Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
Senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose
Šeštadienį už savivaldybių tarybas ir merus senjorai ir neįgalieji dar gali balsuoti namuose.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kelia dabartinio vicemero Valdo Benkunsko kandidatūrą Vilniaus mero rinkimuose. Po kelių ne tokių sėkmingų partijai rinkimų savivaldoje, šįkart yra daug galimybių, kad sostinė vėl turės vadovą konservatorių. Paskutinis TS-LKD partijos atstovas Vilniuje Raimundas Alekna meravo 2011 m., taigi prieš 12 metų.
Rinkimuose – politinis vakuumas
Dabartiniam merui Remigijui Šimašiui paskelbus, kad artimiausiuose mero rinkimuose dalyvauti neplanuoja, susidarė sąlygos iškilti naujam lyderiui. Prasidėjusi politinė kampanija parodė, kad partijos nelabai turi paruošusios kandidatų. Nebuvo investuojama į vietos politiką, nepritraukti potencialūs politikai, nekviečiamas jaunimas arba jiems nesudaromos sąlygos atsiskleisti. Visos politinės jėgos „per vargus“ kelia kandidatus. Tai matosi iš būsimų kandidatų nepasiruošimo vadovauti.
Geram miesto valdymui būtina išmanyti urbanistiką, teritorijų planavimą, viešąjį administravimą ir transporto politiką. Ūkiškai kalbant, ne tik žinoti, kaip pastatyti namą, bet kokios yra architektūros politikos naujovės pasaulyje, kaip sprendžiami sudėtingi urbanistikos uždaviniai – transporto spūstys, viešasis transportas, teritorijų konversija ir t.t.
Nors Konstitucinis Teismas viename savo išaiškinime merus sulygino kaip vienodus pareigomis, bet realybėje reikalavimai Pagėgių merui ir Vilniui skiriasi šviesmečiais. Sostinė yra miestas, su visomis sudėtingomis problemomis, kurias sunkiai sprendžia net turtingiausi pasaulio miestai JAV ar Vakarų Europoje, todėl būtini ne tik urbanistikos pagrindai, bet nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas, kad pavyktų pasiekti gerų rezultatų.
Lietuvoje urbanistika yra gana apleista sritis, trūksta ekspertų, visuomenės švietimo, tam dėmesio neskiria politikai. Neretai bet kokia naujovė, pvz., mediniai daugiabučiai, metro, ar bitės ant devynaukščių stogų, sutinkami su šypsena, nors pasaulyje tai įprasta pasiteisinusi praktika.
V. Benkunskas turi visas savybes, būtinas geram politikui
Kol partijos vargsta su kandidatais ir jų nesupratimu, kas yra miestas, konservatoriai iškėlė kompetentingą politiką. V. Benkunskas jau daug metų dirba savivaldoje, aiškiai žino, ne tik, ką reikia nuveikti, bet kaip tai pasiekti, supranta, kas yra viešasis administravimas ir kaip viziją paversti realiais sprendimais. Dabartinis meras R. Šimašius vienoje radijo laidoje yra prisipažinęs, kad kas yra tikrasis mero darbas jam suprasti prireikė pusantros kadencijos. Ir tai labai sąžiningas pripažinimas, nes jokiame universitete neruošiami merai, o sričių, kurias reikia išmanyti, yra labai daug.
Vilniaus rinkėjai skiriasi nuo kai kurių provincijos miestelių. Jiems nedaro įspūdžio populistinės kalbos ir nerealūs pažadai, todėl kairieji, ypač radikalesni, galimybių sostinėje turi nedaug. Todėl politologai, aptarinėdami galinčius laimėti kandidatus Vilniuje dairosi į dešiniųjų stovyklą.
Kaip labai realus kandidatas antrame turi įvardijamas Artūras Zuokas. Jis, kaip ir V. Benkunskas, turi patirties savivaldoje, turi originalių idėjų, kas politikui labai didelis privalumas, bet taip pat turi ir daug negatyvaus bagažo. Senos istorijos, velkasi iš paskos ir neleidžia išplėsti rinkėjų rato, todėl rinkimuose jau triskart iš eilės teko pralaimėti. A. Zuoko situacija yra kebli, nes reikšminga Vilniaus rinkėjų dalis simpatizuoja dešiniesiems liberalams ir konservatoriams, todėl per arši kritika šioms partijoms, potencialiai atbaido rinkėjus, o pritarti neišeina, nes ponas Zuokas yra opozicijoje, veikiantis išvien su Remigijum Žemaitaičiu ir Artūru Paulausku, pagarsėjusiais populistais.
Liberalų stovykloje jaučiamas pasimetimas. Rinkimai nukrito nelauktai ir netikėtai. Spalio vidurys, kandidato vis dar nėra. R. Šimašius sau pamainos neparuošė, o partijoje norinčių nedaug, galinčių dar mažiau. Tai dar viena svarbi aplinkybė, stiprinanti konservatorių galimybes.
Jeigu taip nutiktų, kad antrajame rinkimų ture susigrumtų A. Zuokas ir V. Benkunskas, tai politinėje kovoje virtų tik A. Zuokas. Rinkėjai yra tvirtai apsisprendę, ar jie gali atleisti praeities klaidas, ar ne. Būtų tarsi referendumas dėl A. Zuoko, ar vėl suteikti šansą išbėgti į aikštelę. Keli rinkimai iš eilės parodė, kad A. Zuokas nebeturi parako pramušti stiklines lubas, todėl daug galimybių, kad V. Benkunskas po 12 metų pertraukos, konservatorių partijai laimėtų svarbiausio miesto mero postą.
2022.10.17; 14:30
Visi Meksikos Okampo miestelio policijos pareigūnai buvo sulaikyti, įtariant, kad jie galėjo prisidėti prie kandidato į merus nužudymo, praneša BBC.
Prieš korupciją pasisakęs 64-erių Fernandas Angeles Juarezas ketvirtadienį buvo nušautas prie savo namų.
F. A. Juarezas – vienas iš trijų politikų, vakarinėje Mičoakano valstijoje nužudytų vos kiek daugiau nei per savaitę.
Visoje Meksikoje prieš liepos 1 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus jau nužudyta daugiau kaip 100 politikų.
27 Okampo miestelio policininkus ir vietos viešojo saugumo sekretorių sekmadienį rytą sulaikė federalinio saugumo pajėgos. Sulaikytieji kaltinami sąsajomis su nusikalstamomis valstijos grupuotėmis.
Kitą sekmadienį Meksikos gyventojai rinks naują prezidentą, senatorius ir Deputatų Rūmų narius. Be to, rinkėjai spręs, kam atiteks daugiau kaip 3 tūkst. regionų ir vietos valdžios postų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.06.25; 15:06
Pirmas kartas visada nekaip nusiduoda. Jei ne spaudai – tą kiekvienas vyras ir nevyras pasakys. Bet pradėti kada nors reikia. Nes be blogos pradžios nebūna nei tautos pažangos, nei kadencijos pabaigos. Ką bekalbėt apie ūmiai pabrangusius sosto paveldėtojus.
Pirmąkart merus rinko žmonės, o ne partijų komsorgai. Ir užgriuvo įdomybės. Gausybės tautiečių, balsavusių už tūlą partiją, nepadėjo kryželio ant jos kandidato. Pakvipo keptais gaidžiais per Seimo rinkimus. Kaip visada, raguotiems geriems vyrams paskutiniams nušvinta kas seniai visiems aišku. Kad partijos neturi tų, už kuriuos žmonės balsuotų.
Savivaldybių tarybų ir tiesioginiuose merų rinkimuose dalyvavau. Bet balsuoti ėjau nenoriai. Jau senokai neturiu partijos, už kurią balsą ryžčiausi atiduoti be dvejonių.
Patikėkit, jausmas – bjaurus. Nežinai, ką vertėtų paremti, bet balsuoti – reikia. Todėl rinkimai šių eilučių autoriui – jokia šventė. Vienintelė paguoda, jog žinau, už ką negalėčiau atiduoti balso net ir susiklosčius ypatingai bjaurioms aplinkybėms. Tai – Valdemaro Tomaševskio kompanija, kiršinanti lenkus su lietuviais, ir rusiški aljansai, nė sykio gausiai nesusirinkę prie Rusijos ambasados Vilniuje pasmerkti Kremliaus agresyvumo.
Continue reading „Neišsigąsti ir nenuleisti rankų – vienintelė išeitis”
Didžiausias mūsų noras – kad kas nors imtų keistis. Didžiausias politikų noras – kad niekas nesikeistų. Nes jei keisis, gali ir pasikeisti. Ir gali tekti ką nors daryti. Ir už tai atsakyti. Todėl niekas nieko ir nekeičia. Tik apie tai be perstojo pliurpia.
Politikams mes statistiniai skaičiai. Kaip žmonės neįdomūs. Tarsi kokios įkyrios musės. Palikti padėjėjams, viešųjų ryšių, tvarkos ir kitokios slaugos specialistams. Nuolatinė paciento stebėsena. Optimizmo papildai iš TV dėžutės. Ir jaučiamės puikiai.
Artėjant rinkimams į vietos savivaldos tarybas, iš patamsių į viešumą vėl rodosi funkcionieriai, pakedenę plunksneles, su piršliais ir be jų, nebesugalvodami nieko nauja, primityviais, ne kartą išbandytais būdais, ieško mulkių, kurie gal pamiršę jų „gerus darbus“ vėl ateis prie balsadėžių už juos balsuoti. Antai nei Artūro Zuoko, nei jo žmonos asmeniškai nepažįstu, kaip ir jie nepažįsta manęs, tačiau gavau gražų šventinių sveikinimų atviruką, dar gražesniame įpakavime su mėsos gaminių be konservantų (be dažiklių, be fosfatų, be tirštiklių, be „E“ priedų) reklamos lankstinuku ir dar su 2011 metų kalendoriumi.