Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-AFP-ELTA). NATO atsisako eiti į kompromisus dėl tam tikrų šalių, įskaitant Ukrainą, priėmimo į Aljansą. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Visos sąjungininkės yra vieningos dėl pagrindinio aljanso principo: kiekviena šalis yra laisva pasirinkti savo kelią. Tik Ukraina ir 30 NATO narių gali nuspręsti, kada Kijevas bus pasirengęs tapti Aljanso nariu. Rusija neturi veto teisės sprendžiant, ar Ukraina gali įstoti į organizaciją. Sąjungininkės pasirengusios remti Kijevą kelyje į narystę NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės turi „reikšmingų nesutarimų“ su Rusija dėl jos reikalavimų nustatyti naujas saugumo taisykles Europoje, tačiau yra pasirengusios vėl susitikti su Kremliaus pasiuntiniais, trečiadienį kalbėjo J. Stoltenbergas. „Šiais klausimais tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos yra didelių skirtumų, įveikti šiuos nesutarimus nebus lengva, – sakė jis po derybų su Rusija NATO būstinėje Briuselyje. – Tačiau teigiamas ženklas yra tai, kad visos NATO sąjungininkės ir Rusija susėdo prie vieno stalo.“
Kalbėdamas po atgaivintos NATO ir Rusijos tarybos posėdžio J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės susitarė surengti daugiau susitikimų su Maskva įvairiais strateginiais klausimais. „Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Ji jo ir neatmetė, bet Rusijos atstovai aiškiai pasakė, kad jiems reikia laiko grįžti su atsakymu NATO“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas paragino „deeskaluoti“ Rusijos kariuomenės stiprinimą prie kaimynės sienos.
„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną, Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija panaudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą. Ji sutelkė maždaug 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, bepiločius orlaivius, dešimtimis tūkstančių kovoti parengtų karių ir imasi grasinimų retorikos – tai yra problema“.
Lietuva ir NATO
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-ELTA). Buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo.
Tai trečiadienį per spaudos konferenciją po Rusijos ir NATO tarybos posėdžio pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Gruško.
Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
Julianne Smith. JAV ambasadorė prie NATO
Briuselis, sausio 8 d. (dpa-ELTA). Aukšto rango JAV diplomatė prie NATO penktadienį atmetė pranešimus, kad prieš kitą savaitę vyksiančias derybas su Rusija dėl įtampos Ukrainos pasienyje JAV esą ruošiasi siūlyti sumažinti karių skaičių Rytų Europoje.
„Administracija nesiruošia svarstyti atitraukti pajėgas iš Rytų Europos“, – tviterio žinutėje pareiškė JAV ambasadorė prie NATO Julianne Smith po to, kai amerikiečių TV kanalas NBC pirmasis pranešė apie neva svarstomus karių skaičiaus pakeitimus Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Pirmadienį planuojamomis svarbiomis Maskvos ir Vašingtono derybomis siekiama sumažinti įtampą Rusijos ir Ukrainos pasienyje. Vakarai įtaria, kad prezidentas Vladimiras Putinas gali įsiveržti į Ukrainos teritoriją, panašiai kaip ir 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
V. Putinas neseniai pareikalavo, kad NATO sustabdytų savo tolesnę plėtrą į rytus ir, be kitų valstybių, į Aljansą nepriimtų ir Ukrainos. Rusija teigia, kad NATO plėtra esą kelia grėsmę jos saugumui. Tačiau karinis Aljansas atmetė jo teigimo „absurdiškus“ teiginius, kad NATO galėtų kelti grėsmę Maskvai.
Ukraina yra artima NATO sąjungininkė, tačiau organizacijai nepriklauso.
Kuo įsimintina 2021-ųjų metų pabaiga? Vakarų sostinėse daug žymių, įtakingų politikų baiminosi (ir tebebijo) galimo plataus masto Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.
Štai vienas iš paskutiniųjų NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimų: „Konflikto rizika yra reali“. Šiuos žodžius jis ištarė tuoj po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio sausio 7-ąją dieną. Aljanso generalinis sekretorius be užuolankų įspėjo dėl „realios“ rizikos, esą Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
Be jokios abejonės, toks variantas – neatmestinas. Dabartinė Rusijos valdžia išties siekia pavergti Ukrainą taip, kad ji būtų tik klusni Kremliaus vasalė. Bet okupuoti šalį juk galima ne vien karinėmis priemonėmis. Karinis išpuolis – vienas iš prasčiausių sprendimų, ypač kai okupuojama šalis – skaitlinga, didelė, pramokusi kariauti. Ką čia beaušinti burną: karas nusineša daug žmonių gyvybių, sugriaunami miestai, o vietiniai gyventojai ima nekęsti įsiveržėlių, vos tik pasitaiko menkiausia galimybė, jiems priešinasi ir ginklu, ir rengdami sabotažus fabrikuose, gamyklose.
Kur kas veiksmingesnis kelias pavergti Ukrainą – ne karinėmis, o politinėmis ir ekonominėmis priemonėmis. Pats išmintingiausias būdas – politiškai supančioti Kijevą, kad jis neva pats, savo noru, klusniai vykdytų visus Vladimiro Putino nurodymus. Štai koks tikrasis Kremliaus diktatoriaus sumanymas.
Būtų naivu manyti, jog V.Putinas trokšta pulti Ukrainą taip stipriai, kad jo tankai pasiektų net Kijevo priemesčius. Rusijos kariuomenė niekaip nepajėgi nueiti iki Kijevo. Juolab su tuo 150 tūkst. karių kontingentu, kuris dislokuotas prie sienos su Ukraina.
Ekonominės analizės instituto prezidentas Andrėjus Ilarionovas (JAV) yra paskaičiavęs, kad, Rusijai, jei ji tikrai sumanytų žygiuoti iki pat vakarinės Ukrainos, reikėtų karinės armados, kuri turėtų mažų mažiausiai pusę milijono karių. O tai – ypač didelės finansinės išlaidos, kurių sau negali leisti net Rusija. Tad Rusija pasienyje su Ukraina šiuo metu tegali surengti nebent trumpalaikes ir ne itin triukšmingas karines provokacijas, kurių svarbiausias tikslas – palaikyti įtampą.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Tad kodėl Vakarai, įskaitant JAV, taip išsigando plataus masto Rusijos ir Ukrainos karo, jei jis – beveik neįmanomas? Jie nuoširdžiai bijo ar tik apsimeta, kad bijo? Štai čia labai įdomios į Vakarus pasitraukusio ekonomisto Andrėjaus Ilarionovo pastabos apie didžiąją 2021-ųjų metų aferą (jo pranešimus galima rasti youtube.com erdvėje). A. Ilarionovas įžvelgia Vašingtono ir Maskvos suokalbį. Vakarams Ukraina tarsi šuniui penkta koja, jie ja norėtų atsikratyti, o Kremliui ji – labai reikalinga. Tad, prisidengiant didelio didelio bumbtelėjimo grėsme, Vakarai surado išeitį, kaip gražiai, neprarandant įvaizdžio, išduoti ukrainiečius.
Juk net ir kvailiui turėtų būti aišku, kad V. Putinui nereikia nei Donbaso, nei Luhansko. Jo tikslas – kuo greičiau grąžinti šias teritorijas Ukrainai. Ukrainai tereikia išpildyti vienui vieną sąlygą – suteikti šiems rajonams veto teisę. Vaizdžiai tariant, Kremliaus tikslas – įpiršti Ukrainai ne pagal Kijevo, o pagal Maskvos dūdelę šokančias Donecko ir Luhansko „respublikas“. Tuomet Ukraina būtų stipriai pažabota, supančiota. Negalėtų stoti į NATO ir Europos Sąjungą, negalėtų kritikuoti Kremliaus, jai būtų uždrausta net draugauti su Vašingtonu ir Briuseliu. Šias iniciatyvas tuoj pat blokuotų veto teisę turintys Donbasas ir Luhanskas.
Štai koks, pasak A.Ilarionovo, tikrasis V.Putino planas. Tačiau Ukraina – spyriojasi. Kaip ją priverst vadovautis vadinamaisiais Minsko susitarimais? Kremliaus strategai rado puikią išeitį: labai garsiai šaukia, jog bus didelis karas, jei Kijevas nenusileis. Karo neturėtų būti. V.Putinas nenori didelio karo. Jis jam – ne pagal kišenę. Tačiau Kremliaus diktatorius puikiai apsimeta, sumaniai blefuoja. V.Putino sumanymas – parklupdyti Ukrainą ant kelių be didelio kraujo praliejimo.
Kaip bebūtų liūdna ir skaudu, V.Putinas gana lengvai pasiekė savų tikslų. V.Putinui blefuoti ženkliai padeda JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Bidenas). Ir visai nesvarbu, kodėl Džo Baidenas taip elgiasi – dėl kvailumo ar dėl specifinių savo įsitikinimų. Mums rūpi galutinis rezultatas. O rezultatas apvergtinas – Dž.Baidenas vis aiškiau pritaria V.Putinui, esą Ukraina privalo laikytis vadinamųjų Minsko susitarimų taip, kaip juos įsivaizduoja Kremlius. Kijevui vis garsiau priekaištaujama – ukrainiečiai neturi piktnaudžiauti savo principingumu. Svarbiausia – taika, o ne Ukrainos laisvė. Dėl kvailumo ar dėl kažin kokių kitų mums nežinomų priežasčių Dž. Baidenas jau apsėstas manijos, jog jei Rusijai nebus suteikta nuolaidų, kruvinas karas Rytų Europoje neišvengiamas.
Džo Baideno ir Vladimiro Putino akistata. Youtube.com
Šias Dž.Baideno nuotaikas pasigauna ir ištižusi, susiskaldžiusi, išlepinta Europos Sąjunga. Ji patiki versija, jog jei Rusija nebus pamaloninta rimtomis nuolaidomis, ji tikrai puls Ukrainą, gal net atominį ginklą panaudos. Didelio karo pabūgsta, regis, ir NATO vadovas J.Stoltenbergas. Ką jam daryti, jei Rusijos bijo net stipriausia NATO šalis – JAV?
Matydamas akivaizdų Vakarų pasimetimą V.Putinas nusprendžia pakelti reikalavimų kartelę. Jam jau nebeužtenka Ukrainos. Ir jam vėl pavyksta – Vakarų civilizacija žodžiais nepritaria įsakmiam Kremliaus tonui, bet realiai svarsto NATO plėtros į Rytus temą, gal net, ironiškai kalbant, iš Aljanso planuoja išmesti tris Baltijos šalis ir Lenkiją, nes taip, girdi, trokšta ponas V.Putinas.
Remiantis tuo pačiu A.Ilarionovu, ekonomistas regi keistą sutapimą – vos tik JAV prezidentu buvo išrinktas Dž.Baidenas, tuoj Pasaulyje galvas pakėlė įvairiausio plauko ir kalibro diktatoriai, autokratai, kariniai nusikaltėliai. Ypač tai akivaizdu analizuojant V.Putino elgesį. Iki Dž.Baideno pasirodymo Baltuosiuose rūmuose V.Putinas buvo kuklesnis.
Beje, V.Putiną galima suprasti. Apetitas auga bevalgant. Vakarai deramai nenubaudė Rusijos, kai ši 2008-aisiais teriojo Gruzijos teritorijas – Pietų Abchaziją ir Osetiją. Vakarai nepakratė už apykaklės Rusijos net tuomet, kai iš Ukrainos 2014-aisiais buvo atimtas Krymas. Nenubaustas chuliganas ėmė dar įžūliau siautėti.
Ironiškai kalbant, belieka laukti dienos, kai sužinosime, jog Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija jau išmestos iš NATO. Vienintelė paguoda – Aleksandro Puškino „Pasaka apie žvejį ir auksinę žuvelę“. Joje aprašoma bjauri moteriškė, kuriai buvo vis maža turtų ir valdžios. Praradus saiko jausmą ją nubaudė – jis vėl buvo pasodinta prie suskilusios geldos.
Džo Baideno priesaika. EPA – ELTA nuotr.
Belieka viltis, kad ir V.Putinui taip nutiks. Juk negali visąlaik jam sektis. Bet jei V.Putinas bus nustumtas prie suskilusios geldos, tai nebus nei Dž.Baideno, nei E.Macrono, nei jokio kito NATO ir ES ištižėlio nuopelnas. Už žlugusį putinizmą greičiausiai dėkosime Ukrainai, nors dabartinis jos prezidentas Volodymiras Zelenskis, regis, taip pat jau linkęs pasiduoti apgaulei, esą kils žiaurus karas, jei nebus pasirašyti Minsko susitarimai.
Nesu tikras, kad yra būtent taip, kaip aprašiau. Deja, bjaurioji versija apie Vakarų išdavystę man atrodo vis įtikinamesnė. O juk reikėjo, regis, tiek mažai. Tereikėjo V.Putinui atkirsti: nori karo – kariausime; nori atominio karo – paragausi radiacijos, nori hibridinių atakų – pasprinksi hibridinėse atakose. Ką tada darytų agresyvusis V.Putinas? Deja, Vakarai ištižę, korumpuoti, bailūs, aptingę, todėl ir traukiamės atgalios po kiekvieno Kremliaus blefo.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Švedijos saugumo strategija būtų visiškai sužlugdyta, jei NATO sutiktų susilaikyti nuo tolesnės plėtros ir apriboti dalį savo veiklos Europoje, kaip reikalauja Rusija, sakė Švedijos vyriausiasis kariuomenės vadas, pranešė naujienų agentūra Reuters.
Praėjusį mėnesį Rusijos iškelti reikalavimai išgąsdino NATO nepriklausančias Europos valstybes, tarp jų ir Švediją, kuri ėmė stiprinti ryšius su Šiaurės Atlanto gynybiniu aljansu, net jei šiuo metu neketina į jį įstoti.
Švedijos vyriausybė nuo tada suaktyvino diplomatinę veiklą, o ministrė pirmininkė Magdalena Andersson penktadienį surengė derybas su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu.
„Ačiū NATO generaliniam direktoriui už mūsų pokalbį apie tai, kaip svarbu laikytis Europos saugumo tvarkos ir gilinti Švedijos bei NATO partnerystę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė premjerė.
Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde taip pat susitiko su JAV prezidento Joe Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju Jonu Fineriu. Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Tuo tarpu generolas Micaelis Bydenas dienraščiui „Dagens Nyheter“ penktadienį sakė: „Pasiūlymai dėl naujos saugumo tvarkos sugriaus mūsų saugumo politikos struktūros pagrindus“.
„Mes siekiame tapti stipresne gynybine galia visomis prasmėmis ir plėtoti visuotinę gynybą. Tačiau tai priklauso nuo išplėtoto tarptautinio bendradarbiavimo”, – sakė kariuomenės vadas.
NATO užsienio reikalų ministrai penktadienį surengė neeilinę vaizdo konferenciją, siekdami suderinti savo požiūrį į Rusijos karinių pajėgų stiprinimą šalia Ukrainos ir Maskvos saugumo reikalavimus, prieš kitą savaitę vyksiančias lemiamas derybas.
Aukšto rango JAV ir Rusijos pareigūnai pirmadienį susitiks Ženevoje, Maskvai parengus reikalavimų Vašingtonui ir Vakarų kariniam aljansui sąrašą.
Po to, trečiadienį, įvyks Rusijos ir visų 30 NATO narių susitikimas – pirmas toks renginys nuo 2019 metų liepos mėnesio.
Kremlius nustebino JAV ir jų sąjungininkus praėjusių metų pabaigoje paskelbdamas dvi siūlomas sutartis, kuriose NATO raginama atsisakyti būsimos Ukrainos narystės ir atšaukti savo pajėgas, pernelyg priartėjusias prie Rusijos sienos.
Vakarai atmetė, pasak jų, Maskvos siekį diktuoti nepriklausomų partnerių ateitį ir pagrasino Rusijai „didžiuliais padariniais“, jei ji pradės naują įsiveržimą į Ukrainą.
Tačiau diplomatai teigė, kad tarp pačių Europos sąjungininkių tebėra esminių nesutarimų, kokio požiūrio NATO turėtų laikytis kitą savaitę vyksiančiose derybose su Rusija.
Kai kurios narės tvirtina, kad pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsitrauktų nuo Ukrainos ir kad Maskvos pasiūlymai turi būti iš karto atmesti.
Kitos teigė, kad susitikimas jau galėtų paspartinti derybų procesą ir yra klausimų, dėl kurių būtų galima diskutuoti.
Švedijos žemėlapis
„Rusija siūlo dialogą ir mes neturime to bijoti, net jei ne visi Rusijos pateikti pasiūlymai mums yra priimtini“, – ketvirtadienį sakė šaltinis Prancūzijos vyriausybėje. – Yra dalykų, apie kuriuos galime kalbėtis su Rusija, pavyzdžiui, stabilumo ir saugumo klausimais“.
Nerimaujančios Europos sąjungininkės taip pat siekia, kad JAV pateiktų aiškesnį vaizdą apie savo planą deryboms Ženevoje, ir nejaučia tikrumo, kad, nepaisant Vašingtono patikinimų, bus veikiama išvien.
ES pyksta, kad buvo palikta nuošalyje, o Briuselis perspėja, kad nebūtų sudarinėjami Šaltojo karo stiliaus susitarimai tarp JAV ir Rusijos.
„Kad ir koks būtų sprendimas, Europa turi dalyvauti“, – penktadienį pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Po NATO užsienio reikalų ministrų krizinio posėdžio Aljanso generalinis sekretorius įspėjo dėl „realios“ rizikos, kad Rusija vėl gali surengti invaziją į Ukrainą.
„Konflikto rizika yra reali“, – penktadienį po vaizdo konferencijos su ministrais sakė Jensas Stoltenbergas. Agresyvūs Rusijos veiksmai rimtai kenkia saugumo tvarkai Europoje, pridūrė jis.
NATO dalyvaus „atvirame ir principiniame dialoge“ su Rusija, tačiau „turime būti pasiruošę, kad diplomatija gali žlugti“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Kartu jis patikino, kad JAV nepriims sprendimų dėl Europos saugumo, Europai nesėdint prie derybų stalo.
Vaizdo konferencijos tikslas, vieno Europos diplomato duomenimis, buvo rasti bendrą poziciją dėl elgesio su Rusija Ukrainos konflikte.
„Susitikimo tikslas yra dvejopas: likti vieningiems ir užtikrinti, kad europiečiai bus įtraukti į diskusijas dėl saugumo Europos erdvėje“, – sakė jis prieš susitikimą.
Rusų pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos jau kelias savaites kursto būgštavimus dėl Rusijos invazijos į kaimyninę šalį. J. Stoltenbergo duomenimis, Rusija šiuo metu tęsia karinių pajėgų stiprinimą prie Ukrainos. Maskva neigia bet kokius puolimo planus ir reikalauja iš JAV bei NATO susitarimo, kad Aljansas nesiplės į rytus.
Pirmadienį Ženevoje krizę aptars JAV ir Rusijos atstovai. Trečiadienį numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o ketvirtadienį – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimas su Ukraina ir Gruzija. ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį ir penktadienį susitiks Breste Vakarų Prancūzijoje. Šiame susitikime planuoja dalyvauti ir NATO vadovas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Vakarai turėtų atmesti Rusijos iškeltus ultimatyvius reikalavimus NATO. Pasak jo, ne NATO, bet Rusija, kuri prie Ukrainos pasienio telkia karines pajėgas, peržengė Vakarų brėžtas raudonąsias linijas. Tad, akcentuoja konservatorius, sausį vyksiančio Rusijos ir JAV susitikimo metu reikalavimai turėtų būti iškelti Vladimirui Putinui.
„Situacija tebėra sudėtinga. Rusija kaip kaupė taip ir tebekaupia pajėgas šalia Ukrainos. Ar jos bus panaudotos, priklauso, žinoma, nuo Putino politinio sprendimo. Visi tikisi, kad nebus, tačiau mes autoritarinio diktatorių visų proto vingių negalime išskaičiuoti. Visko gali būti, ir tai sukeltų didelę krizę regione“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas.
Ministras toliau kartojo manąs, kad ultimatumą NATO iškėlusi Rusija iš situacijos nesitrauks, nepasiekusi kokios nors pergalės.
„Aš manyčiau, kad maža pergalė galėtų būti ir mažesnio masto lokalinė akcija Ukrainoje kur nors prie Azovo jūros. Arba Baltarusijos galutinis karinis užėmimas, ką Lukašenka sveikintų kaip sąjungininkės atėjimą į Baltarusiją, o mums, regiono valstybėms, tai reikštų tiesiog Baltarusijos karinę okupaciją“, – teigė A. Anušauskas.
Ministro manymu, principingai Rusijos keliamų reikalavimų Vakarams atžvilgiu laikysis ir euroatlantinė bendruomenė. Kaip tik sausio 10 dieną Vašingtonas ir Maskva ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Dar po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąją – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Maža to, akcentuoja A. Anušauskas, reikalavimai vyksiančiame JAV ir Rusijos atstovų susitikime turėtų būti pateikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Aš manau, kad bus laikomasi pagrindinių principų, kurie yra jau deklaruoti, kad be regiono valstybių žinios už jų nugaros nebus vedamos jokios derybos. Tai yra pagrindinis principas, ir aš manau, kad ultimatyvūs Putino reikalavimai turėtų būti atremti, atmesti ir, tiesą sakant, iškelti reikalavimai tam pačiam Putinui, nes jo raudonos linijos, kurias brėžė Vakarai, yra jau ne kartą peržengtos. Aš manau, kad Putinas, pats nesilaikydamas raudonųjų linijų, tarptautinės teisės principų viršenybės, tiesą sakant, kelia didžiausią sumaištį regione“, – teigė A. Anušauskas.
Politikas pažymėjo, kad pats didelių lūkesčių iš vyksiančių derybų neturi. Tačiau, sakė jis, bandyti kalbėtis su Kremliumi galima.
„Didelių lūkesčių su tomis derybomis nesiečiau. Tačiau kalbėtis galima, tai ir daroma iš NATO ir JAV pusės. Tačiau ultimatyvūs reikalavimai yra tokie, kurie ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir, tiesą sakant, neatneštų jokio stabilumo į šį regioną. Būtų greičiau šio regiono nuginklavimas, destabilizavimas. Rusijos akimis, jos agresijos akivaizdoje regionas turėtų būti beginklis“, – apibendrino A. Anušauskas.
Agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu vykdanti Rusija yra paskelbusi reikalavimus Vakarams. Kremlius reikalauja sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Džo Baidenas ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 28 d. (AFP-ELTA). JAV ir Rusija sausio 10 dieną ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Tai pirmadienį agentūrai AFP pareiškė Baltųjų rūmų atstovas. Tada po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąhą – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
„Kai susėsime, Rusija galės išsakyti savo nuogąstavimus. Ir mes taip pat išsakysime savo nuogąstavimus dėl Rusijos veiksmų“, – sakė Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Jis patikino, kad nebus priimami jokie sprendimai dėl Ukrainos be Ukrainos.
Rusija yra paskelbusi dviejų susitarimų su JAV ir NATO projektus, kuriais norima sustabdyti Aljanso plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Rytų Ukrainoje jau nuo 2014 merų vyksta karas tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos pajėgų. Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą karinėmis priemonėmis remiant separatistus, Kremlius tai neigia.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasakė, kaip reaguos, jei nebus patenkinti jo reikalavimai dėl saugumo garantijų iš NATO dėl jos plėtros į rytus.
Atsakymas priklausytų „nuo pasiūlymų, kuriuos man pateiks mūsų kariniai ekspertai“, sekmadienį valstybinei televizijai sakė V. Putinas. Pasak jo, Rusija šiose derybose sieks teisiškai įpareigojančio rezultato.
Prieš savaitę Maskva NATO ir JAV atstovams įteikė susitarimo projektą, kuriame reikalaujama nutraukti NATO plėtrą į rytus, kuri vadinama grėsme Rusijos saugumui.
Maskva taip pat siekia besąlygiškos garantijos, kad Ukraina nebus priimta į NATO – tai reikalavimas, kurį Aljansas praeityje atmetė.
Maskvos teigimu, iš pradžių sausio mėnesį turėtų vykti derybos su JAV pareigūnais. V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija tikisi greitų rezultatų.
Pranešimai apie galimą Rusijos pasirengimą invazijai į Ukrainą jau kelias savaites kelia tarptautinį susirūpinimą. Rusija tokius kaltinimus ne kartą paneigė.
Europos Sąjunga ir NATO pagrasino Maskvai skaudžiomis pasekmėmis, jei ši pradėtų karinį konfliktą, o Rusija atsakė reikalavimu, kad NATO pažadėtų nesiplėsti į rytus.
Bulgarijos vėliava. EPA-ELTA nuotr.
Sofija, gruodžio 21 d. (dpa-ELTA). Nepaisant pranešimų apie galimą Rusijos rengimąsi invazijai į Ukrainą, Bulgarijos gynybos ministras Stefanas Janewas kol kas atmeta NATO dalinių dislokavimą savo šalyje. Nėra jokių būtinų aplinkybių, kurios galėtų pateisinti sprendimą dislokuoti NATO pajėgas Bulgarijos valstybės teritorijoje, rašė jis antradienį feisbuke.
NATO duomenimis, Rusija tęsia savo karinių pajėgų telkimą netoli sienos su Ukraina. „Šiame etape nėra priežasčių stebimus įvykius traktuoti kaip tiesioginę grėsmę (Šiaurės Atlanto) Aljansui ir atitinkamai saugumo zonai“, – teigė J. Janewas. Buvęs generolas ir buvęs Bulgarijos prezidento Rumeni Radewo sekretorius saugumo klausimais pripažino, kad šiuo metu NATO svarsto įvairius atsako variantus, įskaitant papildomų dalinių dislokavimą Bulgarijoje ir Rumunijoje.
Toks sprendimas neatitinka nei Aljanso, nei Bulgarijos interesų, rašė J. Janewas. Dauguma Bulgarijos gyventojų dėl istorinių ir kultūrinių priežasčių yra draugiškai nusiteikę Rusijos atžvilgiu.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį perspėjo, kad jo šalis pasirengusi imtis „karinių-techninių priemonių“, skirtų atremti „nedraugiškus“ Vakarų šalių veiksmus dėl konflikto Ukrainoje.
V. Putinas jau kelias savaites kaltina JAV ir NATO įtampos prie Rusijos sienų kurstymu, tačiau tai yra pirmieji jo komentarai, kuriuose užsimenama apie galimą konflikto eskalaciją.
„Jei mūsų Vakarų kolegos toliau laikysis akivaizdžiai agresyvios pozicijos, imsimės atitinkamų atsakomųjų karinių-techninių priemonių“, – jis pareiškė per Gynybos ministerijos posėdį.
Rusija „griežtai reaguos į nedraugiškus veiksmus“, nurodė V. Putinas ir pridūrė norįs „pabrėžti, kad mes tam turime visas teises“.
Jungtinės Valstijos dar nuo lapkričio vidurio skambina pavojaus varpais, kad Maskva galimai planuoja įsiveržimą į Ukrainą, ir yra perspėjusios V. Putiną dėl precedento neturinčių sankcijų. Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją prie Ukrainos sienų sutelkus milžiniškas karines pajėgas.
Rusija neigia planuojanti įsiveržimą ir yra pareiškusi norinti JAV ir NATO saugumo garantijų. Praėjusią savaitę Maskva pristatė reikalavimus, kad NATO nepriimtų naujų narių ir buvusiose sovietinėse šalyse nekurtų karinių bazių.
Tačiau V. Putinas antradienį perspėjo, kad nepasitikės JAV saugumo garantijomis. „Mums reikia ilgalaikių, teisiškai įpareigojančių garantijų“, – pareiškė V. Putinas, tačiau perspėjo, kad „mes negalime jomis pasitikėti“, nes „JAV lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių, nes dėl vienokių ar kitokių priežasčių jos joms tampa nebeįdomios“.
Nebesuprantu šiandieninio Pasaulio. Galite mane pravardžiuoti kaip tik norite, tačiau nebijau prisipažinti – nebesuvokiu, kur galėčiau rasti bent vieną padorią valstybę?
Praėjusiuose komentaruose daug dėmesio skyriau Amerikai. Šiame komentare žvilgtelėsiu į Didžiąją Britaniją. Gal ji – sąžininga ir principinga?
ELTA praneša štai ką: Jungtinė Karalystė ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys įspėjo Maskvą apie „sunkias pasekmes“, jei ši įsiverš į Ukrainą. Iš tų įspėjimų kaip iš ožio – pieno. Bet tegul. Geriau tiek, negu visai nieko. Juolab kad JK premjeras Borisas Džonsonas (Johnsonas) energingai teigė ieškosiąs „diplomatinių ir ekonominių“ pasipriešinimo Rusijos „agresijai“ priemonių. Ar jų ras – nežinia, greičiau neras. Bet tegul ieško. Juk reikia imituoti, jog dirbi. Reikia apsimesti, jog ieškoma išeičių. O JK gynybos sekretorius Benas Wallace’as leidiniui „Spectator“ net priminė, kad „ji (Ukraina) nėra NATO narė, tad mažai tikėtina, kad kas nors į Ukrainą nusiųs karių“.
„Neturėtume meluoti žmonėms, kad imsimės tokių veiksmų. Ukrainiečiai tai žino“, – kalbėjo britų gynybos sekretorius.
Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Taip, meluoti – negražu. Bet juk Londonas gudrauja. Tiksliau tariant – meluoja. Ukraina nėra NATO narė. Tačiau oficialusis Londonas yra įsipareigojęs saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą. Jeigu Ukrainą užpuolė – ginkite ją visomis priemonėmis, taip pat ir jėga. Kodėl neprisimenate 1994-ųjų metų gruodžio 5-osios dienos, kai buvo pasirašytas garsusis Budapešto memorandumas? Kas jame brūkštelėta, pone gynybos sekretoriau? Ukrainos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Rusijos lyderiai saugos Ukrainos teritorinį vientisumą, jei Kijevas atsisakys branduolinės ginkluotės. Tą dokumentą nuo britų, beje, pasirašė premjeras Džonas Meidžoras (John Major), nuo JAV – prezidentas Bilas Klintonas (Clinton). Tad kodėl nesaugojate Ukrainos?
Man regis, Londonas ne tik išdavė Ukrainą, bet gėdingai slepia savo išdavystę. Jei Didžioji Britanija būtų padori valstybė, britų kariai drauge su amerikiečiais būtų permesti į Ukrainą dar tą pačią dieną, kai „žalieji žmogeliukai“ veržėsi į Krymą. Ar ne taip, pone gynybos sekretoriau? O gal Londonas viešai prisipažino atšaukiantis 1994-ųjų įsipareigojimus? Tuomet grąžinkite Ukrainai iš jos išviliotus branduolinius ginklus ir dar išmokėkite milijardines baudas su milžiniškais procentais už sulaužytus įsipareigojimus. Juk taip nutinka padorių kompanjonų draugijose, kai vienas iš sandorio atstovų sulaužo duotą žodį?
Neseniai BNS paskelbė Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidento Edvardo Lukaso (Edward Lucas) straipsnį „Kalbėtis su Rusija reikia, tačiau būtina turėti aiškų tikslą“. Ką šiose pastabose akcentavo britų politikos apžvalgininkas? Tekstas svarbus, nes svarstoma, kaip reaguoti į Kremliaus ultimatumus, jog NATO privalantis ne tik atsisakyti plėtros į Rytus, bet ir, vaizdžiai tariant, susitraukti iš savo gretų išmetant Baltijos šalis ir Lenkiją. Britas E. Lukasas retoriškai klausia, kodėl Sovietų Sąjungą garbinantis V. Putinas laužo Helsinkyje 1975-aisiais metais tos pačios SSRS pasirašytus susitarumus, bylojančius, jog sienos tarp valstybių gali būti keičiamos tik taikiu būdu, sutarus abiem pusėm. Gyvybiškai svarbus brito argumentas. Tačiau kodėl britų apžvalgininkas nė žodeliu neprisimena dar vieno svarbaus argumento – 1994-aisiais pasirašyto Budapešto memorandumo? Gėda prisipažinti, jog Londonas labai panašus į Kremlių: tiek vieni, tiek kiti nesilaiko savo įsipareigojimų. Tik vienas piktas, agresyvus, kandžiojasi, kitas – kaimynų šiandien neterorizuoja…
O dabar noriu pacituoti štai tokius žodžius: “Privalote suprasti, kad Vakarų politikai – pragmatikai, ir aš Jums garantuoju, kad dėl Lietuvos jie su atominį ir bakteriologinį ginklą turinčia Rusija nekariaus. Būtent todėl visų pirma reikia pasikliauti savo jėgomis ir neturėti iliuzijų – “mūsų tai nepalies” arba “Vakarai mums padės”. Gerai pažįstu Rusiją ir tuos, kurie dabar yra Kremliuje, ir aš Jums sakau: “Jus tai palies”. Aš šiek tiek pagyvenau Vakaruose, ir man pakako, kad suprasčiau: “Vakarai jums nepadės”.
Taip šių eilučių autoriui 2003-aisiais atsakė Londone prieglobstį gavęs Rusijos slaptųjų tarnybų karininkas Aleksandras Litvinenka.
Aleksandras Litvinenka ligoninėje. Paskutinės gyvenimo dienos. AP, ELTA
Su Aleksandru Litvinenka nebuvau susitikęs. Tačiau jo kaip į Vakarus pabėgusio Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojo veikla susidomėjau tuomet, kai šis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas ėmė tvirtinti, jog gyvenamieji namai Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske 1999-ųjų rugsėjo mėnesį susprogdinti ne čečėnų, bet tuometinės Kremliaus vadovybės užsakymu, kad V. Putinas formaliai galėtų pradėti naują karinę kampaniją prieš čečėnus. O kai viena čečėniška internetinė svetainė 2003-aisiais metais paskelbė, jog Londone nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino keršto besislapstantis perbėgėlis A. Litvinenka viešai atsakinėja į jam elektroninio pašto pagalba atsiųstus klausimus, nedelsdamas nusiunčiau savuosius. Po kelerių valandų sulaukiau atsakymo, kuris paliko gilų įspūdį. A. Litvinenka tvirtino, jog, iškilus bėdai, Vakarai tokioms valstybėms kaip Lietuva nepadės. Tiksliau tariant, padės tik kalbomis, tik žodžiais.
A. Litvinenka atkreipė dėmesį dar į tokį argumentą: “Reikia suprasti, kad net įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą negarantuoja šimtaprocentinės apsaugos nuo agresijos ir kišimosi į vidaus reikalus iš Rusijos pusės, jeigu pačioje Rusijoje situacija plėtosis pagal blogiausią variantą”.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad ši turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.
2006-ųjų metų lapkričio mėnesį A. Litvinenką Londone nunuodijo radioaktyviuoju poloniu (nebepriminsiu, kas yra šios žmogžudystės užsakovai; visi puikiai žinome). Labai atidžiai sekiau, kaip Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos ir teisėsauga narpliojo šią rezonansinę bylą. Iš Didžiosios Britanijos politikų tribūnų skambėjo daug grasinimų, perspėjimų, raginimų: Kremlius privalo būti griežtai nubaustas, turės patirti rimtų nemalonumų, britų Karalystė nedovanos tokio išpuolio…
Gražiai kalbėjo Londonas. Bet juk melavo. Apart kelių smulkių sankcijų iešmininkams britai nedrįso rimtai pamokyti pono V. Putino. Po bandymų Solsberyje 2018-aisiais metais nunuodyti į Vakarus pasitraukusį Rusijos slaptųjų tarybų karininką Sergejų Skripalių, – vėl jokių rimtų pasekmių nepajuto nei V.Putinas, nei jo aplinka. Nors patikinimų, jog štai dabar Didžioji Britanija tikrai duos rimtą atkirtį, – vėl būta. Bet Londonas ir vėl melavo.
Štai kokie liūdni šiandien mano prisiminimai bei sugretinimai. Belieka viltis, jog A. Litvinenka vis tik klydo, pesimistiškai žvelgdamas į Vakarus…
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus. Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
Klastingas Vladimiro Putino žvilgsnis. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė savo kolegai Suomijoje Sauli Niinisto, kad nori „nedelsiant“ pradėti derybas su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO dėl saugumo garantijų, praneša Kremlius didėjant įtampai dėl Ukrainos.
V. Putinas „pakartojo būtinybę nedelsiant pradėti derybas su JAV ir NATO, kad būtų sukurtos tarptautinės teisinės garantijos mūsų šalies saugumui“, – sakoma Kremliaus pranešime apie pokalbį telefonu. Jame teigiama, kad Rusija reikalauja stabdyti NATO plėtrą į rytus ir ginklų dislokavimą kaimyninėse valstybėse, įskaitant Ukrainą.
V. Putinas taip pat apkaltino Ukrainos vadovybę vis dažniau naudojant „sunkiąją ginkluotę ir atakuojančius bepiločius lėktuvus“ prieš prorusiškus sukilėlius separatistiniuose šalies rytuose. Jo komentarai skelbiami tuo metu, kai Vakarai jau kelias savaites kaltina Rusiją planuojant invaziją į Ukrainą ir telkiant dešimtis tūkstančių karių prie kaimynės sienos.
V. Putinas neigia šiuos planus, kaltina NATO dėl padidėjusios įtampos regione ir siekia Vakarų pažado, kad aljansas nesiplės į rytus. Praėjusią savaitę per vaizdo pokalbį JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo V. Putiną dėl „sankcijų, kokių jis niekada nematė“, jei Rusijos kariai pradėtų puolimą.
Pirmadienį ES užsienio reikalų ministrai susitiko derinti precedento neturinčių ekonominių sankcijų, kaip jie perspėjo, jei Rusija pultų Ukrainą. Susitikimas įvyko po savaitgalį Liverpulyje surengto Didžiojo septyneto (G7) ministrų susitikimo, kuriame JAV ir svarbiausios sąjungininkės taip pat perspėjo Kremlių apie „milžiniškus“ padarinius.
Suomija tradiciškai laikosi vidurio tarp Maskvos ir Vakarų. 2018 metais V. Putinas Suomijos sostinėje Helsinkyje susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Prezidentas dalyvauja demokratijos viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Jungtinių Amerikos Valstijų vadovu Joe Biden‘u aptarė saugumo situaciją NATO rytiniame flange ir pokalbių su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu turinį.
Kaip ketvirtadienio vakarą informavo Prezidentūra, Lietuvos vadovas pokalbio metu akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkų budrumas ir transatlantinė vienybė saugumo srityje yra ypatingai svarbūs.
„Vertiname JAV sąjungininkų pasirengimą reaguoti į saugumo iššūkius ir grėsmes NATO rytiniame flange, tačiau svarbu pademonstruoti, kad mūsų ryžtas ir vienybė galioja visada, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų. Lygiai taip pat svarbu kalbėti esamais formatais, nekuriant naujų“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, nuolatinis JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos regione yra efektyviausias atgrasymo ir regiono saugumo užtikrinimo faktorius. Prezidentas pabrėžė, kad jų dislokacijai yra sudarytos visos reikiamos sąlygos.
Lietuvos vadovas pokalbio metu teigė, kad situacija Ukrainoje reikalauja išskirtinio NATO dėmesio, nes ši šalis šiuo metu yra kovos už demokratiją laukas. Prezidentas akcentavo, kad Ukrainai šiuo įtemptu laikotarpiu turime suteikti visą reikiamą praktinę ir politinę paramą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, savo ruožtu, daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai ir yra pasirengusi prisidėti prie kolektyvinių pastangų.
JAV vadovo iniciatyva vykusiame pokalbyje su Bukarešto devintuko grupės sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – Joe Bidenas informavo apie savo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, dalyvavusios šalys pristatė savo saugumo situacijos regione vertinimus.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
NATO būstinė Briuselyje
Praha, lapkričio 30 d. (ELTA). Čekijos užsienio reikalų ministro Jakubo Kulháneko nuomone, Jenso Stoltenbergo įpėdinis NATO generalinio sekretoriaus poste turėtų būti Aljanso rytinio sparno – šalių, kurios įstojo į organizaciją sugriuvus geležinei uždangai Europoje, atstovas.
Čekijos diplomatijos vadovas tai pareiškė antradienį paskelbtame interviu laikraščiui „Lidové noviny“, komentuodamas klausimus, pateiktus svarstyti Rygoje vykstančiame NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Manau, jog būtų gerai, jei NATO generaliniu sekretoriumi taptų politikas iš šalių, kurios įstojo į Aljansą sugriuvus geležinei uždangai, – sakė jis. – Būtų teisinga, jei naujasis generalinis sekretorius būtų išrinktas kaip tik iš šios Aljanso dalies, kuri kartais vadinama jo rytiniu sparnu“.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
J. Kulhánekas nepatikslino, kurie politikai siūlomi į J. Stoltenbergo įpėdinius. Bet jis pripažino, kad „pirmieji vardai jau nuskambėjo“.
„Lidové noviny“ žiniomis, tarp kandidatų yra buvusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid.
NATO generalinio sekretoriaus postas buvo įsteigtas 1952 metais. Nuo 2014 metų spalio 1 d. šias pareigas eina norvegas J. Stoltenbergas. Jo mandatas galioja iki 2022 metų rugsėjo 30 d.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. NATO nuotr.
Briuselis, lapkričio 16 d. (ELTA). Briuselyje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas antradienį susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Susitikimo metu pasikeista nuomonėmis bei informacija apie Baltarusijos hibridinę ataką ir nelegalios migracijos krizę, Lietuvos politinius sprendimus bei būtinybę ES šalims didinti išlaidas gynybai, norint turėti tinkamus pajėgumus.
NATO generalinis sekretorius, bendraudamas su A. Anušausku, pabrėžė NATO šalių solidarumo reikšmę ir patikino, kad Aljansas išliks budrus bei reaguos į besikeičiančias aplinkybes Baltarusijos ir NATO šalių pasienyje. Pasak A. Anušausko, NATO sąjungininkų solidarumas ir vieninga laikysena šioje situacijoje yra ypač svarbi.
Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, susitikimo su J. Stoltenbergu metu ministras taip pat pabrėžė paramos Ukrainai svarbą.
„Rusijos spaudimas Ukrainai negali likti be atsako. Matome ryšį tarp Baltarusijos ir Ukrainos krizių. Rusijos vaidmenį Baltarusijoje turime vertinti platesnėje ilgalaikėje perspektyvoje. Karine prasme Baltarusija jau yra integrali Rusijos dalis“, – sakė krašto apsaugos ministras.
A. Anušauskas Briuselyje lapkričio 15-16 dienomis dalyvavo Užsienio reikalų tarybos gynybos ministrų formatu posėdyje.
Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
