Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių skrieja priekaištai krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui. Kaip teigia komitetui priklausantis „valstietis“ Dainius Gaižauskas, A. Anušauskas yra labai silpnas ministras, o jo daromos klaidos susijusios su tuo, kad ignoruojami komiteto posėdžiai, į kuriuos jis yra kviečiamas.
„Esmė ta, kad žmogus, kuris buvo kviestas į komitetą 92 kartus, sugebėjo atvykti pagal paskaičiavimus nuo 12 iki 13 kartų. Ir tai tik dalimis. Tai daug ką pasako į jo požiūrį, kaip jis žiūri į savo darbą ir kaip jis supranta atskaitomybę NSGK“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje A. Anušauskui kaip tik teko aiškintis dėl kritikos sukėlusios savo komunikacijos.
ELTA primena, kad Rukloje viešint Vokietijos gynybos ministrei Christine Lambrecht, ji pranešė, kad Lietuvai priskirta Vokietijos kariuomenės brigada krizės atveju būtų dislokuojama per 10 dienų. Susitikimo metu reagavimo greičiui pritarė ir krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Tokia ministro pozicija viešojoje erdvėje sukėlė pasipiktinimą. Konservatorių bei ekspertų teigimu, ministras A. Anušauskas padarė klaidą, nes Lietuvos interesas yra labai aiškiai komunikuoti ir siekti, kad Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.
Kaip trečiadienį tvirtino D. Gaižauskas, vykusiame NSGK posėdyje ministras atsakinėdamas į klausimus išsisukinėjo.
„Išsisukinėjo kaip slidus ungurys. Ungurius reikia imti smėlėtomis rankomis. Galbūt parlamentinė kontrolė jį kažkaip suprotins, kad dalyvauti komitete reikia, kad nebūtų tokių nusikalbėjimų kaip jo pasakymas dėl Vokietijos brigados“, – teigė D. Gaižauskas.
„Panašu, kad krašto apsaugos ministras mato kitur prioritetus, nes, kai buvo sprendžiami klausimai dėl NATO, mes esame užfiksavę, kad jis darė „laivą“ (tiesioginę transliaciją – ELTA) su rinkėjais iš savo kabineto. Toks ir požiūris. Jis visai kitaip mato tas grėsmes“, – sakė politikas, pridurdamas, kad nuo interpeliacijos iniciatyvos A. Anušauskui kol kas susilaikys.
„Manau, kad susitarimas įvyko, jog Anušauskas dalyvaus posėdžiuose ir savo pasisakymus derins ir vykdys jam iškeltus uždavinius. Jei tai bus įgyvendinta, manau, kad jis pareigose liks. Bet mano nuomone – tai labai silpnas ministras“, – sakė D. Gaižauskas.
S. Skvernelis: nerimą kelia tai, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl brigados
Pastabų A. Anušauskui turėjo ir opozicinės partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Nors, jo teigimu, kalbėti apie interpeliaciją ministrui nereikia, Krašto apsaugos ministerija į NSGK poziciją turėtų įsiklausyti įdėmiau.
„Vyriausybė yra atskaitinga parlamentui. Patinka ar nepateka, bet Vyriausybė turi su tuo susitaikyti“, – teigė S. Skvernelis.
„Komitetas nėra dekoracija, jis turi teisę skelbti idėjas ir pasiūlymus. Tą NSGK sėkmingai daro. Ir dažnai greičiau bei geriau nei Krašto apsaugos ministerija“, – pridūrė ekspremjeras.
Visgi S. Skverneliui nerimą kėlė ne tiek A. Anušausko komunikacija, kiek faktas, kad Vokietija ir Lietuva skirtingai interpretuoja susitarimą dėl vokiečių karių brigados dislokavimo.
„Šiandien tikrai toks interpretavimas ir skirtingas teksto suvokimas kelia didelį nerimą“, – sakė politikas.
„Kažkokio postūmio čia dar reikėtų. Gal galėtų būti pranešimas kaip supranta Vokietijos ir Lietuvos vyriausybės tarp kanclerio ir mūsų prezidento pasiekto susitarimo esmę“, – svarstė S. Skvernelis.
„Jei abi šalys skirtingai supranta tą susitarimą prasideda definicijos: ar iki brigados, ar brigada, ar Lietuvai, ar Lietuvoje. Tai yra jau nesusipratimas“, – sakė politikas.
A. Anušauskas: Vokietija mūsų dedamas pastangas vertina ir nuo savo įsipareigojimų neatsitraukia
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vokietija neatsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados dislokavimo Lietuvoje. Ministras akcentuoja, kad Lietuva taip pat tęs savo darbus, jog Vokietijos brigadai reikiama infrastruktūra Lietuvoje būtų sukurta.
„Vokietija mūsų daromas pastangas ir nuoseklų darbą labai vertina. Tai viešai pasakė Briuselyje ir aš manau, kad ir kituose formatuose tai yra vertinama. Svarbiausiai yra nuoseklus darbas iš abiejų pusių. Tai jie vertina, kad Madrido sumito rezultatus jie vykdo vienas prie vieno ir netgi padaro daugiau. Aš manau, kad tai irgi svarbi žinia, jie nesitraukia nuo savo jokių įsipareigojimų, tai yra juos vykdo“, – žurnalistams po apsilankymo trečiadienį vykusiame (Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto) NSGK posėdyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad Lietuva savo įsipareigojimus kurti brigadai reikiamą infrastruktūrą – vykdys.
„Turiu pasakyti, kad Vokietija nekeičia savo įsipareigojimų. Mes savo namų darbų irgi nekeičiame, juos darysime. Priimsime įstatymus ir aš manau, kad prie įstatymų priėmimo prisidės, kad mes greičiau galėtume kurti infrastruktūrą“, – patikino A. Anušauskas.
„Atkreipiu dėmesį, kad už savaitės Seimo posėdyje bus priimami infrastruktūros statymui svarbūs įstatymai“, – taip pat sakė jis.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) trečiadienį paviešintos detalės apie incidentą, kada Rusijos pasienyje sulaikytas Lietuvos pilietis atsidūrė nelaisvėje ir patyrė kaimyninės valstybės pareigūnų smurtą, bus gera pamoka visiems šalies gyventojams.
Politiko teigimu, būtina suprasti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra saugios valstybės, todėl ir jų erdvėje reikia elgtis itin atsargiai bei apgalvotai.
„Mes ne kartą perspėjome gyventojus, kad nedarytume klaidų pasienyje. Negalvokite, kad jūs nesate įdomūs. Žmonės galvoja, kad jei jis nėra politikas, valstybės tarnautojas, VRM pareigūnas ar karys, tai jis yra neįdomus Baltarusijos ar Rusijos režimui. Taip nėra. Tose erdvėse reikia veikti labai atsargiai, kad nedarytume tokių klaidų, kurias vėliau gali išnaudoti“, – Eltai sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ši pamoka piliečių atsparumą bei imunitetą tokioms kelionėms ar neatsargiems veiksmams sustiprins. Juk mes esame demokratinė šalis ir mes negalime riboti mūsų piliečių išvykimo. Mes turime turėti galvoje, kad gyvename konfrontacijos sąlygomis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD paviešintų atvejų veikiausiai nėra itin daug. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes nei slėpėme, nei slėpsime atvejus. Jų nėra daug, yra, galbūt, mažesnių ir smulkesnių situacijų. Bet kuriuo atveju tai yra įrodymas, kad šie režimai nėra pūkuoti ir jie gali pritaikyti labai drastiškas priemones: apriboti laisvę, kankinti, visą personalinį gyvenimą įvertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSD trečiadienį informavo, kad Rusijos pasienyje buvo sulaikytas lietuvis, kuris dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo Rusijos pasienio zonoje tvarką. VSD informuoja, kad pilietis buvo surakintas antrankiais ir užrištomis akimis nugabentas į rusų pareigūnų būstinę. Jo paties liudijimu, buvo ne kartą agresyviai kvočiamas, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą. Neatmestina, kad tokį rusų elgesį galėjo sukelti sulaikytojo paskyroje socialiniame tinkle rasti įrašai, remiantys Ukrainą ir smerkiantys Rusiją dėl agresijos prieš ją.
VSD įspėja, kad sustiprėjus įtampai santykiuose su Rusija bei jos talkininke Baltarusija, šių autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos intensyviai veikia prieš Ukrainos sąjungininkes. VSD ragina Lietuvos piliečius apdairiai elgtis pasienyje ir, nesant būtinybės, vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Help – padėk
Opozicija nevienareikšmiškai vertina valdančiųjų tarpe kilusią idėją valstybės biudžete numatyti lėšas, skirtas paremti Ukrainą. Nors vienas iš idėjos autorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad tokia paramos forma užtikrintų ilgalaikę finansinę pagalbą Ukrainos karinėms pajėgoms, vis tik opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas ragina paramos Kyjivui iniciatyvas kuriam laikui atidėti. Mat, pažymi jis, artėjančioje sesijoje Seimas pirmiausia turėtų nuspręsti, kaip sušvelninti vis augantį energetikos ir kasdienių prekių infliacijos poveikį gyventojams.
Kiek kitu kampu į paramos formą žvelgia Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kurio nuomone, sprendimas lėšas Ukrainai paskirti valstybės biudžete taptų tam tikru pagalbos apribojimu. Anot jo, šiuo metu iš gynybai skirto biudžeto yra nuolat perkama karinė įranga Kyjivui, todėl paramos perkėlimas iš Vyriausybės į Seimo lygmenį įneštų sumaištį. Kita vertus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tik po Ukrainos pergalės bus galima kalbėti apie permainas Lietuvoje, todėl, anot jo, visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos.
V. Fiodorovas: iš pradžių reikia atsakyti į klausimus Lietuvoje, o tada tęsti pagalbą
Rusijos karinei invazijai į Ukrainą tęsiantis jau kiek daugiau nei pusmetį, NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užsiminė apie galimybę valstybės biudžete numatyti lėšas Ukrainos karinėms pajėgoms. Parlamentaras viliasi, kad apie paramos iniciatyvą būtų galima diskutuoti ne tik Lietuvoje, bet ir NATO lygmeniu. Vis tik „darbiečio“ V. Fiodorovo nuomone, visų pirma reikėtų atsižvelgti į situaciją Lietuvoje, o tik tuomet pagal galimybes svarstyti naujas paramos formas.
„Faktas, kad turime Ukrainai rodyti dėmesį, remti, bet šiandien mes turime neatsakytų klausimų čia – Lietuvoje. Neatsakytas klausimas dėl elektros kainų kilimo, dėl kompensacijų, kylančių maisto kainų. Šiandieną mes neturime atsakymų dėl Lietuvoje gyvenančių žmonių, todėl turėtume palaukti su temomis dėl specialių fondų, dėl specialių eilučių“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
„Darbietis“ atkreipia dėmesį, kad Lietuvos finansinė parama Ukrainai, anot jo, jau yra pakankamai didelė, todėl šiuo metu vertėtų susitelkti į Lietuvos žmones.
„Mes jau skyrėme šiai situacijai spręsti, man atrodo, apie tris šimtus milijonų eurų, tai yra pakankamai didelė suma. (…) O dabar mes turime atsakyti į klausimus čia gyvenantiems žmonėms“, – pridūrė jis.
S. Skvernelis: jei Ukraina nepasieks pergalės, nelabai ką galėsime pasiekti ir mes
Tuo tarpu S. Skvernelis laikosi visiškai priešingos pozicijos. Anot jo, visos efektyvios paramos formos Ukrainai yra svarstytinos, kadangi, S. Skvernelio teigimu, be Ukrainos pergalės ir Lietuva „nelabai ką galės pasiekti“.
„Jei mes rūpinamės Lietuva, tai šiandien visos Vakarų Europos demokratijos turi rūpintis ir Ukraina. Jei Ukraina nepasieks pergalės, tai ir mes nelabai ką galėsime pasiekti. Todėl visos paramos formos yra diskutuotinos ir priimtinos“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis.
Parlamentaras neatmeta, kad tokiai iniciatyvai pritartų ne tik Lietuva, tačiau ir NATO aljansas.
„Aš manau, kad tikrai yra šansas rasti sutarimą, nes iš esmės didelių prieštaravimų bent jau NATO aljanse tikrai nėra. Visa efektyvi parama turi būti suteikta ir visos formos ieškotinos“, – kalbėjo parlamentaras.
G. Paluckas: atskira lėšų eilutė biudžete gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus
Tuo tarpu socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas teigia nematąs poreikio tokiai iniciatyvai. Anot parlamentaro, Lietuvos nacionaliniai teisės aktai leidžia iš bendrų asignavimų, numatytų krašto gynybai, skirti lėšas Ukrainai.
„Iš krašto apsaugai skirtų asignavimų mes ir šiandien skiriame pagalbą Ukrainai – per tuos asignavimus perkama ginkluotė, papildoma amunicija ir kiti dalykai. Tai išskyrimą į atskirą eilutę aš matyčiau kaip tam tikrą apribojimą. Jei numatytos lėšos baigsis ir bus poreikis jas numatyti iš naujo, tada reikėtų eiti į Seimą ir vėl ginčytis dėl biudžeto tikslinimo. O dabar tie dalykai yra sprendžiami Vyriausybės ir ministerijų lygmeniu. Tai turbūt iniciatyvai Lietuvoje aš poreikio nematau, nes tai būtų tam tikras apribojimas“, – aiškino G. Paluckas.
„Tai nereikia gadinti to, kas puikiai veikia: žmonės savo ruožtu skiria pagalbą per paramos organizacijas, Vyriausybė per krašto apsaugos ministerijos kuruojamą programą. O lėšų numatymas atskira eilute gali įnešti sumaištį ir nereikalingus apribojimus bei diskusijas“, – pridūrė jis.
A. Norkienė: jei valstybė turi galimybių – minties atmesti nereikia
Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė ragina prioritetą skirti Lietuvos žmonės, tačiau, anot jos, jei biudžete yra galimybė numatyti paramą Ukrainai, idėjos atmesti nevertėtų.
„Aš manau, kad svarbu yra parama Ukrainai, bet jei mes būsime patys stiprūs, mes galėsime padėti daugiau Ukrainai“, – teigė parlamentarė.
„Aš neatmetu tos galimybės galbūt ir biudžete numatyti paramą, nes, infliacijai kylant, pajamos irgi didėjo. Tai manau, kad nereikia atmesti tos minties ir jei turime galimybių kaip valstybė, galime numatyti tai ir biudžete“, – pridūrė A. Norkienė.
Dr. Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Karas Ukrainoje akivaizdžiai pademonstravo patriotizmo, ne lozunginio, o tikrojo Tėvynės meilės jausmo ir pasiaukojimo ją ginti jėgą. Kruvinasis rusų diktatorius su savo psichopatišku naratyvu net nesuvokė (o gal dėl savo riboto intelekto ir dabar dar nesuvokia), kokia tai galinga jėga – Meilė, Pasiaukojimas, Drąsa. Būtent šie esminiai patriotizmo elementai suteikė neregėtų galių žymiai mažesnei, bet aštrų savigarbos jausmą išsaugojusiai tautai, ir ji sugebėjo paversti niekais įsibrovėlių planus.
Apie ukrainiečių pasiaukojimą ir ryžtą ginant savo protėvių žemę ir savo namus girdime nuolat ir turbūt dar daugiau apie tai išgirsime ir sužinosime ateityje. Tačiau šiandien, žemai nusilenkdamas žuvusiems ir gyviems didvyriams, vis tik norėčiau panagrinėti kitą ne mažiau svarbų Tėvynės saugumo aspektą. Apie jį rašyti nemalonu, nes jis iškelia į paviršių pačias bjauriausias, purviniausias žmogaus prigimties savybes, apie kurias kalbėdamas ir pats pasijunti tarsi prisilietęs prie kažko slidaus, nešvaraus, dvokiančio – tai normaliam žmogui neišvengiamai sukelia pasišlykštėjimą. Deja, privalome apie tai kalbėti ir tai viešinti – kaip tai drąsiai daro Ukrainos valstybės vadovybė, viešai prabilusi apie savo tautos išdavikus. Išdavikus, kurių yra daug mažiau, nei patriotų, bet kurie aptinkami visose tautose ir visuose socialiniuose sluoksniuose ir yra išskirtinai pavojingi. Ukrainos valdžia ir čia nepabūgo ir taip dar kartą pademonstravo ryžtą ne tik apginti savo šalį, bet ir nubrėžti aiškų orientyrą, kad ši šalis jau bus kitokia, nei iki šiol buvo. Tik drąsūs ir išmintingi lyderiai, šiandien vadovaujantys ukrainiečių kovai, galėjo viešai pripažinti, kad pas juos atsirado nemažai parsidavėlių, kurie talkino agresoriui. Ir kad tokių išdavikų buvo ne tik žemiausiuose socialiniuose sluoksniuose, kuriuos galima pigiai nupirkti, bet net ir tarp armijos ir žvalgybos elito, tarp vadovų. Ukrainos vadovybė sugebėjo ne tik juos neutralizuoti, bet ir viešai pripažinti šį jai pačiai nemalonų reiškinį. Tai tikrai ryžtingų ir sąžiningų lyderių karta, kuri ne tik ukrainiečiams, bet ir mums visiems parodo, kad blogį nugalėti gali tik pats būdamas skaidrus ir doras.
Manau, šiame kontekste būtų pats laikas ir mums prisiminti kelis dramatiškus ir labai daug pasakančius mūsų naujosios istorijos įvykius, iš kurių, deja, nieko nepasimokėme. Juos tiesiog pasistengėme pamiršti – tarsi nieko nebūtų nutikę. Bet nutiko, ir tų įvykių pasekmių aidas mus pasiekia iki šių dienų. Negana to, panašūs įvykiai linkę kartotis, ir tai yra dar viena priežastis, dėl kurios apie tai reikia kalbėti. Pirmiausia noriu visiems priminti 2006 metais Lietuvą sukrėtusią tragišką didžiavyrio VSD pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno žūtį Breste ir po jos atliktą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinį tyrimą, kuriam teko man vadovauti ir kuris, neabejoju, įeis į mūsų naujųjų laikų istoriją. Deja, panašių tyrimų, kurie užčiuoptų problemos esmę, vėliau nebebuvo.
Valstybės valdymo užkulisiai. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.
Nesileisdamas į detales (kas to nežino, gali pasiskaityti mano knygoje „Valstybės valdymo užkulisiai“ arba internete susirasti brolio Vytauto dokumentinį filmą „Tyrimas, sudrebinęs klaną“), apibendrintai pasakysiu, kad tai, ką mes tuomet atskleidėme, aktualu ir šiandien. O prabilti apie tai mane paskatino du faktoriai: visų pirma – jau paminėtas ukrainiečių skaidrumo ir viešumo pavyzdys, pademonstruotas net baisaus karo metu, ir tai, kad nemaža dalis tų lyg jau ir senokų įvykių dalyvių, tada ir šiuo metu besireiškiančių iš toli gražu ne pačios gražiausios pusės, vėl išlindo į viešumą. Ir išlindo ne šiaip sau, o tam, kad panaudotų savo rafinuotus sugebėjimus ir galimybes ir sėtų tautoje melagingus naratyvus. Per daug neperdėdamas, aš juos pavadinčiau vilkais ėriuko kailyje: kalba gražiai ir įtaigiai, o esmė – amorali.
Dar tada mūsų tyrimas nustatė, kad valstybėje egzistuoja ir aktyviai veikia niekieno nerinkta antikonstitucinė apsišaukėlių grupė, kuri daro milžinišką neigiamą įtaką sprendimų priėmėjams. Juos žurnalistai ne visai tiksliai praminė „valstybininkų“ klanu, nors šios grupės veikla savo esme buvo būtent antivalstybinė. Jie buvo visiškai užvaldę išskirtinės svarbos instituciją – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tai pasiekti jiems nebuvo sunku, nes tuo metu departamentui vadovavo jų statytinis, buvęs KGB rezervo leitenantas Arvydas Pocius, užsirašęs į rezervą jau Sąjūdžio laikais. O jam užimti išskirtinai jautrias VSD generalinio direktoriaus pareigas padėjo prieš tai VSD vadovavęs Mečys Laurinkus, kuris A.Pocių pasiėmė pavaduotoju, o vėliau „prastūmė“ ir į VSD vadovus.
Čia kyla neišvengiamas klausimas, kaip jau antrajame nepriklausomybės dešimtmetyje aktyvūs KGB bendradarbiai galėjo tapti tokios svarbios valstybės institucijos vadovais. Atsakyti į šį klausimą palieku tiems, kas juos skyrė – jau paminėtam M.Laurinkui ir laikinajam šalies Prezidentui Artūrui Paulauskui, taip pat už A.Pocių kryžiumi gulusiam Prezidentui Valdui Adamkui. Mūsų tyrimas nustatė, kad didžiulę įtaką VSD turėjo Albinas Januška, tuo metu dirbęs URM sekretoriumi (dabar – viceministras). Savo ruožtu A.Pocius visus reikšmingesnius sprendimus derindavo su A.Januška, nors pagal savo pareigas pastarasis nieko bendra su VSD negalėjo turėti, tačiau – turėjo. A.Pocius su juo ne tik viską derino, bet ir visą bent kiek reikšmingesnę informaciją iš VSD oficialiai siuntė tiek tuomečiam užsienio reikalų ministrui Antanui Valionui (irgi KGB rezervo karininkui), tiek A.Januškai. Beje, būtent A.Januška rekomendavo tuomečiam Prezidentui Valdui Adamkui apdovanoti buvusį (o pagal V.Putiną buvusių čekistų nebūna) KGB generolą V.Jakuniną Lietuvos valstybės ordinu. Ir tik dabar LR Prezidentas Gitanas Nausėda pagaliau išbraukė KGB generolą iš apdovanotojų sąrašų. O šiuo metu A.Januška lyg niekur nieko konsultuoja jau dabartinį URM ministrą Gabrielių Landsbergį. Kaip konsultuoja, galima spręsti iš nesiliaujančių skandalų, susijusių su šia ministerija.
O tada mes nustatėme, kad VSD vadovybė trukdė sąžiningiems šios tarnybos karininkams paskelbti garsiąją UAB „Dujotekana“ Rusijos saugumo priedangos organizacija. Ši bendrovė buvo įkurta Maskvos iniciatyva, 1999 metais dėl jos įkūrimo net buvo priimtas specialus Rusijos Federacijos Vyriausybės nutarimas, pasirašytas tuomečio Rusijos premjero V.Putino. Toks sprendimas savo esme buvo ciniškas mūsų valstybės suvereniteto pažeidimas, tačiau, mums šį faktą paviešinus, aukščiausi Lietuvos pareigūnai, užuot nedelsiant įmonę uždarę, leido jai veikti dar daugiau nei dešimtmetį – kol ji pati save likvidavo. O tarp įmonės įkūrėjų puikavosi buvęs (?) KGB pulkininkas Piotras Vojeiko bei kiti lietuviai ir rusai, tinkantys Maskvai. Per šią bendrovę daugiau nei 20 metų į Lietuvą buvo pumpuojamos „Gazpromo“ dujos ir už tai gaunamas milijoninis pelnas. Ir štai ši bendrovė visą savo veikimo laiką turėjo „valstybininkų“ klano, o per juos – ir valdžios palaikymą. Kas tai, jei ne tarnystė Rusijos režimui? Deja, ir dabar šių įvykių niekas nenagrinėja ir kaltųjų į dienos šviesą neištempia. Nors už viso to nesunku įžvelgti neteisėtą valstybės institucijų užvaldymą, pasinaudojant Rusijos energetiniais resursais – tai, apie ką šiandien kalba „praregėjusios“ Vakarų šalys. Tik ar praregėjome mes?
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Šioje istorijoje aptinkamas ne vienas skausmingas epizodas, kai buvo laužomi sąžiningų ir Lietuvos valstybei ištikimų žmonių likimai. Pulkininkas Vytautas Pociūnas ant šito aukuro net padėjo savo gyvybę. Būdamas VSD trečiosios valdybos viršininku, jis neabejotinai daug žinojo. Dar iki tremties į Baltarusiją jis pasižymėjo tuo, kad surado iš Ignalinos AE pavogtas urano kuro kasetes. Gan svarbi buvo jo „Pažyma apie 2K“ – apie Kaliningrado ir Klaipėdos uostus. Tuo metu, kai URM, vadovaujama jau paminėto pono A.Valionio, įtikinėjo aukščiausią valstybės vadovybę geranorišku šių uostų bedrdarbiavimu, V.Pociūnas atskleidė čia slypinčią klastą ir siekį sunaikinti Klaipėdos uostą, Rusijos ir Baltarusijos krovinius nukreipiant tik į Kaliningradą. O „Lietuvos geležinkelius“ – suskaldyti į tris bendrovęs (ką Prezidentė D.Grybauskaitė vis tik privertė padaryti) ir krovinių pervežimą privatizuoti, nes jis – pelningiausias. Privatizavę būtų tie patys arba jiems artimi Rusijos draugai iš „Dujotekanos“. Tik V.Pociūno ir patriotiškai nusiteikusių politikų dėka mes sugebėjome įrodyti Briuseliui, kad skaldymas Lietuvos geležinkelių, turint pašonėje Kaliningradą, būtų ne tik didžiulė ekonominė žala valstybei. Juk geležinkelis su savo infrastruktūra – labai svarbus nacionalinio saugumo objektas. O grįžtant prie V.Pociūno likimo, pikčiausia dėl to, kad politikai net nepasistengė apginti jau žuvusio žmogaus nuo melagingų insinuacijų. Aš buvau parašęs raštą tuomečiam Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui dėl bylos iškėlimo V.Pociūno šmeižikams, raštu sulaukiau patikinimo, kad tai bus padaryta, bet paaiškėjo, jog tai buvo tik pažadai.
Dar vienas purvinas mūsų valstybės gyvenimo faktas – tai, kaip buvo susidorota su dorais VSD karininkais Vytautu Damuliu ir Kąstyčiu Braziuliu. Jie, būdami ištikimi Lietuvos Respublikai duotai priesaikai, sąžiningai liudijo apie visas negeroves VSD ir apie grupę žmonių, bandančių užvaldyti valstybę. Po to prasidėjo neregėto mąsto jų persekiojimas ir dergimas. Žinomas to meto politikas Česlovas Juršėnas pasakė, „kad apginti šiuos karininkus yra Seimo garbės reikalas…“ Tačiau apginti jų niekas, išskyrus mus, kelis NSGK narius, net nesiruošė ir leido „valstybininkų“ klanui su jais susidoroti. Juos persekioja net ir šiuo metu. Palyginkime su tuo, kaip buvo sergstima „Dujotekana“, dalinami ordinai KGB generolams ir kaip pasielgta su sąžiningais Lietuvos patriotais, ir viską suprasime. Beje, ir man asmeniškai už tai kliuvo. KGB rezervisto išmetimas iš VSD vadovo pareigų ir medžiagos (bent dalies) apie „valstybininkų“ klaną paviešinimas man kainavo daug sveikatos, ir už tai niekas ne tik kad nepadėkojo, bet ir bandė mane visais įmanomais būdais sukompromituoti. Net buvau gavęs žinią ir apie planuojamą fizinį susidorojimą. Nepasisekus melagienoms prilipti, buvo pasistengta mane išstumti iš aktyvios politinės veiklos. Štai taip mūsų valstybėje gerbiami tie, kas už ją kovoja – tegul ir neginkluotoje kovoje.
Peršasi liūdna išvada, kad klanas mūsų valstybėje žymiai galingesnis, nei mes, ir kad būtent jie (personalijos dalinai keičiasi, bet kenkėjiška, savanaudiška veikla išlieka) šiandien diktuoja, kaip turi vykti procesai. Nors tie procesai gali būti ir akivaizdžiai kenkėjiški mūsų valstybei, nėra tokios jėgos, kuri įstengtų juos sustabdyti. Čia būtų galima paminėti ir visų baimę prieš Maskvoje prieglobsčio ieškojusį Viktorą Uspaskichą bei jo pragaištingą veiklą, ir didžiųjų korupcionierių su Eligijum Masiuliu priešakyje išteisinimą, ir žmonių supriešinimą, kitaip mąstančiųjų persekiojimą bei kitus panašius reiškinius. Nuolat daroma taip, kad Lietuvai ir mums visiems būtų blogiau, bet šiukštu tai pavadinti kenkėjiška veikla ar valstybės išdavyste, nes Lietuvoje išdavikų kaip ir nėra – na, nebent Ukrainoje, atvirai apie tai prabilusioje.
Ir dar. Netikėkite kalbomis, kad Lietuvoje veikiančią „penktąją koloną“ sudaro tik Algirdas Paleckis ir dar keli marginalai. Tai – tik dūmų uždanga ir dėmesio nukreipimas nuo problemos. Tikrosios „penktosios kolonos“ reikia ieškoti ten, kur jos niekas neieško. O būtent tarp KGB buvusių talkininkų ir jų atžalų aktyviai lendančių į politiką, bei staigiai pralobusių ir kyšių nevengiančių lietuviškų oligarchų, bei korumpuotų politikų.
Kaip tik tai patvirtina ir šiomis dienomis (2022-08-16 ir 17) internetiniame portale „Delfis“ pasirodęs Seimo nario Raimondo Lopatos viešas laiškas, keliantis lietuviškų nuvorišų, pralobusių iš V.Putino aplinkos, ,,geranoriškumo“ problemą. Ten viešai minima garsioji Garbaravičių šeimyna. Apie jos meilę rusiškai elektrai, o tiksliau iš jos byrančiais milijonais seniai žinoma patiems aukščiausiems buvusiems ir esamiems valstybės pareigūnams ir vadovams. Net aukščiau minėto Seimo NSGK parlamentinio tyrimo metu iš VSD mes buvome gavę slaptą informaciją apie jų gan solidų verlą su Rusija, kuris gali kelti grėsmes valstybės nacionaliniam saugumui. Deja, niekas į tai nekreipė dėmesio. Kaip ir į jau vėliau viešai ne kartą žiniasklaidoje pasirodančias žinutes, kad tai jau tapo sistema. Ir kas baisiausia, kad niekas iš dabar garsiai grąsiniančių Rusijai nesurado savyje drąsos apie tai prabilti. Jokia čia paslaptis, kodėl? O todėl, kad žmonės bijo, jog šių veikėjų įtaka yra tokia galinga, kad jie šių eilučių autorių gali vienu telefono skambučiu nutildyti visiems laikams. Bet aš padrąsintas Ukrainos lyderių pavyzdžio, ne tik pasiryžęs vardan savo Tėvynės ir galvą padėti, o svarbiausia noriu, kad mano tautiečiai pagaliau suprastų, kad neapsivalius nuo vidaus kenkėjų, mums bus ypatingai sunku kovoti su svetimu priešu. Negalima būti naiviems ir tikėtis, kad putinistai leidę pralobti mūsiškiams nepareikalaus iš jų jiems „atidirbti“. O kokios tai bus paslaugos, mes gerai matome pagal Medvečiuko pavyzdį Ukrainoje.
Ukrainos slaptoji tarnyba
Štai kokia padėtis mūsų valstybėje, artėjant išbandymų metui. Ir čia – tik vienas pavyzdys iš daugelio galimų.
Tačiau ar šiomis dar neregėtos įtampos sąlygomis mes galime sau leisti prabangą turėti tiek daug didžiulę įtaką valstybėje turinčių pareigūnų, politikų, verslininkų ir teisėsaugos sistemos darbuotojų slegiamų tokių įtarimų? Kurių niekas nei patvirtina, nei paneigia? O ir ką paneigsi, jeigu viskas baltais siūlais siūtą ir aišku, kad tai didžiulė vidinė grėsmė Valstybei. Ar vis tik Lietuvos žmonės pagaliau suvoks, kad neišviešinę ir nenukenksminę tikrosios penktosios kolonos mes ir toliau galime ramiai miegoti, bei abejingai stebėti taip sparčiai besikeičiančią geopolitinę situaciją?
Palieku jums galimybę į šį klausimą atsakyti patiems.
Daktaras Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, buvęs LRV ministras, LR Seimo NSGK pirmininkas
Seimo narys Arvydas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Pocius tvirtina, kad Algirdo Paleckio asociacijos atstovų vykimą į Maskvą reikėtų vertinti labai rimtai. Jis siūlo kelti klausimą dėl tokių asmenų deportavimo iš Lietuvos.
„Tikrai neturėtume to leisti. Todėl ir siūlyčiau, kad teisėsauga labai rimtai įvertintų šiuos žingsnius, ir netgi reikėtų kelti klausimą apie tokių piliečių deportavimą iš Lietuvos, atimant jiems netgi pilietybę. Tegul jie galvoja, ką daro. Mano supratimu, reikia baigti žaidimus su tokiais piliečiais, kur aiškiai matosi, kam jie dirba ir kieno interesams atstovauja“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Pocius.
Konservatorius mano, kad toks jo siūlymas nėra per stiprus, atsižvelgiant tiek į istoriją, kuomet 1940-aisiais metais buvo važiuojama į Maskvą „parsivežti Stalino saulės“, tiek matant Rusijos karo Ukrainoje kontekstą.
„Aš šiek tiek norėčiau išvesti paraleles, kad Algirdo Paleckio senelis su delegacija irgi buvo išvykę 1940 metais į Maskvą „parvežti Stalino saulės“. Dabar kažkas važiuoja „Putino saulės parvežti“. Turint omenyje Rusijos vedamą karą Ukrainoje, tas žudynes ir viso pasaulio akivaizdoje tokį elgesį, su niekuo nesiskaitant, mes pernelyg norime būti labai demokratiški ir leisti daryti kas ką nori“, – sakė NSGK narys.
Jis pažymėjo, kad elgiantis su tokiais asmenimis pernelyg demokratiškai, jų gali daugėti. To pasekmes, anot A. Pociaus, jau teko matyti praeitais metais, kai buvo daužomi Seimo langai.
„Matėsi, kas darėsi „Šeimų marše“ ir kokie asmenys buvo sutelkti, ir kas daužė langus, kas mėtė akmenis į Seimą, manau, kad nereikėtų pamiršti. Prisiminkime tas dienas, buvo sužeisti pareigūnai ir baikime žaisti žaidimėlius, nes vyksta karas Ukrainoje, Rusija pademonstravo savo tikrąjį veidą, ir manau, kad tikrai prisišauksime negerų dalykų ir reikėtų labai žiūrėti į šią situaciją“, – tvirtino politikas.
Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
„Yra VSD, prokuratūra, tegul jie taria savo žodį. Teismai, manau, irgi turėtų atlikti savo darbus“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorių frakcijai atstovaujantis Seimo narys Matas Maldeikis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl A. Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovų praeitą savaitę vykusio vizito Rusijos Federacijoje.
Pasak jo, vizito metu išsakyti kliedesiai buvo aiškus veikimas prieš Lietuvos Respubliką, ir tokia veikla užsitraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Baudžiamajame kodekse.
Tai, kad Generalinė prokuratūra kreipimąsi gavo, Eltai patvirtino ir Generalinės prokuratūros komunikacijos vyriausioji specialistė Rita Stundienė.
Kenos geležinkelio stotyje – Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų paroda. Lietuvos spaudos fotografų klubo nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį bus aptartos karo prieš Ukrainos pamokos ir jų pritaikymas rengiantis Lietuvos gynybai.
„Tikslas yra iš žmonių, kurie buvo arti (karo – ELTA) išgirsti susistemintą, analitinį požiūrį, į ką reikia atkreipti dėmesį, mokantis iš Ukrainos ir ruošiantis mūsų valstybės gynybai“, – Eltą informavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Politikas teigia, kad posėdžio metu bus aptartas platus spektras klausimų, susijusių su karo prieš Ukrainą pamokomis.
„Spektras platus – nuo karo medicinos, sveikatos apsaugos sistemos pasiruošimo iki, be jokios abejonės, atskirų kariuomenės rūšių stiprinimo, ginkluotės pirkimo, kokie sprendiniai stiprintų apginamumą valstybės: teritorinės gynybos aspektas, pasiruošimas rezistencijai, kokią ginkluotė efektyviausia. Tai labai platus spektras klausimų“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
L. Kasčiūnas atkreipia dėmesį, kad trečiadienį vyksiančiame posėdyje taip pat bus aptartas ir klausimas dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulio įgyvendinimo mokyklose.
„Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulis, kurį mes birželį turėjome kaip privalomą bandomąjį projektą 9-ų klasių mokiniams dešimties apskričių mokyklose. Ir apsitarti, kaip mes judėsime kitais metais šia kryptimi“, – sakė jis.
NSGK pirmininko teigimu, posėdžio metu planuojama tartis dėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulio programos, ar dalyką padaryti privalomą, apibendrinti birželį vykusį bandomąjį projektą.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad šiuo metu Lietuva turi tikslą kaip įmanoma greičiau pasiruošti Vokietijos priskirtos brigados dislokavimui Lietuvoje. Pasak jo, dabar yra numatyta nauja data, kada vokiečių brigada galėtų būti priimta.
„Šią savaitę vykusiuose Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose su Krašto apsaugos ministerija buvo įvardinta nauja data, kada Lietuva bus pasirengusi juos priimti, tai yra 2025 m. birželis. Tai yra dabar mūsų finišo taškas“, – penktadienį Seime žurnalistams, parlamentinėms partijoms pasirašius naują susitarimą dėl šalies gynybos, teigė L. Kasčiūnas.
Seimo narys sakė, kad turi atsirasti sąsaja tarp Lietuvos ir vokiečių plano, ir tai šiuo metu yra uždavinys Krašto apsaugos ministerijai, parlamentinei diplomatijai ir visiems kitiems, kuriems rūpi šalies gynyba.
„Turime viską padaryti, kad būtume pasiruošę, pirmiausia infrastruktūrą ir, kad šie mūsų infrastruktūros planai ir jų praktinis įgyvendinimas būtų susietas su vokiečių realiais planais, po truputį, kuo daugiau iš tos brigados dislokuoti į Lietuvą“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad NATO šalių lyderiai birželio pabaigoje Madride vykusiame Aljanso viršūnių susitikime patvirtino ketinimus rytiniame flange, įskaitant Lietuvą, iki brigados dydžio vienetų padidinti dislokuotas pajėgas. Vokietija yra pažymėjusi ketinimus dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir kiti Lietuvos atstovai yra sakę, kad pilna sąjungininkų brigada šalyje galėtų atsirasti iki maždaug 2027-ųjų. A. Anušausko teigimu, infrastruktūrai paruošti reikėtų 0,5 mlrd. eurų.
Lietuvos oro gynyba. Kpt. Ievos Gulbinienės nuotr.
Po trečiadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją su prašymu parengti Lietuvos oro gynybos koncepciją.
„Strategiškai svarbu yra dabar kalbėti apie oro gynybą, kaip mes, kaip valstybė, įsivaizduojame oro gynybos viziją. Tai daugiasluoksnis dalykas, ką turime padaryti tiek nacionaliniu mastu, tiek kartu su Baltijos šalimis, taip pat pagal NATO, „Iron Dome“ (ELTA – mobilios Izraelio oro gynybos sistemos) idėja turi būti keliama“, – po NSGK posėdžio teigė L. Kasčiūnas.
Todėl, jo teigimu, buvo kreiptasi į Krašto apsaugos ministeriją, kad oro saugumo problema Lietuvoje būtų sprendžiama.
„Todėl paprašėme Krašto apsaugos ministerijos, kad būtų parengta mūsų oro gynybos koncepcija, ko reikėtų siekti, kiek tai kainuotų, kad mes matytume tam tikrą tikslą, strategiją per artimiausius metus ir mes išspręstume oro gynybos problemą“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda kiek anksčiau teigė, kad Lietuvoje NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini, tačiau viliasi, kad netrukus Aljanso bus pasiųstos ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinos karinės pajėgos.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad penktadienio naktį Zaporožės atominės elektrinės teritorijoje įvykę kariniai veiksmai yra vienas iš signalų paspartinti sprendimą dėl neskraidymo zonos paskelbimo virš Ukrainos. Vis dėlto jis pabrėžia, kad tai reikštų Vakarų konfrontaciją su Rusija, todėl būtina įvertinti iniciatyvos kainą.
„Žinoma, kad taip (ELTA – signalas spręsti dėl neskraidymo zonos paskelbimo). Atominių jėgainių įtraukimas ir tai, kad Rusija nevengia naudoti ginklų prieš tokius objektus, savotiškai baugindama, natūralu, kad reikalingas toks sprendimas“, – penktadienį Eltai teigė NSGK pirmininkas.
Visgi L. Kasčiūno teigimu, nors svarstyti klausimą dėl neskraidymo zonos virš Ukrainos būtina, tačiau dar nėra aišku, kaip sprendimą reikėtų įgyvendinti praktiškai.
„Be jokios abejonės, mes visi suprantame, kad to reikia, bet visada yra klausimas, kaip tai praktiškai įgyvendinti. Tai pirmas žingsnis – sprendimą reikia priimti su Jungtinėmis Tautomis, kurios formaliai ir teoriškai turėtų spręsti šiuos dalykus. Bet Rusija tikrai blokuos bet kokią iniciatyvą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Kitas variantas yra ieškoti kažkokių norinčių, galinčių valstybių koalicijų, kurios nori taikos. Natūralu, kad, teoriškai modeliuojant situaciją, įsitrauktų kaimyninės šalys. Mes Lietuvoje galime daug ką sakyti, norėti daug ko, bet svarbu kalbėti ir apie resursus, ir apie technines galimybes“, – teigė L. Kasčiūnas.
Anot NSGK pirmininko, sprendimo įgyvendinimui reikalingus resursus turi tik didžiosios Vakarų šalys, todėl, akcentuoja jis, būtent jos ir turėtų tai spręsti.
„Tai tą turi daryti tie, kurie turi tuos resursus, tai didžiosios Vakarų šalys, Amerika, britai ir kiti. Nes reikia ir radarų prie Ukrainos sienos, tada reikia sektorių, kurie perimtų lėktuvus ir trečias dalykas, tai reikia ir smūgio galimybės numušti. Klausimas, kas tą gali užtikrinti, tai atsakymas, kad, be abejo, tik didžiosios Vakarų šalys“, – kalbėjo jis.
Visgi, anot L. Kasčiūno, toks sprendimas reikštų Vakarų įsitraukimą į Rusijos karą.
„Ir, natūralu, kad tai reikštų konfliktą su Rusijos Federacija, tai čia yra faktas. Tai raginame ir sakome, kad reikia daryti, bet reikia įvertinti ir viso to kainą“, – pridūrė NSGK pirmininkas.
ELTA primena, kad penktadienio naktį Rusijos kariuomenė apšaudė Ukrainoje esančią Zaporožės atominę elektrinę. Po apšaudymo kilus gaisrui, Ukrainos avarinės tarnybos pranešė, kad situacija stabilizuota ir pavojaus gyventojams nėra.
Ukrainos branduoliniai objektai kelia didžiausią susirūpinimą, kai praėjusią savaitę į šalį įsiveržė Rusijos kariškiai, sviediniais bei raketomis pradėję bombarduoti miestus.
NATO pastaruoju metu sulaukia vis daugiau raginimų paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną, siekiant neleisti Rusijai ten naudoti savo orlaivių. Tačiau daugelis nerimauja, kad tai tik paaštrintų konfliktą.
Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas dėl Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjo Vytauto Valentinavičiaus viešų pasisakymų ketina kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą su prašymu įvertinti jo elgesį.
„Dėl V.Valentinavičiaus viešų pasisakymų kreipsiuosi į Seimo kontrolierių įstaigos vadovę Eriką Leonaitę prašydamas įvertinti šio tarnautojo elgesį“, – savo feisbuko paskyroje rašo L. Kasčiūnas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad ketvirtadienį buvo viešai buvo pranešta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuriam vadovauja ir jį kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra.
„Anot VSAT, tai padaryta nustačius nusikalstamos veikos požymių ir, be kita ko, paaiškėjus, kad nuo teisėsaugos buvo slepiama informacija apie sieną iš Baltarusijos Varėnos rajone neteisėtai kirtusius migrantus ir jų buvimo Lietuvoje vietą“, – akcentuoja NSGK komiteto pirmininkas.
„Kaip skelbiama žiniasklaidoje, ikiteisminis tyrimas susijęs su vadinamąja „Sienos grupe“, kuri sistemiškai pažeidinėdama nepaprastosios padėties režimą, vyksta į draudžiamą pasienio zoną ir galimai deda pastangas gabenti nelegalius migrantus į ar per Lietuvą“, – taip pat pažymi jis.
L. Kasčiūnas neslepia, kad kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą jį ir paskatino šio tyrimo atžvilgiu V. Valentinavičius vieši pasisakymai apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Politiko vertinimu, šie Žmogaus teisių biuro vedėjo pareiškimai daro viešą spaudimą ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Pasienis su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Su nuostaba perskaičiau Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjo Vytauto Valentinavičiaus pareiškimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo jis jį smerkia ir net vadina persekiojimu, tildymu, lygina su autoritarinių režimų priemonėmis, o tai yra būdamas valstybės tarnautoju daro viešą spaudimą teisėtai ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams“, – atkreipia dėmesį L. Kasčiūnas. Pasienyje su Baltarusija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Įstatymai numato, kad atlikdami savo funkcijas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Jiems negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kurie galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams, asmenims draudžiama duoti prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai įstatymuose nenustatytų pavedimų ar įpareigojimų arba kitaip kištis į teisėsaugos veiklą“, – taip pat pažymi jis.
L. Kačiūnas pabrėžia, kad Seimo kontrolierių įstatymas aiškiai sako, jog ši įstaiga neturi jokių įgaliojimų ten, kur priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
„(…)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) siūloma suteikti daugiau įgaliojimų, praplėsti jo veiklos kryptis.
Tai numatančias Seimo Statuto pataisas įregistravęs Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo numatyti, kad NSGK svarsto pasiūlymus ir teikia išvadas dėl Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Respublikos gynybos atašė ir atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse, Valstybės saugumo departamento direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus skyrimo.
Taip pat siūloma numatyti, kad NSGK teikia Seimo pirmininkui išvadas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo.
Projektu siūloma nustatyti, kad NSGK svarsto ir rengia įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ne tik krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos, bet ir kovos su korupcija bei kitais Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme numatytais klausimais.
Seimo NSGK, pagal siūlomą projektą, svarstytų ir teiktų pasiūlymus dėl nacionalinio saugumo politikos formavimo, visuomenės ir valstybės saugumą užtikrinančių struktūrų kūrimo ir tobulinimo.
Jeigu Seimas pritartų, NSGK atliktų krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinių įstaigų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos veiklos parlamentinę kontrolę, teiktų pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.
Seimo statuto pataisų projektą kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu teikia jo pavaduotojas Dainius Gaižauskas ir šio komiteto nariai Jonas Jarutis, Dovilė Šakalienė, Saulius Skvernelis, Andrius Mazuronis, Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Valdas Rakutis, Arvydas Pocius.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kritikos dėl savo bendravimo su nelegaliais migrantais susilaukęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad kartais reikia „svečią“ pastatyti į vietą.
L. Kasčiūnas, ketvirtadienį lankydamasis migrantų stovykloje Vydeniuose, įsivėlė į aštrius ginčus su Lietuvos – Baltarusijos sieną kirtusiais migrantais. Jis nelegaliems migrantams iš Afrikos pakeltu tonu aiškino, kad šie negaus prieglobsčio ir kad jiems neišvykus į kilmės šalį gali grėsti įkalinimas.
„Aš pokalbį vertinu kaip labai autentišką ir atvirą pasikalbėjimą su Lietuvoje besisvečiuojančiais žmonėmis, kurie kažkodėl nesupranta, kad jie į Lietuvą pateko nelegaliai. Aš atvažiavau atvira širdimi ir su Migracijos departamento parengta medžiaga apie tai, kokios jų teisės ir pareigos ir kas jų laukia, jei priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Aš pabandžiau visa tai išdėstyti. Kai kam tai pasirodė nemandagu“, – žurnalistams Seime aiškino konservatoriams priklausantis parlamentaras.
Jis pažymėjo, kad aštresniam tonui nelegalių migrantų atžvilgių įtakos turėjo migrantų elgesys, – politiko teigimu, jie jam prie veido mojavo ir pirštu, ir Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele.
„Žodžio grasinti aš nevartosiu, bet, kai tau svečias prie veido pirštą judina, supranti, kad svečią reikia pastatyti į vietą kartais. Tą ir pabandžiau padaryti, nežinau ar pavyko – jūs spręskite. Tiesa, man dar mojavo Vytauto Valentinavičiaus vizitine kortele ir sakė, kad jis padės išspręsti visas problemas. Nežinau, ką tai reškia“,– sakė L. Kasčiūnas.
„Reikia kalbėtis, reikia žmones informuoti, kas jų laukia, kas įrašyta Baudžiamajame kodekse“, – dėmesio susilaukusį dialogą su nelegaliais migrantais apibendrino L. Kasčiūnas.
Tuo metu Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį tokį L. Kasčiūno bendravimą su migrantais pavadino gėdingu.
„Vydenių stovykloje ant migrantų pakeltu balsu staugiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas yra labai įdomi XXI amžiaus Lietuvos parlamentarizmo iliustracija. Man tiesiog yra nuoširdžiai GĖDA“, – feisbuke ketvirtadienį rašė T. V. Raskevičius.
Prie Lietuvos Seimo – neramumai. Slaptai.lt nuotr.
Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai priklausantys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai iš esmės sutaria, kad praėjusio antradienio įvykių, kuomet prie Seimo vykęs protestas vėliau peraugo į riaušes, skirstyti į dvi atskiras dalis nebūtų teisinga, šis procesas, jų nuomone, buvo nepertraukiamas.
Valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos narys Raimundas Lopata tvirtina, kad jau dieninėje dalyje buvo galima įžvelgti tam tikras agresijos apraiškas. Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentarė Dovilė Šakalienė pažymi, kad tiek proteste, tiek riaušėse didžioji dalis žmonių buvo tie patys, o renginio organizatoriai taip pat turėtų prisiimti atsakomybę dėl to, kas įvyko vakare.
Visgi Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Vytautas Bakas sako, kad jis labiau linkęs gilintis, kodėl žmonės apskritai praėjusį antradienį susirinko prie parlamento. Seimo narys įsitikinęs, kad analizuoti tai, kada ir kaip protestas išvirto į riaušes, turėtų teisėsaugos institucijos, o ne NSGK politikai.
„Kai politikai bando nagrinėti klausimus, kokia tai dalis, kas joje įvyko, taip jie atlieka ne savo darbą“, – Eltai sakė V. Bakas.
Apie tai, kad antradienio įvykius reikėtų skirti į dvi dalis, praėjusią savaitę portalui Delfi.lt prakalbo šalies vadovas Gitanas Nausėda.
„Mes turime aiškiai matyti, kad tos dienos įvykiai turi labai aiškias ir ryškias dvi dalis. Ir galbūt buvo galvojama, kad pagrindiniai įvykiai pasibaigs su 17 valanda, kuomet baigėsi tas pagrindinis mitingas, kuris buvo skirtas nepasitenkinimui dėl vakcinavimo išreikšti. Bet po to sekė antrasis kėlinys arba antroji stadija, kurioje ir žmonės buvo visiškai kiti, ir intencijos“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
Tačiau opozicijos lyderis Saulius Skvernelis laikosi kitokios nei šalies vadovas pozicijos. Jo teigimu, toks skirstymas tėra labai sąlyginis.
„Kai tu gauni papildomos informacijos, mes vakar turėjome (posėdį – ELTA) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, mums tarnybos irgi pateikė informaciją, tai ne vieša informacija. Tai ta skirtis tarp pirmos ir antros mitingo dalies tampa labai sąlyginė. Deja, bet yra toks faktas. Labai sąlyginė“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis. Protestuotojai blokuoja išėjimus iš Lietuvos Seimo. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Su ekspremjero mintimis sutiko ir LRLS frakcijai priklausantis R. Lopata. Politikas taip pat sako, kad riaušėse buvo matomi tie patys asmenys, kurie dalyvavo ir proteste, o agresyvų dalyvių nusiteikimą, pasak parlamentaro, buvo galima įžvelgti dar tik prasidėjus protestui.
„Aš labiau sutikčiau su Sauliumi Skverneliu, nes ir rytinėje dalyje buvo smurto proveržių. Konkrečiai prieš žurnalistus. Buvo ir kitų ženklų, rodančių, kad čia ne kvietimas į dialogą, padiskutuoti. Kartuvės jau buvo atneštos. Jos simbolinės, aišku, bet jos rodė pačią intenciją“, – Eltai kalbėjo R. Lopata.
Liberalas tvirtina, kad su protestuotojais susikalbėti buvo praktiškai neįmanoma, o iš minios sklido replikos, susijusios ne tik su galimybių pasu ir vakcinacija.
„Man pačiam teko bendrauti su dalyviais, gal 40 minučių kalbėjausi, čia buvo vakarop. Buvo be galo sunku kalbėtis, praktiškai neįmanoma (…) Paliestos visos įmanomos temos. Nuo vakcinacijos, kad nėra grėsmės nacionaliniam saugumui, kad pabėgėliai išgalvoti“, – pasakojo LRLS frakcijos narys, kartu pridurdamas, kad dalis žmonių pasakodavo ir neva asmenines istorijas, o būtent tokie pasakojimai sukeldavo daugiausiai emocijų.
Visgi parlamentaras pabrėžia, kad dažniausiai pasikartojęs mitinguotojų reikalavimas – paleisti Seimą, apskritai yra prieštaraujantis Konstitucijai.
„Iš principo kalba ėjo, kad reikėtų paleisti Seimą. Tai antikonstituciniai reikalavimai“, – įsitikinęs R. Lopata.
D. Šakalienė: dalis mitinge dalyvavusių žmonių minią nuteikė agresyviai skleisdami melagienas
Nyderlanduose per protestus prieš komendanto valandą kilo susirėmimų su policija, sulaikyta per 150 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Kad praėjusį antradienį protestavusių asmenų išsakyti reikalavimai dėl Seimo paleidimo prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, akcentavo ir LSDP frakcijos parlamentarė D. Šakalienė. Visgi ji priduria, kad mitinguotojus jau pasibaigus protestui išduoto leidimo laikui užsiimti neteisėtais veiksmais paskatino ir kai kurių renginyje dalyvavusių politikų retorika.
Protestuoja vokiečiai. EPA – ELTA nuotr.
„Keli tūkstančiai žmonių negali nuversti parlamento. Tai kaip tik yra neteisėta, antikonstituciška, nedemokratiška. Tačiau kai kurių politikų neapykantos kurstymas privedė prie to, kad dalis žmonių iš esmės liko tęsti agresyvių veiksmų ir daryti tiek administracinės teisės pažeidimus, tiek pagal baudžiamąjį kodeksą tai yra vertinama“, – galimą parlamentarų atsakomybę įžvelgė D. Šakalienė.
Socialdemokratė kartu pabrėžė, kad tiek ryte, tiek vakare antradienį prie Seimo buvo susirinkę tie patys žmonės, todėl renginio skirstyti į dvi atskiras dalis negalima.
„Dalis žmonių buvo tie patys, tai mes turime suvokti, kad tai nebuvo du atskiri renginiai“, – tikino ji. Per protestus prieš B. Netanyahu Izraelio policija sulaikė 11 žmonių. EPA-ELTA nuotr.
Parlamentarės teigimu, prie Seimo tuomet buvo susirinkę labai įvairūs žmonės. Dalis žmonių, jos nuomone, iš tiesų atėjo protestuoti dėl pasipiktinimą sukėlusių Vyriausybės klaidų valdant pandemiją, tačiau kita dalis, pasak D. Šakalienės, iš karto atvyko nusiteikę agresyviai ir nenorėdami jokio dialogo su politikais. Protestuoja „geltonosios liemenės”. Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
„Skirtingi žmonės dėl skirtingų tikslų atvyko prie parlamento. Dalis žmonių pirmoje dalyje išsakė nuomonę ir išvyko namo. Dalis, matyt sukurstyti agresyviai besielgiančių asmenų, tikriausiai ir pasiliko. Ryšys yra tarp dviejų to paties renginio dalių. Nebuvo taip, kad susirinko vieni žmonės, jie visi išvyko, pasibaigė renginys, o tada po pertraukos iš naujo susirinko kiti žmonės. Kaip matėme, tiesiog nesiskirstė dalis susirinkusios minios ir tiesiog tapo vis labiau agresyvi. Ryšys tarp protesto ir riaušių ir yra tai, kad dalis žmonių liko prie Seimo, kurstomi labai agresyvių dalies dalyvių, skleidžiančių melagienas ir raginančių iš esmės susidoroti su parlamentu“, – aiškino socialdemokratė.
Pasak NSGK dirbančios parlamentarės, protestuotojai tą dieną ir jai pačiai išsakė melaginga informacija grįstų teiginių, kurie netgi nebūtinai buvo susiję su vakcinacija ar koronavirusu.
„Įvedėme karo padėtį, kodėl mes slepiame, jog žudomi irakiečiai prie sienos, kodėl norima išmesti 150 mln. sienai, kai jų trūksta kitiems dalykams. Priešinami mūsų visuomenės saugumo ir socialinių poreikių naratyvai“, – pasakojo ji.
Socialdemokratė dėl kilusių riaušių įžvelgia organizatorių atsakomybę: nereikia stebėtis, kad gaisras išplito sausame miške uždegus laužą
Visgi D. Šakalienė mano, kad dėl kilusių riaušių atsakomybę turėtų prisiimti ne tik politikai ir melagienas skleidę bei minią pakurstę asmenys, bet ir renginio organizatoriai. Paryžiuje demonstraciją surengė „raudonieji šalikai“. EPA-ELTA nuotr.
„Jeigu tu uždegi sausame miške laužą nesilaikydamas miškininkų nustatytų reikalavimų, nereikia stebėtis, kad po to išplinta gaisras“, – metaforą pateikė socialdemokratė. Nyderlandų jaunimas puola policiją. EPA – ELTA nuotr.
Paklausta, ar mitingą suorganizavusių asmenų atsakomybę parlamentarė įžvelgia vien tame, kad jie neužtikrino, jog dalyviai išsiskirstytų pasibaigus iki 17 val. išduoto leidimo laikui, LSDP frakcijos politikė sakė neatmetanti ir platesnės atsakomybės taikymo galimybių.
„Mažų mažiausiai taip. Ar tai apskritai yra dar net didesnė atsakomybė, šiuo metu komentuoti negaliu“, – kalbėjo D. Šakalienė.
V. Bakas: nusikaltimus tirti turėtų teisėsauga, o ne politikai
Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausantis V. Bakas apskritai nebuvo linkęs vertinti sąsajų tarp dieninės protesto dalies ir vakare vykusių riaušių. Pasak jo, tokius skirstymus daryti ir tirti nusikaltimus turėtų teisėsaugos pareigūnai, o ne Seimo nariai.
Belgijos policija malšina riaušes. EPA – ELTA nuotr.
„Daryti takoskyras, tirti nusikaltimus, jeigu jie buvo padaryti protesto metu, yra teisėsaugos darbas, o ne politikų. Mes NSGK galime burti iš kavos tirščių arba iš antraščių, pareigūnų pranešimų. Vis dėl to tai, kas buvo, vertinti takoskyras, ar buvo nusikaltimas, administracinis pažeidimas, tai turėtų daryti pareigūnai“, – į NSGK kolegų išsakytus teiginius atkirto V. Bakas.
Parlamentaras tikina, kad vietoje aiškinimosi apie galimus nusikaltimus, politikai turėtų pasidomėti, kodėl apskritai įvyko toks protestas.
„Politikai turi visiškai kitą darbotvarkę. Jų užduotis – pasigilinti į proceso turinį. Vienaip ar kitaip pats protestas, jis buvo. Susirinko tūkstančiai žmonių. Mano galva, politikų namų darbai yra įsiklausyti į turinį, su kokiomis nuoskaudomis, kodėl žmonės ten atėjo“, – tikino jis. Mineapolyje dėl demonstracijų dislokuota 500 JAV nacionalinės gvardijos kariškių. EPA-ELTA nuotr.
NSGK dirbantis parlamentaras sutiko, kad šio komiteto nariams būtina nagrinėti mitinge galimai kilusias grėsmes ir rizikas šalies nacionaliniam saugumui. Tačiau tuo pačiu jis pridūrė, kad daugelis šalies saugumui kylančių grėsmių ir atsiranda tuomet, kai šalies politikai sukuria terpę pasinaudoti valstybėje atsiradusiomis problemomis.
„Aš sutinku, kad iš nacionalinio saugumo pusės tuos klausimus analizuoti reikia, bet vėlgi, mūsų oponentai iš Rytų, arba radikalūs politikai visada naudosis politinės sistemos spragomis arba visuomenėje esančiomis įtampomis, kurias ir sukelia politiniai sprendimai“, – aiškino Mišrios grupės narys.
Mano, kad politikai į protestuotojų veiksmus reaguoja per daug jautriai
V. Bakas taip pat pritarė, kad reikia išsiaiškinti, kas lėmė, jog protestas peraugo į riaušes. Visgi politikai, išsakydami savo vertinimą apie vienos mitingo dalies sąsajas su kita dalimi, parlamentaro nuomone, taip daro spaudimą teisėsaugai. Panašią politikų reakciją jis sako prisimenantis ir po 2009 m. įvykių prie Seimo.
Briuselyje policija sulaikė 70 „geltonųjų liemenių“. EPA-ELTA nuotr.
„Priežastis (kodėl kilo riaušės – ELTA) be abejo reikia nagrinėti, bet tai turi daryti teisėsauga. Nereikia daryti spaudimo teisėsaugai. Kai politikai pradeda tirti ir skaidyti į dalis, jie atlieka ne savo darbą. Aš prisimenu 2009 metų riaušes. Buvo einama lygiai tokiu pačiu keliu, tada buvo apkaltinti patys pareigūnai. Politikai ėmė kaltinti pareigūnus, kad jie panaudojo perteklinę jėgą“, – įsitikinęs Seimo narys.
Parlamentaras tikino, kad daugelis protestuotojų buvo nusiteikę taikiai, o jis pats pasakojo mitinge pakalbėjęs ne su vienu žmogumi bei taip pabandęs išsiaiškinti, kas lėmė žmonių sprendimą ateiti prie Seimo. Jo teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių yra Vyriausybės pasirinkta retorika valdant COVID-19 pandemiją.
Protestuotojai Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
„Viena iš priežasčių yra nesveikos įtampos, kurias iššaukė draudimų, gąsdinimo ir bauginimų retorika: jeigu tu nesivakcinuosi, būsi atleistas iš darbo, neįleistas į polikliniką, ar negalėsi įeiti į autobusą. Tai tikrai yra nenormalu“, – sakė V. Bakas.
Riaušės Belgijos sostinėje Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.
Jo nuomone, absoliuti dauguma mitinge dalyvavusių žmonių, buvo nusiteikę taikiai, o tik nedidelė dalis agresyviai nusiteikusių asmenų, darė nusikaltimus ir taip diskreditavo pačią „politinę iniciatyvą“.
Pats V. Bakas, paklaustas, kaip jam pavyko pasikalbėti su mitinge buvusiais asmenimis, pažymėjo, kad matė ne vieną su žmonėmis bendravusį politiką, tiek iš opozicijos, tiek iš valdančiųjų gretų. Nesiryžusiems eiti bendrauti su minia parlamentarams, jis patarė tiesiog nebeužsiiminėti politika.
„Esu nemažai metų politikoje, dirbęs visuomeninėje veikloje. Ne man dalinti kažkokių didelių receptų ir čia išsiskirti, bet man atrodo, jeigu politikas bijo išeiti pas žmones, jam reikia paieškoti kito darbo. Politiko darbas yra kalbėtis su žmonėmis“, – teigė parlamentaras, kartu pridurdamas, kad į protesto metu įrengtą kartuves simbolizavusią instaliaciją dėmesį atkreipę politikai į tai reagavo per daug jautriai.
„Tiesą sakant, gal būsiu nepopuliarus, bet žiūrėdamas protestus Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje ar kur kitur, tai man atrodo, kad Lietuvos politikai per daug jautriai į tai reaguoja. Toje pačioje Amerikoje neša politikų kaliauses, parodijas, iškamšas per gatves. Kažkaip niekas dėl to nesuserga“, – tikino V. Bakas.
Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti nelegalūs migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau augant, Ministrų Kabineto nariai priversti sukti galvas, kur apgyvendinti atvykėlius. Visgi planai migrantus įkurdinti pasienio savivaldybių gyvenvietėse sulaukia vietinių pasipriešinimo. Gyventojai išsako nuogąstavimus dėl migrantų esą keliamo pavojaus jų saugumui.
Dėl vietinių gyventojų kaimynystėje apgyvendintų asmenų keliamų rizikų nesutaria ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Dainius Gaižauskas įsitikinęs, kad šiuo metu migrantų apgyvendinimo vietas prižiūrinčių pareigūnų kiekiai nėra pakankami ir kilus organizuotam pasipriešinimui, NSGK nario nuomone, šiuo metu esančių pajėgumų neužtektų siekiant sutramdyti besipriešinančius asmenis.
„Nereikia žmonėms meluoti, kad tai užtikrina saugumą. Savivaldybėse dabar yra akys, kurios mato, kas dabar realiai vyksta. Jeigu išeitų didesnė masė žmonių, tai jūs pabandykite sulaikyti 10-20 vyrų. Tai neįmanoma. Pareigūnai ginkluoti, bet jie nešaus, nebent tai keltų grėsmę kitam“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
Tačiau NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikina, kad visos rizikos valdomos, o „valstiečio“ išsakytus nuogąstavimus vadina politikavimu. Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos parlamentaras aiškina, kad apgyvendinimo vietose tvarką prižiūrintys pareigūnai stebi ir vertina situaciją, tačiau konflikto atveju jiems į pagalbą visuomet atvyktų pastiprinimas.
„Nėra taip, kad būtų uždaryta masė ir tu nežinai, kas ten vyksta. Taip nėra. Profesionalūs pareigūnai prieina kitaip. Tikrai net neabejoju, kad ponas Gaižauskas žino tokius dalykus, algoritmus. Jis buvęs pareigūnas. Bet šitoje vietoje nuspręsta papolitikuoti. Suprantu. Žmogiška“, – sakė L. Kasčiūnas.
Tuo metu opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė Dovilė Šakalienė kritiškai vertina NSGK kolegos D. Gaižausko retoriką. Pasak jos, siekiant susitvarkyti su šia Aliaksandro Lukašenkos suorganizuota krize, nereikėtų naudoti gąsdinimo retorikos migrantų atžvilgiu. Pasak socialdemokratės, suprantama, kad Lietuvos gyventojai nebuvo emociškai pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, suveikė ir netikėtumo faktorius. NSGK narė tikina, kad LSDP vietoje emocijomis grįsto gąsdinimo siekia valdantiesiems pateikti konkrečias rekomendacijas.
„Mes stengiamės pasiūlyti ramų, racionalų ir faktais grįstą situacijos vertinimą ir praktinius pasiūlymus. Tiek gąsdinimas, kad tai tariamai yra karo komendantai, tiek gąsdinimai, kad Lietuvą užplūs ir ją paskandins migrantai, tikrai yra neracionalu. Lietuvoje mes kalbame apie porą tūkstančių žmonių, kas mums tikrai yra neįprasta, bet priminsiu, kad Pietines Europos Sąjungos šalis kiekvienais metais užplūsta apie 100 tūkst. emigrantų“, – pasakojo D. Šakalienė.
D. Gaižauskas: migrantų skaičiui augant prasidės saugumo problemos
Tačiau „valstietis“ D. Gaižauskas tikina, kad gyventojų baimės dėl kaimynystėje apgyvendintų migrantų yra pagrįstos. Esą jam apsilankius nelegalių migrantų apgyvendinimo vietose, vietiniai jam su nerimu kėlė klausimus dėl nacionalinės valdžios sprendimų, o savivaldos atstovai, pasak LVŽS politiko, taip pat teigia neturintys pakankamų kontaktų su Vyriausybe. D. Gaižauskas įsitikinęs, kad konfliktų gali kilti ir dėl to, kad nepakankamai informacijos ir patarimų iš Ministrų Kabineto gavę savivaldos atstovai tiesiog neišmano kitos kultūros, religijos ypatybių.
„Dalis iš jų yra kitos religijos, tautybės. Savaime suprantama musulmonai. Jeigu neišmanai to tikėjimo, gali pridaryti didelių klaidų, dėl kurių jie labai greitai pradeda konfliktuoti. Sako, dar tas penkias dienas lyg ir buvo ramu, jie dar turėjo apsiprasti, kai kurie buvo sušalę. Bet kai sušilo, apsidairė, kur jie yra, prasidėjo jų sluoksniavimasis, kas yra lyderiai. Musulmonai pradėjo aiškintis, kodėl moterys su mumis, kodėl jos gyvena virš mūsų, o mes apačioje. Jie pradėjo reikalauti savo teisių, nes jie, suprantama, jas išmano“, – mano „valstietis“. Verebiejų kaime (Alytaus r.) nebeveikiančioje mokykloje apgyvendinti migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Dalies gyventojų baimės, D. Gaižausko nuomone, yra pagrįstos ir dėl to, kad 3 ar 4 migrantus prižiūrintys ekipažai nėra pakankamos pajėgos užtikrinant tvarką 100 ar daugiau žmonių grupėje.
„Savivaldybėje esantys gyventojai tą pastebi, mato ir bijo, nes juos ne saugo, o prižiūri mūsų Viešojo saugumo tarnybos keli pareigūnai. Aš su jais diskutavau. Klausiau, kokios jų pareigos ir funkcijos, ką darytų, jeigu jie išeitų. Man atsakė: mes paprasčiausiai informuotumėme policiją, kuria kryptimi eina. Jeigu 1-2 eitų, tai bandytų sulaikyti, bet jeigu 10-20, jų tikrai nesulaikytų“, – nuogąstavo LVŽS frakcijos parlamentaras, kartu pažymėdamas, kad migrantams esą jau ir dabar pavyksta prasmukti nepastebėtiems.
„Gyventojai sako: mes patys pranešame pasieniečiams, kai juos randame malkinėje arba šiltnamiuose. Žinote, kaip nejauku“, – pasakojo jis.
LVŽS Šešėlinio krašto apsaugos ministro pareigas einantis politikas ketvirtadienį vykusiame „valstiečių“ šešėlinio Ministrų Kabineto posėdyje kalbėjo, kad didelėmis grupėmis apgyvendinti nelegalūs migrantai jau skirstosi į hierarchines struktūras. Dalis jų, pasak parlamentaro, treniruojasi karate ir kitus kovos menus. Kalbėdamas su ELTA D. Gaižauskas taip pat neatmetė, kad migrantai gali pradėti planuoti tam tikrus koordinuotus veiksmus.
„Niekas negali garantuoti, kad taip nebus. Panašu, kad greičiausiai taip ir bus, nes kitose valstybėse, kur buvo tam tikri neramumai, jie buvo gan agresyvūs. Vieni, tikrai matosi, kur su vaikais, tai tikrai pabėgėliai. Kiti fiziškai gerai pasiruošę augaloti vyrai“, – potencialias grėsmes įžvelgė LVŽS narys, kartu primindamas, kad netgi Lietuvos piliečiui Igoriui Molotkovui prieš 6 metus yra pavykę iš pareigūnų atimti automatą.
„Jeigu geri augaloti vyrai, o šalia stovi keli pareigūnai, tai tuos pareigūnus nuginkluoti irgi nesunku. Atsimename, kaip vienas lietuvis buvo pabėgęs su kalašnikovu, kas darėsi, kiek turėjome vargo ir problemų“, – sakė „valstietis“.
Todėl NSGK narys neatmeta, kad migrantų skaičiams ir toliau augant, jie gali burtis į grupes ir siekti patekti į Vakarų Europą, o siekiant juos sustabdyti esą gali gali kilti sunkumų.
„Migrantai nori eiti toliau į Europą, jie tikrai ne į Lietuvą bandė ateiti. Juos sulaiko, jie negauna to, ko norėjo, jie pradės kelti tam tikrus klausimus. Kai jų prieis daugiau, jau daugiau nei 2 tūkst., jie tikrai nesustos, pradės burtis. Tada prasidės problemos“, – įspėjo D. Gaižauskas.
NSGK pirmininkas „valstiečių“ įžvalgas vadina politikavimu
Tačiau konservatorius L. Kasčiūnas mano, kad LVŽS išsakyti nuogąstavimai nėra pagrįsti. Pasak jo, saugumui užtikrinti pasitelkiama kelių lygių sistema, o vietoje budintys pareigūnai tėra pirmoji linija. NSGK pirmininkas pabrėžia neabejojantis tvarką užtikrinančių pareigūnų profesionalumu.
„Tikrai manau, kad rizikos valdomos. Aišku, saugumo pajėgų visada gali būti daugiau. Mes dažnai suprantame visą tą valdymą labai vienpusiškai. Įsivaizduojama, kad yra masė žmonių, kuri uždara, ji kažką organizuoja. Man teko naktį užkardoje budėti. Užkardoje šiek tiek kitas atvejis, kai apgyvendinti migrantai, bet pajėgumai yra panašaus lygio. Dabar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai perėmė kontrolę, tikrai puikiai pasirengę pareigūnai, žinantys, kaip malšinti riaušes. Dėl to iš karto ir pasakau, kad rizikos valdomos“, – tvirtino L. Kasčiūnas, kartu pabrėždamas ir tai, kad su pareigūnais nuolat bendradarbiauja ir vietos gyventojai.
„Iš užkardų pastebėjau, visą laiką yra darbas su bendruomene. Atsiranda žmonių, kurie bendradarbiauja, informuoja, leidžia pajausti nuotaikas, perspėja, jeigu yra kažkokių niuansų. Darbas vyksta ir pareigūnai tą daro“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas akcentuoja, kad jeigu hipotetinio scenarijaus atveju nutiktų taip, kad migrantai bandytų pabėgti, vietoje budintiems pareigūnams padėtų kur kas didesnės saugumo tarnybų pajėgos.
„Manau, kad (D. Gaižauskas-ELTA) nusprendė papolitikuoti ir pagąsdinti visuomenę. Manau, kad tai reikia vertinti adekvačiai, ramiai. Tarkime, buvo kelių žmonių pabėgimas Kapčiamiestyje. Na ir ką, miškuose buvo sugauti, tai kur tu čia labai smarkiai bėgsi? Nepabėgsi. Kaštus jie matyt irgi skaičiuoja. Yra kelių lygmenų apsauga. Yra ne tik tie pareigūnai, kurie saugo konkretų objektą konkrečiu metu. Yra kita linija. Kaip buvęs pareigūnas Dainius galėtų profesionaliau vertinti situaciją“, – aiškino TS-LKD politikas.
Baltarusijos pasienyje. Lietuvos VRM nuotr.
Tačiau konservatorius teigė suprantantis vietinius gyventojus ir tai, kad jų kaimynystėje apgyvendinus atvykėlius, stebint situaciją, apima tam tikras nesaugumo jausmas.
„Aš visiškai suprantu tuos jausmus. Tikrai nenoriu tų jausmų kritikuoti. Matyt, aš pats tuos klausimus kelčiau būdamas vienos ar kitos bendruomenės narys. Supraskime, kad mes turime tarnybas, turime profesionalius žmones, turime unikalią situaciją. Tiesiog noriu pasakyti, kad mes tas rizikas valdome“, – patikino NSGK pirmininkas.
Tuo tarpu reaguodamas į D. Gaižausko išsakytus nuogąstavimus, kad migrantai treniruojasi karate, konservatorius atsakė, jog šalies pareigūnai greičiausiai įvalgę ir geresnį kovos menų stilių.
„Gal mūsų pareigūnai geresnį stilių išmano, tai įveiktų juos. Nežinau, Dainius gal geriau žino, kokį jie ten stilių įvaldę, ar karate, ar taip toliau“, – pareigūnų sugebėjimais neabejojo TS-LKD frakcijos narys, kartu parekomenduodamas Lietuvos futbolo klubų skautams atkreipti dėmesį ne tik į migrantų tarpe esančius kovotojus, bet ir į futbolo talentus.
„Siūlyčiau pagalvoti, kad atsiųsti kokių futbolo skautų, gal rastumėme Lietuvos futbolui kokių proveržio deimantų. Vieną kitą deimančiuką. Daug nereikia“, – juokavo L. Kasčiūnas.
D. Šakalienė: saugumo klausimu savivaldybės neturėtų būti paliktos vienos
Tačiau LSDP frakcijai priklausanti D. Šakalienė taip pat įžvelgia tam tikrų su migrantų apgyvendinimu susijusių saugumo užtikrinimo spragų. Pasak jos, viešosios tvarkos užtikrinimo koordinavimas migrantus priimančiose pasienio savivaldybėse turėtų būti užtikrintas nacionaliniu lygiu.
„Turime situaciją matyti kompleksiškai. Vienas dalykas, taip, žinoma, mes turime užtikrinti gyventojų saugumą ir pačių migrantų saugumą. Nes kai kur tiesiog yra kurstoma neapykanta, tai kelia riziką išprovokuoti konfliktą iš abiejų pusių. Tą turime užkardyti. Antras dalykas, apsauga turi būti ne savivaldos klausimas, apsauga turėtų būti organizuojama nacionaliniu lygiu, nes ekstremalios padėties paskelbimas pasienio savivaldybėse iš esmės reiškia, kad tai nacionalinio lygmens krizė“, – akcentavo NSGK priklausanti parlamentarė.
Antroji problema, dėl kurios, socialdemokratės nuomone, gyventojų baimės migrantų atžvilgiu auga – nuoseklios Vyriausybės komunikacijos trūkumas.
„Labai svarbu komunikacija. Pavyzdžiui, Dieveniškėse šiuo metu vykstanti situacija yra gera iliustracija, kas nutinka, kai nėra aiškios komunikacijos strategijos, kurios esmė turėtų būti, kad gyventojai iš anksto turėtų būti labai proaktyviai informuojami, kas, kur bus statoma, kiek bus žmonių. Nes kitaip sukuriama puiki dirva baimėms, gąsdinimams, sąmokslo teorijoms“, – mano D. Šakalienė. Pasienyje su Baltarusija kasdien sulaikomi migrantai. VSAT nuotr.
Pasak jos, siekiant užtikrinti saugumą, ne mažiau svarbu yra ir tai, kad skirtingos migrantų grupės būtų apgyvendintos skirtingose vietose.
„Mes turime atsižvelgti į kitų šalių patirtis. Turi būti atskiriamos šeimos (ypač su vaikais), kita grupė – moterys, trečia grupė – vyrai. Tai turi būti atskiros stovyklos ir atskirai apgyvendinamos. Jeigu šeimos su vaikais, moterys turi būti apgyvendinamos, kur yra patogesnė infrastruktūra ir tai tikriausiai bus arčiau gyvenamųjų vietų, tai vyrų stovyklos gali būti ir toliau nuo gyvenamųjų vietų. Tuomet paprasčiau užtikrinti ir apsaugą“, – pasiūlymus vardino D. Šakalienė.
Praėjusią parą, šeštadienį, pasieniečiai sulaikė 133 iš Baltarusijos neteisėtai sieną kirtusius migrantus. Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos iki vidurnakčio iš šeštadienio į sekmadienį bandė patekti 2603 neteisėti migrantai.
Vienybė težydi. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Užsienio reikalų (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai aptarė trečiųjų šalių piliečių neteisėtą migraciją į Lietuvą ir bendru sutarimu priėmė pareiškimą „Dėl vienybės ginant demokratines vertybes“. URK pirmininko Žygimanto Pavilionio teigimu, pareiškimu buvo dar karta išreikšta vienybė remiant demokratines vertybes įgyvendinant užsienio ir saugumo politiką.
„Svarbu tai, kad abu komitetai bendru sutarimu, visų partijų balsais pabrėžė, kad mes visi šiuo metu užsienio ir nacionalinio saugumo srityje veikiantys politikai esame vieningai už vertybinę užsienio ir saugumo politiką“, – Eltai teigė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.
„Malonu, kad kolegos iš visų partijų vieningai apsisprendė ir dar kartą patvirtino, kad mes šį savo ilgametį dešimtmečiais besitęsiantį užsienio politikos kursą tęsime“, – pridūrė jis.
Komiteto pirmininko teigimu, pareiškimu taip pat bandoma atkreipti dėmesį, kad vienas iš pagrindinių šiuo metu vykstančios hibridinės atakos tikslų yra nukreiptas į Lietuvos užsienio ir saugumo politikos krypties pakeitimą.
„Šia situacija gali pasinaudoti tam tikros radikalios grupės, kurios gali būti įtakotos ta dezinformacija ar sąmoningai manipuliuojama informacija ir kviečiame piliečius būti budriems, nepasiduoti šioms provokacijoms ir tęsti tą ilgalaikį Lietuvos užsienio politikos kursą, nukreiptą į laisvės ir demokratijos erdvės įsitvirtinimą regione“, – sakė Ž. Pavilionis.
Pareiškimu, kurį bendru sutarimu priėmė komitetai, yra griežtai smerkiami Aliaksandro Lukašenkos režimo organizuojami nelegalios migracijos srautai. Dokumente taip pat pažymima, kad pareiškimą priėmę komitetai laikosi nuomonės, kad beprecedentis nelegalios migracijos organizavimas yra Baltarusijos politinio režimo sąmoningai vykdoma veikla prieš Lietuvos valstybę ir Europos Sąjungą bei kryptingas siekis pakeisti vykdomos užsienio politikos kryptį.
Taip pat pareiškimu Lietuvos žmonės raginami likti pilietiškais kovojant su nelegalia migracija, be kita ko, teikti informaciją Lietuvos pareigūnams apie Lietuvos teritorijoje pastebėtus įtartinus asmenis ir jų grupes, likti atspariems manipuliatyvios informacijos ir dezinformacijos sklaidai.
Taip pat NSGK ir URK siūlo visoms valstybėms uždrausti skrydžius į Baltarusiją, nes jie, kaip įtariama, naudojami valstybės organizuojamai žmonių kontrabandai.
Pareiškimu Europos Sąjunga raginama taikyti sankcijas asmenims, dalyvaujantiems valstybei organizuojant žmonių kontrabandą per tarptautines sienas, ir ją kontroliuojančiam A. Lukašenkos režimui.
Sekimas. Slaptai.lt nuotr.
Seimas rudenį svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno pateiktą Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektą. Trečiadienį šiam projektui parlamentarai pritarė bendru sutarimu, tačiau nutarė paprašyti Vyriausybės išvados.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas Seimui teikiamas siekiant veiksmingai tirti galimus žvalgybos institucijų ir pareigūnų įstatymų, žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus, sustiprinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, padidinti pasitikėjimą žvalgybos institucijomis.
Šiuo dokumentu nustatomi žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo įgaliojimai, skyrimo ir atleidimo tvarka bei atskaitomybė, taip pat santykis su Seimo komitetu, atsakingu už parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę, – t. y. Seimo statute įvardintu NSGK, ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais.
Pagal projektą, žvalgybos kontrolierius – Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, vykdantis žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Žvalgybos kontrolierius yra Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas.
Žvalgybos kontrolieriumi ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju būtų skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės bakalauro ir teisės magistro arba vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar teisinio pedagoginio darbo stažą bei atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolierių (žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoją) penkeriems metams skirtų Seimas Seimo pirmininko teikimu, pritarus Seimo komitetui, atsakingam už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę. Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi ar jo pavaduotoju galėtų būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Žvalgybos kontrolierius ir pavaduotojas pradėtų eiti pareigas tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia Lietuvos Respublikai. Asmuo, paskirtas žvalgybos kontrolieriumi ar pavaduotoju, prieš prisiekdamas, turėtų sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki savo kadencijos pabaigos.
Žvalgybos kontrolieriaus, kuris atliks Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovo pareigas, ir jo pavaduotojo įgaliojimai apims tik nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą. Jie vertins žvalgybos institucijų ir žvalgybos pareigūnų veiksmus, žvalgybos metodų taikymo teisėtumą, tirs asmenų skundus.
Į Žvalgybos kontrolierių ir pavaduotoją kreiptis su skundais galės fiziniai ir juridiniai asmenys, nurodydami, kad dėl žvalgybos institucijų ar žvalgybos pareigūnų veiksmų yra pažeistos jų teisės ir laisvės, padaryti asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo pažeidimai. Taip pat galės kreiptis ir žvalgybos pareigūnai su pranešimais apie žvalgybos institucijos vykdomą galimai neteisėtą veiklą ir jos priimtus galimai neteisėtus, sprendimus, susijusius su asmenimis, kurių atžvilgiu vykdoma žvalgybinė veikla.
Žvalgybos kontrolierius ir žvalgybos kontrolieriaus pavaduotojas tyrimus galės pradėti savo iniciatyva, nustatę požymius, leidžiančius manyti, kad žvalgybos institucijos ar žvalgybos pareigūnai galimai piktnaudžiauja jiems suteiktais įgaliojimais ar galimai pažeidžia žmogaus teises ir laisves ar teisėtus interesus, ar galimai pažeidžia asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo reikalavimus. Taip pat – gavęs prezidento, Seimo, Seimo NSGK, Seimo laikinosios tyrimo komisijos ar Vyriausybės paklausimą dėl žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo ar pareigūnų veiksmų atitikties teisės aktų ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams.
Jei skundai (pranešimai) pagrįsti, juos išnagrinėjęs ir atlikęs tyrimą, žvalgybos kontrolierius ar jo pavaduotojas priims sprendimus su išvadomis ir rekomendacijas.
Pasiūlymas atleisti Žvalgybos kontrolierių ar jo pavaduotoją galės būti Seimo svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateiktų Seimo valdyba, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, arba Seimo komitetas, atsakingas už žvalgybos institucijų parlamentinę kontrolę, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių, ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Seimo pirmininko teikimas Seimui atleisti iš pareigų žvalgybos kontrolierių ar jo pavaduotoją, jam sulaužius priesaiką, nesilaikant draudimų ir ribojimų, nurodytų įstatyme ar netekus teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, turės būti prieš tai apsvarstytas Seimo valdyboje, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, ir NSGK, kaip posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komiteto narių.
Kartu su Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektu Seimui teikiami keli lydintys įstatymų pakeitimų projektai, tarp kurių Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas. Šiuo projektu žvalgybos kontrolieriui ir jo pavaduotojui suteikiama teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, t. y. surašyti administracinių nusižengimų protokolą dėl tokių administracinių nusižengimų, kaip kliudymas valstybės pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises, jo garbės ir orumo pažeminimo.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti žvalgybos kontrolieriaus pareiginės algos koeficientą.
Siūloma, kad teikiami įstatymų projektai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Taikiniai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dieveniškių̨ kilpoje su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariais pirmadienį apsilankęs komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad iš visko sprendžiant galima daryti išvadą, jog Lietuvą Baltarusijos režimas tikslingai pasirinko taikiniu.
Pasak jo, būtent Baltarusijos pasienyje su Lietuva fiksuojami didžiausi nelegalios migracijos srautai. Analogiškų bandymų nelegaliai kirsti valstybių sieną, akcentuoja NSGK pirmininkas, nėra Baltarusijos pasienyje su Latvija ar Lenkija.
„Išvadą, kad Lietuva pasirinkta kaip Baltarusijos režimo taikinys, sutvirtina tai, kad Latvijos nelegalios migracijos grafoje yra nulis, o į Lenkiją beldžiasi daug mažiau migrantų nei į Lietuvą“, – feisbuke pirmadienį rašė L. Kasčiūnas.
„Nelegalių migratų srautai koreliuoja su keturiais kas savaitiniais komercinių oro linijų reisais iš Bagdado ir Stabulo į Minską. Galima modeliuoti, kad blogiausias migrantų iš Irako bei Sirijos skaičius per savaitę gali siekti 200-300 asmenų“, – akcentavo NSGK pirmininkas.
Konservatoriaus teigimu, nors nelegalių migrantų srautai analogų neturintys, situacija visgi yra kontroliuojama. Kartu, pažymi politikas, nepaisant migrantų retorikos, akivaizdu, kad didžioji dalis jų sieną kirsti bando dėl ekonominių, o ne dėl politinių priežasčių.
„Migrantai yra išmokę magišką žodį „Asylum!“ (politinis prieglobstis), po kurio pagal tarptautinius įsipareigojimus net ir sulaikius nelegalius migrantus Lietuva turi pradėti politinio prieglobsčio prašymo pagrįstumo nagrinėjimo procedūrą, kai iš tiesų absoliuti dauguma jų yra tiesiog ekonominiai migrantai“, – teigė jis,
„Turime būti pasirengę vykdyti į kilmės šalis grąžinamų asmenų deportaciją (ar jų konvojavimą), nes viena efektyviausių kovos su nelegalia migracija priemonių yra sėkmingas ir efektyvus asmenų grąžinimas į kilmės šalį“, – socialinio tinklo paskyroje rašė L. Kasčiūnas.
Penktadienį komentuodamos situaciją Lietuvos-Baltarusijos pasienyje prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
„Pastaruoju metu Baltarusijos režimas gerokai padidino hibridinį spaudimą Lietuvai ir vienas iš to požiūrių yra padidėjusi nelegali migracija“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su ministre A. Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
„Akivaizdu, kad prieš Lietuvą yra vykdomas hibridinis karas ir nelegalios migracijos srautai yra viena iš priemonių. Praėjusią parą mes sulaikėme 52 nelegalius migrantus, o per paskutinius 5 mėnesius fiksuojame didžiulį nelegalių migrantų skaičių“, – šalies vadovo patarėjai antrino A. Bilotaitė.
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis Aliaksandras Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
Pastarąją savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas stipriai išaugęs nelegalių migrantų srautai.
Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad tolesni Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu gali turėti ne tik politinius, bet ir karinius scenarijus. „Negalime atmesti nei vieno iš jų“, – trečiadienį po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo NSGK pirmininkas.
„Kalbant apie tai, kas galėtų vykti toliau, ko galėtų siekti Rusija… Šia prasme matyčiau pirmiausia karinės galios sutelkimu paremtą politinio spaudimo scenarijų. Be abejo, vienas iš Rusijos motyvų yra ir Minsko susitarimo priverstinis įgyvendinimas, bandant priversti Ukrainą derėtis su separatistais. Kitaip tariant, per „eskalaciją į dialogą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Tuo tarpu karine prasme L. Kasčiūnas įvardija tris galimas Rusijos agresijos prieš Ukrainą galimybes.
„Kalbant apie karinius scenarijus, galima eskalacija Donbase – pajėgų įvedimas toje dalyje, kurią kontroliuoja Rusija. Galima kalbėti ir apie tam tikras intervencijas demarkacinėje zonoje, bandant paimti vieną ar kitą svarbesnę vietą, bet tai jau būtų peržengtas Rubikonas. Tokiu atveju Vakarai turėtų įjungti kitą bėgį“, – teigė komiteto pirmininkas.
„Na ir vandens problema: puikiai žinome Kryme esantį kanalą, kuris eina iš Chersono srities, jį kontroliuoja Ukraina. Konflikto atveju jame galėtų išsilaipinti desantininkai ir perimti kanalo kontrolę. Tai yra hipotetiniai scenarijai, tačiau negalime atmesti nei vieno“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Komiteto pirmininko teigimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje yra seniai žinomas Kremliaus noras kontroliuoti Ukrainą tiek politine, tiek geopolitine prasme.
„Jų strategija visada buvo labai aiški – ne tik susodinti prie stalo, bet ir grąžinti kontroliuojamas sritis pagal jų sąlygas Ukrainai. Su ypatinguoju statusu, kas reikštų, kad Kijevas moka už teritorijų išlaikymą, bet jas kontroliuoja Maskva, kad separatistai būtų amnestuoti, kad tai veiktų kaip tam tikras svetimkūnis Ukrainos viduje, kuris iš esmės kontroliuoja ir geopolitinę ir politinę situaciją Ukrainoje“, – situaciją vertino politikas.
„Jeigu paaštrėja situacija Rusijos regione, tu gali paspausti per tuos regionus ir paveikti Ukrainos vidaus procesus. Tokia schema jau yra planuojama visus tuos 5–7 metus. Manau, kad Rusija nuo to nenutolo“, – sakė pirmininkas.
L. Kasčiūnas: Vakarai turi būti pasiruošę atsakui, jei Rusija peržengtų „raudonąsias linijas“
Pasak L. Kasčiūno, sprendžiant Ukrainos klausimą, reikia orientuotis į pagrindines strategines kryptis, kuriomis turėtų vadovautis valstybės sąjungininkės.
„Pirmiausia neturime leisti įtvirtinti Kremliui labai palankios nuostatos, kad jis turi neformalią veto teisę dėl Ukrainos narystės NATO“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Negali jokia trečioji šalis, nebūdama NATO narė, blokuoti kitos vienos ar kitos tautos apsisprendimą būti NATO nare“, – tęsė NSGK pirmininkas.
Pasak jo, Lietuva pasirengusi ne tik padėti Rusijos agresiją patiriančiai valstybei, bet ir užimti lyderės poziciją sprendžiant Ukrainos klausimą.
„Karinė techninė parama yra viso aljanso reikalas, Lietuva bus tikrai viena stipriausių aljanse sprendžiant šitą problemą“, – sakė politikas.
Kitas svarbus apsektas, kaip teigė komiteto pirmininkas, yra Rusijos atgrasymas nuo tolesnių veiksmų tiek Ukrainoje, tiek regione. Kaip galimas konkrečias taikytinas atgrasymo priemones L. Kasčiūnas matytų Rusijos projektų, Rusijos atjungimą nuo pasaulinės bankų sistemos ar tiesiog naujų sankcijų taikymą.
„Mes Vakaruose turime aiškiai artikuliuoti, kas būtų, jeigu Rusija peržengtų raudonąją liniją, kas jos galėtų laukti politine, ekonomine prasme“, – kalbėjo Seimo narys.
„Be abejo, visiškas „Nord Stream2“ projekto įšaldymas. Galimos gilesnės sankcijos. Rusijos atjungimas nuo tarpbankinės pasaulinės sistemos, kai kurių Rusijos bankų, svarbių Rusijos elitui, įtraukimas į sankcijas ir kiti galimi rimti veiksmai“, – teigė politikas.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) trečiadienį vykusiame posėdyje iškeltas klausimas, kodėl 2017 m. mokyklose įvestas pasirenkamasis dalykas – Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba – yra vos 38 šalies mokyklose.
Reaguodamas į ne itin džiuginančią statistiką, krašto apsaugos viceministras sako, kad ketinama šį dalyką padaryti privalomą, o NSGK narys, buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius užsimena ir apie inovatyvesnes, patriotiškumą bei nusiteikimą gini šalį ugdančias priemones.
Konservatorių frakcijai priklausančio parlamentaro teigimu, reikėtų rimtai pasvarstyti apie kompiuterinį žaidimą, kuriame vaikai galėtų įsijausti į lietuvį herojų, nugalintį pabaisas ir visus priešus.
„2017 m. tuometinės Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva buvo sukurtas toks modulis kaip nacionalinis saugumas ir krašto apsauga, kuris turėjo būti integruotas į mūsų mokyklų 9-11 klausių švietimo programas. Kaip sekasi tai įgyvendinti, kiek mokyklų jį turi?“, – posėdyje dalyvavusių krašto apsaugos ir švietimo viceministrų trečiadienį klausė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak jo, šis klausimas yra itin svarbus, nes siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą, turi būti vykdoma įvairiapusė veikla.
„Pilietinis, patriotinis švietimas, kritinio mąstymo ugdymas, praktinių žinių suteikimas. Vyriausybės programoje pilietinis patriotinis ugdymas yra labai aiškiai įtvirtintas“, – priminė L. Kasčiūnas.
Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus komiteto nariams pateikė itin kuklius skaičius apie pasirenkamo dalyko – nacionalinis saugumas ir krašto apsauga – populiarumą šalies mokyklose. Pasak jo, su šiuo dalyku mokiniai yra supažindinami vos 38 mokyklose iš 1000.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pavasario duomenimis, iš 1000 mokyklų šis pasirenkamasis dalykas yra dėstomas tik 38 mokyklose. Skaičiai yra tokie mažiau nei minimalūs“, – NSGK posėdyje sakė viceministras.
Todėl, jo teigimu, šiuo metu brandinama mintis pasiūlyti šį dalyką padaryti privalomą Lietuvos mokyklose.
„Galvojame (…) inicijuoti diskusiją dėl privalomo nacionalinio saugumo ir gynybos dalyko įvedimo galimybių į formalų švietimą“, – sakė viceministras, pažymėdamas, kad tai yra numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje.
NSGK posėdyje sudalyvavęs švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sutiko, kad tai, jog užsiėmimai apie nacionalinį saugumą ir krašto apsaugą yra vedami vos keliose dešimtyse mokyklų, yra tikrai prastas rezultatas.
Anot viceministro, tai gali lemti įvairios priežastys: dalykų, kuriuos galima laisvai rinktis, yra gana daug, o mokiniai renkasi dalykus, įvertinę savo užimtumą bei interesus.
„Mokiniai yra linkę iš viso nesirinkti arba pasirinkti labai tikslingai“, – teigė jis.
Tačiau R. Skaudžiaus teigimu, klausimai, susiję su krašto gynyba ir patriotiškumu, nėra paliekami visiškai nuošalyje. Pasak jo, pilietinio bei patriotinio ugdymo klausimai mokyklose pateikiami ir kitų užsiėmimų metu. Karinės pratybos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pilietiškumo pagrindai dėstomi kaip atskiras dalykas 9-10 klasėje, literatūros pamokose susipažįstama su tremtinių ir partizanų menine kūryba, mokiniai nagrinėja įvairias temas“, – aiškino viceministras.
Kartu, tęsė jis, su šiomis temomis susiduriama ir mokinių atstovaujamose organizacijose, kaip ateitininkai, skautai, maironiečiai ir kt.
Anot viceministro, ko gero, pagrindinė priežastis, kodėl nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa pasirenkama tik nedaugelyje mokyklų, yra asmenybės, kurios ir veda šiuos užsėmimus.
„Tikrai yra mokyklų, kuriose statomos sėkmės istorijos, tačiau pagrindas yra žmogiškasis faktorius. Tai yra asmenybė, kuri sugeba prikviesti į būrelius. Ypač 3-4 gimnazijų klasėje, jie yra labai užimti ir jie turi būti labai orientuoti“, – teigė jis.
Siūlo sukurti kompiuterinį žaidimą apie „lietuvį karį“
Konservatorių frakcijai Seime priklausantis Arvydas Pocius NSGK posėdyje diskutuojant, kaip sudominti mokinius krašto gynybos bei patriotiškumo klausimais, ragino ieškoti inovatyvių sprendimų. Pasak A. Pociaus, vienas iš tokių sprendimų galėtų būti lietuviško kompiuterinio kovinio žaidimo sukūrimas, kuriame vaikai galėtų įsijausti į priešus nugalintį lietuvį „karžygį–herojų“. Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Deja, lietuviško (kovinio kompiuterinio žaidimo – ELTA) mes neturime. Aš matyčiau vieną iš priemonių, kuomet būtų galima į vaikus išeiti per lietuviškus kompiuterinius žaidimus. Kur vaikas matytų lietuvį karį, karžygį, herojų ir jis norėtų būti lietuviu karžygiu, kuris nugalėtų visas pabaisas ir visus priešus. Tai yra vienas iš konkrečių pasiūlymų, o kas tai galėtų padaryti, aš nežinau. Gal reikėtų ieškoti lėšų tokioms programoms ir jos tikrai pasiteisintų“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas.
Jo teigimu, reikia pripažinti, kad apie patriotizmą ir svarbius krašto gynybos reikalus kalbantis senjoras ne visada yra suprantamas jaunesnės kartos.
„Kad ateis, su visa pagarba, senukas… Vaikams ne visada yra įdomu, ką tas senukas kalba, reikia kažko šiuolaikiško“, – sakė A. Pocius.
