Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos vadovaujamos Vyriausybės ministrai nebijo opozicijos inicijuojamų interpeliacijų. Jas, tikina politikė, į oponentų kritikos akiratį patekę ministrai tikrai atlaikys.
„Aš esu tikra, kad atlaikys visi (ministrai – ELTA) kadangi iš tų priekaištų, kuriuos tenka girdėti, tai tie priekaištai arba retai būna verti interpeliacijos, arba, tiesa sakant, yra nebūtinai pagal adresą. Daug priekaištų, kurie yra žeriami ministrui Kreiviui, tai, tiesa sakant, interpeliacijų iniciatoriai galėtų savo Vyriausybėms praeityje tuos priekaištus pareikšti. Tai, turbūt, būtų gerokai pagrįsčiau“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė premjerė, pažymėdama, kad gaila laiko, kurį tenka skirti reaguojant į keliamas interpeliacijas.
„Tai yra darbo dalis, tai yra kontakto dalis ir, manau, kad niekas tų interpeliacijų labai nebijo. Galbūt tik gaila truputėlį laiko, kurį reikia pačiam procesui skirti – tada kai reikia spręsti kitus klausimus. Bet opozicijos yra tokia teisė. Bet kai visi ministrai pagal sąrašą yra pradedami interpeliuoti, tai aš logiškai sakau, kad gal tada interpeliuokite Vyriausybę. Bus paprasčiau, greičiau, pigiau ir mažiau darbo“, – pridūrė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę opozicija paruošė interpeliacijos energetikos ministrui Dainiui Kreiviui projektą ir surinko 62 opozicinių frakcijų atstovų parašus. Taip pat kalbama apie galimybę inicijuoti interpeliaciją aplinkos ministrui Simonui Gentvilui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui bei ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.
Šios Seimo kadencijos metu parlamento mažuma inicijavo jau dvi interpeliacijas – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Abu procesai baigėsi valdančiųjų naudai – atsakymams į klausimus buvo pritarta ir ministrai tęsia darbą postuose iki šiol.
Prasidėjus karui Ukrainoje pradėtas rengti politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos vis dar nepasirašytas. Nors susitarimo rengimą kuravusi Užsienio reiklų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė tikina, kad dokumento projektas jau yra parengtas ir jį belieka pasirašyti, Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas tikina, kad tai yra netiesa. Pasak politiko, opozicija tokio susitarimo projekto, koks yra parengtas dabar, tikrai nepasirašys, o valdantieji kol kas nerodo jokių iniciatyvų dokumentą tobulinti.
„Darbo grupė savo darbą yra pabaigusi, tekstas yra visiems išsiųstas, tas derinimasis vyko juk. Beliko sudėti parašus. Ir dabar prasideda politinis sezonas ir reikia pabaigti darbą“, – Eltai teigė L. L. Andrikienė.
Politikė tikina, kad anksčiau grįžti prie užsienio politikos susitarimo progos nebuvo dėl įtemptos Seimo darbotvarkės.
„Neturėjau dar progos apie tai su niekuo pakalbėti. Pirmų dienų Seimo sesijos darbotvarkė yra per daug pilna visko. (…) Vis tiek reikia tam paskirti laiko, susėsti. Aš pati tam laiko neturėjau, dabar labai daug kelionių: ir Ukraina, ir Kosovas, ir Čekija, ir Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja. Tai gal ta kita savaitė yra normalesnė, kai galėsime prie kitų darbų prisėsti“, – sakė L. L. Andrikienė.
V. Fiodorovas: opozicija tokio susitarimo nepasirašys
Savo ruožtu Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Viktoras Fiodorovas tikina, kad opozicija tokio susitarimo dokumento, koks yra dabar paruoštas, nepasirašys.
„Situacija yra pasistūmėjusi lygiai nulį. Jokių siūlymų iš darbo grupės iniciatorių ir grupės vadovės – visiškai jokių. Tai tas darbas yra sustojęs, opozicija yra pasakiusi, kad tokio dokumento, koks yra parengtas, nepasirašinės“, – Eltai teigė V. Fiodorovas.
Politikas mano, kad užsienio politikos susitarimas stringa dėl to, nes valdantiesiems neparanku eiti į kompromisą su opozicija.
„Manau, kad valdantiesiems tai tik atvėrė kelią daryti tai, kas yra daroma, tvarkosi visus Taivano klausimus taip kaip jie įsivaizduoja. Tai jiems gal ir patiems nėra noro pasirašyti susitarimą kitokį negu yra parengta. Nes kai kuriuos kelius vykdyti tokią desperatišką politiką tai uždarytų. Taip kad niekas nėra pasistūmėję, niekas nekalba apie datas pasirašymo ir turinio keitimą“, – akcentavo V. Fiodorovas.
„Mes norime matyti, kaip tas dokumentas toliau gali keistis, jeigu jie vis dar mato tą poreikį pasirašyti tą susitarimą, tai tiesiog reikia, kad inicijuotų susitikimą“, – pridūrė politikas.
V. Fiodoras teigia, kad valdantieji tiesiog eilinį kartą ignoruoja opozicijos pasiūlymus.
„Tai tik įrodo, kad to, kas yra sakoma iš opozicijos eilinį sykį konservatoriai negirdi. Nes vasarą, jeigu neklystu, turbūt visos opozicinės frakcijos pasisakė, kad nepasirašo tokio dokumento. Tai jeigu laikytis taip ciniškai ir sakyti, kad dokumentas yra parengtas ir mes išlauksime momento, kad pasirašys, tai nežinau, kas turi nutikti laukiant ir nieko nedarant“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad Rusijai užpuolus Ukrainą Lietuvos politikai inicijavo dviejų susitarimų – dėl užsienio politikos ir krašto gynybos – pasirašymą. Susitarimą dėl krašto gynybos partijoms pavyko iš esmės suderinti.
Visgi gerokai daugiau ginčų kilo ruošiant susitarimą dėl užsienio politikos. Čia išsiskyrė valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
Kartuvės
Maskva, liepos 12 d. (AFP-ELTA). Rusijos pareigūnai iškėlė baudžiamąją bylą Ilja Jašinui, vienam iš paskutinių šalyje likusių opozicijos veikėjų. Ji iškelta dėl įtariamo melagingos informacijos apie Rusijos armiją platinimo, antradienį pranešė jo advokatas.
„Man paskambino tyrėjas – jie pradeda kratą jo namuose“, – feisbuke pranešė advokatas Vadimas Prochorovas.
Birželio mėnesį I. Jašinas buvo nuteistas kalėti 15 dienų. Jis turėjo būti paleistas anksti trečiadienį.
I. Jašinas yra Rusijoje žymus opozicijos veikėjas nuo 2011–2012 m. masinių protestų prieš prezidentą Vladimirą Putiną. Jis pasmerkė Rusijos puolimą Ukrainoje. Jis yra įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkas ir buvo artimas opozicijos politikui Borisui Nemcovui, nužudytam prie Kremliaus 2015 metais. Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.
V. Putinui vasario 24 d. pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusija priėmė įstatymą, numatantį iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už informacijos apie kariuomenę, kurią Rusijos valdžia laiko melaginga, skleidimą.
Anksčiau antradienį I. Jašinas, kuriam kalėjime sukako 39-eri, socialinėje žiniasklaidoje sakė, kad turėtų būti paleistas trečiadienį 1.20 valandą. „Galbūt jie mane išleis. Galbūt ne, – sakė jis. – Ką manote?” Kalėjimo tvoros. Slaptai.lt nuotr.
Apie baudžiamąjį tyrimą prieš opozicijos politiką paskelbta Rusijoje imantis precedento neturinčių susidorojimų su turinčiaisiais kitokią nuomonę, dauguma opozicijos aktyvistų arba kalėjime, arba išvyko iš šalies. V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Maskva sustiprino pastangas sutriuškinti nepritariančiuosius.
Birželį kalbėdamas teisme I. Jašinas sakė, kad jo sulaikymas tikriausiai yra įžanga į baudžiamąją bylą. Jis paminėjo savo draugo ir kolegos opozicijos aktyvisto Vladimiro Kara-Murzos bylą – iš pradžių jis buvo sulaikytas, o vėliau apkaltintas kriminaliniais kaltinimais už tariamą melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. 40 metų V. Kara-Murza dabar yra sulaikytas ir laukia teismo. Balandžio mėnesį jis buvo nuteistas 15 parų arešto už policijos nurodymų nevykdymą.
Nuo tada, kai Maskva pradėjo intervenciją į Ukrainą, uždarytos arba sustabdytos nepriklausomos žiniasklaidos priemonės, dešimtys tūkstančių rusų paliko šalį. Prieš karinę kampaniją Ukrainoje Rusijos teismas taip pat uždraudė žymiausią šalies teisių grupę „Memorial“, A. Navalno politinės organizacijos taip pat uždraustos.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui pritarus suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui, opozicija tvirtina bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.
„Kiek aš suprantu tai greičiausiai visos opozicinės partijos dabar savo programose rašys, kad jie tai atšauks, jeigu taps valdžia“, – Seime žurnalistams sakė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Tokios galimybės neatmetė ir opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas.
„Mes dar nesvarstėme šio klausimo, bet tikrai, jei reikės tai pasvarstysime. Reikia daryti darbus, bet ne rašyti programas. Nes dažnai prisirašai į programą daug ir po to nepadarai“, – teigė socialdemokratas, pridurdamas, kad greičiausiai toks klausimas būtų aktualus po vyksiančių Seimo rinkimų.
„Leiskite pirmiau laimėti rinkimus, paimti valdžią, o tada priimsime sprendimą“, – sakė jis.
Tuo tarpu ekspremjeras Saulius Skvernelis nors tokios galimybės ir neatmetė, ją vertino šiek tiek kritiškiau.
„Aš tikrai nemanau, kad čia yra valstybinės reikšmės klausimas, kurį reikėtų kas keturis metus kaitalioti. Jei bus kita dauguma, jei norės, tokį sprendimą galės daryti“, – teigė jis. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kai jau būsime, tada galėsime šiuo klausimu ir padiskutuoti. Aš manau, kad per daug dėmesio ir per daug emocijų šiandien skiriama šiam klausimui“, – sakė S. Skvernelis, kurio suburtos partijos atstovai Seime iš opozicijos susilaukė kritikos dėl paramos projektui dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui.
Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas. Klausimas dėl statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas dar praėjusios kadencijos metu.
Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
Parlamento posėdžių boikotą tęsianti opozicija ketina nedalyvauti ir Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose, teigia „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė. Reaguodamas į tai, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma prakalbo apie valdančiųjų atstovavimo didinimą komitetuose, kuriuose ketinama svarstyti svarbius įstatymo projektus.
„Opozicija priėmė sprendimą nedalyvauti visuose komitetų ir komisijų posėdžiuose“, – Eltai komentavo A. Norkienė.
Anot „valstiečių“ frakcijos seniūnės, komitetų bei komisijų posėdžiuose ketinama nedalyvauti ne tik trečiadienį, tačiau tol, kol valdantieji atsižvelgs į opozicijos keliamus reikalavimus.
Reaguodamas į opozicijos tęsiamą boikotą, J. Razma teigia jaučiantis atsakomybę, kad svarbūs įstatymų projektai būtų priimti, todėl, anot jo, būtina kalbėti apie kai kuriuose komitetuose didesnį valdančiųjų atstovavimą.
„Neišvengiamai turėsime kai kuriuose svarbiuose komitetuose padidinti valdančiųjų atstovavimą. Turime išspręsti blokavimo įtaką, nes mes jaučiame atsakomybę, kad reikiami įstatymų projektai būtų priimti“, – komentavo J. Razma.
Anot J. Razmos, vienas tokių komitetų, kuriame jis teigia matantis poreikį skubiai apsvarstyti įstatymo projektus, – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Teisės teisėtvarkos komitetas išskirtinis, kuris dar privalo prieš priėmimą apsvarstyti konstitucinius referendumo ir rinkimų kodekso projektus. Ten tas blokavimas jau yra tikrai sukeliantis neigiamas pasekmes, kad iki rinkimų gali komplikuotis tų būtinų projektų priėmimas“, – svarstė Seimo vicepirmininkas.
Pasak J. Razmos, panašu, kad kituose Seimo komitetuose ar komisijose Seimo pavasario sesijos pabaigoje nėra likusių svarbių klausimų, todėl opozicijos nedalyvavimas, anot jo, didelių pasekmių nesukels.
„Sesijos pabaigoje daugelis komitetų ar komisijų nebeturi svarstyti svarbių klausimų, todėl nedalyvavimas gal kažkokių ypatingai svarbių pasekmių nesukels“, – teigė jis.
ELTA primena, kad pirmadienį įvyko pirmasis opozicijos atstovų susitikimas su Seimo pirmininke, siekiant spręsti praėjusią savaitę kilusį valdančiųjų ir opozicijos konfliktą.
Vadinamojoje Dialogo grupėje dalyvavę opozicijai priklausantys politikai teigė, kad pirmajame susitikime veikiau siekta apsikeisti nuomonėmis nei į vieną posėdžių salę sugrąžinti susipykusią opoziciją ir valdančiąją daugumą. Opozicija yra pareiškusi, kad kol valdantieji neįsiklausys į jų reikalavimus, Seimo posėdžių boikotas bus tęsiamas toliau.
Per plenarinį posėdį Seime opozicija paliko salę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienis Seime prasidėjo nuo chaotiškų valdančiųjų ir opozicijos nesutarimų, įsiplieskusių iki politinių oponentų darbo skirtingose Seimo salėse. Kiek vėliau į situaciją įsitraukė ir šalies vadovas, stojęs į opozicijos pusę bei paraginęs skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų darbą ir neskaldytų tiek parlamento, tiek visuomenės.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius mano, kad prezidentui Gitanui Nausėdai vertėtų laikytis aukščiau smulkių parlamentarų barnių, nes kišimasis į, jo teigimu, banalius nesutarimus atrodo nesolidžiai. Tuo tarpu opozicijos veiksmai, V. Valentinavičiaus nuomone, tik parodė valdantiesiems oponuojančių narių desperaciją būti matomiems ir išgirstiems.
„Nausėda eilinį kartą demonstruoja tai, kad jis nelabai supranta, kaip Seimas veikia ir kas jame vyksta. Jis vis dar palaiko geresnius santykius su opozicija negu su valdančiaisiais. Ir tas pats dalykas kartojasi nuo pat kadencijos pradžios. Nausėda kažkaip nepastebi, kad jis geriausiai atrodo tada, kai veikia kartu su Vyriausybe, pavyzdžiui, sprendžiant Ukrainos klausimus“, – Eltai komentavo V. Valentinavičius.
„O dabar prezidentas atrodo nesolidžiai, nes jis veliasi į tokius banalius parlamentinius barnius, kurie mažai ką reiškia ir kurie neturi prasmingos pabaigos. Galima įtarti, kad prezidentas, kaip ir opozicija, jaučiasi nepatogiai ir bijo, kad valdančiųjų populiarumas dėl karo Ukrainoje per daug išaugs. Ir, matyt, jis bando šiai tendencijai priešintis, bet nemanau, kad tai protingas elgesys, nes įprastai prezidentas turėtų laikytis aukščiau tokių smulkių barnių“, – pridūrė jis.
Kiek kitokios nuomonės laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Prezidento pareiškimas, kad „buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą“, M. Jurkyno nuomone, nėra stojimas ginti vienos pusės.
„Prezidentas nestojo į opozicijos pusę, jis tiesiog pasakė, kad reikia išlaikyti tam tikrą politinės kultūros lygį ir su opozicija, kuri yra mažuma ir nieko nesprendžia. Reikia elgtis atitinkamai pagarbiai, nes po kitų rinkimų patiems gali tekti būti opozicijoje ir pagarbus bendravimas, įtraukimas į funkcijas, kurios numatytos pagal Seimo statutą, turi būti išpildytos“, – svarstė M. Jurkynas.
Įvertino chaotišką Seimo darbą: opozicija pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją
V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija, paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, pademonstravo savo silpnumą ir desperaciją būti matomiems. Anot politologo, Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje Vyriausybės reputacija visuomenės akyse kyla, todėl opozicijai tenka kitais būdais atkreipti į save dėmesį. Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
„Opozicija tokiais veiksmais demonstruoja savo silpnumą ir tam tikrą desperaciją, nes dėl karo Ukrainoje Vyriausybė yra stipriai susitelkusi pirmiausiai darbuose, susijusiuose su Ukraina ir faktiškai tai atsiliepia Vyriausybės reputacijai visuomenės akyse – ji kyla. O opozicija aiškiai baiminasi, kad šitoje situacijoje valdantieji laimi daugiau negu norėtų opozicija ir bando sukurti alternatyvią darbotvarkę, atkreipti į save dėmesį. O tokie veiksmai yra bandymų išraiška“, – komentavo politologas.
Be to, opozicija reikalauja ne tik žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsistatydinimo, tačiau ir iš pavasario Seimo sesijos darbotvarkės išbraukti visuomenę skaldančius projektus. Anot V. Valentinavičiaus, toks reikalavimas skamba ne tik įžūliai, bet ir absurdiškai.
„Reikalavimai nesvarstyti visuomenę skaldančių įstatymų prilygsta pasakymui nesvarstyti jokių pasiūlymų, su kuriais nesutinka opozicija. Tai jie skamba šiek tiek įžūliai ir absurdiškai. Aš racionalios logikos opozicijos veiksmuose nematau, bet labai gerai matosi desperatiškas bandymas atkreipti į save dėmesį“, – svarstė politologas.
Kiek švelniau situaciją vertina M. Jurkynas, kurio nuomone, opozicijos funkcija yra oponuoti, todėl jie gali kelti bet kokius reikalavimus. Vis tik, atkreipia dėmesį jis, tai nereiškia, kad opozicijos norai bus būtinai išgirsti.
„Opozicijos funkcijos yra oponuoti, tai reikalavimus galima kelti kokius nori. Galima bandyti rinkti parašus interpeliacijai, bet tam reikia turėti daugumą. Jeigu jos nėra, tai opozicija tik oponuoja siūlydama, kaip spręsti problemas, bet neturi jokio sprendimo balso“, – situaciją komentavo M. Jurkynas.
„Tai opozicijos reikalavimai gali būti kokie nori, bet jie neturi galios jos priimti. Jie gali kreiptis kad ir į patį poną Dievą, bet priima Lietuvoje demokratiškai išrinkta dauguma“, – pridūrė jis.
Politologų nuomone, opozicijos parengta rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis: paprasčiausiai kelia triukšmą
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. Taip pat paragino Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. V. Valentinavičiaus vertinimu, opozicijos rezoliucija yra tik simbolinis žingsnis, siekiant sukelti dar daugiau triukšmo. Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.
„Opozicija toliau eina tokiu karbauskiniu keliu, kai nelabai gali ką padaryti, trūksta balsų, tai tada darai simbolinius žingsnius ir paprasčiausiai keli triukšmą“, – komentavo politologas.
Analogiškai opozicijos parengtą dokumentą įvertino ir M. Jurkynas, kuris rezoliuciją vadina tik komunikacine žinute. Vis tik, anot profesoriaus, iš esmės ši rezoliucija, kaip ir kiti reikalavimai, situacijos nekeičia.
„Manau, kad tai yra tam tikra komunikacinė žinutė, kad opozicija nesutinka, ji turi savo nuomonę, savo darbotvarkę, bet, kaip ir sakiau, to neužtenka norint kažką pakeisti“, – kalbėjo M. Jurkynas.
ELTA primena, kad ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų. Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje. Politikos mokslininkas Mindaugas Jurkynas. ELTA nuotr.
Dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą G. Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru K.Navicku. Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Įsiplieskus konfliktui, prezidentas stojo opozicijos pusėn ir paragino ieškoti sprendimų.
„Šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje Lietuvai kaip niekada reikalinga vienybė ir gebėjimas įsiklausyti. Deja, buldozerio principai politikoje ir beatodairiškas valdančiosios daugumos siekis „nugalėti“ oponentus bet kokiomis priemonėmis suskaldė Seimą ir atvedė į situaciją, kurios nesame matę jau keletą dešimtmečių. Prezidentas kviečia Seimo vadovybę skubiai ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų sklandų teisėkūros procesą ir neskaldytų nei parlamento, nei visuomenės“, – Eltai atsiųstame komentare nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
Lietuvos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi opozicija parengė rezoliuciją, kurioje pateikti ambicingi siekiai. Valdantiesiems oponuojančios partijos kreipiasi į prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šis įvertintų, ar vis dar turi pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.
Taip pat ragina Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen pasitikrinti, ar ji vis dar turi pasitikėjimą Seime. Dėl to opozicija kviečia surengti balsavimą parlamente.
Taip pat opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui.
„Mažinti PVM maistui, akcizus kurui, didinti vaiko pinigus, sulyginti NPD ir MMA, didinti viešajam sektoriui taikomą bazinį dydį, priimti spendimą nepasiturintiems Lietuvos gyventojams skirti vienkartines 100 eurų išmokas, priimti Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktus teisės aktus, įgalinančius palankesnį vietos savivaldos finansavimą“, – rašoma opozicijos parengtoje rezoliucijoje.
Galiausiai dokumente valdantieji raginami gerbti demokratijos bei atsakingo valdymo principus ir užtikrinti Seimo opozicijos teises. Taip pat Seimo dauguma kviečiama „atviram dialogui dėl tolesnio Seimo darbo“ ir raginama „nedelsiant sutarti dėl naujos politinės kultūros ir sudaryti pozicijos bei opozicijos dialogo darbo grupę“.
Opozicija nusiteikusi į posėdžių salę pavasario sesijoje nebegrįžti
Opozicija rezoliucijoje išdėstytus reikalavimus pristatė ir Seimo pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen įteikė Kovo 11-osios salėje. Kaip po rezoliucijos pristatymo teigė opozicinei frakcijai „Vardan Lietuvos“ atstovaujantis Saulius Skvernelis, valdantiesiems neįsiklausius į Seimo mažumos lūkesčius, opozicija į posėdžių salę gali negrįžti iki rugsėjo 10 d.
„Ar jūs suprantate šios situacijos rimtumą? Tai nėra Navicko klausimas. Tai yra parlamentinės demokratijos ir tam tikrų tradicijų ir procedūrų laikymasis. Opozicija tikrai yra pasiryžusi negrįžti iki rugsėjo 10 d., jei nebus daromi realūs žingsniai, ieškant dialogo ir sprendimų“, – teigė S. Skvernelis.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė ragino įsiaudrinusius parlamentarus nepadaryti Seimo įkaitu. Pasak jos, opozicija visiškai neteisingai Seimo darbą sabotuoja dėl neįvykusios žemės ūkio ministro interpeliacijos.
„Aš kviečiu nepavykusį ministro interpeliacijos klausimą nepadaryti įkaitu viso Seimo darbo. Manau, kad tai, kas yra daroma dabar, yra būtent tai. Dėl to labai apgailestauju“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Galiausiai politikė pakvietė opozicijos atstovus kilusius ginčus spręsti deramu būdu.
„Aš atėjau pas jus tikrai kolegiškoje dvasioje pasiimti tų prašymų ir reikalavimų. Tikrai kviečiu visus geram ir konstruktyviam darbui drauge. Aš tikrai tikiu, kad jis yra įmanomas. Tą ne kartą esame pademonstravę“, – sakė Seimo pirmininkė.
Opozicija reikalauja pagarbos
Kaip tvirtino opozicijos atstovai, į plenarinių posėdžių salę jie sugrįžtų ne tik sulaukus paramos jų keliamiems klausimams, bet ir pajutus, kad su jais elgiamasi pagarbiai.
„Visų pirma valdantieji turėtų pradėti kalbėtis, o ne taip, kaip šiandien pasielgė Seimo pirmininkė, neišklausiusi visų klausimų apsisukti ir išeiti“,– sakė „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
„Situacija yra tokia, kuri pirmiausiai reikalauja ir emocinio įvertinimo. Mes norime, kad Seimo pirmininkė galų gale labai tvarkingai, vykdydama savo funkcijas, atsiprašytų opozicijos. Esmė, kad ji turi atlikti funkcijas ne tik daugumai, tačiau ir visam Seimui“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Mes reikalaujame, kad (rezoliucijoje – ELTA) minėti klausimai grįžtų į darbotvarkę, kad mes diskutuotume pateikimo salėje, o ne kiekvienas savo frakcijose“, – teigė politikas.
Rezoliucija parengta po to, kai ketvirtadienį opozicijai priklausantys politikai paskelbė boikotuosią Seimo posėdžius. Šis sprendimas priimtas paaiškėjus, kad nuo pirmininkavimo Seimo posėdžiams buvo nušalinti opozicijos atstovai. Boikotuoti plenarinį posėdį opozicija nusprendė nepaisant valdančiųjų pripažinimo, kad sprendimas nušalinti opozicijos atstovus buvo klaida.
Valdantieji tvirtina, kad oponentų įtūžį lėmęs sprendimas dėl Seimo vicepirmininkų buvo padarytas, nes opozicija pati anksčiau pareiškė boikotuosianti Seimo darbą dėl nepavykusios interpeliacijos žemės ūkio ministrui.
Savo ruožtu opozicija piktinosi tuo, kad valdantieji nesutiko su antradienio posėdžio metu paprašyta pertrauka dėl žemės ūkio ministro K. Navicko interpeliacijos klausimo. Jos opozicija paprašė siekdama sau norima linkme pakeisti balsų pusiausvyrą Seime ir atleisti neįtinkantį ministrą. Tačiau valdantieji trečiadienio rytą sušaukė neeilinį Seimo posėdį. Šį posėdį opozicija boikotavo, o valdantieji balsuodami pritarė K. Navicko atsakymams.
Valdančiųjų lyderiai sutartinai tvirtina, kad paskelbusi boikotą Seimo posėdžiams ir keldama sąlygas dėl grįžimo į normalų darbą, opozicija elgiasi nederamai.
Per plenarinį posėdį Seime opozicija paliko salę. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio Seimo posėdis prasidėjo chaotiškai. Prieš prasidedant rytiniam posėdžiui socialdemokratas Julius Sabatauskas žurnalistams pranešė esą visi opozicijai priklausantys vicepirmininkai yra pašalinti iš birželio mėnesio parlamento posėdžių vedimo grafikų.
Viešojoje erdvėje pasirodžius šiai žiniai Seimo posėdžių salėje valdantieji suskubo situaciją glaistyti.
„Iš žiniasklaidos sužinojome, kad įsivėlė klaida dėl opozicijos pirmininkavimo birželio mėnesį. Norėčiau valdančiųjų vardu kreiptis ir ištaisyti šią klaidą, kad opozicijai būtų grąžinta galimybė pirmininkauti birželio mėnesį“, – į parlamentarus kreipėsi vienas valdančiųjų lyderių Gabrielius Landsbergis.
Seimo posėdžiui pirmininkavęs kolega iš konservatorių partijos Jurgis Razma paaiškino aplinkybes, kodėl buvo priimtas opozicijos pasipiktinimą sukėlęs sprendimas.
„Kiek aš žinau, tai dėl pirmininkavimo atsitiko taip, kad opozicinių frakcijų seniūnai informavo Seimo pirmininkę, kad opozicinės frakcijos nedalyvaus Seimo posėdžiuose. Nebuvo pasakyta, kad Seimo vicepirmininkai elgsis kitaip. Tiesiog Seimo pirmininkė priėmė tą pasakytą faktą. Bet pagal dabartinį dalyvavimą matau, kad yra kitaip“, – sakė J. Razma ir tikino, kad šią įsivėlusią klaidą pataisys.
„Manau, kad Seimo pirmininkė labai greitai pakoreguos tą grafiką jei yra kitokia žinia, kad opozicija posėdžiuose visgi dalyvauja“, – sakė politikas.
Tačiau toks konservatoriaus aiškinimas neįtikino opozicijos atstovų.
„Nežinau, kokiais pranešimais, pasisakymais buvo priimtas sprendimas trinti opoziciją iš politinio žemėlapio ir neleisti pirmininkauti Seimo posėdžiams… Aš nežinau. Klaida ar ne klaida, ar tai specialus dalykas, bet tai tik dar kratą parodo, jog su opozicija jūs nesiskaitote“, – replikavo „darbietis“ Viktoras Fiodorovas.
Ir nors J. Razma dėl sprendimo vicepirmininkų atžvilgiu atsiprašė, opozicija nusprendė apleisti Seimo posėdžių salę. Posėdžiauti jie nutarė atskirai, Kovo 11-osios salėje.
„Faktas, kad opozicija susivienijo, opozicija šiandien yra vieninga. Tęsti posėdžio tokioje aplinkoje tikrai negalima. Mes organizuojame pasitarimą Kovo 11-osiso salėje. O jei čia visi daužosi į krūtinę ir sako, kad klaidų padarė, tai kviečiame kalbėtis, diskutuoti ir ieškoti sprendimo šioje situacijoje“, – į valdančiuosius kreipdamasis sakė „darbietis“ V. Fiodorovas.
Nesutarimai tarp opozicijos ir valdančiųjų prasidėjo dar trečiadienį
Nesutarimai tarp valdančiųjų ir opozicijos įsiplieskė dar trečiadienį, kai Seimo daugumai oponuojančios partijos boikotavo nenumatytą posėdį. Šiame posėdyje balsuota dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos. Opozicija šį posėdį boikotavo, nes tikėjosi, kad dėl ministro patraukimo galės balsuoti ketvirtadienį. Visgi valdantieji šiam balsavimui sušaukė nenumatytą posėdį trečiadienį.
Ketvirtadienį prieš Seimo posėdį opoziciniams socialdemokratams priklausantis Julius Sabatauskas pranešė, kad visi jos atstovai išbraukti iš pirmininkavimo Seimo posėdžiams grafiko. Anot vieno iš Seimo vicepirmininkų, tai reiškia, kad valdantieji parodė norą dirbti be opozicijos.
J. Sabatauskas sako, kad opozicijos atstovai yra nušalinti nuo pirmininkavimo birželio mėnesį vyksiantiems Seimo plenariniams posėdžiams.
„Čia yra Seimo plenarinių posėdžių pirmininkavimo grafikas. Jame neliko opozicijos atstovų, kurie pirmininkautų birželio mėnesį plenariniams posėdžiams, nė vienai jo daliai. Taip nušalinti opozicijos atstovai, tai yra Seimo vicepirmininkai nuo pirmininkavimo plenariniams posėdžiams“,– ketvirtadienį Seime, rodydamas žurnalistams gautą naują pirmininkavimo grafiką, sakė J. Sabatauskas.
Pasak jo, paaiškinimo jokio nėra. „Nėra jokio paaiškinimo, tiesiog atsiuntė ir viskas. Iš posėdžių sekretoriato gavome patikslintą pirmininkavimo grafiką“,– sakė politikas.
Anot jo, tai reiškia, kad opozicijos atstovai Seimo posėdžiuose nereikalingi.
„Nežinau, ar čia baiminasi, kad opozicijos atstovai – Seimo vicepirmininkai gadins Seimo posėdžius? Dar tokio atvejo nėra buvę. Mes turime pareigą, mes pirmininkaujame, stengiamės, kad posėdžiai vyktų pagal grafiką, laiku. Čia matau tokį demaršą prieš opoziciją“,– sakė J. Sabatauskas.
Į klausimą, kaip opozicija reaguos į tai, jis atsakė lakoniškai: „pamatysite“.
Protestuojantys per Sausio 13-osios minėjimą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Opozicijos atstovai neskuba smerkti Sausio 13-osios minėjimo prie Seimo metu šūksniais ir švilpimu valdančiųjų kalbas trikdžiusių protestuotojų. Opozicinėms partijoms priklausantys politikai mano, kad protestuotojų pasipiktinimą sukėlė valdančiųjų sprendimai ir šiuo metu ypač išryškėjusi psichologinė emocinė atskirtis visuomenėje.
R. Karbauskis: protestuotojai rėkė matydami tribūnoje tuos žmones, kuriais nebepasitiki
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis akcentuoja, kad Laisvės gynėjų dienos proga prie Seimo vykusio minėjimo metu protestuotojų pasipiktinimą nulėmė valdančiųjų priiminėjami sprendimai.
„Geriausiai atspindi situaciją Vytauto Landsbergio žodžiai, kad tie, kurie protestuoja, jam nėra tauta, nėra Lietuva. Aš manau, kad galima įvardinti, jog tai yra pripažinimas to, kad šita valdžia jau atitrūko visai nuo realybės ir gyvena savo pasaulyje, kurį susikūrė. Ir tas žmonių pyktis bet kokiu atveju gimsta iš to, kokia yra politinė darbotvarkė, kokie sprendimai priiminėjami, kokie įvykiai vyksta santykyje su Kinija ir t.t.“, – Eltai R. Karbauskis.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Žmonės tai mato, žmonės tai vertina, ir tas vertinimas yra labai neigiamas. Jeigu šnekėtue apie nusivylimą dabartine valdžia, jis yra totalus“, – pridūrė jis.
R. Karbauskis pabrėžia nenorįs kritikuoti minėjimo metu šaukusių protestuotojų, nes, pasak jo, tokia jų reakcija buvo neišvengiamai matant renginyje kalbas sakančius valdančiuosius.
„Tikrai nesiimsiu šitoje vietoje kritikuoti tuos, kurie šaukė ir t.t., nes jie mato tribūnoje žmones, kuriais jie jau nepasitiki, kurie veda Lietuvą į dugną. Aš esu tikras, kad visi šiandien Lietuvoje žmonės, ar jie buvo mitinge šiandien vienoje pusėje, ar iš viso mitinguose nebuvo, jie visi supranta, kokia tai simbolika, kaip tai svarbu, kaip mes turime būti dėkingi tiems žmonėms, kurie paaukojo savo gyvybes, savo sveikatą ir išsaugojo savo nepriklausomybę. Bet šiandien žmonės paprasčiausiai reagavo į tuos valdžios asmenis, kurie tiesiog yra beviltiški“, – sakė R. Karbauskis.
„Žmonės yra privaryti iki tokios situacijos, kad jie jau nebegali savo reakcijos į valdžią neparodyti net ir šią dieną. Ir tai jau parodo, kaip yra blogai Lietuvoje, žmonės paprasčiausiai rėkte rėkia“, – taip pat pažymėjo politikas.
G. Paluckas: tiek pozicijai, tiek opozicijai reikia bendrai minkštinti situaciją
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas mano, kad tokią protestuotojų aštrią reakciją Sausio 13-osios minėjimo metu nulėmė ypač didelė psichologinė emocinė atskirtis Lietuvoje.
„Vertinu kaip išskirtinį minėjimą, nes per trisdešimt metų, manau, kad tai pirmas toks minėjimas už tvorų, su riksmais ir švilpimais. Mes, aišku, galime moralizuoti ir sakyti, kad ir gėda, ir amoralu, ir nepagarba, bet tai konstatavę turime pamėginti ir įsivaizduoti, tai kokios būklės yra žmonės (…), kad jiems šventų dalykų nėra likę, kokia jų emocinė ir psichologinė būklė ir kaip mes iki šito kaip visuomenė nuriedėjome“, – akcentavo G. Paluckas.
„Nes didesnės psichologinės emocinės atskirties Lietuvoje, kokia yra dabar turbūt nėra buvę nuo tų „Jedinstvos“ laikų, kaip čia buvo sakyta“, – taip pat sakė jis.
Gintautas Paluckas. Mariaus Markevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Paluckas pabrėžia, kad šią visuomenėje susidariusią sudėtingą situaciją būtina spręsti tiek valdantiesiems, tiek ir opozicijai, siekiant mažinti visuomenės susiskaldymą.
„Aš tokią dieną tikrai nenoriu valdančiųjų kalti prie kryžiaus eilinį kartą, yra už ką ir kada tai daryti, bet iš esmės tai yra visa visuma elgesio, sprendimų, atsainumo… Į tai reikia pasižiūrėti labai labai rimtai visoms politinėms jėgoms – ir pozicijai, ir opozicijai, kad tokių klaidų nedaryti ir bendrai minkštinti tą situaciją, rasti susikalbėjimo kažkokį būdą, vidurkį kažkokių pozicijų“, – Eltai teigė G. Paluckas.
„Nes ta emocinė psichologinė būklė tų žmonių, kurie net Sausio 13-ąją pamiršo, kad yra šventų dalykų: aukos, nepriklausomybė, tai yra išskirtinė situacija ir tik moralizavimu, kad štai vieni geri, kiti kvaili, baisūs ir blogi čia mes neatsipirksime, nes ta atskirtis, skilimas yra labai gilus“, – pabrėžė socialdemokratų atstovas.
Ketvirtadienį, minint Sausio 13-ąją, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo vyko Laisvės gynėjų dienos minėjimas ir Laisvės premijos įteikimo ceremonija.
Šio renginio metu įvyko ir Lietuvos šeimų sąjūdžio protestas prieš pandemijos politiką. Mitingo dalyviai sudrumstė Nepriklausomybės aikštėje vykusį oficialų Laisvės gynėjų dienos minėjimą. Protestuotojai nušvilpė Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės sakytas kalbas. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Prezidentas protestuotojų buvo pasitiktas kur kas pagarbiau.
Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto
Ketvirtadienį Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Pinskus 50 opozicijai atstovaujančių parlamentarų vardu pateiks Seimui siūlymą sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuriai būtų pavesta ištirti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes.
Nutarimo projektą parengę Seimo nariai siūlo, kad joje dirbtų 13 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkėje įrašytas nutarimo projekto dėl tyrimo komisijos sudarymo pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
Laikinosios tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai pabrėžia skaidrumo, politinės atsakomybės, viešumo poreikį. Nutarimo projekte kalbama ir apie „reputacines grėsmes valstybės prestižui bei jos vykdomos užsienio politikos patikimumui tarp tarptautinės bendruomenės, o ypač NATO sąjungininkų“.
Jame taip pat atkreipiamas dėmesys į valstybės patiriamą ar galimą patirti žalą bei poreikį įvertinti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes, jį galimai nulėmusius aukštų pareigūnų veiksmus ir jų atsakomybės klausimą.
Komisijai siūloma tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki kitų metų kovo 31 d.
Jeigu Seimas pritartų, tyrimo komisija būtų įpareigota nustatyti, kokie atsakingi „Lietuvos geležinkelių“ asmenys pradėjo ir po to vykdė konsultacijas ir susitikimus su bankais, siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl JAV sankcijų bei įvertinti Lietuvos banko poziciją.
Komisija domėtųsi kiek su esama situacija buvo supažindinti Užsienio reikalų ministerijos (URM) ir Susisiekimo ministerijos (SM) aukščiausi vadovai – ministrai.
Tyrimo komisija turėtų įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ kreipimąsi su laišku į „Belaruskalij“ dėl perėjimo prie išankstinių apmokėjimų bei vėliau buvusių susitarimų, nustatyti juos inicijavusius ir už juos atsakingus asmenis, avansinių mokėjimų gavimo aplinkybes.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Tyrimo komisijos sudarymo iniciatoriai siūlo nustatyti, ar užsienio reikalų ir (arba) susisiekimo ministrai arba premjerė buvo informuoti apie gautus avansinius mokėjimus ir, jei taip, tai kokiu mastu, kokie jų veiksmai buvo po informacijos gavimo.
Siūloma nustatyti aplinkybes, kurioms esant „Lietuvos geležinkeliai“ gavo oficialų komercinį pasiūlymą iš vienos mokėjimų platformos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų aptarnavimo po gruodžio 8 d., bei įvertinti, kokia apimtimi apie šį pasiūlymą buvo žinoma užsienio reikalų ir susisiekimo ministrams, jų politinei komandai; kokius sprendimus ar vertinimus ministrai, jų politinė komanda pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei.
Tyrimo komisijai siūloma nustatyti, ar Vyriausybėje, dalyvaujant premjerei I. Šimonytei ir (arba) Vyriausybės kancleriui, buvo aptartas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas JAV sankcijų taikymo metu arba su tuo susiję avansiniai mokėjimai, ir, jei buvo, kokie sprendimai tranzito ir avansinių mokėjimų atžvilgiu buvo priimti.
Parlamentinį tyrimą Seime siūlo inicijuoti opozicinių Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų partijos, Darbo partijos frakcijų ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai.
Vandens patranka Seimo rūmų kieme. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo opozicija įvertino Vilniaus katedros aikštėje vykstančio mitingo metu sustiprintą Seimo saugumą. Opozicija kritikos pažėrė tiek sprendimui Seimą apjuosti barikadomis, tiek riaušių malšinimo techniką parlamento kieme.
Kiek kitokios pozicijos laikėsi Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis. Jis pasidžiaugė Vilniaus miesto centre patruliuojančiomis gausiomis policijos pajėgomis.
R. Tamašunienė: blogiausia, kai politikai pradeda bijoti žmonių
„Blogiausia, kai politikai žmonių pradeda bijoti. Kalbant apie tai, kad parlamentas – tai žmonių atstovybė, renkami parlamento nariai, tai norėtųsi, kad tų tvorų nebūtų ir to poreikio apsitverti nuo žmonių tvoromis ar apsauginėmis sienelėmis nebūtų. Bet priimtas toks sprendimas, tikriausiai jį priėmė tarnybos, norint užtikrinti viešąją tvarką“, – žurnalistams Seime teigė Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Rita Tamašunienė.
„Bet aš tikiuosi, kad vis dėlto žmonių teisė išsakyti savo idėjas, savo mintis, savo nuogąstavimus, nuoskaudas viešuose susirinkimuose, ji liks“, – pridūrė ji.
Politikė nemano, kad Seimo narius reikėtų ypatingomis sąlygomis saugoti nuo visuomenės.
„Aš nemanau, kad mus reikia ypatingomis sąlygomis saugoti, nes reikia žmonėms atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus, ir ta diskusija turėjo įvykti daug anksčiau, mano ir mūsų frakcijos vertinimu, nes didieji mitingai ir mažesnės protesto akcijos, jos vyko nuolat“, – sakė ji.
Vis dėlto R. Tamašunienė teigia, kad mitinguotojų agresiją gali lemti kantrybės praradimas.
„Kai tu atvažiuoji iš Mažeikių į Vilnių ir tikiesi, kad ateis politikai, kurie šiuo metu formuoja politiką, ir tu važiuoji ir vieną dieną, ir kitą, tai tikėtina, kad žmogaus kantrybė truks“, – sakė ji.
A. Širinskienė apie sustiprintą Seimo apsaugą: iki ko mes turėjome nusiristi
R. Tamašunienei pritarė ir Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Politikė skeptiškai įvertino tiek Seimą apjuosusias barikadas, tiek ir riaušių malšinimo techniką parlamento kieme.
„Blogai jaučiuosi, nes kada matai barikadas arba iš vakaro šarvuotą techniką, riaušių malšinimo techniką Seimo vidiniame kieme, tai galvoji, kad per tuos 30 nepriklausomybės metų iki ko mes turėjome nusiristi, kad Seimas būtų tokiais būdais saugomas“, – teigė A. Širinskienė.
„Tai, matyt, ką mes turime šiandieną: ir barikadas, ir techniką mūsų kieme, tai yra rezultatas nesikalbėjimo politikos, kuri pastarąjį pusmetį yra labai sistemingai vykdoma“, – pabrėžė ji. Aptverti Seimo rūmai per Šeimų sąjūdžio mitingą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
S. Skvernelis apie Vilniaus centre budinčius pareigūnus: džiaugiuosi, kad jų yra
Savo ruožtu Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas S. Skvernelis džiaugiasi penktadienį Vilniaus centre žymiai padidėjusiomis policijos pajėgomis. Jis akcentuoja, kad būtent pareigūnai pagal turimas informacijas ir grėsmes turi spręsti, kiek pareigūnų reikia.
„Vertina tegu pareigūnai, kurie privalo užtikrinti valstybėje stabilumą ir saugumą, tai jie nusprendžia pagal turimas informacijas ir grėsmes, kiek pareigūnų turi būti. Aš džiaugiuosi, kad jų yra, man smagu matyti, tai yra mūsų pareigūnai, kurie vykdo pareigą“, – sakė S. Skvernelis.
„O kiek jų yra, tai sprendžia ne politikai, ne visuomenė, bet jie pasitelkia tiek, kiek reikia, pagal turimą informaciją. Matyt, tokia informacija buvo, kad reikia tiek pareigūnų“, – pridūrė jis.
Katedros aikštė. Krepšinis. Slaptai.lt fotoKatedros aikštė. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Penktadienį Vilniaus katedros aikštėje vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio (LŠS) organizuojamas mitingas. Leidimas renginiui su savivaldybe galiausiai buvo suderintas, kuomet organizatoriai, atsižvelgę į sostinės valdžios ir policijos pastebėjimus, pateikė pakartotinį prašymą renginiui vykti Katedros aikštėje, o ne prie Seimo, kaip buvo planuojama anksčiau. Taip pat pakeistas ir renginio laikas bei maksimalus galimas dalyvių skaičius.
Šeimų sąjūdžio atstovai skelbia, kad renginyje bus paskelbti reikalavimai valdantiesiems. Jie tikina šiame proteste kovosią už teisę žmonėms patiems spręsti savo likimus bei susigrąžinti demokratiją, apginti šalį.
„Neįmanoma pasiekti laisvo gyvenimo ir ateities, nesusigrąžinus teisės patiems spręsti savo likimą. Lietuvos šeimų sąjūdis sukaups visuomenės valią, žmonės pakils, mobilizuosis, susigrąžins demokratiją ir apgins savo šeimas, savo tautos vertybes ir valstybę“, – teigiama organizatorių puslapyje paskelbtame renginio aprašyme.
Į mitingą kviečiami ir visų opozicinių politinių partijų atstovai.
Arkikatedra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„LŠS kviečia prisijungti visas opozicines partijas, visuomeninius judėjimus, grupes ir atskirus žmones iš visos Lietuvos bei visos Europos visuomeninius judėjimus. Miestą pažadins būgnų griaudėjimas – jų dundėjimas primins valdantiesiems, kad Lietuva dar gyva ir paprastai pasiduoti nežada“, – rašoma Šeimų sąjūdžio puslapyje. Aukštyn galva. Šokis Arkikatedros aikštėje. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Savivaldybė leido renginiui vykti Katedros aikštėje
ELTA primena, kad po to, kai buvo atmestas Šeimų sąjūdžio prašymas renginiui rugsėjo 10 d. vykti prie Seimo, trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybė suteikė leidimą jį organizuoti mitingą Katedros aikštėje.
„Savivaldybė bendru sutarimu su policija nusprendė, kad Katedros aikštėje mitingas vykti galės. Iš principo matome, kad organizatoriai atsižvelgė į savivaldybės ir policijos pastebėjimus dėl praėjusio renginio, kuriam leidimą mes atšaukėme“, – žurnalistams trečiadienį sakė savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Jo teigimu, leidimas rengti mitingą buvo todėl, kad renginio organizatoriai pakeitė mitingo lokaciją, laiką ir maksimalų žmonių skaičių renginyje. Savivaldybės atstovas kalbėjo, kad neatsitraukiama nuo pozicijos, kad Šeimų sąjūdžio organizuojamas mitingas turi aukštą provokacijų riziką. Visgi, jo teigimu, sąlygos, kuriomis pareigūnai dirbs Katedros aikštėje, yra nepalyginamai palankesnės nei dirbant prie Seimo. Katedros aikštėje senovinės technikos „Baltijos kelias 30” minėjimas ir žygio dalyvių palydėtuvės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Faktas, kad provokacijų rizika išlieka tokia pati: ar tai būtų prie Seimo, ar prie Katedros. Tiesiog savivaldybės ir pareigūnų darbas Katedros aikštėje bus daug sklandesnis. Mes manome, kad šiam mitingui mes galime duoti leidimą“, – teigė A. Bužinskas.
Prezidentūros atstovai renginyje dalyvauti nežada
Ketvirtadienį su Lietuvos liberalaus jaunimo (LLJ) organizuotos akcijos prie Prezidentūros dalyviais pasikalbėti atėjęs Gitano Nausėdos patarėjas Povilas Mačiulis patikino, kad šalies vadovo atstovai vykti į penktadienį Vilniaus katedros aikštėje organizuojamą mitingą neplanuoja.
Policijos sraigtasparnis. Katedros aikštė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Tokio plano nėra. Kad ir kaip ten būtų, nors (…) dėl susidariusios situacijos ir savivaldybės sprendimų mitingas vyks prie Katedros, bet ir visi jūs turbūt suprantate, kad adresatas pagrindinis yra tiek Seimas, tiek Vyriausybė“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė P. Mačiulis.
Dėmesį „šeimų maršo“ aktyvistams demonstravęs M. Maldeikis mitinge prie Katedros taip pat nedalyvaus
LLJ proteste prie Prezidentūros ketvirtadienį taip pat dalyvavęs valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos parlamentaras Matas Maldeikis penktadienį prie Katedros vyksiančiame Šeimų sąjūdžio mitinge dalyvauti neplanuoja. Su „šeimų maršo“ protestų dalyviais prie Seimo dar pavasarį bendravęs politikas sako jau supratęs šios pusės poziciją.
Vilnius, Katedros aikštė. Švenčiama Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Turiu darbą. Aš jau žinau jų poziciją. Tiesą pasakius, aš kai kur net nežinau, kokią poziciją jie artikuliuoja. Jie nežino, kokia galutinė jų žinutė, ar tai vakcinacija, ar Stambulo konvencija. Bet aš įsivaizduoju, apie ką jie kalba. Aš atstovauju kitokioms vertybėms negu jie, esu išgirdęs jų nuomonę“, – aiškino M. Maldeikis.
T. V. Raskevičius: nematau prasmės šiame renginyje dalyvauti
Ateiti pasikalbėti su mitinguotojais nežada ir Laisvės frakcijos parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius, sakantis, kad Šeimų sąjūdžio išsakomi reikalavimai prasilenkia su jo pažiūromis.
„Mitingo organizatorių reiškiamais reikalavimais dažnai siekiama paneigti tam tikrų visuomenės grupių teises ir galimybę oriai gyventi Lietuvoje. Tokie reikalavimai visiškai prasilenkia su mano politinėmis pažiūromis, mano rinkėjų įsitikinimais, todėl nematau prasmės tame renginyje dalyvauti“, – aiškino T. V. Raskevičius.
Mitinge pasirodyti neplanuoja ir Seimo pirmininkė
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat yra minėjusi, kad rugsėjo 10-ąją neplanuojanti atvykti pasikalbėti su mitinguotojais, kadangi ji tuo metu ketina dalyvauti Seimo posėdyje.
„Kalbant apie rugsėjo 10-osios renginį, tuo pat metu vyks Seimo posėdis, kuriam pirmininkausiu ir yra daug svarbių klausimų, kuriuos svarstysime. Tai šiuo metu mano dienos planas yra būti Seime“, – „Žinių radijui“ trečiadienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
A. Bilotaitė: iš klaidų pasimokyta
Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant penktadieniui vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtino, kad policija ruošiasi įvairiems galimiems scenarijams.
„Policija dirba prevencinį darbą, ruošiasi įvairiems galimiems scenarijams“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
Ji pažymėjo, kad yra pasimokyta iš klaidų, kurios buvo padarytos rugpjūčio 10 d., kuomet prie Seimo surengtas mitingas virto riaušėmis. Eglė gražuolė – Arkikatedros aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
„Tikrai pamokos buvo išmoktos ir įvertintos. Padarysime viską, kad viešoji tvarka būtų užtikrinta“, – sakė ji.
Anot ministrės, tuomet mitingo ir riaušių metu dirbę pareigūnai vadovavosi „švedišku modeliu“ ir dėjo visas pastangas, kad situacija nebūtų eskaluojama. Panašiais principais, pažymėjo ji, ketinama veikti ir jau Katedros aikštėje ketinamo surengti mitingo metu.
„Manau, kad ta pati tvarka ir tie patys principai bus ir toliau tęsiami, nes policijos darbas yra užtikrinti viešąjį saugumą ir viešąją tvarką, nėra tikslo panaudoti jėgą. Bet įstatymų ir tvarkos turi būti laikomasi. Neturi būti tokių situacijų, kai pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai yra sužalojami“, – sakė A. Bilotaitė.
Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nepasitikėjimo konservatoriumi Žygimantu Pavilioniu ir jo atstatydinimo iš Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų procedūrą inicijavusiai opozicijai nepavyko pasiekti savo tikslo, kadangi balsavime dalyvavo mažiau nei pusė parlamentarų – vos 62. Už Ž. Pavilionio atstatydinimą balsavo 57 Seimo nariai, 5 balsavo prieš, 1 biuletenis buvo sugadintas.
Šiame balsavime valdančiosios koalicijos atstovai skelbė nedalyvausiantys.
Pareiškimą dėl nepasitikėjimo Ž. Pavilioniu, kurį pasirašė 55 Seimo nariai, parlamente pristačiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad URK pirmininkas pirmiausiai esą pakenkė Lietuvos diplomatiniams tikslams, kai vizito Sakartvele metu konservatorius išreiškė paramą tik šios šalies opozicionieriams.
„Ž. Pavilionis savo, kaip komiteto pirmininko, neatsakingu elgesiu sistemingai kenkia Seimo vykdomai parlamentinei diplomatijai. Vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę turėdamas tikslą sutaikyti Sakartvelo poziciją ir opoziciją, URK pirmininkas ne tik su sužlugdė pačią tarpininkavimo misiją, bet ir nediplomatiškais pareiškimais sukėlė tarptautinį skandalą, kas paskatino dar didesnį tarpusavyje kovojančių pusių susipriešinimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams pareiškimą pristatinėjo A. Norkienė.
„Valstietė“ taip pat akcentavo, kad, opozicijos vertinimu, URK pirmininką taip pat diskreditavo jo pasisakymai bendraujant su Kremliaus opozicionieriumi apsimetusiu provokatoriumi.
„Birželio 8 d. paviešintame provokatorių įraše matyti, kad Ž. Pavilionis, deramai neįsitikinęs su kokiais asmenimis bendrauja, šiems asmenims atskleidžia Lietuvos diplomatijos veikimo principus, pateikia užsienio politikų pavardes, komentuoja Lietuvos diplomatijos strateginius tikslus bei savo pasisakymais, ignoruodamas konstitucinį valdžių padalijmo principą trečiųjų valstybių piliečių akyse siekia sumenkinti valstybės prezidento vaidmenį užsienio politikoje“, – argumentus dėl nepasitikėjimo dėstė A. Norkienė.
URK pirmininkas S. Skverneliui padovanojo knygą apie Rusijos trolių veiklą
Reaguodamas į opozicijos išsakytas pastabas, Ž. Pavilionis atmetė jam išsakytus priekaištus, esą jis netinkamai elgėsi vasario mėnesį išvykęs į komandiruotę Sakartvele. Priešingai nei tikina opozicija, jis tvirtino nesužlugdęs tarpininkavimo misijos, nes, pasak jo, dirbo nuosekliai, vadovaudamasis vakarietiškomis vertybėmis ir rėmė tą pusę, kurią rėmė ir Vakarai.
„Paradoksalu, kad pasirašę kaltinimus Seimo opozicijos atstovai kaltina mane, kad rėmiau tik vieną pusę. Gal jie galėtų pasakyti, kaip ir už ką turėjau remti Sakartvelo valdančiuosius? Argi nereikėjo pirmiausiai remti diskriminuojamus, kriminalizuojamus ir net į kalėjimus sodinamus opozicijos atstovus Sakartvele? Priminsiu, kad pozicijos veiksmus Sakartvele opozicijos atžvilgiu pasmerkė Vakarai. Taigi ta „viena pusė“, kurią rėmiau Tbilisyje, buvo demokratijos, ir mums, demokratinėms valstybėms, esminių principų pusė“, – iš Seimo tribūnos sakė Ž. Pavilionis.
Nors savo klaidą dėl bendravimo su Rusijos provokatoriais URK pirmininkas iš dalies pripažino, tačiau jis kartu atkreipė dėmesį į tai, kaip ekspremjeras Saulius Skvernelis reagavo į nutekintą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą.
„Kad palengva mokomės, birželio 19 d. parodė ir opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio reakcija į Kremliaus specialiųjų tarnybų paviešintą neautentišką, tariamą Lenkijos premjero kanceliarijos vadovo susirašinėjimą. Cituoju opozicijos lyderio pasisakymą: „jokio komentaro… tokiomis temomis aš nekalbėjau“ – taigi, tikiuosi, kad nekomentuodami priešiškų specialiųjų tarnybų atakų užsienyje panašius standartus visi kartu taikysime ir Lietuvoje, nereaguosime ir tuo atveju, kai jos paliečia politinius konkurentus“, – sakė Ž. Pavilionis.
Baigdamas savo kalbą konservatorius opozicijos lyderiui ir Seimo bibliotekai padovanojo dvi Jessikkos Aro knygas „Putino troliai. Tikros Rusijos informacinio karo istorijos“, pabrėždamas, kad su priešiška Kremliaus veikla geriau susipažinti ir ją suprasti turėtų kiekvienas Seimo narys.
„Norėčiau opozicijos lyderiui padovanoti šią knygutę, kad veiktume viename idėjų lauke. O kitą padovanosiu Seimo bibliotekai, nes tikrai manau, kad kiekvienam Seimo nariui su šia knyga būtų verta susipažinti“, – savo kalbą užbaigė Ž. Pavilionis.
Opozicija nepatenkinta Ž. Pavilionio retorika: girdėjome paskaitą apie užsienio politiką
Visgi URK pirmininko dovana ir kalba nesužavėjo LVŽS frakcijos nario Giedriaus Surplio, kuriam susidarė įspūdis, kad vietoje atstatydinimo procedūros Seimo salėje vyko Ž. Pavilionio vedama „paskaita“, o tokia retorika, „valstiečio“ nuomone, nėra tinkama demokratines procedūras gerbiančiame parlamente.
„Mes dabar klausėmės paskaitos apie užsienio politiką, buvome apdovanoti knygomis, nors pagal Statutą dalyvavome pasitikėjimo vieno iš aukštų Seimo pareigūnų procese, tai tikrai tas įsijautimas į vaidmenį tokiam aukštam diplomatui atrodo savaime suprantamas, bet demokratija ir parlamentinė respublika, su prezidentinės respublikos bruožais šiek tiek ne taip veikia. Mes turime pagarbiau kalbėtis tarp institucijų, su akademine bendruomene ir turime telkti“, – atstatydinti URK pirmininką ragino G. Surplys.
Panašios pozicijos laikėsi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, kuris dar kartą paragino patį Ž. Pavilionį pripažinti savo klaidą ir palikti postą. Socialdemokratas pabrėžė, kad dešinieji esą visuomet keldavo aukštus dezinformacijos atpažinimo reikalavimus dabartinei opozicijai, tačiau patys jų dabar nesilaiko.
„Pagalvokite, kas būtų, jeigu į tokią situaciją būtų pakliuvęs koks socialdemokratų ar „valstiečių žaliųjų“ komiteto pirmininkas, kiek pamokymų mes girdėtume iš dešinės pusės. Net bijau įsivaizduoti. Kažkada paskambino iš tokios televizijos „Sputnik“, tai aš prisimenu, kaip jūs, gerbiamas Žygimantai, auklėjot mane, kad reikia žinoti, kam duodi interviu, nors aš kalbėjau apie ekonominę situaciją, jokios politikos“, – teigė A. Sysas.
Nepasitikėjimo klausimas iškeltas, kai Ž. Pavilionį apgavo Rusijos provokatorius
Nepasitikėjimą Ž. Pavilioniui opozicija išreiškė po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame URK pirmininkas kalbasi su jį apgavusiu ir Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiu provokatoriumi.
Valdančiųjų atstovai opozicijos ketinimus laiko pasidavimu Kremliaus primestam scenarijui, nes būtent reakcijų į provokaciją, tikina jie, Ž. Pavilionį apgavę Rusijos provokatoriai ir siekė. Todėl valdantieji teigia, kad opozicijos inicijuojamoje nepasitikėjimo procedūroje bei slaptame balsavime dėl tolesnio Ž. Pavilionio likimo užimame poste nedalyvaus.
URK pirmininkas kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus“, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir ELTA politikos skyriaus redaktorius Benas Brunalas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Lietuvos viešojoje erdvėje verdant diskusijoms dėl Partnerystės įstatymo, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad jis šį žmogaus teises ginantį įstatymą palaiko neišsižadėdamas konservatizmo ideologijos principų. Užsienio reikalų ministro įsitikinimu, nors jo užimta pozicija dėl Partnerystės įstatymo ir nesulaukia visų partijos narių pritarimo, pati iniciatyva gali be jokių išlygų būti konservatyvios darbotvarkės dalimi.
G. Landsbergis taip pat neslėpė itin kritiškai vertinantis prieš savaitę vykusį „šeimos gynimo maršo“ renginį. Politikui daugiausiai klausimų sukėlė kai kurie „marše“ pasisakę asmenys bei perspektyva, kad iš šios iniciatyvos gali būti ketinama išauginti dar vieną radikalų darinį Lietuvoje.
Todėl, prisipažįsta G. Landsbergis, jis niekaip negali suprasti prezidento Gitano Nausėdos sprendimo, leisti savo sveikinimo kalbą transliuoti Vingio parke susirinkusiems „maršo“ dalyviams.
„Man tikrai sunku suprasti racionaliai. Jei tai virs radikalia politine jėga, o ponas Orlauskas yra pasakęs, kad jie ketina eiti ta linkme. Todėl turėti tokiai politinei jėgai prezidento tam tikrą palaikymą net ir iš vieno maršo, tai kenks pačiam prezidentui“, – interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
Tačiau, panašu, ne tai ir ne nesutarimai dėl atstovavimo Europos Vadovų Tarybai (EVT) labiausiai apsunkina valdančiųjų konservatorių ir prezidento santykius. G. Landsbergio teigimu, vienas iš didesnių kliuvinių, sprendžiant kai kuriuos įstrigusius klausimus yra būtent vyriausioji prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. Jos užimta laikysena viešo komunikavimo metu, užsimena ministras, neprisideda prie kai kurių įstrigusių klausimų, tarp kurių ir rekordiškai išsitęsusi tuščios vadovo kėdės Lietuvos ambasadoje ES problema, sprendimo.
Galiausiai Eltai duotame interviu G. Landsbergis pakomentavo, kodėl jis pastaruoju metu ne itin dažnai įsitraukė į diskusijas dėl vidaus politikos problemų, įvertino sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą bei užsiminė, kad ateinančiuose Prezidento rinkimuose konservatorių partija gali apskritai neturėti savo kandidato.
– Žmonės viešojoje erdvėje pasigedo konservatorių pirmininko, kalbančio vidaus politikos aktualijų temomis. Gal galite jiems pasiųsti žinutę, kad Jums viskas gerai?
– Tai šis interviu ir yra žinutė. O jei iš tikrųjų – užsienio politika, o ypač paskutinio pusmečio, yra nepaprastai aktyvus laukas. Kiekvieną dieną grįžtu namo ir galvoju, kad buvo galima padaryti dar daugiau. Žinoma, kad tai reikalauja daug dėmesio ir daug jėgų, todėl, manau, kad nėra daug pridedamosios vertės būti dar vienu balsu ir įsijungti į platų chorą žmonių, kurie komentuoja ar diskutuoja apie įvykius, kurie vyksta.
– Bet gal žmonės nori, kad partijos lyderis apibendrintų partijos poziciją. Kai kalba, pavyzdžiui, frakcijos seniūnė, tai dalis gali suprasti, kad tai tik frakcijos, o ne partijos nuomonė, o kai kalba koks krikdeminio sparno atstovas – kalbama galbūt tik vieno sparno vardu… Ir tada klausimas – kur pirmininko pozicija, ypač visais jautriais klausimais?
– Man apskritai atrodo, kad komentavimas kiekvieną dieną, nors ir sukuria papildomų antraščių ir intrigą, bet, manau, kad reikia leisti nusėsti dulkėms, kad matytume realų vaizdą. Praėjusi Seimo kadencija pasižymėjo labai greitomis reakcijomis feisbuke: vienas rėžia, kitas atsako, kimba į atlapus, įgelia ir taip toliau. Valdančiųjų ir opozicijos diskusija viešojoje erdvėje sukūrė labiau barnio vaizdą nei konstruktyvią politinę diskusiją. Man regis, reikia šiek tiek palaukti – kelias dienas, kartais savaitę – ir tada pakomentuoti. Tai sukuria ramesnę atmosferą. Be to, yra dar vienas papildomas argumentas – visuomenė tada gali pamatyti, kad tas, kas garsiausiai šaukia, nebūtinai sako tiesą.
– Apžvalgininkai komentuodami jūsų, kaip partijos pirmininko, atliekamas funkcijas tapus ministru, tarsi užsimena, kad jums mažiau kalbėti apie vidaus problemas nebūtinai yra blogai, nes tai proga pasireikšti kitiems. Ar galima sakyti, kad dabar partijoje ruošiami potencialūs kandidatai ateinantiems partijos pirmininko rinkimams?
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
– Aš sakyčiau, kad tai tikrai padės išsigryninti. Partija, man regis, yra stipri tiek, kiek ji galvoja apie ateitį. Akivaizdu, kad po ketverių metų turėsime naujus partijos rinkimus, kuriuose aš nebedalyvausiu. Dabartiniai įstatai man neleidžia to daryti ir tokių planų neturiu. Tai reiškia, kad turi iškilti nauji lyderiai, turi būti pasiūlytos naujos idėjos. Tad dabar galbūt galima tą proceso pradžią šiek tiek ir matyti.
Tai nereiškia, kad aš dabar atsitraukiu, bet faktas yra tas, kad mes nenorime atsidurti tokioje situacijoje, kaip kad atsidūrė kitos politinės jėgos – vienam žmogui pasitraukus partija tiesiog sugriūna. Tai tikrai nėra tvaru, be to, ir politinėje sistemoje taip kuriamas nestabilumas.
– Kliūva kritikos ir jūsų kolegai Vyriausybėje – sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, kad jis per mažai matomas. Opozicija piktinasi, kad jis mažai kalba ir kad ne visada pats dalyvauja svarbiuose politiniuose procesuose, kad daug darbo atlieka viceministrai. Lyginama jo komunikacija, jos intensyvumas su pirmtako – Aurelijaus Verygos – komunikacija. Šiuo atžvilgiu jis tikrai nusileidžia. Ar tai problema?
– Man regis, kad paskutinis pusmetis ir pasižymėjo tuo, jog pagrindinis žodis visų ekspertų ir žiniasklaidos lūpose buvo apie prastą komunikaciją, kad trūksta komunikacijos. Kiek galėjau, tiek sakiau žmonėms, kad reikia žiūrėti į objektyvius faktus. Vyriausybė paveldėjo itin sunkią situaciją. Šiandien mes matome, kad Lietuva yra pirmaujanti valstybė pagal skiepus, esame treti Europoje po Maltos ir Vengrijos… Iš esmės pirmi pagal skiepijimą vakarietiškomis vakcinomis, nes Vengrija skiepijasi ir kiniškais, ir rusiškais skiepais. Tai reiškia, kad sugebėjo ministras suvaldyti situaciją, esame priekyje, užsikrėtimų kreivė užlaužta, taigi trečioji banga savo piko nepasiekė. Mes sugebėjome skiepais ją užlaužti, karantinu taip pat. Objektyviai vertinant, reikia pasakyti, kad darbas buvo atliktas gerai. Negaliu kitaip įvertinti.
– Tai neturite priekaištų A. Dulkiui dėl jo darbo?
– Gal ir galėčiau norėti, kad būtų skirta daugiau laiko komunikacijai, pasirodant viešojoje erdvėje. Bet jei ant svarstyklių dedu tobulą komunikaciją ir struktūrą, kuri gelbsti žmonių gyvybes pandeminiu metu – aš rinkčiausi prastesnę komunikaciją.
– Praėjusią savaitę, kai Vyriausybė priėmė sprendimą dovanoti vakcinų Ukrainai, Sakartvelui ir Moldovai, jūs ir sveikatos apsaugos viceministrė sakėte, kad Lietuva jau yra pasiruošusi tokioms dovanoms, nes vakcinų kiekiai sparčiai auga. Bet šiandien vis dar opus kitas klausimas – piliečių nusiteikimas skiepytis. Ne visi rizikos grupėse esantys žmonės yra paskiepyti. Kaip jūs vertinate skiepijimo tempus bei komunikaciją raginant piliečius skiepytis? Ar šalies institucijos padarė viską, kad šis procesas vyktų maksimaliai sklandžiai?
– Reikia suprasti, kad savivalda turi labai dideles galias šioje srityje ir mes matome milžiniškus skirtumus tarp Vilniaus bei Kauno, kuriose situacija, pasiekiant rizikos grupes, yra panaši. Ir apmaudu pripažinti – Klaipėdos savivaldybė yra prie tų, kurios recepto neatrado.
Vyriausybė tikrai daug dėmesio skyrė, kaip skatinti žmones 65+ grupės aktyviau skiepytis. Bet jei Vyriausybė ir daro bendrą komunikacijos planą, savivaldybė turi užtikrinti, kad žmonės turėtų kur ateiti (…). Vyriausybė gali paraginti (gyventojus skiepytis – ELTA), bet galutinis paslaugos suteikėjas yra savivaldybė. Taigi… Ar lygiu asfaltu važiavome paskutinį pusmetį? Sakyčiau, kad visko buvo: ir duobelių, ir posūkių.
Bet rezultatu, kuris šiandien yra, aš tikrai esu patenkintas.
– Į skiepijimo klausimus yra ir prezidentas aktyviai įsitraukęs, buvo iškelta ambicija dėl 70 proc. paskiepytų žmonių iki vidurvasario. Dabar viešojoje erdvėje pasirodė žinutės, kad pirmoji šalies ponia nėra pasiskiepijusi, kad dar tik ketina. Jūs matote čia kažkokią problemą, gal reikėjo anksčiau rodyti lyderystę ir pavyzdį šiuo klausimu?
– Aš manau, kad ji yra svarbus žmogus valstybėje, su kuriuo galbūt tapatinasi daug Lietuvos žmonių ir būtent tokių, kuriems potencialiai gali būti labai svarbi ši žinia. Ir net neaiški dvejonė ar stabtelėjimas gali siųsti keistą signalą… Aš manau, kad tą dvejonę reikia išsklaidyti. Nes dabar kyla tokia intriga, dėl ko nepasiskiepijo: ar ji nuogąstauja dėl skiepų, ar yra kitos priežastys. Tai yra jautru. Mes turime 65+ metų grupėje nemažai paskiepytų asmenų. Tai yra neblogai, tačiau 85 m. grupėje mes turime nedidelį skaičių, tai yra žmonės, kuriuos sunkiausia pasiekti. Todėl šiuo klausimu yra labai svarbi lyderystė. Ir manau, kad čia yra tai, ko reikia valstybei. Mano supratimu, ar iki ,,mindauginių“ bus paskiepyta 70 proc., ar iki birželio 30 d…. Svarbiausia yra socialinė žinia jautriausiems žmonėms. Ši žinia yra nepaprastai svarbi ir būtų labai apmaudu, jei ta proga nebūtų išnaudota ar net būtų panaudota priešingai.
– Yra jautrių klausimų ir ne tik su COVID–19 susijusių, bet ir su valdančiąja dauguma, kurios žymiausią dalį sudaro būtent konservatoriai. Kaip jūs žiūrite į valdančiosios daugumos potencialą? Ar ji yra stipri? Jei stipri, tai ar iš savęs stipri, ar visgi jos stiprumą galima pamatyti tik santykyje su ne itin susistygavusia opozicija. Kaip žiūrite į šios valdančiosios daugumos potencialą, lyginant su ankstesne Seimo dauguma?
– Sunku pasakyti. Kol kas pirmajame pusmetyje tekę išbandymai buvo sutikti ganėtinai sėkmingai, nepaisant to, kad linkinčių suklupti buvo ne taip mažai. Laukiančių suklupimo buvo ir toje pačioje opozicijoje. Tas pats Genocido tyrimo centro atvejis… Tai yra tikrai keista istorija. Gal jei tuomet nebūtų tuometinio direktoriaus aštrios pozicijos, o gal ir opozicijos stipraus palaikymo… Gal būtų buvę galima viską diplomatiškiau išspręsti. Tačiau įvyko balsavimas ir nors atrodė, kad koalicija gali būti išsiskaidžiusi, kad nuomonės skiriasi, kad ne visi palaiko. Tačiau parodėme, kad net sudėtingi klausimai yra išsprendžiami. Tas pats Konstitucinio Teismo teisėjo paskyrimas. Buvo įvairiausių vertinimų, tačiau sugebėta įveikti nepasitikėjimą… Praėjusioje kadencijoje Ramūnas Karbauskis iki pat Seimo rinkimų 2020 m. kartojo: jūs sakėte, kad mes iki pirmųjų bulvių neišbūsim… Pamenate šią formuluotę turbūt.
– Visa tauta tai kartoja iki šiol…
– Man regis, kad kiekvienai koalicijai gali būti išsakyta tokia frazė… Bet, mes matome, kad dauguma važiuoja ir tiek…
– Tai iki kokio derliaus konservatorių dauguma ketina išbūti?
– Iki serbentų… Juokai juokais, bet aš sakau, kad yra jėgos šiai koalicijai dirbti visą kadenciją. Ar būsime mes išbandomi? Žinoma, kad būsime, esame dabar išbandomi, išbandymas yra ir tarpusavio pasitikėjimas, ir įvairūs kiti klausimai, kurie ateis į darbotvarkę… Bet, man atrodo, kad šioje koalicijoje artumo ir bendrystės yra daugiau negu, pavyzdžiui, toje pačioje opozicijoje. Ji tikrai yra stipriai audrų blaškoma ir tai yra didelis skirtumas nuo buvusios. Nepaisant to, kad mes kurį laiką neturėjome opozicijos lyderio, bet vėliau mes turėjome vieningą sutartį ir praktiškai kas savaitę darėme po kokią vieną bendrą spaudos konferenciją, kur visi trys stovėdavome, nepaisant to, kad buvome iš skirtingu flangų. Sugebėjome tai kažkaip išlaviruoti.
– Bet ir pridirbote… (G. Landsbergis juokiasi). Pridirbote bendradarbiaudami ta prasme, kad dabar opozicijos lyderis Skvernelis, laukdamas ponios Blinkevičiūtės sprendimo dėl dalyvavimo opozicijos koalicijoje, kalba apie socialdemokratų kolaboravimą su konservatoriais. Tą patį kalba ir šešėlinis premjeras Karbauskis. Tarsi ir daromas spaudimas socialdemokratams jungtis prie „valstiečių“ ir „darbiečių“. Iš esmės sako socialdemokratams: jei tu ne su mumis, tai tu su konservatoriais. Kaip žvelgiate į tokias kalbas apie LSDP „satelitavimą“ konservatoriams?
– Nežinau, kokios pozicijos laikysis nauja pirmininkė, bet mes visi matėme, ką reiškia amžino karo stovis buvusiame Seime. Buvo siekiama priešintis kiekviename klausime, kad ir kas tai būtų. Ir tas karas per 4 metus išvargino. Esant tokiai didelei fragmentacijai kairėje pusėje: partijų, partijėlių, šešėlinių ir nešešėlinių lyderių, man regis, kad čia politinei jėgai reikėtų išlikti konstruktyviai, turinčiai aiškų savo vertybinį stuburą… Aš manau, kad būtent tai yra niša. Tokiu atveju jie (LSDP – ELTA) gali vienu klausimu palaikyti valdančiąją daugumą, kitu – palaikyti pono Skvernelio sprendimus. Bet jie turi rodyti, kad yra nepriklausomi savo kelyje. Jei mes juos prisitraukiame – tai gali potencialiai kenkti jiems, bet jei Skvernelis juos prisitraukia – jie tada atsiduria šešėlinio valdovo šešėlyje… Manau, kad visgi bus pasirinktas kelias brėžti savo kryptį. Tam reikia aiškios lyderystės, aiškių žinučių.
– O jūs jau kalbėjotės su naujai išrinkta lydere Blinkevičiūte? Skvernelis sakė, kad bematant paskambino, aptarė reikalus ir pakvietė kavos.
– Aš parašiau žinutę ir dar laukiu atsakymo.
– Tai neatrašė Vilija Blinkevičiūtė?
(G. Landsbergis šypsosi ir kraipo galvą)
– O grįžtant prie valdančiosios daugumos. Trečiadienį iš Liberalų sąjūdžio pasigirdo tokių raginimų tikslinti valdančiosios daugumos sutartį, nustatant tam tikras procedūras priimant sprendimus, lyg ir siūloma steigti koalicijos tarybą. Suprantu, kad visa tai siūloma siekiant išvengti chaoso. Tai yra ta baimė dėl nekoordinacijos?
– Aš neprieštarauju principui… Viskas tvarkoje, galime turėti tarybą ir panašiai. Bet mes matėme vieną tokį vaizdą ir aš manau, kad iš jo galima išvesti problematiką. Apie mėnesį laiko Vyriausybėje virė diskusija dėl galimybių paso. Šioje diskusijoje su dideliu džiaugsmu dalyvavo du liberalų ministrai. Ministras Kairys buvo vienas iš tų, kuris teikė pasiūlymus, nes galimybių pasas kultūros sektoriui yra didelė galimybė ir reikalingas dalykas. Tačiau tada Seime prasideda atskira diskusija, kada Seimo pirmininkė ir kai kurie liberalų frakcijos nariai tai kritikuoja… Aš net laukiau Vyriausybės posėdyje, kada atsistos Simonas Gentvilas ir ponas Kairys ir pasakys, kad mes pagal partinę liniją nesame linkę pritarti…
Tačiau to neatsitiko. Aš suprantu, kad čia didesnė problema yra liberalų frakcijos viduje, surandant bendrą sutarimą.
Jeigu kažkokia formalizuota taryba padėtų tai padaryti, tada gerai, bet jei lūkestis yra, kad jie atves visus liberalus aplink stalą ir kažkas turės visus juos tarpusavyje sutaikyti, su galimybių pasais ir kitomis pozicijomis – tai nėra padaroma. Įsivaizduokite… Juk konservatorių frakcijoje taip pat yra daug nuomonių, yra krikščionys demokratai… Įsivaizduokite, kad mes su krikdemais tiek nesusitartume tarpusavyje, kad jie privalėtų sėdėti prie derybų stalo. Ar tai būtų konstruktyvu? Aš abejoju. Jei mes eitume tokiu keliu, aš siūlyčiau daugumos lyderio poziciją ir, manau, tas daugumos lyderis turėtų – aš turiu žmogų galvoje – būti atsakingas už vienijimo poziciją.
– Kas būtų tas konkretus asmuo ir ar tai būtų opozicijos lyderio analogas?
Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gitanos Markovičienės (ELTA) nuotr.
– Aš manau, kad koaliciniame dėmenyje – tai greičiausiai būtų Viktorija Čmilytė–Nielsen. Aš remiuosi Irenos Degutienės patirtimi, kai 2008–2012 metų kadencijoje buvo tas žmogus, aplink kurį telkdavosi.
– O kaip jūs tai įsivaizduojate? Kaip Seimo pirmininkė dalyvauja, kokia būtų jos funkcija?
– Panašiai kaip ir dabar vyksta, tik tiek, kad tam reikia tam tikro įvardinimo. Tame įvardiname yra ir lūkestis (…). Konservatoriai šiandien yra… Mes turime būti stabilizuojanti jėga, kad koalicija judėtų sėkmingai į priekį. Dėl to ateidamas į koalicinį pasitarimą aš ar frakcijos seniūnė, ar premjerė dažnu atveju pristato konsoliduotą frakcijos nuomonę. Norėtųsi, kad tas pats atkeliautų ir iš kitų frakcijų.
– Tai, jei aš gerai suprantu, visi tie ,,pasišpilkavimai“ dėl galimybių paso ir kitų dalykų labiau kyla iš koalicijos partnerių liberalų nesusikalbėjimo?
– Aš negaliu pasakyti, kaip viduje veikia struktūra, bet galbūt formalizavus, mes turėtume labiau išgrynintą aiškią poziciją. Tada ir viešumoje būtų mažiau šurmulio.
– O kalbant apskritai, kokią spalvą turi ši valdančioji dauguma? Ar galima valdančiąją daugumą vadinti liberalia, ideologine prasme?
– Ne… Šiaip tai yra dešinės koalicija, kurioje yra viena labai progresyvi partija, reiškianti labai progresyvias idėjas, kurių anksčiau niekas nebuvo pristatęs. Kita savęs taip ryškiai prie progresyvių partijų nepriskiria. O konservatoriai yra tokia stabili, už valstybę esanti politinė jėga, kuri ieško balanso, kad valstybės laivas mažiau siūbuotų.
– Tačiau viešojoje erdvėje dėl ideologinės kokybės kyla klausimų. Tarkime, šiuo metu dėmesio centre yra socialiniai, vertybiniai klausimai, kaip Stambulo konvencija, Vytauto Mizaro skyrimas Konstitucinio Teismo teisėju, Partnerystės įstatymas. Ar, jūsų manymu, Lietuvoje žymint tai, kur stovi konservatorius, o kur jau stovi liberalas, vis dar yra aiškus riboženklis? Štai tu už Stambulo konvenciją ir Partnerystę – tai tu jau nebesi konservatorius. Ar visgi, laikantis pozicijos, kad konservatizmas neturi šimtmečiais išliekančio ideologinio rakto, mes jau gyvename laikmetyje, kai dorovingam konservatoriui visiškai nesintetiška pasakyti, kad Partnerystės įstatymas nėra tai, kas reiškia revoliuciją?
– Labai įdomus klausimas… Mes frakcijoje vykstančiose diskusijose keliame klausimus, ar žmogaus orumo klausimas yra konservatoriui svarbus, kad žmogus neturi jausti niekinamas, žeminamas, nepriklausomai nuo jo lytinės orientacijos… Visas šis žeminimo fonas ir kažkokios teisybės jausmo atstatymas – ar tai gali būti kažkokios konservatyvios darbotvarkės dalimi? Mano supratimu, taip – gali.
Teisės viršenybės principas, vakarietiškos valstybės pamatai, kurie yra padėti Kovo 11–ąją, valstybės, kuri yra teisinga visiems, idėja. Mes bandome tokius kertinius akmenis išsaugoti. Jeigu valstybė nurašo dalį savo visuomenės ar leidžia jai būti kažkaip išskirtai neigiama prasme, tai nėra valstybė, kuri yra teisinga visiems. Aš norėčiau, kad teisybė būtų atstatyta tam tikrais klausimais.
Bet yra didelis bet. Mes gyvename laikotarpyje, kuris technologijų paskatintas pavadinamas kultūriniais karais. Kartais viešojoje erdvėje atsiradusi takoskyra gali būti Vytis ir pliažas, gali būti keliami klausimai, kur turi būti Smetonos paminklas – Vilniuje ar Palangoje… Tačiau tos takoskyros atsiranda, kai sau nekeli gilesnio klausimo, ką mes giname ir kodėl mes čia esame. Mes pasiduodame tokiai bangai, kad kažkas lyg ir kovoja su šeima. Tačiau nereikia net sakyti, kad nė vienas žmogus neturi jausti, jog jo šeimą kažkas atakuoja. Tie, kurie turi vaikų, kurie, pavyzdžiui, yra kitos seksualinės orientacijos…. Jie nerimauja dėl savo šeimos atžalos, nes bijo, kad ji yra diskriminuojama, niekinama, žeminama.
– Ar šiame kontekste atsistojimas būtent į tą poziciją „už“ – ar tai yra progresyvus požiūris?
– Iš mano pusės, aš to nevadinu progresyvumu. Kaip tik sakau, kad yra tam tikri pamatiniai akmenys, kuriuos mes giname valstybėje.
– Ir tai gali ginti konservatorius be jokių žvaigždučių (rodančių papildomas sąlygas)?
– Man atrodo, kad taip. Mano supratimu, taip. Ir tai yra mano žinia mano partijai. Aš suprantu, kad nebūsiu palaikomas visų. Yra takoskyros.
– O jei jau apie takoskyras. Štai gausiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija sako, kad jie yra tikrieji tradicinių vertybių gynėjai ir ragina Partnerystės įstatymo net nesvarstyti Seime.
– Aš manau, kad ji yra tiesiog opozicija. Prisiminkime poną Skvernelį, 2016 m. stovintį su plakatu už Stambulo konvenciją. Ką tai reiškia? Jis tada griovė šeimą? Kiek šeimų sugriovė? Tai labai paprastas dalykas: jie bus prieš viską, ką daro valdančioji dauguma. Aš į tai žiūriu ramiai, žinau, kad yra opozicijoje žmonių, kurie kelia sau gilius klausimus.
– Garsiai nuskambėjo vadinamasis šeimų maršas. Nemažai aspektų kalbant apie jį kelta: vertybinis, epidemiologinis, kai kas mato geopolitinio saugumo problemą. O kaip jūs matote – kokia yra maršo problema, ar ten jokių problemų?
„Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
– Kiekvienas Lietuvoje atsitikęs panašaus pobūdžio dalykas išvirsdavo į politinę jėgą: Drąsos kelias, Mindaugas Puidokas, kuris po vaikų mušimo/nemušimo klausimo tapo kandidatu į prezidentus. Tai leido būti jam matomam kaip politikui. Kiekviename tokiame darinyje gimsta radikali, dažnai labai aštri politinė jėga ar bent jau nauji poliniai lyderiai. Tai čia aš lygiai tą patį matau. Dėl to manęs visiškai nenustebintų ir kokios nors politinės partijos susiformavimas iš šio pagrindo. Ten tikrai yra pakankamai žmonių, kurie turi politinį patyrimą, nebūtinai mums labai malonų. Jie tikrai gali tai bandyti daryti.
– Jūsų manymu, Vingio parke šeštadienį buvo galimai įmesta sėkla radikaliai jėgai?
Aš to neatmesčiau.
– O jus nustebino, kad šiame procese buvo transliuota prezidento Gitano Nausėdos kalba?
– Pripažinsiu, tikrai nustebino. Man žiūrint iš užsienio politikos perspektyvos, kaip peiliu per stiklą praėjo AFD pareiškimas.
– Jūs turite galvoje Bernhardą Zimnioką?
– Taip, jis balsavo prieš viską, už ką Lietuvoje mes kovojame. Ar tai būtų Sausio 13–osios bylos teisėjų apgynimas, ar tai būtų rezoliucija dėl Aleksejaus Navalno, ar kitų dalykų, kurie mums tikrai yra svarbūs tiek vidaus, tiek užsienio politikoje. Ir akivaizdu, kad tas asmuo yra antieuropietiškas. Sakyčiau, net antilietuviškas. Tai atsidūrimas šalia tokio asmens kelia pagrįstų klausimų, ar tinka valstybės vadovui būti šalia to. Aš būčiau raginęs atsiriboti.
– Visgi prezidento Vyriausioji patarėja pareiškė, kad pranešimas buvo skirtas ne Vingio parke susirinkusiems, bet visoms Lietuvos šeimoms.
– Man regis, kai kurių dalykų geriau nebebandyti paaiškinti.
– Jūs sakote, kad pats taip nebūtumėte daręs. O kodėl, jūsų manymu, prezidentas, kuris jau kuris laikas žurnalistų buvo spaudžiamas pasisakyti ir dėl maršo, ir apskritai dėl Partnerystės įstatymo, pasielgė būtent šitaip?
– Man tikrai sunku suprasti racionaliai. Jei tai virs radikalia politine jėga, o ponas Orlauskas yra pasakęs, kad jie ketina eiti ta linkme. Todėl turėti tai politinei jėgai prezidento tam tikrą palaikymą net ir iš vieno maršo, tai kenks pačiam prezidentui. Reikia labai aiškiai suprasti, kad jo (prezidento – ELTA) 2019 m. sėkmė atėjo iš labai plataus spektro, nuo kairės iki dešinės. Būtent „adamkiška“ idėja, kuria daugelis pasitikėjo, vienijančio prezidento idėja. Bet ji yra visiškai priešinga vadovo, kuris pasirenka vieną kraštą ir asocijuojasi su juo. Ir ypatingai dar radikaliu. Norėčiau tikėti, kad tai nebuvo tokia intencija, bet deja, taip atrodo, kad taip yra padaryta.
– O baigiant šią temą su Partnerystės klausimu, ką prognozuotumėte? Ar pavyks šiai Seimo daugumai dar pavasario sesijoje priimti. Ponas Skvernelis sako, kad geriausiu atveju bus tik pateikimas. Ar gali čia būti staigmenų? Gal jūsų frakcija dar šmėstels su siurprizais?
– Aš galiu pasakyti taip… Buvo daug idėjų išmesta į eterį. Ir dėl neapykantos kalbos, ir dėl kitų dalykų. Man atrodo, kad Partnerystės įstatymas yra labai svarbus ir praktiškas. Jis yra orientuotas į tam tikrą dalį Lietuvos žmonių. Todėl aš apsisprendžiau neteikti Stambulo konvencijos ratifikavimo dėl to, kad užsienio reikalų ministras turėtų tą daryti. Aš manau, kad mes šiandien turime instrumentus, kurie gali padėti apsaugoti silpnesniuosius nuo smurto. Galbūt galima ieškoti kitokių papildomų instrumentų, o dabar visas dėmesys turi būti skirtas, ar yra galimybė priimti Partnerystės įstatymą. Aš tikiu, kad taip. Manau, kad yra galimybė, manau, kad yra pakankamai politinės valios ir argumentų. O staigmenos jos ir dėl to vadinasi staigmenos.
O ar gali būti staigmenų dėl Europos Vadovų Tarybos klausimo? Mano požiūriu, turime įšaldytą konfliktą, kai viena pusė sako, kad reikia daryti vienaip, o kita – kad kitaip. Tiesiog nėra bendrų vardiklių. Apskritai valdančiosios daugumos, konservatorių žygis už kitokį atstovavimą EVT, ar jis nėra vedantis į niekur? Gal tik kuriamos visiškai nereikalingos trintys su Prezidentūra?
– Vėlgi, matyt, nėra taip aiškiai paaiškinta visuomenei ir gaila, kad ta diskusija nėra nuėjusi giliau, apie ką ir kodėl čia yra diskusija. Po Rolando Pakso buvo išgąstis, kad vienas prezidentas „su iššūkiais“ turės galią EVT… Tada viskas buvo sukoncentruota į Užsienio reikalų ministeriją ir Užsienio reikalų ministerija koordinuoti ėmė visus europinius klausimus. Šiandien klausimo esmė yra tai, ar ES yra užsienio politika. Teisininkai yra aiškiai atsakę, kad tose srityse, kuriose mes esame perleidę dalį savo valstybės suvereniteto viršnacionalinei organizacijai, tos sritys tampa vidaus politika.
– Taip, bet Konstitucijos ekspertai turi kitą nuomonę – skeptišką tokioms permainoms.
– Bet taip neveikia. Mes šią savaitę turime ministrų tarybas. Į Briuselį važiuoja kultūros ministras, kitą savaitę važiuos ekonomikos ministrė. Kodėl jos važiuoja, jei tai yra užsienio politika. Jos važiuoja, nes tai yra tęsinys jų vykdomos politikos.
– Ko gero, šiuose teiginiuose esama logikos, bet, kaip ten bebūtų, klausimas, kurį aš užduodu, yra labiau susijęs būtent su politika ir būtent su negebėjimu susitarti. Tad pasuksiu kitaip klausimą: ar turint gerų intencijų optimizuoti Lietuvos atstovavimą EVT, nebūtų prasmingiau tą dalyką daryti lanksčiau, gal net projektuojant sprendimus kitoms prezidento kadencijoms?
– Mano pozicija visada buvo tokia pati, aš tą sakiau ir pokalbiuose prezidentui, tą patvirtino ir Europos reikalų komitetas. Susitarimas, aišku, yra geriausia išeitis. Faktas. Ingrida tikrai nėra tas žmogus, kuris kovotų galios žaidimuose. Ji yra užsiėmęs žmogus, kuris dirba dieną naktį…
– Tačiau ganėtinai noriai į kovą stojo jūsų kolegos. Pavyzdžiui, Žygimantas Pavilionis. Jis ketvirtadienį kalbėdamas apie tai teigė, kad galbūt prezidento patarėjai klaidina Gitaną Nausėdą perduodami informaciją dėl vykstančių diskusijų…. Tai šiek tiek priminė Karbauskio ne kartą sakytą nepasitenkinimą, kad dėl kažko kaltas ne prezidentas, bet jo patarėjai…
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
– Jis nėra frakcijos seniūnas ar šešėlinis vadovas… Jis turi nuomonę, tebūnie… mano pozicija visada buvo, kad reikia susitarti. Bet mes turime suprasti tai, dėl ko mes tariamės. Prezidentas atstovauja valstybei, bet premjeras atstovauja Vyriausybei. Tai jei dabar visi ministrai taryboje atstovauja savo ministerijoms, o premjeras ten pat negali atstovauti Vyriausybei – tai tada mes akivaizdžiai turime prasilenkiančią logiką (…). Aš turiu tokį lūkestį, kad yra galimybė prezidentui išgirsti kvietimą susitarti ir susėdus sudėlioti kažkokį planą. Tiesiog dėl valstybės, kad valstybei būtų atstovaujama geriau. Šiandien, mano nuomone, valstybei nėra atstovaujama iki galo pagal teisės principus.
– Bet jūsų principas… Gerai, yra argumentai, yra siekinys, bet ar visa tai jūs norit būtinai padaryti artimiausiu metu. Trečiadienį Seimo komitetai davė tarsi laiko iki birželio prezidentui „ateiti į konsensusą“.
– Jei nepavyks, tada ir nepavyks susitarti. Gal bus kokios konstitucinės iniciatyvos. Gal abu gali kreiptis į Konstitucinį Teismą: premjerė ir prezidentas. Tai yra valstybininko požiūris – gerąja prasme. Atriškime Gordijaus mazgą (…). Tiesą sakant, esame klampioje situacijoje. Kartais pasako, kad (dėl EVT – ELTA) taikomi dvigubi standartai… Mano nuomone, tas sprendimas, kuris buvo priimtas Andriaus Kubiliaus susitarimu su Dalia Grybauskaite, nesukuriant jokio teisinio pagrindo, o tiesiog įkuriant paprotinės teisės institutą, jis valstybei teisiniu atžvilgiu buvo žalingas. Tada reikėjo parengti įstatymus, kad jie nekeltų klausimų. Bet niekas nebuvo pakeista.
– Tai ir vėl kaltas Kubilius?
– Šiuo atveju, taip. Aš tam visiškai pritariu.
–Kiek, jūsų manymu, verta, žvelgiant iš dabartinio konteksto, kelti klausimą dėl EVT, kurio, žvelgiant į Prezidentūros vedamą pozicijos liniją, sunku pasiekti?
– Jį galima pasiekti, klausimas, kokia kaina ir kas čia toliau darysis. Aš sakau, kad susitarimas yra geriausias variantas: bendras kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra geras sprendimas.
– Kiek esama nusiteikimo sumokėti santykių su prezidentu sąskaita?
– Man atrodo, kad kai suprantama, jog objektas yra ne galios santykis, o teisės principai, tai tuomet – aš labai norėčiau tikėti – neiškyla ir santykių problemos. Teisę aiškinamės nebūtinai susipykdami, tam teisė ir yra išrasta, kad mes nesusipyktume.
– O dabartiniai santykiai su prezidentu… Žvelgiant ne tiek iš savo, kiek iš platesnės – valdančiosios daugumos perspektyvos?
– Tiesą sakant, aš matau trintį tarp vieno žmogaus Prezidentūroje ir kelių žmonių Seime.
– Ir tas žmogus Prezidentūroje veikiausiai ne prezidentas.
– Ne, ne prezidentas. Prie Seimo narių tokio viešo bendravimo mes esame lyg ir pripratę.
– Jūs kalbate apie vyriausiąją patarėją Skaisgirytę?
– Taip. Mane stebina kartais viešas komentavimas dalykų, kurie paprastai yra išsiaiškinami tiesiog susitikus. Būna, kad po jos dalyvavimo radijo laidoje sužinai viską taip, lyg kalbėtum su opozicijai priklausančiu Seimo nariu. Pirmadienį išėjo Saulius Skvernelis, antradienį – Asta Skaisgirytė. Tokie du opozicijos veikėjai, kurie turi įvairių nuomonių apie valdančiąją daugumą. Labai neproduktyvu ir aš manau, kad mano uždavinys, ir aš tą prezidentui esu pasakęs, siūlyti kompromisus, kurie tas puses taikytų. Iš paties prezidento aš nematau, negirdžiu jokio pasipriešinimo ar pasipiktinimo dėl santykių suprastėjimo. Bet po to perskaitai, kad patarėja turi kitą nuomonę.
– Tai, vėl pašaržuojant, Karbauskis buvo teisus dėl prezidento patarėjų, kad santykius aptemdo ne prezidento užimta pozicija, bet Prezid\entūros korpuso pozicija. Kita vertus, aš priminsiu, kad pats esu klausęs prezidento ir jis tvirtino, kad nėra skirties tarp jo ir patarėjų nuomonių.
– Aš galiu drąsiai pasakyti, kad skirtis tikrai yra. Aš ją ne kartą esu patyręs.
– O kas konkrečiai, dirbant su ponia Skaisgiryte, yra tie klausimai, kuriuos sunku pajudini? Ambasadorių skyrimas į ES? Ambasadoriaus JAV klausimą šiaip tai išsprendėte, bet dėl ES vis dar mušate rekordus laikydami tuščią kėdę?
– Aš esu pasiūlęs prezidentui kompromisinį sprendimą. Šiandien mes esame keblioje situacijoje (…) aplikavo žmonės į šią poziciją ir, mano supratimu, tai yra aukščiausios kategorijos diplomatai. Tai nepaprastai kompetentingi žmonės. Tačiau yra girdimas šioks toks nepritarimas šiam klausimui. Aišku, kad užstrigti nenorime ir aš ieškau sprendimų, kaip tai būtų galima išspręsti. Ir man vėl susidaro įspūdis, kad tai yra ne tiek prezidento veto, kiek asmeninis susikirtimas būtent Užsienio reikalų komiteto pirmininko ir vyriausios prezidento patarėjos (A. Skaisgirytės – ELTA).
– Ponia Skaisgirytė šią savaitę minėjo, kad yra, kaip supratau, Prezidentūros pasiūlytas kandidatas į ambasadorius ES ir kad tikrai jis bus patvirtintas, nes jokių klausimų dėl reputacijos ar kompetencijos nekils.
– Nesekiau Skaisgirytės pasisakymų, bet ambasadorių skyrimas yra labai jautrus procesas, kuriame dalyvauja Užsienio reikalų komitetas. Jis turi patvirtinti. Jo patvirtinimo negavus, klausimas nejuda į priekį. Tad tam tikras pingpongas tarp dviejų institucijų nesukuria pridėtinės vertės, jis kelia tik didesnes įtampas. Negali patarėja tikėtis, kad ji pasakys ir komitetas priims besąlygiškai kažkokį variantą.
– Kiek dar gali tęstis šis ambasadorių neskyrimo klausimas?
– Aš esu pateikęs sprendimo būdą ir nieko atsakant negirdėjau.
– O tas sprendimo būdas… ar tai konkrečios pavardės, ar kažkoks kitas sprendimas?
– Pavadinkime, kad tai tam tikra struktūra, kaip mes galėtume būtent šį klausimą išspręsti. Man atrodo, kad tai yra logiška ir teisinga visoms pusėms. Tada būtų galima tikėtis, kad tas sprendimas (bus priimtas – ELTA) ir Užsienio reikalų komitete, ir Vyriausybėje, ir, jei tinka, Prezidentūroje… Esame atsidūrę per vidurį, bet tikiuosi, kad prezidentas įsiklausys ir išgirs pasiūlymą.
– Apibendrinkime tai, ką jau kalbėjome – patarėjų, ambasadorių klausimą, nesutarimus dėl EVT… Ką tai rodo santykių prasme, kaip klostysis santykiai su prezidentu iki 2024 m. Ar nesikartos istorijos, kokios buvo tarp Butkevičiaus ir Grybauskaitės, kai buvo santykiai pašliję… Ar yra rizika, kad gali atsirasi ir kitokios trinčių formos?
– Reikia nepamiršti, kad artėja prezidento rinkimai ir tas kurs naują realybę. Juokaudamas sakau, kad prezidento rinkimai bus anksčiau nei Seimo. Tikėtina, kad tokio veikimo šioje srityje gali būti ir daugiau ir netgi, grįžtant prie jūsų klausimo apie pasisakymus, gal tai jau net ir prasidėjo.
– Tai kas nuo konservatorių bus kandidatas prezidento rinkimuose? Kai kas, beje, jums jau nupiešė dalyvavimo perspektyvą. Matytumėte save (G. Landsbergtis juokiasi) ar visgi vėl bandytų premjerė Ingrida Šimonytė?
– Aš neatmetu, kad konservatoriai gali neturėti kandidato šiuose rinkimuose.
– O kodėl?
– Galbūt parems ką nors.
– Ar dabar matote tokių žmonių, kurie galėtų ir dalyvauti, ir gauti partijos paramą.
Dalia Grybauskaitė Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
– Gal paremtų netgi dabartinį prezidentą, kas ką žino… Mes partijoje turėsime diskusiją. Kol kas aš neatmetu tokios galimybės, ta diskusija nėra prasidėjusi.
– O prezidentė Dalia Grybauskaitė? Jūsų manymu, galėtų ji bandyti grįžti į areną, ir kaip jūs į tai žiūrėtumėte? Jau esate paramą jei reiškę.
– Aš neatmetu galimybės, kad yra stiprių naujų kandidatų.
Baltarusijos aukščiausiasis teismas dėl tėvynės išdavimo 18 metų laisvės atėmimo bausmę skyrė kariuomenės generalinio štabo karininkui.
1991 metais gimęs kariškis, anot žiniasklaidos, nufotografavo ir opozicinei žiniasklaidai kaimyninėje Lenkijoje perdavė Vidaus reikalų ministerijos laišką, adresuotą Gynybos ministerijai.
Prokuratūra Minske ir žmogaus teisių aktyvistai penktadienį patvirtino nuosprendį. Procesas vyko už uždarų durų.
Laiške Vidaus reikalų ministerija prašė galimiems protestams prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką malšinti pasitelkti kariuomenę – tai prieštarauja konstitucijai.
Po 2020 metų rugsėjį vykusių rinkimų A. Lukašenka vėl pasiskelbė nugalėtoju. 66-erių A. Lukašenka valdo šalį nuo 1994-ųjų. Kelis mėnesius trukę masiniai protestai prieš suklastotus rinkimų rezultatus buvo malšinami smurtu. Per protestus buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių, neišvengta ir žuvusiųjų. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvusioje sovietinėje respublikoje yra per 370 politinių kalinių.
Briuselis nebepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Viena iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderių Agnė Širinskienė neslepia, kad jai dėl kai kurių opozicijos partnerių atstovų pareiškimų kyla abejonių – ar „darbiečiai“ nori skaidrumo ir ar nusiteikę bendradarbiauti. Pasak politikės, tai, kad tarp „valstiečių“ ir „darbiečių“ frakcijų buvo pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo opozicijoje, dar nereiškia, kad ji turėtų dangstyti problemas, su kuriomis susiduria Darbo partijos atstovai.
Penktadienį opozicinės „darbiečių“ frakcijos narys Andrius Mazuronis teigė, kad LVŽS frakcijos narė A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras Saulius Skvernelis, todėl ji, pasak „darbiečio“, siekia „sabotuoti“ opozicijos veiklą.
„Matyt, A. Mazuronis galvoja, kad į Skvernelį personifikavosi. Tuos teiginius yra labai sunku paaiškinti, nes jie yra absoliučiai neadekvatūs. Mūsų frakcija, ir aš tarp jų, matėme vienintelį opozicijos lyderį – Saulių Skvernelį ir tikrai galime palinkėti jam sėkmės formuojant opozicinę darbotvarkę ir apskritai vienijant opoziciją – toliau kviečiant prisijungti ir Socialdemokratų partiją“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
A. Širinskienė skeptiškai įvertinto A. Mazuronio išsakytus teiginius, esą ji siekia pakenkti opozicinių frakcijų santykiams, praėjusią savaitę inicijavusi kreipimąsi į advokatūrą dėl išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. Pasak parlamentarės, pasirašyta sutartis tarp opozicinių frakcijų neįpareigoja jos tylėti ir dangstyti esamų „darbiečių“ problemų.
„Mūsų antikorupcinė darbotvarkė visada buvo labai aiški ir viešai deklaruojama, mes ir „MG Baltic“ tyrimą atlikome Nacionalinio saugumo komitete praėjusią kadenciją, kur tas pats Gapšys ir figūruoja. Šiuo atveju, manyčiau, kad mažų mažiausiai yra neetiška reikalauti iš koalicijos partnerių, kad jie tylėtų, kada Darbo partija turi problemų savo viduje. Mūsų sutartis neįpareigoja dangstyti tų problemų“, – tvirtino A. Širinskienė.
„Valstietė“ ne tik abejojo opozicinių partnerių skaidrumu, bet neslėpė ir abejonių, ar „darbiečiai“ apskritai yra nusiteikę bendradarbiauti.
„Labai keista, kai kolegos bando primesti savo darbotvarkę ar savo problemas, kurios kelia daug klausimų dėl skaidrumo, ir pradeda švaistysis neadekvačiais reikalavimais, kartu dar bandydami mus pakurstyti viduje. Norint bendradarbiauti vargu ar taip yra elgiamasi“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Šiuo atveju, aš manau, kad koalicijos partneriams reikėtų atsakyti į klausimus, kuriuos kelia žiniasklaida ir visuomenė, ir tikrai negalvoti, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ar jos frakcija taps kažkokia „darbiečių“ problemų priedangos institucija“, – tęsė opozicijos narė.
„Manau, kad kolega A. Mazuronis yra pakankamai patyręs politikas ir supranta, ką jis savo tokiais žodžiais daro. Juk negali pasakyti, kad žmogus pirmą kartą yra išrinktas į Seimą ir nesusivokia. Kita vertus, kiekvienas Seimo narys yra su savo politine darbotvarke, ir tikrai niekas į Seimą nesirenka bendrauti ar draugauti šeimomis, visi renkasi tą darbotvarkę įgyvendinti“, – apibendrino ji.
Penktadienį „Žinių“ radijo laidoje „darbiečių“ frakcijos narys A. Mazuronis teigė, kad A. Širinskienė negali susitaikyti su tuo, kad opozicijos lyderiu paskirtas ekspremjeras S. Skvernelis, todėl „valstietė“ siekia sabotuoti opozicijos veiklą.
„Tam tikra rezistencinė veikla iš tam tikrų „valstiečių“ atskirų narių siekiant sabotuoti bendrą koalicinį darbą, yra pakankamai aktyvi, kai kurie frakcijos nariai ar narės, labai artimos partijos lyderiui, negali susitaikyti su tuo, kad S. Skvernelis tapo opozicijos lyderiu“,– svarstė A. Mazuronis.
Kaip vieną iš A. Širinskienės „,marazmų“, A. Mazuronis pateikė Seimo narės kreipimąsi į advokatūrą dėl praėjusią savaitę išviešintos informacijos apie Vytauto Gapšio ir „Grigeo Klaipėda“ ginančios advokatų kontoros „Glimstedt“ sąsajas. „Darbietis“ tokį „valstietės veiksmą“ pavadino siekiu pakenkti opozicinių frakcijų santykiams.
„Taip, kaip elgiasi ponia Širinskienė pastarąsias dvi savaites, mūsų frakcijai yra visiškai nesuprantama, mes išvis nesuprantam, ko ji siekia ir ką ji bando padaryt santykiuose tarp tų dviejų opozicinių frakcijų. Mes su šypsena žiūrim į jos tokias desperacines iniciatyvas, kažkokiu būdu pakenkti santykiams tarp mūsų partijos lyderių ir dabartinio opozicijos lyderio“, – tvirtino A. Mazuronis.
Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Praėjus pusmečiui po Baltarusijos prezidento rinkimų, buvusi kandidatė, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pripažino, kad demokratinis judėjimas patyrė laikiną pralaimėjimą.
„Turiu pripažinti, kad pralaimėjome gatves (…), neturime galimybių kovoti su režimo smurtu prieš protestuotojus“, – S. Cichanouskaja sakė Šveicarijos dienraščiui „Le Temps“.
Anot opozicijos lyderės, Baltarusijos vyriausybė turi ginklus ir jėgą. „Taip, panašu, kad kol kas pralaimime“, – teigė ji.
Baltarusių protestai išsikvėpė dėl masinių sulaikymų ir stojusios atšiaurios žiemos. Tačiau demokratinė opozicija šiuo metu jau ruošiasi pavasarį numatomai kovai, S. Cichanouskaja sakė „Le Temps“, interviu duodama iš Lietuvos.
Baltarusijoje tebesiautėja OMONas. EPA – ELTA nuotr.
„Mūsų strategija – geresnis organizavimasis ir nuolatinis spaudimas režimui iki tol, kol žmonės vėl bus pasiruošę išeiti į gatves, galbūt jau pavasarį“, – sakė buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidento postą.
S. Cichanouskaja šveicarų dienraščiui pasakojo, kad kasdien galvoja apie grįžimą į Baltarusiją, taip pat ją dažnai apninka į neviltį panaši būsena mąstant apie ateitį.
„Bet tuomet greitai suvokiu, kad negaliu taip daryti, kad esu simbolis ir tautos lyderė, tad negaliu tiesiog imti ir pasiduoti“, – kalbėjo moteris.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų štabas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) pranešus apie be ekspremjero Sauliaus Skvernelio sudarytą šešėlinę Vyriausybę, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai, ar „valstiečių“ gretose nebręsta dar vienas konfliktas.
Pats S. Skvernelis neslėpė turįs kitokią nuomonę dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamo ir beveik tik iš „valstiečių“ frakcijos narių sudaryto šešėlinio Ministrų Kabineto. Pažymėjęs, kad „mandagiai atsisakė“ dalyvauti šešėliniame Kabinete, S. Skvernelis ne kartą tvirtino matąs kitą savo funkciją – telkti opoziciją.
Tačiau, kaip pripažino pats ekspremjeras, tą padaryti po šešėlinės Vyriausybės suformavimo bus kur kas sunkiau nei buvo iki tol. Kitaip tariant, kalbos apie bendrą opozicinių jėgų lyderį išsakomos kartu pažymint, jog opozicinių frakcijų bendradarbiavimas praktiškai tapo nebeįmanomas.
Tiesa, jei opozicinėms socialdemokratų, „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijoms nepavyks rasti sutarimo ir išsikelti bendrą opozicijos lyderį, yra ir kitas viešai ne kartą aptartas planas. LVŽS trūksta tik dviejų frakcijos narių, kad ši politinė jėga galėtų vien iš savo gretų deleguoti kandidatą į Seimo opozicijos lyderio pareigas.
Apie tai, kad mišriai Seimo narių grupei ar kitoms frakcijoms priklausantys parlamentarai yra kalbinami jungtis prie 32 Seimo „valstiečių“ būrio yra užsiminę tiek R. Karbauskis, tiek LVŽS seniūnė Aušrinė Norkienė. Tačiau šis planas kelia savų iššūkių.
Ilgametė LVŽS narė Rima Baškienė būgštauja, kad nusprendus opozicijos lyderio pareigybės siekti pastaruoju būdu, be šešėlinio portfelio likęs S. Skvernelis gali likti ir be opozicijos lyderio statuso.
Politikė pažymi, kad Seimo statutas numato, jog būtent seniūnas tos frakcijos, kuri turi reikiamą narių skaičių (daugiau kaip pusę Seimo mažumai priklausančių Seimo narių) gali būti paskelbtas opozicijos lyderiu. Taigi tokiu atveju S. Skvernelis opozicijos lyderiu galėtų būti tik jei būtų išrinktas LVŽS frakcijos seniūnu.
„Valstietės“ manymu, tikėtina, kad LVŽS frakcijai papilnėjus ir įgijus teisę vienai pačiai iškelti opozicijos lyderį, pats R. Karbauskis gali nenorėti rotacijos frakcijos vadovybėje. Kitaip tariant, šešėlinis premjeras, teigia R. Baškienė, gali prieštarauti, jog dabartinę LVŽS frakcijos seniūnę A. Norkienę pakeistų ekspremjeras.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Gali būti Ramūno Karbauskio noras, kad frakcijai ir toliau vadovautų Aušrinė Norkienė“, – Eltai sakė R. Baškienė.
Pasak jos, nors dabartinė frakcijos seniūnė tinkamai susitvarko su einamomis pareigomis, opozicijos lyderio pareigos reikalauja kur kas platesnių kompetencijų ir sugebėjimų.
„Jie abu labai puikūs žmonės: bet mes turime įvertinti kiekvieno žmogaus gebėjimą būti konkrečioje pozicijoje. Opozicijos lyderis turi būti tas žmogus, kuris reaguoja, eina į tribūną, kalba, dalyvauja. Saulius Skvernelis čia labiau tinkamas. Aš viską vertinčiau būtent pagal atitikimą tam lygmeniui. Aušrinė Norkienė yra puikiai administruojanti ir kaip seniūnė sutelkianti frakciją. Tačiau gal ji neturi tokio aštrumo… šiandien mes vertinkime gebėjimus“, – sakė R. Baškienė.
Tai, kad pastaruosius dvejus Seimo rinkimus „valstiečių“ sąrašą vedęs S. Skvernelis taip ir netapo partijos nariu, įsitikinusi R. Baškienė, neturėtų būti didelė problema ekspremjerą skiriant LVŽS frakcijos seniūnu.
„Kai kada mes partiškumą iškeliame aukščiau, o kai kada sakome, kad tai nėra svarbu. Kai 2016 m. buvo formuojama Vyriausybė, kažkaip partiškumas buvo nevertinamas kaip didelis nuopelnas – buvo žiūrima į kompetenciją. Mūsų frakcijoje yra nemažai nepartinių žmonių, tačiau mes veikiame kartu. Tad partiškumo labai nesureikšminčiau“, – sakė R. Baškienė.
Yra dar vienas kelias – iš mišrios Seimo narių grupės atsiradusi frakcija
Politinės manymu, nereikėtų atmesti ir dar vieno kelio, kuris, viena vertus, leistų S. Skverneliui tapti opozicijos lyderiu, o A. Norkienei – toliau išlaikyti „valstiečių“ frakcijos seniūnės pozicijas. Tai – dar vienos frakcijos susikūrimas Seime. Pasak R. Baškienės, jei mišriai Seimo narių grupei priklausantys politikai sukonstruotų naują frakciją – galbūt, svarsto politikė, ji sutiktų jungtis su „valstiečiais“ ir skelbti bendrą opozicijos lyderį. Pagal Seimo statutą, aiškino R. Baškienė, tokiu atveju opozicijos lyderis nebūtinai turėtų būti kurios nors frakcijos seniūnas.
„Tada frakcijų susijungimas duoda galimybę išsirinkti opozicijos lyderį ir turėti Aušrinę Norkienę, kaip frakcijos seniūnę „valstiečių“ frakcijoje, ir opozicijos lyderį (S. Skvernelį – ELTA). Galimi visokie variantai tad manau, kad pavasaris bus įdomus“, – tikino R. Baškienė.
Tiesa, pripažino politikė, iš mišriai Seimo narių grupei priklausančių parlamentarų sulipdyti dar vieną frakciją yra ne ką mažesnis iššūkis, nei susivienyti šiuo metu skirtingai savo vietą politinėje erdvėje matančias opozicines partijas.
Kad ir kaip susiklostys tolesnė įvykių eiga, akcentavo R. Baškienė, „valstiečių“ lyderiai turi suprasti, kad situacija reikalauja sprendimų, kurie yra platesni nei tik vienos partijos interesai. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
„Reikia suprasti realybę. Visų pirma mes esame opozicijoje. O kadangi esame opozicijoje, turime ir suprasti, kad esame visiškai kitokioje situacijoje nei kad buvome valdančiojoje daugumoje. Dabar mūsų galimybės kitos“, – akcentavo R. Baškienė.
„Dabar yra Seimo kadencijos pradžia ir mes turėtume įvertinti, kad pasaulyje yra neeilinė situacija. Neeilinę situaciją išgyvena ir Lietuva. Tad muštis tokioje situacijoje turėtume mažiausiai“, – sakė Seimo senbuvė neslėpdama, kad pati pritarianti S. Skvernelio mintims, jog šešėlinę Vyriausybę reikėjo formuoti iš platesnių opozicinių jėgų.
R. Karbauskis: R. Baškienė tokiomis kalbomis atstovauja pati save
Tuo tarpu LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad apie tokį scenarijų, kuomet galbūt tektų spręsti, kam – A. Norkienei ar S. Skverneliui – turėtų atitekti opozicijos lyderio statusas, „valstiečiai“ dar nėra svarstę. Kita vertus, pažymėjo šešėliniu premjeru paskelbtas politikas, LVŽS frakcijos seniūnas turi būtinai priklausyti partijai. Maža to, akcentavo jis, A. Norkienė yra neabejotinai tinkamiausia šiuo metu vadovauti Seimo „valstiečiams“.
„Mes šio klausimo nesvarstėme ir tai būtų, žinoma, komplikacija. Frakcijos seniūnas turi būti ir partijos atstovas. Norkienė yra partijos vicepirmininkė. Ji neabejotinai yra geriausia iš frakcijos kandidatė“, – Eltai teigė R. Karbauskis.
„Apskritai aš negaliu komentuoti ką Rima kalba. Bet ji kalba nuo savęs, ji atstovauja pati save, nes tokių aptarinėjimų pas mus frakcijoje niekada nėra buvę. Mes niekada neaptarinėjome tokių variantų. Mūsų tikslas yra stiprinti opoziciją, o ne tik turėti antrą žmogų valdyboje. Nėra savitikslis dalykas, papulti į valdybą ir užimti kažkokį postą“, – sakė R. Karbauskis, pažymėdamas, kad šešėlinę Vyriausybę sudarę „valstiečiai“ toliau nusiteikę ieškoti susitarimo tarp frakcijų dėl opozicijos lyderio.
Jo teigimu, nors susitarimas tarp opozicinių partijų yra neįsivaizduojamas, rasti bendrų vardiklių tarp frakcijų – yra įmanoma. R. Karbauskio manymu, socialdemokratams išsirinkus naują pirmininką, o „darbiečiams“ apskritai apsisprendus dėl savo veiksmų parlamente, šį klausimą būtų galima uždaryti.
„Aš labai daug tikiuosi iš pokyčių socdemų frakcijoje ir partijoje. O „darbiečiai“ turi apsispręsti, ką jie daro. Kol kas jie pasirinkę taktiką „mušti“ visus aplinkui ir ypatingai mus – „valstiečius“. Jie žiauriausiai kritikuoja ne konservatorius, bet valstiečius“, – teigė politikas.
Pastarąją savaitę šešėlinio Ministrų Kabineto vadovu „valstiečiai“ paskyrė partijos lyderį R. Karbauskį.
Aiškindamas, kodėl netapo neformalios Vyriausybės vadovu, S. Skvernelis prisipažino šiek tiek kitaip matąs darbą opozicijoje. Pasak jo, buvo galima bandyti šešėlinę Vyriausybę konstruoti iš visų opozicinių partijų.
„Manau, kad reikėjo bandyti burti koalicinę opozicinių frakcijų Vyriausybę. Jei mes kalbėtume apie realius žingsnius ir realius veiksmus, turbūt puikiai suprantame, kad nebus greičiausiai Lietuvoje taip, kad viena politinė partija formuotų Vyriausybę“, – tuomet samprotavo buvęs premjeras. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Kartu jis pažymėjo, kad „valstiečiams“ suformavus šešėlinę Vyriausybę, konsoliduoti opozicines partijas taps dar sunkiau.
„Žiūrėkime realiai. Po šio žingsnio turbūt bus dar sunkiau tai padaryti. Nepamirškime vieno esminio dalyko – kad tiek LSDP, tiek Darbo partija, tiek „valstiečiai“ yra ir konkurentai dėl to paties rinkėjo“, – sakė S. Skvernelis.
Maskvos srities teismas pripažino teisėtu žemesnės instancijos teismo sprendimą Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui skirti 30 dienų areštą netrukus po to, kai jis sugrįžo į Rusiją iš Berlyno, kur buvo gydomas dėl apnuodijimo.
Maskvos srities teismo teisėjas Musa Musajevas nutarime teigė, kad Chimkų miesto teismo sprendimas „lieka nepakeistas“, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.
Teismo posėdžio metu A. Navalnas pasmerkė teismo proceso „beteisiškumą“.
„Tai yra akivaizdus beteisiškumas, siekiant įbauginti mane ir kitus žmones“, – teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu sakė A. Navalnas.
Policija didžiausią Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritiką šalies viduje sulaikė sausio 17 d. Maskvos oro uoste.
44 m. opozicionierius yra kaltinamas pažeidęs 2014 m. atidėtos kalėjimo bausmės lygtinio paleidimo sąlygas, pagal kurias A. Navalnas turėjo pasirodyti Rusijos kalėjimų tarnybai dukart per mėnesį.
Praeitą savaitę policijos nuovadoje paskubomis surengtame teismo posėdyje A. Navalnui skirtas areštas iki vasario 15 d. Jis šiuo metu laikomas aukšto saugumo lygio sulaikymo centre.
Aleksejaus Navalno žmona Julija ir pats Aleksejus Navalnas. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį per opozicijos protestą Rusijos sostinėje Maskvoje, kurį rengti ragino suimtas opozicionierius Aleksejus Navalnas, buvo sulaikyta ir jo žmona Julija Navalnaja.
„Atsiprašau už prastą kokybę. Apšvietimas čia labai prastas“, – savo instagramo paskyroje rašė ji ir pasidalino nuotrauka iš autobuso, kuriuo vežami sulaikyti asmenys.
