tumaviciute_21amzius

Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Henry Friedländeris, Raulis Hilbergas,  Normanas Finkelsteinas  teigia, kad Europos  čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui.

Iš Vokietijos koncentracijos stovyklų labiausiai žinomas Osvencimo/Aušvico „čigonų lageris“. 1944 m.  naktį iš rugpjūčio 2-osios į  rugpjūčio 3-iąją Osvencime buvo nužudyta paskutiniai 2900 čigonų – vyresnio amžiaus žmonės, ligoniai, moterys ir vaikai. 2009 m. birželio 29 d. Europos Tarybos  nutarimu rugpjūčio 2-oji  paskelbta Tarptautine romų holokausto aukų atminimo diena.

Continue reading „Kodėl Lietuva neprisimena romų holokausto?”

cenzura_2

„Atkreipdama dėmesį į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Nacionalinio dramos teatro aktorių pasirodymus Garliavoje vykstančiame koncertų maratone, Kultūros ministerija pareiškia, kad yra kategoriškai prieš valstybinių teatrų aktorių, kitų meno pasaulio atstovų viešus pasisakymus  bei dalyvavimą renginiuose, susijusiuose su šiuo metu vykstančia rezonansine bei kontroversiškai vertinama byla.“

Ne, tai ne juodasis humoras. Ir net ne Juozo Erlicko kreipimasis į tautą šeštadienio „Lietuvos ryte“. Tai – tiksli citata iš Kultūros ministerijos internetinio puslapio. Netgi su kontraversiška rašybos klaida. Toks yra ministerijos pranešimas spaudai, datuotas 20012.04.19. ir pavadintas „Kultūros ministerija atsiriboja nuo Nacionalinio dramos teatro aktorių pasisakymų Garliavoje“.

Continue reading „Atgal į valstybininkų SSSR”

zigmas_zinkevicius

Tikėjausi, kad prezidentas Adamkus nepasiduos kosmopolitų spaudimui

Puolimas prieš mane labai sustiprėjo nuo 1998 m. pradžios, galbūt ryšium su politinio aktyvumo padidėjimu renkant naująjį prezidentą. Kaip ir anksčiau, buvau kaltinamas visomis galimomis ir negalimomis “nuodėmėmis”, tik intensyviau ir pikčiau.

Įnirtėjant išpuoliams prieš mane, stichiškai atsirado ir gynyba. Tauta priešinosi kosmopolitizmui. Gavau daugybę laiškų, pritariančių mano siekiams ir raginančių nenuleisti rankų, dar atkakliau dirbti. Rašė nepažįstami žmonės iš įvairių Lietuvos miestų, net iš nedidelių miestelių, taip pat iš užsienio.

Continue reading „Prie Lituanistikos židinio ( 8 )”

sklaida_0

Kovo 21 d. Seime įvyko konferencija “Tautos istorija ir jos sklaida”. Tema labai aktuali. Gaila, nedalyvavo žmonės nei iš Švietimo ir mokslo, nei iš Kultūros ministerijos. Didelis stačiakampis stalas Konstitucijos salėje nebuvo pilnai apsėstas, trūko kokių trijų dešimčių istorijos mokytojų, kultūros veikėjų, neabejingų mūsų istorijai ir jos sklaidai.

Buvo pasakyta, kad konferencija transliuojama internetinėmis priemonėmis, kad matyti ir girdėti gali tūkstančiai. Gerai, kad transliuojama, gal vienas kitas vieną kitą žodį ir išgirs. Tik vienas kitas, vieną kitą žodį. Nes kas gi visą dieną sėdės prie kompiuterio ir klausysis, ką sako istorikas prof., dr. Eugenijus Jovaiša, jo mokinė, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Jūratė Litvinaitė, istorikas Algimantas Liekis, mitologas Dainius Razauskas, istorinių romanų rašytojas Jonas Užurka, istorikė Inga Baranauskienė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis ir kiti pranešėjai, diskusijos dalyviai!

Continue reading „Apie tai, kaip yra ir kaip turėtų būti”

petras venclovas

Minime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Po 122 metų okupacijos mūsų šalis 1918-aisiais, paskelbdama Vasario 16-osios aktą, vėl kėlėsi gyventi. Tačiau dar pustrečių metų (iki 1920 metų lapkričio 29 d.) lietuvių kariuomenė, daugiausia sudaryta iš savanorių, turėjo gintis nuo išorės priešų: sovietinės Rusijos bolševikų, bermontininkų, lenkų. Net kovų už laisvę metu svarbiausias Lietuvos Vyriausybės tikslas buvo kuo greičiau gaivinti atsikūrusios valstybės kultūrą, paversti atsilikusį Rusijos imperijos užkampį vakarietiška šalimi.

Nepriklausomai Lietuvai tada buvo lemta išgyventi tik dvidešimt dvejus metus. Jau praėjo tiek pat laiko nuo 1990-ųjų Kovo 11-osios deklaracijos. Šiame kontekste mane ypač jaudina vienas aspektas: Tėvynės meilės nykimas. Atslūgus Sąjūdžio euforijai, visuomenė gana greitai nusigręžė nuo patriotizmo idėjų. Kodėl? Ar Tėvynės meilė reikalinga tik istorinių ir visuomeninių pervartų metu? O atsikovojus nepriklausomybę ir atkūrus savo valstybę? Sulaukus ramesnių laikų?

Continue reading „Nuo kolaboravimo prie paiko pataikavimo”

b.burauskaitem

Šiandien visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt viešnia – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinė direktorė Birutė Burauskaitė. Mums rūpi išsiaiškinti, kodėl pastaruoju metu šią įstaigą tikrina auditoriai? Taip pat mums rūpi sužinoti, kokiais darbais galįs pasigirti B.Burauskaitės vadovaujamas centras.   

Su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) generaline direktore Birute BURAUSKAITE kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kodėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą atakuoja auditoriai”

naglis_puteikis

Ketvirtadienį įvyko Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kodėl dega kultūros paveldas?“

N.Puteikis sakė, kad valstybėje vyraujant tokiam atmestinam požiūriui į kultūros paveldą, Labanoro bažnyčią, Tytuvėnų ansamblį nusiaubę gaisrai ir toliau naikins nacionalines šalies vertybes.

Žurnalistams parlamentaras teigė, kad valstybė liberalizuojama sparčiais tempais, jos funkcijas apribojant ekonomika, ES pinigais, darbo vietų kūrimu. Kultūros paveldas vertinamas kaip „ne mūsų reikalas“. Tokios politikos pasekmė itin skaudi bažnytiniam paveldui. Valstybė nesikiša į Bažnyčios reikalus, tuo tarpu Bažnyčia mano mokanti pati susitvarkyti su neįkainojamomis vertybėmis.

Continue reading „Valstybės liberalizavimas veda prie susinaikinimo”

puteikis_naglis

Trečiadienį, spalio 19 d. įvyko Seimo nario Naglio Puteikio spaudos konferencija „Kas dangsto archeologinių kapų plėšikus“.

Joje dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė, Lietuvos archeologų draugijos pirmininkas Zenonas Baubonis ir istorikas, archeologas, kandidatas šių metų J.Basanavičiaus premijai gauti Vykintas Vaitkevičius. Jie informavo žiniasklaidą apie mėginimus įstatymiškai įteisinti Lietuvos archeologinio paveldo naikinimą. Prieš savaitę prasidėjo teismas prieš du juoduosius archeologus, nelegaliai kasinėjusius Kretingos rajono senkapius ir pardavinėjusius kuršių kalavijus užsienio kolekcionieriams. Tačiau teisiami tik eiliniai kasinėtojai, nors esama medžiaga atskleidžia veikiant organizuotą nusikaltėlių tinklą.

Continue reading „Senkapių plėšikų pėdsakai veda į Kultūros ministeriją”

ozolas_naujausias

Rugpjūčio 21 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko konferencija – diskusija “Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien”. Pranešimus perskaitė:

A.Tyla. “Rytų Lietuva ir derybos dėl Lenkijos ir Lietuvos sutarties”

R.Ozolas. “Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas”

G.Songaila. “Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien”

A.Eigirdas. “Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas”

A.Merkys. “Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai”

R.Maceikianec. “Kada supratome, kad autonomija – tai Kremliaus planas”

K.Garšva. “Dabartinės Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo problemos ir galimi jų sprendimo keliai”

Continue reading „Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas”

gintaras_portretas_2

Rugpjūčio 25 dieną Kultūros ministerija Vilniuje surengė mokslinę – praktinę konferenciją “Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti”. Būčiau neteisus, jei šį renginį pavadinčiau tendencingu “nuo pradžios iki pabaigos”. Juk negalima paneigti, kad tądien kalbėjo ir keletas pranešėjų, kurie pateikė būtent lenkams nemalonių faktų, priekaištų, skaičių.

Pavyzdžiui, prof. hab. dr. Gediminas Merkys ilgokai vardino, kiek daug nepelnytų skriaudų patyrėme nuo lenkų tarpukario metais. O štai “Žinių radijo” laidos “Žiniasklaidos anatomija” vedėjas Vidmantas Valiušaitis pasakojo, kaip tada  Lietuvos valdžia nemokėjo bendrauti su mažlietuviais ir vokiečiais Klaipėdos krašte. Prof. dr. Antanas Kulakauskas, gilindamasis į Lietuvos – Lenkijos santykius, įdomiai  palietė suomių santykius su švedų ar laplandų tautinėmis mažumomis. Kultūrologas Darius Kuolys pateikė nerimą keliančių pavyzdžių, kaip iš buitinio lygmens lietuvių – lenkų konfliktas persimeta jau ir į intelektualų gretas.

Continue reading „Kuo nusikaltau broliams lenkams”

uzkurnys40

Esame paskelbę mūsų portale (Vytauto Visocko straipsnyje “Aš už tave didesnis”, taip pat laikraštyje ”XXI amžius”, Nr. 56, 2011 08 12 ) Medžio drožėjų meistrų meistro Ipolito Užkurnio našlės Auksės Aurelės Užkurnienės laišką Lietuvos Respublikos kultūros ministrui A.Gėlūnui ir Trakų rajono savivaldybės administracijai, kuriame ji protestuoja prieš ketinimą demontuoti Ipolito Užkurnio skulptūrą “Vytautas Didysis” (1994 m., katalogo Nr. 1205), sukurtą Vytautų klubo prašymu ir tais pačiais metais pastatytą Trakuose, Karvinės saloje.

Šiomis dienomis ji prašė paskelbti jos laišką, adresuotą Vytauto Didžiojo sąjungos pirmininkei Birutei Valionytei, Trakų rajono savivaldybės merui Vincui Kapočiui ir Trakų istorijos muziejaus direktoriui Virgilijui Poviliūnui. Štai tas tekstas:

Continue reading „Ar Ipolitas Užkurnis leis nukelti savo “Vytautą Didįjį”?”

gintaras_portretas_2

Negalima nuolat kartoti neigiamos informacijos. Laikraštis paskelbė pasakojimą apie kokią nors blogybę, o mes puolame ją kartoti, perduoti iš lūpų į lūpas (…). Mes tarsi pamirštame, jog žodžio galia daug kartų didesnė, nei mums atrodo. Su žodžiais reikia elgtis atsargiai, kaip ir su ginklu, ugnimi ar peiliu. Peilį galima panaudoti ir gydymui, ir žudymui (…). Mūsų viena iš didžiausių klaidų: kritikuodami draugą, partnerį ar oponentą manome, kad jį įtakojame teisinga linkme. O iš tiesų kritika atsisuka prieš mus pačius. Kritikos žodžių negatyvas pirmiausiai kerta tiems, kurie juos ištaria, o ne tiems, kuriems jie taikomi. Kai liejame pyktį, pirmąja auka tampame mes pats…

Continue reading „Mes ne iš tų, kurie įstengs pasipriešinti”