Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Galima pritarti Hitlerio žodžiams, kuriuos jis pasakė geležiniais kryžiais apdovanodamas esesininkus, 1939 m. lapkričio 9 d. vykdžiusius britų žvaldybininkų pagrobimo operaciją: kovos slaptajame fronte yra ne mažiau svarbios už ginkluotą susirėmimą mūšio lauke.

Bet nukariauti pasaulį užsimojęs diktatorius nežinojo, kas dedasi jam už nugaros.

Continue reading „Šėtono medžioklė (4)“

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

Kas sukurstė 1939 metų lapkričio 8-9 dienų įvykius, iki galo neaišku ir po 75-erių metų. Kai kurie naujas aplinkybes galintys atskleisti dokumentai iki šiol laikomi paslaptyje.

13-os minučių vėlavimas

Lapkričio 8 d. apie šeštą vakaro didžiulė Miestelėnų alinė (taip galima versti Bürgerbräukeller) klegėjo sausakimša – čia susirinko pusantro, o gal visi du tūkstančiai nacionalsocialistų sąjūdžio veteranų ir jų žygio tęsėjų, atėjusių paminėti Alaus pučo metinių.

Continue reading „Šėtono medžioklė (3)“

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1939 metų rudenį Hitleris nukariauja Lenkiją ir atgręžia pabūklus į Vakarų šalis. Tam priešinasi kariniai ir politiniai veikėjai, dvasiškiai ir paprasti žmonės. Savo pinkles toliau rezga SS slaptosios tarnybos.  

500 kg mirties

1938 m. lapkričio 8 d. Miunchenas triukšmingai minėjo čia prieš penkiolika metų įvykusio Alaus pučo, kuriam vadovavo Adolfas Hitleris ir kurį malšinant žuvo 16 nacionalsocialistų, metines. Įsispraudęs į pirmą žiūrovų eilę, iškilmingą eiseną (Marsch auf die Feldherrenhalle) stebėjo ir Morisas Bavo, teologijos studentas iš Šveicarijos (čia pateko prisistatęs žurnalistu).

Continue reading „Šėtono medžioklė (2)“

Slaptai.lt biblioteka. PROVOKACIJOS IR DIVERSIJOS

1938 metais Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris piktinosi: vietoj to, kad turėčiau tramdyti savo generolus, esu priverstas botagu juos raginti į karą! Vermachto generolai buvo ne bailiai, bet tuo metu jie turėjo pasirinkti: ar ištikimybė fiureriui, ar tėvynės gelbėjimas. 

Generolai prieš fiurerį

Vermachto sausumos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Francas Halderis, sutinkant šios kariuomenės vyriausiajam vadui generolui Valteriui fon Brauchičui, įsako Berlyno karinės apygardos vadui generolui Ervinui fon Viclebenui pradėti veiksmus.

Continue reading „Šėtono medžioklė (1)“

Ottas Johnas, daktaras (Otto John, 1909–1997) Vakarų Vokietijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, slapta dirbęs VDR žvalgybai Štazi (vok.–Stasi) ir galų gale apkaltintas išdavyste.

1933 metais Johnas pradėjo dirbti Vokietijos civilinėse oro linijose Lufthansa ir iki 1944 metų išliko firmos juridinėje valdyboje. Antrojo pasaulinio karo metais palaikė santykius su Abvero štabo viršininku generolu majoru Hansu Osteriu. Abu nekentė Hitlerio ir abu dalyvavo nesėkmingame pasikėsinime į jo gyvybę 1944 metų liepos 20 dieną. Už dalyvavimą sąmoksle Johno brolis (kaip ir Osteris) buvo nubaustas mirties bausme (nušautas).

Praėjus keturioms paroms po pasikėsinimo Johnas pabėgo į Madridą, ten atsiskleidė vietiniams Didžiosios Britanijos žvalgybos atstovams ir buvo persiųstas į Didžiąją Britaniją. Likusį karo laikotarpį jis ten ir gyveno, dirbdamas radijo stotyje, kuri transliuodavo laidas Vokietijai. Po karo Johnas padėjo anglams tikrinti vokiečių belaisvių patikimumą ir dalyvavo persekiojant aukštus vokiečių karininkus, kurių buvo ieškoma už karinius nusikaltimus.

Continue reading „Tuometinė Vakarų Vokietijos kontržvalgyba nepatikėjo“

Venlo incidentu dažniausiai vadinamas nacistų įvykdytas dviejų Britanijos žvalgybos (MI 6) bendradarbių pagrobimas, suorganizuotas SS štrurmbanfiurerio (majoro) Valterio Šelenbergo (Walter Schellenberg).

1939 metų lapkričio 8 dieną V.Šelenbergas, apsimetęs Vokietijos armijos karininku ir antihitlerinio sąmokslo dalyviu, įviliojo kapitoną Sigismundą Peiną Bestą (Sigismund Payne Best) ir majorą R. H. Stivensą (Richard Henry Stevens) į Venlą (Venlo), nedidelį Olandijos miestelį Vokietijos pasienyje, kur S.P.Bestas ir R.H.Stivensas turėjo susitikti su karinės „opozicijos“ Hitleriui vadovais.

Kol anglai laukė V.Šelenbergo ir pažadėtų jiems „sąmokslininkų“, pro kontrolės punktą staiga prasiveržė mašina, kimšte prikimšta esesininkų, kurie pradėjo šaudyti į Olandijos pasieniečius. Nusispjovę į neutralios valstybės statusą, kurį turėjo Olandija, nacistai sučiupo anglus, įgrūdo į savo mašiną ir nurūko atgal į Vokietiją. Belaisviai buvo atiduoti Gestapui ir ten kankinami nesibaigiančiais žiauriais tardymais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: Venlo incidento medžiaga įslaptinta iki 2015-ųjų metų“