Rima Baškienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Žvelgiant į pastarosios savaitės Seimo darbą, labai panašu, kad nei įtakas parlamente perskirstę rinkimai, nei antroji COVID-19 banga kylančių įtampų, dėl abipusio nepasitikėjimo tarp naujųjų valdančiųjų ir opozicijoje esančių „valstiečių“ nesugebėjo „nuimti“.
 
Ramūnas Karbauskis kaltina valdančiuosius, esą siekiančius skirstant postus Seime atkeršyti ir suvaržyti jo pirmininkaujamos opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) teises. Tuo tarpu Seimo dauguma atkerta turinti kitų būgštavimų: kad „valstiečiai“, su R. Karbauskiu priešakyje, patys į nenormalius santykius eina, kad galbūt net siekiama kenkti daugumai ir trukdyti pradėti darbą Ingridos Šimonytės Vyriausybei.  
 
Tai, kad įtampa Seime pasiekė dar nematytą kulminaciją iliustravo ne tik Seimo narių pareiškimai, bet ir kone politinį parformansą primenančios akcijos. „Valstiečiai“, protestuodami prieš valdžios elgesį, žadėjo atsisakyti visų postų Seime, nejaukia tyla pasitikta į LVŽS frakciją atsakyti klausimų atėjusi I. Šimonytė. Galiausiai partijos lyderis R. Karbauskis paskelbė, kad, gindamas demokratines vertybes ir visų „valstiečių“ interesus, pasitrauks iš Seimo.
 
Ir nors valdantieji neslepia, kad R. Karbauskio pasitraukimas iš parlamento galėtų būti kone svarbiausias žingsnis normalių santykių atžvilgiu, LVŽS gretose tvyro ir kitokios nuotaikos.
 
Audringą pastarąją savaitę apibendrindama „valstiečių“ senbuvė Rima Baškienė Eltai teigė, kad „juodi debesys“ užslinko ant Seimo. Politikė pripažįsta, kad valdantieji perlenkė lazdą su kai kuriomis opozicinei „valstiečių“ frakcijai nenaudingomis iniciatyvomis, tačiau, kartu pažymi ji, R. Karbauskio pasirinktos kovos su valdančiaisiais formos nebūtinai yra tinkamiausios. Be to, pripažįsta R. Baškienė, jos nebuvo tinkamai aptartos ir LVŽS frakcijoje.
 
 Dažnai kitokią nuomonę nei partijos pirmininkas turinti politikė įsitikinusi – tik dialogu galima problemas tarp nesutariančių pusių išspręsti. Kitu atveju, leidžia suprasti „valstietė“, aplinkui bus matomi į tave pasikėsinti norintys priešai.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
Tai, kad politinis ginčas, kurį pastarąją savaitę prezidentas Gitanas Nausėda apibūdino kaip turintį psichologines šaknis, indikuoja ir tam tikrą abipusį susvetimėjimą, rodo tai, kad valdantieji bei „valstiečiai“ lieka įtarūs vienas kito atžvilgiu ir bet kokiais kitais klausimais.
 
„Valstiečiai“ valdančiųjų ketinimuose įteisinti Seimo diskusijas nuotoliniu būdu regi klastą, kaip būtų galima toliau spausti opoziciją, o valdantieji teigia, kad būtent „valstiečiai“, atmesdami šį siūlym, rezga „blogus dalykus“. Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas konservatorius Jurgis Razma net svarsto, ar iš tikrųjų yra pagrindo kalbėti apie papildomą „valstiečiams“ teksiančią vietą Seimo valdyboje, kai pastarieji, akivaizdu, nėra konstruktyviai nusiteikę.
 
ELTA primena, kad Seimo pirmininkė yra užsiminusi turinti planą, kaip galėtų būti teikiamas dar vienas opozicijos atstovas į Seimo pirmininko pavaduotojus, taip užglaistant konfliktą, kilusį dėl to, kad nė vienas „valstietis“ neatsidūrė Seimo valdyboje.
 
„Klausimas, ar būtų kalbamasi dėl konkrečių pavardžių, šioje stadijoje dar nėra paliestas. Pasakyta tik teorinė galimybė, jeigu valstiečiai ir žalieji elgtųsi konstruktyviai ir siektų nuoširdžių pokalbių. Manau, kad tik tuomet būtų kalbama apie kandidatūras“, – Eltai sakė J. Razma, kartu pabrėždamas, kad valdantieji nenurodinės, kokias personalijas „valstiečiai“, jei sutarimas dėl dar vienos pozicijos Seimo valdyboje bus surastas, turėtų siūlyti parlamento pirmininkei.
 
„Tikrai nesame pasiruošę elgtis taip, kaip kad elgėsi jie praėjusią kadenciją. O tuomet juk buvo pasakyta liberalams, kad jei norit vicepirmininko, tai yra įmanoma tik vieninteliu atveju, jei juo bus Jonas Liesis“, – priminė konservatorius.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Tačiau tam tikras sąlygas, kad susitarimas dėl papildomos pareigybės Seimo vadovybėje būtų pasiektas, konservatoriaus įsitikinimu, „valstiečiai“ turėtų tenkinti.
 
Anot J. Razmos, dabartinių valdančiųjų lūkestis yra ne tik, kad LVŽS pasiūlytų žmogų, kuris būtų kompetentingas ir galėtų tikėtis Seimo narių pasitikėjimo, tačiau kartu, tęsė jis, kad aštrius ginčus sukėlęs „valstiečių“ atstovavimo Seimo vadyboje klausimas būtų sprendžiamas kur kas jaukesnėje politinėje atmosferoje, nei kad yra dabar.
 
Įžvelgia „valstiečių“ nenorą bendradarbiauti, įtaria ruošiamą sąmokslą
 
Jo teigimu „valstiečiai“ galėtų būti kur kas konstruktyviau nusiteikę valdančiųjų atžvilgiu ir nerodyti nereikalingų principų sprendžiant šiuo metu itin aktualias problemas. Pirmiausia įteisinant galimybę Seimo nariams posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu.
 
Bet opoziciniai „valstiečiai“ būtent šiuo klausimu optimizmo nerodo. Jie šioje iniciatyvoje įžvelgia ne tiek siekį užtikrinti Seimo darbą COVID-19 pandemijos metu, kiek įteisinti papildomumus instrumentus, kuriais opozicijai būtų primetama daugumos valia.
 
Kitaip tariant, opozicijoje atsidūrę „valstiečiai“ kalba kone identiškai, kaip kalbėjo liberalai ir konservatoriai, kai Seimo daugumai priklausiusi A. Širinskienė siekė keisti Seimo statuto nuostatas dėl teisės aktų projektų ekspertinio vertinimo.
 
Dar prieš dvejus metus A. Širinskienė tikino nematanti logikos Seimo statuto nuostatose, numatančiose, kad ekspertinio vertinimo gali paprašyti 20 proc. Seimo narių. Kaip 2018 m. aiškino politikė, tokia galimybe opozicija tiesiog naudojasi piktavališkai blokuojant valdančiųjų iniciatyva įgyvendinamus įstatymus. O tokių pavyzdžių galima surasti. Ekspertinio vertinimo buvo prašyta dėl pataisų, keisiančių partijų finansavimo tvarką Socialdemokratų darbo partijos naudai ar dėl pataisų, kurios būtų socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui užkirtusios kelią dalyvauti savivaldos rinkimuose.
 
Šį kartą viskas atvirkščiai. Ekspertinio vertinimo prašosi „valstiečiai“, o J. Razma tame mato politinių oponentų destruktyvumą bei įžvelgia neracionalų priešų ieškojimą ir ultimatyvios retorikos tęsimą.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Kol kas valstiečiai ir žalieji toliau ieško priešų, kalba ultimatumais, bando blokuoti svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl nuotolinio dalyvavimo Seimo posėdžiuose, prašant ekspertizės“, – piktinosi konservatorius.
 
Todėl, daro išvada konservatorius, „valstiečiai“ kol kas dar nėra nusiteikę dirbti kartu. Be to, tęsia politikas, galbūt prieštaraudami nuotolinio Seimo darbo įteisinimui „valstiečiai“ tikslingai siekia pakenkti valdantiesiems. Kitaip tariant, „valstiečiai“ ne tik trukdo darbui, tačiau ir yra linkę kerštauti, galbūt net kėsinasi sabotuoti ateinančios Vyriausybės darbo pradžią, o Ministrų Kabinete toliau išlaikyti Saulių Skvernelį.
 
„Kiekvienai progai pasitaikius jie skleidžia įvairius įtarumus, stabdo svarbius Seimo sprendimus, kaip šiuo atveju dėl nuotolinio Seimo darbo. Juk akivaizdu, kad jei bus dar daugiau susirgusių ir kai kuriems Seimo nariams privalomai reikės izoliuotis, tai mes galime prieiti prie tokios situacijos, kad nebebus 71 Seimo nario, galinčio tiesiogiai dalyvauti posėdyje. Tada nebus galima priimti nei biudžeto, nei patvirtinti naujos Vyriausybės. Galbūt valstiečiai ir žalieji slapta svajoja, kad nepatvirtinus naujos Vyriausybės jai galėtų vadovauti laikinoji Sauliaus Skvernelio Vyriausybė“, – teigė J. Razma.
 
Vienu iš argumentų, grindžiančių šį įtariamą, J. Razma laiko tai, kad valdantieji šiuo atveju nekalba apie tokius jautrius klausimus, kaip galimybę įtvirtinti balsavimą nuotoliniu būdu. Jei Seimo nariai esamomis pandemijos sąlygomis nepritaria galimybei užtikrinti parlamentarų pasisakymo galimybės nuotoliniu būdu, tuomet, mano J. Razma, siekis žlugdyti Seimo darbą yra ganėtinai akivaizdus.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
 
„Juk siūloma tik sudaryti galimybę Seimo nariams kalbėti Seimo posėdyje nuotoliniu būdu… Aš suprantu, jei tai būtų siūlymas dėl nuotolinio balsavimo. Tai tikrai konstituciškai jautrus dalykas. Tuo tarpu Seimo nario kalbėjimas… Jis tikrai nesukelia pasekmių teisės aktams. Juk pats Saulius Skvernelis sumanė, kad jis nenori ateiti į Seimo posėdžius ir kalbėdavo nuotoliniu būdu. Mes tuomet problemos nekėlėme. Tai tikrai yra siekis stabdyti ir galimai sužlugdyti Seimo darbą“, – teigė J. Razma.
 
„Visa tai parodo, kad jie siekia konflikto, siekia įtampos. Galbūt tebėra įsižeidę dėl pralaimėtų rinkimų“, – pridūrė politikas.
 
LVŽS R. Karbauskio sprendimus vertina skirtingai: paaiškino, kodėl už seniūno nugaros nestojo visa frakcija
 
„Valstiečių“ frakcijoje dažnai kitokią nei R. Karbauskis nuomonę turinti LVŽS senbuvė R. Baškienė, apibendrindama pirmuosius naujojo Seimo posėdžius, neslėpė mananti, kad konservatorių dominuojama dauguma visgi perlenkė lazdą. Pasak jos, paskutinį R. Karbauskio kantrybės lašą išsunkė valdančiųjų ketinimas keisti Seimo statutą, kad Seimo Audito komiteto vadovu būtų skiriamas Seimo narių Mišrios grupės atstovas.
 
Šie valdančiųjų ketinimai paragino didžiausios opozicinės frakcijos seniūną R. Karbauskį ir „valstiečius“ imtis netradicinių politinių priemonių. Skambėjo „valstiečių“ pareiškimai apie atsisakymą bet kokių pareigų Seimo valdančiosiose struktūrose, demonstratyviai ignoruota į frakciją atėjusi kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė. Galiausiai, R. Karbauskis paskelbė, kad vienintelė kovos už demokratiją priemonė liko jo pasitraukimas iš Seimo.
 
R. Karbauskiui aiškinant, kodėl jis visgi griebėsi tokių nekonvencinių priemonių už jo nugaros ketvirtadienį sustojo mažiau nei pusė „valstiečių“ frakcijos kolegų.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
R. Baškienė teigė, kad yra bent kelios priežastys kodėl tokią akimirką paramą partijos pirmininkui deklaravo tik dalis frakcijai priklausančių parlamentarų. Vieni, aiškino R. Baškienė, galėjo nerasti vietos kadre, kiti – tiesiog nematė tikslo tokiam elgesiui.
 
„Išėję iš frakcijos ne visi puolėme ten stoti už nugaros dėl to, kad ten nebuvo ir vietos pakankamai. O gal ir tikslo tokio neturėjome savo atsistojimu rodyti ir demonstruoti vienybę. Vienybė yra darbuose ir sprendimuose, kuriuos mes išdiskutuojame. Buvau ir liksiu šalininkė to, kad reikia kalbėtis“, – Eltai sakė R. Baškienė.
 
LVŽS frakcija neskyla, tačiau yra norinčių diskutuoti
 
R. Baškienės raginimai problemas spręsti dialogu, o ne kariavimu buvo kartoti visą pastarąją savaitę. Ir šį kartą politikė nevengė kritiškai atsiliepti apie partijos lyderį, kuris, kaip teigė ji, priimto sprendimo padėti savo Seimo nario mandatą ant stalo su kolegomis nederino. O to, akcentavo R. Baškienė, frakcijos kolegos norėtų. 
 
„Frakcijai tie pasiūlymai buvo staigiai pasakyti ir nepakankamai laiko užteko. Žmonės norėtų kalbėti ir turėtų būti skiriama daugiau tam laiko. Mes labai gerbiame seniūną (R. Karbauskį – ELTA). Didelės problemos mūsų frakcijoje nėra, niekas neskyla, niekas nesipriešina. Tačiau yra noras diskutuoti ir būti girdimiems. Aš tą jaučiu iš savo kolegų, kad jie taip pat nori pasakyti savo nuomonę, pasakyti savo poziciją. Ne visada vienas žmogus gali viską aprėpti savo mintimis. Taip, Ramūnas veikė kaip lyderis, siekdamas atkovoti opozicijos teises. Tačiau yra kiti būdai, kuriais mes tokius tikslus pasiekiame“, – teigė R. Baškienė.
 
Nesupranta, kodėl nuspręsta ignoruoti I. Šimonytę: klausimų turėjau
 
Panašiai ji įvertinto ir „valstiečių“ pasirinktą formą frakcijoje pasitikti į parlamentarų klausimus atsakyti atkeliavusią I. Šimonytę. Tuomet pastaroji pas „valstiečius“ atėjusi pusvalandžiui užsibuvo vos minutę.
 
R. Baškienė neslėpė, kad LVŽS priimtas sprendimas ignoruoti atėjusią būsimą premjerę jai pasirodė nekonstruktyvus.
 
„Tas nesikalbėjimas, klausimų neuždavimas. Galbūt tai yra pozicija… aš labai daug klausimų turėjau premjerei, bet buvo sutarta, kad klausimų neužduodame… Bet kodėl? Kažkieno buvo pozicija ir mes staigiai turėjome tai padaryti. Kad tai yra nepasitenkinimo išraiška aš suprantu. Jei ji vienkartinė – suprantu. Bet jei tai tęsis nuolatos – kils destrukcija. Destrukcijos neturi būti ypač šiomis sąlygomis“, – teigė R. Baškienė toliau kartodama, kad „valstiečiai“, perėję į opoziciją, turi dirbti pasitelkiant normalias politikos priemones.
 
3-ieji Seimo rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Galiausiai „valstietė“ pažymėjo, kad toliau dirbant Seime tiesiog būtina atsikratyti politinio polinkio į oponentus žiūrėti kaip į priešus. Kitu atveju, įsitikinusi ji, bet kokia iniciatyva gali būti apipinta sąmokslo teorijomis, o jai prieštaraujama ne dėl turinio, bet dėl to, kas ją pateikė.
 
„Visur galima įžvelgti pavojus. Viskas priklauso nuo to, kokiomis akimis žiūri į gyvenimą, į darbą. Jei visur matai priešus – tai ir atrodys, kad visi į tave šaudo. Aš tikrai linkėčiau, kad juodas debesis, kuris buvo užslinkęs antradienį ir ketvirtadienį, nuplauktų, o ateinantis antradienis leistų racionaliau sudėlioti veiksmus“, – teigė ji.
 
R. Karbauskio pasitraukimas iš Seimo įtampas galėtų nuimti
 
Konservatorių manymu, juodus debesis, apie kuriuos kalba R. Baškienė, Seime daugiausiai tvenkia R. Karbauskis. J. Razmos teigimu, jei „valstiečių“ lyderis laikysis savo duoto pažado trauktis iš pareigų – abipusė įtampa tarp opozicijos ir valdančiųjų turėtų sumažėti.
 
 „Jei Ramūnas Karbauskis realizuotų savo viešai paskelbtą ketinimą trauktis iš Seimo, būtų naujas frakcijos seniūnas. Tada ir visus klausimus būtų lengviau išspręsti. Dabar daugeliu atvejų problema yra būtent ta laikysena, kurią primeta Ramūnas Karbauskis“, – teigė konservatorius.
„Aš įsivaizduoju ramų Seimo darbą ir paprastą visų nesutarimų sprendimą, jeigu nebūtų būtent Ramūno Karbauskio pasirinktos taktikos, kuri šiuo metu jam buvo reikalinga, kad būtų susikurtas įspūdis, kad jis pagrįstai traukiasi iš Seimo. Gal toks sumanymas brendo ir anksčiau, kai jau buvo aišku, kad teks dirbti opozicijoje. Dabar visi mes esame įkaitai jo pasirinktos taktikos“, – apibendrino J. Razma.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 18:00

Opozicijos mitingas Minske sutraukė tūkstančius baltarusių. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį į Baltarusijos sostinės gatves vėl išėjo tūkstančiai opoziciją palaikančių protestuotojų, kurie reikalauja tariamojo prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimo.
 
Anot Baltarusijos sostinėje dirbančio naujienų agentūros AFP korespondento, keliuose skirtinguose Minsko rajonuose žygiuojantys dešimtys tūkstančių protestuotojų skandavo „Tegyvuoja Baltarusija“ bei mojavo opoziciją remiančiomis baltai raudonomis vėliavomis.
 
Prieš mitingą visame mieste pasirodė gausios saugumo pajėgos su šarvuočiais ir vandens patrankomis.
 
Remiantis žmogaus teisių grupės „Viasna“ informacija, policijos pareigūnai sulaikė maždaug 70 protestuotojų.
 
Pergalę prezidento rinkimuose paskelbusi Baltarusijos opozicijos lyderė Svetlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, sekmadienį vykstančius protestus vadina žingsniu į priekį siekiant „laisvos ir sąžiningos Baltarusijos“.
 
„Šalis negali virsti kalėjimu, jeigu niekas nebijo kalėjimo sargų“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.23; 04:00

Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

„Valstiečiams“ ir opozicinėms dešiniosioms partijoms po pastarųjų Seimo rinkimų pasikeitus vietomis, retorika išsakoma iš opozicijos perspektyvos liko ta pati. Pastaruosius keturis metus iš konservatorių ir liberalų susilaukę kritikos dėl opozicijos teisių ignoravimo, mažumoje atsidūrę „valstiečių“ atstovai jau pirmosiomis naujai išrinkto Seimo dienomis spėjo ne kartą išsakyti norintys pagarbesnių ir laisvesnių santykių su valdančiąja dauguma.  
 
Tai, kad į Seimo vicepirmininkes nebuvo paskirta „valstiečių“ siūlyta Aušrinė Norkienė, o LVŽS frakcija, po kelias dienas trukusių diskusijų ir siūlymų ieškoti kito kandidato, galiausiai apskritai liko be savo atstovų Seimo valdyboje, rodo nepagarbą opozicijai, sako tiek Ramūnas Karbauskis, tiek Seimo paramos nesulaukusi A. Norkienė. Pasak į opozicinę stovyklą po Seimo rinkimų perėjusių „valstiečių“, valdantieji negali nurodinėti, kokias personalijas jiems skirti į postus Seime.
 
Tačiau valdančiųjų Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tarsi primena: lazda turi du galus. Anot jo, dar ne taip seniai Ramūnas Karbauskis pats Liberalų sąjūdžiui nurodinėjo, kokios pavardės į vieną ar kitą postą Seime yra netinkamos. Galiausiai, jo teigimu, tai, kad šiuo metu gausiausia opozicinė jėga neturi savo atstovo Seimo valdyboje yra kaltas ne kas kitas, o R. Karbauskis ir jo užsispyrimas.
 
„Keistai atrodo daugumos noras nurodinėti ką turėtume teikti. Mes iš tikrųjų gerbėme opoziciją ir niekados nekvestionavome jų kandidatų. Jeigu jie siūlė prieš 4 metus (į Seimo vicepirmininkes – ELTA) gerbiamą Degutienę, mes nenurodėme ką turėtų ji siūlyti. Tad manome, kad adekvačiai reikėtų elgtis ir su mumis šiuo atveju“, – apmaudo dėl naujosios valdančiosios daugumos veiksmų formuojant Seimo vadovybę LRT radijui neslėpė A. Norkienė.
 
ELTA primena, kad antradienį Seimas nepritarė „valstiečių“ į parlamento vicepirmininkes siūlytos A. Norkienės kandidatūrai. Iš kart po balsavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas R. Karbauskis pareiškė, kad naujos kandidatūros į Seimo vicepirmininkus „valstiečiai“ nesiūlys. Tačiau, kaip jis teigė žurnalistams antradienį Seime, LVŽS po pokalbio su Seimo pirmininke, nusprendė siūlyti naują kandidatą į Seimo vicepirmininkus – parlamentarą Joną Jarutį. Tačiau Viktorija Čmilytė – Nielsen jo neteikė. Į vicepirmininkus pasiūlytas ir išrinktas socialdemokratų atstovas Julius Sabatauskas. Pastarąją savaitę išrinkta Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar prieš balsavimą buvo išreiškusi abejones dėl „valstiečių“ į Seimo vicepirmininkes siūlomos A. Norkienės kandidatūros.
 
Atsakydamas į „valstietės“ reiškiamas nuoskaudas E. Gentvilas pabrėžė asmeniškai nieko prieš A. Norkienę neturintis. Kaip politikas tvirtino LRT radijui, jis slaptame balsavime dėl A. Norkienės kandidatūros į Seimo vicepirmininkes balsavo susilaikydamas. Liberalo teigimu, dėl to, kad Seime susiklostė įtampą kelianti situacija kalta ne tiek A. Norkienės personalija, kiek „valstiečių“ lyderio R. Karbauskio užsispyrimas.
 
„Sakyčiau, kad politinį nuosprendį Aušrinei Norkienei ir visai valstiečių frakcijai parašė Ramūnas Karbauskis“, – LRT radijui tvirtino jis.
„Kai jis penkias dienas sakė, kad bus (į Seimo vicepirmininkes teikiama – ELTA) Norkienė ir daugiau nieko kito. Tad tuomet privalu pasižiūrėti į Seimo statutą. Statute yra pasakyta, kad Seimo pirmininkas konsultuodamasis su frakcijomis apsisprendžia dėl siūlomo kandidato. Kai Karbauskis Viktoriją Čmilytę-Nielsen stato į kampą ir sako, kad bus Norkienė ir, kad daugiau nieko nesiūlys, atimama statutinė teisė iš Seimo pirmininkės dalyvauti diskusijose ir konsultuotis su frakcija. Jokių konsultacijų Karbauskis neleido“, – aiškino E. Gentvilas.
 
„Padėkokite Karbauskiui už jo buką veržimąsi pro atviras duris“, – akcentavo politikas.
 
Lazda turi du galus: E. Gentvilas primena, kaip su opozicija elgėsi „valstiečiai“
 
Galiausiai E. Gentvilas sureagavo ir į „valstietės“ A. Norkienės pabrėžtą ir jos atstovaujamos partijos lyderių jau ne kartą deklaruotą pasipiktinimą, kad valdantieji nurodinėja opozicijai, ką šie turėtų skirti į vieną ar kitą postą parlamente. Liberalo teigimu, „valstiečiai“, reikalaudami iš naujųjų valdančiųjų nekvestionuoti vieno ar kito jų pasiūlyto kandidato į pozicijas Seime, turėtų pirmiausiai prisiminti ne taip jau seniai atliktus savo veiksmus iš valdžios pozicijų.
 
„Kai Aušrinė Norkienė sako, kad jie taip niekada nedarydavo, aš priminsiu du atvejus. Mūsų frakcija praėjusioje kadencijoje siūlė Aušrinę Armonaitę į Seimo vicepirmininkus, tačiau Karbauskis pasakė, kad du žmonės iš jūsų (Liberalų sąjūdžio – ELTA) frakcijos niekada nebus palaiminti valdančiojoje koalicijoje: Aušrinė Armonaitė ir Eugenijus Gentvilas. Tada valdantieji patys pasiūlo ir atneša Jono Liesio pavardę, o Jonas Liesys tampa Seimo vicepirmininku. Tiek to, mes nuryjame tą piliulę“, – prisiminė E. Gentvilas ir įvardijo dar vieną atvejį, rodantį, kad „valstiečiai“ dabar skundžiasi veiksmais, kurių dar neseniai patys, kaip valdantieji, nevengė propaguoti.
 
„Iš antikorupcijos komisijos pirmininkų pasitraukia Vitalijus Gailius, kuris tampa Joniškio meru ir Liberalų sąjūdžio frakcija pasiūlo mane į Antikorupcijos komisiją. Tačiau Karbauskis pasakė, kad to niekada nebus, kad gali praeiti tik Ričardas Juška“, – teigė E. Gentvilas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.18; 10:00

Baltarusijoje per opozicijos eitynes sulaikyta daugiau nei 100 protestuotojų. EPA – ELTA nuotr.

Baltarusijos milicija Minske sekmadienį sulaikė daugiau nei 100 demonstrantų, protestuojančių prieš autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimą.
 
„Iki šiol Minske sulaikyta daugiau nei 100 (protestuotojų)“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino Baltarusijos Vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Olga Čemodanova.
 
Baltarusijos teisėsauga ruošėsi dar vienam masiniam protestui Minske sekmadienį: šalies nepriklausomas naujienų portalas tut.by skelbė apie uždaromas aikštes ir metro stotis bei mieste pastebėtą karinę techniką
.
Per pastaruosius du savaitgalius rengtus protestus buvo sulaikyta šimtai žmonių. Žmogaus teisių apsaugos organizacijų teigimu, daugiausia sulaikomi jauni žmonės.
 
Nuo rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimų, kuriuose pergalę skelbiasi pasiekęs A. Lukašenką, Baltarusijoje nesiliauja protestai, o pagrindinė opozicijos lyderė, teigianti, kad nugalėjo rinkimuose, Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.
 
Kiek anksčiau S. Cichanouskaja pareiškė, kad A. Lukašenka turi pasitraukti iš valdžios iki spalio 25 d., antraip šalyje esą bus pradėtos milžiniškos protesto akcijos ir visuotiniai streikai.
 
Vos tik paskelbus pirmuosius prezidento rinkimų rezultatus, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicija. Sulaikyti tūkstančiai žmonių, nukentėjo daug demonstrantų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.19: 00:01

Baltarusijos sostinėje sekmadienį vyksta didelė opozicijos demonstracija. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Baltarusijos sostinėje Minske vyksta daugiatūkstantinė opozicijos demonstracija. Žmonės ragina šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką atsistatydinti ir reikalauja demokratinių rinkimų, praneša portalas „tut.by“.
 
„Nugalėtojų prospekte protestuotojai specialiosios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnams skandavo „gėda“ ir „tribunolas“, o A. Lukašenkai adresuota skanduotė „išeik“.
 
Tuo metu aikštėje priešais viešbutį „Planeta“ kalbas sakė Koordinacinės tarybos nariai.
 
Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinė Olga Kovalkova teigė, kad Koordinacinė taryba vykdo S. Cichanouskajos programą – reikalauja paleisti politinius kalinius ir organizuoti naujus rinkimus.
 
Jos teigimu, A. Lukašenka turi atsistatydinti, kad atsinaujintų įmonių ir verslo darbas. O. Kovalkova pabrėžė, kad dauguma baltarusių reikalauja A. Lukašenkos pasitraukimo.
 
Kita Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova ragino žmones ir toliau viešai reikšti savo poziciją.
 
Tuo metu Pavelas Latuško pažymėjo, kad protestuotojai yra ne opozicija, nes jų – dauguma.
 
Koordinacinė taryba nusprendė inicijuoti visų Atstovų rūmų deputatų atšaukimą, kurie nereiškia savo nuomonės ir pozicijos dėl dabartinės situacijos Baltarusijoje.
 
Taip pat ketinama inicijuoti visų vietinių tarybų narių atšaukimą ir surengti referendumą dėl 1994 m. konstitucijos grąžinimo, kuri riboja prezidento kadencijų skaičių.
 
P. Latuško sakė, kad neturėtų būti grįžtama prie 1994 m. ekonomikos, o tik grąžinta Konstitucija, kurioje numatytas valdžios pasikeitimas.
Teisininkas Maksimas Znakas žmones informavo, kad Aukščiausiajam teismui įteiktas skundas, nes „per tris mėnesius įsitikinta, kad valstybė nesugeba vykdyti savo įstatymų“.
 
Jis drąsino žmones netylėti, jei jie patyrė smurtą ir nukentėjo. Anot jo, prieš pareigūnus, kurie žalojo žmones, turi būti pradėtos baudžiamosios bylos.
 
Tuo metu Minske milicija per garsiakalbius nurodė žmonėms išsivaikščioti, pastarieji tokius raginimus nušvilpė.
 
Be to, Minske užtvertos gatvės prie Nepriklausomybės rūmų – Baltarusijos prezidento rezidencijos. Prie jų pasitelktos vandens patrankos, OMON pareigūnai, kariuomenė ir milicija. Taip pat pastebėti šarvuočiai ir spygliuota viela.
 
Tarp protestuotojų ir saugumo tarnybų susirinkę muzikantai grojo dainas, o minia dainavo drauge. Po to žmonės pasuko atgal paminklo-obelisko link.
 
„Tut.by“ pranešė, kad pastebėti 6 šarvuočiai ir du sunkvežimiai su kareiviais, kurie važiavo Minsko centro link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00

Sviatlana Cichanouskaja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė, doc. dr. Margarita Šešelgytė abejoja, ar pirmąją spaudos konferenciją po Baltarusijos prezidento rinkimų surengusi opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja pasiekė savo tikslą ir padrąsino protestuotojus.
 
Politologės nuomone, spaudos konferencijos metu aiškiai matėsi, kad S. Cichanouskaja yra nauja lyderė, dar tik žengianti pirmuosius savo, kaip politikės, žingsnius.
 
M. Šešelgytė taip pat neatmeta galimybės, kad atsargiam S. Cichanouskajos tonui įtaką galėjo daryti baimė, kad į įvykius Baltarusijoje pradės kištis Rusija.
 
„Spaudos konferencijoje nieko labai daug naujo nesužinojome. Kad įvyko lūžis. Tačiau ar ši konferencija atskleidė kažką naujo – tai tikrai ne. Tikslas buvo padrąsinti Baltarusijos žmones. Ar jie buvo padrąsinti po šios spaudos konferencijos, išlieka klaustukas. Lieka tik tikėtis, kad taip buvo“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
 
M. Šešelgytės nuomone, politikei šiek tiek pritrūko drąsos. Kita vertus, politologė atkreipia dėmesį į tai, kad S. Cichanouskajos tonui įtaką galėjo daryti tai, kad politikė neturi galios kalbėti už visą valstybę ir kalba tik opozicijos vardu.
 
„Matėsi tai, kad iš tiesų S. Cichanouskaja yra lyderė, kuri atsirado pakankamai neseniai. Ji, žinoma, yra protestuotojų simbolis, bet vis dėlto dar politikoje žengia tik pirmuosius žingsnius. Todėl ir drąsos šiek tiek pritrūko. Galų gale jos padėtis neleidžia kažkokias labai skambias frazes sakyti, nes ji nėra prezidentė ar užsienio reikalų ministrė, ji neturi tos galios, kad galėtų kalbėti už valstybę. Ji kalba iš protestuotojų perspektyvos. Buvo įvairiausių klausimų ir apie užsienio politiką, ir pan., tai tikrai atsakymų į šiuos klausimus nebuvo, bet, ko gero, jų ir būti negalėjo“, – sakė politologė.
 
M. Šešelgytė mano, kad S. Cichanouskajos atsargų toną spaudos konferencijos metu galėjo nulemti ir baimė dėl galimos Rusijos įtakos.
 
„Baltarusijos yra labai sudėtinga situacija. Viena vertus, žmonės kovoja už žmogaus teises, už norą turėti sąžiningus, laisvus rinkimus. Bet, kita vertus, Baltarusija yra labai ekonomiškai, energetiškai, karine prasme priklausoma nuo Rusijos, kurioje žmogaus teisės taip pat yra pažeidžiamos, rinkimai taip pat nėra nei skaidrūs, nei laisvi. Rusija gali žvelgti į tai, kas vyksta (Baltarusijoje – ELTA) su tam tikru nerimu“, – savo įžvalgomis dalinosi M. Šešelgytė.
 
„Jeigu Rusija įsikištų, tai ji turi labai didelių poveikio priemonių numalšinti streikus, demonstracijas ir sugrąžinti Baltarusiją į ten, kur ji buvo“, – pridūrė ji.
 
Politologė teigia, kad Baltarusijos opozicijai yra labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau apie galimą Vakarų vaidmenį. To, tvirtino ji, reikia tam, kad į šalies vidaus reikalus nepradėtų kištis Rusija. Pasak M. Šešelgytės, Rusija, pastebėjusi aktyvesnes ES pastangas dėl vykstančių procesų Baltarusijoje, gali bematant imtis aktyvių atsakomųjų veiksmų.
 
„Baltarusijos protestuotojams labai svarbu išlaikyti rimtį ir nepasakyti kažko daugiau, priversiančio į vidaus Baltarusijos įvykius įsikišti Rusiją. Visi (S. Cichanouskajos – ELTA) atsakymai dėl Rusijos ir dėl Europos Sąjungos valstybių vaidmens buvo nuglaistyti“, – akcentavo politologė.
 
M. Šešelgytės nuomone, spaudos konferencijos metu sąmoningai buvo akcentuojama, kad reikia gerbti valstybes, kurios gerbia Baltarusijos suverenitetą ir nesikiša į Baltarusijos vidaus įvykius.
 
Neramumai Baltarusijoje kilo po to, kai buvo paskelbta, kad A. Lukašenka per vykusius prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai. Kilę protestai buvo malšinami pasitelkus prievartą. Buvo sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, nukentėjo daug demonstrantų. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.21; 17:17

S. Cichanouskaja pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere. EPA-ELTA nuotr.

Baltarusijos opozicijos kandidatė šalies prezidento rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja įrašė naują kreipimąsi, kuriame pareiškė esanti pasirengusi tapti nacionaline lydere.
 
Ji pabrėžė, kad šalis išgyvena sudėtingą savo istorijos laikotarpį ir kad ji verkia kartu su visais, kai laidojami žuvę protestuotojai.
 
„Aš neturiu ir neturėjau iliuzijų dėl savo politinės karjeros. Aš nenorėjau būti politikė, bet likimas nusprendė taip, kad aš atsidūriau pačioje priešakinėje kovos su savavaliavimu ir neteisingumu linijoje. Likimas ir jūs, kurie manimi patikėjote, kurie suteikėte man jėgų. Dabar kiekvieną akimirką aš žaviuosi jūsų narsa, jūsų organizuotumu ir tuo, kokie jūs stiprūs ir šviesūs“, – sakė aktyvistė.
 
„Jūs atidavėte man savo balsus, aš tai labai vertinu, aš visiškai tiksliai žinau, kodėl jūs tai padarėte. Mes visi norime išsiveržti iš šio begalinio rato, kuriame atsidūrėme prieš 26 metus. Aš pasirengusi prisiimti atsakomybę ir tapti nacionaline lydere, kad šalis nusiramintų ir grįžtų prie normalaus ritmo“, – sakė S. Cichanouskaja kreipimesi, paskelbtame portale „YouTube“.
 
Ji pareikalavo paleisti visus politinius kalinius, kuo greičiau parengti įstatyminį pagrindą ir sudaryti sąlygas naujiems prezidento rinkimams – sąžiningiems ir skaidriems, kurių rezultatus pasaulio bendrija besąlygiškai pripažintų.
 
Anot S. Cichanouskajos, negalima prarasti „tos kuriamosios energijos, tų teigiamų pokyčių visuomenėje, to ryžto, kurį įgijome ir su kuriuo galime pakeisti mūsų šalį“.
 
Kreipdamasi į jėgos struktūrų atstovus, ji pareiškė: „Baltarusiai yra žmonės, kurie atmeta smurtą, baltarusiai yra dosnūs ir teisingi. Ir jei jūs nuspręsite nevykdyti nusikalstamų įsakymų ir pereisite į tautos pusę, jie jums atleis, jus palaikys ir ateityje neminės blogu žodžiu. Manau, kad ir jūs patys tai puikiai žinote ir suprantate. Juk mes visi esame viena visuma, kurią kai kas nori išardyti ir supjudyti. Mes baltarusiai. Mes neturime teisės pakelti rankos prieš vieni kitus. Mes turime blaiviai vertinti įvykius, užduoti sau paprastą klausimą: kad naudinga mūsų konfrontacija? Mes vieningi, ir jūs turite žinoti, kad mes visada jus priimsime, jeigu jūsų mintys bus tyros, o atgaila nuoširdi“.
Baltarusijoje jau visą savaitę vyksta protesto akcijos prieš suklastotus šalies prezidento rinkimų rezultatus.
 
Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.17; 00:30

Reaguojat į situaciją Baltarusijoje Seimo nariams surinkus parašus dėl antradienį planuojamos neeilinės sesijos, opozicinių konservatorių lyderiai teigia, kad reikšti susirūpinimą dėl Aliaksandro Lukašenkos represijų prieš taikius protestuotojus jau nebepakanka.
 
„Reikšti tik susirūpinimus jau nebepakanka – A. Lukašenkos režimo ir jo kontroliuojamų jėgos struktūrų represijos prieš taikius protestuotojus Baltarusijoje kasdien darosi vis brutalesnės ir nežmoniškesnės. Lietuva turi rodyti pavyzdį Europai ir ne tik nepripažinti tokio Baltarusijos vadovo legitimumo, bet ir įvesti pati bei raginti Europos Sąjungą ir JAV įvesti sankcijas režimo atstovams, kurie atsakingi už represijas ir rinkimų klastojimą. Taip pat privalome suteikti visokeriopą paramą Baltarusijos opozicijai, pilietinės visuomenės organizacijoms bei paprastiems Baltarusijos žmonėms, nukentėjusiems nuo režimo“, – teigia viena iš neeilinės sesijos iniciatorių bei Seimo rezoliucijos teikėjų Seimo narė Ingrida Šimonytė.
 
Pasak Seimo opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio, Lietuvos istorinė, politinė ir moralinė atsakomybė yra padėti demokratinei Baltarusijai ir už laisvę gyventi demokratiškai narsiai į gatves ir darbovietes išėjusiems kovoti jos žmonėms.
 
„Džiaugiuosi, kad tvirtą ir principingą poziciją A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir dėl pagalbos Baltarusijos pilietinei visuomenei Lietuvoje mums, panašu, kad pavyko sutelkti – tiek opozicijos, tiek valdančiųjų pagrindinių politinių jėgų atstovai sutaria dėl bendro situacijos vertinimo bei tolesnių veiksmų. Tai geras susitelkimo dėl nacionalinių interesų pavyzdys“, – pažymėjo Seimo opozicijos lyderis G. Landsbergis.
 
 Seimas dėl suklastotų Prezidento rinkimų ir žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, antradienį ketina surengti neeilinę Seimo sesiją. Daugiau nei trečdalio Seimo narių reikalavimu inicijuojamos neeilinės sesijos metu turėtų būti ne tik išklausyti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovai, bet ir priimta rezoliucija „Dėl padėties Baltarusijos Respublikoje po suklastotų Prezidento rinkimų“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 00:30

Minske šimtai merginų su baltomis rožėmis surengė solidarumo su opozicija akciją. EPA-ELTA nuotr.

Seime svarstoma į krizės apimtą Baltarusiją siųsti Lietuvos parlamentarų grupę. Šią idėją Seimo valdybai pateikė konservatorius Arvydas Anušauskas. Parlamentarų grupė nuvykusi į Baltarusiją, anot iniciatoriaus, galėtų stebėti padėtį šalyje ir tarpininkauti.
 
„Statutas nesuteikia galimybės Seimo valdybai suformuluoti užduoties, todėl ji turi būti suformuluota komitetuose“, – teigė Seimo vadovas Viktoras Pranckietis. Todėl buvo nuspręsta pavesti parlamentarų delegacijos sudėtį ir darbotvarkę sudaryti Seimo Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetams.  
 
Kaip užsiminė valdybos posėdyje dalyvavęs konservatorius Žygimantas Pavilionis, grupei vadovauti galėtų „socialdarbiečių“ lyderis Gediminas Kirkilas.
 
Pastarasis savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu labai nuodugniai apsvarstyti vizito darbotvarkę.
 
„Ar šis diktatorius nepasinaudos tuo, kad sakys, jog mes kišamės. Yra daugybė niuansų“, – teigė G. Kirkilas.  
 
Įtampa Baltarusijoje kilo po sekmadienį vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, kai laimėtoju buvo paskelbtas jau ketvirtį amžiaus šalį valdantis Aliaksandras Lukašenka. Dėl to sekmadienį Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su teisėsauga.
 
Į tai reaguodamas prezidentas G. Nausėda trečiadienį pristatė trijų punktų planą krizei Baltarusijoje suvaldyti. G. Nausėda siūlo Baltarusijos valdžiai nutraukti smurtą prieš piliečius, paleisti suimtuosius ir atnaujinti dialogą su visuomene.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.14; 00:30

Petras Dirgėla. Apie istoriją, politiką ir šakališką pasalūniją

Šis interviu buvo paskelbtas beveik prieš 30 metų – 1991 metų birželio 28 dieną tuometiniame „Lietuvos aide“

Su rašytoju Petru DIRGĖLA kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas

Pirmą kartą Jūsų esė – alegoriją „Tranų pasaulyje“ perskaičiau 1990 metais, vos tik pasirodė knygynuose. Man regis, ši esė „apie vaikišką meilę namams ir kapams“ po Kovo 11-osios tapo dar auktualesnė. Apie Lietuvos ateitį joje rašote liūdnai: sugebame iškovoti nepriklausomybę, tačiau nepajėgiame jos apginti. Kodėl?

Šia formuluote aš nesakau, kad mūsų pastangos Lietuvos valstybę atstatyti dabar yra vaisingos, o įtvirtinti ateityje – bergždžios. Šia praeitį apibendrinančia teze pradedu mąstyti, ko moko mūsų praeitis, kad atstatytą valstybę pajėgtume apginti.

„Anciliaus ežere“ (dalis romano jau paskelbta žurnale „Metai“) aprašiau, kaip Lenkijos ir Lietuvos valdovas  Zigmantas Vaza pirmąsyk istorijoje pabandė sukurt Baltijos imperiją. Į jo smūgį Švedijai atsibudęs senovės švedų „griebiantis žvėris“ 1598 metais atsakė smūgiu Livonijai ir Lietuvai. Imperijos kūrimas įsismagino. Europa daugiau kaip šimtą metų maudėsi karų kraujuose, kol imperiją įkūrė … ne, ne Lenkija, ne Švedija – Rusija.

Minijos žemė. Šermenų vynas. Vėtrungiškoji dalia. Petro Dirgėlos romanai

Lietuvos politikai anksti suprato idėjos sukurti imperiją pražūtingumą. Z.Vazą pripažino Lietuvos Didžiuoju Kunigaikščiu tik tada, kai jis patvirtino Lietuvos Trečiąjį Statutą. Lietuva viena pirmųjų Europos pradėjo ginti savo namus ir žmones ne tiek jėga, kiek teise, kultūra, kuria trukdė kaimynams – ir lenkams, ir švedams, ir rusams – įgyvendinti imperines užmačias. Kultūra, teisė, deja, nėra patranka… Dievo įsakymas „Nežudyk“ patrankai negalioja. Teise ir kultūra Lietuva neapsigynė. Ją prarijo Rusijos imperija. Tačiau ir šiandien tebėra labai svarbi kita Lietuvos gynimosi, trukdymo kaimynams imperiją kurti pasekmė: Lietuvos valstybė per tuos du šimtmečius, kol ją parijo Rusijos imperija, „nesuspėjo“ (trukdoma ir negalėjo „suspėt“) nusistatyti pastovių, ilgaamžių santykių su artimiausiais kaimynais lenkais ir rusais. Ji visada turėdavo pasikliauti tik laikinais, nuolatos laužomais kaimynų „gerais pažadais“. Istoriškai nusistovėję trapūs Lietuvos santykiai su Lenkija ir Rusija tokie pat išliko iki šiol.

Dabar šiurpiau supratau Jūsų kažkada pasakytus žodžius: „Okupacija mums grės per amžių amžius“. Prisimenu ir kitką: dar visai neseniai aiškinom sau ir pasauliui, kodėl būtinai turim sprukt iš SSRS: sąjungoj ištirpsim, sąjunga – tai lėta negausių tautų mirtis; dabar sąjunginės sutarties pasirašymo šalininkai šios aksiomos nebemini… Gal ir juos veikia „okupacijos grėsmės per amžius“ pojūtis?

Žinoma, veikia. Sąjunginės sutarties pasirašymo šalininkų turime ne vien todėl, kad kai kam atrodo, jog Kremliaus kariuomenės iš Lietuvos niekada neišvarysi. Kai sakome „mūsų istoriniai santykiai su lenkais, su rusais“, turime galvoje, deja, ne pastovius ir patikimus, o tik trapius, šią pat valandą sulaužomus santykius. Tai turim galvoje ne metus, ne dešimt metų – jau kelis šimtmečius. O istorinis patyrimas neišvengiamai veikia psichologiją. Kas iš to, jei kaimynas mūsų nepriklausomybę ir pripažintų, – ar ilgam?  Nepasitikėjimas kaimynų pažadais ir savimi, abejonė, ar ištversi, ar gyvas liksi, ar vaikai išliks, jei kaimynai vėl apgautų, jėga tave parklupdytų, stumia žmogų naujos sąjunginės sutarties pasirašyti… Kol kas tyčia nekalbu, kad Lietuvos istorija labiau grūdino, o ne tižino lietuvių psichologiją. Tačiau ir tižliosios psichologijos ištakų nedera šiandien užmiršti.

Taip, istorijos poveikio psichologijai nenuginčysi. Tačiau bent aš niekada neužmiršiu, kaip perai, balandžio septintą, Lietuvos žmonių sueigoj skambėjo daina: „…rovė neišrovė, skynė nenuskynė…“ Tvirta dvasia išgydo kad ir kaip sunkiai traumuotą psichologiją.

Rovė neišrovė, skynė nenuskynė… Vadinasi, ir neišraus, nenuskins. Tik kaip turime elgtis, kuo vadovautis, kad mūsų atkurtos valstybės niekas niekada nebenuskintų?

SSRS imperija – klastingas drakonas. Visos jos struktūros – valstybinės, politinės, visuomeninės, ekonominės ir t.t. – sukurtos mechaniškai sujaukiant natūralias ir todėl labai skirtingas daugelio tautų susinimo, asimiliavimo būdas. Kad suardytume tą mechanišką imperijos struktūrą, kad atkurtume natūralią lietuvių (estų, latvių, baškirų, azerbaidžaniečių etc.) tautos gyvenseną, privalome  remtis žmogiška politika, tai yra absoliučiai priešinga klasikinei drakoniškai politikai pažiūrų sistema. Privalome remtis tik tokia politika, kuri augina valstybę ne iš galingųjų Drakonų pripažinimo, ne iš jų malonės, o iš tautos sąmonės, iš tautos žmonių prigimtinių ir paprotinių vertybių, iš piliečių istorinio patyrimo, taigi ir iš kelių šimtmečių gynimosi teise, kultūra pamokų, ir iš tautos priešinimosi okupantams įvairiom formom džiaugsmų ir kančių, vadinasi, iš visko, kas susiklostė ir įsitvirtino mūsų sąmonėj, psichologijoj, gyvenimo būde ne revoliuciniu, o evoliuciniu keliu.

Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt nuotr.

V. Landsbergis vykdo šią – žmogišką – politiką neregėtai valingai, kantriai, nė akimirką nesuabejodamas jos perspektyvumu. V. Landsbergis nėra tautos vadas. Žmogiškai politikai vykdyti vadų nereikia. Žmogiškos politikos lyderis ne vadovauja tautai, o aiškina pasauliui tautos vertybių sistemą kaip valstybės pamatą klausdamas: katrame pasaulyje jūsų žmonės nori gyventi – Dievo skurtame ar agresyviosios sąmonės iškreiptame? Šitaip klausiant valstybė yra neliečiama. Kaip šuo negali gaudyti pelių, taip drakoniškoji politika negali pasmaugti žmogiškosios. Miglotai pasakiau? Gerai, kalbėkime šitaip: kai SSRS derasi, tarkim, su JAV, Kremliaus branduolinio ginklo aruodas yra lobis, brangiausias turtas; o kai ta pati SSRS šiandien šnekasi su Lietuva arba Estija, Kremliaus aruodai, prikrauti branduolinių galvučių, yra tik nieko vertas šiukšlynas. Kol nesam susitepę krauju (tokie privalom išlikti per amžius), kol ramiai galime klausti: „Mes turime sąžinę, o jūs ar turite?“, nė vienas pasaulio galingasis, nė vienas iš Didžiųjų Drakonų negalės mūsų pavergti. Mes prarastume neliečiamumą, mus vėl galėtų pavergti, vėl galėtų priversti žygiuoti klaikiu prievartos maršo žingsnu tik tuo atveju, jei išsuktume iš evoliucino kelio, jei išduotume žmogišką politiką.

Tačiau mūsų valstybės atkūrimo priešai nelaiko mūsų neliečiamais. Ir piktas Kremliaus balsas, ir skystas lietuviškų balsų choras be paliovos reikalauja, kad mes pasirašytume sąjungos sutartį. Reikalaudami nevenga šantažo, karinės jėgos, smurto, kraujo…

O tu man pasakyk, kodėl girtuoklis įžūliai reikalauja iš negeriančio išgert bent taurelę? Todėl, kad galėtų pasidžiaugti: „Visi geria, net ir jis“ ir primesti jam savo gyvenimo būdą. Kremlius puikiai žino, kad negalės mūsų paliesti, kol vadovausimės sąžine, teisybe, teisingumu, prigimtinėmis žmogaus teisėmis. Todėl jis stengiasi padaryti viską, kad tik mes žmogiškumą po kojomis pamintume. Tada Kremlius ramiai atsidustų: esame abu labu tokie, klausyk manęs, nes aš stipresnis. Mūsų pasirinktosios politikos žmogiškasis statusas mus gina neįtikėtinai patikimai! „Realistai“ nepajėgia šito suprasti. Ir kaipgi supras? Lietuva prigrūsta Kremliaus kariuomenės, tačiau Lietuva – ne Kremliaus, SSRS sargybiniai saugo Lietuvos teritorijos sienas, tačiau SSRS tos teritorijos nevaldo. Iracionalizmas, siaubas, košmaras!

„Opozicija. O gal šakališka pasalūnija?“ Jūsų žodžiai. Tuo metu, kai ėmėte abejoti mūsų opozicijos nuoširdumu, man regis, ji dar nebuvo tokia šakališka, tokia pasalūniška kaip šiandien…

Nuoširdžios, kaip tu sakai, opozicijos mes neturėjome ir dar neturim. Visi, kurie po pernykštės kovo 11-osios pasiskelbė opozicija kam nors, iš tikrųjų buvo ir yra opozicija tik mūsų žmogiškai politikai, tam vieninteliam patikimam skydui, apginančiam mus ir nuo prezidentinio valdymo, ir nuo karinės padėties įvedimo – nuo bet kokios jėgos, kuri mus parblokštų ir atsikelti nebeleistų. Ar verta įrodinėti pasalūniškumą opozicijos, kuri kaip kobra taip ir taikosi įkirsti į tavo, į mano, į jo širdį, tik į širdį?

Interviu su rašytoju Petru Dirgėla pagal romaną „Joldijos jūra“

Perskaitysiu šį tą iš dienoraščio: „1990 07 07, šeštadienis, 118 Lietuvos Respublikos diena. K.Prunskienė keliskart telefonu kalbėjosi su N.Ryžkovu (…). K.Prunskienės priklausomybė „nuo nežinia ko“ gali uždegti bikfordo virvę, ir ji, sprogdindama pakeliui viską, kas sprogsta, gali nudundėti į giliausius Lietuvos visuomenės sluoksnius“. Ir nudundėjo… Kas buvo K.Prunskienė mums, mūsų žmogiškai politikai – argi natūrali, nuoširdi opozicija?

O kas subūrė ir į politinės kovos areną išvedė Ateities forumą? Buvusi nomenklatūra, netekusi politinės valdžios, tačiau greitai tapusi materialinių vertybių (valdžios susigrąžinimo garanto) monopoliste. Lietuvos turtas, visa jos žmonių sukurta ir kuriama materija tebėra buvusios nomenklatūros rankose. Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba ir vadovybė, reorganizuodama sąjungą, tuo kasdien vis iš naujo įsitikindavo. Nuolatos patiria tai ir dabar, kai jau turi mobilias, su normalia ekonomika besisiejančias ūkines struktūras. Tačiau nelegaliai monopolijai mūsų padalinių ekonominio rišlumo nereikia. Kodėl?

Nomenklatūrininkai, kompetetingai tvarkę Lietuvos TSR turtą, ir po pernykštės kovo 11-osios nepakeičiamais kompetetingaisiais  pasirodė K.Prunskienės vyriausybės kabinetui, miestų ir rajonų valdyboms. Nepakeičiamieji kompetetingieji greitai susivienijo, susikabino rankutėmis, sudarė nenutraukiamą gradinę, vinguriuojančią per visas ūkio sritis, ir nedelsdami užkonservavo, tai yra „įsisavino“ jau ne Lietuvos TSR, o Lietuvos Respublikos turtą. Dabar Lietuvos turtas apvožtas gelžbetoniniu sarkofagu, saugumo dėlei dar ir spygliuota viela apipintas.

Po tuo sarkofagu visokia gamyba, prekyba, perprekyba, spekluliacija ir visokia vagišiška gvelba virte verda, tiktai, žinoma, savo rato savuose katiluose – naujos, juo labiau kultūrinės pakraipos ūkinės struktūros, kad ir kokios rišlios, kibios būtų, stumiamos nuo tų katilų kuo tolyn. „Versmės“ knygyno nuomą perleist Rašytojų sąjungai, rašytojams? Tai jau ne! Išlenda iš sarkofago, saugančio turtą kaip atominį reaktorių, orus, įmitęs veidelis – atsižiūrėti negali, koks malonus – ir pasigirsta šnypštimas: „Tik per mano lavoną“. Reikia LRS leidyklai popieriaus valstybine kaina, kad įstengtų tikrai rimtai knygai, o ne sapnininkui išleisti, – išlenda iš sarkofago dar geriau įmitęs veidelis, dar pikčiau šnypščia: „Tik per mano lavoną“. Taigi: negeisk Lietuvos turto kaip ir artimo moteries. Negeisk jo nei pasiskolinti, nei išsinuomot.. Lietuva turto neturi. Visas jos turtas priklauso nepakeičiamųjų kompetetingųjų, pažįstančių vieni kitus nuo 1913, atsiprašau, gal nuo 1945 ar 1970 metų, grandinei. „Tik per mano lavoną“, – populiariausias turto globėjų šūkis.

Paminklinė lenta rašytojui Petrui Dirgėlai Vilniuje, Tuskulėnų gatvėje. Slaptai.lt nuotr.

Ko tiems globėjams dar reikia, kad mikliai „įsisavintą“ Lietuvos turtą privatizuotų, parduotų ar vaikams , pusbroliams, dėdėms padovanotų? O ne! Pilniausio įstatymų komplekso tam nepakaktų. Mat visko, kas “įsisavinta”, juridiškai saugiai pasisavinti neįmanoma. O jie, turto valdytojai, yra VISI (kiti žmonės – ne jie, net ne žmonės) ir jiems reikia VISKO. Laikas sarkofagą nuo Lietuvos turto nuimti ateis tada, kai į Parlamentą ir Vyriausybę daug savų vyrų įžengs. Žinoma, intelektualų ar bent tokių, kuriuos kūrybiniais inteligentais galėtume tautai pristatyti. Tačiau dar reikia labai griausmingo politinio sambūrio, iš kurio tie intelektualai išsiristų ir tiesiai prie premjero ar šiaip ministro kėdės patrauktų. Ir plika akimi neregimi nepakeičiamieji kompetetingieji Lietuvos turto valdytojai pristatė lietuvių tautai „intelektualų žiedą“ – Lietuvos Ateities Forumą. Pasižiūrėjo tauta: graži kompanija – ir griausminga, ir titulais ornamentuota. Taip koncernas „Lietuvos turtas“ įkūrė partiją „Smegenų centras“. Tad pirmyn į valdžią ir turtingą gyvenimą!

Jūs esate Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotojas. Ar lengva dabar gyventi visuomeninei, tačiau nepolitinei organizacijai, kai aplink visi pamišę dėl politikos?

Labai „lengva“… Koncernas „Lietuvos turtas“ mūsų nė iš tolo neprisileidžia. „Smegenų centras“ apstatė mus kreivais veidrodžiais. Senos ir naujos partijos persekioja, šio bei to nori… Aš vis dar – ir tvirtai, istorijos tyrinėjimais pasiremdamas, – tebeginu savo įsitikinimą: politinės partijos – bene pavojingausia opozicija mūsų valstybės žmogiškai politikai. Partijos yra ne žmogiškosios, o tik drakoniškosios, tos klasikinės politikos įrankiai. Į politines partijas buriasi, brukasi agresyviausi protai. Jei tauta deleguoja savo teises agresyviųjų saujelėms, ji gimdo antžmogius, o antžmogiai kuria ir vykdo tik drakonišką politiką. Partijos, kad ir kaip jos save vadintų – krikdemų, tautininkų ar socialdemokratų, liberalų, – yra degradantiškos žmogiškosios politikos atžvilgiu. Visos jos, be išimties – visos, pavojingos žmogiškai politikai. Kuo?

Ne viena ir naujoji mūsų partija gyrėsi užmezgusi gerus santykius su analogiškomis užsienio valstybių partijomis. Girdi, kaip naudinga Lietuvai: socialdemokratų yra visame pasaulyje, ir mes, Lietuvos socialdemokratai, su jais bendraudami Lietuvą garsiname, teisingą informaciją apie ją skleidžiame. Panašiai šneka krikščionys demokratai, šiaip demokratai, liberalai. Taip, žmonių (kodėl būtinai partinių, valdžios siekiančių?) bendravimas – visada į gera.Tačiau varge varge, kodėl mūsų mielieji partiniai užmiršta, kad visos politinės partijos pasaulyje veikia pagal drakoniškos politikos taisykles ir dėsnius? Kodėl partijų lyderiai, sėdėdami parlamente, ir nagais, ir ragais gina mūsų žmogišką – valstybinę – politiką, o per savo partijų veiklą ją išduoda, mūsų neliečiamumą, mūsų valstybės išsaugojimo garantijas į nieką verčia? Vis dėl tos pačios valdžios ateityje, kada nors…

O juk žmogiškai politikai vykdyti jokių politinių partijų nereikia. Užtenka sąjungų, draugijų, fondų, bendrijų, žodžiu, tokių visuomeninių orgaizacijų, kurios nekelia sau tikslo paimti valdžią. Taip, tos organizacijos kauptų, pačios generuotų idėjas, kaip žmogišką politiką išsaugoti ir puoselėti, jos bendrautų su užsienio analogiškom organizacijom (žmogiškumu, o ne drakoniškumu suinteresuotom – tokių yra šimtai!), tų organizacijų aktyviausi nariai, potencialūs sukauptų idėjų įgyvendintojai dalyvautų rinkimuose į parlamentą, į vietines valdybas.. Kaip paprastai ir tikrai demokratiškai susikurtų valdžios institucijos valstybėje, kuri vadovautųsi žmogiška politika! Gaila, laikrašty nėra vietos tas mano pažiūras plėtoti, o prie visokių apskritų stalų šitokių pažiūrų dėstymą, neabejoju, lydėtų atlaidus ir „realistiškai išmintingas“ partinių kikenimas…

Joldijos jūra. Petro Dirgėlos romanas

O kol kas kuriasi vis naujos politinės partijos. Ir visos siekia valdžios, siekdamos ir politinių organizacijų, taigi ir Lietuvos rašytojų sąjungos, paramos prašo, reikalauja. Reikalauja – švelniai pasakyta. Atvirus laiškus rašytojų sąjungai rašo ir … ant medžių, skelbimų stulpų gatvėse kabina. Gandus skleidžia. Jei ne vadovybę, ne valdybą, tai atskirus sąjungos narius kokį nors popierių pasirašyti prievartauja, dar gražiau: narius skaldo, kursto – sąjungos statusas esą bespalvis, organizacija neturinti politinės orientacijos (o juk žmogišką politiką vykdo kiekvienas žmogus, kiekviena žmonių organizacija); įtikinėja, šnypščia į ausį: šaukit greitai neeilinį suvažiavimą, griebkit vienas kitą už gerklės, kaip reikiant, rimtai užsiangažuokit tautos gyvenime. Ir tai daro mūsų pačių, lietuvių, partijos, senos ir naujos, ir tai daro tuo metu, kai Kremlius ir jo vietninkai apskritai visų mūsų respublikos struktūrų – nuo valstybinių iki kūrybinių ir profesinių – prosovietines antrininkes paslapčia kuria. Jei sukurtų, galima N diena nebebūtų panaši į sausio 13-osios rytą, kai tik katiniškai kniaukiantis balsas per garsiakalbius skelbėsi, girdi, valdžią paėmęs. Ta galima naujoji N diena būtų kitokia: per radiją, per TV tautai prisistatytų nauja „tikroji“ vyrausybė, nauja „tikroji“ darbininkų sąjunga, nauja „tikroji“ rašytojų organizacija, žodžiu, visa naujoji ir jau „tikrai tikroji“ Lietuva, nemariojoj imperijoj suverenioji.

Negąsdinu tuo nei skaitytojų, nei savęs.

Lietuvos rašytojų sąjunga bet kokią N dieną, kad ir N kvadratu, pasitiktų pasiruošusi ne išnykti, o veikti ir kurti Lietuvos ateities labui.

Dėkoju už pokalbį.

Interviu pirmą kartą paskelbtas 1991 metų birželio 28 dieną tuometiniame „Lietuvos aide“

2020.08.12; 21:00

Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.

Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, sostinėje Minske ir kituose šalies miestuose kilo protestai, pranešama apie policijos ir protestuotojų susirėmimus.
 
Nepriklausoma vietos žiniasklaida praneša, kad Minsko centre policijos furgonas įsirėžė į protestuotojų minią, sulaikyta daug žmonių.
 
Pasibaigus balsavimui rinkimuose, Baltarusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė oficialios atliktos balsavusių rinkėjų apklausos rezultatus.
Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.
 
Jais remiantis, dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka gavo apie 80 proc. balsų, o pagrindine A. Lukašenkos varžove laikoma opozicijos kandidatė Svetlana Tichanovskaja neva gavo tik 6,8 proc. balsų.
 
Minske ir kituose miestuose įsiplieskė protestai.
 
Pati S. Tichanovskaja taip pat atsisako pripažinti pralaimėjimą.
 
„Aš tikiu savo akimis, ir matau, kad dauguma yra su mumis“, – teigė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.10; 00:30

Svetlana Tichanovskaja. EPA – ELTA nuotr.

Opozicijos kandidatė į Baltarusijos prezidentus Svetlana Tichanovskaja, nusprendusi mesti iššūkį šalies prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, penktadienį pareiškė, kad Baltarusija „atsibunda“, tačiau įspėjo, jog šalies vadovas planuoja suklastoti balsavimą.
 
„Žmonės atsibunda, iš naujo atranda savigarbą“, – interviu agentūrai AFP sakė S. Tichanovskaja ir pridūrė, „kad prieš rinkimus kažkas jos šalyje pasikeitė“.
 
S. Tichanovskaja nusprendė dalyvauti Baltarusijos prezidento rinkimuose po to, kai 41 metų amžiaus jos vyras tinklaraštininkas Sergejus Tichanovskis atsidūrė kalėjime ir negalėjo dalyvauti rinkimuose.
 
Moteris teigia, kad tikėjosi, jog valdžioje nuo 1994 metų esantis A. Lukašenka suklastos sekmadienio rinkimus.
 
Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

„Negalėsime užkirsti kelio klastojimui. Per pastarąsias kelias dienas matėme, kaip begėdiškai klastojami šie rinkimai. Nėra vilties, kad jie skaičiuos sąžiningai. Turime būti realistiški“, – sakė S. Tichanovskaja.
 
Antradienį Baltarusijoje prasidėjo išankstinis balsavimas prezidento rinkimuose. Oficialiais duomenimis, per tris išankstinio balsavimo dienas rinkėjų aktyvumas sudarė 22,47 proc. Pagrindinė rinkimų diena – rugpjūčio 9-oji, sekmadienis.
 
Pasak kandidatės, opozicija atliks alternatyvų balsų skaičiavimą ir žinos, ar rinkimai buvo suklastoti, bet S. Tichanovskaja teigia, kad neragins savo šalininkų eiti į gatves.
 
„Jie daro viską, kad taikūs protestai taptų kruvinais. O aš šito nenoriu“, – teigė moteris.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.08; 00:30
 
 

Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį pokalbyje telefonu su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi pareiškė Lietuvos susirūpinimą dėl galimo jėgos panaudojimo šioje šalyje prieš opoziciją, taip pat skubinamu Astravo AE paleidimu.
 
Pokalbis telefonu įvyko Lietuvos iniciatyva, sakoma pranešime.
 
„Esame labai susirūpinę galimu valdžios smurto ir perteklinės jėgos panaudojimu opozicijos atžvilgiu rinkimų laikotarpiu ir ypač po rinkimų. Taip pat labai neigiamai vertiname artimiausiu metu planuojamą Astravo elektrinės paleidimą. Mūsų informacija verčia daryti išvadas, kad paleidimas yra skubinamas, neatsižvelgiant į saugumo reikalavimus”, – pabrėžė ministras L. Linkevičius.
 
Ministras dar kartą pabrėžė, kad Baltarusijos nepriklausomybė Lietuvai yra svarbi, todėl padėsime ją išsaugoti tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir dvišaliais santykiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.05; 07:00

Baltarusijoje vykstančių opozicijos protestų metu, prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai imantis griežtų priemonių prieš kritikus, buvo suimta apie 140 žmonių, šeštadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Viasna“.
 
Nuo 1994 metų šalies lyderio poziciją užimantis 65-erių A. Lukašenka rugpjūtį vyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks iškovoti šeštąją kadenciją.
 
Opozicijos veikėjai sunkiai kovoja dėl vietos balsalapiuose, o keli oponentai, įskaitant stipriausią A. Lukašenkos konkurentą rinkimuose Viktorą Babariką, buvo suimti artėjant rugpjūčio 9 d. vyksiančiam balsavimui.
 
Penktadienis buvo paskutinė diena, kai su dabartiniu prezidentu į akistatą stoti pasiryžę kandidatai galėjo rinkti savo rėmėjų parašus.
Penktadienio vakarą rėmėjai būriavosi Minsko gatvėse ir kituose šalies miestuose, siekdami išreikšti paramą A. Lukašenkos kritikams, tačiau susibūrimus ėmėsi vaikyti policija.
 
Žmogaus teisių organizacija „Viasna“ pranešė, kad protestų metu buvo suimta apie 140 žmonių, 80 jų areštuota Minske. Asmenų suimta ir tokiuose miestuose kaip Bobruiskas, Vitebskas, Brestas ir Mogiliavas.
 
Tarp suimtųjų buvo ir keletas užsienio naujienų agentūrose dirbančių žurnalistų, įskaitant „Radio Free Europe“ korespondentą, kurį išsivedė civilius drabužius vilkintys pareigūnai jam vykdant tiesioginę transliaciją.
 
Kai kurie žmonės buvo paleisti vėlyvą penktadienį, o kiti liko laukti teismo posėdžių.
 
Minske taip pat buvo sulaikytas naujienų agentūros „Reuters“ laisvai samdomas žurnalistas, pranešė agentūros atstovas spaudai, tačiau jis ilgai netrukus buvo paleistas į laisvę.
 
Ketvirtadienį dėl įtarimų įvykdžius finansinių nusikaltimų buvo suimtas pagrindinis A. Lukašenkos konkurentas, 56-erių buvęs bankininkas V. Babarika.
 
Jis anksčiau vadovavo bankui „Belgazprombank“. Iš viso sulaikyta apie 20 žmonių, susijusių su tyrimais, siejamais su šio banko veikla.
Žinių apie V. Babarikos suėmimą sulaukta po to, kai buvo areštuoti dar keli kritikai, įskaitant opozicijos politiką Mikolą Statkevičių ir populiarų tinklaraštininką Sergejų Tichanovskį.
 
Tarptautinė rinkimų ir karo stebėsenos įstaiga Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) nepripažįsta nei vienų Baltarusijoje nuo 1995 metų vykusių rinkimų laisvais ir sąžiningais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.21; 07:00

Kėdės. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentui Gitanui Nausėdai interviu Delfi pareiškus, kad naujuoju ekonomikos ir energetikos ministru galėtų tapti dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, opozicinių partijų – socialdemokratų ir Liberalų sąjūdžio – lyderiai tvirtina, jog tokiam žingsniui pritartų.
 
Vis dėlto didžiausią opozicinę frakciją turinčios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis skeptiškai vertina galimybę dabartinį energetikos ministrą perkelti vadovauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Jo teigimu, taip būtų apleistas itin svarbus energetikos sektorius.
 
„Aš manau, kad tai yra logiška, nes likus keliems mėnesiams iki naujų rinkimų ieškoti visiškai svetimo žmogaus iš šalies, kuriam reikėtų laiko įsigilinti į einamuosius reikalus, būtų visiškai neprotinga. Turint galvoje, kad Ekonomikos ir inovacijų bei Energetikos ministerijų sujungimas yra tik laiko klausimas, tai visiškai logiška, jog užtektų tik pavaduoti energetikos klausimus, nes mes ten turime, grubiai tariant, tik keletą rimtų energetikos strateginių projektų“, – Eltai sakė socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas.
 
Jo teigimu, Ž. Vaičiūnas būtų tinkamas kandidatas visoms pusėms.
 
„Tai būtų, manau, racionalus, efektyvus žingsnis ir be didelių politinių peštynių ar santykių aiškinimųsi. Jau yra ministrus, kuris valdančiuosius ir prezidentą tenkina, likę mėnesiai būtų „uždengti“, – teigė G. Paluckas.
 
Jam pritarė ir Liberalų sąjūdžio lyderė, parlamentarė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nors, kaip pažymėjo politikė, tai nėra optimaliausias sprendimas, tačiau, įvertinus laiko tarpą, likusį iki rinkimų, toks sprendimas, pasak V. Čmilytės-Nielsen, yra galimas.
 
„Aš manau, kad tai yra racionalus sprendimas, tiesą pasakius. Juolab kad būtent šis ministras per dvi kadencijas įrodė, jog gali dirbti daug ir tikrai, net iš opozicijos pusės vertinant jo darbą, turiu pripažinti, kad didelių kažkokių nusiskundimų ar kritikos nesulaukė. (…) Akivaizdu, kad ši ministerija ypatingai svarbi šiuo laikotarpiu, o jos buvimas be ministro yra žalingas visiems“, – sakė politikė.
 
Vis dėlto kitokios nuomonės laikėsi Eltos kalbintas TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis. Jo teigimu, yra kitų kandidatų, kurie galėtų sėkmingai eiti ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas.
Fotelis. Slaptai.lt nuotr.
 
„Tenka apgailestauti, kad dėl valdančiųjų užsispyrimo tokiu svarbiu šalies ekonomikai metu iki šiol Vyriausybėje nėra ekonomikos ministro. Nelabai suprantama, kodėl ministru negalėtų būti paskirtas kuris nors iš dabartinių šios ministerijos viceministrų ar, pavyzdžiui, agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas (Mantas Katinas – ELTA). Perkėlus energetikos ministrą Ž. Vaičiūną į šią poziciją atsiras nauja problema dėl energetikos ministro vakansijos“, – pažymi G. Landsbergis.
 
Pasak konservatorių lyderio, Lietuva negali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją.
 
„Dabar tikrai nėra tas metas, kai Lietuva gali sau leisti silpninti Energetikos ministeriją – čia šiuo metu vykdomi Lietuvai nacionalinio saugumo prasme itin svarbūs projektai. Reikalinga spartinti elektros sinchronizacijos projektus bei sutelkti ES šalių paramą elektros nepirkimui iš nesaugios Astravo AE, kol ši elektrinė dar nepradėjo veikti. Todėl šiuo jautriu metu apleisti svarbius darbus energetikoje ir ieškoti naujo energetikos ministro būtų neatsakinga. Sprendžiant vieną problemą bus sukurta nauja“, – pridūrė G. Landsbergis.
 
ELTA primena, kad prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį Delfi duotame interviu sakė, kad jau kuris laikas tuščią ekonomikos ir inovacijų ministro kėdę galėtų užimti dabartinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas.
 
Prezidentas Delfi tvirtino, kad Ž. Vaičiūno kandidatūra yra priimtina tiek jam, tiek premjerui Sauliui Skverneliui, tačiau kartu ir sukurianti dar vieną problemą – poreikį ieškoti vadovo Energetikos ministerijai.
 
 „Aš kalbu apie poną Vaičiūną. Norėčiau, kad ponas Vaičiūnas būtų ekonomikos ir inovacijų ministru likus keliems mėnesiams iki kadencijos pabaigos“, – sakė prezidentas, pridurdamas, kad tai, ar šis sumanymas bus realizuotas priklausys ir nuo energetikos ministro, šiuo metu laikinai einančio ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas, apsisprendimo. Pats Ž. Vaičiūnas situacijos nekomentavo.  
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.30; 07:40

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos į bendrą posėdį antradienį kviečia susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių pasiaiškinti dėl viešumoje paskelbtų faktų apie ministro galimą dalyvavimą korupcinėje schemoje.
 
„Ministras kol kas neatsakė nė į vieną klausimą, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis realiai mokėjo už savo namo statybas“, – sakė Seimo opozicijos ir TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
 
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad užtektų tiesiog atsakyti į klausimus, pateikti įrodymus, ir istorija būtų baigta.
 
Gegužės 15 d. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto. 
 
„Informuojame, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius išsiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui pareiškimą dėl šmeižto, skelbiamo žiniasklaidos publikacijose. Taip pat ministras informuoja, kad šmeižto bylą atstovauti perdavė advokatams“, – Eltai praėjusią savaitę teigė ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė.
 
LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J.
 
Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose.
 
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra sakęs, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.19; 00:04

G. Landsbergis ir S. Skvernelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis atsakė į opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio kritiką Vyriausybės veiklos ataskaitai, neva tai tik valdančiųjų pagyros už ne savo padarytus darbus. S. Skvernelis atkreipė konservatorių lyderio dėmesį, kad būtent ši Vyriausybė neturėjo jokių korupcinių skandalų, o ir opozicijai, pasak premjero, nieko taip ir nepavyko įrodyti.
 
„Apie ataskaitos žanrą jūs visiškai teisus, toks žanras tęsiasi ne vieną dešimtmetį ir Vyriausybė akcentuoja valdančiosios daugumos, Vyriausybės darbo rezultatus bei pasiekimus. O opozicija visuomet randa arba ieško tų silpnų vietų, kur buvo kažkas nepadaryta, ar buvo galima geriau padaryti, visuomet pateikdama geresnius pasiūlymus vienu ir kitu atveju“, – teigė premjeras.
 
„Visą kitą, ką jūs bandote pavaizduoti kaip neskaidrius įvykius, tai kol kas neatrodo, kad jums pavyksta tai padaryti. Bet esu dėkingas, kad jūs stebite, sekate. Esate tikrai geri, gerąja prasme, sarginiai šunys, kaip ir turi būti. Tokia yra opozicijos misija ir natūralus darbas. Jeigu rudenį vyks pokyčiai, pasikeisime situacijomis, jeigu ne, tai tą žanrą tęsime toliau“, – sakė jis.
 
Anot S. Skvernelio, jo Vyriausybė buvo vienintelė, kuri neturėjo jokių korupcinių skandalų.
 
„Dėl skaidrumo. Noriu pasidžiaugti, kad būtent ši Vyriausybė kaip niekada nepatyrė nė vieno korupcinio skandalo. Nė vieno. Nė vienos bylos nėra iškeltos dėl neskaidrių korupcinių veiklų. Nei Ministrų Kabinetui, nei pavaldžioms įmonėms“, – tikino S. Skvernelis.
 
ELTA primena, kad G. Landsbergis, vertindamas pateiktą 2019 metų Vyriausybės veiklos ataskaitą, teigė, kad ji – valdančiųjų pagyros, kur nėra išryškintos Lietuvą užklupusios problemos. G. Landsbergis taip pat nesupranta, kodėl už visus teigiamus procesus, kurie vyksta valstybėje, nuopelnus prisiima Vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.12; 13:57

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pastaruoju metu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) darbą temdant ginčams, įsiplieskusiems tarp opozicijai ir valdančiajai daugumai priklausančių komiteto narių, prezidentas Gitanas Nausėda teigia pasigendantis sklandaus ir sutelkto vieno iš svarbiausių parlamento komitetų atstovų darbo.
 
„NSGK yra vienas kertinių Seimo komitetų, todėl prezidentas tikisi sklandaus ir sutelkto jo darbo. Ypač šiuo nelengvu Lietuvai laikotarpiu, kuomet rizikų šalies saugumui tikrai nėra sumažėję“, – G. Nausėdos nuomonę Eltai išsakė jo atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
 
Jo teigimu, prezidentas laikosi pozicijos, kad diskusijos turi vykti šiame komitete, tačiau politikų sprendžiamos problemos negali kelti rizikos valstybės nacionaliniam saugumui.
 
„Prezidento vertinimu, nuomonių skirtumai yra natūralus ir sveikintinas dalykas, tačiau diskusijos šalies saugumui svarbiais klausimais turi vykti konstruktyviai, o politinius nesutarimus jautriais klausimais dera spręsti nekeliant rizikos šalies saugumui“, – Prezidentūros reakciją į pastarąsias savaites užsitęsusį chaosą NSGK išsakė A. Bubnelis.
 
Barniai NSGK netyla kelias savaites
 
Aistros NSGK įsiplieskė, kai komitetas nuotoliniu būdu pradėjo toliau svarstyti parlamentarės Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais klausimą. Posėdžio metu ketinta išklausyti opozicijai priklausančius NSGK narius. Tačiau jie ne tik atsisakė liudyti, kol į klausimus komitete neatsakys premjeras, bet ir iškėlė klausimą, ar dabartinis NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tinkamas eiti toliau savo pareigas. Opozicija apeliavo į tai, kad NSGK pirmininkas, siekdamas pasidaryti testą dėl koronaviruso, galėjo meluoti.
 
Tačiau opozicijai išversti D. Gaižausko iš posto nepavyko, nors ir buvo surengtas neeilinis posėdis dėl nepasitikėjimo juo. Po surengto NSGK narių balsavimo dėl nepasitikėjimo paskelbimo D. Gaižauskui pastarasis liko šio komiteto pirmininku. Tiesa, balsams komitete pasiskirsčius po lygiai, sprendimą nulėmė paties NSGK vadovo, kuris nuo balsavimo nenusišalino, verdiktas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
Dėl to opozicijai priklausantys nariai kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Pasak valdančiųjų oponentų, D. Gaižauskas neeiliniame komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo juo, kaip NSGK pirmininku, klausimas, turėjo nusišalinti. To nepadaręs, tikino jie, D. Gaižauskas naudojosi savo, kaip komiteto pirmininko, statusu asmeninei naudai gauti.
 
Skolingas opozicijai neliko ir NSGK pirmininkas. Pastarąją savaitę jis suabejojo, ar NSGK nariai konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas leidimus dirbti su įslaptinta informacija gavo teisėtai, ir net buvo užsiminęs, ar nevertėtų šių dviejų, NSGK priklausiančių politikų, pakeisti kitais opozicijos atstovais.
 
I. Rozovos tyrimas patyrė fiasko
 
Irina Rozova. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Galiausiai šių nesutarimų fone NSGK nepavyko patvirtinti jau daugiau nei metus užsitęsusio komiteto tyrimo išvadų dėl parlamentarės I. Rozovos veiklos ir ryšių su Rusijos diplomatais.
 
Komiteto opozicinių frakcijų nariai teigė, kad NSGK trečiadienį pateiktas tyrimo išvadų projektas buvo parengtas, neatsižvelgiant į opozicijos nuomonę ir iškreipiantis visą tyrimo esmę. Anot jų, valdančiųjų surašytas politinis išvadų projektas yra su klaidinga informacija ir nukreiptas prieš kai kuriuos opozicinių frakcijų komiteto narius.
 
Todėl opozicija ketvirtadienį paruošė ir pristatė alternatyvų tyrimo išvadų dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės projektą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.30; 17:25

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Politologai sutaria, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra orientuotas į artėjančius Seimo rinkimus, siekiant atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę.
 
Visgi politologai kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad esminiai konkurentai artėjančiuose Seimo rinkimuose yra ne konservatoriai ar liberalai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“, prieš rinkimus save pristatysiantys kaip kairiąją politinę jėgą.
 
Mykolo Romerio universiteto politologas Virgis Valentinavičius įsitikinęs, kad socialdemokratai, nusprendę nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, artėjant rinkimams bando stiprinti savo tapatybę.
 
„Sprendimas yra susijęs su Seimo rinkimais ir socialdemokratai, matyt, galvoja, kad dabar reikia atsiriboti nuo kitų opozicijos narių ir tokiu būdu stiprinti savo tapatybę. Tai, manyčiau, yra pakankamai normalus žingsnis“, – Eltai teigė V. Valentinavičius.
 
Visgi politologas kelia klausimą, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas artėjančiuose parlamento rinkimuose jiems yra ne konservatoriai, o dabartiniai valdantieji – „valstiečiai“.
 
„Klausimas, ar socialdemokratai suvokia, kad pagrindinis priešininkas, pagrindinis jų tapatybės griovėjas yra valdantieji, „valstiečiai“, kurie prieš rinkimus save vėl pozicionuos kaip kairę partiją. Ir „valstiečiams“, ir ponui G. Paluckui žymiai svarbesnė problema yra iš tikrųjų aiškiai pasakyti, o kuo mes skiriamės nuo „valstiečių“ ir kuo mes už juos esame geresni“, – kalbėjo V. Valentinavičius.
 
„Kuo jie skiriasi nuo konservatorių ir liberalų tarsi aišku. Čia daugiau toks simbolinis saitų nutraukimas, atkreipimas į save dėmesio ir kartu, sakyčiau, ženklas, kad pandemija baigiasi ir prasideda rimtas rinkimų sezonas“, – pridūrė jis.
 
V. Valentinavičiaus teigimu, šis socialdemokratų sprendimas nebuvo netikėtas, nes, pasak politologo, paprastai, žvelgiant į bendras tendencijas, partijos prieš rinkimus labiau siekia atsiriboti.
 
Visgi MRU politologas pabrėžia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti bendradarbiavimą vargu ar paveiks opozicijos darbą, nes, pasak eksperto, opozicija koronaviruso pandemijos kontekste bet kokiu atveju yra likusi šešėlyje.
 
Virgis Valentinavičius. Slaptai.lt nuotr.

„Opozicijos darbą paveikti yra labai sunku, kadangi to darbo yra labai nedaug, ir apskritai, kol dominuoja pandemija, opozicija liko šešėlyje ir nelabai ką gali padaryti. Tai ar su socialdemokratais, ar be jų – ypatingo skirtumo nėra“, – savo įžvalgomis dalinosi V. Valentinavičius.
 
„Manau, „socdemai“ nebus paskutiniai, visos partijos pradės lipti ant bačkos ir mojuoti rankomis, kad atkreiptų į save dėmesį. Tai tik pradžia“, – situaciją Seime apibendrino politologas.
 
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius antrina V. Valentinavičiui, taip pat teigdamas, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą yra nukreiptas į artėjančius Seimo rinkimus.
 
Politologas akcentuoja, kad panašių precedentų Lietuvos politikoje yra pasitaikę ir anksčiau.
 
„Manau, kad sprendimas yra pirmiausiai rinkiminis. Mes jau matėme (panašius – ELTA) precedentus, kai 2008 metais taip pat likus kuriam laikui iki rinkimų Tėvynės sąjunga, kuri rėmė tuometinę Kirkilo mažumos Vyriausybę, nusprendė taip pat atsisakyti paramos ir oponuoti Kirkilo Vyriausybei“, – Eltai kalbėjo A. Krupavičius.
 
Pasak politologo, dabar yra analogiška situacija ir socialdemokratams prieš rinkimus neapsimoka būti opozicijoje su konservatoriais, nes G. Palucko vadovaujami socialdemokratai turi labai ambicingus planus artėjantiems Seimo rinkimams.
 
„Socialdemokratų ambicijos būsimiems Seimo rinkimams tikrai yra pakankamai didelės. Jie mažų mažiausiai diskutuoja apie galimybę finišuoti tarp dviejų trijų daugiausiai balsų surinkusių partijų ir būti viename opozicijos laive su kita opozicijos partija, konservatoriais, jiems rinkiminiu požiūriu tikrai neapsimoka ir dėl to toks žingsnis ir buvo žengtas“, – akcentavo politologas.
 
A. Krupavičiaus teigimu, socialdemokratams nutraukus bendradarbiavimo susitarimą su opozicija ir veikiant savarankiškai „socdemams“ atsiveria didesnės matomumo galimybės.
Politologas Algis Krupavičius. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
 
VDU profesorius taip pat atkreipia dėmesį ir į opozicijos koalicijoje egzistavusį tam tikrą konservatorių ir socialdemokratų vertybinių pozicijų disonansą.
 
„Ideologiškai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai yra ganėtinai liberaliai konservatyvi politinė organizacija, o socialdemokratai, ypač per pastaruosius metus, pabandė sugrįžti labiau prie tradicinių kairiųjų vertybių. Tai net ir vertybiškai žiūrint tam tikras disonansas dabartinėje opozicinių partijų koalicijoje egzistavo“, – teigė jis.
 
Visgi A. Krupavičius teigia, kad socialdemokratų sprendimas nutraukti opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą esminio poveikio opozicijos veiklai neturėtų padaryti.
 
„Jeigu opozicinės partijos norėtų kažkokioje srityje pasiekti rezultatus, kuriems nepritaria valdantieji, nori nenori jiems teks šiek tiek derinti pozicijas“, – akcentavo A. Krupavičius.
 
ELTA primena, kad socialdemokratų partijos valdyba nusprendė nutraukti Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą.
 
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, komentuodamas sprendimą nebetęsti bendradarbiavimo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijomis, pabrėžia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų.
 
„Konservatorių politinio veikimo būdas artėjančių rinkimų fone vis labiau aštrėja, yra priešinantis, o konstruktyvų pasiūlymų – mažai. Mes nenorime būti tapatinami su tokiu veikimu ir tokiais siūlymais, kaip, pavyzdžiui, paskutiniai dėl Darbo kodekso. Konservatoriai ir liberalai tegu kalba savo vardu, o mes kalbėsime savo“, – sako G. Paluckas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.28; 12:00

Lenkijos prezidento rinkimų rengimas gegužės 10 dieną, tebegaliojant koronaviruso suvaldymo priemonėms, prilygtų valdančiosios partijos „perversmui“, šeštadienį pareiškė opozicijos kandidatė Malgorzata Kidawa-Blonska.
 
Šalyje vis dažniau išgirstama siūlymų rinkimus atidėti. Tai siūlo net ir valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) priklausantis sveikatos ministras.
 
Lenkijoje nusimato rinkimai. EPA – ELTA nuotr.

Tačiau partija PiS, kuri palaiko prezidento Andrzejaus Dudos perrinkimą, atsisako pakeisti rinkimų datą, nors dėl kovai su pandemija įvestų priemonių balsuoti teks paštu.
 
Tai reiškia, kad kandidatams nepavyks rengti tradicinių rinkimų kampanijų. A. Duda dėl to galimai įgis pranašumą, kadangi jis pirmauja nuomonių apklausose.
 
Jei rinkimai vyks gegužės 10 dieną, jie prilygs „perversmui ne tik mūsų demokratijos atžvilgiu, o ir lenkų gyvenimų ir sveikatos atžvilgiu“, M. Kidawa-Blonska sakė laikraščiui „Fakt“.
 
„Šie rinkimai bus nedemokratiški, o jų rezultatai žinomi anksčiau laiko. Negalime patys dalyvauti ir versti lenkus dalyvauti šiame farse, – sakė ji. – Rinkimai gegužės 10-ąją vykti neturi.“
 
Paklausta apie savo smunkančią poziciją nuomonių apklausose, M. Kidawa-Blonska teigė, kad ji atspindi faktą, jog žmonės „šiuo metu rinkimų nenori“.
 
Tuo tarpu buvusi PiS premjerė Beata Szydlo, šiuo metu vadovaujanti A. Dudos rinkimų kampanijai, teigė tikinti, kad balsavimas turi vykti gegužės 10-ąją, „nes Lenkijai to reikia“.
 
Lenkai „šiuo sudėtingu laikotarpiu turi jausti, kad politinė situacija yra stabili, o politikai turi prižiūrėti ekonomiką, darbo vietas ir kovą su koronavirusu“, ji sakė laikraščiui „Gazeta Polska Codziennie“.
 
Sveikatos ministras Lukaszas Szumowskis penktadienį teigė, kad rinkimų atidėjimas iki 2022-ųjų būtų „vienintelis saugus variantas“.
 
Tačiau norint įgyvendinti tokį atidėjimą, reikėtų pakeisti Konstituciją – tam smarkiai priešinasi opozicija, ragindama įvesti nepaprastąją padėtį, kurią savo ruožtu atmeta valdantieji konservatoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.26; 11:00