Visuotinis atšilimas aplenkė branduolinio karo šešėlį ir tapo didžiausia žmoniją kamuojančia grėsme, įspėja buvęs Kolumbijos prezidentas ir 2016 m. Nobelio taikos premijos laureatas Juanas Manuelis Santosas.
 
„Po Antrojo pasaulinio karo visas pasaulis susidūrė su branduolinio karo grėsme“, – Pasaulio žaliosios ekonomikos viršūnių susitikime Dubajuje sakė užkietėjęs aplinkosaugininkas J. M. Santosas.
 
„Branduolinio karo grėsmė išlieka, bet turime kai ką užtikrinto ir gerokai blogesnio. Tai yra klimato kaita. Jei nesiimsime veiksmų, žūsime. Turime veikti, kad išgyventume“, – įspėjo jis.
 
Už savo pastangas užbaigti 50 metų vykusį Kolumbijos pilietinį karą 2016-aisiais Nobelio taikos premija apdovanotas J. M. Santosas taip pat sulaukė pagyrų už savo žaliąją politiką.
 
Konferencijoje susirinkę ekspertai ragino imtis ryžtingesnių veiksmų siekiant 2015 m. Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų. Paryžiuje beveik visos pasaulio valstybės sutarė neleisti vidutinei pasaulio temperatūrai pakilti labiau nei 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su iki pramonės revoliucijos buvusia temperatūra.
 
Ekspertai taip pat paragino imtis veiksmų mažinant anglies emisiją ir sparčiau įgyvendinti atsinaujinančios energetikos projektus bei įvesti mokesčius anglies taršai.
 
„Kai kurios šalys vis dar mano, kad judėjimas žaliosios ekonomikos link yra prabanga. Iš tiesų, tai tapo savotišku klausimu – būti ar nebūti“, – sakė Pasaulio žaliosios energetikos tarybos pirmininkas Mohamedas Kafafy, suorganizavęs konferenciją kartu su Dubajaus miesto valdžia.
 
M. Kafafy teigimu, iš anglies mokesčių gautos lėšos turėtų būti naudojamos žaliosios ekonomikos ir atsinaujinančių išteklių iniciatyvoms skatinti.
 
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) šį mėnesį paragino daugiausiai pasaulyje klimatą teršiančias per artimiausią dešimtmetį įvesti mokesčius anglies emisijoms, kurie siektų 75 dolerius už toną. Taip esą klimato kaita būtų sulaikyta.
 
Šiltnamio efektą sukeliančias dujas išskiria įvairūs ūkio sektoriai, nuo energetikos iki gamybos, laivybos ir žemės ūkio.
 
Mokesčiai anglies emisijai galėtų paskatinti verslą sumažinti taršą. TVF teigimu, tokie mokesčiai yra pats efektyviausias būdas kovoti su visuotiniu atšilimu.
 
Jungtinių Tautų (JT) generalinio sekretoriaus pavaduotojas klimato kaitai Ovais Sarmadas įspėjo, kad pasaulis susiduria su egzistencine krize.
 
„Turime visus susitarimus, įstatymus ir įrankius. Dabar turime pagerinti jų įgyvendinimą“, – tvirtino O. Sarmadas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.22; 06:30

„Solidarnosc“ lyderio ir Nobelio Taikos laureato Lecho Valensos nuomone, Ukrainoje būtina kuo greičiau surengti naujus rinkimus, kitaip šalis gali nusiristi į pilietinį karą, rašo Andrea Tarkuinis laikraštyje La Repubblica. Buvęs Lenkijos valstybės vadovas, „Solidarnosc“ įkūrėjas Lechas Valensa atsakė į italų žurnalisto klausimus.

„Situacija Ukrainoje greitai keičiasi, – sako L.Valensa, – ir mes tikimės, kad tarpininkavimo iš šalies neprireiks, tačiau, jei įtampa stiprės, aš pasirengęs padėti ir būti tarpininkas“.

L.Valensa pataria opozicijai ir vyriausybei: „Jeigu jie turi abejonių, geriausias būdas gali būti referendumas. Jeigu aš būčiau prezidentas, tai surengčiau referendumą ir išankstinius rinkimus. Aš įsitikinęs, kad laimėtų dabartinis prezidentas“, – pareiškė L.Valensa.

Continue reading „Lechas Valensa: „Ukrainoje Europą ištiko fiasco, skubiai reikalingi rinkimai““

Levada-Centr‘o atliktos apklausos apie populiariausius Rusijos XX amžiaus lyderius rezultatai, pasak "Süddeutsche Zeitung" žurnalisto Franko Nienhuyseno, „tikriausiai Vakarams pasirodys stebėtini.

Ogi nugalėjo Leonidas Brežnevas, Europoje laikomas nerangumo, biurokratiškos ir nugyventos iki ekonominio kracho Sovietų Sąjungos simboliu.

O iškart po jo, minimaliai teatsilikę, – revoliucijos vadas Leninas ir diktatorius Josifas Stalinas“.

Nepopuliariausias – Michailas Gorbačiovas.  

„Vokietijoje M.Gorbačiovas, Nobelio taikos premijos laureatas, apipilamas apdovanojimais kaip veikėjas, sudaręs sąlygas Vokietijoms susijunti. Tačiau Rusijoje jis laikomas sovietų imperijos duobkasiu. (…) Tik 21 proc. apklaustųjų apie paskutinį sovietų lyderį mano gerai. Kartus rezultatas žmogui, pabandžiusiam ne sugriauti, o reformuoti SSSR“, – rašo F.Nienhuysenas.

Continue reading „Dievinamas tironas“

giunteris_grasas

Izraelis uždraudė žinomam vokiečių rašytojui, Nobelio premijos laureatui Giunteriui Grasui (Guenter Grass) įvažiuoti į šalies teritoriją.

Pretekstas – vienas eilėraštis, kuriame žaismingai Izraelis lyginamas su Iranu. Izraelio VRM pranešime spaudai pažymima, kad „G. Grasso eilėraštis – tai bandymas įplieksti neapykantos liepsną prieš Izraelį ir izraeliečius“. Šiuo eilėraščiu labai pasipiktino ir Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu.

Continue reading „Vokiečių rašytojas Giunteris Grasas Izraelyje paskelbtas “persona non grata”“

zuokas[1]

Vilniaus meras Artūras Zuokas negali atsidžiaugti plačiai nuskambėjusia socialine provokacija su šarvuočiu, traiškančiu ne vietoje pastatytą automobilį. Regis, tanką meras vairuoja ir spręsdamas sostinės mokyklų problemas.

Lietuviškai mokyklai patalpų nėra

Spalio 2-ąją Vilniaus savivaldybės taryba svarstė, kaip pertvarkyti  Antakalnio, Joachimo Lelevelio vidurines  bei Antano Vivulskio pagrindinę mokyklas. Šis svarstymas sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo, tarybos narių ginčų ir piketo prie savivaldybės.

Continue reading „Vilniaus mero tankas varo ir per mersedesą, ir per mokyklas“