Koronavirusu užsikrėtęs P. Domingas buvo paguldytas į šią ligoninę Meksikoje. EPA-ELTA nuotr.

Ispanų operos dainininkas Placidas Domingas išrašytas iš privačios ligoninės Meksikoje, į kurią jis buvo paguldytas dėl komplikacijų, susijusių su koronavirusu. Tai pirmadienį pranešė televizijos kanalas CNN, remdamasis Meksikos medikais.
 
Anksčiau dainininko atstovas informavo, kad P. Domingas buvo nugabentas į ligoninę Akapulko mieste dėl koronaviruso sukeltų komplikacijų.
 
CNN šaltinis Gerero valstijos, kurios teritorijoje yra Akapulkas, sveikatos apsaugos departamente patikslino, kad P. Domingas jau išvyko iš ligoninės ir grįžo į namus. Anot šaltinio, 79 metų dainininko būklė stabili.
 
P. Domingas apie infekciją pranešė kovo 22 d.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugiau kaip 160 šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje koronavirusu užsikrėtė daugiau kaip 630 tūkstančių žmonių, beveik 30 tūkstančių infekuotųjų mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.30; 05:00

Meksikos nacionalinės gvardijos kariškiai ketvirtadienį sulaikė daugiau nei 800 migrantų iš Centrinės Amerikos, kurie siekė kirsti pietinę Meksikos sieną, patekti į šalį ir iš ten keliauti į JAV.
 
Migrantai Meksikos sieną mėgino kirsti nelegaliai, brisdami per Suchiato upę. Migrantams Meksikoje spėjus nueiti vos kelis kilometrus, kelią jiems pastojo kariškiai.
 
Kai kurie migrantai ėmė mėtyti akmenis, kariškiai migrantų karavanui sulaikyti pasitelkė ašarines dujas. Panašus incidentas įvyko ir pirmadienį, kai panaudojusios ašarines dujas pajėgos sulaikė šimtus migrantų.
 
Vašingtonas teigiamai vertino Meksikos vyriausybės veiksmus, atitinkančius birželį priimtą pasienio saugumo susitarimą su JAV.
 
„Meksikos nacionalinės gvardijos ir kitų pareigūnų pastangos siekiant išsaugoti sienos vientisumą iki šiol buvo veiksmingos, nepaisant asmenų, pakeliui į JAV mėginančių nelegaliai patekti į Meksiką, smurtinių ir teisės principams prieštaraujančių veiksmų“, – teigė laikinai JAV vidaus saugumo departamento sekretoriaus pareigas einantis Chadas Wolfas.
 
„Departamentas atidžiai stebi karavaną, Centrinėje Amerikoje turime dešimtis darbuotojų, kurie padeda vietos imigracijos ir saugumo pareigūnams. Dėl jų jau šimtai asmenų buvo sustabdyti, sulaikyti ir išsiųsti į savo šalis“, – tvirtino jis.
 
Paklaustas, kas atsitiktų, jei kai kurie karavano nariai pasiektų JAV ir Meksikos sieną, Ch. Wolfas sakė: „jų situacija būtų atitinkamai išnagrinėta, jie būtų netrukus patraukti, grąžinti ar repatrijuoti.“
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.25; 05:00

Bolivija paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę. EPA-ELTA nuotr.

Ispanijos vyriausybė nusprendė išsiųsti tris Bolivijos diplomatus, atsakydama į šios šalies sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis kelis karalystės diplomatus.  Tai pirmadienį pranešė laikraštis „El Pais“.
 
Anksčiau Bolivijos laikinoji prezidentė Jeanine Añez pareiškė, kad šalies vyriausybė po incidento prie Meksikos ambasadoriaus rezidencijos La Pase paskelbė nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę ir Ispanijos reikalų patikėtinę bei dar kelis ispanų diplomatus.
 
„Vyriausybė, kuriai aš vadovauju, priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis Meksikos ambasadorę Marią Teresą Mercado, Ispanijos reikalų patikėtinę Cristiną Borreguero ir Ispanijos konsulą Bolivijoje Alvarą Fernandezą“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Penktadienį šalies policija neįleido į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją La Pase asmenų, lydėjusių Ispanijos reikalų patikėtinę Bolivijoje. Pasak policininkų, žmonės, mėginę patekti į pastatą kartu su diplomate, slėpė savo veidus nuo pareigūnų.
 
Be trijų minėtų diplomatų, Boliviją per 72 valandas turi palikti asmenys, incidento metu lydėję Ispanijos reikalų patikėtinę. „Ši Meksikos ir Ispanijos vyriausybių atstovų grupė pažeidė Bolivijos suverenitetą, pažemino boliviečių tautos ir šalies vyriausybės orumą“, – pridūrė laikinoji prezidentė.
 
J. Añez taip pat pavadino „nepagrįstais“ paaiškinimus, kuriuos pateikė Ispanijos diplomatai. Pasak jų, Ispanijos reikalų patikėtinė atvyko į Meksikos ambasadoriaus rezidenciją „su mandagumo vizitu“.
 
Penktadienio incidentas dar labiau pablogino jau ir taip įtemptus Meksikos ir Bolivijos santykius. Meksikos URM vadovas Marcelas Ebrardas ketvirtadienį pranešė, jog jo šalis ketina kreiptis į tarptautinį teismą dėl Bolivijos teisėsaugos institucijų veiksmų – jų pareigūnai apsupo Meksikos ambasadą La Pase, kurios teritorijoje rado prieglobstį keli buvę Bolivijos ministrai. Dabartinė šalies valdžia yra išdavusi jų arešto orderius pagal kaltinimą maišto kurstymu ir terorizmu.
 
Pirmadienį Bolivijos URM vadovė Karen Longaric pareiškė, kad šalies vyriausybė neketina nutraukti diplomatinių santykių su Meksika ir Ispanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 00:30

Meksikos saugumo pajėgos paleido vieną iš buvusio „Sinaloa“ narkotikų kartelio vadeivos Joaquino Guzmano, dar žinomo kaip „El Chapo“ („Neūžauga“), sūnų, kuris anksčiau buvo sulaikytas Sinalojos valstijos Kuljakano mieste.
 
Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė visuomenės saugumo ministras Alfonsas Durazas.
 
Gautomis žiniomis, toks sprendimas buvo priimtas siekiant nesukelti pavojaus žmonių gyvybei.
 
Ketvirtadienį Meksikos pareigūnai Kuljakune sučiupo Ovidio Guzmáną Lópezą, vieną iš J. Guzmano sūnų. Jį sulaikius, miesto gatvėse kilo pareigūnų ir narkotikų kartelio narių susirėmimai, per kuriuos buvo naudojami stambaus kalibro kulkosvaidžiai ir automatiniai šautuvai.
 
Kaip pranešė laikraštis „El Milenio“, remdamasis Sinalojos valstijos sveikatos apsaugos ministru Efrénu Encinasu Torresu, nukentėjo mažiausiai devyni žmonės. Tarp sužeistųjų – šeši saugumo pajėgų pareigūnai. Apie jų būklę nepranešama.
 
Regiono valdžia paragino gyventojus laikytis rimties ir neiti iš namų. Sinalojos gubernatorius Quirinas Ordazas tviteryje parašė, kad Kuljakane „atkuriama rimtis“.
 
Meksika išdavė J. Guzmaną Jungtinėms Valstijoms Amerikos valdžios prašymu 2017 metų sausį. Šių metų vasario mėnesį Niujorko valstijos Rytų apygardos teismo prisiekusiųjų žiuri pripažino jį kaltu pagal visus kaltinimo punktus.
 
Liepos viduryje buvęs narkotikų kartelio vadeiva buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, jam taip pat buvo paskirta 12,6 milijardo dolerių bauda.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.18; 00:30

Žala, kurią padarė riaušininkai per ketvirtadienį Meksikos sostinėje vykusias eitynes, skirtas 43 pagrobtų studentų atminimui, viršija 100 milijonų pesų (apie 4,5 milijono eurų). Tai penktadienį radijo stočiai „Radio Formula“ pareiškė Nacionalinių restoranų verslo rūmų vadovas Franciscas Fernandezas Alonsas.
 
„Žala sudaro mažiausiai 100 milijonų pesų, dviem (riaušių) valandoms – tai daug“, – sakė F. F. Alonsas.
 
Valdžios duomenimis, manifestacijoje dalyvavo maždaug 5 tūkstančiai žmonių, iš jų apie 100 daužė parduotuvių ir restoranų vitrinas, tepliojo pastatų sienas. Rimtesnių susirėmimų su policininkais nekilo, bet du pareigūnai vis dėlto nukentėjo nuo petardų sprogimų.
 
Prieš penkerius metus ginkluoti vyrai Gerero valstijos Igvalos mieste užpuolė studentų demonstracijos dalyvius. Šeši žmonės žuvo, apie 20 buvo sužeisti, dar 43 studentai dingo be žinios. Tyrėjams pavyko nustatyti, kad korumpuoti policininkai juos perdavė nusikalstamai grupuotei „Guerreros Unidos“. Suimti šios gaujos nariai prisipažino nužudę jaunuolius ir sudeginę jų kūnus.
 
Dingusių studentų tėvai ir draugai reikalauja tęsti paieškas. Šių metų balandį Meksikos vyriausybė susitarė su JT, kad organizacijos atstovai padės tirti plataus atgarsio sulaukusį nusikaltimą. Ketvirtadienį šalies vyriausybė pasiūlė dideles premijas už pagalbą tyrimui.
 
Iš 142 asmenų, nuo 2014 metų sulaikytų šioje byloje, 77 jau paleisti. Rugsėjo pradžioje į laisvę išėjo Gildardas Lopezas Astudillas, laikomas susidorojimu su jaunuoliais organizatoriumi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.29; 05:00

Antradienio vakarą surengto baro užpuolimo Meksikos Verakruso valstijos Koacakoalkoso mieste aukomis tapo 26 žmonės. Tai trečiadienį pranešė regiono generalinė prokuratūra.
 
„Žuvo 26 žmonės, tarp jų – 10 moterų ir 16 vyrų, dar 11 žmonių nukentėjo, jie gydomi ligoninėse“, – sakoma pranešime. Valdžios duomenimis, baro užpuolime dalyvavo mažiausiai 10 piktadarių. Jie sukėlė gaisrą, o paskui ėmė šaudyti į žmones, bėgančius iš liepsnojančio baro.
 
Verakruso gubernatorius Cuitláhuacas García Jiménezas pareiškė, kad pareigūnams pavyko nustatyti spėjamą išpuolio organizatorių. Omenyje turimas nusikaltėlis, kuris šių metų liepą buvo sulaikytas, bet paskui paleistas nepateikus jam kaltinimų.
 
Šių metų pirmoje pusėje Meksikoje smurto aukomis tapo daugiau kaip 17,6 tūkstančio žmonių, 5,1 procento daugiau negu per tą patį 2018 metų, rekordinių pagal nužudymų skaičių, laikotarpį. Atsakomybė už tūkstančių žmonių žūtį tenka narkotikų mafijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.29; 00:01

JAV teisėjas Brianas Coganas Meksikos narkomafijos bosui Joaquínui „El Chapo“ (Neūžaugai) Guzmánui skyrė kalėjimo iki gyvos galvos bausmę ir dar 30 metų kalėjime, praneša BBC.
 
62 metų J. Guzmanas buvo kaltinamas dėl vadovavimo didžiausiam pasaulyje narkotikų karteliui „Sinaloa“ ir daugiau nei ketvirtį amžiaus vykdyto narkotikų tiekimo į JAV. J. Guzmanas atgabeno šimtus tonų kokaino, heroino, metamfetamino ir marihuanos, taip pat buvo kaltinamas dėl pinigų plovimo ir su ginklais susijusių pažeidimų. Vasarį Niujorko federalinis teismas „El Chapo“ pripažino atsakingu už šiuos nusikaltimus.
 
Praėjusią savaitę prokurorai paprašė JAV federalinio teismo teisėjo Briano Cogano pridėti simbolinius 30 metų kalėjimo dėl ginklų naudojimo – prokurorai J. Guzmaną apibūdino kaip „negailestingą ir ištroškusį kraujo“.
 
„Sinaloa“ kartelis iš narkotikų platinimo uždirbo milijardus dolerių. Per teismo procesą liudininkai kartelio vadą pristatė kaip žmogų, galėjusį iš kelio pašalinti visus, kurie jam trukdė, galėjo sumušti, pašauti arba oponentus, varžovų grupių atstovus tiesiog „užkasti gyvus“.
 
J. Guzmanas šiuo metu sėdi griežtojo režimo kalėjime Niujorko Manheteno rajone. Meksikoje buvusiam narkomafijos bosui dukart pavyko pabėgti iš kalėjimo: 2001-aisiais jis kalėjimą paliko skalbinių pintinėje, o 2015-aisiais – tuneliu, kurį bendrai išrausė po jo kamera.
 
Prieš pat bausmės paskelbimą Bruklino teisėsaugos rūmuose J. Guzmanas per vertėją pasakojo, kad kalinamas JAV jis kentėjo nuo „psichologinio, emocinio, protinio kankinimo 24 valandas per parą“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.18; 12:18

JAV prezidentas Donaldas Trumpas toliau nerimsta dėl savo reikalavimo statyti tvorą Meksikos pasienyje. „Baigtųsi 99 proc. nelegalaus mūsų sienos kirtimo atvejų“, – rašė jis sekmadienį tviteryje. D. Trumpas citavo savo pirmtaką Baracką Obamą ir savo varžovę rinkimuose Hillary Clinton, kurie prieš kelerius metus taip pat pasisakė už geresnę apsaugą nuo nelegalios migracijos.

Sekmadienį JAV viceprezidentas Mike’as Pence’as, kaip jau šeštadienį, vėl ketina susitikti su respublikonais ir demokratais Kongrese. Pastarasis susitikimas baigėsi be rezultatų. Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi ne kartą pareiškę, kad jos partija nesutiks su lėšų skyrimu sienos statybai.

Ginčas dėl sienos statybos sukėlė dalinį vyriausybės darbo paralyžių, kuris tęsiasi jau daugiau kaip dvi savaites. Šimtai tūkstančių valstybės tarnautojų šiuo metu dirba be perspektyvos iš karto gauti užmokestį už darbą arba yra priversti imti atostogas. Nedirba muziejai ir nacionaliniai parkai.

Informacijos šaltinis ELTA

2019-01-06

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įspėjo, kad JAV pasienyje su Meksika dislokuoti kariai gali šaudyti į migrantus iš Centrinės Amerikos, jei, bandydami nelegaliai kirsti sieną, jie svaidys į karius akmenis.

D. Trumpas žurnalistams sakė, kad JAV kryptimi per Meksiką žygiuojantys migrantai „piktavališkai ir smarkiai“ svaidė akmenis į Meksikos policininkus.

„Nesitaikstysime su tuo. Jie nori svaidyti akmenis į mūsų karius, mūsų kariuomenė priešinasi. Sakiau jiems (kariams) laikyti akmenį šautuvu“, – sakė prezidentas.

D. Trumpas tikisi, kad to nebus, bet į karius svaidomi akmenys bus laikomi šaunamaisiais ginklais, nes „nėra didelio skirtumo tarp šaunamojo ginklo ir akmenų“. 

Tuo tarpu JAV gynybos pareigūnas transliuotojui CNN sakė, kad pasienyje dislokuoti kariai veiks vadovaudamiesi standartinėmis taisyklėmis, reglamentuojančiomis jėgos naudojimą, ir tokią jėgą panaudos tik gindamiesi.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-02

Pietryčių Meksikoje, netoli Kankuno, nužudytas žurnalistas. Tai jau septintasis šiais metais Meksikoje nužudytas žurnalistas. Be to, jis jau antras per mažiau nei mėnesį nužudytas „Playa News“ žurnalistas.

Remiantis prokurorų duomenimis, Rubenas Platas nušautas apie 6:00 val. ryto vietos laiku prie baro. Į nelaimės vietą atvykusios pagalbos tarnybos paskelbė jį mirusiu.

Prokurorai teigia, kad šiuo nužudymu buvo siekiama įbauginti kitus žurnalistus.

Pernai Meksika buvo antra žurnalistams pavojingiausia vieta pasaulyje. Meksiką aplenkė tik karo nuniokota Sirija, kur, organizacijos „Reporteriai be sienų“ teigimu, buvo nužudyta 12 žurnalistų.

Anot įvairių žodžio laisvę ginančių organizacijų, nuo 2000 metų Meksikoje nužudyta daugiau kaip 100 žurnalistų.

Tačiau žurnalistika nėra vienintelė pavojinga profesija Meksikoje. Šalyje nuo rugsėjo ir liepos 1-osios dienos, kai vyko prezidento rinkimai, nužudyti 145 politikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.25; 08:15

Visi Meksikos Okampo miestelio policijos pareigūnai buvo sulaikyti, įtariant, kad jie galėjo prisidėti prie kandidato į merus nužudymo, praneša BBC.

Prieš korupciją pasisakęs 64-erių Fernandas Angeles Juarezas ketvirtadienį buvo nušautas prie savo namų.

F. A. Juarezas – vienas iš trijų politikų, vakarinėje Mičoakano valstijoje nužudytų vos kiek daugiau nei per savaitę.

Visoje Meksikoje prieš liepos 1 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus jau nužudyta daugiau kaip 100 politikų.

27 Okampo miestelio policininkus ir vietos viešojo saugumo sekretorių sekmadienį rytą sulaikė federalinio saugumo pajėgos. Sulaikytieji kaltinami sąsajomis su nusikalstamomis valstijos grupuotėmis.

Kitą sekmadienį Meksikos gyventojai rinks naują prezidentą, senatorius ir Deputatų Rūmų narius. Be to, rinkėjai spręs, kam atiteks daugiau kaip 3 tūkst. regionų ir vietos valdžios postų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.25; 15:06

JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo ir JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley antradienį paskelbė, kad Jungtinės Valstijos traukiasi iš JT žmogaus teisių tarybos, naujienų agentūrą „Reuters“ informavo šaltinis prezidento Donaldo Trumpo administracijoje.

JAV jau kurį laiką grasino, kad jei Ženevoje įsikūrusi ir 47 nares turinti organizacija nebus pertvarkyta, šalis iš jos pasitrauks. Be kita ko, Vašingtonas tarybą kaltina esant nusiteikus prieš Izraelį.

Praėjusią savaitę „Reuters“ pranešė, kad aktyvistai ir diplomatai tvirtino, jog derybos dėl organizacijos pertvarkos nedavė tokių rezultatų, kokių norėjo Vašingtonas, todėl JAV ketina pasitraukti.

Jei JAV sustabdys narystę JT žmogaus teisių taryboje, tai bus dar vienas atvejis, kai šalis atsisakys savo daugiašalių įsipareigojimų. Anksčiau Vašingtonas paskelbė pasitraukiąs iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo bei Irano branduolinio susitarimo.

Šiuo metu JAV sulaukia aštrios kritikos dėl JAV ir Meksikos pasienyje taikomos praktikos suimti nuo imigrantų tėvų atskirtus vaikus. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeidas Ra’adas al-Husseinas pirmadienį paragino Vašingtoną nutraukti tokią „nepagrįstą“ politiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.20; 08:15

Antradienį Siudad Viktorijos mieste Tamaulipaso valstijoje Meksikos šiaurės rytuose buvo rastas negyvas žurnalistas Hectoras Gonzalezas Antonio. Tai pranešė laikraštis „Excelsior“, remdamasis regiono prokuratūra.

Pasak tyrėjų, ant H. Gonzalezo Antonio kūno rasta daugybė smūgių pėdsakų. Negalutiniais duomenimis, šie smūgiai ir buvo jo mirties priežastis. Išsamesnė informacija apie incidentą kol kas neskelbiama.

Praėjusį penktadienį Nuevo Leono valstijos Monterėjaus mieste savo namuose buvo rasta nužudyta žurnalistė Alicia Diaz Gonzalez. Anksčiau šį mėnesį Viljaermosos mieste ginkluoto užpuolimo auka tapo žinomas žurnalistas Juanas Carlosas Huerta. Nuo metų pradžios šioje Lotynų Amerikos šalyje nužudyti jau šeši žiniasklaidos darbuotojai.

Pernai Meksikoje buvo nužudyta 12 žurnalistų, tiek pat, kiek Sirijoje. Pasak organizacijos „Reporteriai be sienų“, „Meksika yra pavojingiausia pasaulyje šalis žurnalistams“. Nusikaltimus žodžio laisvei tiriančios Meksikos prokuratūros duomenimis, už 99,85 procento teisės pažeidimų prieš žiniasklaidos darbuotojus niekas nenubaudžiamas. Nuo 2000 metų šioje šalyje nusikaltėlių aukomis tapo mažiausiai 104 žurnalistai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.30; 08:10