Mitingų savaitė prasidėjo. Pirmas blynas iškepė nedidelis. Buvo daug pasirengimo, daug baimės, kad prisvils. Neprisvilo, bet skonis keistokas, neįprastas, su labai ryškiu prieskoniu. Teks priprasti, nes tokių blynų ragausime vis dažniau. Užmaišytų kitur, pagal kitų receptą. Kažkada jau ragavome Pakso ir Borisovo blynų, dabar paragavome Paulausko, Paleckio, Mazuronio, Veselkos…
Artėja svarbi diena – gruodžio 10-oji. Virvės ant kaklo diena. Suprantu, kaip neramu pasidarė Seimo nariams, vyriausybės vyrams ir moterims po spalio 31-osios televizijos laidos, kai senjorai buvo pakviesti tą dieną važiuoti, kulniuoti prie Seimo, kurį prieš dvidešimt metų taip gynėme, kurio dabar taip nekenčiame, kad kartais net langus daužome. Iškart noriu pasakyti, kad aš langų nedaužiau, nors mačiau, kaip jie buvo daužomi. Aš teigiamas, aš – A.Kubiliaus žmogus. Suprantu, kaip sunku, pasak fotomenininko Antano Sutkaus, valdžios vyrams ir moterims, uždirbantiems (ar gaunantiems?) po dvidešimt, penkiolika, mažiausiai – po aštuonis, devynis tūkstančius litukų per mėnesį į rankas, mažinti pensijas. Sunku dėl to, kad visi, ypač opozicija, šaiposi arba piktinasi. Kaip jums ne gėda kelti ranką prieš jūsų tėvus! Atimti varganą uždirbtą litą! Kur tai matyta! “Solidariai” varyti senukus į kapus! Mes, kai buvom valdžioje, jiems didinom pensijas, iš paskutiniųjų stengėmės, o jūs ką darot! Tiesiog žodžių trūksta opozicijai, visi argumentai pensininkų naudai išsakyti, bet kaip kėsintasi į pensijas, taip ir kėsinamasi iki paskutinio momento. Tiesą sakant, ir tai opozicijai pensininkai reikalingi tik prieš rinkimus, o rinkimai dar toli, jeigu, žinoma, nebus paleistas Seimas.
Artėjame prie “nacionalinio susitarimo”. Dar diena kita, ir visi galvosime kaip premjeras A.Kubilius. Kad visi “solidariai” turime nešti išrinktųjų valstybei užkrautą naštą. O ta našta didžiulė, milžiniška silpniems mūsų valstybės pečiams. Valstybę išvogė saujelė (kaip juos pavadinti?), o tą bedugnę privalėsime užpildyti visi kiti, išskyrus juos.
Nieko sau “susitarimas”. Su visais A.Kubilius tariasi, tik su pensininkais nesitaria. Nes argi galima sakyti, kad šimtų tūkstančių pensininkų atstovais gali būti mažytė grupelė bočių?! Jeigu mes juos deleguotume į tą “nacionalinį susitarimą” po daugiatūkstantinio mitingo, kuriame dalyvautų pensininkai iš visos Lietuvos, tada kitas reikalas. Arba jeigu visoje Lietuvoje būtų surinkti pensininkų parašai: štai tiek sutinka su A.Kubiliaus ketinimais, o štai tiek nesutinka. Tada taip, eikite ir derėkitės, tarkitės, reikalaukite.
Valstybė, toliau statoma ant melo ir apgaulės pamatų, yra pasmerkta žlugti. Ir niekas jos neišgelbės, kol didieji turtuoliai, viską gavę pusvelčiui, neprisipažins sau ir visiems, kad elgėsi ne taip, kaip derėtų.
Vagims ir apgavikams sudėti pinigus verčiami pensininkai tikrai neišgelbės valstybės skęstančio laivo.
Pirmiausia, tegul grąžina į valstybės iždą neteisingai, apgaulės būdu privatizavę buvusias įmones dabartiniai jų savininkai. Iki šiol buvo legaliai grobiama pasinaudojus pieštuko (grobuonių įnašas) ir namo (valstybės įnašas) principu. Ir toliau tokiu pat principu grobiama. Kodėl visa tai leidžiama daryti? Šis principas iškilo aikštėn pradėjus judinti Leo.lt bendrovę, ir jį labai puikiai išaiškino Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) vadovas advokatas Kęstutis Čilinskas.
Tai kaip yra iš tiesų: pasiekėme dugną ar vis dar leidžiamės žemyn? Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad jau esame dugne. Kurį laiką ten dar pakiurksosime, o paskui ropšimės aukštyn. Bet A.Kubiliaus žodžiai į dangų neina. Gerai prisimename jo melą, kad “pensijų neliesime”, nes mes ne latviai.
Meluoji – save vaduoji. A.Kubilius bijo, kad žmonės nesumanytų patikrinti ar nauji Seimo langų stiklai nedūžta. Vakar Nepriklausomybės akto signataras B. Rupeika sakė, kad taip gali atsitikti. O jis žino, ką sako, jis arčiau tų, kurie neturi ko prarasti.
Dugno dar nepasiekėme, bet jis jau netoli. Dar mėnesėlis kitas – ir būsime ne dugne, o bedugnėje. Tada, kai Seimas patvirtins pensijų mažinimo programą. Ryškiausias jos bruožas, esmė – “solidarumas”, apie kurį nepavargdamas vis kalba ir kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministras.Donatas Jankauskas. “Solidariai” bus rėžiamos visos socialinės išmokos. Tiesa, tas “solidarumas” specifinis, lietuviškas.
Labai keista, kad Nacionaliniame susitarime, kurį ruošiamasi pasirašyti, numatyta labai gražia forma apvogti pensininkus – labiausiai pažeidžiamą visuomenės dalį, iš kurios daugelis jau nebeturi jėgų užsidirbti, kad turėtų kaip prasimaitinti. Pensijos Lietuvoje ir taip mažiausios iš visų Europos Sąjungos valstybių.
Ar galima taupyti pensininkų sąskaita? Gėda valstybei, kurios vadovai rengiasi taupyti mažindami senatvės pensijas, kurias žmonės užsidirbo, ir našlių pensijas, kurios tesudaro 70 Lt. Man tikrai gėda, labai gėda klausytis tokių valdžios vyrų svarstymų.
Continue reading „Gėda valstybei, skriaudžiančiai pensininkus”
