Pierre Avril / Le Figaro

„Andrejus Lugovojus, įtariamas nužudęs opozicionierių Aleksandrą Litvinenką, tapo atšalusių santykių su Maskva auka, ir jį užgriuvo Amerikos sankcijos“, – rašo Le Figaro korespondentas Maskvoje ponas Pjeras Avrilis.

„Amerikai jis – šnipas ir žmogžudys. O jis pats save laiko paprastu „deputatu, kuris užsiima vien tik įstatymais“. Kad ir kokią etiketę jam prikabintų, 52-jų metų amžiaus Rusijos parlamentaras Andrejus Lugovojus priklauso nacionalistinei Rusijos liberalų demokratų partijai, jis sugeba užglaistyti pėdsakus ir išvengti ryškios šviesos“, – sakoma straipsnyje.

„Toks veikimo būdas atsisuko prieš jį Baltųjų rūmų sankcijomis – kaip keturiems aukščiausiems Rusijos valdininkams ir verslo sluoksnių atstovams – už pasikėsinimą į žmogaus teises; dabar jiems uždrausta būti JAV, o jų hipotetiniai aktyvai Amerikoje įšaldyti“, – rašo autorius.

„Paskutiniojo mandato pabaigoje Barakas Obama ketino „pakenkti Rusijai visomis įmanomomis priemonėmis“, dėsto savo kaltinimus Lugovojus, kuris „didžiuojasi“ tuo, kad yra persekiojamas, ir tuo, kad “balsavo už įstatymus, stiprinančius Rusijos valstybės saugumą“, – perduoda korespondentas. Jo gynybos linija nekinta niekada, kai Vakarų teisingumo ministerijos kaltina jį 2006 metų lapkritį Londono viešbutyje nunuodijus Aleksandrą Litvinenką – į Vakarus pabėgusį Rusijos agentą, patekusį į Kremliaus nemalonę, tapusį Britanijos žvalgybos tarnybos MI6 bendradarbiu ir turėjusį kompromituojančios medžiagos apie Vladimirą Putiną, rašo Avrilis.

„Tuo metu Lugovojus pats buvo specialiųjų tarnybų ekskarininkas, nors jis niekada nepretendavo į tokį laipsnį, kaip dauguma jo kolegų šnipų“, – sakoma straipsnyje.

„2006 metų lapkričio 1 dieną Lugovojus susitiko su Litvinenka, su kuriuo jis palaikė dalykinius santykius, Milenium viešbutyje Londone. Britanijos teismo institucijų duomenimis, jis įbėrė į savo aukos arbatinuką labai radioaktyvios medžiagos polonio-210. Jo „objektas“ mirė po trijų savaičių. Operacija galėjo būti atlikta suderinus asmeniškai su Rusijos prezidentu“, – rašo autorius.

„Įtariamasis visada neigė tokią įvykių versiją, maža to – pats save vaizdavo radiacinės atakos auka. Praėjus metams po įvykių Lugovojus buvo išrinktas Valstybės Dūmos deputatu, kur jis iki šiol naudojasi parlamentine neliečiamybe. Maskva vis atsisako jį išduoti, ir savo naujose pareigose jis 2015 metais net buvo Putino apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“, – pasakoja Avrilis.

„Lugovojus yra gana ginčytinų įstatymų, skirtų blokuoti „ekstremistinio turinio“ internetinius portalus, iniciatorius. Be to, Gynybos ministerijos kontroliuojamame televizijos kanale „Zvezda“ (liet. – “Žvaigždė“) jis pristato laidą „Išdavikai“ – apie buvusius sovietinius perbėgėlius“, – pasakoja autorius.

„Jo bendrininkas nuodijimo operacijoje Dmitrijus Kovtunas, kurio vieta lėktuve grįžtant į Maskvą buvo smarkiai užkrėsta poloniu-210, irgi figūruoja Vašingtono sankcijų sąraše, – perduoda  Avrilis. – Oficialiai juos abu palietė sankcijos pagal „Magnickio įstatymą“, – tai pavardė Britanijos investicijų fondo juristo, žuvusio dėl žiauraus elgesio tardymo izoliatoriuje 2009 metais po to, kai jis demaskavo išplėtotą finansinių teisės pažeidimų sistemą, kurioje dalyvavo Rusijos aukščiausi valdininkai“, – perduoda Le Figaro.

„Dėl šio skandalo po ketverių metų JAV Finansų ministerija, suderinus su Kongresu, sudarė pirmą juodąjį sąrašą asmenų, kurie yra kalti dėl žmogaus teisių pažeidimo. Ir vėliau kasmet valstybės vadovas stengėsi maldyti Kongresą, įsikarščiavusį bausti šimtus žmonių vietoj atrinktų 44“, – sakoma straipsnyje.

„Porą savaičių prieš savo išėjimą Barakas Obama atsižvelgė į parlamentarų pageidavimus, pirmą kartą paskelbęs sankcijas Aleksandrui Bastrykinui, galingo Rusijos Tyrimo komiteto vadovui, Vladimirui Putinui artimam asmeniui, apkaltintam tuo, kad jis užgniaužė Magnickio bylą. Obama taip pat pridėjo Lugovojų ir Konvtuną, kurie su tuo dosjė visai nesusiję. Be to, trijų Amerikos senatorių grupė pateikė Senatui svarstyti įstatymo projektą dėl „papildomų“ sankcijų įvedimo Rusijai už jos numanomas kibernetines atakas per Amerikos prezidentinę kampaniją“, – pažymi Avrilis.

Tokiu būdu pasitvirtina stiprėjanti Kremliaus baimė išvysti būsimąjį „prorusišką“ valstybės vadovą, pažabotą savo Kongreso ir Amerikos visuomenės nuomonės, rašo Avrilis. Putino spaudos sekretorius antradienį pareiškė, kad tai „papildomi veiksmai mūsų rankomis sukurtoje santykių degradacijoje“.

Informacijos šaltinis: Le Figaro leidinys.

2017.01.13; 04:57

Amerikos žiniasklaida praneša apie Amerikos kongresmenų mėginimus sustiprinti spaudimą Rusijai.

Antai Kongreso abiejų rūmų Žvalgybos komitetų vadovai sekmadienį išsakė prielaidą, kad buvęs Nacionalinės saugumo agentūros rangovininkas Edvardas Snoudenas, prieš išklodamas šimtus tūkstančių įslaptintų valstybės dokumentų, bendradarbiavo su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, pernai dirbdamas žinybos poskyryje Havajuose, rašo Erikas Šmitas ir Devidas Sendžeris The New York Times straipsnyje, pavadintame „Kongreso lyderiai įtaria, kad Snoudenas jau turėjo ryšius su Rusija“.

Continue reading „Kongresas įtaria Edvardą Snoudeną ryšiais su FSB ir ragina plėsti „Magnickio sąrašą““

gintaras_originalas

Naujųjų metų išvakarėse viešojoje Lietuvos erdvėje mirgėte mirgėjo pranešimai, esą Vilniaus apygardos prokuratūra baigė analizuoti Vilniaus OMON veiklą. Šis mūsų prokurorų darbas daug kur buvo traktuojamas kaip itin svarbus, reikšmingas, sveikintinas. Lietuvos prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė ta proga išplatino net oficialų pranešimą, adresuotą Lietuvos žiniasklaidos priemonėms.

Džiugu, gražu, patriotiška. Vilniaus apygardos prokuratūra vis tik sugebėjo atlikti ikiteisminį tyrimą dėl 1991 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais tuometinio SSRS VRM Vidaus kariuomenės Vilniaus ypatingosios paskirties milicijos padalinio (OMON) vadovų Boleslavo Makutynovičiaus (Boleslav Makutynovič) ir Vladimiro Razvodovo (Vladimir Razvodov) galimų nusikalstamų veikų. Abu OMON vadai įtariami organizavę jų vadovauto sovietų represinės struktūros padalinio vykdytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus ir juose dalyvavę.

Continue reading „Lietuviški ir latviški skirtumai tiriant rezonansines bylas“

magnickij_foto

„Kai Sergejus Magnickis merdėjo kalėjime Butyrskaja kalėjime (jo paaštrėjusios ligos negydė, o nuo mušimų ji paaštrėjo), mažai kas girdėjo jo šauksmus iš skausmo“, – taip prasideda “The Independent” korespondento Shauno Walkerio straipsnis.

Niekas iš tų, kas leido S.Magnickiui mirti, nenuspėjo, kad jo mirtis sukels garsią tarptautinę kampaniją ir taps „vienu iš aštriausių priminimų, kad verslas pokomunistinėje Rusijoje pavojingas“, kaip formuluoja autorius.

Continue reading „Tie, kas leido Magnickiui mirti, tikėjosi, kad mirs ir jo byla. Jie apsigavo“

magnickij_foto

Maždaug prieš metus Šveicarijos tardytojai, gavę informacijos iš Aleksandro Perepilično, pradėjo tirti schemą, kaip Rusijos mokesčių valdininkai per Šveicarijos bankus plovė pinigus.

Prieš dvi savaites 44-rių metų A.Perepiličnas netikėtai mirė.

Tačiau tos istorijos, kuri yra slegiančiai realus kaltinamasis verdiktas šiuolaikinei Rusijai, ištakos glūdi šaltoje Butyrskajos kameroje, kur 2009 metais mirė Sergejus Magnickis, rašo “The Independent”.

Continue reading „Kruvini 230 milijonų aferos pėdsakai driekiasi tolyn“