose vietose, kur, laivui esant vandenyje, to padaryti neįmanoma. Šie darbai bus finansuojami iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ skirtos tikslinės paramos, dalis išlaidų bus dengiama ir iš asmeninių „Meridiano“ savininko Aloyzo Kuzmarskio šeimos lėšų.
 
Planuojama, kad remonto darbai doke užtruks iki dviejų savaičių, po kurių laivas bus grąžintas į savo vietą ir toliau tęs savo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.20; 04:00

Klaipėdoje prisiekė beveik penki šimtai Dragūnų bataliono karių. Gr. Monikos Zabinaitės nuotr. (KAM)

Klaipėdos centriniame stadione penktadienį Lietuvos Respublikai prisiekė beveik penki šimtai Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ (MPB „Žemaitija“) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono (Dragūnų batalionas) nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių.
 
Po iškilmingos priesaikos jauniems kariams suteiktas jaunesniojo eilinio laipsnis.
 
Po priesaikos NPPKT karių laukia tolesni baziniai kario įgūdžių kursai, kuriuose, tarsi kariuomenės pradžiamokslyje, šauktiniai mokysis karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažins su ginklais ir ryšio priemonėmis, taip pat atliks ir pirmuosius kovinius šūvius, sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
 
Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba – tai tokia privalomoji pradinė karo tarnyba, kurią nepertraukiamai 9 mėnesius atlikdamas karo prievolininkas įgyja pagrindinį karinį parengtumą, pasirengia veikti karinio vieneto sudėtyje. Į šią tarnybą šaukiami 18–23 metų (įskaitytinai) amžiaus vaikinai, neįgiję karinio parengtumo pagrindų, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems tarnyba nėra atidėta.
 
Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų amžiaus vaikinai ir merginos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 11:00

Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Nors ir gėlės šiuo metu yra nepigios, verta pripažinti, jog jų paklausa išlieka tokia pati. Gėlės yra perkamos įvairiomis progomis. Tai nebūtinai turi būti Valentino diena ar Moters diena, jog būtų galima įteikti mylimai moteriai gėles. Gėlės yra perkamos per gimtadienius, įvairias kitas šventes, dovanojamos mokytojams ir t.t. Pripažinkite, gėlės džiugina.

Tačiau dar labiau džiugina tuomet, kai tai yra netikėtas siurprizas. Visiems ir taip aišku, jog geriausia dovana yra ta, kuri yra padovanota be jokios priežasties. Jei norite nustebinti mylimą moterį ar mamą, galite tiesiog užsakyti gėles į namus. Gėlių pristatymas Klaipėdoje kainuoja labai nebrangiai. Reikia sumokėti vos kelis eurus ir brangus žmogus bus nustebintas ir nuotaika bus pagerinta visai dienai. Reikia pripažinti, jog moterims patinka gėlės. Jos gražios, raminančios. Todėl kiekvienai gali praskaidrinti nuotaiką ir padgedinti dieną.

Kokias gėles pirkti?

Pripažinkite, jog išrinkti mylimai moteriai gėles yra nelengvas darbas. Neretai pasitaiko, jog skoniai nesutampa. Turbūt moteris nepradės priekaištauti, jog nupirkote jai nepatinkančias gėles, tačiau vis tiek norisi parinkti tas, kurios moteriai patiks. Jei norite nustebinti moterį jai patinkančiomis gėlėmis, pagalvokite, kas jai patiks. Gėlės gali būti įvairios, galima nupirkti vieną rožę, daug rožių, galima pasirinkti puoštes. Kai kurioms moterims nepatinka rožės, nes atrodo per daug nuvalkiotos. Kitos moterys kaip tik mėgsta rožes. Kiekviena moteris turi skirtingą skonį, todėl išrinkti gali būti nelengva. Jei nežinote, kokias pasirinkti, paklauskite pardavėjos patarimo. Ji gali pasakyti, kurios yra dažniausiai pasirenkamos ir patarti, kurias įsigyti.

Gėlės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Jei norite tikrai palikti moteriai įspūdį, pasirinkite puokštes. Nors puokštės kainuoja nepigiai, moterys tikrai jų vertos. Pagalvokite, kaip moterims nudžiugs, kai gaus puokštę gėlių be jokios progos. Neretai gėlių salonai ruošia puokštes, pagal klientų užsakymus. Pagalvokite, kokios gėlės patiktų Jūsų mylimai moteriai ir pasirinkite jas.

Brangios puoštės gali siekti net 100 eurų, todėl moteris tikrai įvertins Jūsų pastangas ir galbūt kitą kartą Jus nustebins gardžia vakariene ar kita staigmena. Gėlės yra pati gražiausia ir romantiškiausia dovana moteriai. Dažnai moterys nenori brangių dovanų, o nori tik dėmesio. Jei norite, jog moteris būtų nudžiugtų, galite užsakyti ir nedidelę puokštę arba vieną gėlytę. Tam, jog suteikti moteriai džiaugsmo tikrai nereikia išleisti šimto ar daugiau eurų. Padovanokite gėlių ir pradžiuginkite moterį.

Floravitas.lt gėlių pristatymas Klaipėdoje.

2020.09.20; 07:22

Kviečiame keisti sprendimą dėl daugiafunkcio sporto centro prie parko

Klaipėdos rajono savivaldybė atsidūrė savitoje aklavietėje. Profesionalūs architektai, ekspertai nepalankiai įvertino visuomenei pristatytus pradinius Gargždų daugiafunkcio centro Kvietinių gatvėje projektinius pasiūlymus. Specialistai politikams ir valdininkams pakartojo tai, ką daugiau nei metus kalba Klaipėdos rajono visuomenė – vieta stadione, prie parko, Gargždų daugiafunkciniam sporto centrui netinkama.

Bus bereikalingai kertami medžiai, prastės eismo saugumo sąlygos šalia esančių švietimo įstaigų lankytojams ir darbuotojams, kantriai spūstis per kiekvienas „Bangos“ rungtynes ištveriantys gyventojai neteks kasdienos ramybės, centro lankytojai vargiai ras vietos pastatyti automobilį šalia.

Politikų užsispyrimas statyti daugiafunkcį centrą stadio­ne pablogins lengvaatlečių treniruočių ir varžybų sąlygas, o pastatytas centras neatlieps ir kitų sporto bendruomenės atstovų lūkesčių. Pavyzdžiui, LKL krepšinio varžybos naujoje salėje negalės būti organizuojamos – per mažai vietos, tribūnų, per žemas salės aukštis.

Kaip per viešą daugiafunkcio centro projektinių pasiūlymų pristatymą Savivaldybėje taikliai įvardijo vienas senųjų gargždiškių: daugiafunkcio prie parko projektas – lyg bandymas įtaisyti dramblį vištidėje.

Tenka darsyk kreiptis į Klaipėdos rajono gyventojus ir visų mūsų išrinktus politikus atkakliai pakartojant tą patį: daug klausimų, abejonių ir dalies visuomenės nepasitenkinimą keliantis projektas neatitinka gargždiškių ir Klaipėdos rajono gyventojų lūkesčių.

Nėra „architektūrinės kokybės“

Piliečiams aktualu žinoti, kad Lietuvos architektų rūmų Tarybos ekspertai, įvertinę Sporto paskirties pastato Kvietinių g. 26, Gargžduose, statybos projektinius pasiūlymus, pateikė išvadą, kad „didžioji dauguma trūkumų kyla dėl per mažo statybai numatyto ploto programai realizuoti. (…) Tarybos nuomone, pateiktas pasiūlymas visumoje netenkina esminių architektūrinės kokybės reikalavimų.“

Architektūros ekspertai konstatavo ir keletą kitų svarbių detalių, kurias apie projektą politikams išsakė ir visuomenė: architektūrinei išskirtinio pagal paskirtį pastato išraiškai trūksta reprezentatyvumo bei estetinio išraiškingumo, ne visai pagrįsti medžių kirtimai kelia abejonę dėl automobilių statymo aikštelės, įvažiavimų įrengimo racionalumo, siūloma ieškoti galimybės mažinti numatytą programą arba didinti pastato užstatymo plotą, taip siekiant geriau spręsti funkcinę pastato struktūrą, siūloma efektyvinti pagalbinių patalpų planavimą ypač atkreipiant dėmesį į numatomam žiūrovų skaičiui galimai per mažą vestibiulinių patalpų grupę.

Be to, baseino takų skaičius (4 takai), Tarybos nuomone, yra per mažas. Siūloma ieškoti galimybės padidinti jų skaičių, kad efektyviai būtų išnaudojamos 25 m ilgio baseino įrengimo sąnaudos, tam atsisakant dalies pramoginių baseinų.

Taryba taip pat mano, kad automobilių aikštelę galima suplanuoti efektyviau, taip išsaugant bent dalį numatytų kirsti medžių, o, atsižvelgiant į pastato paskirties unikalumą, siūloma tobulinti pastato išraišką, siekiant išskirtinės estetikos, taip pat įvertinus ir tai, kad pastato „vijoklinis fasadas“ projektinį vaizdą pasieks tik po eilės metų.

Piliečiai gali keisti?

Priminsime, kad apie 170 tūkstančių eurų Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto lėšų kainavęs Gargždų daugiafunkcio centro projektas Dariaus ir Girėno gatvėje, kuriam buvo gauti palankūs architektų vertinimai ir yra išimti iki šiol galiojantys statybos leidimai, politikų valia, guli stalčiuje.

Priminsime, kad nepaisant iniciatyvinėje grupėje „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivienijusių aktyvių piliečių ir Klaipėdos rajono verslininkų teiktų skundų Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, opozicijos iniciatyva atliktos Vietos gyventojų apklausoje išsakytos nuomonės, kai 95 procentų pasisakiusiųjų nesutiko perkelti daugiafunkcio sporto centro statybų prie parko, rimtų ir išsamių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

Pagrindinis argumentas – sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą priėmė Taryba, kitaip tariant, piliečių rinkti atstovai savivaldoje, o jų sprendimus piliečiai galės įvertinti per kitus rinkimus – balsuodami ir taip įvertindami politikų darbus visuomenei.

Tiesą sakant, piliečiai ir bendruomenė turi ir daugiau instrumentų veikti politikų sprendimus, nelaukdami kitų savivaldos rinkimų.

Ginami privatūs interesai?

Ar dar atsimenate, kai po politikų sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko prasidėjo piliečių judėjimas prieš šį sprendimą, į iniciatyvinę grupę „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“ susivieniję Klaipėdos rajono verslininkai buvo viešai kaltinami, esą turi privačių ir verslo interesų dėl daugiafunkcio statybų Dariaus ir Girėno gatvėje?

Šiandien jau aišku, kad privatų interesą statyti daugiafunkcį prie parko turi kai kurie valdančiosios daugumos politikai.

Pernai, kai valdančioji politikų koalicija savo balsais priėmė sprendimą keisti daugiafunkcio statybos vietą, dar nebuvo aišku, kad sklypą šalia būsimo daugiafunkcio nusipirko politikas, Tarybos narys Vaclovas Macijauskas, šiandien jau suprojektavęs daugiabučius vietoje apleisto privataus namo prie pat būsimo daugiafunkcio.

Nebuvo žinoma ir apie planuojamą Savivaldybės sprendimą iš privataus asmens pirkti apleistų pamatų buvusio stadiono teritorijoje, esą galimoms Gargždų krašto muziejaus ir bibliotekos statyboms.

Nebuvo žinomos ir galimos vyriausiojo Klaipėdos rajono architekto sąsajos su aplink parką ir daugiafunkcį centrą verslus vystančiais verslininkais. Be to, iki šiol viešai prieinamas vaizdo įrašas iš viešo projektinių pasiūlymų pristatymo liudija, kad vyriausiasis architektas palaiko ne viešąjį interesą, visuomenės nuomonę, o Savivaldybės samdytus daugiafunkcio projektuotojus.

Prieš metus mieste piliečiai daugiau kalbėjo apie liberalų ir su liberalais siejamų verslininkų interesus. Jie beveik dešimtmetį atkakliai siekė, kad daugiafunkcis būtų statomas prie parko, kur vysto keletą verslų.

Iniciatyvinės grupės nariai šiandien svarsto, kad galima ir darsyk kreiptis į STT, Prokuratūrą, nes paaiškėjo naujų, galimai esminių aplinkybių, galbūt liudijančių viešųjų ir privačių interesų konfliktą, o ne visuomenės intereso gynimą.

Tenka pripažinti, kad neoficialiai nemažai gargždiškių tebėra pasipiktinę dėl sprendimo statyti daugiafunkcį prie parko, bet žmonės tiesiog nenori „veltis“ į dialogą ar prieštarą su valdžia. Keista, kad Nepriklausomoje Lietuvoje bijoma garsiai išsakyti savo nuomonę, nes baiminamasi, kad tai neigiamai atsilieps šeimos narių, giminaičių darbo santykiams, susijusiems su Savivaldybe, vaikų ugdymui, nenorima sakyti tiesos, vengiant galimų pasekmių.

Būtinas senas naujas sprendimas

Demokratinėje Lietuvoje, XXI amžiuje, visuomenė ne tik gali, bet ir privalo ginti viešąjį interesą. Būtinas civilizuotas, teisinis dialogas tarp valdžios ir piliečių, o prireikus – ir gynyba skundų, tyrimų, piketų bei protestų pagalba. Galingas ginklas yra ir viešumas. Būtent todėl į iniciatyvinę grupę susibūrę piliečiai nenuleidžia rankų, atidžiai seka įvykius, tariasi su teisininkais dėl galimybių keisti situaciją ir kalba apie tai viešai.

Klaipėdos rajono savivaldybės vadovams ir valdančiosios koalicijos nariams, išrinktiesiems politikams norime priminti ir šiuo viešu kreipimusi pabrėžti, kad kaip tik dabar, kai Gargždų daugiafunkcio sporto centro projektiniai pasiūlymai stadione išryškino tiek daug problemų, pagrįstai yra kritikuojami profesionalų ir visuomenės, pats laikas priimti naują seną sprendimą – statyti daugiafunkcį sporto centrą Dariaus ir Girėno gatvėje. Tereikia apsispręsti, šiek tiek pakoreguoti projektą ir paskelbti viešųjų pirkimų konkursą rangos darbams pirkti.

Kviečiame išgirsti visuomenės nuomonę ir atliepti lūkesčius, išmintingai dirbti bendruomenei, o ne atstovauti vien galimai siauriems privačių asmenų interesams.

Informacijos šaltinis – Iniciatyvinė grupė „Už sporto centrą su baseinu Dariaus ir Girėno gatvėje“

2020.08.25; 12:21

NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregatos plaukia į Klaipėdą. KAM nuotr.

Pirmadienį NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios jūrų grupės (NATO NPKL1G, Gangl. Standing NATO Maritime Group One) fregatos NRP Corte-Real (F332) ir HCMS Toronto (333) švartuosis Klaipėdos uoste, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
Siekiant užtikrinti COVID–19 prevenciją, laivai visuomenei atviri nebus, tačiau Klaipėdos gyventojai ir miesto svečiai kviečiami pasitikti sąjungininkų laivus ir stebėti junginio įėjimą pro uosto vartus nuo Šiaurinio miesto molo.
 
Vizito metu SNMG1 laivų junginio vadas – flotilės admirolas José António Mirones susitiks su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) vadu jūrų kpt. Giedriumi Premenecku.
 
NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregatos švartuosis Klaipėdoje. KAM nuotr.

Laivai Baltijos jūroje dislokuojami, siekiant stiprinti saugumą jūroje ir užtikrinti NATO sąjungininkų solidarumą ir įsipareigojimą kolektyvinei gynybai.
 
NATO nuolatinės parengties kovinių laivų 1-osios grupės fregata. KAM nuotr.

NATO NPKL1G – tai vienas iš keturių Aljanso nuolatinės parengties jūrų pajėgų junginių. Šiuo metu NATO priklauso keturios nuolatinės parengties laivų junginių grupės.
 
Dvi iš jų (SNMG1 ir SNMG2) jungia didelius antvandeninės kovos laivus, kaip fregatos ir kreiseriai.
 
Kitos dvi junginių (SNMCMG1 ir SNMCMG2) grupės – tai laivų junginiai, kuriems priklauso priešmininės kovos laivai.
 
Šiuo metu SNMCMG1 junginiui vadovauja Lietuvos KJP karininkas kmdr. A. Venckūnas, taip pat skirtas štabo ir aprūpinimo laivas „Jotvingis“ (N42). Nuo 2006 m. Lietuva kas antrus metus skiria priešmininius laivus vykdyti užduotis šios grupės sudėtyje.
 
Nuolatinės parengties laivų junginių grupės yra NATO tarptautinių greito reagavimo pajėgų jūrinio komponento dalis, tiesiogiai pavaldi NATO sąjungininkų jūrų vadavietei (angl. NATO Allied Maritime Command, trump. NATO MARCOM), kuri yra įsikūrusi Didžiojoje Britanijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 07:00

Jūra valoma nuo naftos teršalų. Lietuvos kariuomenės archyvų nuotr.

Klaipėdoje, ties šiauriniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto molu, toliau renkami sekmadienio paryčiais pastebėti naftos produktų teršalai.
 
Incidentui lokalizuoti suformuota Klaipėdos miesto atsakingų institucijų darbo grupė kreipėsi pagalbos į Lietuvos kariuomenę incidento mastui nustatyti iš oro ir likviduoti.
 
Apie 9 val. buvo pakeltas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. Pilotai pastebėjo 2 kv. km teršalų dėmę.
 
Teršalų likvidavimo darbams, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, buvo išsiųsti Karinių jūrų pajėgų laivas „Šakiai“, KOP sraigtasparnis laivams koordinuoti, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos kateriai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kateriai ir Klaipėdos jūrų uosto laivas „Mingė“.
 
Vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu – įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 01:00

Prezidentas Gitanas Nausėda apsilankė jachtoje „Ambersail 2“. Roberto Dačkaus (LR Kanceliarija) nuotr.

Klaipėdoje vykstančioje Jūros šventėje viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda užlipo ir ant prestižinėse pasaulio regatose Lietuvos garbę ginančios jachtos „Ambersail 2“ denio.
 
Susipažinęs su jachtos įgula, prezidentas palinkėjo buriuotojams sėkmingų startų artėjančiuose Viduržemio jūros ir 2021 m. Karibų regatose, informuoja Lietuvos buriuotojų sąjunga.
 
„Sėkmės ir geros nuotaikos laivo įgulai. Laukiu, kada pakviesite paplaukioti regatoje!“, – tokį įrašą Lietuvos prezidentas paliko naujam varžybų sezonui besiruošiančios jachtos žurnale.
 
„Ambersail 2“ įgula supažindino G. Nausėdą su jachtos valdymu bei sąlygomis, kuriomis jachtoje gyvena buriuotojai ilguose okeaniniuose plaukimuose. Šalies vadovas, išgirdęs artimiausius įgulos planus, linkėjo gero vėjo garbingai atstovaujant Lietuvos valstybę pasaulio vandenyse.
 
Pasak „Ambersail 2“ komandos vadovo Raimundo Daubaro, iš karantino Barselonoje trumpam į namų uostą grįžusi jachta „Ambersail 2“ Klaipėdoje ilgai neužsibus ir jau ruošiasi kelti bures naujiems varžybų iššūkiams.
 
„Jei dabartinė situacija dėl COVID-19 pandemijos Europoje stipriai nepasikeis, rugsėjo 10 d. ketiname pajudėti link Viduržemio jūros. Ten mūsų rudens tvarkaraštyje suplanuotos trys aukšto rango pasaulinės regatos. Ši jachta sutverta varžytis, tai – vienas iš 8 pasaulyje sukurtų identiškų vandenynų bolidų. Ji savo pajėgumus jau buvo įrodžiusi praėjusiais metais, kai dovanojo Lietuvai ne vieną prizinę vietą Karibų ir kitų akvatorijų regatose. Šiemet ir ateinančiais metais jachtos įgula pasiruošusi dėti visas pastangas, kad tokie rezultatai tik augtų“, – teigia R. Daubaras.
 
Kaip teigiama Lietuvos buriuotojų sąjungos pranešime, Viduržemio jūroje jachta spalio 4-10 dienomis ketina startuoti „Les Voiles de Saint Tropez“ regatoje, spalio 17-24 d. – prestižinėje „Rolex Middle Sea Race“ regatoje, o spalio pabaigoje – „Palma Vela“ regatoje.
 
Sėkmingai užbaigus Viduržemio regiono sezoną, „Ambersail 2“ pajudės per Atlantą Karibų link, kur jau dėliojama 2021 metų varžybų programa.
 
2019 m. Karibų sezone jachta „Ambersail 2“ Lietuvai iškovojo prizines vietas tokiose prestižinėse regatose kaip „St. Maarten Heineken Regatta“, „Les Voiles de St. Barth“, „Antigua Sailing Week“, bei pagerino lenktynių aplink Barbadoso salą rekordą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.26; 05:00

Birželio 13 d. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.

Šeštadienio vakarą Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ tradiciškai pakels bures ir paskelbs vasaros sezoną pajūryje.
 
„Nors karantinas Lietuvoje jau atšaukiamas, vis dėlto dėl saugumo ir liekančių galioti apribojimų dar negalime surengti įprastos burių pakėlimo šventės, kuri kasmet pritraukia būrį klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau tradiciją privalome išlaikyti ir šeštadienio vakarą žmonės iš įvairių senamiesčio vietų, išlaikydami saugų atstumą, galės išvysti išskleidžiamas „Meridiano“ bures“, – sakė barkentinos išsaugojimu besirūpinantis viešosios įstaigos Klaipėdos jūrinio miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ vadovas Aloyzas Kuzmarskis.
 
Po laivo atstatymo burės, Klaipėdoje skelbiant vasaros sezono pradžią, bus keliamos jau septintą kartą. Šiemet nebus pažeista ir dar viena tradicija: tęsiant 1948 m. Suomijoje pastatyto „Meridiano“, kaip mokomojo burlaivio, kuriame jūrinės praktikos sėmėsi būsimieji kapitonai, istoriją, bures vėl kels Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai.
 
Šiam sezonui „Meridiano“ viešoji įstaiga, kurios dalininkai yra A. Kuzmarskio šeima, užsakė pasiūti naują burių komplektą. Jis ypatingas tuo, kad burės nebus įprastai baltos, o atkartos istorinį 1751 metų Baltijos jūros regiono žemėlapį, kurio originalas kabo „Meridiano“ kajutkompanijoje.
 
Iš viso „Meridianas“ turi 14 burių, kurių bendras plotas – daugiau nei 600 kvadratinių metrų.
Burlaivis „Meridianas“
 
Beje, paprastai plaukiojantys didieji burlaiviai bures išsikelia tik toli jūroje ir žmonės nuo kranto turi mažai galimybių pamatyti šį reginį.
 
Anot A. Kuzmarskio, be naujų burių, šį pavasarį buvo planuojamas ir „Meridiano“ plukdymas į remonto doką, mat po paskutinio jo nuleidimo į vandenį praėjo pusseptintų metų ir dalis medinės laivo apkalos jau yra pažeista aplinkos poveikio. Deja, kol kas laivas yra įkalintas savo vietoje dėl tinkamai nepasikeliančio Biržos tilto, todėl dalį darbų, teko atlikti prie krantinės.
 
Šiuo metu Klaipėdos savivaldybė kartu su rangovais sprendžia tilto pakėlimo problemą ir tikimasi, kad „Meridianą“ bus galima plukdyti į doką vėlų rudenį ar prieš kitą sezoną.
 
O šį sezoną „Meridianas“ ir toliau yra atviras klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Jame veiklą tęsia jūrinės tematikos restoranas, lankytojus aptarnaujantis tiek burlaivio viduje, tiek viršutinio denio lauko terasoje. „Meridiane“ galima apžiūrėti ir burlaivio ekspoziciją, susipažinti su įranga, laivo istorija, jūrinių laikrodžių paroda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.13; 09:43

Kęstutis Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, sulaukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio kvietimo, jungiasi prie partijos komandos ir dalyvaus Seimo rinkimuose.
 
„TS–LKD yra ta partija, kuri labai tvirtai atsigręžė į modernias, žaliąsias idėjas. Stipri partijos vertybinė nuostata, kad esminės aplinkos problemos (tvari miškų politika, stiprinama ir įgalinta aplinkos kontrolė, neperdirbamų atliekų prevencija, miestų plėtra su išvystyta infrastruktūra) bus atsispindėta partijos programoje ir sulauks politinio dėmesio, lėmė mano apsisprendimą jungtis prie šios politinės jėgos.
 
Mane ypač džiugina, kad TS-LKD klauso ir įsiklauso į ekspertų nuomones, nebijo įsipareigoti struktūrinėms pertvarkoms aplinkosaugos srityje. Todėl parodytas pasitikėjimas ir kvietimas prisijungti prie komandos, kandidatuoti Seimo rinkimuose man yra didelis įvertinimas ir pasitikėjimo ženklas”, – sprendimą komentuoja Kęstutis Navickas.
 
„Kęstutį Navicką vertinu kaip gerą ir principingą aplinkosaugos specialistą, kuris net ir spaudžiamas interesų grupių sugebėjo išlaikyti tvirtą stuburą, įgyvendinti svarbias reformas aplinkosaugos srityje. Kęstutis yra Sąjūdžio žmogus, reikšmingai prisidėjęs prie žaliųjų judėjimo atsiradimo Lietuvoje. Todėl pakvietėme K. Navicką prisijungti prie komandos ir tai daryti ne kur kitur, o Klaipėdoje. Klaipėda susiduria su rimtais aplinkosauginiais iššūkiais, ką pademonstravo „Grigeo“ skandalas, pietinės miesto dalies tarša ir nuolatinis konfliktas su uostu dėl aukštesnių aplinkosaugos standartų taikymo. K. Navickas dirbdamas ir daug laiko šiuo metu praleidžia būtent Klaipėdoje. Taip pat konsultuoja ir mūsų frakciją Klaipėdos miesto taryboje aplinkos apsaugos klausimais, taip prisideda prie pokyčių uostamiestyje”, – teigia TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
 
Pasak TS-LKD Klaipėdos skyriaus pirmininko Arvydo Pociaus, pokalbiai dėl kandidatavimo su K. Navicku vyko jau kurį laiką, ir skyriaus taryba išreiškė palaikymą jo kandidatūrai. Dėl to, kurioje vienmandatėje apygardoje kandidatuos K. Navickas, bus apsispręsta konsultuojantis su TS-LKD Centriniu rinkimų štabu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.05; 10:11

Klaipėdos jūrų uoste. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį, tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną, Klaipėdoje bus galima išgirsti laivų skleidžiamus garsinius signalus. Tarptautinių laivybos rūmų iniciatyva taip bus pagerbti jūrininkai ir visi su jūreivyste susiję darbuotojai, dirbantys šiuo sudėtingu metu.
 
Akcija organizuojama visuose pasaulio vandenyse – vidurdienį (vietos laiku) laivai įjungs savo garsinius signalus, ar stovėtų krante, ar plauktų atviruose vandenyse. Tikimasi, kad prie iniciatyvos jungsis ir lietuviai.
 
„Su Lietuvos vėliava šiuo metu plaukioja trylika mūsų laivų – visi jie prisidės prie akcijos jūroje ir krante. Numatyta, kad Klaipėdos uoste penktadienį iš viso stovės penki DFDS keltai, jų kapitonai yra pasiruošę išskirtiniu gausmu pradžiuginti klaipėdiečius ir miesto svečius“, – sako vieno didžiausių Europoje keltų operatorių DFDS viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.
 
Jo teigimu, DFDS nekilo dvejonių, ar reikėtų prisijungti prie šios iniciatyvos. Šiuo visam pasauliui sudėtingu metu DFDS darbuotojai atlieka svarbią misiją – jų dėka į Lietuvą gali grįžti svetur esantys lietuviai, plukdomi svarbūs kroviniai, tad vieša padėka komandai yra tiesiog būtina.
Iš viso DFDS šiuo metu dirba daugiau nei 700 darbuotojų: 604 jų – jūroje, 128 – krante.
klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak V. Klumbio, įdomu tai, kad, nors gatvėje automobilių garsinis signalas dažniausiai naudojamas įspėti kitus eismo dalyvius, laivų kapitonai jais nurodo savo ketinimus. Pavyzdžiui, trumpas signalas informuoja, kad bus atliktas posūkis į dešinę, o du – į kairę.
 
Tarptautinės laivybos taisyklės nurodo, kad dideli laivai privalo būti girdimi net didesniu nei 2,5 km atstumu. Tai reiškia, kad laivo garsinio signalo intensyvumas gali siekti ir daugiau nei 143 decibelus. Greitosios pagalbos ar policijos automobilių sirenos dažniausiai girdimos 120 decibelų lygiu.
 
Tarptautinių laivybos rūmų teigimu, iš viso atviruose vandenyse šiuo metu plaukioja daugiau nei 1,2 milijono jūrininkų, besistengiančių užtikrinti, kad pandemijos metu nenutrūktų svarbiausių prekių tiekimas, žmonės galėtų grįžti į savo gimtuosius uostus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.01; 02:00

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Vienas mano draugas klaipėdietis pasveikino mane su Šv. Velykom ir dar su miestais, kuriuose gyvename – Klaipėda bei Vilniumi.

Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Iš pradžių nesupratau, kuo čia dėti miestai. Pagalvojau – iš pagarbos jiems, todėl, kad juose gyvename. Ir staiga nupurtė šiurpas. Juk jei ne Antras Pasaulinis karas su tokia baigtimi, kokia ji buvo, šiandien geriausiu atveju būtume nepriklausoma Kauno Lietuva, kokia buvome karo išvakarėse, be istorinės sostinės ir jūrų uosto.

Atsiimti Klaipėdą iš Vokietijos, o Vilnių – iš Lenkijos? Per daug nelygios karinės pajėgos buvo. Be to, tai jau šiandien lietuviai Vilniuje sudaro 65 procentus visų gyventojų, o prieškaryje Vilniuje lietuvių skaičius nesiekė ir 1 procento, kai užsirašiusieji lenkais (žiauraus lenkinimo pasekmė) sudarė 65 procentus (likusieji – daugiausiai žydai). Klaipėdoje prieškaryje vokiečiai sudarė apie 60 proc. gyventojų. Todėl šansų atstatyti istorinį teisingumą nebuvo jokių.

Net jei II Pasaulinio karo nebūtų, o Vokietija bei Lenkija būtų tapusios demokratinėmis valstybėmis, su tokiomis tautinėmis gyventojų sudėtimis Vilniuje ir Klaipėdoje Vakarai vargu ar spaustų jas “atstatyti istorinį teisingumą”.

Mums II Pasaulinis karas baigėsi pergale 1990 m. kovo 11 dieną, į kurią mus atvedė Vytauto Landsbergio vadovaujamas Sąjūdis, su Vilniaus ir Klaipėdos kraštais.

klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Pavieniai susirėmimai, tiesa, dar tęsėsi (Sausio 13, Medininkų žudynės, Kremliaus gąsdinimai, kad Vilnius priklauso Baltarusijai, o Klaipėdos kraštas – sudėtinė Kaliningrado srities dalis ir t.t.), kol pagaliau mūsų diplomatijos pastangomis ir spaudžiant Vakarams iš Lietuvos, iš Vilniaus ir Klaipėdos kraštų, taip pat, buvo išvesta okupacinė kariuomenė. Aleliuja !

2020.04.14; 17:15

Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.

Viešajai tvarkai palaikyti savaitgaliui bus sutelktos didelės pareigūnų pajėgos, sako Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jo teigimu, policijai padės pasieniečiai ir šauliai.
 
Penktadienį meras sakė, kad viešbučiuose uostamiestyje yra 118 karantinuojamų žmonių.
 
„Kalbant apie viešbučius ir tose patalpose esančius piliečius, šiandien yra 118 ten esančių žmonių. (…) Tikėtina, kad vakarop arba į vėlyvą popietę dar 20-30 sumažės šis skaičius“, – žurnalistams sakė meras.
 
Jis tikino, kad žmonėms, esantiems viešbučiuose, yra užtikrintas maitinimas.
 
„Kiek esu informuotas, incidentų, tokių rimtų, kuriems reikėtų policijos įsikišimų, nebuvo, tikiuosi, kad ir nebus“, – viliasi V. Grubliauskas.
Pasak jo, savaitgalį viešajai tvarkai palaikyti bus sutelkiamos didelės pareigūnų pajėgos.
 
„Kalbant apie savaitgalį, galiu informuoti, kad Klaipėdoje bus sutelktos didelės pajėgos pareigūnų iš įvairių institucijų. Papildys Klaipėdos apskrities policijos komisariato gretas pasieniečiai, Viešosios saugumo tarnybos pareigūnai iš Vilniaus, taip pat šaulių atstovai. Tai bus pirmiausia daroma tam, kad būtų užtikrintas tvarkos laikymasis parkuose, viešose erdvėse, pajūryje ir jo prieigose“, – Klaipėdoje sakė V. Grubliauskas.
 
„Galiu pasakyti, kad gaunama nemažai signalų dėl saviizoliacijos režimo pažeidimų“, – pridūrė jis.
 
Visgi jis pridūrė, kad policija ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras į juos reaguoja operatyviai.
 
„Drastiškų sulaikymų, baudų nebuvo, bet dėmesys viešajai tvarkai didės“, – teigė jis.
 
Šalyje paskelbus karantiną, viešojo transporto apimtys buvo sumažintos 3 kartus, o per šį laikotarpį keleivių skaičius sumažėjo 5 kartais, sakė Klaipėdos meras.
 
„Kitą savaitę bus svarstomas viešojo transporto srautų mažinimas“, – pridūrė jis.
 
Taip pat, kaip teigė V. Grubliauskas, bus svarstomas sprendimas dėl patekimo ir išvykimo iš Klaipėdos, ribojimo.
 
Meras sakė, kad Klaipėdos universitetinė ligoninės (KUL) nebespėja atlikti tyrimų.
 
„Dabar problema nebėra surinkti mėginius, tam dirba keturios brigados, (…) tačiau tampa problema dėl jų tyrimų. Laikyti jų negalima, (…) KUL su savo pajėgumais tyrimų atlikti nebespėja, (…) vakar su ministru ir premjero patarėja sutarėme, kad tam būtų išnaudotas Šiaulių ligoninės potencialas“, – sakė Klaipėdos meras.
 
Be to, uostamiesčio meras sakė tikįs kitą savaitę gauti aparatą, kuris padėtų paimti 1000 mėginių per parą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.27; 14:27

Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka

Manau, kad išpuolį Visagine prieš lietuvių kalbos mokytoją žiniasklaida nutylės. Nebus diskusijų, reportažų, nuomonių sklaidos, o rusų tautybės jaunuolio byla nebus rezonansinė. Nes kitaip mus kaltins nacionalinės neapykantos kurstymu, netolerancija nacionalinėms mažumoms ir demokratijos stoka. Lietuva šito, gink Dieve, negali leisti.

Psichiškai nesveikas?

Tiesą sakant, Lietuvos TV, radijas, portalai ir kita žiniasklaida tik šykščiomis žinutėmis supažindino, kas įvyko Visagine – šiame, kaip anksčiau sakydavo, daugianacionaliniame energetikų mieste. Tik tiek, kad 1966 m. gimusią Visagino mokyklos lietuvių kalbos mokytoją patykojęs sumušė iš Sankt Peterburgo į Visaginą prieš keletą metų atvykęs gyventi 24 metų vyras. Jis pats save laiko „politiniu pabėgėliu“ ir nenorįs mokytis lietuvių kalbos.

Prokuroras Genadijus Jefimovas šio įvykio nelinkęs sureikšminti. Jaunuolis nelaikomas už grotų, prokurorui rūpestį kelia jo psichinė sveikata. Kitaip sakant, tai galimai nestabilios sveikatos jaunuolio chuliganiška veika, ir į ją negalima žiūrėti rimtai. Be to, mokytojai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas.  Tai kas, kad atvykėlis niekina lietuvių kalbą, jos tyčia nesimoko, veltėdžiauja, rengia rasinius išpuolius, be to, savo vaizdo įrašų platformoje sukūręs begalę smurtą skatinančių „Youtube“ įrašų. Tikėtina, kad jis bus pripažintas nepakaltinamu ir jam bus pagrasinta piršteliu: daugiau taip nedaryk…

Esu toli nuo apibendrinimo, kad įvykį Visagine reiktų traktuoti kaip sąmoningą antilietuvišką išpuolį, inspiruotą iš šalies, arba kad jaunuolis kažkieno paveiktas. Tačiau taip pat nemanau, kad jį galima praleisti negirdomis ir nurašyti į eilines chuliganiškas veikas. Vis tik jauno nusikaltėlio motyvai yra aiškūs: nenoras mokytis lietuvių kalbos (nors pastaraisiais metais lankantis Visagine jau dažniau girdi kalbant lietuviškai), veltėdžiavimas, rasistinių nuotaikų skleidimas ir platinimas, agresija daugumos gyventojų atžvilgiu. Ar to maža?

Smogikų veisykla nuo jaunų dienų

Prieš ketverius metus VSD pateiktoje ataskaitoje buvo akcentuotas Maskvos dėmesys, nukreiptas į rusakalbių mokyklas, kuriose aktyviai veikia Rusijos tėvynainių draugijos. Grėsmių vertinime pabrėžiama, kad Visagine susiformavo komanda „Smogiamasis mirties batalionas“, kurią sudaro moksleiviai iš Visagino „Atgimimo“ ir „Verdenės“ gimnazijų bei „Gerosios vilties progimnazijos“. Visagino jaunimas dalyvavo Leningrado srityje vykusiame jaunųjų skautų sąskrydyje, kuriame paaugliai buvo apdorojami sovietų pergalės Antrajame pasauliniame kare (Maskva jį vadina „tėvynės“ karu) idėjomis.

Rusiška agresija

Anksčiau, prieš beveik 10 metų, tapo žinoma, kad, kaip rašė laikraštis „Respublika“, iškart po Ignalinos atominės uždarymo socialiai neapsaugotus, darbo netekusius visaginiečius ėmė atakuoti mieste įsisteigęs neaiškios ideologijos Visagino atgimimo judėjimas (VAJ), viliojantis į savo gretas žmones pigesniais produktais ir viešai per rusų ir lietuvių kalbomis leidžiamą laikraštėlį “Pravda Visaginasa” (“Visagino tiesa”), žeminantis Lietuvos valstybę. Štai citata iš “Pravda Visaginasa”: “Nepriklausomos” Lietuvos piliečiams norėčiau pasakyti: “Jei ne Lenkija, Lietuvoje būtų badas (rusiškame tekste – golodomor). Jei ne Rusija, Lietuva išmirtų iškart, o jei ne pigaus etilo spirito kontrabanda, lietuviai prasiblaivytų ir iškart išeitų iš proto išvydę Lietuvos realybę”. Laikraštėlyje šaipomasi iš Sausio 13-osios. Esą žmones apgavo, vežė į Vilnių, nes ten dešrelių pigiau davė. Tetrūksta tik vieno dalyko. Kad Rusija, išgirdusi “Pravda Visaginasa”, imtų ginti Lietuvoje vargstančių savo piliečių ir tautiečių teises.

Klaipėdoje – antilietuviškumo židinys

Tuomet buvęs VSD direktorius Zigmas Vaišvila pagrįstai tvirtino, kad saugumiečiai apie šį judėjimą žino, bet nieko nedaro. Iki šiol nežinoma, kokios organizacijos ir kokie jų smogikai veikia šiame mieste. Nesiimu spręsti, ar bus ištirta minėto jaunuolio priklausomybė ne tik nuo narkotikų, bet ir nuo tokių antilietuviškų organizacijų. Tačiau Visaginas turi kelti tam tikrą rūpestį mūsų institucijoms.

Kaip ir Klaipėda, kurioje vis labiau reiškiasi prorusiškos destruktyvios jėgos, mėginančios įtraukti ir kitas tautines bendruomenes į savo antivalstybinę veiklą. Čia nuolatinius ryšius su Rusijos konsulatu palaiko Seimo narė Irina Rozova, šiomis dienomis kilo naujas šnipinėjimo skandalas, kai Klaipėdos tarybos narė Ela Andrejeva įtarta keliais šnipinėjimo epizodais, tęisasi teisminis procesas dėl tarybos nario V. Titovo partizaninį judėjimą juodinančių žinių.

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Pernai Slaptai.lt rašiau, kaip politikai uostamiestyje įpinami į rusų žvalgybos tinklą (https://slaptai.lt/ceslovas-iskauskas-politikai-ipinami-i-rusu-zvalgybos-tinkla-uostamiestyje/): „Klaipėdoje nuo seno buvo stipri sovietinė rezidentūra, o sovietiniai kariškiai net atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ilgai užėmė antivalstybines pozicijas. Prieš penkerius metus Klaipėdos krašto viešoji įstaiga „Būkime vieningi“ (ji iki šiol skleidžia Lietuvos interesams priešingą informaciją) išplatino interneto portalo avaaz.org kreipimąsi į Klaipėdos gyventojus, raginantį rinkti parašus, kad Klaipėdos kraštas būtų atplėštas nuo Lietuvos bei prijungtas prie Rusijos. Šis kraštas pasirinktas neatsitiktinai. Jame gyvena gana gausi rusų bendruomenė (iš didžiųjų miestų – antra vieta: 19,6 %), turinti daug ryšių su Rusijos Karaliaučiaus sritimi bei jaučianti nostalgiją sovietinei praeičiai.“

Provokacija Visagine nori nenori išeina iš įprasto chuliganizmo ar smurto rėmų. Manau, kad prokremliniai Rusijos portalai puls ginti 24-metį jaunuolį kaip lietuvių nacionalistų susidorojimo auką. Tai dar kartą patvirtins, kad šis išpuolis yra tautinių mažumų paniekos demonstracija Lietuvai ir joje nuo seno gyvenančiai lietuvių daugumai.

Ar ilgai juos toleruosime?

2020.03.05; 19:20

Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.

Po Valstybės saugumo departamento pateiktos informacijos dėl galimo šnipinėjimo Klaipėdos mieste policija surengė kratas bei sulaikė Klaipėdos miesto tarybos narę, visuomeninio rinkimų komiteto „Titov ir teisingumas“ atstovę Elą Andrejevą.
 
E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas, vos apie tai sužinojęs, pats nuvyko į E. Andrejevos butą. Pasak jo, 7 val. ryto į E. Andrejevos butą surengti kratos atėjo 2 moterys ir 3 vyrai.
 
„ (Man. – ELTA) duris atidariusi E. Andrejevos mama pasakė, kad dukrą prieš 10 minučių išsivedė jai nežinomi asmenys. Mamos teigimu, jie pasiėmė kompiuterį, telefonus, kažkokius dokumentus ir 4 pakelius cigarečių. Pasak E. Andrejevos mamos, ji paklaususi, ar dukrai uždės antrankius, šie pagyvenusiai moteriai atsakę, kad „ne, bet jei mėgins pabėgti, nušaus“. Pasipiktinusi mama tai pavadino savivale ir paklausė, kaip ji išsikviestų greitąją pagalbą, jeigu jai kas atsitiktų, nes telefonai paimti“, – savo feisbuko paskyroje teigia E. Andrejevos politinis bendražygis Viačeslavas Titovas.
 
Pasak V. Titovo, tai politinės represijos.
 
„Taigi politinės represijos Klaipėdoje tęsiasi“, – teigia jis.
 
Generalinė prokuratūra antradienį pranešė, kad, įvertinus VSD pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo.
 
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas.
 
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje, bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 05:55

Žurnalistas Gintaras Visockas. Slaptai.lt nuotr.

Nesu heraldikos žinovas, nesu istorikas. Mano giminės šaknys – ne Klaipėdoje. Tad lyg ir neturėčiau pergyventi, koks bus pasirinktas Mažosios Lietuvos herbas.

Ir vis dėlto negaliu tylėti. Jaučiu turįs pilietinę pareigą veltis į ginčus, koks herbas labiausiai tiktų Mažosios Lietuvos regionui. Mat studijuodamas žurnalistiką Vilniaus Universiteto istorijos fakultete intensyviai domėjausi Prūsijos, Mažosios Lietuvos istorija. Esu išvažinėjęs visą dabartinę Kaliningrado sritį: Karaliaučius, Tilžė, Stalupėnai, Gumbinė, Ragainė, Tolminkiemis… Esu parašęs dešimtis straipsnių apie šio krašto praeitį tiek „Literatūroje ir mene“, tiek „Kaliningradskaja pravda“, tiek „Literaturnaja gazeta“ leidiniuose. Mano diplominis darbas, sėkmingai apgintas Vilniaus Universitete, vadinosi „Mažoji Lietuva šiandienos akimis“. Taip pat buvau oficialus Mažosios Lietuvos tarybos narys (tą patvirtins tuometinis Mažosios Lietuvos tarybos vadovas Vytautas Šilas). Štai kodėl neabejingas Mažąjai Lietuvai, štai kodėl turiu moralinę teisę tarti savo nuomonę.

O ji – tokia: esu nemaloniai nustebęs, kad į Mažosios Lietuvos herbą taip atkakliai brukamas … briedis arba briedį simbolizuojantys ragai.

Prieš keletą dienų „Vakarų Eksprese“ (ve.lt; „Briedis – geriausias simbolis Mažosios Lietuvos herbui?“) paskelbtas interviu su Lietuvos heraldikos komisijos nariu, seniausiai Lietuvos heraldikos srityje dirbančiu dailininku Arvydu Každailiu. Pabrėždamas, jog, nors ir yra Lietuvos heraldikos komisijos narys, bet tuo pačiu – ir pilietis, A. Každailis teigia pritariantis Klaipėdos visuomenininkams ir Klaipėdos universiteto istorikų prof. dr. Vyganto Vareikio ir doc. dr. Silvos Pocytės (konsultantai doc. dr. Vacys Vaivada, dr. Žydrūnas Vičinskas, dailininkas Kęstutis Mickevičius) parengtos studijos „Dėl Mažosios Lietuvos regiono simbolio“ teiginiams, esą Mažosios Lietuvos heraldikos simboliu turėtų tapti … briedis. 

Mažoji Lietuva

Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl pirmenybė atiduodama briedžiui, nurodoma, jog „briedžio atvaizdas yra natūralus toteminis Mažosios Lietuvos gyvūnas“, jog „briedžių populiacija šis regionas garsėjo nuo neatmenamų laikų ir yra reliktiniai šio regiono gyvūnai, sutinkami iki šiol“, jog „prūsai ir jų kriviai briedį laikė šventu žvėrimi“.

Beje, briedis į Mažosios Lietuvos herbą brukamas jau seniai. Dar 2017 metais leidinyje „Klaipėda“ buvo paskelbtas interviu su Klaipėdos universiteto istorijos mokslų daktaru Arūnu Baubliu ir dalininke Jūrate Bizauskiene. Publikacijoje rašyta: „Iš prdžių buvo siūloma rinktis iš dviejų objektų – briedžio ir kurėno. Liepą buvo apsispręsta, kad tinkamesnis atrodo herbas su briedžiu. Remtasi ir dokumentais, kurie nurodė, kad 1939 metais briedžių populiacijos paplitimas Rytų Prūsijos teritorijoje buvo itin didelis, o ir dabar pajūrio savivaldybėse briedis yra dažnas reginys“.

Visa tai – tiesa. Briedis – gražus, stiprus gyvūnas, be kita ko, – ginkluotas ragais. Bet vis tik: kam jūs skiriate šį herbą – gamtininkų žurnalui, zoologijos vadovėliui? Jei šis herbas būtų ruošiamas kadaise ėjusiam žurnalui „Mūsų gamta“, tvirtinčiau, jog briedis puikiausiai reprezentuoja Mažosios Lietuvos gamtą. Bet Mažosios Lietuvos herbas – tai pirmiausia istorija. Kodėl Mažosios Lietuvos herbo projektuose pirmenybė atiduodama „šventam gyvūnui“, o ne praeičiai, ne istorijai?

Briedis gal ir gali būti Mažosios Lietuvos herbe, bet tik – ne centrinėje vietoje. Svarbiausiuoju akcentu turėtų būti istorija. Pavyzdžiui, garsusis Klaipėdos sukilimas, leidęs mums susigrąžinti uostamiestį. Kodėl vengiama pagerbti Klaipėdą išvadavusius sukilėlius? Galima numanyti: tai bus nemalonu Vokietijai. O gal ir prancūzams bus skaudu, nes, išlpėšdami iš okupantų rankų Klaipėdą, mūsų sukilėliai nušovė keletą prancūzų karių. Štai kodėl Mažosios Lietuvos herbe, mano supratimu, nėra nė užuominos į Klaipėdos sukilimą.

Briedis

Beje, vienoje publikacijoje briedžio šalininkai prasitarė: „Pasak A.Baublio, siekta, kad herbas taptų santarvės ženklu tarp regione dabar gyvenančių ir anksčiau gyvenusių žmonių“ (ve.lt; „Mažosios Lietuvos herbe puikuosis briedis“).

Sutinku, dirbtinai kurstyti priešiškumo nedera. Bet taip pat negalima istorijos nei klastoti, nei nutylėti, nei iškraipyti. Jei 1923-aisiais sėkmingai surengėme sukilimą, kuris mums grąžino Klaipėdą, t.y. tapo vienu iš svarbiausių įvykių naujausioje Klaipėdos istorijoje, kodėl jį turime nutylėti? Protingi vokiečiai, protingi prancūzai mus supras. Mes juk nieko neišsigalvojame.

Minimos 97-osios Klaipėdos krašto sukilimo metinės. Egidijaus Jankausko nuotr.

Mums tai – gyvybiškai svarbu.

Be kita ko, jei istorikas A.Baublys nuoširdžiai trokšta, kad „herbas taptų santarvės ženklu“, tai drįstu manyti, jog briedžio atvaizdas – ne itin tinka santarvės puoselėjimui. Briedžio ženklą labai mėgo ir tos vokiškos jėgos, kurios jėga ir ugnimi veržėsi į mūsų teritorijas. Atsiverskite Klaipėdos Universiteto parengtą studiją „Dėl etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldinio simbolio“ (Klaipėdos universiteto istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis ir Klaipėdos universiteto istorikė doc. Dr. Silva Pocytė; Klaipėda, 2019). Toje studijoje užsimenama: „Nacionalsocialistinė vokiečių propaganda taip pat naudojo briedžio simbolį tekstams ir Vokietijoje rengiamoms parodoms apie „atplėštos“ Klaipėdos krašto problemą iliustruoti. Tai galima pamatyti iliustracijoje apie 1934 m. Berlyne surengtos parodos vizualizaciją, kurios pagrindinis leitmotyvas – susirūpinimas vokišku išlikimu prie Nemuno“.

Klaipėdos kraštą išvadavę sukilėliai

Tad nors minėtoje studijoje labai daug dėmesio skiriama briedžiui kaip lietuviškumo simboliui, labiausiai ramybės neduoda vokiški šio simbolio aspektai. Kas dabar supaisys, kas stipresnis – lietuviškas ar vokiškas dėmuo? Gal bandydami įteisinti briedžio simbolį mes tiesiog nejučiom pataikaujame Vokietijai, šiandieninei mūsų sąjungininkei? Gal manome, kad į Klaipėdą plūstantys turtingi vokiečų turistai noriau pirks marškinėlius su briedžio, „vokiško išlikimo prie Nemuno“, simboliu, o suvenyrai su Klaipėdos sukilimo ženklu bus mažiau paklausūs pasiturintiems svečiams iš Berlyno ir Miunheno? Ar nėra taip, kad pasirinkdami briedžio simbolį, mes pagerbiame germanizaciją, kadaise siautėjusią mūsų žemėse? Kodėl, užuot kūrę aiškiai su Lietuva susijusią heraldiką, paliekame vietos vokiškoms interpretacijoms?

Klaipėdos krašto išvaduotojai

Jei tikrieji motyvai – šie, tuomet – liūdna, skaudu, apmaudu.

Galų gale Mažoji Lietuva – tai ne tik Klaipėda. Į Mažąją Lietuvą derėtų žvelgti plačiau, nei vien į Klaipėdą, Neringą, Pagėgius, Šilutę, Tauragę ir Jurbarką. Mažoji Lietuva – tai Lietuvos etnografinis regionas, kuris apibūdinamas kaip istorinė teritorija tarp Priegliaus ir Nemuno žemupių. Drįstu manyti, jog Mažoji Lietuva – tai ir visa dabartinė Kaliningrado sritis, jei žvelgiame lietuviškomis akimis.

Būtent dėl šios priežasties Mažoji Lietuva man pirmiausia asocijuojasi su Didžiuoju prūsų sukilimu, jo vadu Herkumi Mantu, pirmąja lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmu“, Kristijono Donelaičio poema „Metai“, lietuviškomis spaustuvėmis, filosofu Vilhelmu Storosta – Vydūnu, parašiusiu knygą apie lietuvių – vokiečių tarpusavio santykius per pastaruosius kelis šimtus metų, knygnešiais, į didžiąją Lietuvą slapta gabenusiais lietuvišką spaudą, Klaipdėdą vaduojančiais sukilėliais…

Kai tariamas Mažosios Lietuvos vardas, mano akyse iškyla būtent šie vaizdai. Briedžio aš nematau. Ir, atvirai sakant, nesuprantu, kodėl tokiam istorija ir kultūra turtingam kraštui pagrindiniu simboliu parenkamas būtent gyvūnas?

2020.02.17; 10:05

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris paneigė portale „Fox News“ pasirodžiusią informaciją, esą trys Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – pirmauja Europoje pagal žmogžudysčių skaičių.
 
E. Šilerio teigimu, visame pasaulyje nužudymų statistika skaičiuojama skirtingai, dėl to lyginti ją – nelabai etiška.
 
„Nemanome, kad tai yra teisybė. Esminis dalykas yra tame, kad kiekviena valstybė, teikdama statistiką, ją skaičiuoja labai skirtingai – vieni skaičiuoja nužudymus, kiti – nužudymus su ginklu, kiti – žuvusius avarijose žmones ir panašiai. Dėl to tos statistikos skiriasi kartais. Būtų nelabai etiška lyginti ir ieškoti kaltų, kur koks miestas yra“, – ketvirtadienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje sakė E. Šileris.
 
Kartu jis ramino lietuvius – dažniausiai nužudymai, pasak E. Šilerio, įvyksta buitinių konfliktų metu.
 
„Absoliuti dauguma – virš 90 proc. yra buitiniai – ne viešoje vietoje, o dažniausiai buitinio girtavimo sugėrovai vienas kitą nužudo. Dėl to tai, kas yra viešoje vietoje, tiek miestiečiai, tiek miesto svečiai turėtų jaustis pakankamai saugiai“, – pridūrė policijos generalinio komisaro pavaduotojas.
 
Pateikė statistiką: Lietuvoje išaiškinami beveik visi nužudymai
 
E. Šileris taip pat informavo, kad per metus Lietuvoje įvykdomi 1-2 nužudymai, siejami su organizuotu nusikalstamumu bei keletas nužudymų įvykdomi viešose vietose. Pareigūnas taip pat supažindino su didžiųjų miestų paskutinių metų nužudymų statistika:
2018 m. Vilniuje buvo įvykdyti 9 nužudymai ir visi išaiškinti, Kaune – 13 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, o Klaipėdoje – 7 nužudymai, iš kurių buvo išaiškinti 5.
 
Tuo tarpu 2019 m. sostinėje įvykdyta 18 žmogžudysčių ir visos išaiškintos, Kaune – 13 nužudymų ir visi aiškūs, o Klaipėdoje per praėjusius metus buvo nužudyti 6 asmenys, 4 bylos buvo išaiškintos.
 
„Bendras nužudymų išaiškinamumas yra beveik 100 proc.“, – pridūrė E. Šileris, pabrėžęs, kad „absoliučiai visoje Lietuvos teritorijoje yra saugu“.
 
Žurnalistų paklaustas, ką reikėtų vis dėlto daryti Lietuvoje, kad tų pačių buitinių konfliktų metu nužudytų žmonių skaičius mažėtų, E. Šileris atsakė paprastai – vartoti mažiau alkoholio. „Mažiau gerti reikėtų, jeigu šnekėtume buitiškai“, – konstatavo pareigūnas.
 
Jo teigimu, „Fox News“ žurnalistė, rengdama publikaciją pagal Jungtinių Tautų duomenis, juos galėjo skaityti bei interpretuoti neteisingai arba tie duomenys galėjo būti pateikti netikslūs.
Policija skuba į pagalbą. Slaptai.lt nuotr.
 
„Jungtinės Tautos skamba labai gražiai ar netgi didingai, bet reikėtų suprasti, kad tai nėra tas, kas yra oficiali statistika“, – paaiškino E. Šileris.
 
Lietuvos policijos duomenimis, nužudymų skaičius nuo 2013 m. tendencingai mažėja: 2013 m. šalyje buvo užregistruoti 182 žmogžudystės atvejai, 2014 m. – 170, 2015 m. ir 2016 m. – po 160 nužudymo atvejų. Tuo tarpu 2017 m. bei 2018 m. policija registravo po 127 žmogžudystės atvejus, o 2019 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 97 nužudymai.
 
ELTA primena, kad Jungtinių Valstijų kanalas „Fox News“ trečiadienį savo interneto svetainėje paskelbė straipsnį „10 mirtiniausių Europos miestų“. Šio sąrašo viršuje išsidėstė Lietuvos miestai – Kaunas, Vilnius ir Klaipėda. „Fox News“ sąrašą sudarė pagal 100 tūkst. gyventojų tenkantį žmogžudysčių skaičių, remiantis Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis.
 
Pirmąją vietą mirtiniausių miestų sąraše užima Kaunas, kuriame, pasak „Fox News“, 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 5,4 žmogžudysčių.
Antroje vietoje buvo Vilnius, kur kiekvienam 100 tūkst. gyventojų teko 3,9 žmogžudystės. Trečią vietą užėmė Klaipėda, kurioje nužudymų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2017 m. buvo toks pat, kaip ir Vilniuje, rašo „Fox News“.
 
Toliau mirtiniausių miestų dešimtuke rikiuojasi Marselis (Prancūzija), Debrecenas (Vengrija), Celjė (Slovėnija), Belfastas (Jungtinė Karalystė), Tamperė (Suomija), Budapeštas (Vengrija) ir Amsterdamas (Nyderlandai).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.06; 00:30

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos Klaipėdos skyriaus nariai sekmadienį vykusiame visuotiniame susirinkime išsirinko naują lyderį. Juo tapo buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, diplomatas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius, rinkimuose ryškia balsų persvara (102 balsai prieš 38) įveikęs partijos kolegą Tomą Meškinį.
 
A. Pocius vadovaus suvienytam Klaipėdos skyriui, kuris, partijos narių sprendimu, įsteigtas vietoj iki šiol buvusių trijų skyrių.
 
„Per pastaruosius keletą metų TS-LKD Klaipėdoje tikrai sustiprėjo. Neblogas savivaldos rinkimų rezultatas ir dalyvavimas Klaipėdos miesto valdančiojoje daugumoje leidžia mums įrodyti, ką galime padaryti Klaipėdos ir klaipėdiečių labui, kaip gebame spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria mūsų miestas. O problemų yra tikrai nemažai, ką įrodo pastarųjų savaičių įvykiai. Atėjau dirbti ir padėti mūsų bendruomenei susitelkti bendram tikslui – augančios, stiprėjančios, saugios, gražios ir klestinčios Lietuvos bei Klaipėdos kūrybai.
 
Džiaugiuosi, kad tai matydami ir įvertindami vadybinę patirtį vadovaujant kariuomenės struktūroms, bendraminčiai mane pakvietė ir išrinko Klaipėdos skyriaus pirmininku. Visoje savo veikloje vadovaujuosi aiškiomis vertybėmis ir moto: mažiau kalbų, daugiau darbų!”, – TS-LKD pranešime cituojamas A. Pocius.
 
A. Pocius teigia, kad jo sprendimą dalyvauti Klaipėdos skyriaus pirmininko rinkimuose lėmė partijos kolegų kvietimas padėti sustiprinti ir sutelkti uostamiesčio TS-LKD bendruomenę. Svarbiausiais darbais naujasis pirmininkas įvardijo aktyvų naujų partijos narių, ypač jaunimo, telkimą, taip pat pasirengimą šį rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.
 
62 metų A. Pocius gimė ir užaugo Klaipėdoje. Baigė 18-ąją vidurinę mokyklą, dabartinę Baltijos gimnaziją. 2009-2014 metais ėjo Lietuvos Respublikos kariuomenės vado pareigas. Pastaruoju metu dirbo diplomatinį darbą. Nuo 2014 metų buvo Lietuvos Respublikos ambasadorius Rumunijoje.
 
TS-LKD Klaipėdos skyriaus visuotiniame susirinkime, kaip skelbiama pranešime, taip pat iškeltos 6 skyriaus narių kandidatūros dalyvauti rinkimuose į Seimą vienmandatėse Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardose. Galutinį sprendimą dėl kandidatų priims TS-LKD Taryba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.20; 09:00

V. Titovas turės atiduoti savivaldybės tarybos nario mandatą. „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Viačeslavo Titovo, paniekinusio partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą, mandatą.
 
Pirmą kartą naikinant V. Titovo mandatą šis pats jo atsisakė, tačiau su visuomeniniu rinkimų komitetu „Titov ir teisingumas“ vėl dalyvavo rinkimuose ir pateko į tarybą.
 
Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą savivaldybės tarybos nario mandatas naikinamas įsiteisėjus teismo apkaltinamajam nuosprendžiui.
Tyrimas dėl politiko veiksmų pradėtas praėjusių metų vasarą V. Titovui pareiškus, kad partizanų vado iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkst. piliečių ir vaikų.
 
Spalio 17 dieną Klaipėdos apygardos teismas paskelbė nuosprendį apeliacine tvarka nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurioje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už tai, kad viešai tyčiojosi, niekino Lietuvos partizanus ir skatino jiems neapykantą, viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą prieš Lietuvos partizanus, ir už tai, kad viešai niekino mirusiojo A. Ramanausko-Vanago atminimą.
 
Viačeslavas Titovas. „Vakarų ekspreso“ nuotr.
Pirmosios instancijos teismas už padarytas nusikalstamas veikas V. Titovui buvo skyręs 240 MGL (12 000 Eur) baudą, dėl nacistinių partijų ir nacistiškai nusiteikusių asmenų niekinimo politiką išteisino.
 
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir nuteistasis, ir prokuratūra. Prokuratūra skundė nuosprendžio dalį dėl V. Titovo išteisinimo ir dėl bausmės rūšies, motyvuodama tuo, kad paskirta bausmė – bauda – yra per švelni, o V. Titovui turi būti skirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą 2 metams. V. Titovas prašė jį išteisinti, teigdamas, kad viešai paskelbė ne melagingus prasimanymus, o informaciją apie okupacinės valdžios A. Ramanauskui-Vanagui inkriminuotus nusikaltimus, kad skelbė savo požiūrį ir nuomonę.
 
Klaipėdos apygardos teismas atmetė abu apeliacinius skundus, tačiau pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl paskirtos baudos dydžio ir sumažino paskirtą baudą iki 200 MGL (10 000 Eur), nes nustatė, kad buvo taikytas netinkamas galutinės bausmės skaičiavimo būdas.
 
Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir pažymėjo, kad būtent V. Titovo atliktų veiksmų sistemingumas, nuolat keliant V. Ramanauską-Vanagą niekinančias ir abejonių jo veikla keliančias nuorodas į asmeninę socialinio feisbuko tinklo paskyrą, lėmė nusikalstamą tokios veikos pobūdį ir pavojingumą.
 
Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad V. Titovas pagrįstai nuteistas ir už tai, kad viešai šiurkščiai menkino SSRS įvykdytą genocidą Lietuvos Respublikos teritorijoje prieš ginkluoto pasipriešinimo dalyvius – Lietuvos partizanus. V. Titovas, viešai paskelbdamas tikrovės neatitinkančius teiginius apie A. Ramanausko-Vanago bei Lietuvos partizaninio judėjimo neva įvykdytus nusikaltimus žmogiškumui, dalyvavimą holokauste, „talkinimą“ naciams, šiurkščiai paniekino Lietuvos gyventojus, prieš kuriuos SSRS vykdė genocidą, t. y. Lietuvos partizanus, ir paniekino mirusiojo A. Ramanausko-Vanago atminimą.
Titovas Viačeslavas. „Vakarų ekspreso“ nuotr.
 
Teisėjų kolegija, atmesdama prokuroro apeliacinį skundą dėl V. Titovo išteisinimo dėl nacistinių partijų ir nacistiškai nusiteikusių asmenų niekinimo, pažymėjo, kad nors V. Titovo paskelbta informacija, parašyto komentaro turinys yra neigiamo pobūdžio, nukreiptas prieš partijas, prieš žmones, tačiau tai yra labiau abstraktaus pobūdžio, epizodiški komentarai, nes aptariamomis temomis jis paskleidė informaciją tik po vieną kartą, o pažeistos vertybės gali būti ginamos kitomis teisinėmis priemonėmis.
 
Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, skyrimas būtų pernelyg griežtas ir neatitiktų bausmės tikslų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.05; 10:32

Klaipėdoje iškilo paminklas Vydūnui. Egidijaus Jankausko nuotr.
Klaipėdoje, Puodžių ir Bokštų gatvių sankirtoje, atnaujintame skvere su fontanu, sekmadienį atidengtas 3 metrų bronzinis paminklas tautos šviesuoliui filosofui Vydūnui (skulptoriai Arūnas Sakalauskas, Borisas Krylovas ir Olesius Sidorukas).
 
Mąstytojo Vydūno basakojė figūra kyla į viršų, tik kojų pirštų galiukais jis remiasi į žolės salą, iš po kurios pulsuoja tekanti vandens gyvybinga versmė. Bronzinė figūra drauge su bronzine žolės sala yra vientisas objektas – kaip ir žmogus yra neatskiriama gamtos dalis. Rankos, sudėtos ant krūtinės, apsaugo tai, ką žmogus gražiausio, dvasingiausio patiria gyvenime.
 
Netoliese palikti jo batai. Žmogus, palikęs savo materialųjį pasaulį (batus) įeina į nušvitimo erdvę, kur veriasi žmogaus amžinos būties pažinimo versmė.
 
Pjedestalas – iš rudai raudono granito sukuria visatos sferos įvaizdžio apvalų fragmentą, kuriuo srūva vandens versmė. Iš po žolės salos pulsuojanti vandens versmė simbolizuoja žmogaus tyriausius patyrimus, kurie, nušviesdami jo sąmonę, kelia žmogaus dvasią aukštyn.
 
Yra čia ir „Mąstytojo suolas“, kur prisėdus galima pagalvoti ir įsigilinti į Vydūno „Visatos ir žmogaus sąrangą“, liečiančią esminius žmogaus būties klausimus, sakoma pranešime.
 
Prieš septynerius metus grupė Vydūno paminklo idėjos autorių kreipėsi į kultūros mecenatą Rimantą Cibauską, siūlydami tapti ne tik rėmėju, bet ir pagrindiniu organizatoriumi – idėjos siela.
 
Prie projekto prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė, viešoji įstaiga ,,Mažosios Lietuvos kultūra“, Vydūno draugija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.02; 07:45

Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) žemėlapis
Gegužės 17-ąją Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.) startavęs nacionalinio kultūros paveldo aktualinimo, kultūros ir meno sklaidos projektas Lietuvos muziejų kelias „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ pasiekė Mažąją Lietuvą.
 
Lietuvos muziejų kelias liepos 22-rugpjčio 11 dienomis kviečia apsilankyti Mažosios Lietuvos muziejuose ir galerijose. Trims savaitėms duris atveria ir lankytojus į šiai temai skirtus renginius, edukacines programas, parodas kviečia Kintų kultūros centras, Kuršių nerijos istorijos muziejus, Jono Gižo etnografinė sodyba, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus, Prano Domšaičio galerija Klaipėdoje, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Miniatiūrų muziejus Juodkrantėje.
 
Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra užima išskirtinę vietą mūsų šalies gyventojų pasaulėžiūroje. Dažnam – tai didžiųjų Lietuvos vandenų kraštas, susijęs su vasaros atostogomis pajūryje ar prie Kuršių marių. 
 
Lietuvos muziejų kelio „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ projekto vykdytojai Mažojoje Lietuvoje siekia plėsti šį požiūrį ir pristatydami Lietuvos jūrinį paveldą, skatina puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą ir tradicijas, ugdyti jūrinį mentalitetą, atskleisti savo šalies kaip jūrinės valstybės ne tik geografine prasme, bet ir politikos, ekonomikos, kultūros lygmeniu svarbą.
 
Žvejai mariose. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Muziejuose lankytojų laukia dailininkų marinistų parodos, edukacinės vėtrungių gamybos ir istorijos programos, parodos aktualiomis ir šiandien temomis („Gyventojų migracijos Kuršių nerijoje XX a. viduryje“, Kuršių nerijos istorijos muziejus), pasakojimai apie žvejo gyvenimą krante ir vandenyje („Žvejų šventė“, Lietuvos jūrų muziejus) ir, žinoma, laivai (Tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“, Lietuvos jūrų muziejus).
 
Šių metų programos „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginiuose Mažojoje Lietuvoje siekiama įvardyti ir aktualizuoti šio krašto vandenų kultūrinę atmintį. Dalis Lietuvos muziejų kelio programos sutampa su didžiausiu šio krašto vasaros įvykiu – Jūros švente. Dėl to keliaujantys į pajūrį ar prie marių galės dalyvauti ir Lietuvos muziejų kelio projekto „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ renginiuose. 
 
Liepos 22-rugpjūčio 11 dienomis Kintų Vydūno kultūros centre veiks etnokultūrinė paroda „Kuršmarių vėtrungės – vėlukai“. Lankytojai galės apžiūrėti atkurtas originalaus dydžio vėtrunges su skirtingais žvejų kaimų ženklais. Paroda iliustruota senaisiais vėtrungių piešinius, kurie parengti pagal Hanso Woede’s (1902-1983) 1965 m. Vokietijoje išleistą knygą „Kuršmarių vėtrungės“. Ilgą laiką laikyta Kuršių marių vėtrungių gamybos vadovėliu, ši knyga 2016 m. išleista ir lietuvių kalba.
 
Kuršių nerijos istorijos muziejuje veiks paroda „Gyventojų migracijos Kuršių nerijoje XX a. viduryje“.
klaipeda_7
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Jono Gižo etnografinėje sodyboje Drevernoje vyks edukaciniai užsiėmimai „Mano vėtrungė“.
 
Liepos 24 d. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje 17.00 val. numatytas renginys „Slėpiningi Klaipėdos vandenys“. Dalyviams bus pristatyta meninė instaliacija, vyks pašnekesys „Klaipėda XIII-XVIII a.“.
 
Pasitelkus istorinę medžiagą ir menines priemones bus atkuriamas XIII-XVIII a. Klaipėdos vandenų tinklas, senoji planinė struktūra.
 
Liepos 26 d. Kintų Vydūno kultūros centre vyks edukacinė programa „Kuršmarių vėtrungės – vėlukai“. Dalyviai susipažins su vėtrungių atsiradimo istorija. Gavęs vėtrungėlės formos magnetuko šabloną ir spalvinimo priemonių (dažų, teptukų), kiekvienas galės prisiminimui išsinešti nusispalvintą suvenyrinės vėtrungės formos magnetuką.
 
Liepos 26-28 dienomis vyks tradicinių istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“ ir Žvejų šventė.
 
Renginys vyks Klaipėdoje, Danės krantinėje, prie „Žvejo“ paminklo.
 
Tradicinių istorinių laivų parado tikslas – pristatyti Lietuvos jūrinį paveldą, puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą ir tradicijas. Renginyje matysime senuosius laivus, kurie plaukė tik padedami vėjo ir irklų, bei identiškas jų kopijas. Krante veiks edukacinė platforma, kurioje bus nuolat pasakojama apie senųjų žvejų, gyvenančių aplink Kuršių marias, buitį.
Kuršių marios. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Žvejų šventėje bus siekiama atskleisti žvejų ir žvejybos aplink Kuršių marias ypatybes, panašumus ir skirtumus; bus pristatyti tradiciniai istoriniai laivai ir jų statymo būdai; bus pasakojama apie žvejo gyvenimą krante ir vandenyje. Veiks plaukiojanti ekspozicija: bus galima aplankyti tradicinius istorinius laivus, stebėti jų paradą tarp Biržos ir Pilies tiltų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.22; 03:00