Rizika
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp neteisėtų migrantų asmenų, siejamų su teroristinėmis ar nusikalstamomis organizacijomis, skaičius yra labai mažas.
Ministro teigimu, šie asmenys buvo identifikuoti pasitelkiant ir Lietuvos partnerių pagalbą bei technines galimybes.
„Kiekvienas suaugęs migrantas, kuris nelegaliai pateko į Lietuvą savo laiku, tai jau senokai, buvo patikrintas. Buvo patikrintas ir mūsų galimybėmis, ir VSD, ir partnerių galimybėmis“, – žurnalistams teigė A. Anušauskas.
„Žmonių, dėl kurių kilo klausimų, skaičiaus aš neįvardinsiu, tačiau tai yra dalys vieno procento (visų migrantų – ELTA). Konkrečių jų biografijos bruožų taip pat negalėčiau įvardinti“, – pridūrė ministras.
Ministro teigimu, nustačius tuos keletą asmenų buvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad jie nekeltų grėsmių visuomenei ir nacionaliniam saugumui.
Visgi A. Anušauskas teigia negalintis įvardinti, su kokiomis teroristinėmis organizacijomis identifikuoti asmenys siejami.
„Jeigu mes neturime savų galimybių pasitikrinti, tai mes remiamės partnerių galimybėmis. Partnerių informacija, tai ne mūsų informacija, dėl to mes visą sužinotą informaciją turime išlaikyti paslaptyje“, – tikino jis.
Ministro teigimu, kai kurie su teroristinėmis organizacijomis galimai susiję asmenys iš Lietuvos jau išsiųsti. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kurie neteisėti migrantai taip pat yra siejami su nusikalstamomis organizacijomis.
„Buvo iškelti klausimai dėl jų praeities. Tai nebūtinai kokia nors sąsaja su kokia nors sukarinta grupuote Artimuosiuose Rytuose ar dar kur nors. Tai yra ir kriminalinė praeitis, kurią stengdavosi nuslėpti“, – paaiškino A. Anušauskas. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Bet kokiu atveju, visa tai mums jau yra žinoma ir tai yra labai mažas skaičius žmonių“, – sakė jis.
A. Anušausko teigimu, su nusikalstamomis arba teroristinėmis organizacijomis siejami asmenys buvo atpažinti pasitelkiant ir technines priemones.
„Pirštų atspaudai, veidų atpažinimo galimybės, viskas egzistuoja, techninės priemonės irgi buvo tam panaudotos“, – sakė jis.
Ministro teigimu, 90 proc. į šalį patekusių neteisėtų migrantų tikslas yra kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne Lietuva.
„Vokietija, Švedija, Austrija, Prancūzija – tai yra pagrindinės valstybės, į kurias jie siekia patekti. Tai šiuo atveju vėlgi, jeigu mes nesustabdome ties Europos Sąjunga grėsmės (…), tai tos grėsmės, susijusios su nacionaliniu saugumu, gali persikelti tiesiog į kitas valstybes“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
Lietuvos saugumo (VSD) būstinė Vilniaus pakrašyje. Slaptai.lt nuotr.
Apie tai, kad tarp į Lietuvą patekusių neteisėtų migrantų buvo užfiksuota keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų, pranešė naujienų portalas „Delfi“, portalą apie tai informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, reaguodama į pasirodžiusią informaciją apie tarp neteisėtų migrantų identifikuotus asmenis, siejamus su teroristinėmis organizacijomis, tikina, kad dėl to nereikėtų kelti panikos. Ministrės teigimu, atsakingos institucijos vertina šias rizikas ir prireikus imasi visų reikiamų saugumo priemonių.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako kol kas nematanti priežasčių, kodėl Lietuva dėl veiksmų, kuriais siekiama suvaldyti nelegalios migracijos krizę, galėtų susilaukti Europos Sąjungos pastabų. Tačiau, premjerės vertinimu, kritika dėl nelegalių migrantų dažnai nukreipiama Lietuvai, tačiau pernelyg retai Baltarusijos režimo kryptimi.
„Šitoje diskusijoje gali būti įvairių argumentų, bet mane kartais stebina, kad paprastai tie argumentai apsiriboja Lietuvos Respublikos siena. Pastabų Lukašenkai už šito ūkio organizavimą būna mažai arba nebūna iš viso“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ antradienį sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė šiuo metu dar nėra pasibaigusi, kadangi, jos teigimu, Baltarusijos režimas ir toliau deda pastangas siųsti į Lietuvą nelegalius migrantus. Tačiau premjerė tuo pačiu pasidžiaugė, kad ES ir Lietuvos politikų situacijos vertinimai sutampa.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėl to visos Europos Sąjungos institucijos sutaria, kad tai nėra kažkokia migracijos krizė, o tai yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pakeisti ES sprendimus dėl sankcijų Lukašenkos režimui. Man atrodot, tol, kol mes situaciją matome vienodai, dėl kažkokių nepatogumų, sąlygų ir kitų sąlygų tikrai dirbsime ir stengsimės realias problemas spręsti“, – mano ji.
Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ES politikai, siekiant padėti Lietuvai, jau svarsto reikiamus Migracijos taisyklių pakeitimus, kurios nebuvo pritaikytos organizuoto migrantų srauto valdymui,
„Europos Sąjunga galvoja, Migracijos paktą tam ir svarsto. Tik tiek, kad matyt nėra labai lengvų sprendimų, ypatingai tokioje situacijoje, kaip dabar. Nes čia nėra tradicinė migracijos krizė, kad kažkur atsitiko kataklizmas, karas, žmonės bėgo ten, kur gali atbėgti. Čia juk yra organizuotas veiksmas, kurio iš viso ES, būdama taiki organizacija, sukurta valstybių tarpusavio bendradarbiavimu, savo visame teisyne, o ir Jungtinių Tautų Konvencijos, kurios yra parašytos realiems pabėgėliams, jos šitos situacijos negalėjo numatyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Mūsų raišoje šluboje demokratijoje tapo įprasta: kai tik aukštojoje politikoje pritvinksta koks skandalas, kai pasišiukšlina ministrai ar Seimo politikai su žmogaus teisių gynėjais (toliau – ŽTG), tauta ima šauktis Prezidento. Kur prezidentas? Kodėl jis tyli? Kodėl ne (at, – iš, -) važiuoja? Kodėl netrinksi kumščiais? Kodėl neišmeta, neatleidžia iš pareigų… ir t.t.
Pasiklausius, kaip visokie ŽTG, Seimo kontrolieriai ir kita panaši publika pastaruoju metu dergia mūsų valstybę, dorai jai dirbančius pareigūnus ir net skundžia Briuselio funkcionieriams, sukliko ir mano vidinis balsas; „O kur mūsų užsienio reikalų ministras? Ko jis tyli, ko neužkerta skundikams per blakstienas? Argi ne jo reikalas domėtis, kokias depešas užsienio valstybių institucijoms, juolab – mūsų „viršininkams“ Briuselyje siuntinėja tos neva Lietuvą atstovaujančios personos?“
„Juolab nedovanotinas ministro tylėjimas, – toliau klykia balsas, – jei tų depešų pasėkoje mūsų valstybę ištiktų įvairios skaudžios bausmės. O juk ypač skaudėtų, jei tos bausmės kirstų per ir be to liesą mūsų biudžetą. Nes be savųjų bedarbių ir benamių šelpimo, šiandien dar esame verčiami samdyti virėjas, valytojas, vaikų aukles, užpakalių šluostytojus dėl nekviestų svetelių, nenorinčių savimi pasirūpinti! Tačiau iš valstybės to reikalauja valstybės įstatymų pažeidinėtojų teisių gynėjai“.
Taigi, kur mūsų užsienio reikalų ministras? Kabina košę, kurią išvirė su Kinija? Dabar iš visų pusių skamba bauginimai, jog kažką Kinijoje taip supykdė mūsų užsienio reikalų politika, kad jau tuoj tuoj prasidėsiąs karas, o reklamdaviai netgi ragina supirkinėti maisto atsargas. Kaip čia be UR ministro išmintingų patarimų ir įžvalgų? Juolab, kad nelaukdami Kinijos iniciatyvų, Lietuvai karą, sprendžiant iš visko, paskelbė mistinių teisių gynėjai kartu su seksualinių įmantrybių mylėtojais.
Biurokrato antspaudas
Skundai į tarptautines institucijas – lyg realybe staiga pavirtęs blogiausias sapnas iš sovietinės praeities, kai Lietuvos partiniai funkcionieriai, vedami tik jiems žinomų interesų, skųsdavo savo kolegas Maskvos „organams“.
Šiuolaikiniai skundikai šiais visuotiniais kaukių dėvėjimo laikais mėgsta prisidengti ŽTG kaukėmis, todėl net sunku įžiūrėti, ką jie laiko žmonėmis ir nuo ko juos gina.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas neseniai paskelbė ataskaitą (toliau – Ataskaita), kurioje tvirtina, kad neteisėtai Lietuvos valstybės (o tuo pačiu ir ES) sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui, tiesiog – kankinimams. Pasak Ataskaitos autorių, buvo tinkamai neužtikrinamos prašytojų teisės į asmens privatumą, higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, kas prilyginta draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, reguliariai apsilankantis pasienio su Baltarusija karščiausiuose taškuose, apie kontrolierių ataskaitą atsiliepė nedvejodamas: „Tie vertinimai, tam tikri kriterijai, kuriais matuojamas ir įkontekstinamas žodis „kankinimai“, labai keisti. Tarkime, teiginys, kad trūko karšto maisto. Sutinku, kad tai yra trūkumas, bet ar tai galima prilyginti kankinimui? Didelė dalis Lietuvos galbūt ir dabar negali sau leisti kasdien karšto maisto./…/ Pavyzdys – trūksta švaros, higienos, užsiėmimų vaikams. Viena vertus, jeigu yra tėvai, kokia jų yra užduotis su vaikais? Ne žaisti, ne užsiimti? Ar tai irgi turi daryti Valstybės sienos apsaugos tarnyba? Šitie teiginiai dabar keliaus į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Kokie bus padariniai to, kad visos šitos institucijos galbūt gaus šitokią ataskaitą? Lietuva tikrai turės ką atsakyti“.
Siaubūnas. Slaptai.lt fotografija
Na, gal kam nors, skaitant tą ataskaitą, ir nuriedės didelė ašara. Bet man ašara nenuriedėjo. Nes pasidomėjau, kokią informaciją apie atvyksiančius „svečius“ ir būtinas sąlygas jiems tinkamai priimti turėjo pasienio, migracijos ir kitos tarnybos. Pasirodo, jokios. Net rūpestingieji ŽTG, belaukdami svetelių (neaiškinkite man, kad jie nieko nežinojo, nes jei būtų nežinoję, nekaltintų dabar kitų Lietuvos pareigūnų nepakankamu svetingumu) nepasirūpino pasitikti jų tinkamu Lietuvos klimatu (pavyzdžiui, amžina vasara) bei apartamentais su visais patogumais.
Kur jie žiūrėjo? Ką veikė? Gal paprasčiausiai miegojo, o dabar atsibudo? Ana, kiek jau metų visokie ponai iš ES viršūnių piktinasi, kad Lietuvoje – didžiausia socialinė atskirtis, mažiausios pensijos, ragina gerinti padėtį, bet Lietuva – nė krust. Ko negali, ko nenori, to ir nedaro. Bet nei Seimo kontrolieriai, nei ŽTG dėl to Lietuvos niekam neskundžia.
Užtat ir rutuliojasi klausimas: kam dirba, kieno interesus gina SK ir ŽTG? Dirba Lietuvai bei jos įstatymams paklusniems piliečiams, ar įvairių tautybių avantiūristams, sienų perėjūnams, ĮSTATYMŲ PAŽEIDĖJAMS?
Spalio 8 d. „Žinių radijo” laidos vedėjas Aurimas Perednis ir jo pašnekovas, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius aptarė Seimo kontrolieriaus ataskaitą dėl migrantų padėties bei Vytauto Valentinavičiaus kaip valstybės tarnautojo elgesį. Į laidos vedėjo klausimą, teigiamai ar labiau neigiamai vertintina pateiktoji Ataskaita, V. Laučius atsakė, kad Ataskaitoje daugiau ideologinių sumetimų, o ne objektyvios apžvalgos: „Ideologiją matau noruose pabrėžti, kad nelegalių migrantų srauto problema yra pirmiausia ne nacionalinio saugumo, o žmogaus teisių problema, ir tai, kad tos teisės pažeidžiamos Baltarusijoje, mums nerūpi, o štai čia mes dirbame darbą, [rodydami] – žiūrėkite, valdžia pažeidžia žmogaus teises ir kalta – valdžia. O tie, kas migrantus čia siunčia, ir patys nelegalūs migrantai – nekalti. Matau tame ideologinę nuostatą, kuri, deja, būdinga bent jau daliai Seimo kontrolieriaus institucijos“.
Laidos vedėjui paprašius patikslinti, kur neobjektyvumas, nejau netiesa, kad trūko batų ar karšto vandens, V. Laučius paaiškino: „Taip, faktas, kad Lietuvos pasienyje nebuvo pastatyta batų, nebuvo padėta karšto vandens. Na, nelaukėme mes, kad štai ims ir atvyks pas mus žmonės pagyventi. Tūkstančiai žmonių. Su batais, vandeniu, visomis geriausiomis medicinos paslaugomis mes jų tikrai nelaukėme. Bet tai nėra Lietuvos kaltė: mes juk neplanavome, kad tai įvyks. O kai tai įvyko, tos sąlygos buvo gerinamos. Kur neobjektyvumas? Neobjektyvumas – dvigubi standartai. Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas, kuris yra šiuo atžvilgiu aktyviausias ir aršiausias valdžios kritikas, pats yra iš esmės žmogaus teisių ir orumo pažeidėjas“.
Verta prisiminti, jog spalio 6 d. savo FB paskyroje prezidentas Gitanas Nausėda rašė, jog „Europos saugumas prasideda nuo jos sienų. Būtent apie tai vakar kalbėjome su Europos Sąjungos lyderiais. Lietuva inicijuoja ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politikos pokyčius tam, kad ateityje galėtume geriau saugoti savo sienas ir neleistume nedemokratiškiems režimams manipuliuoti ES teisės aktais ir žmonėmis“.
Ta kryptimi dirba ir Vidaus reikalų ministerija. Ministrė A. Bilotaitė kartu su dvylika kitų ES ministrų bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją dėl pokyčių migracijos sistemoje ir būtinybės stiprinti ES išorės sieną.
Teisinga ar neteisinga?
Svarų indėlį, sprendžiant šią problemą, įnešė ir NATO Parlamentinės Asamblėjos rudens sesijoje Lisabonoje (Portugalijoje) dalyvaujantis Seimo narys Audronius Ažubalis, dirbantis NATO Politikos komitete. Komitete svarstant Brendano Boyle‘o pateiktą rezoliucijos projektą „Maintaining NATO‘s Focuson the Russian Challenge“, buvo pritarta A. Ažubalio esminėms pataisoms dėl Rusijos sąjungininkės Baltarusijos veiksmų, kuomet žmonės pasitelkiami kaip ginklas, įgyvendinant Lukašenkos neteisėtos migracijos projektą hibridiniame kare prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. O prieš tai rytiniame Parlamentinės Asamblėjos konservatorių politinės grupės posėdyje A. Ažubalis išsamiai pristatė situaciją Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija.
Paaiškėjus, jog faktai, kuriuos Ataskaitą rengę Seimo kontrolieriai pavadino „kankinimais“, yra paimti iš pirmųjų migrantų apgyvendinimo Lietuvoje savaičių, o dabar praktiškai visi trūkumai yra ištaisyti ir padėtis nuolat gerinama, nenorom kyla įtarimas, jog tos ataskaitos tikslas – net ne neteisėtai į mūsų šalį įsiskverbusių migrantų padėties gerinimas, o sąmoninga Lietuvos kaip valstybės kompromitacija.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Ar ataskaitą rengę Lietuvos Seimo kontrolieriai yra korumpuoti, ar tik „naudingi idioti” – šitai dar reikia išsiaiškinti, bet kad jų veikla kenkia ir valstybei, ir tautai, abejonių nekyla.
Įtarimus dėl Seimo kontrolierių (ir jiems padedančių, neteisėtų migrantų teises ginančių advokatų) veiklos paskatų stiprina ir tas faktas, kad, kaip jau minėta, šitas juodas darbas vyksta tokiu metu, kai kiti mūsų šaliai atstovaujantys politikai, valdininkai beldžiasi į ES institucijas, siekdami pataisų į ES įstatymus, reguliuojančius nelegalių migrantų padėtį ir jų priėmimo taisykles.
Į tai dėmesį atkreipė ir L. Kasčiūnas: „Aš tikrai pasitikiu mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir tikrai neabejoju, kad argumentuotai bus atsakyta, kad apgręžimo politika vykdoma efektyviai, teisingai pagal mūsų Lietuvos Respublikos įstatymus, ir ji turi būti tęsiama. Šita politika dabar yra labiausiai torpeduojama. Norėčiau į tai atkreipti dėmesį – būtent apgręžimo politika“ (tv3.lt).
Apgręžimo politika – naujas požiūris į ligšiolinę ES vykdomą politiką emigrantų atžvilgiu, kurią puoselėjo ir diegė Europos Sąjungai blogą linkintys asmenys, prisidengę humanistinėmis idėjomis: užuojauta, pagalba, parama, integracija.
Apgręžimo politika kerta per šaknis iš žmonijos problemų ir pavienių žmonių nelaimių pelną sau kraunantiems ciniškiems verslininkams. Todėl tą juodąjį, Europą apraizgiusio voratinklio interesus ginantys teisininkai, jų vairuojama žiniasklaida nesibodi jokių priemonių, kad nebūtų įgyvendintos tos iniciatyvos, kurios galėtų apsunkinti nelegalių migrantų patekimą į Europą.
Maža to, paaiškinimo ir aptarimo prašosi nesuprantamas ES biurokratų teisinis neraštingumas ar aklumas: juk negalima nematyti, kad išsireikalavę įstatymų pažeidėjams – savo tapatybes slepiantiems neteisėtiems migrantams visokių lengvatų, dosnaus valstybinio finansavimo jų „oraus gyvenimo“ poreikiams patenkinti, žmogaus teisių gynėjai, tarp kurių dauguma yra teisininkai, tuo pačiu visoje ES skatina teisinį nihilizmą, įstatymų ignoravimą.
Ugniagesių automobilis Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
O paskui tie patys biurokratai žvangina kardais ir grasina sankcijoms toms valstybėms, kurios nenori savo valstybių Konstitucijų paversti nieko nereiškiančiu priedėliu prie ES įstatymų, kaltindami jas ES įstatymų pažeidinėjimu!?
Tai ką, galų gale, šiandien reiškia teisė ir teisingumas ES biurokratų žodyne?
Lietuvai, žinoma, sunku būti tokios opios problemos formuluotoja, reikalaujančia teisingumo savo piliečių, o ne nekviestų atėjūnų atžvilgiu. Na, bet kartais ir mažas akmenėlis apverčia didelį vežimą. Svarbiausia, kad to akmenėlio nerūpestinga „vietinė“ koja nuo teisinio vieškelio nenuspirtų į teisėtumo pažeidėjų liūną…
Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Seimo kontrolierių įstaiga pateikė atskaitą, kurioje atkreipiamas dėmesys į nelegaliai sieną kirtusių migrantų apgyvendinimo sąlygas. Kontrolierių teigimu, valstybė neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų migrantams.
Įvertinęs užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose žmogaus teises, Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Augustinas Normantas pateiktoje atskaitoje rekomenduoja Vyriausybės vadovei Ingridai Šimonytei atkreipti dėmesį į konstatuotus pažeidimus ir imtis visų priemonių, kad užsieniečių priėmimas vykdant Lietuvos sienos apsaugą visiškai atitiktų Europos ir tarptautinę teisę, ypač Europos žmogaus teisių konvenciją ir 1951 metų Konvenciją dėl pabėgėlių statuso.
Seimo kontrolierius ataskaitoje pastebi, kad migrantų laisvės suvaržymas, trukęs vidutiniškai keturiasdešimt parų, tinkamai neužtikrinant materialinių prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų, higienos, oro sąlygas atitinkančių rūbų, apavo bei teisės į asmens privatumą, prilygsta pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Tokią pat išvadą Seimo kontrolierius priėjo ir įvertinęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) padaliniuose įrengtose užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose teisės į tinkamą maitinimą užtikrinimą.
A. Normantas taip pat atkreipė dėmesį, kad užsieniečių apgyvendinimo vietose užsieniečių teisės į aukščiausią prieinamą sveikatos priežiūros standartą įgyvendinimas nėra tinkamai užtikrinamas, o procedūros dėl užsieniečių pažeidžiamumo vertinimo ir specialiųjų poreikių identifikavimo jų laikino apgyvendinimo vietose nėra aiškios ir vienodos. Be to, ne visų pažeidžiamų asmenų specialieji poreikiai, vaiko teisės ir teisėti interesai yra užtikrinami, todėl užsieniečių laikino apgyvendinimo vietose yra sudarytos pagal Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui draudžiamos nežmoniškos ir žmogaus orumą žeminančios sąlygos.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Atskaitoje Seimo kontrolierius pastebi, kad prašytojų teisė į informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat į informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu, nėra tinkamai užtikrinama, o asmenys Lietuvos pasienyje atgrasančiais veiksmais nukreipiami link Baltarusijos, neįsitikinus, kad jiems ten negresia kankinimas, nežmoniškas ar orumą žeminantis elgesys, taip pat kad nėra rizikos veiksnių, dėl kurių kiltų grėsmė šių asmenų gyvybei arba sveikatai dėl ko yra pažeidžiama asmenų teisė kitose šalyse ieškoti prieglobsčio nuo persekiojimo ir juo naudotis.
Seimo kontrolierius taip pat pastebi, kad VSAT pareigūnai ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, užsieniečių laikinas apgyvendinimas ir jiems reikalingų paslaugų teikimas nebuvo organizuojamas koordinuotai, buvo nepaisyta asmenų lygiateisiškumo principo bei tuo pažeistos tiek užsieniečių, tiek ir pareigūnų žmogaus teisės.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Penktadienį iš Rūdninkuose įkurtos laikinos migrantų stovyklavietės išvežti paskutiniai užsieniečiai, neteisėtai kirtę Lietuvos sieną. Likusius migrantus iš laikinų apgyvendinimo vietų į šildomas patalpas numatoma perkelti iki spalio pradžios.
Per šią savaitę visi Rūdiinkų stovyklos migrantai, kiek daugiau nei 700 vyrų, buvo perkelti į buvusius Kybartų pataisos namus. Jie tapo Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniu – Kybartų užsieniečių registracijos centru. Užsieniečiai čia gyvens padidinto saugumo sąlygomis.
Rūdninkai nuo šiol liks kaip rezervinė vieta, kurioje, esant poreikiui, būtų įrengiama modulinių namelių stovyklavietė.
Šiuo metu pasienio užkardose dar yra 446 migrantai, palapinėse gyvenančių nėra. Visi šie migrantai iki spalio mėnesio bus perkelti į šildomus arba apšiltintus pastatus ir šildomus modulinius namelius. Pagal migrantų apgyvendinimo planą bus steigiami dar keli centralizuoti migrantų apgyvendinimo centrai.
Pagal susitarimą su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu socialiai pažeidžiamiausios grupės, t. y. šeimos su mažais vaikais, besilaukiančios moterys, negalią turintys žmonės, įkurdinamos Rukloje – Pabėgėlių priėmimo centro pastate ir modulinių namelių stovyklavietėje bei kitą savaitę planuojamuose atidaryti Naujininkų nakvynės namuose, Vilniuje.
Sekmadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius, lyginant su penktadieniu ir šeštadieniu, padidėjo dvidešimčia ir buvo didžiausias per visą praėjusią savaitę. Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug šešiasdešimčiai migrantų. Nė vienas asmuo sekmadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.
Taip buvo visą praėjusią savaitę – nė vienam migrantui nuo praėjusio pirmadienio iki sekmadienio iš kaimyninės šalies į Lietuvą nelegaliai patekti nepavyko. Sekmadienį migrantai į Vakarų Europą planavo patekti per Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonus.
Daugiau kaip trečdalis iš šešių dešimčių galimų pažeidėjų sekmadienį prie sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos rajonu.
Sekmadienį ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje girdėjosi 10 pavienių šūvių. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu.
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos nepasiekė po maždaug 40 užsieniečių. Nuo antradienio iki ketvirtadienio į Lietuvą per parą nepateko maždaug po dešimtį migrantų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 30. Su migrantais susijusių įvykių sekmadienį fiksuota ir pasienyje su Latvija bei Lenkija.
Pasvalio rajone muitinės pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių užkardos pasieniečiais, sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „VW Golf“. Juo Latvijos pilietis gabeno 4 Irako piliečius, Latvijoje pasiprašiusius prieglobsčio ir apgyvendintus šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro. 9 tokie iš Latvijos pasišalinę prieglobsčio prašytojai irakiečiai sekmadienį sulaikyti, kai juos mikroautobusu „Mercedes Benz Vito“ Gruzijos pilietis vežė iš Lietuvos į Lenkiją. Policininkai juos perdavė VSAT pareigūnams, kurie abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus (IT) dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
Į areštinę uždarytiems latviui ir gruzinui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų Be šių dviejų IT, šių metų sausį–rugpjūtį pasieniečiai pradėjo dar 31-ą IT dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai juose pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.
Migrantai skundžiasi dėl esamų prastų sąlygų stovyklose. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas nelegaliai Lietuvos sieną kirtusių migrantų skundus dėl esamų prastų sąlygų stovyklose, pažymi, kad valstybės galimybės šiuo klausimu yra ribotos. Kita vertus, užsimena šalies vadovas, migrantų nepasitenkinimą gali kelti ir tai, kad jie buvo suklaidinti nelegaliai sieną kirsti padėjusių asmenų.
„Turbūt visada žmonės norėtų daugiau ir ypatingai tuomet, kada žmonės pačioje pradžioje yra suklaidinti – jiems yra pripasakota pasakų apie tai, kad labai paprasta kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną ir toliau keliauti netrukdomiems… Bet juk taip nėra, ir mes tą bandome visais kanalais transliuoti, kad sąlygos yra visai kitokios, nei jiems nupaišo nelegalų verslą organizuojantys verslininkai. Ir dėl to aš suprantu, kad kai kurių žmonių lūkesčiai atvykus čia ir susidūrus su realiomis gyvenimo sąlygomis, išsiskiria ir atsiranda tam tikrų nusivylimo ženklų“, – pirmadienį lankydamasis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Tačiau tokios yra Lietuvos galimybės. Lietuva yra nedidelė valstybė, kuriai 4 tūkst. migrantų yra jau nemažas skaičius, skaičiuojant santykinai“, – akcentavo G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad žmogaus teisių klausimas, sprendžiant nelegalios migracijos krizę, yra svarbus. Tačiau, pasak jo, būtina užtikrinti ir tinkamą sienos perėjimo kontrolę.
„Taip, mes gerbiame universalias žmogaus teises, tačiau turime tam tikrą sienų perėjimo reguliavimą, kurį esame nustatę. Prašome, kad žmonės, kurie kreipėsi dėl prieglobsčio, tai padarytų tam tinkamose vietose. Jei tai yra padaroma tinkamose vietose – nagrinėjamos paraiškos ir priimami sprendimai. Tačiau mes negalime toleruoti akivaizdžiai nelegalaus sienos kirtimo faktų ir dėl to naudojame apgręžimo politiką šiuo metu“, – sakė G. Nausėda, pridurdamas, kad kol kas pasirinkta politika veikia gerai.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir aptarė naujausią situaciją bei galimus Aljanso veiksmus atremiant hibridinę nelegalios migracijos ataką prie rytinės NATO sienos. Sutariama, kad Baltarusijos režimas prieš Lietuvą ėmėsi hibridinės atakos, organizuodamas nelegalių migrantų srautą per Lietuvos sieną.
Šalies vadovas pažymėjo, kad Lietuvai atrandant būdų atremti Baltarusijos režimo vykdomą hibridinę ataką, šis dirbtinai sukurtą nelegalių migrantų srautą mėgina nukreipti ir į kitas NATO rytinio pakraščio valstybes.
Lietuvos prezidentas su J. Stoltenbergu aptarė ir saugumo situaciją regione vykstančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad 2021“ kontekste. Akcentuota, kad Aljansas turi išlikti itin budrus ir būti pasirengęs galimiems incidentams.
G. Nausėda, kaip teigiama Prezidentūros pranešime, informavo NATO vadovą, kad Lietuva svarsto galimybę oficialiai kreiptis į Aljansą, prašydama atsiųsti į šalį NATO Kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos grupę.
NATO vadovas J. Stoltenbergas patikino Lietuvos prezidentą, kad Aljansas atidžiai stebi situaciją prie rytinės NATO sienos ir yra pasirengęs atitinkamai projektuoti atsako scenarijus ir skirti visas reikiamas priemones saugumui regione užtikrinti.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį susitiko su Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (UNHCR) atstovu Šiaurės ir Baltijos šalims Henriku Nordentoftu, kurio vadovaujama delegacija šią savaitę lankosi Lietuvoje.
Užsienio reikalų ministerija praneša, kad susitikimo metu ministras įteikė notą JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui Ženevoje ir akcentavo, kad Baltarusija, skatindama migrantų srautus, naudoja tai kaip politinio spaudimo priemonę Lietuvai ir Europos Sąjungai, pristatė nelegalios migracijos iš Baltarusijos padėtį.
G. Landsbergis taip pat pakvietė tarptautines organizacijas ir institucijas dirbti su Baltarusijos institucijomis, kad šios liautųsi trukdžiusios dokumentus turintiems užsienio piliečiams, kurie buvo apgręžti prie Lietuvos sienos, grįžti į Minską ir skristi namo į kilmės šalis.
H. Nordentoftas paskutinį kartą Lietuvoje lankėsi liepos 13-17 dienomis, kai susipažino su situacija dėl migracijos iš Baltarusijos, susitiko su Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, lankėsi Pabėgėlių priėmimo centre, Užsieniečių registracijos centre, Pasieniečių mokykloje.
Dieveniškių ir Rūdininkų gyventojų protestas prie Vyriausybės sostinėje. Dainiaus Labučio(ELTA) nuotr.
Prie Vyriausybės ketvirtadienį keli šimtai žmonių susirinko į protestą prieš nelegalių migrantų apgyvendinimą Šalčininkų rajono savivaldybėje esančiame Dieveniškių miestelyje.
„Šiandienį susitikimą čia organizuoja Dieveniškių bendruomenė, palaiko šią akciją Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Ir mums labai malonu, kad su mumis toli gražu yra ne vien dieveniškiečiai, bet palaiko ir kitos bendruomenės, kurios supranta šį svarbų klausimą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi vienas iš protesto organizatorių.
Protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidente, apsaugokite mus“, „NE! pabėgėlių centro steigimui Dieveniškėse“, „Mums rūpi mūsų saugumas“, „STOP migrantams“, „Sveiki atvykę į vietą, kur policija daužo savo piliečius“ ir t. t.
Susirinkusiuosius lenkiškai ir lietuviškai maldai pakvietė į protestą atvykęs kunigas.
„Šiandien pas mus gaisras. Padėkite jį nugesinti. Jeigu nenugesinsime, jis ateis ir pas jus“, – į susirinkusiuosius kreipėsi į protestą atvykęs kunigas.
Viena iš protesto organizatorių Liuba Poliak akcentavo, kad vietos bendruomenė apie Vidaus reikalų ministerijos planus Dieveniškėse apgyvendinti nelegalius migrantus sužinojo ne iš atsakingų valdžios struktūrų, o iš žiniasklaidos.
„Atėjo laikas mums, ginant mūsų gyventojus, mūsų vaikučius, 24 metrų atstumu nuo planuoto apgyvendinimui pastato, ginant juos nuo tos rizikos, grėsmės potencialios. (…) Mums reikia ginti savo šeimas, tarpusavyje melstis už visus žmones Lietuvoje, kurie nepažįsta Dievo, už valdžios žmones, kurie nepažįsta Dievo. Tebūna jie palaiminti, te susitinka jie su Dievu savo gyvenime ir tada visiems bus geriau“, – į protestuotojus kreipėsi L. Poliak.
„Tada ateis Dievo išmintis, kaip atrišti tuos mazgus, kurie dabar sukūrė tą situaciją. Teduoda Dievas mums ramybės, kad mes taikiai, įstatymiškai gintume mūsų teises. Lenkiuosi širdimi visiems, kas atsiliepė, kas yra čia“, – taip pat akcentavo ji.
Į mitingą pareikšti Dieveniškių gyventojams palaikymo atvyko ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Seimo narė, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, parlamentarai Petras Gražulis, Valdemaras Valkiūnas.
Policijos teigimu, proteste suteiktas leidimas dalyvauti 500 žmonių.
ELTA primena, kad Dieveniškėse trečiadienį lankėsi prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovas teigė į Dieveniškes nuvykęs, nes norėjęs išklausyti jų rūpesčius.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį teigė, kad artimiausiu metu atsitraukiama nuo planų į Dieveniškes perkelti nelegalius migrantus. Vis dėlto, pasak ministrės, ši vieta yra laikoma kaip rezervinė, kurioje, esant poreikiui, migrantai galėtų būti apgyvendinti.
Šiemet iš viso į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš trečiadienio į ketvirtadienį bandė patekti 3 145 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 39 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai visame Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Šią liepą pasieniečiai sulaikė 2 484 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Valdemaras Valkiunas
Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas siūlo atšaukti praėjusios kadencijos Seimo 2018 m. gruodžio 4 d. priimtą rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ ir taip pat ragina atšaukti Lietuvos parašą Globalios migracijos pakte Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje. Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Parlamentarai įregistravo tai siūlantį rezoliucijos projektą.
Jame numatyta, kad Seimas turėtų pasiūlyti Vyriausybei nedelsiant įpareigoti vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę atšaukti buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno parašą Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. patvirtintame Globalios migracijos pakte ir tuoj pat pradėti taikyti baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą sienos perėjimą.
Rezoliucijos projekto autoriai tvirtina, kad Seimas, priimdamas rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą vadinamąjį Globalios migracijos paktą, neturėdamas šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą.
„Lietuvos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas Vyriausybės vardu Jungtinių Tautų Generalinėje asamblėjoje Marakeše 2018 m. gruodžio 10 d. šį Paktą pasirašė remdamasis būtent aukščiau minėta Seimo rezoliucija“,- pažymima rezoliucijos projekte.
Jame konstatuojama, kad būtent ši 2018 m. gruodžio 4 d. Seimo rezoliucija ir jos pagrindu Vyriausybės pasirašytas minėtas Paktas „neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas apgailestauja, kad ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su politinių partijų vadovais neaptarė šios jų iniciatyvos. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Stop ženklas
„Globalios migracijos paktas neleidžia prieš ekonominius migrantus, apsimetančius karo pabėgėliais, taikyti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą ir verčia priimti visus, net ekonominius pabėgėlius be jokių išlygų ar išimčių. Labiausiai nuo ekonominių pabėgėlių kenčiančios šalys – Vengrija, Australija, Izraelis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Šveicarija, Bulgarija, Latvija ir Italija todėl ir nesutiko pasirašyti šio Pakto. Lietuvos Seimas, kaip jau tapo įprasta, keliaklupsčiais puolė įsiteikinėti pasaulio galingiesiems, visiškai nepaisydama savo gyventojų interesų“, – sako projekto autoriai Seimo nariai P. Gražulis ir V. Valkiūnas.
Jie atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 metais visos tuometinės Seimo frakcijos, balsuodamos už rezoliuciją dėl migracijos, „greičiausiai iki galo ir nesuprato, ką daro, nes beskubėdamos įsiteikti daugumai Jungtinių Tautų valstybių, net neturėjo šio Pakto vertimo į lietuvių kalbą“.
Seimo nariai Petras Gražulis ir Valdemaras Valkiūnas sako siūlantys Lietuvai skubiai išeiti iš Jungtinių Tautų migracijos pakto, „nes jis verčia besąlygiškai įsileisti bet kokius imigrantus“.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau augant, Ministrų Kabineto nariai priversti sukti galvas, kur apgyvendinti atvykėlius. Visgi planai migrantus įkurdinti pasienio savivaldybių gyvenvietėse sulaukia vietinių pasipriešinimo. Gyventojai išsako nuogąstavimus dėl migrantų esą keliamo pavojaus jų saugumui.
Dėl vietinių gyventojų kaimynystėje apgyvendintų asmenų keliamų rizikų nesutaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietas prižiūrinčių pareigūnų kiekiai nėra pakankami ir kilus organizuotam pasipriešinimui, NSGK nario nuomone, šiuo metu esančių pajėgumų neužtektų siekiant sutramdyti besipriešinančius asmenis.
„Nereikia žmonėms meluoti, kad tai užtikrina saugumą. Savivaldybėse dabar yra akys, kurios mato, kas dabar realiai vyksta. Jeigu išeitų didesnė masė žmonių, tai jūs pabandykite sulaikyti 10-20 vyrų. Tai neįmanoma. Pareigūnai ginkluoti, bet jie nešaus, nebent tai keltų grėsmę kitam“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad visos rizikos valdomos, o „valstiečio“ išsakytus nuogąstavimus vadina politikavimu. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parlamentaras aiškina, kad apgyvendinimo vietose tvarką prižiūrintys pareigūnai stebi ir vertina situaciją, tačiau konflikto atveju jiems į pagalbą visuomet atvyktų pastiprinimas.
„Nėra taip, kad būtų uždaryta masė ir tu nežinai, kas ten vyksta. Taip nėra. Profesionalūs pareigūnai prieina kitaip. Tikrai net neabejoju, kad ponas Gaižauskas žino tokius dalykus, algoritmus. Jis buvęs pareigūnas. Bet šitoje vietoje nuspręsta papolitikuoti. Suprantu. Žmogiška“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai vertina NSGK kolegos D. Gaižausko retoriką. Pasak jos, siekiant susitvarkyti su šia Aliaksandro Lukašenkos suorganizuota krize, nereikėtų naudoti gąsdinimo retorikos migrantų atžvilgiu. Pasak socialdemokratės, suprantama, kad Lietuvos gyventojai nebuvo emociškai pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, suveikė ir netikėtumo faktorius. NSGK narė tikina, kad LSDP vietoje emocijomis grįsto gąsdinimo siekia valdantiesiems pateikti konkrečias rekomendacijas.
„Mes stengiamės pasiūlyti ramų, racionalų ir faktais grįstą situacijos vertinimą ir praktinius pasiūlymus. Tiek gąsdinimas, kad tai tariamai yra karo komendantai, tiek gąsdinimai, kad Lietuvą užplūs ir ją paskandins migrantai, tikrai yra neracionalu. Lietuvoje mes kalbame apie porą tūkstančių žmonių, kas mums tikrai yra neįprasta, bet priminsiu, kad Pietines Europos Sąjungos šalis kiekvienais metais užplūsta apie 100 tūkst. emigrantų“, – pasakojo D. Šakalienė.
D. Gaižauskas: migrantų skaičiui augant prasidės saugumo problemos
Tačiau „valstietis“ D. Gaižauskas tikina, kad gyventojų baimės dėl kaimynystėje apgyvendintų migrantų yra pagrįstos. Esą jam apsilankius nelegalių migrantų apgyvendinimo vietose, vietiniai jam su nerimu kėlė klausimus dėl nacionalinės valdžios sprendimų, o savivaldos atstovai, pasak LVŽS politiko, taip pat teigia neturintys pakankamų kontaktų su Vyriausybe. D. Gaižauskas įsitikinęs, kad konfliktų gali kilti ir dėl to, kad nepakankamai informacijos ir patarimų iš Ministrų Kabineto gavę savivaldos atstovai tiesiog neišmano kitos kultūros, religijos ypatybių.
„Dalis iš jų yra kitos religijos, tautybės. Savaime suprantama musulmonai. Jeigu neišmanai to tikėjimo, gali pridaryti didelių klaidų, dėl kurių jie labai greitai pradeda konfliktuoti. Sako, dar tas penkias dienas lyg ir buvo ramu, jie dar turėjo apsiprasti, kai kurie buvo sušalę. Bet kai sušilo, apsidairė, kur jie yra, prasidėjo jų sluoksniavimasis, kas yra lyderiai. Musulmonai pradėjo aiškintis, kodėl moterys su mumis, kodėl jos gyvena virš mūsų, o mes apačioje. Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie, suprantama, jas išmano“, – mano „valstietis“. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dalies gyventojų baimės, D. Gaižausko nuomone, yra pagrįstos ir dėl to, kad 3 ar 4 migrantus prižiūrintys ekipažai nėra pakankamos pajėgos užtikrinant tvarką 100 ar daugiau žmonių grupėje.
„Savivaldybėje esantys gyventojai tą pastebi, mato ir bijo, nes juos ne saugo, o prižiūri mūsų Viešojo saugumo tarnybos keli pareigūnai. Aš su jais diskutavau. Klausiau, kokios jų pareigos ir funkcijos, ką darytų, jeigu jie išeitų. Man atsakė: mes paprasčiausiai informuotumėme policiją, kuria kryptimi eina. Jeigu 1-2 eitų, tai bandytų sulaikyti, bet jeigu 10-20, jų tikrai nesulaikytų“, – nuogąstavo LVŽS frakcijos parlamentaras, kartu pažymėdamas, kad migrantams esą jau ir dabar pavyksta prasmukti nepastebėtiems.
„Gyventojai sako: mes patys pranešame pasieniečiams, kai juos randame malkinėje arba šiltnamiuose. Žinote, kaip nejauku“, – pasakojo jis.
LVŽS Šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigas einantis politikas ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ šešėlinio Ministrų Kabineto posėdyje kalbėjo, kad didelėmis grupėmis apgyvendinti nelegalūs migrantai jau skirstosi į hierarchines struktūras. Dalis jų, pasak parlamentaro, treniruojasi karate ir kitus kovos menus. Kalbėdamas su ELTA D. Gaižauskas taip pat neatmetė, kad migrantai gali pradėti planuoti tam tikrus koordinuotus veiksmus.
„Niekas negali garantuoti, kad taip nebus. Panašu, kad greičiausiai taip ir bus, nes kitose valstybėse, kur buvo tam tikri neramumai, jie buvo gan agresyvūs. Vieni, tikrai matosi, kur su vaikais, tai tikrai pabėgėliai. Kiti fiziškai gerai pasiruošę augaloti vyrai“, – potencialias grėsmes įžvelgė LVŽS narys, kartu primindamas, kad netgi Lietuvos piliečiui Igoriui Molotkovui prieš 6 metus yra pavykę iš pareigūnų atimti automatą.
„Jeigu geri augaloti vyrai, o šalia stovi keli pareigūnai, tai tuos pareigūnus nuginkluoti irgi nesunku. Atsimename, kaip vienas lietuvis buvo pabėgęs su kalašnikovu, kas darėsi, kiek turėjome vargo ir problemų“, – sakė „valstietis“.
Todėl NSGK narys neatmeta, kad migrantų skaičiams ir toliau augant, jie gali burtis į grupes ir siekti patekti į Vakarų Europą, o siekiant juos sustabdyti esą gali gali kilti sunkumų.
„Migrantai nori eiti toliau į Europą, jie tikrai ne į Lietuvą bandė ateiti. Juos sulaiko, jie negauna to, ko norėjo, jie pradės kelti tam tikrus klausimus. Kai jų prieis daugiau, jau daugiau nei 2 tūkst., jie tikrai nesustos, pradės burtis. Tada prasidės problemos“, – įspėjo D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas „valstiečių“ įžvalgas vadina politikavimu
Tačiau konservatorius L. Kasčiūnas mano, kad LVŽS išsakyti nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, saugumui užtikrinti pasitelkiama kelių lygių sistema, o vietoje budintys pareigūnai tėra pirmoji linija. NSGK pirmininkas pabrėžia neabejojantis tvarką užtikrinančių pareigūnų profesionalumu.
„Tikrai manau, kad rizikos valdomos. Aišku, saugumo pajėgų visada gali būti daugiau. Mes dažnai suprantame visą tą valdymą labai vienpusiškai. Įsivaizduojama, kad yra masė žmonių, kuri uždara, ji kažką organizuoja. Man teko naktį užkardoje budėti. Užkardoje šiek tiek kitas atvejis, kai apgyvendinti migrantai, bet pajėgumai yra panašaus lygio. Dabar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai perėmė kontrolę, tikrai puikiai pasirengę pareigūnai, žinantys, kaip malšinti riaušes. Dėl to iš karto ir pasakau, kad rizikos valdomos“, – tvirtino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas ir tai, kad su pareigūnais nuolat bendradarbiauja ir vietos gyventojai.
„Iš užkardų pastebėjau, visą laiką yra darbas su bendruomene. Atsiranda žmonių, kurie bendradarbiauja, informuoja, leidžia pajausti nuotaikas, perspėja, jeigu yra kažkokių niuansų. Darbas vyksta ir pareigūnai tą daro“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad jeigu hipotetinio scenarijaus atveju nutiktų taip, kad migrantai bandytų pabėgti, vietoje budintiems pareigūnams padėtų kur kas didesnės saugumo tarnybų pajėgos.
„Manau, kad (D. Gaižauskas-ELTA) nusprendė papolitikuoti ir pagąsdinti visuomenę. Manau, kad tai reikia vertinti adekvačiai, ramiai. Tarkime, buvo kelių žmonių pabėgimas Kapčiamiestyje. Na ir ką, miškuose buvo sugauti, tai kur tu čia labai smarkiai bėgsi? Nepabėgsi. Kaštus jie matyt irgi skaičiuoja. Yra kelių lygmenų apsauga. Yra ne tik tie pareigūnai, kurie saugo konkretų objektą konkrečiu metu. Yra kita linija. Kaip buvęs pareigūnas Dainius galėtų profesionaliau vertinti situaciją“, – aiškino TS-LKD politikas.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Tačiau konservatorius teigė suprantantis vietinius gyventojus ir tai, kad jų kaimynystėje apgyvendinus atvykėlius, stebint situaciją, apima tam tikras nesaugumo jausmas.
„Aš visiškai suprantu tuos jausmus. Tikrai nenoriu tų jausmų kritikuoti. Matyt, aš pats tuos klausimus kelčiau būdamas vienos ar kitos bendruomenės narys. Supraskime, kad mes turime tarnybas, turime profesionalius žmones, turime unikalią situaciją. Tiesiog noriu pasakyti, kad mes tas rizikas valdome“, – patikino NSGK pirmininkas.
Tuo tarpu reaguodamas į D. Gaižausko išsakytus nuogąstavimus, kad migrantai treniruojasi karate, konservatorius atsakė, jog šalies pareigūnai greičiausiai įvalgę ir geresnį kovos menų stilių.
„Gal mūsų pareigūnai geresnį stilių išmano, tai įveiktų juos. Nežinau, Dainius gal geriau žino, kokį jie ten stilių įvaldę, ar karate, ar taip toliau“, – pareigūnų sugebėjimais neabejojo TS-LKD frakcijos narys, kartu parekomenduodamas Lietuvos futbolo klubų skautams atkreipti dėmesį ne tik į migrantų tarpe esančius kovotojus, bet ir į futbolo talentus.
„Siūlyčiau pagalvoti, kad atsiųsti kokių futbolo skautų, gal rastumėme Lietuvos futbolui kokių proveržio deimantų. Vieną kitą deimančiuką. Daug nereikia“, – juokavo L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė: saugumo klausimu savivaldybės neturėtų būti paliktos vienos
Tačiau LSDP frakcijai priklausanti D. Šakalienė taip pat įžvelgia tam tikrų su migrantų apgyvendinimu susijusių saugumo užtikrinimo spragų. Pasak jos, viešosios tvarkos užtikrinimo koordinavimas migrantus priimančiose pasienio savivaldybėse turėtų būti užtikrintas nacionaliniu lygiu.
„Turime situaciją matyti kompleksiškai. Vienas dalykas, taip, žinoma, mes turime užtikrinti gyventojų saugumą ir pačių migrantų saugumą. Nes kai kur tiesiog yra kurstoma neapykanta, tai kelia riziką išprovokuoti konfliktą iš abiejų pusių. Tą turime užkardyti. Antras dalykas, apsauga turi būti ne savivaldos klausimas, apsauga turėtų būti organizuojama nacionaliniu lygiu, nes ekstremalios padėties paskelbimas pasienio savivaldybėse iš esmės reiškia, kad tai nacionalinio lygmens krizė“, – akcentavo NSGK priklausanti parlamentarė.
Antroji problema, dėl kurios, socialdemokratės nuomone, gyventojų baimės migrantų atžvilgiu auga – nuoseklios Vyriausybės komunikacijos trūkumas.
„Labai svarbu komunikacija. Pavyzdžiui, Dieveniškėse šiuo metu vykstanti situacija yra gera iliustracija, kas nutinka, kai nėra aiškios komunikacijos strategijos, kurios esmė turėtų būti, kad gyventojai iš anksto turėtų būti labai proaktyviai informuojami, kas, kur bus statoma, kiek bus žmonių. Nes kitaip sukuriama puiki dirva baimėms, gąsdinimams, sąmokslo teorijoms“, – mano D. Šakalienė. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Pasak jos, siekiant užtikrinti saugumą, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad skirtingos migrantų grupės būtų apgyvendintos skirtingose vietose.
„Mes turime atsižvelgti į kitų šalių patirtis. Turi būti atskiriamos šeimos (ypač su vaikais), kita grupė – moterys, trečia grupė – vyrai. Tai turi būti atskiros stovyklos ir atskirai apgyvendinamos. Jeigu šeimos su vaikais, moterys turi būti apgyvendinamos, kur yra patogesnė infrastruktūra ir tai tikriausiai bus arčiau gyvenamųjų vietų, tai vyrų stovyklos gali būti ir toliau nuo gyvenamųjų vietų. Tuomet paprasčiau užtikrinti ir apsaugą“, – pasiūlymus vardino D. Šakalienė.
Praėjusią parą, šeštadienį, pasieniečiai sulaikė 133 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2603 neteisėti migrantai.
Valstybės sienos apsaugos zona. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvoje ir toliau plūstant iki šiol šalyje neregėtiems nelegalių migrantų srautams, Vyriausybei kilo iššūkis, kur apgyvendinti atvykėlius, kol bus nagrinėjami jų prieglobsčio prašymai. Pasirinktos migrantų apgyvendinimo vietos sukėlė kai kurių šių teritorijų kaimynystėje esančių gyventojų nepasitenkinimą. Pasigirdo nuogąstavimų ir dėl saugumo užtikrinimo, svetimtaučių keliamų grėsmių.
Pirmadienį prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) protestavo kelios dešimtys Šalčininkų rajone esančio Dieveniškių miestelio gyventojų. Jie piktinosi planais gyvenvietėje esančiame buvusios Technologijų ir verslo mokyklos pastate apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Praėjusią savaitę prie Seimo mitingavo Vytauto Radžvilo „Nacionalinis susivienijimas“. Maždaug pusšimtis prie parlamento susirinkusių žmonių skambiu pavadinimu „Apginkime Lietuvą“ įvardintame mitinge reikalavo valdžios atstovų visomis priemonėmis stabdyti ir nepraleisti pro sieną nė vieno nelegalaus migranto. Dar anksčiau, liepos pradžioje, mitingą Lietuvos pasienyje surengė „Šeimų sąjūdžio“ organizacija. Druskininkų savivaldybėje vykusioje akcijoje, pavadintoje „Apsaugok Lietuvos sieną“, pusantro šimto žmonių tuomet ketino patys „padėti pasieniečiams“ stabdyti migrantų atvykimą į Lietuvą.
Vilniaus universiteto politologas dr. Kęstutis Girnius įsitikinęs, kad šalies gyventojų baimes atvykėlių atžvilgiu paskatino ir valdžios institucijų atstovų pasirinkta retorika, kai ši krizė buvo įvardinta kaip hibridinis karas. Jo nuomone, žmonių reakcijos nebūtų tokios audringos, jeigu migrantai būtų įvardijami ne kaip grėsmė, o kaip tam tikras laikinas nepatogumas, kurį greitai pavyks išspręsti.
„Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – Vyriausybės retorika stebėjosi VU politologas.
Tačiau visiškai kitaip valdančiųjų kalbėjimą vertina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas dr. Virginijus Valentinavičius, manantis, kad protestai prieš pabėgėlius yra daugiau susiję su dalies Aliaksandro Lukašenkos režimui simpatizuojančių marginalių grupių norais išreikšti nepasitenkinimą prieš Vyriausybės vykdomą politiką.
„Yra žmonių, kuriems Lukašenka mažiau baisus negu Landsbergiai“, – juokėsi MRU politologas.
Jis įsitikinęs, kad Vyriausybės atstovai, aiškiai įvardindami šiuo metu vykstančius procesus kaip hibridinį karą, tiesiog bando šalies gyventojams atskleisti tikrąsias nelegalios migrantų krizės priežastis.
„Vyriausybė bando paaiškinti, iš kur ta migrantų krizė atsirado. Tiems, kurie pritaria Vyriausybės politikai dėl Baltarusijos, paramai opozicijai, toks paaiškinimas, ko gero, yra pakankamas. Tiems, kurie mano, kad Lukašenka yra puikus lyderis, o Lietuvos Vyriausybė tik pykstasi su juo visai be reikalo, toks paaiškinimas yra nepriimtinas. Lietuvoje yra ir taip, ir taip galvojančių“, – samprotavo V. Valentinavičius.
K. Girnius: šie bėgliai nėra smogiamoji jėga
Politologas Kęstutis Girnius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Visgi K. Girnius laikosi pozicijos, kad valdžios institucijų elgesys reaguojant į šią krizę, ją pateikiant kaip ataką prieš Lietuvą, sukėlė kur kas audringesnes dalies visuomenės reakcijas.
„Kai tik buvo įvesta ekstremalioji situacija, buvo sušaukta Valstybės gynimo taryba, buvo įstatymai ir rezoliucijos, kad čia hibridinis karas. Manau, kad tai duoda tokį atspalvį, kad Lietuva beveik yra puolama. Šie bėgliai, mano nuomone, nėra smogiamoji jėga. Tai žmonės, kurie nori patekti į Vakarus ir jiems nepasisekė“, – Eltai sakė VU politologas, tuo pačiu akcentuodamas, kad migrantų tikslas nėra kenkti Lietuvai.
„Šie žmonės nėra visiškai nekalti, nes jie vis tiek pažeidžia sieną, bet jų tikslas nėra, kad kenktų Lietuvai, bet kad patektų į Vakarų Europą“, – įsitikinęs jis.
Visgi su tokiu valdančiųjų kalbėjimo vertinimu nesutinka V. Valentinavičius. Pasak jo, reikėtų atskirti, kad Vyriausybė, kalbėdama apie hibridinį karą, esą akcentuoja būtent Baltarusijos režimo vykdomą agresyvią užsienio politiką, o ne migrantų neva keliamas grėsmes.
„Kai Vyriausybė kalba apie hibridinį karą, ji turi galvoje ne pabėgėlius, bet Lukašenką. Man neteko girdėti, kad kas nors iš Vyriausybės kalbėtų, jog patys pabėgėliai savaime kelia pavojų. Yra Lukašenkos režimas ir jo politika, labai agresyvi laikysena, kelianti pavojų. Tie žmonės, kurie Lukašenkos pagalba pereina Lietuvos sieną, nelabai suprasdami, kur ir kaip jie atsidūrė, yra nekalti. Aš nemanau, kad Vyriausybės retorika pabėgėlius padaro baisesnius“, – teigė MRU politologas.
Pasak jo, prie baimių kurstymo kur kas labiau prisideda tokios kontroversiškai vertinamos grupės kaip „Šeimų maršo“ rėmėjai. Politologo nuomone, tokių organizacijų veikimas iš esmės nukreiptas prieš griežtą Lietuvos politiką, kurią A. Lukašenkos atžvilgiu vykdo Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė.
„Migrantus padaro baisesniais tie, kurie bėga prie sienos ir reikalauja statyti užtvaras, kulkosvaidžius ir nieko neįleisti. Tai yra visiškai kraštutinės, marginalios jėgos, kurios pagal veikėjus sutampa su Vingio parko maršu. Jos kelia triukšmą kiekviena proga, jis yra nukreiptas prieš dabartinę valdančiąją daugumą“, – tikino V. Valentinavičius.
VU politologas: pagrindas rūpintis dėl migrantų atsirastų tada, kai Dzūkijos miškuose pasislėptų desantininkai
Visgi K. Girnius įsitikinęs, kad valdžios susirūpinimas dėl hibridinio karo šiuo metu yra nepagrįstas. Politologo tvirtinimu, dabar į Lietuvą patekusių migrantų skaičius esą yra palyginti mažas. Net jeigu jis padidėtų dar dvigubai, didžioji dalis migrantų, jo nuomone, vis tiek negautų teisės į prieglobstį. Todėl rūpintis dėl galimo hibridinio karo, VU politologo vertinimu, būtų galima tik tuo atveju, jeigu Lietuvos sieną iš tiesų kirstų pakenkti valstybei siekiantys apmokyti kariai.
„Jeigu Lietuvos sieną kirstų nemažas būrys desantininkų, jie pasislėptų Dzūkijos miškuose, atsirastų saugumiečių, bandančių sukurti penktąją koloną, tuomet būtų pagrindo rūpintis. Bet taip nėra. Šie žmonės to nedarys. Manau, kad reikėtų daug ramiau kalbėti, nedidinti isterijos. Manau, kad toks kalbėjimas gali ilgainiui kenkti Lietuvos įvaizdžiui kitur. Tai rodo valdžios nepasirengimą. Šitie žmonės nėra pavojingi. Nežinau, kodėl juos reikia pristatyti kaip būsimus teroristus“, – tikino K. Girnius.
Nors V. Valentinavičius ir sutinka, kad kalbėti apie tarp migrantų esančius Baltarusijos tarnybų apmokytus asmenis pagrindo šiuo metu nėra, jis tuo pačiu tvirtina, kad Ministrų Kabinetas apie tai esą ir nekalbėjo. Pasak jo, baimes pirmiausiai kursto apskritai migrantų neįsileisti reikalaujantys radikalai.
„Dėl žaliųjų žmogeliukų ir diversantų tikrai dar anksti apie tai kalbėti, bet vėlgi man neteko girdėti, kad kažkas iš Vyriausybės taip kalbėtų. Baimes kelia tie, kurie lekia prie sienos ir piketuoja, reikalauja neįleisti pabėgėlių išvis, ko Lietuva teisiškai negali daryti. Šios jėgos yra radikalios. Tai būtent maršininkai, kraštutinės nacionalistinės jėgos, „Pro Patria“, Radžvilo „susivienijimas“ pradeda šaukti, kad čia yra keliamas pavojus šventai Lietuvos žemei ir jie reikalauja imtis radikalių, ne europietiškų priemonių“, – mano MRU politologas, kartu pažymėdamas, kad šių grupių pažiūras atspindi ir pastarųjų rinkimų rezultatų tendencijos.
„Pažiūros ir baimės sutampa pagal paskutinių rinkimų rezultatus. „Valstiečių“, Lenkų rinkimų akcijos rinkėjams toks paaiškinimas (dėl prieš Lietuvą vykdomo hibridinio karo – ELTA) yra nepriimtinas, jie galvoja, kad Baltarusijoje žmogaus teisės nėra pažeidžiamos ir Lietuva visai be reikalo į tuos procesus kreipia dėmesį. Tada priimami pareiškimai, kad mums nereikia pabėgėlių stovyklų ir panašiai. Kaip Petras Gražulis iš Seimo tribūnos pareiškė, kad migrantų krizę sukėlė Landsbergiai. Taip galvojančių Lietuvoje yra“, – tvirtino V. Valentinavičius.
V. Valentinavičius: pabėgėliai yra tobulas A. Lukašenkos įrankis radikalų mobilizacijai
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
MRU politologo vertinimu, vienas iš A. Lukašenkos tikslų į Lietuvą siunčiant nelegalius migrantus ir buvo siekis pakurstyti Lietuvos gyventojų baimes, bei taip paskatinti aktyviau veikti vietines radikalias grupes.
„Lukašenka, manipuliuodamas pabėgėliais, turi tobulą įrankį mobilizuoti radikalias, marginalias politines jėgas Lietuvoje. Tai ir vyksta. Atėjo pabėgėliai ir iš karto prie sienos radikalų piketai. Taip, Lukašenka daro didelę įtaką šiems procesams, duoda dar vieną dingstį antiglobalistiškai, supernacionalistiškai, superkonservatyviai nusiteikusiai mažumai lipti ant barikadų ir su kažkuo kovoti“, – įsitikinęs V. Valentinavičius.
Tačiau K. Girnius mano, kad A. Lukašenkos režimas iš šios situacijos laimėtų daug mažiau, jeigu migrantai pačioje Lietuvoje nebūtų pateikiami kaip hibridinio karo įrankis. Jis įsitikinęs, kad valdžios institucijos šiuo metu turėtų siekti numalšinti visuomenėje kilusias aistras ir baimes.
„Aš manau, kad svarbu su migrantais teisingai elgtis. Yra galimybė, kad reikalai gali pasukti į blogąją pusę, bet kai šitie žmonės yra pristatomi kaip pavojus, o ne kaip laikinas nepatogumas, tai neišvengiamai sukelia neigiamas reakcijas. Tai, kad Dieveniškių žmonės yra nepatenkinti, tai irgi yra suprantama, nes staigiai į tavo kaimą ar miestelį yra perkeliami 200-400 žmonių, kurie priklauso visiškai kitai kultūrai, kurie nemoka tavo kalbos. Bet aš manau, kad reikia paaiškinti ir mėginti gyventojus nuraminti“, – sakė VU politologas,
Nelegaliai kirtę Lietuvos sieną. ELTA nuotr.
Kartu jis pabrėžė, kad dabartinė valdančiųjų reakcija į migrantus taip pat suteikia tam tikros medžiagos ir galimybių informacija manipuliuoti A. Lukašenkos ar Vladimiro Putino propagandos ruporams.
„Jau dabar yra kritikuojama, kad bėglių teisės yra pažeidžiamos ir kad jie nėra priimami taip, kaip reikalauja tarptautinė teisė. Tuomet ir Maskva gali pasakyti, kad lietuviai vaizduoja vykdantys vertybių politiką, bet kai kažkas nemalonaus atsitinka, visi jų principai išnyksta“, – sako K. Girnius.
ELTA primena, kad praėjusią parą, pirmadienį, pasieniečiai, pirminiais VSAT duomenimis, sulaikė 41 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 158 neteisėti migrantai.
Tarp 41 pirmadienį sulaikyto užsieniečio 34 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį bandė patekti 2 158 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus, pažymima VSAT pranešime. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 497 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 153. Taip pat sulaikyti 182 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikyti 473 neteisėtai iš Baltarusijos patekę užsieniečiai, Ignalinos – 366, Varėnos – 355, Švenčionių – 174, Lazdijų – 142.
Labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai ištekliai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ bei Estijos pareigūnai.
Dieveniškių kaimo bendruomenės protestas prie VRM. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį vykstant vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex”) vykdančiojo direktoriaus Fabrice Leggeri susitikimui, prie ministerijos pastato kelios dešimtys Dieveniškių miestelio gyventojų protestavo prieš planus jų gyvenvietėje esančioje buvusioje Technologijų ir verslo mokykloje apgyvendinti 500 nelegalių migrantų.
Jie teigia esantys susirūpinę savo saugumu bei pažymi, kad dėl šių valdžios planų ketina kreiptis į teismą.
Tačiau ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė protestuojantiems dieveniškiečiams sako, kad migrantai negali „levituoti“ ore, o ši gyvenamoji vieta pasirinkta dėl patogios geografinės padėties apribojant migrantų judėjimą.
Ministerijos planais nepatenkintų protestuotojų plakatai skelbė: „Dieveniškių gyventojų teisių pažeidimui ne!!!“, „Išgirskite Dieveniškių gyventojus!“, „Mums rūpi saugumas“.
Dieveniškiečių bendruomenės atstovė Liuba Poliak pasakojo, kad daugiausiai susirūpinimo vietiniams kelia jų saugumas. Pasak jos, migrantus ketinama apgyvendinti prie pat miestelio mokyklos, todėl tai esą gali sukelti papildomų iššūkių ir pareigūnams, ketinantiems užtikrinti saugumą.
„Mes suprantame, kad tuos žmones reikia kažkur apgyvendinti, aprūpinti. Bet tegul tai būna kažkur, kur bus saugus atstumas, kad pareigūnai, kurie mus žada saugoti, turėtų laiko sureaguoti“, – žurnalistams sakė L. Poliak, kartu pridurdama, kad gyventojai dėl Vyriausybės planų ketina kreiptis į teismą.
„Jeigu mums nepavyks nieko padaryti, galutinė instancija yra Lietuvos teismas. Mes kreipsimės. Jau vyksta advokato paieška“, – tvirtino ji.
B. Petkevič: gyventojai planuoja palikti Dieveniškes
Tuo metu proteste taip pat dalyvausi Seimo narė Beata Petkevič pasakojo, kad jos atstovaujamos vienmandatės apygardos teritorijoje esančio miestelio gyventojai dėl VRM planų esą netgi planuoja palikti savo namus.
„Dieveniškėse yra 500 žmonių, o pabėgėlių centre planuojama apgyvendinti nuo 500 iki 1, 5 tūkst. migrantų. Šalia yra darželis, mokykla, kuriuos lanko 200 mokinių. Tai neįmanomas dalykas. Visą laiką būtų policija, pasienio tarnybos, užsienio tarnybos. Žmonės jaustųsi, kaip ne savo namuose. Jie deklaruoja, kad jie išvažiuos iš Dieveniškių“, – įsitikinusi Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė B. Petkevič.
I. Šimonytė: migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka
Visgi premjerė I. Šimonytė tvirtai laikosi pozicijos, kad Dieveniškės yra tinkama vieta migrantų apgyvendinimui, kadangi šioje teritorijoje būtų patogu užtikrinti migrantų judėjimo kontrolę. Ji taip pat pabrėžia, kad ir migrantai yra žmonės, todėl juos vienaip ar kitaip teks apgyvendinti kažkurioje savivaldybėje.
„Reikėtų suprasti paprastą dalyką. Migrantai nedingsta dėl to, kad jie nepatinka, kad kažkas mano, jog nenori. Tai yra gyvi žmonės ir jeigu jie kirto sieną, mes turime juos kažkur apgyvendinti, kol bus išspręsti procedūriniai klausimai. Tai vis tiek bus kažkokia savivaldybė“, – atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.
Premjerė akcentavo, kad Lietuvos „apendicitu“ vadinamos Dieveniškės dėl savo geografinės padėties yra patogi vieta užtikrinant migrantų judėjimo kontrolę.
„Dieveniškių kilpa turi logistinių privalumų, kadangi iš ten pasišalinti yra ribotos galimybės, mes ten turime valstybės turto. Vėlgi, savivaldybei neužkeliame kažkokios naštos ir atsakomybės rūpintis žmonėmis“, – aiškino I. Šimonytė.
A . Bilotaitė: sunku rasti vietą, kuri visiems tiks
Panašios, kaip ir premjerė, pozicijos laikosi vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Ji teigia suprantanti dėl kultūrinių skirčių atsirandančią gyventojų baimę ir nenorą, kad nelegalūs migrantai būtų apgyvendinti jų kaiminystėje. Vis tik ministrė tikina, kad gyventojų saugumas bus maksimaliai gerai užtikrintas.
„Tikrai puikiai suprantu mūsų visuomenę, nes neteisėti migrantai yra žmonės su kitokia kultūra, religija, visai iš kitų vietų ir tai, kas yra nežinoma, visada gali sukelti tam tikrą išgąstį ir baimę. Ir tikrai noriu nuraminti visus ir nusiųsti aiškią žinutę, kad mes užtikrinsime apsaugą“, – VRM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį teigė A. Bilotaitė.
Ministrė atkreipė dėmesį, kad objektų, kuriuose apgyvendinti nelegalūs migrantai, apsaugą perėmė Viešojo saugumo tarnyba.
„Tai yra savo srities profesionalai, kurie savo darbą atliks maksimaliai gerai. Taip pat policijos pajėgos, kurios taip pat savo pajėgas yra pastiprinusios, kad bendruomenės jaustųsi saugiau. Todėl tikrai prašau solidarumo. Ir tikriausiai sunku bus rasti Lietuvoje vietą, kuri visiems tiks, kur visi būtų patenkinti“, – paragino vidaus reikalų ministrė.
Liepos 18 d. duomenimis, į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 2 096 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 26 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Vien liepą pasieniečiai sulaikė 1 435 migrantus. Birželį tokių buvo 473, gegužę – 77, balandį – 70, o kovą – 8.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1 098. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, po 69 Sirijos ir Afganistano piliečiai, 68 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.
Nuo metų pradžios, pirminiais duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 566. Šalčininkų rajone sulaikytas 431 neteisėtai iš Baltarusijos patekęs užsienietis, Ignalinos – 334, Varėnos – 353, Švenčionių – 168, Lazdijų – 142.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamente priėmus Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis nuspręsta pritaikyti 6 mėnesių laisvo judėjimo apribojimą nelegaliems migrantams tol, kol bus vykdoma prieglobsčio prašymo procedūra, užvirė diskusijos, ar atvykėlių atžvilgiu nebus pažeidžiamos pamatinės žmogaus teisės. Tačiau laikinai apribojant migrantų judėjimą, laikinojo apgyvendinimo vietose taip pat kyla iššūkių dėl bazinių humanitarinių poreikių, tokių kaip vanduo, maitinimas, medikamentai, užtikrinimo.
Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžia, kad tiek laikinojo apgyvendinimo vietose, kol migrantai įkurdinami izoliacijos laikotarpiui dėl COVID-19 pandemijos, tiek kol nagrinėjami prieglobsčio prašymai, būtina užtikrinti, kad šie poreikiai būtų patenkinti.
„Ar tai būtų laikinas apgyvendinimas saviizoliacijoje, ar kol svarstomi prieglobsčio prašymai, turi būti užtikrinti pagrindiniai baziniai humanitariniai poreikiai. Adekvatus apgyvendinimas, švarus vanduo, higienos priemonės, atitinkamas maitinimas“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius.
Tuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė džiaugėsi, kad bendradarbiavimas tarp nevyriausybinių organizacijų ir Vyriausybės migrantų poreikių užtikrinimo klausimu tampa vis sklandesnis. Visgi ji pažymėjo, kad situacija laikinojo apgyvendinimo vietose, kurios įrengiamos buvusių mokyklų ir kitų panašių savivaldybių pastatų teritorijoje, yra prastesnė nei tam pritaikytose vietose.
„Situacija yra visokia. Apgyvendinimo sąlygos yra skirtingos. Turbūt pačios geriausios yra ten, kur buvo įprasta apgyvendinti prieglobsčio prašančius žmones, kaip Rukla, Pabradė, o visos laikinos apgyvendinimo vietos, kurios nebuvo pritaikytos, visose yra kažkokių bėdų“, – pasakojo K. Meidė.
Viena iš laikino apgyvendinimo vietų įrengta Alytaus rajone esančiame Verebiejų kaime, kur įkurdinti 164 nelegalūs migrantai, daugiausiai irakiečiai. Šios savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas taip pat pasidžiaugė, kad tarp laikinai migrantus apgyvendinančių regionų merų, Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijos vyksta reguliarūs susitikimai. Tačiau jis negalėjo atsakyti, kiek ilgai migrantai pasiliks Verebiejuose esančioje buvusioje mokykloje, kadangi iš Vyriausybės nebuvo pateikti konkretūs terminai.
„Konkrečių terminių, kada jie bus iškelti, mes nežinome. Aiškinama, kad po karantinavimo, bet vėlgi priklausys, kiek jų per sieną vėl atsiųs „draugiškas“ kaimyninės valstybės prezidentas“, – Eltai migrantų apgyvendinimo situaciją komentavo A. Vrubliauskas.
Dėl koronaviruso migrantams laikino apgyvendinimo vietose teks pasilikti ilgiau
Nors iš pradžių buvo skelbiama, kad migrantai savivaldybių pastatuose laikinai apgyvendinami dešimčiai dienų, tačiau, pasak Alytaus rajono mero, situacija pasikeitė tarp atvykėlių aptikus kelis COVID-19 infekcijos atvejus.
„Jie po dešimties dienų negali būti iškelti, nes jie dabar karantinuojami, bent dalis iš jų. Logiška būtų, kad visi bent jau keturiolikai dienų išbūtų. Buvo aptikti 8 kovido atvejai po PGR tyrimo. Jie atskirti, visiškai izoliuoti nuo visos grupės, bet logiška, kad visi bent keturiolikai dienų būtų pas mus“, – aiškino A. Vrubliauskas.
Nors greta esančiame Varėnos rajone migrantai buvo paskiepyti, tačiau Alytaus rajone, pasak mero, to padaryti dar negalima, kadangi iki šiol nepavyko nustatyti tikslios visų ten esančių asmenų tapatybės. Kita problema, pasak A. Vrubliausko, medicininių paslaugų kompensavimo savivaldybėms iš nacionalinių lėšų sukūrimas.
„Pas mus yra tam tikrų problemų dėl vakcinavimo, kadangi migrantus dar reikia identifikuoti, surinkti pirštų atspaudus, išsiaiškinti, koks jų statusas. Tai šiek tiek užtrunka. Dar yra didelė problema, kurią aš keliu, tai gydymas, kadangi tai irgi kainuoja. Greitoji pagalba, tai viskas aišku, bet yra ir chroniškomis, lėtinėmis ligomis sergančių. Kaip nupirkti vaistų, kas tai kompensuos“, – sakė Alytaus rajono vadovas, kartu pridurdamas, kad laikino apgyvendinimo vietose taip pat yra reikalingi medicinos darbuotojai, kadangi šiuo metu krūvis esą tenka daugybę iškvietimų gaunantiems greitosios pagalbos medikams.
Alytaus r. nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kvietimas po kvietimo. Tai vidurius suskaudo, tai pykina, tai sukando tie vadinami dzūkiški varmai. Atvažiuoja greitoji, o eilėse kokie dešimt žmonių išsirikiuoja. Papildomi iškvietimai, jie masiniai, ir tai kainuoja. Tikimės tam tikrų išmokų iš ligonių kasų ir kad mūsų gyventojams nenukentėtų paslauga“, – teigė A. Vrubliauskas.
Medicininę pagalbą migrantams teikia ir Raudonasis Kryžius. Šios organizacijos vadovė sako, kad kol kas su migrantų sveikatos iššūkiais savanoriams ir savivaldybių darbuotojams susitvarkyti esą pavyksta.
„Bendromis pastangomis vaistus mes pristatome. Savanoriai ir darbuotojai atvažiuoja tam tikru grafiku ir padeda pačių įstaigų darbuotojai, socialiniai darbuotojai. Tai, kad kažkur būtų labai didelių bėdų, neturiu duomenų“, – sakė K. Meidė.
Tuo tarpu T. V. Raskevičius pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu susiduria su neeiliniu iššūkiu, todėl išaugus migrantų srautams, laikino apgyvendinimo vietose pirmiausiai reikėtų pasirūpinti bent jau būtinąja medicinine pagalba, o platesnį sveikatos paslaugų prieinamumą būtų galima garantuoti migrantų ilgalaikio apgyvendinimo centruose.
„Šitame etape svarbiausia užtikrinti būtinąją medicininę pagalbą, o tada, kaip ir buvo svarstytos Seime užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos, teisę gauti atitinkamą reikalingą sveikatos priežiūrą, tai yra viena iš prieglobsčio prašytų teisių, kuriai užtikrinti reikia dėti visas pastangas“, – mano Laisvės frakcijai priklausantis parlamentaras.
Izoliacijoje laiką leidžiantiems nelegaliems migrantams buvo apribota ne tik laisvo judėjimo teisė, bet ir jų galimybės susisiekti su artimaisiais, kadangi jiems laikinai buvo konfiskuoti telefonai, o užsienio ryšio tinklų SIM kortelės Lietuvoje taip pat dažniausiai neveikia.
Pasak K. Meidės, Raudonasis Kryžius bando išspręsti ir šią migrantų problemą, jiems suteikiant SIM korteles arba leidžiant laikinai pasinaudoti savanorių suteikiamu telefonu.
„Jeigu yra leidimas iš pačios apgyvendinimo vietos ir jeigu yra prašymas iš pačių atvykusių žmonių, tai mes tą padarome. Jeigu nenori įsigyti SIM kortelės, bet nori pranešti savo artimiesiems apie tai, kad sveikas gyvas ir kur yra, mes irgi turime telefonus, kuriais irgi padedame susisiekti žmonėms su artimaisiais. Bet tam tikromis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, Alytuje yra apribotas naudojimasis žmonių telefonu ir mes suteikti SIM kortelių irgi negalime, kol apribojimai yra galiojantys“, – kalbėjo Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė.
Kodėl Verebiejuose apgyvendintų migrantų telefonus apskritai buvo konfiskavę pasienio tarnybų pareigūnai, A. Vrubliauskas negalėjo paaiškinti, tačiau pažymėjo, kad jo savivaldybėje apgyvendintiems atvykėliams telefonai buvo grąžinti.
„Tarpininkavau šiuo klausimu, nes nesupratau, kodėl pasieniečiai taip ilgai aiškinasi dėl telefonų. Bet jie grąžinti prieš kelias dienas. Vienų daug greičiau grąžino, bet kitų kažkodėl užsitęsė. Dabar Raudonasis Kryžius padeda gauti SIM kortelių. Tegul skambina“, – stebėjosi Alytaus rajono meras.
Apie tai, kad migrantams buvo apribota galimybė paskambinti savo artimiesiems, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas sakė apskritai nežinojęs.
„Tokios informacijos neturiu, bet daiktus konfiskuoti galima remiantis tik atitinkamais institucijų ir visų pirma teismų sprendimais. Jeigu atitinkamų asmenų atžvilgiu tokių sprendimų nėra, tai tokie konfiskavimai neturėtų būti vykdomi“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
ŽTK pirmininkas: akivaizdu, kad kai kurių laikinai apgyvendintų migrantų poreikių užtikrinti nepavyks
Laisvės frakcijos nario nuomone, reguliaraus migrantų susisiekimo su artimaisiais galimybes būtų galima užtikrinti būtent pastovaus apgyvendinimo centruose, kol būtų nagrinėjami prieglobsčio prašymai. Apleistose mokyklose įkurdintiems atvykėliams kai kurių poreikių, parlamentaro nuomone, garantuoti tiesiog neįmanoma, kadangi Lietuva susidūrė su itin dideliu migracijos srautu, o situaciją esą papildomai apsunkina ir karantinavimo reikalavimai.
„Turime suprasti, kad susiduriame su ypatinga situacija ir akivaizdu, kad eksponentiškai išaugus prieglobsčio prašančių asmenų skaičiui, dar dešimt dienų reikia praleisti saviizoliacijoje, yra reaguojama tam tikra prasme ad hoc, ieškoma įvairių vietų, kur juos galima apgyvendinti ir yra akivaizdu, kad izoliacijos metu kartais tų dalykų, apie kuriuos čia kalbama, užtikrinti nepavyks. Bet kalbant apie nuolatinio apgyvendinimo vietas, kur žmonės laukia, kol bus išnagrinėti jų prašymai, apie tai galima kalbėti“, – įsitikinęs T. V. Raskevičius.
Visgi Raudonojo Kryžiaus vadovė pažymi, kad, be higieninių reikmių, susisiekimo su artimaisiais galimybių, ne mažiau problemų kyla dėl pačių migrantų informavimo apie jų laukiančias prieglobsčio prašymo ar grąžinimo į kilmės šalį procedūras. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šalia visiškai higieninių dalykų, t.y. dušai, tualetai, be to, yra svarbu informavimas. Tai tikrai nėra lengva, nes ne visi žmonės kalba angliškai, vertėjų trūkumas. Mes dalinamės vertėjais, kad apskritai sužinotume žmonių poreikius. Tai tikrai yra vienas iš iššūkių šalia visų higieninių dalykų, kad tie žmonės turi gauti informaciją, koks procesas bus, kas jų laukia, kiek jiems reikės laukti, kaip tas laukimas atrodys“, – pažymėjo K. Meidė.
Migrantų maitinimas, pasak Alytaus rajono mero, taip pat kelia iššūkių, kadangi savivaldybės gavo patikslintus nurodymus dėl viešųjų pirkimų konkursų skelbimo tvarkos, vietinėms maitinimo įmonėmis organizavimo. Visgi Alytaus rajono vadovas patikino, kad buvo gautas Vyriausybės pažadas, jog savivaldybių išlaidos, susijusios su migrantų maitinimu ir medicina, turėtų būti kompensuojamos, todėl jis mano, kad su kylančiais iššūkiais savivaldybės turėtų susitvarkyti.
„Man atrodo, problemų nebus, o jeigu bus, tai spręsime“, – žadėjo A. Vrubliauskas.
Vieni sako, kad mums nereikėjo taip smarkiai spausti A.Lukašenkos į kampą, nes esą tokiu būdu tik dar labiau pastūmėjome Baltarusijos diktatorių į putininės Rusijos glėbį, o, iš kitos pusės, dabar sunkiai tvarkomės su savo principingumo pasekmėmis pasienyje, kiti įrodinėja, kad neturėjome jokios teisės nusisukti, kai kaimyninėje šalyje labiausiai bjauriu pavidalu yra naikinamas žmogaus orumas, sutrypiami į purvą laisvės likučiai, doriausi tos šalies piliečiai yra įkalinami, kankinami, žudomi.
Tačiau, kaip atrodo bent man, čia vis tik diskutuojama ne tiek dėl vertybių, kiek dėl to, kokį racionalumo tipą išpažįstame, kaip toli esame pasiryžę žengti racionalizacijos keliu, nes ne tik pirmieji kalba apie subalansuotą utilitarinį pasirinkimą, bet ir antrieji tvirtina, kad mums naudingiausia būtų, jeigu kaimyninė šalis tvarkytųsi demokratiniais pagrindais, taptų žmogaus teises gerbianti ir ekonomiškai klestinti valstybė. Savo ruožtu aš pats šiuo atveju neturiu jokio pasirinkimo nei į vieną, nei kitą racionalumo pusę, įkalintas iracionalumo, nes tas pats Lukašenka man visados buvo tik didžiausio, netelpančio į jokius rėmus, taigi ir nepasiduodančio racionalizacijai pasišlykštėjimo dirgiklis, kol tokio negatyvaus išgyvenimo įtampą bent iš dalies pavyko suobjektinti kažkieno tiksliai sutvarkytu vaizdiniu apie tarakoną, krutinantį kruvinus ūsus.
Dalia Grybauskaitė – Lietuvos Prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar tais laikais, kai Dalia Grybauskaitė kvietėsi Baltarusijos diktatorių švečiuosna, jaučiau pareigą perspėti, kad Lukašenkos diktatūra yra, kalbant paradoksaliai, labiausiai higieniška diktatūra pasaulyje, žodžiu „higieniška“ pabandydamas išreikšti tą siaubą, kurį gali žmogus patirti žiūrėdama tiesai į akis apie lukašenkinio valdymo stilių ir ypatumus.
Žiū: jeigu kiti diktatoriai turėdavo didesnes ar mažesnes savo aukų kapines, tai Lukašenka tais laikais tokių kapinių neturėjo, nes jo pavojingiausi oponentai labai dažnai pranykdavo be pėdsakų, nepaliekant net mažiausios galimybės aukos artimiesiems aplankyti diktatoriui neįtikusio žmogaus kapelį. Užtekdavo šiam pabaisai spragtelėti pirštais ore ir nepatogus žmogus paprasčiausiai išgaruodavo, nepalikdamas jokios išnaros, ar ne taip? Tokia yra (arba buvo) Lukašenkos diktatūros nešvankioji magija. Ar galima čia dar kažką racionalizuoti? Tai, kad tik dabar išaiškėjo, kad iš nešvarios virtuvės išnirusi tarakoidinė būtybė nėra tokia higieniška kaip atrodė mums iš pirmo žvilgsnio, neleidžia tvirtinti, kad anas anksčiau buvo ne toks atgrasus, todėl neva tada dar buvo galima taikstytis su režimo nusikaltimais dėl šventos ramybės ir kažkokių konjunktūrinių sumetimų. Kita vertus, aš tai dabar prisiminiau ne dėl to, kad nenoriu praleisti progos vėl ir vėl pasigirti, koks kadaise buvau įžvalgus, toli numatantis į priekį, kiek kviesdamas visus pripažinti faktą, jog kartais pasišlykštėjimas (ar pasidygėjimas) leidžia praregėti tikrovę ne mažiau intensyviai nei euforinis būties paslapties išgyvenimas.
Tačiau šįkart kalbėsime ne tiek apie Lukašenkos pradėtą hibridinį karą, kiek apie užstojusią hibridinę taiką Lietuvoje.
Pastaruoju metu vis dažniau pasigirstantys reikalavimai atstatydinti Gabrielių Landsbergį iš Užsienio reikalų ministro posto dėl užklupusios mus migrantų krizės gali būti kvestionuojamas dėl savo dalykinio turinio, tačiau yra visiškai teisėtas, pagrįstas ir neatšaukiamas sisteminės logikos požiūriu.
Žinoma, ne G.Landsbergis išprovokavo tą krizę, tačiau jeigu tik nesate kilmingųjų mergelių instituto auklėtinis, nesunku bus suprasti ir tai, kad šalies daugumos žmonių nuotaikas atstovaujantys veikėjai (kaip rodo sociologiniai tyrimai, šeimų maršo vertybėms didesniu ar mažesniu laipsniu pritaria trys ketvirtadaliai šalies gyventojų) neturi teisės atsisakyti progos paversti atpirkimo ožiu Anūką, nepotizmo princą, dėl savo arogancijos ir pasipūtimo tikriausiai labiausiai nemėgstamą šiuo metu politiką Lietuvoje, tarkime, tokiu būdu ieškodami satisfakcijos už visą patirtų pažeminimų, patyčių, begėdiškų šmeižtų virtinę, pateikdami sąskaitą už valdančiąją klasę aptarnaujančių politologijos tešlagalvių prasivardžiavimus, kai naujosios politikos bangos atstovai ne kartą buvo vadinami Putino emisarais, penktąja kolona.
Ar tai trys ketvirtadaliai šalies gyventojų yra penktojo kolona, a? Ar tiksliai suskaičiavote? Kokiai tautai galiausiai atstovaujate? Mūsų laikmečio žyme yra tai, kad tiršta ir dygu tapo nuo prisitaikėlių, karjeristų ir konjunktūros fetišistų, tačiau tai nekeičia reikalo esmės, kad gyventojų dauguma ir yra politinė tauta, kai savo ruožtu politinės tautos ir valdančiosios koalicijos orientacijos pastaruoju metu stipriai prasilenkia. Kaip atrodo, G.Landsbegio paaukojimas būtų „mažiausias kraujas“, ieškant hibridinio balanso, yra atpirkimo ožio už visas netesybas ir politinės sąmonės bei vaizduotės Lietuvoje nususinimą instaliacija.
Andrius Kubilius. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Andrius Kubilius, iš tiesų kaip ta nekaltųjų mergelių instituto auklėtinė, sako, kad nepalankiu mums visiems hibridinio karo metu tie žmonės, kurie reikalauja V.Landsbergio atstatydinimo, pagal kare kaip kare logiką turėtų būti vadinami išdavikais. Tačiau jau tokio lygio kaip ši krizė, didesnės ar mažesnės visuomenės mobilizacijos reikalaujantys išbandymai byloja ir apie tai, kad nereikia spjaudyti į šulinį, iš kurio gali prisieiti gerti, nereikėtų persistengti dergiant savo tautiečius, nes negražu bus kitą kartą kviesti tų pačių žmonių mases ginti Tėvynę.
Kas ten dar taip neseniai tvirtino, kad lietuvių tauta neturi teisės rašyti savo istorijos? Todėl leiskite man išsakyti savo atskirą nuomonę, kad išdaviku turėtų būti vadinamas ne šiaip politinis oponentas, su kuriuo gali prisieiti dalytis valdžia, o greičiau tas įtakingas dabartinės koalicijos veikėjas, kuris savo ruožtu tarpininkavo nešvankiausiai nepriklausomybės laikų akcijai, kai šalies Genocido tyrimo centro direktorių mums paskyrė svetimos šalies ambasadorius, atstovaujantis truputėlį kitokiai istorijos versijai. Čia ir kyla klausimas – ar be teisės rašyti savo istoriją tauta dar yra pajėgi atstovauti sau arba bent įsisąmoninti savo interesus, bus pajėgi ginti Tėvynę?
Tegul pabando atsakyti į šį klausimą tas dvaro politologas, kuris išversdamas seną posakį į priešingą pusę neseniai su didžiausiu aplombu ciniškai pareiškė, kad nepaklūstantys konjunktūros taisyklėms žmonės yra tik naudingi idiotai…
Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis ir Turkijos URM vadovas Mevlütas Çavuşoğlu. URM.lt nuotr.
Liepos 13 dienos vakare užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Vyriausybės kanclere Giedre Balčytyte bei vidaus reikalų viceministru Arnoldu Abramavičiumi atvyko į Ankarą, kur susitiko su Turkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrais Mevlütu Çavuşoğlu bei Süleymanu Soylu.
Pagrindinis vizito į Ankarą tikslas yra susijęs su bendrų veiksmų paieška, stabdant išaugusios nelegalios migracijos srautus per Baltarusiją į Lietuvą, užkertant kelią naujo nelegalios migracijos maršruto į Lietuvą per Baltarusiją atsiradimui bei išardant šiuo metu veikiančias nusikalstamas žmonių gabenimo schemas.
Ministras G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva ir Turkija yra partnerės, kurios sėkmingai bendradarbiauja Šiaurės Atlanto organizacijoje. „Lietuva patiria ne pabėgėlių krizę – tai Aliaksandro Lukašenkos režimo hibridinis karas prieš Lietuvą. Baltarusijos režimas, prisidengdamas reguliaraus komercinio oro susisiekimo veikla, galimai naudoja Turkijos Stambulo oro uostą kaip tranzitinį punktą režimo organizuojamos nelegalios migracijos kelyje“, – teigė G. Landsbergis.
Susitikimuose sutarta dirbti kartu, siekiant sustabdyti nelegalios migracijos srautus į Europą. Turkija tampa vis didesne nelegalių migrantų iš kaimyninių regionų tranzito šalimi. Galimai apie 20 proc. atvykstančiųjų lėktuvais tranzitu per Stambulo oro uostą į Minską yra nelegalūs migrantai. Ministras G. Landsbergis paprašė Turkijos valdžios atstovų skirti daugiau dėmesio ir pastangų, užkertant kelią Baltarusijos režimo prieš Europą vykdomai hibridinei atakai, kurių metu nelegali migracija naudojama kaip ginklas.
Turkijos pareigūnai patikino, kad šalies institucijos artimiausiu metu yra pasiruošusios pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su Lietuvos pareigūnais dėl efektyvaus sienų valdymo ir nustatant trečiųjų šalių piliečių tapatybę. Sutarta, kad dar šią savaitę į Turkiją atvyks nedidelė ekspertų delegacija konkrečioms bendradarbiavimo priemonėms aptarti. Daug dėmesio ministro susitikimuose buvo skirta informacijos tarp šalių keitimosi klausimams, siekiant operatyviai nustatyti nelegalių migrantų tapatybę.
Iš Ankaros užsienio reikalų ministras G. Landsbergis vyks į Bagdadą (Irakas), kur ketina aptarti bendradarbiavimo galimybes nelegalios migracijos srityje su Irako užsienio reikalų ministru Fuadu Husseinu.
Informacijos šaltinis – Lietuvos užsienio reikalų ministerija
Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Laimos Penek. LRVK nuotr.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais VSAT pateiktais duomenimis, sulaikė 60 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Jau šeštą parą tokių asmenų skaičius neviršijo 100. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija iki pirmadienio ryto sulaikyti 1 676 neteisėti migrantai.
Nuo metų pradžios, pirminiais VSAT duomenimis, daugiausia migrantų sulaikyta Druskininkų savivaldybės ribose – 518. Ignalinos rajone sulaikyta 316 neteisėtai iš Baltarusijos patekusių užsieniečių, Varėnos – 313, Šalčininkų – 234.
Neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Sulaikytiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki pirmadienio ryto bandė patekti 1 676 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra daugiau kaip 20 kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 805, sakoma VSAT pranešime. Taip pat sulaikyti 195 Kongo, 121 Kamerūno, 77 Gvinėjos, 68 Irano bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš kitų Lietuvos institucijų, tarp jų kariuomenės, taip pat Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX bei Estijos pareigūnai.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 134 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1232 neteisėti migrantai, o praėjusi savaitė pagal jų skaičių buvo rekordinė.
Ketvirtą parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai rinkosi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Nuo sekmadienio ryto iki pirmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 134 migrantus. 34 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Švenčionių rajonuose. Likusius 100 migrantų Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Pirminiais duomenimis, per keturias pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 416 neteisėtų migrantų.
Sekmadienį popiet pusantro šimto sulaikytų užsieniečių iš Druskininkų buvo išvežti į Varėnos savivaldybės suteiktas patalpas. Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Pirmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1232 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik penkiolika kartų didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Praėjusi savaitė pagal sulaikytų migrantų skaičių buvo rekordinė. Nuo birželio 28 d. iki liepos 4 d. VSAT pareigūnai sulaikė 598 iš Baltarusijos neteisėtai bandžiusius patekti užsieniečius. Birželio 21-27 d. buvo sulaikyti 157 tokie asmenys, birželio 14-20 d. – 43, birželio 7-13 d. – 115, o savaitę nuo gegužės 31 d. iki birželio 6 d. – 89.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Neteisėti migrantai. VSAT nuotr.
Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 160 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 098 neteisėti migrantai. Trečią parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai renkasi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 160 migrantų. 23 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Likusius 137 migrantus Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Incidentų ar pasipriešinimo VSAT pareigūnams atvejų pastarąją parą neužfiksuota.
Pasak VSAT patarėjo Giedriaus Mišučio, nemaža dalis Druskininkų pasieniečių sulaikytų migrantų pasakoja panašias istorijas, kodėl savo neteisėtoms kelionėms pasirinko Lietuvą. Esą jie studijavo Gardine veikiančiose aukštosiose mokyklose ir neseniai vietinė valdžia tokiems studentams įvedė naujus mokesčius. Taip pat esą jie buvo iškeldinti iš studentų bendrabučių, todėl turėjo palikti Baltarusiją. Tokie migrantai pasakoja, kad kadangi Gardinas yra labai arti Lietuvos, todėl jie pasirinko šią šalį, o ne, pavyzdžiui, Lenkiją.
Pirminiais duomenimis, per tris pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 316 neteisėtų migrantų.
Didelė dalis sulaikytų užsieniečių šeštadienį iš Druskininkų buvo išvežti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje bei Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktas patalpas. Nelydimi nepilnamečiai iš Druskininkų ir Kapčiamiesčio užkardų buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
Sekmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienį dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 098 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik dvylika su puse karto didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
