Lietuviškas “solidarumas”


Print

Tai kaip yra iš tiesų: pasiekėme dugną ar vis dar leidžiamės žemyn? Ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad jau esame dugne. Kurį laiką ten dar pakiurksosime, o paskui ropšimės aukštyn. Bet A.Kubiliaus žodžiai į dangų neina. Gerai prisimename jo melą, kad “pensijų neliesime”, nes mes ne latviai.

Meluoji – save vaduoji. A.Kubilius bijo, kad žmonės nesumanytų patikrinti ar nauji Seimo langų stiklai nedūžta. Vakar Nepriklausomybės akto signataras B. Rupeika sakė, kad taip gali atsitikti. O jis žino, ką sako, jis arčiau tų, kurie neturi ko prarasti.

Dugno dar nepasiekėme, bet jis jau netoli. Dar mėnesėlis kitas – ir būsime ne dugne, o bedugnėje. Tada, kai Seimas patvirtins pensijų mažinimo programą. Ryškiausias jos bruožas, esmė – “solidarumas”, apie kurį nepavargdamas vis kalba ir kalba Socialinės apsaugos ir darbo ministras.Donatas Jankauskas. “Solidariai” bus rėžiamos visos socialinės išmokos. Tiesa, tas “solidarumas” specifinis, lietuviškas.

Lengviausia atimti iš tų, kurie gauna daugiau kaip 650 litų. Iš mažiau gaunančiųjų atimti beveik neįmanoma, būtų labai daug laidotuvių, o jos juk irgi kainuoja. Iš daug gaunančiųjų taip pat neatimsi – negi skriausi pats save! Lieka tie, kurie gauna šiek tiek daugiau kaip 650 litų.

Lietuviškas “solidarumas” pirmas dvi kategorijas “solidariai” sulygina. Mažiausios pensijos kelis kartus buvo didinamos, o tos “didžiosios” nedidėjo. Dabar mažiausios pensijos nemažinamos, o tos “didžiosios” mažės. Kažkada įvairius darbus dirbusių žmonių pensijos “solidariai” prilyginamos valytojos pensijai.

Tačiau toks “solidarumas” netaikomas dabar dirbantiems “išrinktiesiems”. Štai Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, paklaustas, kodėl kai kuriems jo pavaldiniams atlyginimai ne sumažėjo, kaip buvo giriamasi, o padidėjo, įžūliai šypsosi: taigi tie žmonės gerai dirbo, žemdirbiai jiems neturi priekaištų, todėl daugiau ir gauna. Panašiai ciniškai kalba ir kitas – Aplinkos – ministras Gediminas Kazlauskas. Jiems, ministerijų klerkams, sunkmečiu galima ir padidinti atlyginimus, o gerai dirbusius dabartinius pensininkus galima tik sulyginti su blogai dirbusiais dabartiniais pensininkais.

Tokia lietuviškojo “solidarumo” esmė. Negalima apmokestinti nekilnojamojo turto, nes, pasak A.Kubiliaus, tiek nesurinksi, kiek galima surinkti iš “dideles” pensijas gaunančių pensininkų. O šuo tai kitur pakastas: tas nekilnojamas turtas – ne “dideles” pensijas gaunančių pensininkų, o mūsų, t.y. buvusių ir esamų Seimo narių, buvusių ir esamų ministrų, milijonierių ir milijardierių, tokių, kaip kelis bankus nustekenusio R.Visokavičiaus (šitą pavardę vakar televizijos laidoje paminėjo Nepriklausomybės akto signataras, dabar žurnalistas B.Rupeika. R.Visokavičiaus nekilnojamus turtus jis lygino su jo kaimyno skurdu).

Prichvatizuoti turtai – šventi, neliečiami.

Dėl tos pačios lietuviškojo “solidarumo” priežasties atsisakoma ir progresinių mokesčių. Šiomis dienomis Seimo milijonierius B.Bradauskas aiškiai pasakė: aš nusipelniau gyventi geriau. Taip mano visi mūsų išrinktieji. Štai prezidentai A.Brazauskas ir V.Adamkus. Neteko girdėti, kad jie ketina atsisakyti 13000 litų viršijančių pensijų, vadinamų rentomis. Pasiliktų sau, na, tris tūkstančius. Per akis užtektų. Užtektų ir 800 litų, A.Valinskui juk užtenka. O jūs, ekselencijos, už jį juk nepalyginamai ir padoresni, ir labiau nusipelnę. Pagaliau ir sąžinė galėtų prabilti: ar jūs niekuo dėti, kad šiandien valstybė krenta bedugnėn? Ar viską padarėte, ką galėjote ir privalėjote padaryti? Taigi be jokio nuostolio sau galėtumėte per metus Sodrai sutaupyti po 100 000 litų. Žinoma, A.Kubilius pasipiktins: tai lašas jūroje! Bet jūros – ne tik iš varganų pensininkų litukų susidaro.

Prabilote apie solidarumą. Žmonės šį gražų nelietuvišką žodį suprastų, jeigu pirmiausia jūs patys ne vaizduotumėte susimažinimus, o iš tiesų sumažintumėte savo žvėriškus apetitus. Ir ne tik prabangių automobilių nuomai, kanceliarinėms išlaidoms, nebūtinoms komandiruotėms į egzotiškas šalis… Nepamirškite, kad žodis “solidarumas” praėjusio šimtmečio pabaigoje kaimyninėje šalyje turėjo kitą prasmę, ne tą, kurią dabar mums nori įpiršti Socialinės apsaugos ir darbo ministras D.Jankauskas, A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Nepjaukite šakos, ant kurios sėdite.

Vytauto Visocko nuotr.

2009 metų rugsėjo 24 diena.


Prisijunkite prie diskusijos