Atsižvelgdama į nerimą keliančias abejones dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos skaidrumo ir Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų, šiandien Vyriausybė pasitarime pritarė, kad Susisiekimo ministerija kreiptųsi į svarbiausias šalies saugumą bei finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas ir inicijuotų detalią bendrovės veiklos analizę.
„Lietuvos geležinkelių“ veiklą būtina įvertinti. Visuomenė turi teisę žinoti, kas vyko bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos sinonimu. Pilnas teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra padės atsakyti į visus klausimus“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vyriausybės pasitarime nuspręsta, kad Susisiekimo ministerija, kaip vienintelio AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcininko teises įgyvendinanti institucija, inicijuos nepriklausomą bendrovės veiklos ir finansinį auditą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pavedama atlikti AB „Lietuvos geležinkeliai“ finansinių srautų, Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) – įmonės vidaus sandorių tyrimus.
Valstybės saugumo departamento (VSD) bus prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) – atlikti galimų korupcijos atvejų bendrovėje tyrimus.
Tyrimų rezultatai turėtų padėti atsakyti tiek į Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei, tiek į Seimo nariams kylančius klausimus dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydami atsakyti į klausimus, susijusius su valstybės kontroliuojamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla.
„Kadangi į viešumą iškyla vis daugiau skandalingų faktų apie valstybės valdomą akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, prašome Ministrą Pirmininką atsakyti į visai visuomenei rūpinčius klausimus, susijusius su šios įmonės veikla. Po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, akivaizdu, kad bendrovės vadovų veikla yra nepateisinama nei skaidrumo ir gerojo valdymo, nei nacionalinio saugumo atžvilgiu. Todėl Ministro Pirmininko prašome detaliau paaiškinti situaciją šioje strateginėje valstybės įmonėje ir atsakyti, kokių priemonių imamasi, kad susidariusi situacija būtų nedelsiant ištirta bei būtų užtikrinti aukšti įmonės valdymo ir veiklos skaidrumo standartai“, – sako TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.
Dalis paklausime išdėstytų klausimų grindžiami žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdomus viešuosius pirkimus dažnai laimėdavo Rusijos įmonės, kurioms buvo pavedami ir tokie darbai, kurie tiesiogiai kėlė grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pastebėtina, jog tai yra ypatingą susirūpinimą kelianti informacija, susijusi su galimomis grėsmėmis nacionaliniam saugumui bei reikalaujanti išsamių atsakymų ir adekvačių politinių vertinimų.
Premjero klausiama, ar įmonės veikla bus tiriama šios įmonės strateginės reikšmės nacionaliniam saugumui aspektu, t.y. dėl sutarčių su Rusijos bendrovėmis, kaip skelbta žiniasklaidoje, turinčiomis tiesioginių sąsajų su Rusijos karine pramone ir karinėmis žinybomis? Taip pat teiraujamasi, ar bus tiriama ir viešai paskelbta, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomos vidaus sandorių procedūros ir ar po jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai?
Ne mažiau rezonansinė žinia, kad iš FNTT atliekamo tyrimo aiškėja, jog verslo įmonės, turėjusios pelningų sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus vykdydavo per ofšorines kompanijas, o išgrynintos lėšos būdavo galimai skiriamos AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovybei. Kas galėtų paneigti, jog skubus ilgamečio bendrovės generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos atsistatydinimas galėjo būti nulemtas to, kad teisėsaugos pradėtame tyrime ėmė aiškėti informacija, jog lėšos iš ofšorinių bendrovių pasiekdavo patį S. Dailydką, jo šeimą ar artimiausią aplinką. Tiek politikams, tiek ir visuomenei kyla pagrįstų klausimų, kiek daugiau asmenų bendrovės vadovybėje galėjo gauti lėšas iš tokių ofšorinių šaltinių ir kiek ilgai tokia schema veikė?
„Situacija AB „Lietuvos geležinkeliai“ nepateisinama ir antikorupciniu požiūriu. Tiek FNTT tyrimo informacija, tiek ir Viešųjų pirkimų tarnybos duomenys apie vadovams artimų asmenų valdomų įmonių laimimus konkursus, kuriuos skelbdavo „Lietuvos geležinkeliai“, kelia pagrįstų įtarimų, kad tam tikri asmenys turėjo asmeninės naudos ir galimai lobo iš valstybės įmonės. Tokią situaciją galima tiesiai šviesiai pavadinti grobstymu iš valstybės“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos narė konservatorė Agnė Bilotaitė.
Opozicijai pro akis nepraslydo ir faktai, jog įmonei skirstant paramą ir labdarą galimai buvo pažeisti valstybės valdomų bendrovių depolitizavimo principai. Paklausime Ministrui Pirmininkui teiraujamasi, ar tai, kad įmonė ypač dosniai dalindavo paramą tuose rajonuose, kuriuose balotiravosi žinomi vienos ankstesnėje valdančiojoje koalicijoje buvusios partijos atstovai, nereiškia, kad viešieji resursai per šią įmonę buvo naudojami atskirų politikų ar partijų rinkiminių kampanijų tikslų vykdymui?
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Seimo narė Agnė Bilotaitė. Tsajunga.lt nuotr.
Kratos ir ilgai laukta vadovų kaita bendrovėje „Lietuvos geležinkeliai“ įžiebė viltį, kad pagaliau prasideda tikros, o ne deklaruojamos permainos valstybinėse įmonėse.
Apie tai, kad jos dirba neefektyviai, visiems žinoma seniai. Dabar aiškėja, kad dar ir ne visai skaidriai. Į viešumą iškilę giliai slėpti „Lietuvos geležinkelių“ vidaus sandoriai pagaliau išsklaidė miglą, kuri buvo pučiama mums į akis nežinia kiek metų. Turint tvirtą politinį „stogą“ mūsų šalyje galima ramiai sau užsiimti kriminaliniais reikalais ir sočiai gyventi. Vadovas metų metus nekeičiamas, nes turbūt nepakeičiamas. Prireikė neregėto skandalo, kad būtų išverstas iš posto. Gal dabar jau sutariame, jog atėjo laikas radikaliems sprendimams?
Šalyje yra daugiau kaip 130 valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių. Dauguma jų dirba neefektyviai, dėl to į valstybės biudžetą kasmet nepatenka milijonai eurų. O kiek milijonų prarandama, jeigu dar ir įžūliai vagiama? Šitai galima tik spėlioti.
Draudimas panaikins landas korupcijai
„Lietuvos geležinkeliai“ per metus kaip paramą įvairioms organizacijoms ir fondams skyrė beveik milijoną eurų. Paviešinus duomenis apie paramos gavėjus, paaiškėjo, jog nemaža dalis šių pinigų nukeliavo su socialdemokratų partija glaudžiai susijusiems juridiniams asmenims. Už „stogą“, kaip žinia, būtina susimokėti. Bet juk visai neskauda, kai moki ne iš savo kišenės.
Šiuo metu galiojantis Labdaros ir paramos įstatymas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms suteikia teisę skirstyti paramą savo nuožiūra. Rėmimo tvarką nustato įmonės akcininkai, o konkrečius sprendimus priima įmonės valdyba arba net pats vadovas vienašališkai. Štai atsiranda galimybė pasinaudoti savo galia ir paremti sau svarbius ir reikalingus asmenis – įmonės akcininkus, jų šeimų narius, politikus. Taip sudaromos prielaidos neskaidriai ir neracionaliai panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus siekiant naudos vienam asmeniui ar asmenų grupei ir išpurenama dirva politinei korupcijai. Juk sėkmė rinkimuose turi savo kainą.
Antradienį Seime 55 balsais „už“ po pateikimo pritarta mano inicijuotai Labdaros ir paramos įstatymo pataisai, kuriai įsigaliojus būtų uždrausta valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą. Įmonės, sudariusios tęstines rėmimo sutartis, būtų įpareigotos jas nutraukti.
Šio įstatymo projekto tikslas – užkirsti kelią potencialiems interesų konfliktams valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse ir sudaryti sąlygas padidinti į valstybės biudžetą mokamų dividendų dalį.
Nors Seimas dar spalį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, draudžiančius valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms remti savo akcininkus ir su jais susijusius kitus juridinius asmenis, šie įstatymo pakeitimai neužkerta kelio valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms galimai selektyviai ir neskaidriai remti kitus paramos gavėjus. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis nusprendžiama skirti paramą būtent tai organizacijai ar projektui, nors visos įmonės tvirtina besivadovaujančios kilniais siekiais ir norinčios paskatinti sveiką gyvenseną, bendruomeniškumą, stiprinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
Kilniems tikslams juk negaila
Kilus skandalui dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos, Seimo Audito komitetas ir Antikorupcijos komisija užklausė valstybės valdomų įmonių apie jų 2011–2016 metų laikotarpiu suteiktą paramą.
Iki gruodžio 9 dienos, kaip buvo prašoma, savo informaciją apie suteiktą paramą pateikė 25 įmonės. 14 teigė šiuo laikotarpiu paramos apskritai neskyrusios, likusios įmonės duomenų dar nepateikė. O vienintelė AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikdama informaciją pažymėjo, kad ši konfidenciali. Vertinkite patys.
Peržiūrėjus įmonių pateiktus duomenis, kyla nemažai abejonių ir klausimų. Kaip pavyzdį norėčiau paminėti bendrovės „Lietuvos paštas“ pateiktus duomenis. Ši bendrovė informavo, kad 2011 metais paramos išvis neteikė dėl sudėtingos finansinės situacijos. O nuo 2012 iki šių metų pabaigos suteikė paramos už beveik 620 tūkst. eurų.
AB „Lietuvos paštas“ 2013–2016 m. laikotarpiu dosniai rėmė kelias (kasmet tas pačias) sporto organizacijas. Lietuvos regbio federacija iš įmonės kasmet gauna po vidutiniškai 30 tūkst. eurų paramos, Nacionalinis automobilių klubas – po 14 tūkst. eurų, VšĮ „Tarptautinis maratonas“ – nuo 5 iki 12 tūkst. eurų kasmet, Lietuvos buriuotojų sąjunga – nuo 8 tūkst. eurų 2013 metais iki 12 tūkst. šiemet.
Priimdama sprendimą, kam iš prašančiųjų suteikti paramą, bendrovė įvardija išskirianti tris socialinės atsakomybės sritis – tautiškumą, bendruomenę bei edukaciją. Iš principo šie kriterijai sveikintini, tačiau tautiškumo, edukacijos ar bendruomenės vėliava galima pridengti ir abejotinos svarbos bei reikšmės iniciatyvas. Daugelis įmonės sąraše pateiktų projektų tikrai verti paramos, yra reikalingi visuomenės sveikatinimui, šalies įvaizdžiui tarptautinėje erdvėje stiprinti, tačiau esminis klausimas lieka tas pats: ar visi šie projektai turėtų būti remiami valstybės valdomų įmonių? Dauguma sporto renginių, koncertų ir festivalių gyvuoja privataus verslo dėka, šių renginių organizatoriai paramą gauna iš verslininkų – tai normali ir visame pasaulyje paplitusi praktika.
O valstybės valdomų įmonių paskirtis nėra teikti paramą, jų paskirtis – valstybės piliečiams teikti svarbias paslaugas, kurių negali teikti privačios įmonės. Valstybinių įmonių uždirbti pinigai – visų mūsų pinigai, tad jie turėtų būti paskirstyti visų pirma jautriausioms visuomenės grupėms ir būtiniausioms reikmėms.
Kada ir kuo baigsis pertvarka?
Kita didžioji valstybės įmonė „Lietuvos energija“ kasmet paskirsto daugiau kaip pusę milijono eurų paramos. 2014 metais paramai skirta suma išsipūtė iki 1,7 mln. eurų, iš kurių milijonas buvo skirtas Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. Kodėl, tarkime, ne Klaipėdos „Neptūnui“?
Būtų galima suprasti ir pateisinti valstybės valdomų įmonių sprendimus paremti neįgaliųjų, pacientų organizacijas, jų renginius ir projektus, nes jie negauna lėšų savo veiklai iš valstybės biudžeto ir vienintelis būdas jiems gyvuoti – gyventojų skiriami 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio arba privačių verslininkų parama.
Valstybės valdomų įmonių pertvarka buvo pradėta vykdyti dar, rodos, 2010 metais. Viena iš svarbiausių pertvarkos krypčių – didinti įmonių veiklos skaidrumą. Naujoji Vyriausybė savo programoje žada „užtikrinti valstybinių įmonių valdymą, pagrįstą geriausiomis praktikomis, profesionalumu, skaidrumu ir atskaitomybe“. Tam pasiekti prireiks tvirtos politinės valios. Ar jos užteks? Pamatysime.
Į pirmąjį posėdį susirinkusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ naujoji valdyba išrinko bendrovės valdybos pirmininką ir paskyrė įmonės generalinį direktorių.
Valdybos pirmininku išrinktas nepriklausomas ekspertas Romas Švedas.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ generaliniu direktoriumi paskirtas AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Naujoji bendrovės valdyba ir išrinktasis direktorius ateina dirbti itin sudėtingomis sąlygomis. Padėtis bendrovėje, kuri ilgus metus buvo korupcijos ir neskaidrių sandorių sinonimu, yra daugiau netoleruotina. Pirmoji naujojo generalinio direktoriaus užduotis bus pilnas „Lietuvos geležinkelių“ teisinis ir finansinis auditas, viešųjų pirkimų peržiūra“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Prieš dvi dienas – gruodžio 14 d. R. Masiulio įsakymu paskirtą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybą sudaro Monika Rimkūnaitė-Bložė, buvusi ilgametė AB SEB banko įvairių padalinių vadovė, Romas Švedas, nepriklausomas ekspertas, buvęs energetikos viceministras, Mantas Bartuška, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius, Rolandas Zukas, UAB EPSO-G generalinis direktorius, ir Paulius Martinkus, nepriklausomas valstybės valdomų įmonių ekspertas.
Finansinių nusikaltimų tyrimo taryba (FNTT) tęsia ikiteisminį tyrimą, susijusį su akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” ir su ja susijusių bendrovių vykdytais sandoriais. Vakar „Lietuvos geležinkelių” centrinėje būstinėje Vilniuje ir kitur atliktos kratos – 2016 m. sausio 20 d. FNTT pradėto ikiteisminio tyrimo dalis.
FNTT pareigūnai atliko būtinus procesinius veiksmus tyrime dėl galimų nusikalstamų veikų, kurios susijusios su bendrovės dukterinėmis įmonėmis, jų sudarytais sandoriais, galimu mokestiniu sukčiavimu stambiu mastu, dokumentų klastojimu ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.
Tyrimą FNTT pradėjo gavusi pranešimą apie dviejų Lietuvoje registruotų įmonių galimai neteisėtas veikas, susijusias su tarptautiniu pinigų plovimu panaudojant Jungtinėje Karalystėje ir Belize registruotų ofšorinių kompanijų bankų sąskaitas, atidarytas Latvijos banke.
FNTT, vykdydama ikiteisminį tyrimą bendradarbiauja su Latvijos ir kitomis užsienio teisėsaugos institucijomis.
Informacijos šaltinis – Finansinių nusikaltimų tarnyba (FNTT).
TS-LKD kreipėsi į Generalinę Prokuratūrą dėl VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ ir šios įmonės vadovo vykdytų galimai nusikalstamų veikų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Seimo (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir frakcijos seniūno pavaduotoja Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinį Prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminius tyrimus dėl UAB „Lietuvos geležinkeliai“ ir įmonės direktoriaus Stasio Dailydkos galimai nusikalstamų veikų.
Pirmasis kreipimasis grindžiamas žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija apie UAB „Lietuvos geležinkeliai“ skiriamą paramą su šios įmonės veikla tiesiogiai nesusijusioms, bet su aukštais valstybės pareigūnais (ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, Ministro Pirmininko patarėju susisiekimo klausimais Dariumi Jarmantavičiumi ir susiekimo viceministru Sauliumi Girdausku) siejamomis įstaigomis ir organizacijomis.
Generalinės prokuratūros prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą siekiant apginti viešąjį interesą ir nustatyti, ar viešieji valstybės resursai UAB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovų nebuvo ir nėra naudojami konkrečių politikų ir politinių partijų protegavimui bei jų rinkimų kampanijų tikslų vykdymui.
„Viešumoje pasirodžiusi informacija šokiruoja. Susidaro įspūdis, kad valstybei priklausančios įmonės vadovas ne tik galėjo siekti papirkti žurnalistą bet ir, matyt, su praėjusios Seimo kadencijos valdančiosios daugumo įtakingų politikų žinia, galėjo švaistyti valstybės lėšas minėtų asmenų interesams. Į viešumą iškilę pavieniai atvejai, liudija apie įmonėje įsivyravusias tendencijas. Todėl ir kreipiamės į teisėsaugos institucijas siekdami, kad būtų apgintas viešasis interesas“, – pažymi G. Landsbergis.
Įtarimas apie piktnaudžiavimą naudojant viešuosius resursus kyla matant UAB „Lietuvos geležinkeliai“ sistemingai skiriamą paramą Vilkaviškio (Algirdo Butkevičiaus Seimo rinkimų vienmandatė apygarda) ir Mažeikių (Darius Jarmantavičius yra Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys) rajonų savivaldybių įstaigoms ir organizacijoms bei su susisiekimo viceministru S. Girdausku siejamai VšĮ „Reventus“.
Iš viešumoje pasirodžiusių duomenų kyla pagrįstų įtarimų, jog UAB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos galėjo būti skirtos ir kitų politikų protegavimui, konkrečiai Utenos ir Varėnos rajonuose.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovų įtvirtinta praktika visų mokesčių mokėtojų pinigus skirstyti tarsi nuosavame „uabe“, apeinant įstatymus ir teikiant naudą ne mums visiems, o sau naudingam asmenų ratui, atskleidžia, kokio masto korupcija reiškiasi valstybėje. Valstybės valdomos įmonės turėtų būti itin gerai kontroliuojamos ir prižiūrimos, kad jų uždirbti pinigai būtų naudojami racionaliai ir maksimaliai skaidriai, bet faktai rodo, jog yra priešingai– kai kuriose įmonėse korupcija tiesiog veši“, – sako A.Bilotaitė.
Remiantis vieša informacija, Generalinės Prokuratūros taip pat prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įmonės direktoriaus Stasio Dailydkos bandymo papirkti žurnalistą Šarūną Černiauską. „15 min.lt“ žurnalistas Š. Černiauskas straipsnyje „Kaip Stasys Dailydka mane pirko“ (2016-11-30) pateikia informaciją apie jam siūlytą kyšį: „Nuo jūsų irgi priklauso. Jeigu padėsit iš to naudą turėt, tai čia įsivaizduokit. Tai dar ta nauda galima ir pasidalint, už reklamą gražią ir gerą“.
Iš publikacijos susidaro įspūdis, kad už informacijos (ne)paskleidimą buvo siūloma pirkti reklamą „15min.lt“ tinklalapyje ir tokiu būdu papirkti žurnalistą, paveikti jo atliekamo žurnalistinio tyrimo rezultatus. Tokie veiksmai yra nusikalstami ir nesuderinami su valstybinės įmonės vadovo veikla.
Rinkimų laimėtojai Valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 56 mandatus (kitais skaičiavimais 54) naujajame Seime. Partijos lyderiai nesitikėjo tokio palaikymo, tačiau dabar prieš rinkėjus bei kitas partijas jaučiasi labai užtikrintai. Ką iš tikrųjų reiškia tokio dydžio frakcija ir ką tiek parlamentarų gali nuveikti vardan Lietuvos?
Kas vienija frakciją, interesai ar vertybės?
Iš pirmo žvilgsnio 56 narių frakcija yra labai didelė. Tokio dydžio frakcijos Lietuvos parlamente yra retas reiškinys. Paskutinį kartą tokia gausi frakcija buvo susiformavusi 2000 m. Socialdemokratinės koalicijos, o prieš tai dar didesnė Tėvynės sąjungos 1996 m. Visgi vien iš kiekybės negalima pasakyti ar tokia žmonių grupė yra darbinga. Labai svarbu ar yra sumanūs lyderiai, kurie pajėgūs sutelkti bendriems darbams, ar narius vienija bendri tikslai ir vertybės, o gal tai atsitiktiniai žmonės, turintys skirtingą požiūrį į valdymą?
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Valstiečių ir žaliųjų sąraše yra daug painiavos. Pačiai partijai priklauso vos 24 nariai (kitais duomenimis šis skaičius šiek tiek skiriasi), kiti taip vadinami „nepriklausomi“, tačiau kažkodėl kandidatavo su šios partijos vėliava. Dalis naujųjų Seimo narių yra siejami su kitais politiniais judėjimais iš Panevėžio, Šiaulių ar Kauno. Nemaža dalis iš jų yra jau buvę kitų partijų nariais ar dalyvavę rinkimuose su kitomis politinėmis jėgomis.
Daug naujųjų Valstiečių ir žaliųjų parlamentarų neturi politinės patirties, o į rinkimus atėjo labai greitai apsisprendę, prieš tai net neturėję intencijų dalyvauti rinkimuose. Galbūt todėl ir kalbos bei pareiškimai iš jų pilasi prieštaringi, dažnai visiškai kitaip vertinant vienus ar kitus politinius reiškinius.
Visa tai sako, kad ateityje Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovybei bus labai sunku sutelkti ir suvienyti frakcijos narius bendrai pozicijai, o lemiamu klausimu galimos išdavystės ir chaosas. Ne kartą istorijoje yra buvę atvejų, kad tokios labai fragmentuotos frakcijos skyla ar susidaro keli galios centrai, kurie vadovaujasi kitais išskaičiavimais nei frakcijos vadovybė.
Rimtiems sprendimams reikia kritinės Seimo daugumos
56 Seimo narių frakcija yra nebloga pradžia rimtiems tikslams pasiekti, tačiau tai toli iki Seimo daugumos 71 nario. Taigi būtina koalicija. Valstiečių lyderiai jaučiasi tvirtai ir teigia nesibaiminantys sąjungos su socialdemokratais, mažumos vyriausybės ar bendro darbo su dar mažesniais partneriais Seimo pakraščiuose. Tačiau net sutelkus 71–75 Seimo narius, tokia koalicija būtų trapi ir nedarbinga.
Kai Seime priimami nepopuliarūs įstatymai, kurie objektyviai yra reikalingi šaliai, tačiau didelė rinkėjų grupė yra dėl to skeptiška, tai dalis Seimo narių pradeda vadovautis asmeniniais interesais, išsisukinėja ir nenori palaikyti nepopuliarios pozicijos balsuodami. Įsivaizduokim mokesčių reformą, Darbo kodekso pakeitimus, pokyčius švietimo ar sveikatos apsaugos sistemose. Jie sukels didelį atgarsį visuomenėje ir suinteresuotos grupės pradės protestuoti bei reikalauti sau naudingų sprendimų. Reikia turėti omenyje, kad net labai patrauklios reformos vienai socialinei grupei, bus nepriimtinos kitai, todėl vis tiek atsiras karštai ir aktyvai nepritariančių. Taigi kliautis 71 nario koalicija yra labai rizikinga. Jeigu net nedidelė dalis Seimo narių susvyruos, sprendimai bus nepriimti.
Socialdemokratai ne inicijuos, o blokuos reformas
Norint ryžtingų reformų, kurios būtų padarytos greitai ir dar spėtų duoti rinkėjams apčiuopiamų teigiamų rezultatų iki naujų rinkimų, būtina koalicija bent iš 85 narių, o dar geriau ir iš viso 100. Valstiečių lyderių pareiškimai apie koaliciją su socialdemokratais sukrapštytų vos apie 73 narius, taigi tai reikštų, kad Lietuvoje proveržio, paremto rimtomis reformomis, tikėtis yra menka viltis.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ne mažiau nuviliančios yra ir pačių socialdemokratų nuostatos dėl valstybei svarbių reformų. Kaip parodė 4 metai, kairiųjų koalicija atidėliojo bet kokias rimtas pertvarkas, o kadencijos pabaigoje aktyviai stengėsi prikaišioti į atsakingas pareigas kuo daugiau partijos bičiulių.
Kaip galima įsivaizduoti kokius nors pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“, kai įmonėje dirba tiek bičiulių, o ministerijose ar valstybėse įstaigose reformos juk irgi nereikalingos, nes visur gausu bičiulių.
Vienintelė rimta išeitis naujajam Seimui buvo sudaryti Tėvynės sąjungos bei Valstiečių ir žaliųjų koaliciją, o dar geriau ją praplečiant liberalais. Taip būtų garantuojama 80 ar net 100 narių koalicija, kuri sumažintų atskirų parlamentarų svarbą, bet užtikrintų palaikymą valstybei būtinoms reformoms. Visos kitos alternatyvos naujajame Seime nėra valstybiškos, o tik garantuotų kažkam trumpalaikius postus bei valdžią, bet realių, taip šaliai reikalingų, pokyčių neatneštų.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui įsteigti valstybės valdomą akcinę bendrovę, skirtą susisiekimo sektoriaus įmonių grupei valdyti. Planuojama, kad toks susisiekimo įmonių struktūros pertvarkymas padidins jų pelningumą ir veiklos efektyvumą.
„Toks pertvarkymas valstybei bus ekonomiškai naudingas dėl sudarytų palankesnių sąlygų ministerijos valdymo srities įmonių veiklos efektyvumui didinti, padės siekti didesnės investuoto kapitalo grąžos. Įsteigus susisiekimo įmonių grupę, kuria šimtu procentų kontroliuos valstybinė akcinė bendrovė, bus taupomos bendrosios ir administracinės išlaidos, nebeliks besidubliuojančių funkcijų“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Paaiškėjus, kad Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių, klausdamas, kas prisiims atsakomybę dėl keistos Lietuvos jūrų laivininkystės gelbėjimo strategijos.
Saulėtas 1860 metų rugsėjis. Sekmadienis. Tai buvo istorinė diena, kaip rašoma Vilniaus gubernijos atmintinėje knygoje (1861): „…trys ketvirčiai valandos po vidurdienio įvyko tai, kas visiems laikams liks įsimintina Vilniaus istorijoje todėl, kad tuo laiku į Vilnių atvyko pirmasis garvežys geležinkeliu iš Dinaburgo (dabar Daugpilis).
Jau nuo pat ryto Vilniaus visuomenė buriavosi toje vietoje, kur turėjo sustoti traukinys. Puikus rudens oras suteikė šiam renginiui dar daugiau iškilmingumo. Vos pasigirdus traukinio švilpukui, minia džiugiai ėmė šaukti: „eina, eina“. Dūmų kamuoliais virsdamas atpuškavo garvežys ir po kelių akimirkų sustojo, o minia šaukė „valio!“
Vilniečių vardu atvykusius pasveikino archeologinės draugijos pirmininkas grafas Eustachijus Tiškevičius. Jis kreipėsi į susirinkusiuosius, pasveikindamas visus:
Ponai, Jūs matote Vilniaus gyventojus, džiaugsmingai susirinkusius pasveikinti pirmojo garvežio atvykimą į senąjį miestą. Vilniaus archeologinė draugija, su meile saugodama visus paminklus, liudijančius apie Lietuvos šlovę, savo kronikose pažymės 1860 metų rugsėjo 4-ąją (pagal dabartinį kalendorių – 15-ąją). Mes dėkingi jums, geležinkelio statytojai. Kai mus išskirs laikas ir erdvė, telieka jūsų atmintyje, kad gražiosios Vilijos krantuose mokame vertinti talentą, darbą, pažangą.
Vytauto Visocko nuotraukos iš Vilniaus geležinkelio stoties.
Šiandien Astanoje (Kazachstanas) duris atvėrė AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovybė. Pagrindinis jos įkūrimo tikslas – didinti krovinių pervežimus iš Kinijos per Kazachstaną bei Lietuvą į Europą ir atgal.
„Vienas pagrindinių Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimo tikslų – transporto ir logistikos plėtra, strategiškai suartinant Europą su Azija. Kazachstanas yra svarbiausia Lietuvos geležinkelių partnerė Vidurio Azijoje. Neabejoju, kad bendrovės atstovybės Astanoje atidarymas leis dar aktyviau plėtoti krovinių pervežimus, logistiką ir konteinerinių traukinių projektus“, – atstovybės atidarymo renginyje sakė susisiekimo viceministras ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos pirmininkas Saulius Girdauskas.
Ir vėl antilietuviška isterija Lenkijoje. Šįkart ją sukėlė informacija, kad „Lietuvos geležinkeliai“ 11-ai darbuotojų už nevalstybinės kalbos vartojimą darbo metu apkarpė atlyginimus. Kaip pranešama, tie darbuotojai darbo metu bendravo nevalstybine kalba, pavyzdžiui, per tarnybines radijo ryšio priemones.
„Direkcijos darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas ypač svarbus siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą. Bendrovė deda daug pastangų, siekdama užtikrinti saugų krovinių ir keleivių vežimą. Viena iš priemonių užtikrinti eismo saugą yra tinkamas darbuotojų valstybinės kalbos vartojimas atliekant tarnybines pareigas, siekiant, kad darbuotojų vienas kitam perduodama informacija GSM-R radijo ryšiu būtų tiksliai suprasta, teisingai vykdomi nurodymai, kad nebūtų sukeliama grėsmė saugiam traukinių eismui ir žmonių gyvybėms“, – aiškino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Skandalingam Klaipėdos miesto politikui Nagliui Puteikiui teks aiškintis visuomenei, kodėl jis juos „tampo už nosies“.
Apie planus iškirsti 29 hektarus Girulių miško tam, kad būtų tiesiamas papildomas geležinkelio aplinkkelis Giruliuose, Naglis Puteikis pamiršo suorganizuoti piketą ar mitingą ir deramai paviešinti visuomenei, ką jis labai gerai sugeba „imituoti“. Atsakymą skaitykite žemiau.
Kam naudinga, kad Eglė Kusaitė taptų pavojinga teroriste? Ar mūsų prokurorams derėjo į šios merginos apklausą įsileisti Rusijos slaptųjų tarnybų atstovus? Kaip atskirti nuoširdų patriotą nuo kvailio, sprogdinančio, pavyzdžiui, Bražuolės tiltą? Kodėl mūsų valstybė įsivėlė į CŽV kalėjimų skandalą? Kodėl oficialusis Vilnius nebeturi savo nacionalinės politikos? Ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė teisingai elgiasi, ieškodama bendradarbiavimo su Kremliumi? Kam naudinga, kad iš Lietuvos svetur laimės ieškoti bėgtų šimtai tūkstančių darbingų lietuvių? Kur dingo mūsų ginkluotosios pajėgos? Kodėl ketinama privatizuoti “Lietuvos geležinkelius”? Kodėl Rusija ir JAV taikiai likvidavo kilusius žvalgybinius nesusipratimus?
Į videostudijos „SLAPTAI” klausimus atsako buvęs Krašto apsaugos departamento (KAD) direktorius Audrius BUTKEVIČIUS. Su buvusiu KAD vadovu A.BUTKEVIČIUMI kalbasi Slaptai.lt ir „XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.
2009 m. spalio 15 dieną Seime bus svarstomas “Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 1, 2 straipsnių pakeitimo ir 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas”, kuriuo numatoma, kad “Lietuvos Geležinkeliai” (toliau „LG“) nebeįsipareigotų vykdyti “visuomenės aptarnavimo viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymo organizavimo”, t.y. kad “LG” turėtų teisę nebevežti ir nebeorganizuoti keleivių vežimo geležinkeliais. Šio įstatymas ištakos galėtų būti siejamos su plačiai pagarsėjusiu “2K” projektu, kurį Vytautas Pociūnas buvo ištyręs ir pateikęs Seimui kaip galimai žalingą Lietuvai projektą.
Kaip tuo metu buvo rašoma spaudoje, pažymoje buvo tvirtinama, kad “2K” projektu Rusija siekia kontroliuoti ne tik tranzitą per Lietuvą, bet ir gauti Kaliningrado uostui finansinę Europos Sąjungos paramą. Buvo numatoma, kad tranzito organizavimas bus atiduotas privačioms Rusijos kompanijoms, o šalių vyriausybės nuo šio proceso nusišalins. Taip dar didesnis krovinių kiekis, galbūt net ir Baltarusijos kroviniai, keliaus per Karaliaučiaus uostą. VSD pažymoje buvo pabrėžiama, kad vienas pavojingiausių dalykų Lietuvai yra tai, kad įmonėse, susijusiose su krovinių tranzitu per Lietuvą, gali dirbti buvusių ir esamų Rusijos bei Baltarusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų.
