Alternatyvios šviesų Kalėdos – buvusio Lukiškių kalėjimo kieme. Sauliaus Žiūros nuotrauka

Penktadienio vakarą vartus atvėrė Alternatyvus kalėdinis kiemas Vilniuje. Iki pat sausio 5 dienos buvusio Lukiškių kalėjimo kieme visų, atvirų eksperimentams ir metamorfozėms, laukia alternatyvi Kalėdų eglė – tekančio vandens skulptūra, interaktyvios supynės ir įvairios šviesos instaliacijos, sakoma pranešime.
 
„Kviečiu pamatyti neakivaizdinį alternatyvų Vilnių, pagaliau atsivėrusią istorinę erdvę, turinčią labai išskirtinę architektūrą, kuri dar įspūdingesnė nušviesta meno instaliacijų. Buvusi uždara zona virsta atvira kultūros ir įvairių meninių eksperimentų erdve, įgauna naują veidą. Kviečiu nepraleisti ir įsitraukti šį alternatyvų kiemą į savo kalėdinį maršrutą po sostinę“, – kviečia meras Remigijus Šimašius.
 
„Kalėdos į mūsų gyvenimą atneša daug džiaugsmo, šilto bendravimo ir malonių netikėtumų. Būtent tokie netikėtumai atsitiko mūsų uždarytame Lukiškių kalėjime – unikalaus šimtamečio komplekso aplinkoje šiuolaikinių technologijų pagalba gimsta fantastiškas meno kūrinys – Alternatyvios šviesų Kalėdos. Gera žinoti, kad ilgą laiką buvusi Vilniaus terra incognita tampa puikia kūrybinio įkvėpimo terpe ir nauju sostinės traukos centru“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
 
Sostinėje jau antrus metus kuriama nauja tradicija – įžiebti ir alternatyviąją kalėdinę eglę, kuri siunčia socialinę žinutę. Šiais metais pagrindinio kiemo akcento – tekančio vandens skulptūros – autorius, scenos ir šviesų dailininkas, vizualiojo meno atstovas Oskaras Gudas pasakoja, kad jo kūriniuose dažnai matomi gamtos ir technologijų sąveikos motyvai. Dideliuose masteliuose ir vis skirtingose konstruktuose besireiškianti menininko kūryba šiemet įgavo netradicinės, unikalios Kalėdų eglės formą. Jai sukurti prireikė 7 tonų geležies, o skulptūros sistemoje, tarsi Didysis vandens ratas, cirkuliuos 5 tonos vandens. 13 metrų alternatyvioji miesto eglė savo masyvu karūnuos visą kalėdinį kiemą Lukiškėse.
 
Pasak autoriaus, įvairius istorinius laikotarpius liudijęs Lukiškių kalėjimas šią vasarą atsivėrė visuomenei ir dalinasi savo sunkia dalia, šnekėdamas per vandens krioklio šniokštimą ir šviesos instaliacijų blyksnius.
Alternatyvios šviesų Kalėdos – buvusio Lukiškių kalėjimo kieme. Sauliaus Žiūros foto
 
Pasak vieno idėjos autorių, projekto koordinatoriaus Dariaus Kupliausko, šiemet pradedama Alternatyvaus Kalėdų kiemo tradicija bus tęstinis reiškinys, kasmet pakviečiantis visus kartu išlaisvinti vis kitokią, anksčiau apleistą miesto vietą.
 
Kieme bus galima išvysti ir Pavelo Volgino sukurtas interaktyviąsias sūpynes. Kūrėjas nuolatos eksperimentuoja, yra naujųjų medijų menininkas, tarpininkas tarp technologijų ir vizualiojo meno. P. Volgino darbuose žiūrovas tampa kūrėju, neatskiriama kūrinio dalimi.
 
Alternatyviame kieme lankytojai turės progą patys tai pajusti – interaktyvios sūpynės kompiuterinės regos pagalba sukuria šviesos ir spalvų instaliaciją – išskirtinį reginį tiek besisupančiam, tiek stebėtojams.
 
2019.12.21; 07:54

Prie Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Antradienį bus diskutuojama dėl Lukiškių kalėjimo pastatų komplekso ateities.
 
Renginyje dalyvaus teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius, taip pat ir verslo, kūrybinių industrijų atstovai.
 
ELTA primena, kad nuo 1904-ųjų veikęs Lukiškių kalėjimas oficialiai buvo uždarytas praėjusią savaitę. Vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
 
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
 
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 10:00

Antradienį Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė apie nuo 1904-ųjų veikusio Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo uždarymą. Kartu užsiminė, kad nuo šiol reikėtų keisti Kalėjimų departamento pavadinimą.
 
Anot ministro, birželio pabaigoje įstaiga, užgimusi Lietuvai esant carinės Rusijos sudėtyje, minėjo 115 metų sukaktį.
 
„Lukiškių kalėjimui, neseniai, birželio 26 dieną, suėjo 115 metų. Tą dieną gubernatorius pasirašė įsakymą ir pirmieji kaliniai buvo įkelti į Lukiškes. Šimtmetį veikusi įkalinimo įstaiga buvo tarsi Lietuvą užvaldžiusios šalies galios simbolis, pastatytas su siekiu įbauginti ir parodyti kitaip galvojantiems savo vietą. Kalėjimų tvirtovė čia iškilo nuo to laiko, iš mūsų valstybės buvo likusios tik atskiros gubernijos carinės Rusijos sudėtyje“, – Lukiškių kalėjimo vidiniame kieme istoriją susirinkusiems žurnalistams, pareigūnams ir politikams priminė teisingumo ministras.
 
Pasak E. Jankevičiaus, greitu metu turėtų keistis ir Kalėjimų departamento pavadinimas, nes Lukiškėse esanti įstaiga buvo vienintelė savo pavadinime žodį „kalėjimas“ turinti įstaiga.
 
„Lukiškių iškeldinimas gali turėti pasekmių ir aukštesnėms šios sistemos institucijoms. Lukiškių kalėjimas buvo vienintelė tokio pavadinimo įstaiga. Nebelikus žodžio „kalėjimas“, netenka prasmės Kalėjimų departamento pavadinimas. Matyt, atėjo laikas keisti institucijos vardą. Galbūt Pataisos reikalų ar Pataisos įstaigų priežiūros departamentas“, – sakė ministras.
 
Jo teigimu, kol kas nėra žinoma, kaip keisis dar visai neseniai 600 kalinių turėjęs pastatų kompleksas. Kitą savaitę yra planuojama diskusija su Vilniaus miesto savivaldybe.
 
Tuo metu Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas mano, kad ši vieta turėtų išlikti tokia, kokia yra, ir virtusi turistiniu objektu galėtų nešti naudos valstybei.
 
„Kaip turistinis ateityje objektas, aš esu įsitikinęs, lietuviškas Alkatrasas (žymusis kalėjimas, įkurdintas San Francisko įlankoje, JAV, esančioje saloje – ELTA) tikrai turi teisę gyvuoti toliau ir jį turi teisę pamatyti visi žmonės“, – sakė konservatorius.
 
ELTA primena, kad vienos pagrindinių uždarymo priežasčių yra geografinė padėtis, kalinių orumą žeminančios sąlygos ir išlaikymo kaštai.
 
Lukiškių kalėjimo pastatų kompleksą sudaro šeši statiniai. Jie išsidėstę Vilniaus centre, greta Aukščiausiojo Teismo, Martyno Mažvydo bibliotekos, Seimo rūmų ir Užsienio reikalų ministerijos. Kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė nuo 2002 metų yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
 
Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas bus perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Tikinama, kad jis galėtų būti arba parduotas rinkoje, arba panaudotas valstybės poreikiams.
 
Lukiškėse įkalintų asmenybių paletė įvairi – čia už grotų sėdėjo Nepriklausomybės akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška, Izraelio ministras pirmininkas ir Nobelio taikos premijos laureatas Menachemas Beginas, bene garsiausia Lietuvos žvalgė Marcelė Kubiliūtė, Lietuvos komunistų partijos lyderis Mykolas Burokevičius, žymus prancūzų roko dainininkas Bertrandas Cantat, Henrikas Daktaras ir kt.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.03; 06:42

Teisingumo ministerija pradėjo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškeldinimą. Iš įkalinimo įstaigos šią savaitę jau išvežtas 61 nuteistasis. Trečiadienį iškelti 28 kaliniai, nuteisti bausme iki gyvos galvos. Iki kitų metų gruodžio 31 dienos tardymo izoliatorius-kalėjimas bus visiškai iškeldintas. 

Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Pagal įkalinimo pobūdį kaliniai paskirstomi į Kauno tardymo izoliatorių, Šiaulių tardymo izoliatorių, Marijampolės pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus, taip pat Vilniaus pataisos namus.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalinčios moterys bus perkeltos į Panevėžio pataisos namus. Ten taip pat bus perkelta ir vienintelė šiuo metu Lukiškėse kalinti iki gyvos galvos nuteista moteris – vaikžudė Alma Bružaitė.

Kalėjimo iškėlimas valstybės biudžetui atsieis apie 1,5 mln. eurų, tačiau šie pinigai kitų metų šalies biudžete buvo numatyti. Iš viso kalėjime metų pradžioje buvo apie 600 kalinių ir suimtųjų.

Anksčiau teisingumo ministras Elvinas Jankevičius teigė, kad, iškeldinant Lukiškių tardymo izoliatorių, visiems 354 jame dirbantiems pareigūnams bus paskirtos darbo vietos kitose įkalinimo įstaigose.

Kas įsikurs Lukiškių komplekse iš jo iškeldinus tardymo izoliatorių, kol kas informacijos nėra. Lukiškių kalėjimo pastatus Teisingumo ministerija žadama perduoti Turto bankui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.14; 07:31

Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.

Teisingumo ministerija tikina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie galimas riaušes kalėjimuose nėra teisinga. Šiuo metu neturima jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Specialiosios pajėgos kalėjimuose įvedamos tam, kad tinkamai būtų palaikoma viešoji tvarka. Be to, tai – papildoma atsargumo priemonė dalį nuteistųjų iš Pravieniškių perkeliant į kitas įkalinimo įstaigas.

„Kad būtų palaikoma tinkama viešoji tvarka ir siekiant išvengti galimų nuteistųjų konfliktų dėl alkoholio vartojimo. Šiandien nėra jokios kriminalinės žvalgybos informacijos, kad įkalinimo įstaigose gali kilti masinės riaušės. Pajėgos įvedamos palaikyti viešąją tvarką pačiose įkalinimo įstaigose. Juo labiau dabar, kai iš Pravieniškių dalis nuteistųjų perkeliama į kitas įkalinimo įstaigas ir gali kilti kažkoks nepasitenkinimas. Kai kurios žiniasklaidos priemonės, pranešdamos apie galimas masines riaušes įkalinimo įstaigose, informaciją šiek tiek sutirštino“, – Eltai sakė ministerijos atstovas spaudai Audris Kutrevičius.

Jo teigimu, jeigu būtų pranešta apie galimas masines riaušes, būtų imtasi kardinaliai griežtesnių priemonių. A. Kutrevičius pabrėžia, kad kartkartėmis pasitelkiamos specialiosios paskirties pareigūnų pajėgos, šiemet jos pasitelkiamos antrą kartą, ir tai tikrai nėra išimtinė priemonė.

„Iki dešimties Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų į įkalinimo įstaigą atvyksta, o jeigu turėtume informacijos apie masines riaušes, būtų imtasi visai kitokių priemonių. Žymiai griežtesnių. Jos ir dabar yra gana griežtos, tačiau tikrai nėra kraštutinės priemonės, nes nėra tam pagrindo. Jeigu būtų imtasi kraštutinių priemonių, ten važiuotų šarvuočiai.

Pasak A. Kutrevičiaus, pasieniečiai paskolins tam tikrą techniką, bet patys įkalinimo įstaigose nebudės.

„Pasieniečiai talkins paskolindami tam tikrą techniką, kuri naudojama įvairiems tikslams. Patys pasieniečiai įkalinimo įstaigose nebudės ir aplink nevaikštinės“, – sakė Teisingumo ministerijos atstovas spaudai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.12; 05:00

Buvusiai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai Ramunei Šlaičiūnienei, jos sutuoktiniui buvusiam Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojui Viliui Šlaičiūnui ir buvusiam Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkui Algirdui Jančiauskui nepavyko išvengti bausmės už padarytus korupcinius nusikaltimus.

Vakar Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) atmetė nuteistųjų kasacinius skundus ir paliko galioti 2014 m. birželio 26 d. Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Buvusi FNTT tyrėja buvo pripažinta kalta ir nuteista dėl piktnaudžiavimo tarnyba, jai skirta beveik 22 500 eurų dydžio bauda.

Buvęs Lukiškių kalėjimo direktoriaus pavaduotojas pripažintas kaltu ir nuteistas dėl prekybos poveikiu, jam teismas skyrė beveik 12 900 eurų dydžio baudą.

Buvęs Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus policininkas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu, jam skirta didesnė nei 15 000 eurų dydžio bauda.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistieji Vilius Šlaičiūnas ir Algirdas Jančiauskas reikalavo iš V. V. 20 tūkst. litų kyšio ir per du kartus priėmė reikalauto kyšio dalį (10 tūkst. litų) už tai, kad būtų priimtas palankus sprendimas FNTT tyrėjos Ramunės Šlaičiūnienės atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl V. V. sugyventinės.

LAT teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Slaptai.lt nuotraukoje: Specialiųjų tyrimų tarnybos būstinė Vilniuje.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.10.11; 10:47

Su mokykla seniai neturiu reikalų. Kartais dalyvaudavau mokinių susitikimuose su aktoriais, visuomenės veikėjais, bet tai žvilgsnis iš šalies, iš salės, ir tik geriausiose Lietuvos mokyklose, kur puikūs pedagogai, drausmingi  vaikai.

Apie dabartinę mokyklą sprendžiu iš žiniasklaidos . O ji tendencinga. Patyčios, pasibaigiančios net savižudybėmis arba nužudymais, smurtas prieš mokytojus, mokytojų nepedagogiškas elgesys… Kūrėme tautinę mokyklą, bet nesukūrėme. Vaikai dainuoja beveik vien angliškai… Nemoka lietuviškai rašyti, įnikę tik į kompiuterius ir mobiliuosius telefonus. Masiškai bėga iš Lietuvos…

Aną dieną į rankas paėmiau beveik penkiasdešimties metų senumo pastabas apie mano pedagoginio darbo, kuris truko neilgai, pradžią. Paskaičiau. Gal verta kai ką paviešinti? Kiekvienoje mokykloje yra "sunkių" vaikų, o toje, kur aš beveik pora metų dirbau, visi vaikai buvo "sunkūs", nelaimingi. "Normalių" mokyklų mokiniai ir pedagogai negali įsivaizduoti, kaip ten viskas atrodė. Tikriausiai ir dabar yra "sunkių" mokyklų. Ar jos bent iš tolo primena tą, į kurią likimas mane įmetė 1964-aisiais? Dabar, kai tokios plačios vaiko teisės ir tokios siauros pedagogo – bent formaliai tokių mokyklų būti negali. Duok, Dieve, kad taip ir yra.

Continue reading „Su nepilnamečiais nusikaltėliais ( 1 )“

Lietuvos Valstybės dienos išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirminkas R. Kaminskas, pavaduotojai A. Malinauskas ir Z. Tamakauskas apsilankė Viešojo saugumo tarnybos pulke, kuriame turiningai pabendravo su mūsų rimtį saugančiais kariais ir su tarnybos vadu generolu Sergejumi  Madalovu.

Viešojo saugumo tarnyba yra specialiosios parengties valstybės įstaiga. Ji turi atkurti ir užtikrinti viešėją tvarką ypatingų situacijų atvejais, turi slopinti riaušes, grupinius nelegalius veiksmus, masinius neramumus, priešinamasi teisėsaugos pareigūnams. Į šią tarnybą taip pat įeina konvojavimo, apsaugos padaliniai ir judriosios specialios paskirties kuopos.

Šiuo metu Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai aktyviai dalyvauja ir stiprinant valstybės sienos apsaugą, vyksta į užsienį dalyvauti taikdarių veiksmuose įgyvendinant paliaubų susitarimus, saugant Jungtinių Tautų personalą ir taikius gyventojus. Šios tarnybos atstovai  taip pat dalyvauja Europos Sąjungos policijos pajėgų pratybose.

Ypatingos Lietuvos žmonių  pagarbos bei pripažinimo yra susilaukęs minėtos tarnybos kūrėjas, pradžioje vadintos Vidaus tarnybos 1-ju pulku – tuometinis pulkininkas Sergejus Madalovas. Jo vadovaujamas pulkas mūsų Nepriklausomybės atkūrimo pirmuosiuose žingsniuose daug  prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, jos piliečių saugumo užtikrinimo: neleido sovietiniam okupantui įvykdyti klastingą sumanymą – paleisti iš kalėjimo tūkstančius įkalintų recidyvistų.

Continue reading „Susitikimas su generolu Sergejumi Madalovu“

k.michailovas_1

V I E Š A S    K R E I P I M A S I S

Nuo neteisėtai nuteisto ir nepagrįstai nuteisto Konstantino Michailovo, gim. 1967 m., neteisėtai kalinamo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6.

2012 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Apeliacinis teismas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko, teisėjo Aloyzo Kruopio asmenyje, eilinį kartą paskelbė atsisakąs patenkinti mano prašymą nedelsiant nutraukti Europos Žmogaus teisių konvencijos ir Lietuvos Baudžiamojo proceso įstatymų pažeidinėjimą, bei nutraukti neteisėtą mano laisvės atėmimą.

2012 m. gruodžio 18 d. paskelbta Apeliacinio teismo nutartis savo turiniu atskleidžia keletą šios bylos politinių- teisinių aspektų:

Continue reading „Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime kalinamo Konstantino Michailovo pareiškimas“

alkatraso_kalejimas

Žmonės skirstosi į dvi grupes: tuos, kurie sėdi kalėjime, ir tuos, kurie turėtų sėdėti kalėjime/ M.Ašaras /prancūzų dramaturgas, 1899-1974/.

Mes įpratę manyti, kad kalėjimas – tai vieta, kur laikomi uždaryti žmonės, pažeidę įstatymus. Tačiau senovėje buvo kitaip.

Prieš kelis šimtmečius tituluotas asmenybes ir svarbius politinius veikėjus dažnai paimdavo į nelaisvę ir laikydavo kalėjimuose tol, kol jie neišsipirks, ar nepakeis nuomonės. Tik XIX a. pradžioje kalėjimai buvo pradėti naudoti kaip bausmės ir pataisymui žmonių, padariusių nusikaltimus, vieta.

Continue reading „Kas išrado kalėjimą?“