Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Lenkija pristatė Ukrainai daugiau kaip 240 tankų ir 100 šarvuočių, antradienį pranešė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Varšuva taip pat atsiuntė raketų sistemų, kulkosvaidžių ir šaudmenų, sakė A. Duda per susitikimą su ambasadoriais.
Iš viso Lenkija suteikė daugiau kaip 1,6 mlrd. dolerių vertės karinės paramos, kurios tikslas – sustabdyti karą ir užtikrinti, kad jis neišplistų į Lenkijos teritoriją.
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.
Groznas, gegužės 26 d. (ELTA). Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas grasina Lenkijai. „Ukraina yra baigtas reikalas. Mane domina Lenkija“, – pareiškė jis viename vaizdo įraše, kuriuo remiasi n-tv.de.
„Po Ukrainos, jei gausime komandą, mes per šešias sekundes parodysime jums, ją galime“, – įraše toliau Lenkijai grasina R. Kadyrovas.
Lenkai esą turi pasiimti savo ginklus ir atitraukti samdinius. „Ir oficialiai prašykite atleidimo už tai, ką padarėte mūsų ambasadoriui“, – kalbėjo R. Kadyrovas.
Rusijos ambasadorius Lenkijoje gegužės 9 dieną, kai rusai švenčia Pergalės dieną, Varšuvoje demonstrantų buvo apipiltas raudonas dažais. ramzan kadyrov
Neseniai R. Kadyrovas pripažino „klaidas“ Ukrainoje, padarytas „operacijos“ pradžioje. „Pradžioje buvo klaidų, kai kurių trūkumų, tačiau dabar viskas 100 proc. vyksta pagal planą“, – prieš daugiau nei savaitę viename politikos forume sakė R. Kadyrovas.
Britų gynybos ministerijos duomenimis, Ukrainoje yra tūkstančiai kovotojų iš autonominės Čečėnijos respublikos, kurie padeda Rusijai kautis su ukrainiečiais.
Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, balandžio 22 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos sausumos pajėgų vadas generolas Waldemaras Skrzypczakas apkaltino Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Borisą Johnsoną atskleidus karinę paslaptį. Tai penktadienį pranešė Lenkijos laikraštis „Fakt“.
Lankydamasis Indijoje su vizitu, Jungtinės Karalystės premjeras pareiškė: „Galiu pasakyti, kad dabar Lenkijoje mokome ukrainiečius ginti oro erdvę, o Didžiojoje Britanijoje – valdyti šarvuočius“.
„Didžiosios Britanijos premjeras atskleidė karinę paslaptį. Man iš lūpų veržiasi negražūs žodžiai… Kariškių rengimas yra kariuomenės reikalas, šiuo atveju tai – paslaptis. Būtų gerai, kad žmogus pagalvotų, prieš kalbėdamas tokius dalykus“, – piktinosi lenkų generolas.
„Gal ponas premjeras to nesuvokia, bet tokiais pareiškimais jis kelia pavojų visai karinei operacijai ir karių saugumui“, – pabrėžė W. Skrzypczakas.
Joe Bidenas – Varšuvoje. EPA – ELTA foto
Varšuva, kovo 26 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos yra „šventai įsipareigojusios“ NATO 5-ajam straipsniui, šeštadienį Varšuvoje per susitikimą su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda teigė JAV prezidentas Joe Bidenas.
„Galite tuo pasikliauti… dėl jūsų ir mūsų laisvės“, – teigė J. Bidenas. A. Duda savo ruožtu tikino, kad dėl kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo lenkai junta „didelę grėsmę“.
Varšuva, kovo 23 d. (AFP-ELTA). Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis trečiadienį pranešė, kad jo šalis „išsiuntė 45 Rusijos šnipus, apsimetinėjusius diplomatais“.
„Ardome Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą mūsų šalyje“, – tviteryje parašė M. Kaminskis.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 8 d. (AFP-ELTA). Lenkija „pasirengusi“ perduoti savo naikintuvus Mig-29 Jungtinėms Valstijoms pagal schemą, pagal kurią lėktuvai bus atiduoti Ukrainai, antradienį paskelbė Užsienio reikalų ministerija.
„Lenkija (…) yra pasirengusi pristatyti savo lėktuvus Mig-29 į Ramšteino oro bazę bei nemokamai ir nedelsiant perduoti juos JAV“, – sakė Varšuva, kuri pagal anksčiau paskelbtą susitarimą gaus naikintuvus F-16, pakeisiančius sovietinių laikų lėktuvus, kuriuos Ukrainos pilotai moka valdyti.
JAV pareigūnai, įskaitant JAV valstybės sekretorių Antony Blinkeną, anksčiau abejojo, kad NATO galėtų duoti lėktuvų Ukrainai. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Moldovoje A. Blinkenas patvirtino, kad apie tai aktyviai diskutuojama. „Negaliu kalbėti apie tvarkaraštį, tik galiu pasakyti, mes tai svarstome labai labai aktyviai“, – sakė jis žurnalistams. „Dabar aktyviai svarstome klausimą dėl lėktuvų, kuriuos Lenkija gali tiekti Ukrainai, ir kuo galėtume tuos lėktuvus pakeisti, jei Lenkija nuspręstų juos suteikti“.
Tokie komentarai buvo paskelbti po dienos, kai A. Blinkenas susitiko su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba Lenkijos ir Ukrainos pasienyje ir D. Kuleba spaudė jį dėl lėktuvų. D. Kuleba sakė, kad „didžiausias mūsų poreikis yra naikintuvai, atakos lėktuvai ir oro gynybos sistemos“. „Jei prarasime dangų, ant žemės bus daug daugiau kraujo“, – sakė jis po susitikimo, šalia stovint A. Blinkenui.
Nors nemaža dalis Ukrainos oro pajėgų tebėra nepažeista nuo karo pradžios vasario 24 d., tiek Ukraina, tiek Rusija patyrė didelių nuostolių ir nė viena nekontroliuoja oro erdvės virš šalies.
JAV kariai. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, vasario 17 d. (dpa-ELTA). Į Lenkiją jau atvyko beveik visi čia papildomai siunčiami amerikiečių kariai. JAV vyriausybė permeta juos į Lenkiją dėl Ukrainos konflikto.
Apie 4 600 82-osios oro desanto divizijos iš Šiaurės Karolinos karių jau yra vietoje, ketvirtadienį agentūrai PAP sakė JAV pajėgų Europoje atstovas. Iš viso 4 700 papildomų amerikiečių kareivių Lenkijoje saugos rytinį NATO flangą.
Lenkijos gynybos ministro Mariuszo Blaszczako duomenimis, JAV kariai dislokuojami šalies pietryčiuose. Čia atvyks į 350 jūrų pėstininkų, kuriuos siunčia Didžioji Britanija.
NATO narė Lenkija pietryčiuose ribojasi su Ukraina.
JAV desantininkai atvyksta į Lenkiją. EPA – ELTA foto
Varšuva, vasario 7 d. (ELTA). Pirmadienį į Lenkiją atvyko dar viena JAV 82-osios oro desanto divizijos karių grupė. Tai pranešė Lenkijos nacionalinės gynybos ministerija.
„Pirmadienį iki vidurdienio Žešuve nutūpė dar viena karių grupė iš JAV 82-osios oro desanto divizijos“, – sakoma žinybos pranešime. Kiek konkrečiai desantininkų atskrido į Lenkiją pirmadienį, nepatikslinama.
Naujienų agentūra PAP informuoja, kad šiuo metu Žešuvo miesto rajone yra šios JAV divizijos vadas generolas Christopheris Donahue.
JAV administracija vasario 2 d. pranešė apie papildomų pajėgų permetimą į Rumuniją, Lenkiją ir Vokietiją. Kaip paaiškino Pentagono atstovai, apie 1 tūkst. Amerikos kariškių bus nusiųsta į Rumuniją iš Vokietijos, o dar apie 2 tūkst. bus permesta į Europą iš JAV. Iš jų maždaug 1,7 tūkst. bus dislokuoti Lenkijos pietryčiuose. JAV desantininkai. EPA – ELTA nuotr.
Amerikiečių karinė technika pradėta gabenti į Lenkiją prieš kelias dienas. Pirmieji kariškiai, siunčiami stiprinti rytinio NATO sparno dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmės, nusileido Žešuvo oro uoste šeštadienį. Sekmadienį į šalį atskrido JAV karinis transporto lėktuvas „Boeing C-17 Globemaster III“ su dar viena karių grupe.
Pastaruoju metu Rusija prie Ukrainos sienos sutelkė dešimtis tūkstančių kareivių, o tai verčia nerimauti, kad Europoje gali prasidėti didelis ginkluotas konfliktas.
Amerikiečių parašiutininkai
Varšuva, vasario 6 d. (ELTA). Sekmadienį Lenkijoje nusileido JAV karius atskraidinęs lėktuvas. Papildomas pajėgas Vašingtonas pasiuntė, siekdamas sustiprinti NATO sąjungininkes Rytų Europoje, Rusijos kariuomenei telkiant karius prie Ukrainos. Apie tai informuoja „Reuters“.
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį įsakė į Lenkiją ir Rumuniją išsiųsti beveik 3 tūkst. karių, kad nuramintų nerimaujančias NATO sąjungininkes.
Pentagonas paskelbė, kad iš Šiaurės Karolinos į Lenkiją dislokuota apie 1 700 karių, daugiausia iš 82-osios oro desanto divizijos.
Šeštadienį, prieš Lenkijoje nutūpiant C17 lėktuvui su amerikiečių kariais, šalies pietryčiuose esančiame Žešuvo Jasionkos oro uoste nusileido lėktuvas su 82-osios oro desanto divizijos vadu generolu majoru Christopheriu Donahue.
„Mūsų nacionalinis indėlis čia, Lenkijoje, demonstruoja solidarumą su visais sąjungininkais Europoje. Šiuo nežinomybės kupinu laikotarpiu žinome, kad kartu esame stipresni“, – sekmadienį žurnalistams sakė Ch. Donahue.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas iškart po lėktuvo nusileidimo teigė, kad tai tik pirmoji „elitinio“ amerikiečių dalinio grupė.
„Artimiausiomis valandomis nusileis daugiau lėktuvų. Kariai veiks pietrytinėje mūsų šalies dalyje“, – pridūrė ministras.
Keistenybė. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gruodžio 30 d. (AFP-ELTA). Nauji įtarimai, kad šnipinėjimo programa „Pegasus“ buvo panaudota prieš tris Lenkijos vyriausybės oponentus, greičiausiai yra „ledkalnio viršūnė“, trečiadienį sakė kibernetinės saugos ekspertas, padėjęs identifikuoti telefonų pasiklausymo atvejus.
Apie įsilaužimo, kuris tapo dideliu skandalu Lenkijoje, įrodymus pranešė Kanadoje įsikūrusi kibernetinės saugos institucija „Citizen Lab“.
„Manome, kad tai tik ledkalnio viršūnė ir bus daugiau atradimų“, – naujienų agentūrai AFP sakė grupės vyresnysis tyrėjas Johnas Scottas-Railtonas.
„Tai šokiruoja ir labai blogai atrodo, – sakė jis. – „Pegasus“ yra diktatorių įrankis. Jo naudojimas tokiais atvejais rodo poslinkį į autoritarizmą“ Lenkijoje“.
Išmanieji telefonai, užkrėsti „Pegasus“, iš esmės paverčiami kišeniniais šnipinėjimo įrenginiais, leidžiančiais vartotojui skaityti sekamo asmens žinutes, peržiūrėti nuotraukas, stebėti jo buvimo vietą ir net įjungti fotoaparatą be jo žinios.
Vienas iš nukentėjusiųjų, advokatas Romanas Giertychas, dalyvaujantis keliose bylose prieš valdančiąją partiją „Teisė ir teisingumas“ (PiS), lenkų dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė, kad vyriausybė naudoja šnipinėjimo programas „kovai su demokratine opozicija“. Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.
Prokurorė ir opozicijos veikėja Ewa Wrzosek taip pat sakė, kad prieš ją buvo panaudota šnipinėjimo programa, ir pridūrė, kad pirmiausia apie tai ją įspėjo „Apple“.
J. Scottas-Railtonas trečiadienį patvirtino, kad „Citizen Lab“ taip pat pranešė senatoriui Krzysztofui Brejzai iš opozicinės partijos „Pilietinė platforma“, kad jo išmanusis telefonas buvo pakartotinai užkrėstas šešių mėnesių laikotarpiu per 2019 metų rinkimus.
„Jų gyvenimai buvo atidžiai stebimi – tai buvo labai didelė invazija“, – sakė J. Scottas-Railtonas.
Įtarimus dėl įsilaužimo Lenkijos žiniasklaida pavadino „lenkišku Votergeitu“, turėdama omenyje skandalą, kuris kilo po buvusio JAV prezidento Richardo Niksono perrinkimo kampanijos ir dėl kurio jis galiausiai 1974 metais atsistatydino.
Lenkija atmetė kaltinimus, kad „Pegasus“ šnipinėjimo programa buvo naudojama, siekiant politinių tikslų.
Tačiau už šalies slaptąsias tarnybas atsakingos ministerijos atstovas Stanislovas Zarynas nepatvirtino ir nepaneigė, ar Lenkija naudojo „Pegasus“.
Telefonas. Slaptai.lt foto
Izraelio įmonė „NSO Group“, „Pegasus“ savininkė, naujienų agentūrai AFP sakė, kad programa parduodama „tik teisėtai veikiančioms teisėsaugos institucijoms, kurios naudoja šias sistemas pagal įgaliojimus kovai su nusikaltėliais, teroristais ir korupcija“.
Liepos mėnesį kilo ginčas dėl „Pegasus“, kai tyrimas, kurį bendrai atliko kelios žiniasklaidos priemonės, pranešė, kad vyriausybės naudojo šią programą, siekdamos šnipinėti aktyvistus, žurnalistus, teisininkus ir politikus. JAV šią Izraelio įmonę įtraukė į juoduosius sąrašus.
Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas antradienį pareiškė, kad naujausi pranešimai, jog vyriausybė šnipinėjo savo oponentus, yra didžiausia „demokratijos krizė“ šalyje nuo komunizmo laikų pabaigos.
D. Tuskas, buvęs ES Tarybos pirmininkas, taip pat paragino pradėti parlamentinį tyrimą dėl šių įtarimų.
Veto antspaudas
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė pasveikino Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos sprendimą vetuoti žiniasklaidos įstatymą, kuris sulaukė smarkios kritikos užsienyje. Veto yra „pozityvus signalas“ prieš Lenkijai metų sandūroje iš Švedijos perimant pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), pirmadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
JAV prezidentas Joe Bidenas palankiai priėmė A. Dudos sprendimą nepasirašyti tokios formos įstatymo, sakė jis. J. Sullivanas prieš tai telefonu kalbėjosi su Nacionalinio saugumo biuro Lenkijoje vadovu Pawelu Solochu ir A. Dudos patarėju užsienio politikos klausimais Jakubu Kumochu.
Ir JAV vyriausybė, ir Europos Komisija prieš Kalėdas parlamento Varšuvoje priimtą įstatymą pavadino pavojumi žiniasklaidos laisvei. Kritikų teigimu, jis nutaikytas prieš privačią stotį TVN, kuri priklauso JAV koncernui „Discovery“. Žinių stotis nevengia kritikos valdančiajai Teisės ir teisingumo partijai (PiS), kuri nuo 2015 metų turi absoliučią daugumą parlamente.
Laisva ir nepriklausoma žiniasklaida stiprina demokratiją, vasarą pabrėžė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as. Lenkija, kaip svarbi NATO partnerė, esą turi pademonstruoti savo įsipareigojimą šiems principams.
PiS inicijavo įstatymą, kad apribotų užsienio įtaką žiniasklaidai.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, gruodžio 25 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis penktadienį pareiškė, kad Vokietija siekia paversti Europos Sąjungą į federalinį „Vokietijos ketvirtąjį reichą“, praneša AFP.
Politikas interviu metu Lenkijos dienraščiui GPC sakė, kad kai kurioms valstybėms „nekelia entuziazmo perspektyva, kad ES pagrindu bus sukurtas Vokietijos ketvirtasis reichas“.
„Jeigu mes, lenkai, sutiktume su tokiu šių dienų pasidavimu – būtume žeminami įvairiais būdais“, – sakė Lenkijos vicepremjeras J. Kaczynskis.
Anot jo, ES Teisingumo Teismas naudojamas kaip „federalistinių idėjų instrumentas“.
Nesutarimai tarp Lenkijos ir ES tęsiasi jau ilgą laiką, ypač dėl teismų reformos, kurias PiS ėmėsi įgyvendinti dar 2015 m.
Šią savaitę ES paskelbė pradėsianti teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl ES teisės ignoravimo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo.
Tuo metu Lenkija apkaltino ES dėl „biurokratinio centralizmo“.
Kai gruodžio mėnesį naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Varšuvoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad dabartinės Vokietijos valdžios parama ES federalizmui yra „pavojinga utopija“.
Lenkijos tarnybos: Baltarusijoje dar yra apie 7 tūkst. migrantų. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, gruodžio 7 d. (ELTA). Baltarusijos teritorijoje tebėra maždaug 7 tūkst. migrantų, dar apie 3 tūkst. jau išsiųsti atgal į Siriją ir Iraką. Tai antradienį naujienų agentūrai PAP pareiškė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
„Mūsų duomenimis, Aliaksandro Lukašenkos režimas jau išsiuntė į Iraką ir Siriją maždaug 3 tūkst. migrantų, bet kur kas daugiau, apie 7 tūkst., jų tebėra Baltarusijos teritorijoje“, – sakė jis.
Anot S. Żaryno, šiuo metu migrantai rečiau mėgina nelegaliai patekti į Lenkiją, „bet iš to nereikėtų daryti skubotų išvadų, kad krizė jau baigėsi“.
Jo nuomone, Baltarusijos režimas „gali grįžti prie taktikos siųsti nedideles migrantų grupes“ ieškoti nepakankamai gerai saugomų sienos ruožų, kur ją lengviau neteisėtai kirsti.
Šįmet Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią maždaug 40 tūkst. mėginimų nelegaliai pereiti šalies sieną su Baltarusija. Lapkritį jų buvo 8,9 tūkst., spalį – 17,4 tūkst., rugsėjį – 7,7 tūkst.
Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Niujorkas, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) trečiadienį pareiškė, kad Baltarusijos pasieniečiai gali būti kalti dėl migrantų kankinimo šalies pasienyje su Lenkija, bet pridūrė, kad abi šalys padarė „rimtų žmogaus teisių pažeidimų“.
HRW savo ataskaitoje teigė, kad abi vyriausybės „privalo užkirsti kelią tolesnėms mirtims, užtikrindamos reguliarią humanitarinę pagalbą pasienio zonoje įstrigusiems žmonėms“.
HRW tyrėjai teigė, kad išsamiai apklausė 19 žmonių, kai kuriuos iš jų „Lenkijos pasieniečiai stūmė atgal, kartais naudodami jėgą“. Jie teigė, kad toks stūmimas „pažeidžia ES teisėje numatytą teisę į prieglobstį“, ir paragino ES „pradėti solidarizuotis su abiejose sienos pusėse kenčiančiomis ir mirštančiomis aukomis“.
Pasak jų, Baltarusijoje pasieniečių „smurtas, nežmoniškas ir žeminamas elgesys bei prievarta“ yra „įprastas reiškinys“.
HRW pridūrė, kad toks elgesys „kai kuriais atvejais gali būti laikomas kankinimu, pažeidžiančiu Baltarusijos tarptautinius teisinius įsipareigojimus“.
ES ir JAV kaltina Baltarusiją sukėlus krizę, keršijant už ES sankcijas nelegitimiam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, kuris beveik tris dešimtmečius būdamas valdžioje žlugdė opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą.
A. Lukašenka BBC sakė, kad Baltarusijos pasieniečiai „galbūt“ padėjo migrantams pereiti sieną, tačiau neigė juos atgabenęs į Baltarusiją ir ragino ES juos priimti.
Baltarusijos skaičiavimais, šalyje yra apie 7 000 migrantų. Pats tikrasis velnias. Slaptai.lt foto
„Nors Baltarusija šią situaciją sukūrė, nepaisydama padarinių žmonėms, Lenkija taip pat yra atsakinga už dideles kančias pasienio teritorijoje“, – pareiškė HRW vyresnioji Europos ir Centrinės Azijos tyrėja Lydia Gall.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad trys žmonės apkaltino Lenkijos pasieniečius, jog šie išskyrė jų šeimas, netgi vaikus nuo tėvų, nuveždami tuos, kuriems reikia medicininės pagalbos, į ligoninę, o kitus šeimos narius išsiųsdami atgal į Baltarusiją.
Baltarusija ir Lenkija raginamos „nutraukti stumdymą pirmyn-atgal ir leisti nepriklausomiems stebėtojams, įskaitant žurnalistus bei žmogaus teisių darbuotojus, patekti į šiuo metu ribojamas pasienio zonas“.
Algimantas Bučys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dr. Algimanto Bučio studijoje analizuojama dviejų garsiausių XVIII a. pabaigos valstybinių dokumentų genezė ir jų tarpusavio įstatyminis santykis. Autorius kelia du svarbiausius klausimus: kodėl Keturmečiame seime po naujos Gegužės 3 Konstitucijos priėmimo iškilo reikalas priimti atskirą įstatyminį aktą „Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimas“, atstatantį Lietuvos interesus, ir kas jo iniciatoriai? Šioje knygoje pabandyta į juos atsakyti visiškai nauju Lenkijos ir Lietuvos istoriografijoje aspektu, o būtent – nagrinėjant XVIII amžiaus Lenkijos ir Lietuvos masonijos indėlį į abiejų minėtų dokumentų sumanymą, sudarymą ir įstatyminį įkūnijimą.
Autoriaus dėmesio centre atsiranda tekstai ir įvykiai, kurie buvo inicijuojami slaptoje aplinkoje – už visiems žinomos politinių ir istoriografinių retorikų uždangos. Užkulisinė epochos istorija, deja, dažniausiai lieka platesnei visuomenei mažiau žinomuose tekstuose ir sunkiau prieinamuose archyvuose. Knygoje nesileidžiama į populistinių pramanų apie masoniją ir jos veiklas aptarimą ar neigimą, tačiau atsakingai atribojama nuo slaptųjų XVIIII a. jakobinų organizacijų veiklos Keturmečio seimo metu ir ypač vėlesniais poseiminiais tragiškų įvykių Lenkijoje ir Lietuvoje laikais, Varšuvoje ir Vilnije siautėjant korikų minios terorui.
Specialūs dėmesys skiriamas anuometinės masonų ložės „Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Didieji Rytai“ trijų paskutiniųjų Didžiųjų Meistrų Igno Potockio, Ščesno Potockio ir Kazimiero Sapiegos strategijoms, numatant būtinas silpstančios valstybės struktūrines reformas.
Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos įstatyminė pataisa
Knygoje formuluojamas originalus atsakymas į intriguojantį klausimą: „Kodėl naujoje Gegužės 3-iosios Konstitucijoje liko išbrauktas Lietuvos vardas ir atsisakyta kertinio ankstesnės lietuvių ir lenkų valstybės pavadinimo „Respublika“? Iškeliama hipotėzė: galutinis Gegužės 3 konstitucijos tekstas buvo redaguojamas, iš anksto numatant perduoti valstybę vokiečių dinastijai, kuriai konstitucija suteiks paveldėjimo teisę į karaliaus sostą naujoje unitarinėje Lenkijos karalystėje. Netradiciniu masonijos aspektu apžvelgiant Abiejų Tautų Respublikos likimą XVIII šimtmetyje, knygoje pamėginta bendriausiais bruožais aptarti anaiptol nemenką aukščiausios tarptautinės masonijos vaidmenį Europos istorijos arenoje. Konkrečiai aptariami kelių XVIII a. Europos masonų monarchų – vokiečio Fridricho II, lenko Stanislovo Augusto, Jekaterinos II sūnaus Pavelo II, švedo Gustavo III – vaidmenis. Monarchų lygyje ir buvo nulemti paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, nulėmę abiejų tautų valstybės išnykimą iš Europos politinio žemėlapio 1795 metais.
Knyga skiriama įžymaus valstybės veikėjo Kazimiero Sapiegos atminimui, siekiant priminti, jog be šio žmogaus, paskutiniojo „Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystė Didžiųjų Rytų“ brolijos Didžiojo Meistro, pastangų ir intensyvios veiklos Keturmečiame seime, vargu ar iš viso turėtume progos kalbėti apie anuometinės Lietuvos teises įstatymiškai atkūrusį „Abiejų Tautų tarpusavio įsipareogojimą“.
———————
2021 m. lapkričio 19 d. 17 val. Vilniaus Rotušėje – Algimanto Bučio knygos „Lietuvos masonai ir 1791 m. gegužės 3-iosios Konstitucijos įstatyminė pataisa” pristatymas.
Apie knygą diskutuos autorius Algimantas Bučys, Tomas Venclova, Arvydas Pacevičius.
Varšuvoje surengtas dešiniųjų „Nepriklausomybės maršas”. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, lapkričio 11 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį, minint Lenkijos nepriklausomybės dieną, Varšuvos gatvėmis žygiavo dešimtys tūkstančių nacionalistų, dešiniųjų pažiūrų ir joms prijaučiančių žmonių.
Jie susirinko miesto centre, mojavo baltomis ir raudonomis vėliavomis, leido signalines raketas.
Įvykio vietoje budėjo maždaug 800 policijos pareigūnų, jie stebėjo vadinamąjį „Nepriklausomybės maršą“ iki nacionalinio stadiono.
Prieštaringai vertinamą renginį oficialiai globoti ėmėsi nacionalinės konservatyvios Teisės ir teisingumo partijos (PiS) vadovaujama vyriausybė.
Todėl eisena tapo būdu išreikšti nepritarimą liberaliam Varšuvos merui Rafaliui Trzaskowskiui. R. Trzaskowskis pasisakė prieš eitynes, iš dalies dėl koronaviruso pandemijos.
Renginio organizatorius ketvirtadienį savo pastabose užsiminė apie įtampą pasienyje su Baltarusija. „Šiandien Lenkijos pasienyje įvykdytas išpuolis“, – sakė organizatorius Robertas Bakiewiczius, kurį citavo agentūra PAP.
Varšuvoje vykusio renginio kritikai kalbėjo apie „neapykantos žygį prieš įsivaizduojamus priešus“.
Ketvirtadienį, kiek anksčiau, prezidentas Andrzejus Duda dalyvavo oficialiame kariniame parade, skirtame paminėti 1918 metų lapkričio 11 dieną, kai valstybės įkūrėjui Jozefui Pilsudskiui buvo pavesta vadovauti Lenkijos kariuomenei.
Po Pirmojo pasaulinio karo Lenkija gavo nepriklausomybę nuo Prūsijos, Rusijos ir Austrijos-Vengrijos.
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Gintaras Visockas
Nesu didelis Lenkijos gerbėjas. Kas skaito mano straipsnius, puikiai žino, kodėl Varšuvos nelaikau itin patikimu Lietuvos partneriu: lenkai vis dar mūsų neatsiprašę už Vilniaus krašto okupaciją. Mano supratimu, tai – velniškai svarbi detalė, nepaisant šaukiančiųjų, jog šiandien būtina žvelgti tik pirmyn.
Tačiau aš nelinkęs piktai smerkti Lenkijos, kai ši ginčijasi su Europos Sąjunga dėl neva klaidingos lenkiškų teismų reformos. Šitaip elgiuosi ne todėl, kad Lekija būtų teisi „nuo pirmojo iki paskutiniojo bylos puslapio“, o todėl, kad ir Europos valdančiųjų neapsiverčia liežuvis vadinti „šventa karve“. Taip, įstojus į bendriją būtina laikytis jos žaidimo taisyklių. Žinoma, darinyje, kuris vadinasi ES, – daug teisingų ir prasmingų taisyklių. Ir vis tik nepraraskime saiko jausmo. Ar Briuselis su Strasbūru turi teisę kištis į absoliučiai visus lenkiškus reikalus? Kur toji riba, kurios nevalia peržengti nei Lenkijai, nei ES biurokratams? Ar europietiškoji Temidė tikrai visur ir visada objektyvi, nešališka, apolitiška, kad jaučiasi turinti teisę mokyti lenkus teisinės abecėlės?
Europos sienos. Slaptai.lt nuotr.
Puikiai prisimenu dieną, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą. Tuomet rašiau straipsnį, kodėl lietuviams naudinga įsilieti į ES gretas. Tąsyk nė juodžiausiame sapne negalėjau susapnuot, jog vos po keliolikos metų viskas taip sparčiai versis per galvą. O juk pasikeitė! Ar galime be Briuselio palaiminimo žengti bent vieną metrą priekin arba atgal? Viskas griežtai reglamentuota: kaip turime bendrauti su tautinėmis bendrijomis, kaip privalu globoti nelegalius migrantus, išlaikyti kalinius, kas yra tikroji šeima, kaip traktuotinos žmogaus teisės, ar apkaltos metu pašalintas prezidentas turi teisę dar sykį siekti svarbaus posto valstybės institucijose, ar neskriaudžiame LGBT bendruomenės… Tik mažumėlę kryptelk į šoną. Briuselis iškart šauks specialius posėdžius, Vilniun atskris reiklios komisijos, mus perspės apie ruošiamus ieškinius Europos Žmogaus Teisių Teisme, mums grasins finansinėmis sankcijomis. Tarsi Europos teisėjai – viską žinantis, viską išmanantis Dievas. Tarsi Europos teismai – šventesni už Popiežių Pranciškų. Jei norite, galiu dar griežčiau tarti: Briuselio biurokratai man vis panašesni į Kremliaus diktatorius, 1990-aisiais keikusius nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą, girdi, Sovietų Sąjungos Konstitucija kur kas aukščiau nei lietuviškasis dokumentas. Skirtumas tik toks – Michailas Gorbačiovas grūmojo atiųsti tankus, Europos Vadovų Taryba – baugins sužlugdyti finansiškai.
Suprantu, ES turi laikytis bendrų susitarimų, kitaip ši orgaizacija – mirusi organizacija. Tačiau per daug griežtai ir tendencingai viską reguliuodama Europa jau patyrė nuostolių – prarado Didžiąją Britaniją. Vis labiau suprantu oficialųjį Londoną. Matyt, neturėjo kitos išeities. O kokios Lietuvos perspektyvos? Kai Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija mandagiai primena Vokietijai, jog „Nord Stream 2“ nėra vien ekonominis projektas, į mūsų nuomonę nusispjaunama. Kai Vilnius perspėja, jog Europos lyderiams nedera glebesčiuotis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos vadovai tarsi tyčia veržte veržiasi pasišnekučiuoti su diktatoriumi. Viena Austrijos politikė Putiną pakvietė net į savo vestuves, šoko su Putinu vadinamąjį „lėtą šokį“, nors visi save gerbiantys politikai, mano supratimu, turėtų vengt paduoti ranką tiek daug bjaurių karinių nusikaltimų pridariusiam šiandieniniam Kremliaus diktatoriui.
Bet ar mes, Rytų europiečiai, turime teisę Vokietijai užkrauti milijardines baudas už išdavikišką dujų vamzdį? O juk „Nord Stream 2“ projekto dovanoti negalima: jei Lenkija kasdien privalo mokėti milijonines baudas, tai Berlynas – milijardines. Imkime kitą pavyzdį: koks EVT ir Europos Komisijos dėmesys Astravo atominei elektrinei, kuri, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, pajėgtų nuo žemės nušluoti visą Lietuvą? Kiek prireikė maldavimų, kad Europos lyderiai į Baltijos šalis atsiųstų bent po keletą batalionų Rusijos atgrąsymui?! Jei toji austrų dama turi teisę šokti austriškąjį kadrilį su Putinu, tai gal ir mūsų valdžiai leistina, pavyzdžiui, skristi į Kiniją švęsti komunistų partijos lyderio gimtadienio? Jei esame lygūs ir vienodi, kas leistina austrams, turėtų būti leidžiama ir lietuviams.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Imkime patį blogiausią variantą. Įsivaizduokime, jog į Europos Vadovų tarybą ir Europos Komisiją, kurios nustato bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus, sprendžia pačius sudėtingiausius klausimus, per klaidą įsitrina akivaizdžiai netinkami politikai. Jie Lietuvai primeta absoliučiai netinkamus nurodymus. Pavyzdžiui – liepia atsisakyti visko, kas lietuviška: Lietuvos vardo, lietuvių kalbos, lietuviškų papročių, kvestionuojama net lietuvių tautybės žmonių teisė balsuoti rinkimų metu. Ar ES teisėje yra numatytos priemonės, kaip Lietuva galėtų teisiškai apsiginti?
Tai, žinoma, retorinis, absurdiškas klausimas. Toks variantas greičiausiai neįmanomas niekad niekada. Tačiau ar pamiršote, kas nutiko, kai mus pakvietė į NATO? Priimti – priėmė, o paruošti Baltijos šalių gynybos planus – pamiršo. Tuometinė Lietuvos vadovė Dalia Grybauskaitė sušuko: Karalius – nuogas. Tik po D. Grybauskaitės priekaištų NATO susigriebė – išties, Baltijos šalių gynybos planų nėra, jei Maskva netikėtai pultų, nežinotume ko griebtis…
Štai tokios tokelės.
Informacijos šaltinis – Amerikos lietuvių laikraštis Draugas.org
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Pastaruoju metu intensyvėjant Lenkijos ir ES institucijų ginčams dėl teisės viršenybės, kyla audringos ES institucijų ir valstybių narių reakcijos į Lenkijos veiksmus. Lenkijos valdžiai teigiant, kad dalis ES teisminių nutarimų yra nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu, ES Teisingumo Teismas (ESTT) Lenkijai nurodė mokėti baudą už tai, kad ji nepaiso ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
Kylant kontraversiškoms diskusijoms dėl aštrėjančios priešpriešos tarp Lenkijos ir ES institucijų, Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų stoti Lenkijos pusėn. Anot jos, valdžia siekia pakeisti teismų sistemą, padėsiančią įgauti pranašumą rinkimuose, todėl Lietuva taptų Lenkijos valdžios žaidimo auka.
„Teismų saugiklis užtikrina, kad nebūtų savavaliavimo ir valstybė būtų teisiškai prižiūrėta. Valdžia neturėjo konstitucinės daugumos, todėl jai buvo be galo svarbu užkariauti teismų sistemą, kad sistema netrukdytų valdyti ir neatsirastų kliūčių šiai valdžiai laimėti kitus rinkimus”, – Eltai sakė R. Menkovska-Norkienė.
Praėjusią savaitę ESTT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už nurodymo sustabdyti reformą, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Be to, dar rugsėjo mėnesį ESTT skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos. Pasak R. Menkovskos-Norkienės, paskirtos baudos Lenkija nepradėjo mokėti, todėl galima tikėtis, kad ir pastarosios baudos likimas bus analogiškas.
„Mes jau turime vieną baudą sumokėti už anglies kasyklą, kurios ir taip nemokame. Tai galiu pasakyti, kad Lenkija nėra pats sąžiningiausias ES partneris, kai kalbame apie sprendimų vykdymą ir teisinę valstybę“, – sakė R. Menkovska-Norkienė bei pridūrė, kad buvo galima numatyti, jog ESTT paskirs baudą dėl ES sprendimų nepaisymo.
„Puikiai žinome, kad baudą turės mokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Bet, tikriausiai, Lenkija nemokės ir šios baudos, tai bus atskaičiuota nuo fondų, kuriuos ES turėtų išmokėti Lenkijai“, – svarstė politologė.
Lenkijos pasitraukimu iš ES politologė abejoja
Pašlijus Lenkijos ir ES institucijų santykiams ir Lenkijai pareiškus, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šios šalies Konstitucija, viešojoje erdvėje kyla diskusijos dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES, kitaip vadinamo „Polexit“. R. Menkovskos-Norkienės nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, tačiau tai pakenktų dabartinei Lenkijos valdžiai, todėl pasitraukti nebūtų logiška.
„Pasekmės būtų tikrai neigiamos: išeitumėme iš bendros rinkos, turėtumėme sutvarkyti migrantų reikalus ir dar daugiau. Tai galėtų sukelti didelę sumaištį ir valdžiai ateitų galas, todėl, greičiausiai, ji to nedarys”, – kalbėjo politologė.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES.Vis dėlto, R. Menkovskos-Norkienės teigimu, jei Lenkija nuspręstų trauktis iš ES, minėtoji statistika sprendimo nepaveiktų, nes valdžia apsispręsti gali be visuomenės pritarimo.
„90 proc. Lenkijos piliečių nori likti Europos Sąjungoje, bet aš noriu pabrėžti, kad tokiam sprendimui nereikia referendumo. Jeigu valdžia nuspręs pasitraukti, užtenka, kad premjeras kreiptųsi į parlamentą ir parlamentas balsuotų už tai“, – komentavo politologė. Gyvenimas – tai amžina kova. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, turint aiškų visuomenės norą pasilikti ES, pasitraukimas šalyje sukeltų dar didesnę sumaištį, galinčią išaugti į protestus. Visgi, R. Menkovskos-Norkienės nuomone, pasipriešinimas valdžios sprendimams Lenkijoje dažnu atveju neatneša rezultatų.
„O jeigu nuspręs pasitraukti, gali būti labai daug pilietinių protestų, tačiau žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų, ir tai nereiškia, kad valdžia puola keisti savo sprendimus. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl aborto. Gatvėse protestavo 1,5 mln. lenkų. Ir kas? Abortas kaip buvo uždraustas, taip uždraustas ir liko”, – svarstė R. Menkovska-Norkienė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai nevertėtų kištis į konfliktą
Lenkijai konfliktuojant su ES institucijomis, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Lenkijai ir ES surasti išeitį. Anot prezidento, jei Lenkijai prireiks tarpininkavimo, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti. Visgi R. Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ES vertybių ir stoti į Lenkijos pusę.
„Palaikyti Lenkiją bet kokia kaina ir iš esmės atsisakyti ES vertybių Lietuvai neapsimoka. Lietuvai reikia finansinės paramos iš ES, todėl vertėtų palaikyti gerus santykius su ES institucijomis“, – sakė R. Menkovska-Norkienė.
„Lenkijos valdžia yra pragmatiška, ir Lietuva tikrai neturėtų bendradarbiauti su ja. Lenkija bendradarbiauja tik su tais, kurie naudingi legimitizuojant nelegalius žingsnius“, – pridūrė politologė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai palaikyti Lenkiją būtų klaida, pakenksianti Lietuvos įvaizdžiui prieš ES institucijas ir ES valstybes nares.
„Santykiai su Lenkija gali sugadinti Lietuvos vardą. Lenkijos ir ES užsienio politika yra priklausoma nuo partinių vidinių santykių, tai Lietuvai neapsimoka dalyvauti tokiose kovose. Lietuva neturėtų tapti auka tokių vidinių žaidimų dabartinės Lenkijos valdžios, čia būtų paprasčiausia klaida“, – teigė politologė. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ESTT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
Vis dėlto praėjusią savaitę Lenkijos teisingumo ministras pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą. Šie sprendimai paaštrino santykius tarp ES institucijų ir Lenkijos valdžios, iškėlusius diskusijas dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES.
Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas. Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų. Pinigai tokiu atveju patektų į ES biudžetą.
Europa. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, spalio 29 d. (dpa-ELTA). Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas, kurias jai skyrė Europos Teisingumo Teismas (ETT). „Mes turime labai efektyvų mechanizmą“, – penktadienį sakė institucijos atstovas. Prieš tai Lenkijos vyriausybė pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“.
Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų, sakė atstovas. Pinigai tada patenka į ES biudžetą.
ETT trečiadienį nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nepaisė ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas. Jau rugsėjį teismas dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą.
Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobras ketvirtadienį pareiškė, kad „Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“. Lenkijos valstybė esą „negali pasiduoti savivalei“.
