VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas akcentuoja, kad situacija pasienyje su Baltarusija vėl darosi vis labiau įtempta – stebimas į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srauto padidėjimas. VSAT vado teigimu, neteisėti migrantai valstybės sieną bando kirsti didesnėmis grupėmis, dažniausiai tuose pasienio ruožuose, kuriuose nėra įdiegtas fizinis barjeras. R. Liubajevo teigimu, fiksuojama ir pasienyje nutiestos tvoros gadinimo atvejų, pasak jo, kartais prie jų prisideda ir Baltarusijos pareigūnai.
Fiksuojamas neteisėtų migrantų srauto didėjimas
R. Liubajevas atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu fiksuojamas padidėjęs į Lietuvą bandančių patekti neteisėtų migrantų srautas.
„Bendra situacija iš tikrųjų yra įtempta. Matome neteisėtų migrantų srautų didėjimą pastaruoju laikotarpiu, tai tikrai neramina, siena saugoma sustiprintu režimu. Dabar mes deriname su kitomis institucijomis, taip pat planuojame ir savo pajėgas sustiprinti prie sienos su Baltarusija. Labai panaši situacija ir prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Tai tos tendencijos yra bendros ir kai tik didėja srautai pas mus, tie srautai didėja taip pat ir pas kaimynus“, – Eltai teigė R. Liubajevas, pažymėdamas, kad prie Latvijos sienos neteisėtų migrantų srautai gerokai mažesni.
Jis akcentuoja, kad ypatingai neraminanti situacija šiuo metu yra Vilniaus pasienio rinktinės saugomame ruože.
„Jeigu pirmame šių metų pusmetyje ir praeitais metais dauguma neteisėtų migrantų buvo sulaikoma būtent Varėnos pasienio rinktinės ruože, šiuo metu nemažai jų sulaikoma ir Vilniaus. Tai mums būtinai reiktų optimizuoti savo pajėgas būtent Vilniaus pasienio rinktinės ruože“, – akcentavo jis.
VSAT vadas mano, kad neteisėtų migrantų srautai vėl išaugo dėl palankių klimato sąlygų vasaros laikotarpiu. Pasak jo, panašios tendencijos yra fiksuojamos ir prie kitų Europos Sąjungos sienų.
R. Liubajevo vertinimu, neteisėtų migrantų bandymai patekti į Lietuvos teritoriją greitu metu greičiausiai nesiliaus, todėl, pasak jo, fizinio barjero diegimas pasienyje su Baltarusija yra nepaprastai svarbus.
„Mes matome, kad beveik visi neteisėti migrantai šiuo metu atvyksta į Baltarusiją per Rusijos Federaciją, per Maskvą arba per kitus miestus. Toliau vyksta kitomis transporto priemonėmis Baltarusija ir tada šturmuoja Lietuvos ir Baltarusijos arba Lenkijos ir Baltarusijos sieną“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai aš manyčiau, kad tokia situacija išliks pakankamai ilgą laikotarpį, dėl to tikrai negalime atsipalaiduoti, toliau turime tęsti tokių svarbių strateginių projektų įgyvendinimą, tai yra fizinio barjero diegimą prie sienos, stebėjimo sistemų kūrimą prie mūsų sienos su Baltarusija“, – pridūrė jis.
VSAT vado teigimu, planuojama, kad iki rugsėjo fizinio barjero diegimo projektas prie sienos su Baltarusija bus visiškai užbaigtas, pasak jo, iki metų pabaigos planuojama užbaigti ir sienos stebėjimo sistemų diegimą.
„Be to, kaip ir minėjome, mes optimizuojame savo pajėgas, pritraukiame papildomas pajėgas iš kitų Valstybės sienos apsaugos tarnybos padalinių, taip pat deriname ir su kitomis institucijomis, su Lietuvos kariuomene, su Lietuvos policija dėl papildomų resursų skyrimo. Kad galima būtų suvaldyti situaciją, tokią, kokia ji yra šiuo metu prie sienos su Baltarusija“ , – pabrėžė jis.
Fiksuojama fizinio barjero gadinimo atvejų
R. Liubajevas taip pat atkreipia dėmesį, kad yra fiksuojama ir fizinio barjero gadinimo atvejų. VSAT vado teigimu, kartais prie to prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai.
„Būna tokių atvejų, kai tvora buvo gadinama, arba buvo bandoma perlipti per tvorą. Beje, reikėtų paminėti, kad kartais prie tokių bandymų prisideda ir Baltarusijos pasieniečiai padedant migrantams perlipti per tvorą arba gadinant fizinį barjerą“, – akcentavo jis.
Visgi, pasak VSAT vado, kol kas fizinio barjero gadinimo atvejai yra pavieniai, nes migrantai dažniau renkasi į Lietuvą bandyti patekti kertant tuos ruožus, kuriuose tvora nėra įrengta. Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Dažniausiai dabar tų pažeidimų yra fiksuojama ten, kur dar nėra tos tvoros, arba ten, kur neplanuojama statyti tvoros, arba fizinio barjerą dėl tam tikrų gamtinių ir geografinių ypatumų. Tai tokių atvejų irgi yra nemažai. Tai tvoros gadinimo atvejai kol kas yra pavieniai. Kartais mūsų pareigūnams pavyksta laiku pastebėti tokį bandymą, laiku sureaguoti ir tokiu atveju neteisėti migrantai pasitraukia į Baltarusijos teritorijos gilumą“, – sakė jis.
Nors R. Liubajevas akcentuoja fizinio barjero pasienyje su Baltarusija svarbą, tačiau, pasak jo, saugant valstybės sieną taip pat labai svarbus ir kitų kompleksinių priemonių taikymas.
„Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad fizinis barjeras yra puiki priemonė, tačiau turi būti taip pat kitomis priemonėmis saugoma siena ir stebėjimo sistemos, optimizuotos pajėgos prie valstybės sienos, kurios galėtų reaguoti į tuos valstybės sienos pažeidimus. Nes jeigu mes tik fiksuosime valstybės sienos pažeidimą ir neturėsime galimybių reaguoti arba sulaikyti tuos neteisėtus migrantus, tai jokios naudos iš tos sistemos arba iš fizinio barjero nebus. Mes tiesiog matysime, kad vyksta pažeidimas, bet nieko realiai padaryti negalėsime. Dėl to sienos apsaugos problemos turi būti sprendžiamos kompleksiškai“, – pabrėžė R. Liubajevas.
Migrantai bando patekti didesnėmis grupėmis
VSAT vadas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos sieną nelegaliai dažniausiai bando kirsti migrantai iš Afganistano, Sirijos, Tadžikistano, įvairių Afrikos šalių piliečiai. Dažniausiai, pasak jo, sieną kirsti bandoma Baltarusijos pasieniečių suformuotomis migrantų grupėmis, kurios paprastai būna sudarytos iš įvairių šalių piliečių.
„Pavyzdžiui praeitą savaitę buvo sulaikytos pakankamai didelės grupės. Tos grupės buvo sudarytos iš įvairių šalių atstovų. Tai rodo, kad tos grupės iš tikrųjų yra formuojamos Baltarusijos pasieniečių pagalba, nes realiame gyvenime vienoje grupėje trijų ar keturių pilietybių asmenų Europoje pakankamai retai pasitaiko. Kaip taisyklė, grupėje būna vienos šalies atstovai“, – sakė R. Liubajevas.
„Tai tokie atvejai, kai grupė yra trijų-keturių valstybių ir ne tik iš to paties regiono: iš Afrikos, iš Azijos, rodo, kad tos grupės dirbinai sudaromos ir tiesiog siunčiamos Baltarusijos pasieniečių pagalba į Lietuvą arba į Lenkiją“, – taip pat pažymėjo jis.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos pasieniečiai praėjusią parą, liepos 23-iąją, apgręžė 44 migrantus, bandžiusius neteisėtai kirsti valstybės sieną ir iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Kaip sekmadienį skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), kaimyninės Latvijos pasieniečiams šeštadienį neteko stabdyti neteisėtų migrantų.
Lenkijos pasienio pareigūnai į savo šalį penktadienį neįleido 28 migrantų.
Iš viso nuo šių metų pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neįleido 2855 migrantų.
Iš viso nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista daugiau kaip 10 tūkstančių.
Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Parlamentarai nesutaria, kaip vertėtų reaguoti į žmogaus teisių organizacijos „Amnesty International“ paskelbtą ataskaitą. Organizacijai nurodžius, kad Lietuvos institucijos „nežmoniškomis sąlygomis“ savavališkai sulaikė ir tūkstančius žmonių įkurdino „militarizuotuose centruose“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė Aušrinė Norkienė ragina į situaciją „rimčiau pasižiūrėti“ Seimo komitetams, kurie, anot jos, parlamentarams galėtų pateikti savo siūlymus.
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius mano, kad klausimą turėtų spręsti prezidentas. Jo teigimu, šalies vadovas, kuruojantis užsienio politikos sritį, turėtų aktyviau kalbėti dėl asmenų grąžinimo į kilmės šalis.
A. Norkienė: lyderystės stingant iš Vyriausybės, siūlymus pateikti galėtų komitetai
LVŽS seniūnė neabejoja, kad, atsižvelgiant į pateiktą „Amnesty International“ ataskaitą, būtina parlamentarams persvarstyti neteisėtų migrantų situaciją Lietuvoje. Vis tik, akcentuoja ji, siūlymus, kaip tai reikėtų daryti, vertėtų pateikti šią sritį kuruojantiems Seimo komitetams.
„Manau, kad tikrai Seimas privalo įsitraukti į situaciją, bet tai turbūt komitetų atsakomybė, nes jų darbas pagal atskiras specifikas yra siauresnis. Tai keli komitetai gali tikrai pasižiūrėti rimčiau ir tuos siūlymus nešti į posėdžių salę“, – Eltai teigė A. Norkienė.
Jos teigimu, pagrindinius siūlymus parlamentarams galėtų pateikti Žmogaus teisių komitetas. Taip pat, A. Norkienės nuomone, iniciatyvas pateikti galėtų ir Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kiekvienas iš jų galėtų pasižiūrėti atidžiau, nes tos lyderystės iš Vyriausybės visgi stinga“, – pridūrė parlamentarė.
Visgi Žmogaus teisių komiteto pirmininkas T. V. Raskevičius pabrėžia, kad visos pavasario Seimo sesijos metu komitetas skyrė parlamentinę kontrolę migracijos situacijos užtikrinimui. Todėl, ragina jis, klausimą turėtų spręsti užsienio politikos sritį kuruojantis prezidentas, siekdamas asmenis grąžinti į kilmės šalis.
„Žmogaus teisių komitetas nuolat skiria parlamentinę kontrolę būtent migracijos situacijos užtikrinimui ir mes tą darėme visos sesijos metu. Kalbant apie pačią ataskaitą, ten nėra pasakyta nieko naujo, ko anksčiau nepasakė Seimo kontrolieriai, nevyriausybinės organizacijos ar tarptautiniai stebėtojai. Tikrai į pastabas reikia atsižvelgti, bet pagrindinis klausimas šioje situacijoje yra tai, kad Lietuvoje yra 1500 asmenų, kuriems nesuteiktas prieglobstis ir mes kol kas nieko nesame padarę, kad jie būtų grąžinti į savo kilmės valstybes, būtent kalbu apie repatriacijos sutartis. Tai klausimas yra pačiai Prezidentūrai, ką užsienio politikos sritį kuruojantis valstybės vadovas padarė, kad tos repatriacijos sutartys atsirastų?“, – svarstė T. V. Raskevičius.
Tuo tarpu kiek anksčiau kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas nebuvo linkęs apskritai sureikšminti paskelbtos ataskaitos, mat, anot L. Kasčiūno, ataskaitą paruošė „iš mėnulio iškritę“ asmenys, kurie neįvertino, jog neteisėti migrantai – tai hibridinės atakos padarinys.
„Toks jausmas, kad mes pasikvietėme į svečius nelegalius migrantus ir juos kažkur įkišome ir sukūrėme kažką blogą. Mes juk jų nekvietėme – tai buvo hibridinės atakos padarinys“, – kiek anksčiau kalbėjo L. Kasčiūnas.
Kita vertus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mano, kad kritika dėl migracijos krizės suvaldymo yra nepagrįsta. Ministrė leido suprasti, jei migrantų krizė pasikartotų, jos vadovaujama ministerija kliautųsi tomis pačiomis priemonėmis, kurias sukritikavo tiek žmogaus teisių organizacijos, tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).
„Visos šios priemonės pasiteisino ir šiandien galime pasakyti, kad nelegalios migracijos kelias yra uždarytas“, – portalui 15min. antradienį sakė A. Bilotaitė.
Imtis iniciatyvos ragina ir kiti opozicijos atstovai: nereikia pulti į paniką – reikia priimti sprendimus
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad panikuoti dėl pateiktos „Amnesty International“ ataskaitos nevertėtų, tačiau, pabrėžia jis, būtina priimti atitinkamus sprendimus. Jo teigimu, Lietuva privalo išsaugoti savo reputaciją ir su neteisėtais migrantais elgtis žmogiškai.
„Aišku, dramatizuoti ar pulti į paniką nereikia, reikia priimti sprendimus. Ir dalį tų sprendimų priėmėme besibaigiančioje sesijoje, kai padėtį šiek tiek gerinome leisdami tiems žmonėms, kuriuos paleidžia iš pabėgėlių centrų, dirbti ir užsidirbti, nepriklausyti nuo išmokų. Tai paskutiniais sprendimais šiek tiek gerinama situacija, audringai protestuojame, prieštaraujame ponui Kasčiūnui, kuris išvadas išvadino iš mėnulio. Taip kad reikia saugoti šalies reputaciją ir su žmonėmis elgtis žmogiškai, čia yra bendras principas“, – teigė G. Paluckas.
Migrantai. Piešinys. Slaptai.lt nuotr.
Jo teigimu, į Seimą privalo sugrįžti diskusijos dėl asmenų sulaikymo termino trumpinimo, po kurio, anot jo, neteisėtiems migrantams turėtų būti arba suteikta galimybė dirbti, arba asmenys turėtų būti grąžinami į kilmės šalis.
„Kodėl reikia tuos žmones uždaryti 12 mėnesių? Tai yra ir biudžetui našta, ir nėra jokio absoliučiai realaus grėsmių pagrindo, kad tie žmonės turėtų būti uždaromi 12 mėnesių. Per 6 mėnesius yra įvertinamos visos aplinkybės, išnagrinėjami prašymai ir viskas. Atitinkamai arba deportacija, arba gauna leidimą ir galimybę dirbti. Aišku, būna kitokia praktika, kad toliau bėga į Europą pažeisdami tas taisykles, bet čia jau yra kitokios atsakomybės klausimai, administracinės ar panašiai“, – teigė G. Paluckas.
Analogiškos pozicijos laikosi ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis.
„Frakcijos vertinimu, teisinė bazė negali prieštarauti tarptautinėms teisinėms normoms ir sulaikyti žmones tokiems ilgiems terminams, tai turėtų būti keičiama. Kaip ir sudarymas kliūčių žmonėms, kurie patenka nelegaliai į šalį, prašytis prieglobsčio ar procedūrų vilkinimas“, – teigė L. Kukuraitis kartu pridurdamas, kad jo vadovaujama frakcija neprieštarauja dėl apgręžimo politikos, tačiau, pažymėjo jis, būtina užtikrinti su jau sieną kirtusiais asmenimis orų elgesį.
„Mūsų frakcija visada pasisakė, kad turi būti atstūmimo politika, kad nebūtų įleidžiami tokiais srautais, kokie laukia prie sienos. (…) Bet taip pat pasisakėme ir už orų elgesį su tais, kurie jau pateko į mūsų šalį“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ atskaitoje paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos. Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“. „Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių. Organizacija rekomenduoja Lietuvai sustabdyti pabėgėlių ir migrantų apgręžimą į Baltarusiją. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Į ataskaitą antradienį sureagavo ir Prezidentūra. Vyriausiasis prezidento patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad į „Amnesty International“ paruoštą kritišką atskaitą reikia atsižvelgti, tačiau, jo teigimu, labai svarbu matyti ir platesnį kontekstą, neužsiimant tik „saviplaka“.
„Lietuva atsakė į krizę, Lietuva su ta situacija susitvarkė taip pat nacionalinėmis ir kolektyvinėmis pastangomis. (…) Tie visi aspektai, kurie buvo iškelti, kai buvo pats pikas krizės ar po to, kai buvo sąlygos užtikrinamos į Lietuvą neteisėtai patekusių asmenų, jie, žinoma, yra neignoruotini ir verti dėmesio, bet čia reikėtų ir atskirti laike: žiūrėdami atgal, kokias galime pamokas pasidaryti ir žiūrėdami į priekį, ką mes galime pasidaryti ir atsižvelgti, ir to nereikėtų ignoruoti“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarei Ylva Johansson pareiškus, kad neteisėtai sieną mėginančių asmenų apgręžimo politikai nėra vietos Europos Sąjungos teisėje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad pakeisti vykdomos politikos Lietuva neketina. Anot jo, kiekviena šalis yra atsakinga pati nuspręsti, kokios priemonės yra tikslingos.
„Įkomponuoti į teisę apgręžimo politiką yra sunkus uždavinys, bet tai, kad ji (ELTA – Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė) kritikuoja, nereiškia, kad to nereikia siekti. Laikai keisis, ideologiniai lūžiai vyks ir, aš manau, kad reikia su ta stipria vėliava judėti į priekį“, – penktadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad apgręžimo politiką Lietuva ir toliau ketina vykdyti.
„Tai, ką mes ir darome, vykdysime ir toliau, nes mes saugome ir savo, ir Europos Sąjungos sieną. (…) Mes, kaip valstybė, spręsime, kokios priemonės yra tikslingos“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, natūralu, jog kairiosios politinės jėgos nepripažįsta, kad apgręžimo politika yra tai, ko šiuo metu reikia siekiant suvaldyti migrantų krizę. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Politinės valios, suprasdamos ideologinę įvairovę Europoje ir pakankamai didelį politinės kairės jėgos bloką, kur įeina socialistai, žalieji, dalis liberalų, jie sau niekados neleistų pripažinti oficialiai, kad apgręžimo politika yra tai, ko reikia Europai. Bet, nepaisant to, mes tai turime daryti nacionaliniu mastu ir rodyti kaip gerą pavyzdį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad penktadienį Vilniuje vykusioje „Sienų valdymo konferencijoje“ dalyvaujanti Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson sveikino Lietuvą sėkmingai susitvarkius su migrantų krize. Visgi Y. Johansson teigė, kad migrantų apgręžimo politika yra neteisėta, nes, jos teigimu, migrantams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti prieglobsčio.
„Atstūmimai yra aiškiai neteisėti, žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio, todėl pateikėme siūlymą, paremtą sutarties 78(3) straipsniu, kad būtų aišku, kokios išimtys yra galimos šiose ypatingose aplinkybėse Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, taip pat – kokios išimtys nėra galimos“, – LRT televizijai teigė Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 Irako piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtąją šalį. Tai pirmasis toks užsakomasis skrydis iš Lietuvos, skirtas į kilmės šalį grįžtantiems neteisėtai Lietuvos sieną kirtusiems asmenims, nes jiems nebuvo suteiktas prieglobstis.
„Nuo pat migracijos krizės pradžios itin glaudžiai dirbame su partneriais Europos Sąjungoje (ES), palaikome nuolatinį ryšį su Irako Vyriausybe ir jai esame dėkingi už konstruktyvų bendradarbiavimą, išduodant dokumentus norintiems grįžti Irako piliečiams. Šie žmonės tapo nedemokratinio Baltarusijos režimo apgaulės aukomis. Suprantame, kad neteisėtos migracijos srautas bet kada vėl gali įsisiūbuoti, todėl kartu su partneriais ES dedame visas pastangas, kad neteisėtos migracijos kelias į Europą būtų uždarytas“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Mums pavyko pristabdyti neteisėtą migraciją, o neteisėtai į Lietuvą ir ES patekę užsieniečiai privalo būti grąžinami į savo kilmės šalis. Turime dėti visas pastangas ir skatinti migrantus savanoriškai grįžti. Sprendimas tris kartus padidinti valstybės išmoką panorusiems grįžti migrantams pasiteisino ir šiandien jau turime rezultatą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Iš Vilniaus tarptautinio oro uosto pakilęs lėktuvas irakiečius nuskraidino į Bagdadą ir į Erbilį. Kaip nurodoma Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pranešime, daugelis jų pastaruoju metu buvo apgyvendinti Užsieniečių registracijos centruose (URC) Pabradėje ir Kybartuose, taip pat Medininkuose ir Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje. Migrantus į Iraką skrydžio metu lydėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ir vertėjai. Skrydį organizavo ir koordinavo VSAT.
Lietuva aktyviai dirba su Irako vyriausybe, nes šios valstybės piliečiai sudaro daugumą neteisėtai į Lietuvą atvykusių asmenų. Lietuvoje, VRM duomenimis, įvykdytos jau keturios Irako konsulinės misijos, jų metu konsulai padėjo norintiems grįžti irakiečiams susitvarkyti kelionės dokumentus.
Visiems savanoriškai apsisprendusiems išvykti iš Lietuvos išmokėtos vienkartinės 1 tūkst. eurų išmokos. Sprendimas dėl 1 tūkst. eurų paramos galios iki 2022 m. sausio 20 d. ir bus taikomas tik šiuo metu Lietuvoje apgyvendintiems neteisėtiems migrantams. Didžioji šių išmokų dalis finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizei suvaldyti. Vieno migranto išlaikymas Lietuvai per metus kainuoja 11 tūkst. eurų.
Iš Lietuvos į kilmės šalis jau sugrįžo 537 migrantai, 482 iš jų – savanoriškai. Šiuo metu penkiuose Užsieniečių registracijos centruose, VRM duomenimis, gyvena 3 tūkst. 166 užsieniečiai.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius teigia, kad Lietuva neatsižvelgs į „Frontex“ Fundamentalių teisių ofiso rekomendaciją nebetaikyti neteisėtų migrantų apgręžimo praktikos, o vežti juos į pasienio punktus, kur migrantams būtų sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus. Vis tik, pasak viceministro, į kitus pasiūlymus Lietuva atsižvelgs.
„Lietuva nuo pat hibridinės agresijos pradžios kvietė „Frontex“ agentūrą dalyvauti saugojant išorinę ES sieną. Taigi, Lietuvos pozicija buvo nuosekli ir skaidri. Ir jau nuo vasaros pradžios greitojo reagavimo misija buvo patvirtinta, kuri gruodžio mėnesį buvo pakeista į nuolatinę misiją“, – žurnalistams antradienį spaudos konferencijoje teigė A. Abramavičius.
Viceministras akcentuoja, kad buvo sudaryta galimybė misijose dalyvauti „Frontex“ Fundamentalių teisių ofisui, prižiūrinčiam teisėtumą, kaip „Frontex“ pareigūnų veiksmai misijose atitinka tiek ES pagrindinių teisių nuostatų įgyvendinimą, tiek ir tarptautinių tiesių įgyvendinimą.
„Tai tam tikri neatitikimai buvo fiksuoti, apie juos turbūt buvo informacija dar ir sausio mėnesį, jie fiksuoti, įvertinti, pateikti tiek Valstybės sienos apsaugos tarnybai, tiek ir pačiai šaliai narei“, – pabrėžė A. Abramavičius.
„Į juos reikia žiūrėti pakankamai rimtai. Tik paminėčiau, kad dalis tų nuostatų ar rekomendacijų šiaip jau yra ir įgyvendinta, jų nėra tiek daug, kiek gali atrodyti“, – sakė viceministras, akcentuodamas, kad šios rekomendacijos taip pat galioja ir „Frontex“. VSAT ir „Frontex“ pareigūnų patruliavimas prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viceministro teigimu, į pateiktas pastabas reikia žiūrėti konstruktyviai. Pasak jo, nors rekomendacijos nėra privalomos, į jas bus atsižvelgta.
Vis tik A. Abramavičius teigia, kad Lietuva neatsižvelgs į rekomendaciją nebetaikyti neteisėtų migrantų apgręžimo politikos, o gabenti juos į pasienio kontrolės punktus, kuriuose jiems būtų sudaryta galimybė pateikti prieglobsčio prašymus.
„Tokios galimybės nepaprastosios padėties sąlygomis nelabai galime ir svarstyti. Pagal tam tikrą kriterijų tik įleidžiami tam tikri pažeidžiami asmenys. Kita vertus, jei mes sulaikę žalioje sienoje visus gabentume į pasienio kontrolės punktus, tai būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiuo metu Lietuvoje nėra galima. Tai šiuo atveju toliau būtų tęsiama selektyvi politika, įvertinant tam tikrus pažeidžiamumo kriterijus“, – sakė jis.
Vidaus reikalų ministerija gavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros („Frontex“) Fundamentalių teisių biuro rekomendacijas.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ministerija pažymi, kad šios rekomendacijos nėra privalomos, bet į kai kurias iš jų bus atsižvelgta, pavyzdžiui, dėl pareigūnų mokymo.
Lietuva ėmėsi griežtesnių priemonių todėl, kad susidūrė ne su natūralia migracija, o su dirbtinai Baltarusijos režimo sukurta situacija, kai instrumentalizuojant migrantus buvo surengta hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą (ES). Tai savo vertinimuose konstatavo ir ES Taryba.
Tiek ES, tiek NATO vadovai bendro vizito metu pareiškė aiškų palaikymą visiems Lietuvos veiksmams ir jos vykdomai politikai.
Rekomendacijų nesilaikymas neturėtų pakenti Lietuvos reputacijai
A. Abramavičiaus teigimu, griežtų „Frontex“ rekomendacijų dėl migrantų nesilaikymas neturėtų pakenkti tarptautinei Lietuvos reputacijai.
„Aš nemanau, kad reputacijai padarytų kažkokią blogą įtaką. Lietuva tikrai yra pajėgi susitvarkyti savo nacionaliniais resursais, tiek sienos apsaugos tarnybos, tiek Lietuvos kariuomenės pajėgumais, savanoriais, šauliais, kad 53 „Frontex“ pareigūnai lemtų didelį vaidmenį“, – kalbėjo vidaus reikalų viceministras. Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Anot A. Abramavičiaus, jei kalbama apie reputacinę žalą, vertėtų apskritai pasvarstyti bendradarbiavimą su „Frontex“ agentūra.
„Kita vertus, kvestionuokime kitaip, jei „Frontex“ nepadeda saugoti išorinių sienų ES, ar mums apskritai tokia agentūra yra reikalinga su šimtamilijoniniu biudžetu iš visų šalių narių. Tai galima tada pakviesti kokią skautų organizaciją ir registruoti neteisėtus migrantus prie sienos“, – pridūrė A. Abramavičius.
Naujininkų Pabėgėlių priėmimo centras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savanoriškai į kilmės šalis norintiems grįžti migrantams išmoką padidinus tris kartus – iki 1000 eurų, susidomėjimas galimybe grįžti išaugo daugiau nei dvigubai, sako Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas. Anot jo, skaičiuojama, kad vieno asmens išlaikymas Lietuvai kainuoja apie 11 tūkstančių eurų, todėl ir toliau bus siekiama, kad migrantai savanoriškai nuspręstų grįžti į kilmės valstybes.
„Padidinta išmoka siekta paskatinti neteisėtų migrantų savanorišką grįžimą į kilmės šalis. Išmoką padidinus, nuo gruodžio 8 d. iki gruodžio 23 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus dėl 102 asmenų savanoriško grįžimo. Tai rodo daugiau nei dvigubai išaugusį užsieniečių susidomėjimą galimybe grįžti į kilmės šalį savo noru“, – Eltai sakė M. Bajarūnas.
M. Bajarūno teigimu, 1000 eurų skatinamoji priemonė numatyta iki 2022 m. sausio 20 d. siekiant, kad norą išreikštų kuo daugiau asmenų. Visgi, anot M. Bajarūno, vieno migranto išlaikymas valstybei per metus kainuoja penkiaženklę sumą.
„Skaičiuojama, kad vieno neteisėto migranto išlaikymas per metus valstybei kainuoja apie 11 000 eurų. Neteisėtai valstybės sieną kirtusių užsieniečių išlaikymui valstybės lėšos skiriamos pagal faktinį poreikį“, – kalbėjo M. Bajarūnas.
Pasak jo, kol kas prieglobstis suteiktas 82 nelegaliai sieną kirtusiems migrantams, o kiek ateityje bus patenkinta prieglobsčio prašymų, prognozuoti sunku.
„Numatyti, kiek Lietuvoje liktų neteisėtai į šalį per Baltarusijos sieną patekusių migrantų, nėra paprasta – iš visos gausos prieglobstis kol kas suteiktas 82-iems. Kitų užsieniečių prieglobsčio prašymai atmesti, todėl jie turės būti išsiųsti į kilmės valstybes“, – pažymėjo M. Bajarūnas.
Be to, M. Bajarūno teigimu, laikinuose migrantų apgyvendinimo centruose gyvenantiems asmenims prieglobsčio suteikti neketinama – nelegaliai sieną kirtusiems migrantams bus išduodami laikini užsieniečio registracijos pažymėjimai.
„Pasibaigus šešių mėnesių apgyvendinimo viename iš migrantų gyvenamųjų centrų terminui, Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priims sprendimus pratęsti daugelio apgyvendinimą be teisės palikti apgyvendinimo vietos teritoriją dar 6 mėnesiams. Užsieniečiams bus išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Jis patvirtins užsieniečio statusą Lietuvoje, tačiau nesuteiks teisės gyventi Lietuvoje ar iš jos teisėtai išvykti“, – teigė M. Bajarūnas.
ELTA primena, kad, siekiant paskatinti, jog nelegaliai sieną kirtę migrantai pareikštų savanorišką grįžimą į kilmės šalis, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, numatantį migrantams išmoką didinti tris kartus – iki 1000 eurų. Didžioji dalis finansuojama iš Europos Komisijos Lietuvai suteiktos paramos migracijos krizės valdymui.
Tvora. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ryga, gruodžio 27 d. (ELTA). Latvijos pasieniečiai per šventinį savaitgalį neįleido į šalį iš Baltarusijos 179 migrantų, mėginusių nelegaliai kirsti sieną. Tai rodo duomenys, kuriuos pirmadienį paskelbė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pasak žinybos atstovų, gruodžio 24-ąją pasieniečiai apgręžė 57 žmones, mėginusius neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną, gruodžio 25-ąją – 68, o gruodžio 26-ąją – 54. „Pastarąją parą už neteisėtą sienos perėjimą buvo sulaikytas vienas žmogus. Dėl humanitarinių priežasčių jis buvo įleistas į šalį“, – sakoma Valstybės sienos apsaugos tarnybos pranešime.
Latvijos pasieniečiai nuo gruodžio vidurio fiksuoja išaugusį mėginimų neteisėtai kirsti sieną su Baltarusija skaičių. Anksčiau pasieniečiai kasdien apgręždavo 20-30 migrantų. Kaip pareiškė praėjusią savaitę Latvijos vidaus reikalų ministerijos valstybės sekretorius Dimitrijus Trofimovas, šalis tapo pagrindiniu Baltarusijos hibridinės atakos taikiniu.
Latvija, kaip ir Lietuva ir Lenkija, susiduria su nelegalios migracijos iš Baltarusijos teritorijos problema. Nuo rugpjūčio 10 d. buvo užkirstas kelias 3 763 mėginimams nelegaliai pereiti šalies sieną. Latvijos vyriausybė paskelbė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, kuri galios bent jau iki kitų metų vasario 10 d. Pasieniečiams saugoti sieną padeda Latvijos armija ir policija.
Dezinformacijos taikiklyje – NATO pratybos ir Lietuvos užsienio politika Baltarusijos režimo atžvilgiu. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praneša apie nuosekliai augantį klaidinamos ir melagingos informacijos srautą. Lapkričio 1 – 30 d. Lietuvos informacinėje erdvėje iš viso identifikuoti 487 unikalūs atvejai, turėję neigiamos informacinės veiklos bruožų. Tai ženkliai daugiau, nei rugsėjo ir spalio mėn., per kuriuos užfiksuota atitinkamai 405 ir 430 atvejų.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniais taikiniais lapkritį buvo Lietuvos pozicija dėl Baltarusijos režimo dirbtinai sukeltos nelegalios migracijos šalies pasienyje, Lietuvos užsienio politika dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymo bei įtampos dvišaliuose santykiuose su Kinija ir NATO dėl Aljanso ir Rusijos konfrontacijos Juodosios jūros regione bei tariamos konfrontacijos Baltarusijos pasienyje.
Per lapkritį Lietuvos kariuomenės analitikai fiksavo beveik 200 atvejų vien tik nelegalios migracijos tema. Ši tema ypač aktualizuota lapkričio 8 d., kai įvyko Baltarusijos režimo organizuotas Lenkijos sienos šturmas pasinaudojant migrantais ir po jo sekęs Lietuvos sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Priešiškuose šaltiniuose Vakarų valstybės (ES ir NATO) buvo kaltinamos dėl jų vykdomos ilgametės politikos Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos atžvilgiu, kuri neva išprovokavo dabartinę migracijos krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.
Melagingai teigta, kad Lenkija prieš nelegalius migrantus naudoja „fašistinius metodus“ ir atlieka „tradicinį profesionalaus provokatoriaus ir kurstytojo vaidmenį“. Priešiškuose informaciniuose šaltiniuose taip pat siekta nubrėžti nelegalių migrantų krizės ir karinio konflikto paraleles. Eskaluotas naratyvas, neva prisidengiant nelegalių migrantų krize Lietuva yra militarizuojama, o nelegali migracija gali tapti pretekstu kur kas radikalesnei konfrontacijai Rytų Europoje, kuri apimtų ir NATO įsitraukimą į konfliktą. Dezinformacija ar šventa tiesa? Slaptai.lt nuotr.
Nuo lapkričio 22 d. aktyviai eskaluotas ir žiauraus elgesio su nelegaliais migrantais naratyvas. Buvo aiškinama, kad Baltarusijos – Lenkijos pasienyje susikaupę migrantai neva yra tapę Vakarų sukurtos padėties įkaitais, o patys Vakarai pamiršo deklaruojamas žmogaus teises. Buvo formuojamas melagingas Baltarusijos įvaizdis kaip šalies, besiimančios konkrečių veiksmų padėti migrantams. Tuo tarpu teigta, jog Lietuva ir Lenkija, „bandydamos išsaugoti veidą“, kuria „klastotes po klastotės“ – migrantai yra verčiami meluoti ir elgtis priešingai nei iš tiesų galvoja. Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasieniečiai, esą, slapta naudoja terorą prieš nelegalus: jiems kirtus sieną, jie sumušami, atimami jų pinigai, dokumentai, o vėliau išstumiami į Baltarusiją. Buvo platinami Baltarusijos tarnybų pranešimai apie pasienyje rastus mirusių migrantų kūnus, kurie tariamai buvo išmesti iš Lietuvos teritorijos.
Lapkričio mėn. taip pat pastebėtas ryškus Kinijos komunikacijos suaktyvėjimas Lietuvos atžvilgiu. Tam esminės įtakos turėjo spalio pabaigoje vykęs Taivano verslo delegacijos vizitas į Lietuvą, Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymas ir Seimo parlamentinės delegacijos vizitas į Taivaną, kai jos dalyviai susitiko su Taivano prezidente. Kinijos režimo komunikacijoje Lietuvos atžvilgiu dominavo teiginiai, kuriais mūsų valstybė kaltinta pažeidusi „Vienos Kinijos“ principą. Teigta, kad Lietuva yra nepatikima užsienio partnerė, kuri kelia grėsmę Kinijos suverenumui bei tarptautiniam pripažinimui, o jos vykdoma užsienio politika yra priklausoma nuo JAV.
Kinija taip pat aktyviai išnaudojo ir Baltarusijos vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą bei šios šalies režimo skleidžiamus melagingus naratyvus mūsų valstybės atžvilgiu. Buvo teigiama, kad Lietuva yra žmogaus teises pažeidinėjanti valstybė, taikanti smurtą prieš moteris ir vaikus, savo veiksmais pažeidžianti tarptautinės teisės normas. Garsiakalbiai. Slaptai.lt nuotr.
Lapkričio mėn. tradiciškai priešiškuose informaciniuose šaltiniuose eskaluota ir NATO tema kaip viena iš migracijos krizės sudedamųjų dalių. Melagingai teigta, kad dėl „Vakarų sukeltos migracijos krizės“ susidarė sunki karinė politinė situacija, todėl šių ir kitų metų Baltarusijos kariuomenės rengimo planai buvo pakoreguoti. Esą Baltarusija buvo priversta reaguoti į karinės veiklos suaktyvėjimą prie jos sienų dėl aplink šią valstybę formuojamo nedraugiškų valstybių apsupties. Savo ruožtu dėl siekių kurti naujas karinio laivyno bazes Juodosios jūros pakrantėje NATO taip pat apkaltinta priešiškų, plataus užmojo, strateginių bei atvirų karo veiksmų planavimu prieš Rusiją.
Varšuva, gruodžio 12 d. (dpa-ELTA). Lenkijos sienos apsaugos tarnyba skelbia, kad dar viena nelegalių migrantų grupė iš Baltarusijos pateko į Lenkijos teritoriją.
Tarnybos duomenimis, naktį į sekmadienį iš viso buvo sulaikyti 55 migrantai, kurie iškart buvo nugabenti atgal prie sienos.
Per incidentą netoli Čeremchos kaimo migrantai lenkų pareigūnus apmėtė akmenimis. Vienam kariui, kuriam akmeniu pataikyta į veidą, prireikė skubios karo medikų pagalbos.
Iš viso pastarąją parą Lenkijos pasieniečiai užregistravo 52 bandymus nelegaliai kirsti sieną. Penktadienio vakarą pasienio užtvaras įveikė 28 migrantų grupė.
Tūkstančiai migrantų ir pabėgėlių jau kelis mėnesius iš Baltarusijos bando kirsti Europos Sąjungos išorės sienas ties Lenkija ir Baltijos šalimis.
Lenkijos tarnybos: Baltarusijoje dar yra apie 7 tūkst. migrantų. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, gruodžio 7 d. (ELTA). Baltarusijos teritorijoje tebėra maždaug 7 tūkst. migrantų, dar apie 3 tūkst. jau išsiųsti atgal į Siriją ir Iraką. Tai antradienį naujienų agentūrai PAP pareiškė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
„Mūsų duomenimis, Aliaksandro Lukašenkos režimas jau išsiuntė į Iraką ir Siriją maždaug 3 tūkst. migrantų, bet kur kas daugiau, apie 7 tūkst., jų tebėra Baltarusijos teritorijoje“, – sakė jis.
Anot S. Żaryno, šiuo metu migrantai rečiau mėgina nelegaliai patekti į Lenkiją, „bet iš to nereikėtų daryti skubotų išvadų, kad krizė jau baigėsi“.
Jo nuomone, Baltarusijos režimas „gali grįžti prie taktikos siųsti nedideles migrantų grupes“ ieškoti nepakankamai gerai saugomų sienos ruožų, kur ją lengviau neteisėtai kirsti.
Šįmet Lenkijos pasieniečiai užkirto kelią maždaug 40 tūkst. mėginimų nelegaliai pereiti šalies sieną su Baltarusija. Lapkritį jų buvo 8,9 tūkst., spalį – 17,4 tūkst., rugsėjį – 7,7 tūkst.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 30 migrantų.
Ketvirtadienį tokių neįleistųjų buvo 33, trečiadienį – 37, antradienį – 35, pirmadienį – 4, sekmadienį – 75, šeštadienį – 108.
Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių penktadienį įleistų užsieniečių nebuvo.
Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 7792 (vidurnakčio iš penktadienio į šeštadienį duomenys).
Tarnybinių ginklų profesionaliai migrantų krizės metu veikiantiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nors per pastarąją parą pasienyje su Baltarusija bandymų nelegaliai kirsti sieną apmažėjo, pasieniečiai sako, kad padėtis dar sunkiai prognozuojama. Jie viliasi, kad iškritęs sniegas, išduodantis nelegalų pėdsakus, bei sparčiai vykstančios fizinio barjero statybos, leis supaprastinti sienos apsaugą.
„Bandymų nelegalai kirsti sieną pastebime kasdien. Tiesa, pastarosiomis paromis tai labiau pavieniai atvejai. Kartais, išvydę mūsų pareigūnus, migrantai pasitraukia atgal, tada vėl bando kitame užkardos ruože. Tad atsipalaiduoti negalime nė minutei“, – Eltai sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas Andrius Beloručkinas.
Jis pridūrė, kad dar praėjusį šeštadienį užkardos pasieniečiai turėjo gerokai paplušėti. „Sulaikėme dvi dideles grupes nelegalių migrantų, iš viso 64 asmenis. Jie įsiveržė per stebimą pelkėtą teritoriją, perlipo koncertiną. Visi šie asmenys buvo apklausti, pamaitinti ir palydėti atgal į Baltarusiją“, – teigė užkardos vadas.
Džiaugiasi sniegu
A. Beloručkino teigimu, nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje su Baltarusija leido Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams padidinti savo pajėgumus. Pasienyje su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų užkardoje dirba šimtas pasieniečių ir šiuo metu jiems talkina dar septyniasdešimt pareigūnų – policijos, kariuomenės, „Frontex“ bei kitų. Tad šiuo momentu pajėgumų pakanka, turime dronų ir sraigtasparnių, vykdome stebėseną ir iš oro“, – sakė Druskininkų pasienio užkardos vadas.
A. Beloručkinas pažymėjo, kad šiuo metu pasieniečiams padeda ir pati gamta.
„Sniegas yra pasieniečių draugas ir pagalbininkas. Tai – natūrali juosta, kurioje matosi visi pėdsakai, tiek žvėrių, tiek žmonių. Džiaugiamės sniegu, mums jis palengvina tarnybą, aptikti galimą sienos pažeidimą ar kitą neteisėtą veiklą. Tad galime greičiau tuos asmenis pamatyti plika akimi ir sulaikyti. Taip pat paprasčiau dirbti su termovizoriais“,– teigė jis.
Leis laimėti laiko
Anot VSAT pareigūno, jau iki Kalėdų didžioji dalis 30 km ilgio Druskininkų pasienio užkardos ruožo turėtų būti padengta koncertina, o iki balandžio – ir penkių metrų aukščio tvora. Fizinis barjeras papildys šiuo metu užkardoje veikiančią vaizdo ir judesio stebėjimo sistemą bei kitas sienos apsaugos priemones. Tvora Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Naujasis fizinis barjeras nėra neįveikiamas, pavyzdžiui, per jį galima permesti nukirstą medį, tačiau jis mums laimės daug brangaus laiko, užlaikys pažeidėjus prie sienos, o mes galėsime greičiau reaguoti, nebereikės vaikytis nelegalių migrantų po miškus“,– sakė A. Beloručkinas.
Išlieka budrūs
Druskininkų pasienio užkardos vadas sakė, kad šiuo metu užkardoje – tam tikras atokvėpis.
Anapus – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Lyginant su vasara, kai per parą sulaikydavome vidutiniškai apie 150 sienos pažeidėjų, o užkardoje buvo apgyvendinta apie 400 nelegalų, dabar yra ganėtinai ramu. Paskutiniai nelegalai iš mūsų užkardos buvo išgabenti tik prieš dvi savaites, pagaliau užkarda priklauso tik mums. Bet niekada nežinai, kas įvyks rytoj, prie sienos kasdien stebime didesnį ar mažesnį aktyvumą, bandymus kirsti sieną, budrumo prarasti negalima“, – sakė A. Beloručkinas.
Pareigūną palaikė musulmonu
Druskininkų pasienio užkardos vadas užsiminė, kad pasieniečių darbe pasitaiko ir linksmų epizodų.
„Mūsų ruožas liepą buvo rekordininkai, tuomet sulaikėme 850 nelegalių migrantų. Bendravimo su jais patirties turime sočiai. Užkardoje gyveno įvairių tautybių asmenys – afrikiečiai, kurdai, arabai. Tradiciškai jie ne itin sutaria, pasitaikydavo ir muštynių dėl futbolo kamuolio ir panašiai. Tačiau būdavo gražu žiūrėti, kai ilgainiui konfliktai virsdavo draugystėmis, net bendrais šokiais ir dainavimais“, – sakė A. Beloručkinas.
Vadas prisiminė, kad vienas jo pareigūnų sumanė užsiauginti barzdą ir tuo sulaukė išskirtinio migrantų dėmesio.
„Jis žmogus stotingas, toks „kovinis“, be to, tamsesnio gymio, o užsiauginęs ilgą barzdą, tapo visai panašus į žmones iš Rytų kraštų. Migrantai ilgai jį smalsiai stebėjo, kol ryžosi užkalbinti. Paklausė, ar jis kartais ne musulmonas. Ko gero, norėjo išpešti iš jo lengvatų ar paslaugų. Neišdegė“, – šyptelėjo užkardos vadas. Anapus tvoros – Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
A. Beloručkinas pasakojo ir apie nelegalių migrantų sulaikymus. „Užkardoje dirba ir kolegos iš Estijos. Kartą taip jau išėjo, kad estei pareigūnei teko vienai miške pasaugoti keturis sulaikytus sienos pažeidėjus. Atvykę kolegos susižavėję stebėjo, kaip ji viena, ginkluota teleskopine lazda, prižiūrėjo keturis ant samanų suguldytus vyriškius, nė vienas jų nedrįso nė krustelti“, – teigė užkardos vadas.
Per pastarąją parą pasieniečiai apgręžė 35 draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą bandžiusius patekti migrantus, pranešė VSAT. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, į Lietuvą nepateko 7692 migrantai.
VSAT ženklas
Pastaruoju metu Baltarusijos pareigūnai platina nieko bendra su tikrove neturinčius pranešimus, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami žiauriu elgesiu su migrantais, jų mušimu iki mirties ir net lavonų „permetimu“ į Baltarusiją, sakoma pirmadienio vakarą perduotame Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime.
Lietuvos VSAT tokias dezinformacijas kategoriškai neigia, o panašius kaimyninės šalies pranešimus traktuoja kaip absurdiškus.
Tikėtina, kad panašių provokacinių informacijų apie Lietuvos pasieniečių „nukankintus“ ir į Baltarusiją pergabentus mirusius migrantus šios šalies režimas artimiausiu metu sukurps ir daugiau. Neatmestina, kad Baltarusijos struktūros pasienyje su Lietuva gali imtis ir kitų sveiko proto ribas peržengiančių provokacijų. Primityvoka taktika permesti kaltę Lietuvai ir kitoms ES šalims dėl pasienyje su Baltarusija susidariusios migrantų krizės nėra nauja.
Baltarusijos tarnybos jau anksčiau yra nekart bandžiusios inscenizuoti ir surežisuoti migrantų sumušimus, suluošinimus ar net mirtį, kaltę už tokį „nežmonišką elgesį“ suverčiant Lietuvai bei Lenkijai.
Kurdų vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Manama, lapkričio 19 d. (dpa-ELTA). Kurdų regioninės vyriausybės Irako šiaurėje vadovas Masrouras Barzani teigia netikįs, kad tiek daug irako kurdų sprendimą išvykti į Baltarusiją lėmė ekonominė krizė ar stabilumo stygius.
Vietoj to M. Barzani pareiškė, kad daugeliu iš šalies išvykusių kurdų pasinaudojo prekybos žmonėmis tinklai ir kontrabandininkai. „Jie norėjo pasinaudoti šiais žmonėmis savo pačių tikslais, pasipelnyti“, – teigė M. Barzani.
Tokius komentarus M. Barzani išsakė penktadienį, prieš Manamos saugumo dialogo konferenciją Bahreine.
Kurdų regionai Irako šiaurėje yra nepriklausomi nuo centrinės vyriausybės Bagdade. Jie laikomi sąlyginai stabiliais, tačiau juos, kaip ir likusią šalį, veikia smarki ekonominė krizė.
Daugelis šiuo metu Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje esančių migrantų yra iš autonominių kurdų regionų Šiaurės Irake. Ketvirtadienį Irako vyriausybė užsakomuoju skrydžiu išskraidino kai kuriuos irakiečių migrantus atgal į Bagdadą.
M. Barzani taip pat nurodė, kad migrantai neatvyko į Baltarusiją neteisėtai, turėjo vizas, o daugeliu atveju už kelionę paklojo po kelis tūkstančius dolerių. „Jie išleido tūkstančius dolerių. Joks nepasiturintis žmogus neturi tiek pinigų, kad taptų pabėgėliu“, – teigė M. Barzani.
Man nuoširdžiai gaila tų, kurie šiandien šąla Baltarusijos – Lietuvos ir Baltarusijos – Lenkijos pasienyje. Viešojoje erdvėje karts nuo karto skelbiami filmuoti kadrai ir nuotraukos, pasakojančios, kokių kančių patiria neteisėtai į Vakarus prasibrauti sumanę pabėgėliai. Tačiau ir be tų vaizdų nesunku suvokti, kaip „saldu“ rudenį gyventi miške po atviru dangumi. Nenorėčiau atsidurti jų kailyje.
Ir vis tik Lietuva neturi kitos išeities – privalome būti bejausmiai. Kad ir kas nutiktų, į savo teritoriją neturime įsileisti nė vieno nelegalaus migranto. Jei valstybės sieną leisime peržengti bent vienam iš jų, kaip sakė tūlas LRT forumo nelegalių migrantų tema pašnekovas, mus nušluos nuo žemės paviršiaus. Tuomet jau nebesustabdysime upės tekėjimo. Net jei mus prievartaus nusileisti Europos Sąjungos biurokratai bei žmogaus teisių gynėjai, turime statyti neperžiangiamus barjerus be trupinėlio gailesčio – jokių neteisėtų sienos perėjimų. Niekam – nei moterims, nei vaikams, nei vyrams.
Šitokios pozicijos linkęs laikytis ne vien dėl to, jog bijau gausaus migrantų antplūdžio, kuris vos tris milijonus gyventojų turinčiai Lietuvai tikrai bus pražūtingas. Mes privalome elgtis taip, kad tie nelaimėliai pradėtų mus gerbti. O jų pagarbą užsitarnausime tik vienu būdu – griežtai elgdamiesi. Jei manote, jog mus gerbs, jei visur ir visada rodysime daug užuojautos, – klystate. Pataikavimais, nuolaidomis nieko nelaimėsime. Kai kam mano pastabos pasirodys esančios paradoksalios, tačiau drįstu manyti turįs teisę analizuoti tokias temas. Mat 1994-aisiais metais ilgokai gyvenau tarp musulmonų Šiaurės Kaukaze. Gyvenau be vadinamojo „stogo“. Gyvenau tarp čečėnų neturėdamas jokios „diplomatinės neliečiamybės“. Per pusmetį, praleistą Grozne, perpratau, kokia tikroji, o ne fasadinė jų elgesena, suvokiau, kaip ir kada galima užsitarnauti jų pagarbą. Pasirodo, labai paprasta – tereikia būti savimi. Jei mes siekiame, kad jie neužsiliptų mums ant galvų, o taptų patikimais mūsų partneriais, turime, vaizdžiai tariant, nebijot skelti antausio. Taip, nesuklydau – esant reikalui privalome skelti antausį, kad jų ausyse net spengtų.
LRT forumas. Nelegalių migrantų tema
Jei nueinanti nuo politinės arenos Vokietijos kanclerė Angela Merkel įsitikinusi, jog Vokietiją gerbs dėl to, kad Berlynas masiškai priima migrantus, jiems dalindamas neužsitarnautas privilegijas, pašalpas, socialinius būstus, – ji kvaila politikė. Širdies gilumoje nelegalūs migrantai nesuvokia, kaip galima gerbti Vokietiją, kuri labiau rūpinasi svetimais, nei savais. Nelegalūs migrantai iš musulmoniškų šalių negerbs ir tų, kurie pro pirštus žiūri į jų netaktiškus išpuolius. Pavyzdžiui, jie paniekinančiai išmeta ant žemės atvežtus maisto paketus pabėgėlių stovykloje Varėnoje ar Pabradėje, o lietuviai, užuot nusispjovę ir palikę badauti, verčiasi per galvą, kad būtų kuo greičiau atgabenti labiau koloringi, šiltesni, skanesni pietūs. Toks lietuviškas humaniškumas migrantams vargu ar suvokiamas. Jie po tokių reveransų greičiausiai į mus žiūri kaip į bailokus nevykėlius.
Atmintin įstrigęs youtube.com erdvėje matytas videofilmukas, pasakojantis, kaip pas vieną įtakingą čečėną į Grozną atvyko garsus Rusijos dainininkas. Puikiai matyti, kaip į dainininką Ramzanas Kadyrovas draugiškai sviedžia tortą ir visi, tiek atvykėlis, tiek čečėnai, kvatoja, suprask, tai labai sąmojinga ir juokinga.
Dainininkas turėjo du kelius. Pirmasis: nusišluostyti veidą apsimetant, koks šaunus ir originalus priėmimas. Jis greičiausiai taip ir pasielgė – nurijo karčiąją piliulę. Antrasis variantas: torto likučius ar kokį nors kitą po ranka pasitaikiusį patiekalą derėjo sviesti į šeimininką ir jo asmens sargybinius. Žinoma, R.Kadyrovui ir jo svitai būtų labai nepatikęs dainininko akiplėšiškumas. Tačiau širdies gilumoje čečėnai būtų nuoširdžiai gerbę puikų balsą turintį dainininką iš Maskvos. Gerbtų už tai, kad nepabijojo, kad išdrįso. Dabar tikriausiai laiko liurbiu, kuris vardan solidaus honoraro sutiko atsisakyti elementariausios savigarbos.
Šią istoriją prisiminiau specialiai. Lietuva visuomet privalo rinktis antrąjį variantą – garbę. Garbė, solidumas, išdidumas – ne mažiau svarbūs nei pinigai. Savigarbos netekus prarasime ir visa kita.
Beje, žiūrėdamas lapkričio 15-osios LRT forumą, skirtą nelegalių migrantų temai, pasigedau bent kiek ryškiau įvardintos versijos, jog prie Lenkijos ir Lietuvos sienų su Baltarusija surengta krizė, – Kremliaus noras atitraukti Vakarų dėmesį nuo gruodžio mėnesį ruošiamo puolimo Ukrainos kryptimi. Šį pastebėjimą išgirdau klausydamasis Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio administracijoje dirbančio karinio eksperto Aleksejaus Arestovičiaus videokomentarų. Karinis ekspertas mano, jog Rusija dar šių metų pabaigoje sumaniusi plataus pobūdžio invaziją į Ukrainą, todėl, trokšdama sumėtyti pėdas, sukurpė pabėgėlių krizę prie Lenkijos ir Lietuvos. Tokia krizė reikalinga tam, kad Vakarai pražiopsotų svarbiausią Vladimiro Putino išpuolį, greičiausiai prasidėsiantį, kuomet Vašingtone ir Briuselyje bus švenčiamos Kalėdos.
JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Williamas Burnsas. EPA – ELTA nuotr.
Šių eilučių autorių neramina ir dar viena tema, kurią įvardino buvęs Rusijos prezidento ekonomikos patarėjas Andrejus Ilarionovas, šiuo metu gyvenantis ir dirbantis JAV. Tarptautinę politiką seniai ir profesionaliai analizuojantis ekspertas siūlo atkreipti ypatingą dėmesį į tai, ko į Maskvą buvo atvykęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Williamas Burnsas su savo svita. W.Burnsas (buvęs JAV ambasadorius Maskvoje 2005 – 2008 metais, CŽV įstaigai pradėjęs vadovauti šių metų kovo mėnesį) lapkričio 2-ąją susitiko su Rusijos žvalgybų bosais Nikolajumi Patruševu ir Sergejumi Naryškinu. Pasak A.Ilarionovo, tokio pobūdžio vizitai, kai į Rusija vyksta JAV žvalgybų vadovas, – labai reti. Šis – itin išskirtinis. Mat truko dvi dienas. Ką W.Burnsas aptarė su SVR ir FSB vadovais, – nežinoma. Į viešumą prasiskverbęs tik vienas sakinys: aptarė Rusijos ir JAV santykius. Taip pat nežinoma, ar būta susitikimo su V.Putinu. Viešojoje erdvėje tėra paskelbta, kad W.Burnsas ir V.Putinas kalbėjosi telefonu. Bet ar tai – įtikinama? Atvykti į Maskvą ir nesusitikti su V.Putinu – ar tikime tokiu paaiškinimu? Juolab kad viešėta ne vieną, o dvi paras.
Ekonomistas A.Ilarionovas atkreipia dėmesį, jog oficialus Vašingtono paaiškinimas, esą JAV prezidentas Joe Bidenas liepė CŽV vadovui skristi į Maskvą neva paskutinę akimirką, nepanašus į tiesą. Nes W.Burnsas į Maskvą beldėsi su solidžia komanda. O tai reiškia, kad paskutinę akimirką tokiam vizitui pasiruošti neįmanoma.
Komentuodamas CŽV ir FSB bei SVR vadovų susitikimą Maskvoje A.Ilarionovas susilaikė nuo viešų įtarimų, girdi, tai reiškia kažin kokius negražius, nuo visuomenės akylai slepiamus Baltųjų rūmų ir Kremliaus susitarimus.
Per pastarąją savaitę padaugėjo Baltarusijos pareigūnų jėga per sieną į Lietuvą stumiamų migrantų skaičius Dieveniškių kilpos pasienio ruože, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
„Per paskutinę savaitę padaugėjo atvejų, kai Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovai jėga stumia neteisėtus migrantus Gintaro Žagunio užkardos ruože. Pavyzdžiui, vakar buvo neįleistas 71 neteisėtas migrantas ir jie visi bandė atvykti į Lietuvą būtent per šios užkardos ruožą. Tokių grupių buvo ir šiandien“, – žurnalistus pasienio ruože Dieveniškėse informavo R. Liubajevas.
Pasak jo, šiame pasienio poste bus didinamos sienos apsaugos pajėgos, pasitelkiami kariai.
„Siena kontroliuojama ir stebėjimas vykdomas sustiprintu režimu. Taip pat vyksta ir fizinio barjero, ir stebėjimo sistemų įrenginėjimo darbai“, – sakė VSAT vadas.
Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas žurnalistams teigė, kad Dieveniškių pasienio ruože netrukus bus baigta diegti nauja stebėjimo sistema.
Nuo rugpjūčio pradžios pasieniečių į Lietuvą iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius trečiadienį perkopė 7 tūkst. Per praėjusią parą, nuo trečiadienio vidurnakčio iki ketvirtadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 71 migrantui.
AFP-ELTA lapkričio 17-ąją pranešė, esą buvo surengtas Angelos Merkel ir Aliaksandro Lukašenkos pokalbis. Taigi – Baltarusijos prezidentas Lukašenka ir Vokietijos kanclerė Merkel trečiadienį telefonu susitarė, jog migrantų krizė Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje turėtų būti aptarta Minsko ir Briuselio. Apie tai džiugiai raportavo Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
Ką dar žinome apie šį pokalbį? Baltarusijos lyderis ir A. Merkel sutarė, kad problema bus analizuojama „pačiu aukščiausiu lygiu“. Taip įrodinėja valstybinė naujienų agentūra BelTA, cituodama A. Lukašenkos spaudos tarnybą, bei pridurdama, esą „abiejų šalių pareigūnai nedelsiant pradės derybas.“
Tai, beje, jau antrasis šią savaitę kadenciją baigiančios Vokietijos lyderės ir tarptautinės bendruomenės nepripažįstamo Baltarusijos vadovo pokalbis.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ką jis byloja, jei įvykiai klostosi būtent taip, kaip praneša žiniasklaida? Arba Vokietijos kanclerė A.Merkel visiškai prarado sveiką nuovoką, arba ji sąmoningai išduoda pagrindinius Europos Sąjungos principus. Ir vienu, ir kitu atveju turime bjaurų precedentą.
Reikia būti ypač dideliu kvailiu, kad nesuvoktum: oficialusis Minskas specialiai sukurpė nelegalių migrantų krizę prie Lenkijos ir Lietuvos sienos. A.Lukašenka siekia kelių tikslų: jis trokšta priverst Vakarus pripažinti jį teisėtu Baltarusijos vadovu, deda milžiniškas pastangas, kad būtų atšaktos ekonominės sankcijos, taip pat viliasi, kad bus pamiršti gausūs „žmogaus teisių pažeidimai“.
Kokie kiti Lukašenkos tikslai? Jis talkina Kremliui, mėginančiam atitraukti Vakarų dėmesį nuo Ukrainos (galbūt V.Putinas vėl ruošiasi pulti Ukrainą). Neatmestina ir tai, kad skubama sukurti bendrą Rusijos – Baltarusijos valstybę. Ji ypač reikalinga V.Putinui, kad vėl formaliai galėtų tapti prezidentu – vadovautų iki gyvos galvos jau ne tik Rusijai, bet ir Baltarusijai. Bet, norint sulydyti Maskvą ir Minską į vieną darinį, reikia, kad Vakarai bent tyliai pripažintų A.Lukašenką esant teisėtu šalies vadovu.
„Nord Stream 2“ vamzdis. EPA-ELTA nuotr.
Žodžiu, pabėgėlių krizė prie Lietuvos ir Lenkijos sienų sukurpta specialiai – tegul išsigandę Vakarai puola maldauti Lukašenkos ir Putino atsisakyti provokacijų, o Maskva ir Minskas tuomet turės puikią progą reikalauti nuolaidų.
A. Merkel ir V. Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Būdami protingi ir principingi Vakarai privalėjo atsisakyti nuo skambučių, vizitų, flirtų, kol Putinas ir Lukašenka neatsiprašė. Briuselis, Berlynas, Paryžius, Roma, Briuselis, Strasbūras privalo taip konstruoti tarptautinius santykius, kad būtent Lukašenka su Putinu atisklauptų ant kelių. Bet Europos Sąjunga, deja, turi Angelą Merkel, kuri, vos tik kas nutinka, tuoj išsigąsta – puola skambinti į Maskvą ir Minską.
Taigi Lukašenkos – Putino tandemas pasiekė reikšmingą pergalę – pirmoji ant kelių atsiklaupė A.Merkel. Ji pademonstravo ne tik vakarietišką silpnumą, bet ir įžeidė Varšuvą su Vilniumi. Kodėl A.Merkel, prieš skambindama ponui Lukašenkai, nesiteikė atvykti į Varšuvą ir Vilnių konsultacijoms? Jei ES būtų normali sąjunga, Vokietijos kanclerė, prieš ieškodama kontaktų su Lukašenka ir Putinu, privalėjo paklausti lenkų ir lietuvių nuomonės. Ne telefonu paklausti, o atvykdama oficialaus vizito. Bet ji taip nepasielgė. Ji derybas su A.Lukašenka pradėjo mums už nugarų. Atvirai kalbant, mus išdavė, į mus nusispjovė. Kodėl ji taip elgiasi? Gal jau seniai pasirašyti susitarimai, kad, išėjusi į pensiją, ji taps vienos iš Rusijos naftos ar dujų kompanijos garbės pirmininke, konsultante? Gal ji žygiuoja Gerhardo Šrioderio pramintu keliu?
Pašiepiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
O jei A. Merkel nerūpi įsitrinti į Kremliaus kontroliuojamas dujų ir naftos kompanijas, tai kas – tada? Ponia įsivaizduoja esanti Europos gelbėtoja? Deja, tokie gelbėtojai sužlugdys Europą. Jei, iškilus krizei, galima nusispjauti į principą, jog su „diktatoriais ir teroristais nesiderama“, vadinasi, galima šnekučiuotis ne tik su A. Lukašenka. Leistina derėtis su visais – su Šiaurės Korėjos, Kinijos, Sirijos, Talibano, Islamo valstybės vadovais. Taip elgtis galima visoms ES narėms. Net ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Jokių taisyklių, jokių principų. Jei tik ekonomiškai naudinga – nuolaidžiauk, pataikauk?
Karikatūra: Merkel ir Putino tandemas
Lietuva dedasi esanti labai drąsi, principinga, sąžininga. Mes net Kiniją mokome, kaip jai privalu gyventi. Tad jei nebijome Pekino, bent sykį pastatykime į vietą savo sąjungininkę Vokietiją. Išsiųstoje į Berlyną griežtoje protesto notoje Lietuvos URM tegul nurodo: Vokietijos kancleriams, kokiai partijai jie bepriklausytų, privalu svarbius ginčus derinti su Vilniumi. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui privalu išsikviesti „ant kilimo“ Vokietijos ambasadorių ir deramai paauklėti: daugiau tokių kiaulysčių nepakęsime!
Taip turėtų būti. Bet taip, puikiai suprantu, – nebus. Neišdrįsime. Nes tokios europietiškos taisyklės. Lietuva joms, deja, aklai paklūsta. Kinijai akis draskyk, kiek tik nori, o štai Vokietija – šventa karvė. Lietuva pamiršusi posakį: „Viepatie, apsaugok mane nuo blogų draugų, nuo priešų aš ir pats apsisaugosiu”.
Laimė, ne visi – akli. Štai ką parašė šia tema Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) straipsnyje „Pasienio etika“ (BNS): „Tačiau didžiausiai nesėkmė yra geopolitinė. Vakarai lengvai galėtų spausti Baltarusijos režimą ir jo finansuotoją Kremlių. Tačiau jie renkasi šito nedaryti, nes pirkti rusiškas dujas, plauti pinigus, šykštėti lėšų gynybai ir skleisti antiamerikietiškas nuostatas yra lengviau ir populiariau. Rezultatas – kad Lenkija ir Baltijos šalys paliekamos ginti priešakinės linijos ir verčiamos priimti sunkius sprendimus, išvaduodamos nuo jų valstybes, besimėgaujančias šventeivišku neveiklumu. Tai yra gėdinga ir bailu.“
Už šį pareiškimą ponui Edvardui Lukasui – didžiausia pagarba.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovui Gitanui Nausėdai prakalbus apie tai, kad nelegalios migracijos krizę būtų galima išspręsti kalbantis būtent su Aliaksandro Lukašenkos režimu, kuris ir atsakingas už nelegalių migrantų srautą, Prezidentūra akcentuoja, jog Lietuva ir toliau remia griežtą užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Kalbėjimas su Vakarų nepripažintu autokratiniu prezidentu nepaverčia jo teisėtu Baltarusijos lyderiu, pabrėžia Lietuvos vadovas.
„Lietuvos pozicija Baltarusijos režimo atžvilgiu buvo ir bus nuosekli – plečiame sankcijas režimui, reikalaujame paleisti politinius kalinius, surengti demokratiškus rinkimus ir nustoti naudoti migrantus kaip hibridinės atakos ginklus. Visas pasaulis mato režimo įkaitais tapusių migrantų žmogiškąją tragediją. Remiu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones, nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“, – Prezidentūros komunikacijos grupės išplatintame pranešime teigia G. Nausėda. Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį ryte interviu BBC radijui prezidentas G. Nausėda kalbėjo, jog kritika dėl nelegalios migracijos sukeltų humanitarinių problemų pirmiausiai turėtų tekti ne Lenkijai ir Lietuvai, bet A. Lukašenkos režimui.
„Manau, kad yra galimybė išspręsti šią krizę, kreipiantis į poną Lukašenką, kaip ką tik padarė Angela Merkel. Turime kalbėti su žmogumi, kuris yra atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje. Turime kalbėti apie humanitarines problemas ne tik su Lenkija, Lietuva ir kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, bet pirmiausiai su Baltarusija, nes pati Baltarusija atsakinga už įvykius šioje valstybėje“, – BBC radijui teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, kad organizuotą nelegalių migrantų srautą stabdančios Lenkija ir Lietuva pirmiausiai vykdo savo pareigą, užkirsdamos kelią nelegaliai patekti į Vakarų Europos valstybes.
„Turime kreiptis į Europos Sąjungos institucijas ne tik kalbant apie migraciją ir prieglobsčio politiką, bet ir apie fizinio barjero statybą tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos su Baltarusija. Nes Lietuva ir Lenkija šiandien yra kaip Vakarų demokratijos sergėtojos. Mes bandome neleisti šiems žmonėms keliauti toliau į Vokietiją. Stengiamės atlikti savo darbą kuo geriau, saugodami Europos Sąjungą“, – tvirtino G. Nausėda.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Neseniai teko kalbėtis su tautiečiu, geru jaunystės laikų prieteliumi. Jis tuo metu su žmonele buvo užsienyje. Išgirdau mane visiškai nenustebinusius žodžius: „… žinai, nors mes stebime, kas vyksta Lietuvoje, bet per atstumą mažiau stresuojame, kažkaip susidaro toks jausmas, kad tai ne su mumis… bet kai prisimename, kad vis tiek reikės grįžti, šiurpas nupurto…”
Panašiai kalba ne vienas bendratautis – emigrantas.
O kaip mąstančio ir neabejingo žmogaus neims stresas, kai tavo mažoje Tėvynėje vyksta sunkiai suvokiami dalykai. Mums aiškina, kad demokratija pats geriausias valdymo būdas. Kad per rinkimus į valdžią išrenkami patys skaidriausi ir išmintingiausi valstybės sūnūs ir dukros ir jie sąžiningai bei garbingai vykdo savo pareigas, kad pateisintų šį didžiulį pasitikėjimą. Nors garsusis Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis teisingai pasakė, kad demokratija – nevykusi santvarka (ir čia iš karto pasitaisė), bet nieko geresnio pasaulis nesugalvojo“.
Negalima nesutikti su šio didžiojo žmogaus įžvalga su viena esmine išlyga. Kad ši santvarka neišsigimtų, būtina žmones nuo mažens mokyti joje gyventi. O kaip yra dabar? Kaip tūlas rimtas tautietis pasakytų, palaida bala arba chaosas. Kas pas mus moko būti savivaldybės tarybos nariu, meru, Seimo nariu, ministru, Prezidentu? Galų gale ar mokome, kaip dalyvauti savo valstybės kūrime. LR Konstitucijos 4 straipsnis iškilmingai skelbia, kad valstybės suverenas (t.y. šeimininkas) yra Tauta. Jis gali tiesiogiai ar per savo atstovus tvarkyti bendrus mūsų valstybės reikalus. Kas ir yra politika. Žodynai taip mums paaiškina: politika [gr. politikē (epistēmē) — valstybės valdymo menas, valst. reikalų tvarkymo teorija ir praktika; visuomeninė veikla, sauganti klasinius interesus.
Matematikos mokslas
Manau, logiška, jeigu tai reikalų tvarkymo menas – tai to savaime per gimimą neįgyjame. Galime tik išmokti. Juk mokomės visų kitų gyvenimiškų dalykų. Dirbti kitus darbus be mokslo negali. O valstybės reikalus tvarkyti, ką paprasčiau? Keista, bet jau beveik 32 atkurtos nepriklausomybės metus vis bandoma įrodyti buvusio proletariato vado Vladimiro Ulijanovo –Leninio tezę, kad jis įrodys, „jog net virėja gali valdyti valstybę“. Mūsuose tai pastoviai įrodinėja tiek save vadinantys kairieji, tiek dešinieji. Bet bent man jie nei prie sovietų, nei dabar to nesugebėjo įrodyti. Nenoriu įžeisti virėjų, nes tai labai garbinga profesija, bet, kaip sakoma, iš dainos žodžių neišmesi. Šiandien vietoj to, kad mokyti ir ruošti žmones gerai tvarkyti bendrus mūsų reikalus, elgiamasi atvirkščiai. Jau į parlamentą ruošiamasi rinkti tiesiai po mokyklos suolo. Nors iki 21 metų niekaip negalima spėti užbaigti net bakalauro studijų. Ką jau bekalbėti apie bent šiokią tokią gyvenimišką patirtį ir praktiškai nuveiktus realius darbus. Juk net eilinėms pareigoms darbdavys geriau renkasi jau patyrusį, turintį darbo patirtį, o ne tik po mokyklos. O čia į parlamentą, kuris ne tik įstatymus leidžia, bet privalo atlikti ir visų valstybės institucijų parlamentinę kontrolierę. Kai tai daroma, tik kad kažką pamėgdžioti ar įsiteikti, o ne rimtai valstybės vairą laikyti, tada ir gauname tokį apverktiną rezultatą, kokį stebime. Nesvarbu, kokia partija bebūtų, bet kas pas mus išrenkamas į Seimą. Kokią gyvenimišką patirtį ar svarbių darbų bagažą sukaupę buvę ar esantys ministrai. Vieną kitą surasime. O didesnė dalis net vadovavimo patirties, t.y. darbo su didesniais žmonių kolektyvais, neturi. Beje, yra ir tokių, kurie net normalaus išsimokslinimo nesugebėjo pasiekti, o jau ministrai. Tai gal išvis mokytis nereikia? Ar tai tikrai patys išmintingiausi Lietuvos sūnūs ir dukros ir, be to, ar doriausi.
Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
COVID -19 ne iš dangaus nukrito, o atsirado dėl žmogaus grubaus kišimosi į Gyvąją Gamtą. Nuo to dabar kenčiame visi. Ir galime vieni kitus kaltinti kiek norime, bet nuo to niekas nepasikeis. Su šia realybe privalome tiesiog susigyventi. Ne politikai nuo ligų išgydys. Politikai privalo mokėti sukurti tokią sveikatos sistemą, kuri veiktų autonomiškai ir pati adekvačiai reaguotų į iškylančias grėsmes. O tų grėsmių, kaip pranašauja žinovai, dar bus ne viena. Tačiau grėsmių tai yra ir bus, o kur imti gabių politikų? Čia klausimas tikrai vertas milijono.
Juk dabartinių politikų elgesys net trijų krizių (pandemija, hibridinis karas, kainų šuolis) realybėje nebeišlaiko jokios kritikos. Kaip galima būti tokiems elementariai nesuvokiantiems, kad rietis tarpusavyje dabar jau ne tik nebegalima, bet net nusikalstama. Negi neužtenka sveiko proto, jog suprastume, kokios grėsmės pas mus atslinko.
Taip vadinama pabėgėlių krizė čia jau ne tik diktatoriaus A. Lukašenkos, bet ir mūsų politikos strategų atsakomybės dalis. Nors iš tikrųjų tai jau ne pabėgėlių krizė, o pats tikrasis hibridinis karas. Jo formos ir būdai gali būti įvairūs ir ne visi mums iš karto atpažįstami. Mūsiškių atsakomybė glūdi labai paprastame atsakyme. Prieš įsiveliant į kokį nors konfliktą protingas visada numato bent dalį jo pasekmių ir tada sprendžia – verta ar ne. O mūsų užsienio politikos darytojai nusprendė užsiimti (vėl gi matomai iš revoliucionierių pasimokę) eksportuoti liberaliąją demokratiją į Baltarusiją, Rusiją bei dabar dar siūlo ir Kinijai. Tik nesusimąstė, ar Baltarusijos žmones pasiruošę ją priimti. Ar ne primena Afganistano, kur net 20 metų diegėme demokratiją, o jos atsisakyti tautai teprireikė mėnesio. Ne talibai laimėjo. Tauta nepriėmė. Jie negynė tai, kas ne jų. Niekas nesiginčija, kad A.Lukašenka ar V.Putinas diktatoriai, kad jie susidoroja su oponentais. Bet klausimas, ar Lietuvos valdžia yra tam, kad išrinktų/paskirtų Baltarusijos Prezidentą ar ji pagal priesaiką ir Konstituciją privalo rūpintis Lietuvos žmonių gerove.
Juk būti demokratinei santvarkai Baltarusijoje ar Rusijoje gali nuspręsti tik šių valstybių piliečiai. Pati demokratijos samprata tai diktuoja. Tai kodėl mes kaip sovietiniai stachanoviečiai labiausiai spaudėme, kad A.Lukašenkos neliktų. Kai tuo tarpu kitos ES senbuvės tai darė gan vangiai. Ir ką pasiekėme? Ką laimėjome? Nuo mūsų elgesio baltarusiams geriau gyventi pasidarė? Ar A.Lukašenkos nebeliko? Išvada aiški – tiesiog pasielgta karštakošiškai, vaikiškai nesugebant prognozuoti pasekmių.
COVID-19
Tarp kitko, dėl sankcijų, apie kurias čia daug kalbama, bet mažai daroma. Kas įvertino jų pasekmes paprastiems Baltarusijos žmonėms? Juk nereikia būti naiviems, A.Lukašenka asmeniškai nebadaus ir prieglobstį Rusijoje jis turi garantuotą, kaip buvęs Ukrainos kleptomanas Janukovičius. O kad Baltarusija jau Rusijos glėbyje ir kvailiui aišku. Tarp kitko ir oro erdvę į Baltarusiją jau seniai galima buvo jei ne visiškai tai bent gerokai pridaryti. Bet juk reikia dirbti, o ne plepėti. Reikia kiekvienam vadovui daryti konkrečius darbus, o ne tik pareiškimus spaudai ruošti. Juk Irakas neturi sienos su Baltarusija, iš kur daugiausia taip vadinamų pabėgėlių. Aišku, kad lėktuvai su jais skrenda per kitų šalių oro erdvę. Tai kodėl per tiek laiko nesusitarta bent su keliomis valstybėmis, kad tų lėktuvų nepraleistų. Galų gale ES gali dalį nuostolių kompensuoti. Ir šį darbą privalo daryti pats ministras su savo pavaduotojais, o Prezidentas jam padėti paskambindamas tų valstybių kolegoms. Jeigu norime pasiekti konkretų rezultatą, tai dirbkime. Juk bet kokio rango vadovas turi ir dalį tokio darbo, kurį tik pats gali nuveikti ir niekas kitas už jį to nepadarys. Valdžia duota ne tik kabinete sėdėti ir kalbas sakyti, ten reikia ir realius darbus daryti. Bet tai daryti reikia sugebėti. O tai ne kiekvienam duota.
Keistokai stebint situacija atrodo kai kurių mūsų politikų olimpinė ramybė. Toks įspūdis, kad viskas išsispręs savaime. Duok Dieve, kad būčiau neteisus, bet kad tai savaime išsispręs, labai abejotina. Daugiau tikėtinas kitas pavojingesnis scenarijus.Tai greičiau specialiai išprovokuoto karinio konflikto pasienyje grėsmė. Kaip bevadinsime A.Lukašenką, jis mums neligimityvus Prezidentas, o Rusijai atvirkščiai ir jis oficialiai paprašė Rusijos karinės pagalbos. Juk aiškiai kartojasi Sirijos scenarijus. Kai Rusija be skrupulų įsijungė į karą svetimoje šalyje ir JAV su tuo nemaloniu faktu susitaikė. Juk neplaniniai desantininkų mokymai mūsų pasienyje tikrai verčia sunerimti. Matomai tai ne šiaip sau pasivaikščiojimas.
Demokratija
Kodėl apie tai rašau. Todėl, kad mane ir ne tik mane labai jaudina mūsų visų grandžių keista reakcija į vykstančius procesus. Tuo metu, kada prie mūsų sienų sukaupta hibridinio karo tūkstančiai dalyvių (kažkam tai patogiau juos vadinti pabėgėliais), o už jų realūs ginkluoti kariai, matomai valstybėje negali būti svarbesnių uždavinių kaip suvienyti Tautą. Tačiau norint tai padaryti, bent kažkuriam laikui turi būti atidėtos į šalį mūsuose taip mėgstamos politikų tarpusavio rietenos su prieskoniu, kuris kitą tirštesniais purvais apipils. Bei į politinę darbotvarkę šiam laikmečiui neaktualių klausimų tempimas. Kurie mus tik dar labiau supriešina, o ne suvienija.
Chrestomatinis to pavyzdys – rafinuotas bandymas palaipsniui legalizuoti narkotikus. Pradžioje tai buvo slepiama po silpnų narkotikų dekriminalizacijos skraiste. Vėliau tai išplėtota visiems narkotikams. Dabar nueita dar toliau, viešoje erdvėje pradėta dalintis jų vartojimo patirtimi su paslėptu naratyvu, kad tai nieko blogo ir t.t. ir pan. Tas pats vyksta ir su partnerystės įstatymu. Šią problemą reikia spręsti, bet dabar užtektų to, ką siūlo Seimo nario L.Kasčiūno grupė. O vėliau ramesniais laikais gal ir Referendumą galima surengti, nes kaip besisukti, vis tiek kitaip Konstitucijos nepakeisi ir neapeisi. Galų gale šiandien per didelė prabanga bartis. Laikmetis ne tas. Per tai nebelieka laiko užsiimti dar viena didžiule problema, kuri tik auga.
Tai nesustabdomas kainų kadrilius. Vien tik gavus sąskaitas už šildymą žandikaulis ne vienam atvipo ir nebeužsidarė. O benzino kolonėlėse jau greitai litras 95 benzino perkops 1,5€ ir keliaus toliau. Juk aišku, kad energetikos kainos niešvengiamai sukels ir visų kitų prekių bei paslaugų kainas. Taip, kad problemos jau mūsų kieme ir jų tik daugės. Taigi ne laikas dabar antraeiliams ar trečiaeiliams dalykams. O rietenos prabanga, joms turi būt paskelbtas moratoriumas bent iki pavasario. Juk dar yra ir Lenkijos konfliktas su ES, kur vienareikšmiai privalome palaikyti Lenkiją. Jie teisūs. Nes ES – ne Briuselio biurokratai, o suverenių valstybių sąjunga. Bent į tokią stojome.
Narkotikai
Manau skaitančiam dabar aišku, kodėl pradėjau lyg tai nuo nekaltų dalykų, nuo mokėjimo tvarkyti valstybės reikalus. Gera būti valdžioje, kai pas mus ir kaimynus viskas gerai, bet kai susikaupia ne viena, o keletas rimčiausių ir sunkiai jų baigtį prognozuojamų krizinių problemų jų sprendimui reikia ne eilinių gabumų. Ir vien ekspertų patarimų čia neužteks. Patys valstybės politikai ir pareigūnai privalo tapti išmintingais ir veikliais. Tačiau ar užteks tam gyvenimiškos patirties, mokėjimo atlikti konkrečius darbus ir, žinoma, laikmečio svarbos suvokimo kultūros?
Daktaras Algimantas Matulevičius, Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas
