Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai vėlyvą penktadienio popietę buvo nuvykę įvertinti ir susipažinti su pradėtais darbais Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kur penktadienį ryte Lietuvos kariuomenė pradėjo tiesti spygliuotą vielos užtvarą.
„Krašto apsaugos ministerija reaguoja į visus poreikius susidarius ekstremaliai situacijai. Šiandien gyvai įvertinome situaciją pasienyje, esame patenkinti tuo, ką matome. Spygliuotos vielos tvorą įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, ji turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – KAM pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
„Migrantai turi suprasti ir pajusti, kad kelias per Lietuvą nei paprastas, nei greitas, o mes imsimės visų būtinų priemonių, kad ne tik maksimaliai apsunkintume neteisėtai sieną kertančių migrantų patekimą į Lietuvą, bet ir užtikrinsime, kad jų kelionė čia būtų sustabdyta ir jie kuo greičiau grįžtų į savo kilmės šalis“, – pridūrė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Spygliuota viela pradėta statyti Lietuvoje nemažėjant nelegaliai sieną kirtusių migrantų skaičiams. Užtvara montuojama Krašto apsaugos ministerijai aktyviai bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
VSAT duomenimis, šiemet Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje iš viso sulaikyti 1546 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik dvidešimt kartų didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigia, kad šalies policija plačiai įsitraukė į nelegalių migrantų krizės suvaldymo procesus ir siunčia žinutę – Lietuva „pereinamuoju kiemu“ neteisėtiems migrantams netaps.
Generalinio komisaro teigimu, kartu su pasieniečiais policija pradėjo vykdyti transporto priemonių ir asmenų, vykstančių Lenkijos kryptimi, stebėseną, šalyje sustiprintas patruliavimas, atkreipiant dėmesį į asmenų gymį.
„Pradedame su mūsų partneriais pasieniečiais ir muitinės darbuotojais vykdyti vykstančių Lenkijos kryptimi transporto priemonių ir asmenų stebėseną“, – penktadienį žurnalistams sakė R. Požėla.
„Šalies teritorijoje nuo pat pirmųjų dienų yra sustiprintas mūsų patruliavimas, atkreipiant dėmesį į transporto priemones ir juose esančius asmenis, kurie yra neeuropinio gymio. Tikrinamas jų kelionės teisėtumas“, – teigė generalinis komisaras.
Taip pat R. Požėla pažymėjo, kad keičiamasi žvalgybine informacija su kriminaline policija, stebimi procesai socialiniuose tinkluose.
„Dirbama pagal kriminalinės policijos liniją, keičiamasi nuolat žvalgybine informacija tiek su lenkais, tiek su latviais. Stebime, kokie procesai vyksta socialiniuose tinkluose, siekiant gauti tam tikrų informacijų. Lietuvos policija tikrai yra labai plačiai įsitraukusi į pagalbą – naudojami tam tikri rezervai, tačiau tik tokiu būdu, kai tarnybos veikia išvien, galima pasiekti rezultatų“, – teigė jis.
Visos šios priemonės, sako policijos generalinis komisaras, yra tam tikra žinutė, kad Lietuva nėra „pereinamasis kiemas“.
„Mūsų tarnybos labai aiškiai siunčia žinutę tiek Rytams, tiek Vakarams, kad tarnybos neleis asmenims pasinaudoti ar piktnaudžiauti prieglobsčio teise, Lietuva netaps pereinamuoju kiemu“, – teigė R. Požėla. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pastaruoju metu Lietuvos – Baltarusijos pasienį kerta Lietuvai dar nematyti nelegalių migrantų srautai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti daugiau nei 1500 neteisėtų migrantų.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad jos vadovaujamos ministerijos pozicija yra aiški – būtina pradėti pasienyje su Baltarusija statyti tvorą.
Spyglioto tvoros užtvara Baltarusijos – Lietuvos pasienyje. KAM nuotr.
Lietuvoje nemažėjant nelegaliai sieną kirtusių migrantų skaičiams, penktadienį Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, pasienyje nedelsiant pradėjo tiesti koncertiną – spygliuotą vielos užtvarą, sakoma pranešime.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, montuojama užtvara reikšmingai pristabdys kertančius sieną migrantus, o tai leis patruliuojantiems pasieniečiams ir kariams juos pastebėti greičiau.
„Tai bus spygliuota viela, ją įveikti yra sudėtinga ir pavojinga, todėl tokia užtvara turi reikšmingą stabdomąjį poveikį“, – sakė A. Anušauskas.
Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad šiuo metu su Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra aktyviai bendradarbiaujama, o iš Lietuvos kariuomenės pusės bus teikiama visa prašoma parama – nuo logistikos iki karių paramos.
Pasienyje su Baltarusija sulaikytas dar 131 migrantas. VSAT nuotr.
Nuo pirmadienio ryto iki antradienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 131 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusį migrantą.
Pastarąją parą daugiausia jų įkliuvo Varėnos rajone, praneša pasieniečiai. VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 363 neteisėti migrantai. Be Irako piliečių, tarp sulaikytųjų daug migrantų iš Kongo, Kamerūno ir Gvinėjos.
Iš 131 migranto 68 sulaikė Varėnos rajone sieną su Baltarusija saugantys Aleksandro Barausko užkardos pasieniečiai.
Po 22 užsieniečius sulaikė Druskininkų savivaldybėje ir Ignalinos rajone sieną saugantys Druskininkų ir Puškų užkardų pareigūnai. Dar migrantų sulaikyta Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose.
Druskininkų pasieniečiai pirmadienį gavo progą šiek tiek atsikvėpti, nors, pirminiais duomenimis, per penkias pastarąsias dienas jų sulaikytų neteisėtų migrantų skaičius – 438 – yra didžiausias tarp visų VSAT užkardų.
Pirmadienį iki tol sulaikyti užsieniečiai iš Druskininkų buvo išvežti į Alytaus rajono savivaldybės suteiktas patalpas.
Taip pat neteisėti migrantai jau anksčiau buvo apgyvendinti Alytaus miesto, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytųjų apgyvendinimas vyksta ir VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje bei Pasieniečių mokykloje Medininkuose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Antradienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti VSAT užkardose esantys užsieniečiai.
Jiems bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienio posėdyje dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 363 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra septyniolika kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 599. Taip pat sulaikyti 192 Kongo, 109 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 57 Irako bei kitų šalių piliečiai.
Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai.
Be to, pasieniečiams į pagalba atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Neteisėti migrantai. VSAT nuotr.
Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto pasieniečiai, pirminiais duomenimis, sulaikė 160 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1 098 neteisėti migrantai. Trečią parą iš eilės nelegaliai į Lietuvą bandantys patekti užsieniečiai dažniausiai renkasi kelius per Druskininkų savivaldybės teritoriją.
Nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio ryto Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai sulaikė 160 migrantų. 23 iš jų peržengę sieną iš Baltarusijos įkliuvo Varėnos, Ignalinos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Likusius 137 migrantus Druskininkų savivaldybės ribose sulaikė šiame kurorte veikiančios užkardos pasieniečiai. Incidentų ar pasipriešinimo VSAT pareigūnams atvejų pastarąją parą neužfiksuota.
Pasak VSAT patarėjo Giedriaus Mišučio, nemaža dalis Druskininkų pasieniečių sulaikytų migrantų pasakoja panašias istorijas, kodėl savo neteisėtoms kelionėms pasirinko Lietuvą. Esą jie studijavo Gardine veikiančiose aukštosiose mokyklose ir neseniai vietinė valdžia tokiems studentams įvedė naujus mokesčius. Taip pat esą jie buvo iškeldinti iš studentų bendrabučių, todėl turėjo palikti Baltarusiją. Tokie migrantai pasakoja, kad kadangi Gardinas yra labai arti Lietuvos, todėl jie pasirinko šią šalį, o ne, pavyzdžiui, Lenkiją.
Pirminiais duomenimis, per tris pastarąsias dienas Druskininkų užkardos pareigūnai sulaikė 316 neteisėtų migrantų.
Didelė dalis sulaikytų užsieniečių šeštadienį iš Druskininkų buvo išvežti į VSAT Užsieniečių registracijos centrą Pabradėje bei Alytaus ir Ignalinos savivaldybių suteiktas patalpas. Nelydimi nepilnamečiai iš Druskininkų ir Kapčiamiesčio užkardų buvo apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.
Sekmadienį toliau derinami veiksmai, kur bus apgyvendinti Druskininkų ir kitose užkardose esantys užsieniečiai.
Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai, sprendžiamas klausimas dėl sulaikytųjų apgyvendinimo vietų. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.
Vyriausybė penktadienį dėl smarkiai išaugusios neteisėtos migracijos į Lietuvą paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 1 098 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik dvylika su puse karto didesnis, nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72. Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradėjo Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Dėl neteisėtos migracijos Vyriausybė penktadienio vakarą sušauktame posėdyje paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.
Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas, kad būtų galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, sakoma Vyriausybės pranešime.
Šią parą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, Lietuvos sieną iš Baltarusijos pusės kirto dar 150 neteisėtų migrantų. Daugelis iš jų jau pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs vienuolika kartų, iki šiandienos įskaitytinai sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Pernai Lietuvos pasienyje buvo sulaikytas 81 toks užsienietis.
2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 481. Taip pat sulaikyti 57 Irano, 51 Sirijos, 46 Baltarusijos, 28 Rusijos, 13 Gvinėjos, 12 Turkijos, 10 Šri Lankos bei kitų valstybių piliečiai ar jais prisistatę asmenys. Ši pilietybių statistika tyrimų metu, kai bus tiksliai nustatyta pastarąją parą sulaikytųjų pilietybė, gali pasikeisti. Prognozuojama, kad ir toliau migracijos srautai didės.
Pasieniečiai, pasitelkę sraigtasparnį, atidžiai stebi situaciją, ar nėra Baltarusijos pusėje susibūrusių didelių migrantų grupių.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui, VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių, skirta papildomų techninių išteklių. Be to, pasieniečiams į pagalbą atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų. Pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) pareigūnai.
Vis intensyvesnius nelegalių migrantų srautus pasienyje su Baltarusija patiriančiai Lietuvai paramą išsakė ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji patikino, kad Europos Sąjunga mūsų šalies nepaliks vienos susidūrus su šiais iššūkiais. Be to, EK pirmininkė pripažino, kad nelegalių migrantų krizė pasienyje su Baltarusija yra „politiškai motyvuotas modelis“.
„Stebime tam tikrą politiškai motyvuotą modelį. Europos Komisija ir Europos Sąjunga yra su jumis šiuo sudėtingu metu“, – penktadienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje sakė U. von der Leyen.
Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija Turkijos turima patirtis neteisėtos migracijos stabdymo srityje būtų labai svarbi, sprendžiant Baltarusijos prieš Europą vykdomą hibridinę ataką, pasitelkiant nelegalią migraciją prieš Lietuvą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Turkijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimas. URM.lt nuotr.
„Neteisėta migracija, siunčiant į Lietuvą migrantus iš Irako ir Sirijos, yra Baltarusijos atsakas į̨ Europos Sąjungos įvestas sankcijas. Turkijos turima patirtis neteisėtos migracijos stabdymo srityje būtų labai svarbi, sprendžiant šią dirbtinai sukeltą krizę“, – Italijoje po sekmadienį įvykusio susitikimo su Turkijos kolega Mevlütu Çavuşoğlu sakė G. Landsbergis.
Ministrai, kurie pirmadienį dalyvauja Globalios koalicijos kovai prieš Daesh/ISIS užsienio reikalų ministrų susitikime, taip pat aptarė saugumo situaciją Rytų partnerystės regione, sakoma pranešime.
Turkijos užsienio reikalų ministras priėmė G. Landsbergio kvietimą atvykti į̨ Ukrainos reformų konferenciją, kuri liepos 7–8 dienomis vyks Vilniuje.
Šeštadienį pasieniečiai sulaikė 39 neteisėtus migrantus, kurie nelegaliai kirto sieną iš Baltarusijos. Tarp šių užsieniečių yra tokių, kurie prisistato Gambijos, Gvinėjos ir Maroko piliečiais, praneša VSAT. Šiemet neteisėtų migrantų iš šių valstybių VSAT pareigūnai dar nebuvo sulaikę. Tokie sulaikytieji neturi dokumentų, todėl jų tapatybės dar bus nustatinėjamos. Sekmadienis, pasak pasieniečių, irgi prasidėjo migrantų sulaikymais.
Šeštadienį ryte Varėnos rajono Kaziukonių kaimo prieigose VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai sulaikė du dokumentų neturėjusius iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius ir Gambijos piliečiais prisistačiusius asmenis.
Dar keturis sienos pažeidėjus be dokumentų VSAT pareigūnai ryte sulaikė ties Varėnos rajono Šulų ir Paąžuolės kaimais. Jie prisistatė Gvinėjos piliečiais.
Tos pačios rinktinės Purvėnų pasienio užkardos pareigūnai šeštadienį popiet Varėnos rajono Papiškių kaimo ribose sulaikė ką tik sieną iš Baltarusijos kirtusius du migrantus. Dokumentų neturėję užsieniečiai prisistatė Maroko piliečiais.
Darbo šeštadienį netrūko ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnams. Jie Lazdijų rajono Volskų kaimo ribose šeštadienio rytą ir popietę surengė tris sulaikymus. Du kartus įkliuvo po du migrantus. Visi keturi dokumentų neturėjo ir prisistatė Irako piliečiais. Trečio sulaikymo metu įkliuvo net 17 migrantų be dokumentų, irgi prisistačiusių Irako piliečiais.
Tuoj po vidudienio Lazdijų rajono Pertako kaimo prieigose Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai sulaikė tris Sirijos piliečiais prisistačiusius neteisėtus migrantus, irgi neturėjusius dokumentų.
Kaip jau skelbė VSAT, šeštadienį naktį neteisėti migrantai buvo sulaikyti ir ties Ignalinos rajono Smilginiškės kaimu. Tąkart VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai sulaikė ką tik iš Baltarusijos sieną neteisėtai kirtusius septynis asmenis. Jie turėjo Irako piliečių dokumentus.
Iš viso šeštadienį VSAT pareigūnai sulaikė 39 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Didžioji dauguma sulaikytųjų pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Visiems užsieniečiams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo jie yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai.
Sekmadienio rytas irgi prasidėjo neteisėtų migrantų sulaikymais. Lazdijų rajone Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai sulaikė keturis sieną su Baltarusija kirtusius Irako piliečiais prisistačiusius asmenis be dokumentų. Švenčionių užkardos pasieniečiai Švenčionių rajone irgi sulaikė keturis užsieniečius be dokumentų. Pirminiais duomenimis, jie prisistato Indijos piliečiais.
VSAT duomenimis, iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 555 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra beveik septynis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius. Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104.
Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausiai yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 361. Taip pat sulaikyti 46 Irano, 45 Sirijos, 39 Baltarusijos, 17 Rusijos, 11 Turkijos, 10 Šri Lankos, 6 Tadžikistano, po 4 Gvinėjos ir Indijos, 3 Afganistano, po 2 Jemeno, Egipto, Maroko ir Gambijos bei 1 Somalio piliečiai ar jais prisistatę asmenys.
Pastaruoju metu labai išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.
Prie sienos su Baltarusija VSAT pareigūnai sulaikė 58 neteisėtus migrantus. VSAT nuotr.
Švenčionių ir Ignalinos rajonuose pasieniečiai sulaikė į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai įžengusius 58 migrantus. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams iš viso įkliuvo keturios tokių užsieniečių grupės.
Šeštadienio pavakarę ir vakare VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio užkardos pareigūnai Švenčionių rajone sulaikė ką tik į Lietuvą patekusias dvi migrantų grupes po penkis asmenis.
Sekmadienio naktį Ignalinos rajone tos pačios rinktinės Puškų pasienio užkardos pasieniečiai irgi sulaikė dvi iš Baltarusijos įėjusias asmenų grupes – 21 ir 27 asmenis.
Iš viso sulaikyti 58 migrantai. Pirminiais duomenimis, didžioji dauguma jų neturi dokumentų. Tarp sulaikytųjų yra įvairaus amžiaus moterų, vyrų, nepilnamečių ir mažamečių. Užsieniečiai Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio.
Visiems sulaikytiesiems bus atliekami testai dėl COVID-19. Nustatinėjamos užsieniečių tapatybės. Jie apgyvendinami įvairiuose VSAT padaliniuose.
Įvykiai tiriami, jų aplinkybės tikslinamos.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 387 neteisėti migrantai. Daugiausia tarp jų yra Irako piliečių. Šis skaičius yra beveik penkis kartus didesnis, nei buvo per visus 2020-uosius.
Pernai sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104.
Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams padeda pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį Pabradėje, šalia Užsieniečių registracijos centro (URC), pradėtos statyti palapinės.
„Keturis kartus išaugus neteisėtų migrantų srautams ir užpildžius URC – palapinių miestelis tapo neišvengiama būtinybe. (…) Kaimyninėje Baltarusijoje susiklosčiusi nestabili bei sunkiai prognozuojama politinė padėtis, nulėmusi pasikeitusį Lietuvos ir Baltarusijos pasienio institucijų bendradarbiavimo pobūdį, ir vis dar suvaržytas judėjimas tarp Europos Sąjungos šalių – tai pagrindiniai neteisėtos migracijos srautus formuojantys veiksniai”, – Vidaus reikalų ministerijos pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.
Planuojama, kad pirmadienį teritorija bus aptverta ir pirmoji stovykla bus visiškai įrengta. Iš viso ketinama įrengti dvi stovyklas, kur 80 vietų būtų skirta asmenims izoliuotis dėl karantino ir 270 vietų – jiems apgyvendinti. Šiuo metu atvykėliai iš trečiųjų šalių apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre ir Pasieniečių mokykloje. Pastarojoje šiuo metu jų yra 17.
Iš viso nuo metų pradžios sulaikyti 328 trečiųjų šalių piliečiai, kurie neteisėtai kirto Lietuvos valstybės sieną iš Baltarusijos. Nuo birželio 1 d. iki birželio 11 d. neteisėtai sieną kirto 140 migrantų.
Vidaus reikalų ministerija, skelbia, kad šiuo metu sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai.
Dieveniškių kilpoje, supamoje Baltarusijos teritorijos, artimiausiu metu pradės darbą ir policijos pajėgos. Taip pat ketinama įtraukti ir savivaldą sprendžiant neteisėtai atvykusių migrantų izoliavimo klausimus.
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dieveniškių̨ kilpoje su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais pirmadienį apsilankęs komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš visko sprendžiant galima daryti išvadą, jog Lietuvą Baltarusijos režimas tikslingai pasirinko taikiniu.
Pasak jo, būtent Baltarusijos pasienyje su Lietuva fiksuojami didžiausi nelegalios migracijos srautai. Analogiškų bandymų nelegaliai kirsti valstybių sieną, akcentuoja NSGK pirmininkas, nėra Baltarusijos pasienyje su Latvija ar Lenkija.
„Išvadą, kad Lietuva pasirinkta kaip Baltarusijos režimo taikinys, sutvirtina tai, kad Latvijos nelegalios migracijos grafoje yra nulis, o į Lenkiją beldžiasi daug mažiau migrantų nei į Lietuvą“, – feisbuke pirmadienį rašė L. Kasčiūnas.
„Nelegalių migratų srautai koreliuoja su keturiais kas savaitiniais komercinių oro linijų reisais iš Bagdado ir Stabulo į Minską. Galima modeliuoti, kad blogiausias migrantų iš Irako bei Sirijos skaičius per savaitę gali siekti 200-300 asmenų“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Konservatoriaus teigimu, nors nelegalių migrantų srautai analogų neturintys, situacija visgi yra kontroliuojama. Kartu, pažymi politikas, nepaisant migrantų retorikos, akivaizdu, kad didžioji dalis jų sieną kirsti bando dėl ekonominių, o ne dėl politinių priežasčių.
„Migrantai yra išmokę magišką žodį „Asylum!“ (politinis prieglobstis), po kurio pagal tarptautinius įsipareigojimus net ir sulaikius nelegalius migrantus Lietuva turi pradėti politinio prieglobsčio prašymo pagrįstumo nagrinėjimo procedūrą, kai iš tiesų absoliuti dauguma jų yra tiesiog ekonominiai migrantai“, – teigė jis,
„Turime būti pasirengę vykdyti į kilmės šalis grąžinamų asmenų deportaciją (ar jų konvojavimą), nes viena efektyviausių kovos su nelegalia migracija priemonių yra sėkmingas ir efektyvus asmenų grąžinimas į kilmės šalį“, – socialinio tinklo paskyroje rašė L. Kasčiūnas.
Penktadienį komentuodamos situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
„Pastaruoju metu Baltarusijos režimas gerokai padidino hibridinį spaudimą Lietuvai ir vienas iš to požiūrių yra padidėjusi nelegali migracija“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su ministre A. Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių. Praėjusią parą mes sulaikėme 52 nelegalius migrantus, o per paskutinius 5 mėnesius fiksuojame didžiulį nelegalių migrantų skaičių“, – šalies vadovo patarėjai antrino A. Bilotaitė.
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
Pastarąją savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas stipriai išaugęs nelegalių migrantų srautai.
Muitinės muziejaus eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
Šeštadienio naktį Lazdijų rajone Kapčiamiesčio užkardos pasieniečiai sulaikė dar 20 iš Baltarusijos sieną pažeidusių neteisėtų migrantų. Pirminiais VSAT duomenimis, tai gali būti Kirgizijos ir Tadžikijos piliečiai.
Šeštadienį apie 2 val. nakties VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos patruliai ties Lazdijų savivaldybės Pertako kaimu sulaikė ką tik iš Baltarusijos neteisėtai sieną perėjusią asmenų grupę. Ši vieta yra Pertako miške. Sulaikyme dalyvavo ir VSAT kinologas su tarnybiniu šunimi.
Iš viso buvo sulaikyta 20 asmenų. Dauguma jų turėjo asmens tapatybės dokumentus. Pirminiais duomenimis, tai gali būti Tadžikijos ir Kirgizijos piliečiai.
Šeštadienį ryte Kapčiamiesčio užkardoje pasieniečiai apklausė sulaikytuosius. Jiems bus atliekami testai dėl COVD-19.
Įvykis tiriamas, jo aplinkybės tikslinamos, praneša VSAT.
Pastaruoju metu padaugėjus atvejų, kai į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bando patekti migrantai, kontroliuoti sieną su Baltarusija pasieniečiams padeda papildomos pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos ir Šaulių sąjungos. Čia taip pat komandiruoti VSAT pareigūnai iš kitų padalinių bei skiriami papildomi techniniai resursai. VSAT ėmėsi ir kitų priemonių sienos su Baltarusija apsaugai stiprinti.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti apie 270 neteisėtų migrantų, daugiausiai Irako piliečiai. Šis skaičius yra daugiau kaip tris kartus didesnis nei buvo per visus 2020-uosius.
Italija neleidžia švartuotis migrantus gabenantiems laivams. EPA-ELTA nuotr.
Italijos dešinysis radikalas vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis neleidžia italų pakrančių apsaugos laivui su 135 migrantais įplaukti į kurį nors šalies uostą. Vyriausybė Romoje „oficialiai paprašė Europos Komisijos koordinuoti laive esančių migrantų padalijimą“, pranešė Vidaus reikalų ministerijos šaltiniai. Kol tai nebus padaryta, laivas esą negalės švartuotis Italijoje.
135 žmonės nuo ketvirtadienio yra pakrančių apsaugos gelbėjimo laive. Anot Romos, jie taip lauks tol, kol Europos Komisija oficialiai neatsakys į prašymą.
Migrantai dvejomis guminėmis valtimis plaukė Viduržemio jūra. Vieną jų ketvirtadienį aptiko Tuniso žvejai. Į pagalbą pašaukta Italijos pakrančių apsauga tada į gelbėjimo laivą priėmė 80 žmonių.
Dar apie 50 žmonių trečiadienį rado italų žvejų laivas – Maltos pakrančių apsaugos kontrolės zonoje. Tačiau Maltos pakrančių apsauga neatsiliepė, sakė italų žvejų laivo kapitonas Carlas Giarratanas.
Galiausiai atskubėjusi Italijos pakrančių apsauga 50 migrantų nugabeno į gelbėjimo laivą „Gregoretti“, kuriame jau buvo Tuniso žvejų rasti pabėgėliai.
Matteo Salvinis. EPA – ELTA nuotr.
Europos Sąjungoje jau ilgai nesiliauja ginčai dėl migrantų, kurie Viduržemio jūra bėga į Europą, padalijimo. Italija neleidžia laivams su pabėgėliais įplaukti į savo uostus, kol neišsiaiškinama, kurios kitos šalys priims žmones. Todėl laivai su išsekusiais migrantais neretai dienas ar savaites dreifuoja jūroje.
A. Babišas – Čekijos ministras pirmininkas. EPA-ELTA nuotr.
Čekijos premjeras Andrejus Babišas pareikalavo griežtesnės ES pabėgėlių politikos. „Mes pirmiausiai turime pasiųsti aiškų signalą, kad Europa (pabėgėliams) uždaryta ir daugiau niekas čia negali atvykti“, – interviu Prahos dienraščiui „Pravo“ sakė dešiniojo populistinio judėjimo ANO įkūrėjas.
Kartu Europos žinia, anot A. Babišo, turi skambėti taip: „Likite namuose, tada mes padėsime jums ten!“ Ministras pirmininkas pabrėžė, kad svarbu kalbėti aiškiai. „Jei aš pasakiau, kad mes nepriimsime nė vieno nelegalaus migranto, tai taip ir bus“, – aiškino A. Babišas.
Čekijos premjeras dar kartą atmetė pabėgėlių padalijimą ES šalims pagal kvotas. „Aš savo europiečiams pokalbių partneriams nuolat sakau savo nuomonę, kad niekas negali priversti mūsų ką nors priimti. Tik Čekija sprendžia, kas pas mus gali gyventi“, – sakė jis.
Iš Slovakijos kilęs verslininkas A. Babišas Čekijoje tapo multimilijardieriumi. Jis Čekijoje mėgstamas ne tik dėl savo prieš pabėgėlius nukreiptos retorikos, bet ir dėl to, kad pateikia save kaip kovotoją su „korumpuotu elitu“.
Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, bet ką šie pokyčiai atneš Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą. Ar netaps masinė emigracija dar didesniu galvos skausmu Kijevui?
Ukraina kenčia dėl emigracijos
Ukrainos gyventojų skaičius mažėja jau ketvirtį amžiaus ir visos prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje šio reiškinio stabilizuoti nepavyks. Atvirkščiai, Ukrainą krečia ekonominė, finansinė, karinė ir socialinė krizė, todėl gyventojų nuotaikos labai prastos. Tereikia mažų paskatų, kad emigracijos srautai pradėtų didėti.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Šiemet statistikai fiksuoja, kad Ukrainoje gyvena apie 42,5 mln. gyventojų, tai beveik 10 mln. žmonių mažiau nei prieš 20 metų. Be to, kad Ukrainoje daugiau žmonių miršta, nei gimsta, prisideda ir labai didelė emigracija. Skaičiuojama, kad vien piliečių užsienyje gyvena ir dirba apie 5 milijonus. Didžiausios bendruomenės įsikūrusios Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir kitur. Tai labai didelė išeivių bendruomenė net Rytų Europos, kur visos šalys kenčia dėl emigracijos, kontekste.
Taigi Europos Sąjungos šalių ryžtas panaikinti vizų režimą ir leisti laisvai atvykti ukrainiečiams į Šengeno zoną gali dar labiau padidinti migraciją iš Ukrainos.
Ukrainiečių jau gausu visoje Europoje
Nedideliame Vakarų Ukrainos miestelyje Berehovėje prie sienos su Vengrija beveik visų automobilių numeriai vengriški. Dauguma žmonių klauso vengrų radijo, gatvių užrašai taip pat vengriški, o ir gyventojai savo miestelį mielai vadina Beregszász. Dauguma šios Ukrainos dalies gyventojų yra vengrų kilmės ir pagal Budapešto įstatymus turi teisę į dvejopą pilietybę, vadinasi, ir teisę į emigraciją ir ja mielai naudojasi. Kasmet maždaug po 500 vietos gyventojų atvyksta į Vengriją ir paprašo suteikti jiems pilietybę, o paskutiniu metu susidomėjimas tokia galimybe itin jaučiamas.
Be oficialios imigracijos į Vengriją, veikia ir nelegalus žmonių gabenimo tinklas, kur migrantų skaičius gali būti kelis kartus didesnis. Juodojoje rinkoje už fiktyvius dokumentus ir popierių, kad žmogus yra vengrų kilmės, sutvarkymą reikia mokėti 5–30 tūkst. eurų. Tai labai dideli pinigai Ukrainoje, todėl dažniau pasirenkamas tiesiog nelegalus sienos kirtimas. Nedidelio Vengrijos kaimo Kišpalado, esančio šalia sienos su Ukraina, meras pasakoja, kad per paskutinius kelerius metus šio kaimo gyventojų daugiau nei padvigubėjo, o dauguma naujų gyventojų (apie 800) yra iš už sienos.
Ukrainiečiai vyksta į Vengriją, Slovakiją, Čekiją, Estiją, o didžiausia bendruomenė iš Europos Sąjungos šalių įsikūrusi Lenkijoje. Ekspertai sako, kad migrantų iš rytų šioje šalyje gali būti apie 600 tūkstančių. Pradžioje darbininkai atvyksta trumpam, vėliau prašo ilgalaikės vizos, atsiveža šeimas, tada prašo pilietybės ir jau dingsta iš oficialiosios imigrantų statistikos. Nemaža dalis oficialiai atvykusių į Lenkiją nepasilieka joje, o traukia toliau į Vakarus. Kaip ir Vengrijoje, pastaruoju metu atvykėlių srautai didėja.
Prielaidos migracijai į Europos Sąjungą
Europoje ekonominė situacija gerėja, daugėja darbo vietų, ekonomika atsigauna, o Ukrainoje šviesių atsigavimo ženklų mažai, be to, yra ir kitų prielaidų, kodėl pagrįstai galima tikėtis padidėsiančio migracijos srauto.
Europoje kalbama apie vizų panaikinimą, o Rusijoje priešingai, garsėja kalbos apie vizų ukrainiečiams įvedimą. Rusijoje dirba apie 2,5 mln. Ukrainos piliečių, o neoficialiai tokių gali būti dar daugiau. Jeigu Rusija pradėtų taikyti jiems vizų režimą arba kitaip imtų riboti galimybę dirbti, tai ką tie žmonės darytų? Ukrainoje ekonominė situacija ir taip yra bloga, darbo vietų trūksta, o nedarbo lygis labai aukštas. Vizų panaikinimas į Europos Sąjungą būtų labai patraukli galimybė pakeisti darbo vietą.
Ukrainiečiai emigruoja į Rusiją ne iš gero gyvenimo tėvynėje. Dėl karo šalies rytuose Ukrainoje atsirado1,7 mln. persikėlėlių iš okupuotų teritorijų. Jiems sunkiai sekasi integruotis kituose šalies regionuose – rasti būstą ir įsidarbinti. Net 56,4 proc. negali rasti darbo. Tai labai didelė problema ir taip ekonominių bėdų kamuojamoje valstybėje, o darbo neturėjimas yra labai rimta paskata išvykti.
Vis dėlto labiausiai masinę emigraciją į Europos Sąjungą skatina labai prastos gyventojų nuotaikos. Žmonės nepasitiki savo vyriausybe, netiki valstybe, politikais, o be to, kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse, gyventi Vakaruose yra ir socialinio statuso klausimas. Vakarai buvusiems sovietiniams žmonėms yra gerovės, klestėjimo, prestižo ir aukštesnės klasės sinonimas. Ukrainoje žmonės iš Vakarų yra labai gerbiami ir jiems pavydima. Taigi nenuostabu, kad vyraujant depresinėms nuotaikoms net 65 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš Ukrainos, tai kur kas daugiau nei prieš metus, rodo sociologinė apklausa.
Kas laimi, o kas pralaimi iš ukrainiečių migracijos
Ukrainos prezidentas P. Porošenka neseniai pakartojo, kad tikisi kuo greitesnio vizų panaikinimo savo šalies piliečiams. Ukraina dėl tokio politinio sprendimo, kuris, tikėtina, sukels dar didesnę emigraciją, galėtų šiek tiek laimėti – sumažėtų socialinė įtampa. Valstybėje dabar labai neramu, daug protestų, mitingų, todėl jeigu labiausiai nepatenkinti išvyktų, galima būtų tikėtis didesnės rimties visuomenėje. Galėtų sumažėti spaudimas ir darbo rinkai, nes akivaizdu, kad šalis nepasiruošusi greitu metu sukurti daug darbo vietų, taip pat padidėtų pinigų perlaidų iš užsienio.
Ukrainos vėliava
Vis dėlto tokie „laimėjimai“ būtų apgaulingi, nes ilguoju periodu socialinės problemos dar labiau didėtų. Išvykti labiausiai linkę darbingi, sveiki ir vaikų galintys susilaukti jauni žmonės, o socialiai pažeidžiami liktų, taigi giluminės visuomenės problemos niekur nedingtų, o tik paaštrėtų.
Europos Sąjungos valstybės galėtų pasinaudoti ukrainiečių noru emigruoti. Pirmiausia iš to galėtų išlošti Rytų Europos šalys, pačios kenčiančios dėl emigracijos. Kaip rodo tyrimai, dėl kalbos barjero, artimų kultūrinių ryšių ir gero susisiekimo ukrainiečiai mielai pasirenka gyvenimui Rytų ir Vidurio Europos šalis. Tai yra galimybė Vidurio Europai stabilizuoti savo gyventojų skaičių.
Kitos Europos ir pasaulio valstybės labiausiai domisi galimybe prisikviesti Ukrainos talentų, galinčių sukurti didžiausią pridėtinę vertę. Per dvejus metus ES ir JAV prisiviliojo apie 9 tūkst. taip pageidaujamų informacinių technologijų specialistų. Izraelis, kuris sprendžia savo demografines problemas su palestiniečių bendruomene, atidarė specialią atstovybę Kijeve ir vilioja žydų kilmės gyventojus vykti į Pažadėtąją žemę. Tokia galimybe jau pasinaudojo 3,2 tūkst. žmonių, o skaičiuojama, kad potencialiai tokių persikėlėlių galėtų būti iki 260 tūkstančių.
Vizų ukrainiečiams panaikinimas galbūt pridės šiek tiek svorio Ukrainos pasui, palyginti su Rusijos pasu, tačiau tai gali išprovokuoti masinę migraciją į Europą. Darbštūs, kultūriškai artimi ir nuosaikūs slavai mielai laukiami senėjančioje Europoje, bet tai gali būti Pyro pergalė Ukrainai kuriant klestinčią valstybę.
Panevėžyje penktadienį trys Latvijos gyventojai ir lietuvis ūkininkas išgirdo nuosprendį dėl neteisėto nelegalų gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją. Jie pasieniečiams įkliuvo Ignalinos rajone, kai buvo gabenami iš Baltarusijos nelegaliai atvykę du Afganistano piliečiai ir vyras iš Irako su žmona bei penkiamete dukra.
Į kaltinamųjų suolą Latvijoje gyvenančius I. R., B. S., G. G. bei Ignalinos rajono ūkininką R. B. atvedė kaltinimai gabenus ir slėpus neteisėtai į Lietuvos teritoriją patekusius asmenis.
Iš Briuselio į Lietuvą atskriejo dvi žinios – pirmoji, kad Lietuva turi priimti 207 nelegalius migrantus iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, antroji, kad geriau Lietuva priimtų 710 nelegalių migrantų.
Kur ta riba, kiek mes turėsim jų primti? Ar gali Lietuva atsisakyti migrantų? Ar mes turime galimybę spręsti migracijos klausimus savarankiškai?
