Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) protesto akcija prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda ragina parlamentines partijas laikytis aukštojo mokslo darbuotojams duotų pažadų dėl atlyginimų kėlimo.
Paklaustas, ar reikėtų įsiklausyti į Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (LAMPSS) reikalavimus kelti dėstytojų, akademikų ir tyrėjų atlyginimus bent 30 proc., prezidentas pabrėžė, kad dabar yra itin svarbu skirti daugiau dėmesio universitetams bei kolegomis ir laikytis aiškių principų, nustatytų parlamentinių politinių partijų susitarime dėl Lietuvos švietimo politikos.
„Siejome nemažas viltis su partijų susitarimu dėl švietimo – tame susitarime aukštajam mokslui taip pat skirtas nemažas dėmesys. Ir priminsiu, kad ten viena iš nuostatų yra pasiekti, kad iki 2025-ųjų metų aukštojo mokslo darbuotojų, dėstytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Tai jeigu mes galvojame, kad aukštajam mokslui padalinsime tai, kas liko, arba jie eis paskutinieji eilėje, tai mes niekada šito santykio nepasieksime“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo prezidentas.
„Tiesą sakant, kartais tiesiog stokojame tam tikros socialinės empatijos ir negalime priimti tų sprendimų, kuriuos net esame pasižadėję padaryti“, – pridūrė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, aukštojo mokslo situacija šalyje nėra gera, o šiandieniniai ekonominiai iššūkiai ją tik blogina.
„Mūsų aukštojo mokslo sektorius iš tikrųjų yra skurdus – tiek atlyginimų prasme, tiek ir mūsų investicijų į jį prasme. <…> Šiandien turime išskirtinę situaciją, kai infliacija pagraužia mūsų gyventojų perkamąją galią. Ir taip jau nepavydėtinoj padėty esantis aukštojo mokslo sektorius patiria dar didesnius iššūkius“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pirmadienį prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyko keliolikos akademikų piketas. Piketo iniciatoriai reikalauja nedelsiant bent trečdaliu padidinti darbo užmokestį aukštųjų mokyklų darbuotojams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo skaičiavimu, toks atlyginimų augimas iš valstybės biudžeto kasmet pareikalautų maždaug 150 milijonų eurų. Ministerija išklausė piketuotojų prašymus ir patikino, kad apie konkretų atlyginimų didėjimą bus kalbama sulaukus atnaujintų šalies ekonominių prognozių.
Prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį prie Prezidentūros susirinko basi tėčiai, protestuojantys prieš galimybių pasą vaikams. Anot jų, mamos vis dar nesulaukia tinkamos Prezidentūros reakcijos, o vaikai ir toliau tampa politinių žaidimų įkaitais.
„Solidarizuojamės su mamomis. Tai parodomoji akcija, mamų darbo tęsimas. Mes stovime ne kaip vergai prieš ponus, o kaip vaikų balsas“, – kalbėjo protesto organizatorius Ričardas Lekavičius.
Prie keliasdešimties protestuojančių tėčių prisijungė kelios mamos. Keli asmenys nusiavė batus, norėdami parodyti savo bejėgiškumą. Į protestą atvyko ir policijos pajėgos, o priėjimas prie Prezidentūros buvo užtvertas.
Dar prieš protestą savo socialiniame tinkle „Facebook” renginio organizatorius teigė, kad tėčiai rinksis, siekdami apsaugoti savo vaikus nuo diskriminavimo.
„Mums visiems rūpi Lietuvos vaikų ateitis. Norime, kad vaikai augtų be diskriminacijos ir segregacijos, laisvoje demokratinėje šalyje. (…) Laiko iki Šv. Kalėdų liko visai nedaug. Šventės yra viltingas laikas. Norėtųsi, kad galimybes tiek per šventes, tiek po jų laisvai gyventi turėtų visi Lietuvos vaikai“, – teigiama R. Lekavičiaus pranešime.
Be to, penktadienį ryte protestuojantys tėčiai išplatino laišką prezidentui Gitanui Nausėdai, kuriame ragino atsisakyti galimybių paso ir reikalavo netrypti vaikų orumo.
„Nepritariame galimybių pasui, pabrėždami, kad pasirinkimo laisvė priklauso kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui. Vis labiau jaučiame grėsmę: bandoma sugriauti tėvų ir vaikų tarpusavio ryšį, siekiama ardyti šeimų santarvę, vaikai tampa politinių žaidimų įkaitais. Už savo vaikų sveikatą ir auklėjimą esame atsakingi iki pilnametystės, tad kokios atsakomybės už savo sprendimus juos mokome, kai vakcina tampa bilietu į pramogas?” – rašoma tėčių laiške prezidentui. Basi tėčiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Ar mūsų kreipimasis ir noras susitikti yra mažiau reikšmingas už mamos, vienintelės sulaukusios Jūsų dėmesio ir pakviestos pasikalbėti, prašymą? Ar tradicinės vertybės ir jas puoselėjančios šeimos jau tapo nepageidaujamos mūsų valdose? Kuo virto prezidento priesaikos pažadas būti visiems lygiai teisingam?
Reikalaujame neleisti sutrypti mūsų vaikų orumo – surūšiuoti į geresnius ir prastesnius, turinčius ir neturinčius „galimybių“. Privalote mus išgirsti – VISI Lietuvos vaikai NORI ir TURI BŪTI suprasti, išklausyti. Vaikai neturi būti žeminami, iš jų negalima leisti tyčiotis”, – teigiama pranešime.
ELTA primena, kad dar lapkričio mėnesį Vyriausybė priėmė sprendimą nuo gruodžio 28 dienos vaikams nuo 12 metų įvesti galimybių paso reikalavimą. Vaikams nuo 12 metų įsigaliojo tos pačios taisyklės kaip šiuo metu nuo 16 metų – galimybių paso reikės einant į parduotuves, prekybos centrus, pramogų vietas, viešojo maitinimo įstaigas.
Reaguodamos dar į vykusius siūlymus įvesti reikalavimą, prie Vyriausybės rūmų susirinko basos mamos. Anot jų, galimybių paso įvedimas diskriminuotų dalį vaikų, sukeltų psichologinių problemų ypač jautriai paauglių amžiaus grupei.
Protesto organizatoriai ragino prie Vyriausybės palikti, organizatorių teigimu, prarastos vaikystės simbolį – vaikišką žaisliuką. Basomis kojomis ant šalto grindinio stovėdami protesto dalyviai simbolizavo savo bejėgiškumą. Basi tėčiai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Mamos taip pat kreipėsi į šalies prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamos nelikti abejingam.
„Kuo nuoširdžiausiai kreipiuosi į šalies vadovą gerbiamą Gitaną Nausėdą. Jūs esate ir tėtis. Todėl tikriausiai sutiksite, jog vaikų supriešinimas negali tapti pandemijos valdymo pasekme. Prašome išgirsti mus, kaip išgirdote ir kitas mamas, protestuojančias prieš diskriminaciją. Gyvename demokratinėje šalyje, todėl kiekviena pasirinkta taiki protesto forma yra galima. Mes pasirinkome tokią. Nes esame tik moterys, tik mamos. Mūsų ginklai – nuoširdumas ir taikumas“, – socialiniuose tinkluose rašė viena iš renginio organizatorių Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė.
Gegužės 1-osios piknikas prie Vyriausybės. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Minint Tarptautinę darbo dieną šeštadienį profsąjungos kviečia atkreipti dėmesį į darbuotojų teises. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) Gegužės 1-osios proga Vinco Kudirkos aikštėje surengė pikniką, į kurį susirinko apie 20 asmenų.
Tuo tarpu profesinė sąjunga „Solidarumas“ šią dieną mini per Vilnių važiuodami automobilių kolona bei piketuodami prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad Tarptautinę darbo dieną dieną organizuojamu renginiu yra siekiama priminti tiek valdžios struktūroms, tiek šalies gyventojams apie darbuotojų teises.
„Mes naudojamės šia diena priminti apie darbuotojų teises. Mes ypatingai norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, Seimo, bet ir visų gyventojų į tai, kad šiandieną darbo žmogus uždirba ypač mažai, jis dirba padidintu krūviu, neretai yra neapskaitomi viršvalandžiai ir jam tenka dirbti ir antrą, trečią darbą, kad uždirbtų bent kiek“, – Eltai teigė I. Ruginienė.
Todėl LPSK pirmininkė akcentuoja, kad organizuojamo pikniko pagrindinis šūkis – „Kad ir kiek bedirbtų žmogus, jis vis tiek užsidirba tik „baronkai“.
I. Ruginienės teigimu, dėl šios priežasties simboliniai riestainiai dalinami ir renginio dalyviams.
„Simbolis mūsų – riestainis, kuris ir simbolizuoja, kad, deja, šiandieną žmonės, kad ir kokiu krūviu bedirbdami, jie vis dėlto uždirba tik riestainiui“, – paaiškino ji.
Vykstančio pikniko metu, pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės, visi norintys galės gauti nemokamas teisines konsultacijas.
Taip pat Vinco Kudirkos aikštėje iškabinti plakatai, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į profesijų atstovus, kurie Tarptautinę darbo dieną mini dirbdami. Ant plakatų užrašai skelbia: „Padavėjas Aušrius (18 m.): dirbu už arbatpinigius ir maistą, piknikai man – per brangu“, „Ugniagesė Laima (32 m.): būčiau čia, bet dabar nuolat kas nors dega, o mūsų – nedaug“, „Slaugytojas Jonas (25 m.): būčiau čia, bet budžiu antrą parą iš eilės“, „Fūristas Saulius (51 m.): aš iš viso pusę metų nebuvau namie“.
„Mes teiksime nemokamas teisines konsultacijas visiems be išimtiems, tiems, kam reikės. Taip pat mes turime tokią vizualinę akciją. Norime parodyti, kokios profesijos ir kiek žmonių iš tiesų šiandien dirba. Ir, deja, negali ateiti pailsėti kartu su mumis“, – atkreipė dėmesį renginio organizatorė. Gegužės 1-osios piknikas. V.Kudirkos aikštė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ji akcentuoja, kad renginiu taip pat siekiama atkreipti ir pačių darbuotojų dėmesį į savo teises.
„Mes norime atkreipti dėmesį ne tik Vyriausybės, bet ir pačių darbuotojų, kad jie irgi suprastų, kad mes juos palaikome. Kad darbuotojai atkreiptų dėmesį: nenormalu dirbti nenormuotą darbo valandų skaičių ir kad už darbą turi būti oriai atlyginta. Minimalus, deja, atlyginimas Lietuvoje negarantuoja normalaus gyvenimo“, – teigė I. Ruginienė.
„Mes sakome, kad mes norime gyventi, o ne išgyventi. Mes norime džiaugtis gyvenimu, bet ne dirbti iki iškritimo“, – pabrėžė ji.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) – didžiausias nacionalinis profesinių sąjungų centras Lietuvoje, šiuo metu vienijantis 25 šakines organizacijas ir daugiau nei 50 tūkst. narių.
Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ organizuoja automobilių koloną, rengia piketus
Tuo tarpu Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ Tarptautinę darbo dieną rengia Gegužės 1-osios „važiuotynes“. Profsąjungos nariai juda automobilių kolona per Vilnių ir rengia piketus prie Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad tarp pagrindinių profsąjungos reikalavimų – teisingas atlyginimas už 8 valandų dienos darbą. Taip pat reikalaujama dvigubinti apmokėjimą už viršvalandžius, pritarti Europos Komisijos teikiamai direktyvai dėl minimalios algos, nustatant, kad minimali alga negali būti mažesnė nei 50 proc. šalies vidutinės algos arba 60 proc. šalies atlyginimų medianos dydžio. Profsąjunga taip pat reikalauja remti socialinį dialogą įmonių, regionų ir valstybės lygiu, nepriimti įstatymų, kurie nebuvo aptarti Trišalėje taryboje, steigti Trišales tarybas regionuose ir pan.
„Prieš 100 metų žmonės kovojo už 8 valandų darbo dieną. O dabar 8 valandų darbo diena pradingo, visur įvestas lankstus darbo grafikas ir suminė darbo laiko apskaita. Viską, ką leidžia daryti kodeksas, visos formos pritaikytos tam, kad kuo galima geriau išnaudoti žmogų, nemokant jam viršvalandžių“, – Eltai teigė K. Krupavičienė.
Jos teigimu, pagrindinis organizuojamo renginio šūkis – „Daugiau demokratijos darbo vietoje“.
Lietuvos profsąjunga „Solidarumas“ atstovauja apie 20 tūkst. narių iš įvairių sektorių.
Prie Rusijos ambasados Lietuvoje vyko A. Navalną palaikantis piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados surengtas piketas už žmogaus teises ir demokratiją Rusijoje.
Piketu siekta išreikšti protestą prieš Kremliaus režimo taikomus nusikalstamus metodus ir solidarizuotis su Rusijos piliečiais. Piketo prie Rusijos ambasados dalyviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Išreikšti palaikymo garsiam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui, kuris iškart po savo grįžimo iš Vokietijos į Rusiją pastarąjį savaitgalį buvo suimtas, prie Rusijos ambasados susirinko iki šimto protestuotojų.
Tarp jų ir piketą inicijavę Seimo nariai Vytautas Bakas, Laurynas Kasčiūnas, kultūros istorikas Darius Kuolys, tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Piketo metu kilo incidentas, kai nepripažįstamos Donecko liaudies respublikos vėliavą iškėlęs asmuo įsiterpė į surengtą protesto akciją. Policija šį asmenį sulaikė. Prie Rusijos ambasados – piketas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Rusijoje ir kai kuriose kitose pasaulio šalyse vyksta A. Navalną palaikantys mitingai.
Šeštadienį Maskvoje į protestą susirinko keletas tūkstančių suimto opozicijos lyderio A. Navalno šalininkų, atsiliepusių į jo raginimą visoje šalyje pradėti protestus prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdymą.
Per opozicijos protestą buvo sulaikyta ir jo žmona Julija Navalnaja.
Seimo narys Žygimantas Pavilionis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę (AE) pirmadienį ketina rengti piketą prie Prezidentūros. Piketu raginama derėtis dėl bendro Baltijos šalių siekio nepirkti elektros iš Astravo.
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „antastravinį“ įstatymą.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „antiastravinius“ įstatymus.
Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies link, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Praėjusią savaitę sąjūdis surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje.
Piketas prie Latvijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai kartu su Sąjūdžiu prieš Astravo AE surengė piketą prie Latvijos ambasados Vilniuje. Parlamentarai ne tik ragino Latvijos parlamentą paremti bendrą Baltijos šalių siekį nepirkti elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet taip pat pažėrė patarimų ir Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai, kaip šis turėtų elgtis bei reaguoti į Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija.
Vienas didžiausių išbandymų Lietuvos ir Latvijos vienybei
Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neslepia, kad nelygi bei nevienoda Baltijos valstybių pozicija dėl Astravo AE gali ateityje tapti išbandymu Latvijos ir Lietuvos solidarumui.
„Pirmiausia mes čia atėjome draugiškai nusiteikę, nes latviai mūsų broliai. Bet tai vienas rimčiausių išbandymų šitai vienybei, ir tai yra akivaizdu. Mes matome procesus Baltijos šalių energetikos sektoriuje ir matome tai istoriškai, dažnai pastebėdavome, kad įvairios Latvijos reformos, kurios galėtų sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, vykdavo lėtai arba jos iš viso nevykdavo. Dujotiekių pertvarka, kurią mes padarėme prieš dešimt metų, Latvijoje vėlavo prieš dešimt metų. Tai rodo labai rimtą ir akivaizdų dalyką – energetikos sektoriuje yra labai stipri lobistinės grupė. Kuomet šnekamės su patriotiniais Latvijos politikais, jie teigia tikrai suprantantys nepriklausomos energetikos svarbą, bet taip pat pabrėžia, kad visi sprendimai priimami techniniu kompanijų, įmonių lygmeniu, ir todėl jie nieko negali padaryti. Šis kreipimasis į Latvijos parlamentarus yra raginimas pasidomėti, kokios interesų grupės veikia Latvijoje. Tai, ką mes matome dabar, tai išbadymas solidarumui“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
TS–LKD atkreipia dėmesį, kad praėjusią savaitę Latvijos vyriausybė jau patvirtino Lietuvai nepriimtiną Baltijos šalių susitarimą, kuriame Latvija ir Estija įtvirtina savo teisę pirkti elektrą iš šios nesaugios atominės elektrinės iš esmės Lietuvos ir kitų kaimyninių šalių, taip pat ir Latvijos, gyvybių sąskaita.
Seimo nariai po piketo susitiko ir su Latvijos ambasadoriumi ir įteikė jam kreipimąsi, prašydami solidarizuotis su Lietuva pozicijoje dėl nesaugios Astravo AE elektros pirkimo.
Pažėrė patarimų, kaip elgtis G. Nausėdai
TS–LKD frakcijos nariai įsitikinę, kad šiuo metu prezidento pozicija turi būti aiški ir kategoriška. Anot jų, jis turi pasinaudoti savo veto teise Europos Vadovų Taryboje.
„Įtakos ribos čia labai aiškios, tai vienbalsiškumo principas. Prezidentas visuomet Europos Vadovų Taryboje gali panaudoti savo lietuvišką veto, jeigu tikrai matys, kad situacija tampa kritiška ir Baltijos valstybių vienybė byra. Arba Kremliui pavyksta šią vienybę griauti. Juk visuomet gali pasakyti ne bet kuriam sprendimui ir reikalauti solidarumo iš kitų Europos valstybių. Pirmiausia, žinoma, iš Europos Komisijos. Juk būtent EK šiandien kalba apie žaliąją energetiką, tai Lietuva šiandien turi teisę kalbėti apie nesaugias atomines elektrines“, – Eltai sakė Audronius Ažubalis.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jam pritarė ir L. Kasčiūnas. Pasak jo, šiuo metu apskritai Lietuvos diplomatija neaktyvi.
„Iš esmės Baltarusijai šiandien reikia paskolų iš ES, nes Rusija yra prisukusi kranelį. Ji, tikėtina, grąžinama prie Rytų partnerystės programos. Prie viso šito konteksto iš esmės mes turime Astravo AE istoriją, kur Baltarusija nesilaiko jokių skaidrumo standartų dėl streso testų ir pan. Valstybės vadovas ir kiti užsienio politikos Lietuvos vairininkai galėtų išnaudoti būtent savo veto teisę, tokius dalykus blokuoti ir susieti tuos klausimus. Jeigu norite gauti paskolas, jeigu norite gauti laisvesnį asmenų judėjimą ir priartėti prie europinės erdvės, tai prašom atsižvelgti į kaimyninių valstybių saugumo interesus. Tai čia didžiuliai svertai ir jie yra visiškai Lietuvos nepanaudoti. Tai yra Lietuvos diplomatinė problema“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo metu Kęstutis Masiulis atkreipė dėmesį, kad didžiausią iniciatyvą šiuo metu turi Prezidentūra ir Vyriausybė.
„Vykdomoji valdžia, tai Vyriausybė ir prezidentas, šiandien šiuo metu turi kamuolį ir jie turi nieko nekeisti. O juk mes šiandien turime gerą įstatymą ir gerą tarptautinę sutartį, jeigu mes nieko nekeičiame, tai jokia elektra be mūsų žinios niekur negali tekėti. Jeigu mes švelniname sąlygas, o toks susitarimas tas sąlygas švelnintų, tai mes gautume iš Latvijos jų pačių nupirktą elektrą ir mes, Lietuva, pradėtume vartoti tą elektrą. Tai realiai nieko nereikia keisti, mes to ir reikalaujame, kad prezidentas nieko nekeistų. Bet man atrodo Prezidentūroje ir Vyriausybėje šiuo metu nėra pakankamo supratimo“,– sakė K. Masiulis.
Žada rengti piketą ir prie Prezidentūros
Parlamentaras Žygimantas Pavilionis įsitikinęs, kad Baltijos šalių susitarimas dėl prekybos elektra su Baltarusija grubiai pažeis šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus. Seimo narys mato rimtą riziką bei pavojų Baltijos valstybių susitarime, kuris, pasak jų, nepadeda sustabdyti ir siekti tikslo, kad Astravo AE statybos būtų finansiškai ribojamos. Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį, kad prezidentas dar turi galimybę sustabdyti Vyriausybės ruošiamą susitarimą tarp Baltijos valstybių.
„Mes taip pat svarstome tokį patį piketą surengti ir prie Prezidentūros, nes artėja Rytų partnerystės susitikimas, kur norima inauguruoti Lukašenkos režimą. Kaip žinoma, yra tokie Rytų partnerystės prioritetai, kuriems mes ilgai nepritarėme su Baltarusija, o dabar yra tam tikro noro jiems pritarti, neatsižvelgiant į nieką, ką Baltarusija daro su demokratija ir žmogaus teisėmis. Reikia atkreipti dėmesį, mes siekiame solidarumo su Latvija, mes tikimės, kad jie pritars mūsų pozicijai nepirkti elektros, bet jeigu jie nepritars ir toliau gins Maskvos interesus, tai juk mes turime visus svertus tos elektros per savo teritoriją nepraleisti. Mes galime fiziškai neleisti naudoti mūsų infrastruktūros, nes juk galų gale tai įgaliojo ir prezidentą, ir visus kitus anksčiau Seimas. Aš tikiuosi, kad prezidentas nepasirašys po pono Vaičiūno iš esmės išdavikišku memorandumu. Realiai tai „Maišiagala 2“, kur savo parašu įtvirtins, galima sakyti, Astravo okupaciją Lietuvos teritorijoje“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
Prie Latvijos ambasados tarp piketuotojų su plakatais „Neišduokime pagrindinio Lietuvos intereso – saugumo“ , „Braliukai, Let‘s unite“ buvo ir Lietuvos liberalaus jaunimo atstovai.
„Norėjau akcentuoti, kad tai nėra tik konservatorių reikalas, kad tai tikrai aktualu ir kitokių politinių pažiūrų žmonėms ir ypač jaunimui, nes mums su tuo Astravo monstru reikės gyventi ateityje, todėl taip aktyviai šiandien ir susirinkome. Norime paraginti Latviją, kad ši prisimintų mūsų bendrą istoriją ir tapatumą. Todėl kviečiame išreikšti kartu bendrą poziciją ir solidarizuotis“, – Eltai sakė LiJOT pirmininkas Lukas Stravinskas.
ELTA primena, kad trečiadienį energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas žurnalistams sakė, kad šis susitarimas leidžia įgyvendinti „anti-Astravo“ įstatymą.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
„Pirmasis tikslas, kuris yra keliamas, turėti su Latvija ir Estija bendrą poziciją dėl elektros pirkimo-nepirkimo, apmokestinimo iš trečiųjų šalių. (…) Šis susitarimas taip pat mažina srautus ir leidžia nenaudoti Lietuvos-Baltarusijos infrastruktūros prekybai. Jeigu tokio susitarimo nėra, mūsų galimybės kontroliuoti srautus bus tikrai labai ribotos. Bus tam tikrų instrumentų, kalbame apie alternatyvius variantus, juos taip pat rengiame, bet jie bus žymiai mažesni nei su šiuo susitarimu“, – sakė energetikos ministras.
Tuo metu konservatoriai teigia, kad susitarimas atvertų kelią Astravo atominės elektrinės elektros prekybai Baltijos šalyse bei grubiai pažeistų šiuo metu Lietuvoje galiojančius „anti-astravinius“ įstatymus.
Prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį komentuodamas Baltijos šalių susitarimą dėl prekybos elektra su Baltarusija, sakė, kad artėjama link techninio sutarimo nepirkti elektros iš šios šalies, tačiau svarbu susitarti ir dėl politinio situacijos vertinimo.
Ką norime, tą ir darom?Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienio rytą prie Vilniaus rajono savivaldybės surengta protesto akcija, kurioje Vilniaus rajono bendruomenės nariai piketavo dėl neva neskaidriai rajono keliams skirstomų lėšų.
Vilniaus rajono tarybos posėdyje, anot piketuotojų, svarstomas prieštaringai vertinamas klausimas dėl skiriamų papildomų 800 tūkst. eurų Upės gatvės asfaltavimui.
Vilniaus rajono savivaldybės Centro dešinės frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas, komentuodamas surengtą nepasitenkinimo akciją šalia savivaldybės, Eltai teigė, kad rajono valdžia tiesiog provokuoja visuomenę. Pasak jo, vadinamojo „premjero keliuko“ situacija yra susijusi su bendru šalies politiniu kontekstu, kuriame, pabrėžė politikas, vyrauja nuojautos, kad valdantieji po rinkimų į valdžią nebesugrįš.
„Vilniaus rajono savivaldybė tokiais savo veiksmais tiesiog provokuoja nepasitenkinimo akcijas. Kas yra kaltas, jei antrą kartą yra lipama ant to pačio grėblio? Manau, kad savivaldybė nelabai išmintingai elgiasi. Akivaizdu, kad prioritetas yra atiduodamas šiam keliukui, akivaizdu, kad ši situacija yra susijusi su bendru politiniu kontekstu. Galbūt valdantieji mato, kad po ateinančių Seimo rinkimų valdžia jiems nebesišviečia, galbūt dėl to jie bando visus reikalus susitvarkyti kaip įmanoma greičiau… Gal ir premjerui dėl to atsidėkota, jau girdėjome, kad buvo ir „Orlenui“ padėkota“, – teigė G. Kazėnas, pridurdamas, kad Vilniaus rajone yra daugybė neasfaltuotų kelių.
„Rajone yra labai daug neasfaltuotų kelių, žmonės dešimtmečius prašo savivaldybės, kad būtų jie pagerinti… tokių kelių rajone yra labai daug. Tačiau, kaip matome, savivaldybės prioritetai yra kiti – rūpintis ne rajono gyventojais, bet valdžia“, – kalbėjo G. Kazėnas.
Politiko teigimu, valdantiesiems užsimojus tęsti diskusijas sukėlusią kelio asfaltavimo istoriją, viešumas liko vienintelis pasipriešinimo būdas.
„Viešumas yra reikalingas, tai vienintelis ginklas prieš korupcinę, savyje užsidariusią valdžią“, – apibendrino G. Kazėnas.
Piketas prie Vilniaus rajono savivaldybės. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Į piketą prie Vilniaus rajono savivaldybės atvyko ir Seimo narys Justas Džiugelis. Pasak jo, S. Skvernelio gatvė yra akivaizdžiai įtraukta prioritetinių kelių sąrašą.
„Aš esu Lindiniškių kaimo bendruomenės narys ir šiandien dalyvauju kaip šios bendruomenės narys posėdyje. Akivaizdu, kad šiandien egzistuoja neteisybė dėl kelių asfaltavimo, nes ši bendruomenė darė tyrimus, matavimus, koks yra kelio pravažumas, bet šis kelias niekaip nėra įtraukiamas į prioritetinių kelių sąrašą. Manau, kad XXI amžiuje Lietuva turėtų išsivaduoti iš nomenklatūrinio požiūrio, kuomet atitinkamas valdininkas link savo namų išsiasfaltuoja kelią, o kitos bendruomenės lieka nuskriaustos“, – teigė J. Džiugelis.
Paklaustas, ar S. Skvernelis turėjo įtakos Upės gatvės asfaltavimui, parlamentaras teigė manantis, kad tikrai taip.
„Jis negalėjo neturėti, Vyriausybė skyrė pakankamai solidžią pinigų sumą. Manau, kad šitas klausimas apskritai neturėtų būti sprendžiamas, kol nėra VTEK sprendimo“, – teigė J. Džiugelis.
Lindiniškių bendruomenė vadovas Igoris Repovas sakė, kad dėl Lindiniškių kelio asfaltavimo pokalbiai su savivaldybe trunka daugiau kaip dešimt metų. Pasak jo, skirtingai nei premjero keliui, jie jokių lėšų taip ir negavo. I. Repovas teigė, kad Lindiniškėse yra mokykla ir vaikams reikia eiti šiuo intensyviu žvyrkeliu yra itin pavojinga.
„Kovojame jau dešimt metų. (…) Rezultatas labai minimalus ir yra tik pažadai, kad tik ketvirtadalis kelio bus tvarkoma. Mūsų kelias labai intensyvus, pagal oficialius tyrimus yra apie 900 automobilių per parą“, – teigė piketuotojas.
Bendruomenės „Neries slėnis“ pirmininkė: S. Skvernelis su Upės gatvės asfaltavimu nesusijęs
Į savivaldybės posėdį atvyko ir „Neries slėnio“ bendruomenės nariai. Pasak bendruomenės pirmininkės Renatos Gorbačevskos, premjeras kelio asfaltavimui neturėjo jokios įtakos. Pasak jos, Upės gatve naudojasi ir šalia esančios gyvenvietės. Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„S. Skvernelis dar nebūdamas premjeru čia gyveno. Tikrai susidūrė su šiomis problemomis. Apie 15 metų jis čia gyvena“, – teigė ji.
„Mes neturime nei mokyklos, nei darželio. Artimiausia mokykla yra Zujūnuose, ir tai labai didelis atstumas. Daugelis kankinasi ir vaikus vežioja į Lazdynus ir Karoliniškes. Turime senyvo amžiaus žmonių, jie neturi viešojo transporto ir susisiekimo su miestu, dėl ko mes ir prašome, ir kovojame. Aš pati ten gyvenu dvidešimt metų ir tai buvo nuolatinė problema dėl kelio“, – sakė ji.
Pasak jos, žmonės važiuoja Upės gatve į lankytinas, istorines vietas.
Ketvirtadienį Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis rengia piketą prie Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje. Piketo tikslas – priminti, kad Rusijoje gegužės 9 dieną minima Pergalės diena Lietuvai tėra dar vienos okupacijos pradžia. Taip pat piketo metu bus reikalaujama Rusijos išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, nutraukti dalies Ukrainos ir Gruzijos žemių okupaciją.
Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, piketu bus siekiama pabrėžti, kad gegužės 9-oji nėra pergalės diena, o tik dar viena okupacijos pradžia Lietuvai.
„Iš esmės teiginys yra paprastas, kad tai nėra jokia pergalės diena, tai yra tik tai dar vienos okupacijos pradžia Lietuvai, okupacijos kuri tęsiasi apie 50 metų“, – sakė L. Kasčiūnas
Pasak L. Kasčiūno, piketo metu taip pat bus Rusijos reikalaujama išduoti Sausio 13-osios bylos nuteistuosius.
„Kalbėsime ir apie Sausio 13-osios bylos nuteistuosius, kaltus žmonės, kuriuos dabar Rusija slepia ir jų neišduoda Lietuvai“, – teigė L. Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuva, aktyviau turėtų kelti Sausio 13-osios bylos klausimą.
Rusijoje ir rusų bendruomenėse gegužės 9-ąją minima pergalės prieš nacistinę Vokietiją diena. Tuo tarpu Europa Antrojo pasaulinio karo pabaigą mini diena anksčiau, gegužės 8-ąją.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, Lietuva liko ją okupavusios ir represijas prieš taikius gyventojus vykdžiusios Sovietų Sąjungos sudėtyje.
Profesinės sąjungos vėl piketavo prie Seimo. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) prie Seimo vėl surengė piketą prieš skubiai Seime mėginamas įteisinti mokesčių bei pensijų sistemos reformas. Piketuotojai teigia, kad priimant įstatymą turi būti tariamasi su tomis visuomenės, kurias pirmiausia palies šis įstatymo projektas, grupėmis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) jau ne kartą kritikavo valdančiuosius dėl nepamatuotos skubos priimant visiems šalies žmonėms svarbius sprendimus. Seime surengtos ir platesnės diskusijos, tačiau reforma tik dar labiau greitinama. Seimo komitetuose vykusios diskusijos, atrodo, didelės reikšmės neturi: Seimo salėje nepalaikomi jokie darbuotojams palankesni pasiūlymai.
Akcijos iniciatorių teigimu, vos balandžio viduryje pristatytus Vyriausybės siūlymus kritikuoja nemažai žinomų ekonomistų, o diskusijos su visuomene apskritai nebuvo. 14 piketuotojų Seimo narių dėmesį mėgino atkreipti arba plakatais „Skubos naudą velniai gaudo“, „Tauta turi žinoti savo ,,didvyrius“ ir kitais, arba pro šalį einančių Seimo narių kvietimais sustoti ir padiskutuot.
Kartu su piketuotojais plakatą laikęs socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas džiaugėsi, kad piketuotojai rodo iniciatyvą, bet, pasak jo, nebus atsižvelgta į piketuotojus bei visuomenę ir mokesčių reforma vis dėlto bus priimta.
„Kita vertus, matome, kokiu buldozeriu ji (reforma.- ELTA) važiuoja šiandien ir kaip elgiamasi komitetuose ir Seimo posėdžių salėje. Manau, kad bus spjauta į visus tuos mitingus ir piketus ir priimta tai, kas suplanuota ir tai, kas Vyriausybės pateikta. Pastarųjų dienų bei naktų įvykiai atšaukti, lyg ir pasiekti visi kompromisai dėl profesinio dividendo apmokėjimo buvo išmesti. Paliktas tas bazinis, neteisingiausias, nesąžiningiausias mokesčių pertvarkos variantas, panašu, kad jis važiuos. Duok Dieve, kad aš klysčiau“, – Eltai sakė G. Paluckas.
Socialdemokratė Rasa Budbergytė, komentuodama trečiadienio Finansų ir biudžeto komiteto posėdį, sako, kad komitetas buvo aršus ir buvo sunku diskutuoti.
„Vakar komitetas buvo labai aršus, buvo daug pykčių ir nesutarimų tarp pirmininko ir opozicijos atstovų. Buvo stumiama taip, kad būtų prastumtos visos tos pataisos, praktiškai registruotos prieš naktį per dešimt minučių. Mes einame neteisingu keliu ir einame neturėdami skaičių analizės. Mes net Biudžeto ir finansų komitete priimame sprendimus be analizės, be pasekmių, kas gali atsirasti, todėl kad kažkas įtikina, kad taip reikia, nes tai bus populiariau ir bus galima pataikauti rinkėjui“, – Eltai sakė R. Budbergytė.
Su piketuotojais bendravęs Algirdas Sysas sako, kad mokesčių reforma bus priimta, nepaisant jokių diskusijų nei komitetuose, nei su visuomene.
„Tik ką iš karšto posėdžio. Posėdyje dirbama ta pačia kryptimi, nesvarbu, kad blogai, svarbu, kad šiandien priimtų. Nes Teisės departamentas rašo, kad rado akivaizdžių klaidų, kurias reikia taisyti, bet yra begalinis noras šiandien priimti ir nesvarbu, kad iš karto priėmus reikės iš karto taisyti“, – sakė A. Sysas.
LPSK siekia, kad mokesčių ir pensijų sistemas keičiančių įstatymų projektų svarstymai Seime būtų sustabdyti ir priimti tik tada, kai dėl tokių svarbių reformų įvyks plačios diskusijos.
LPSK taip pat kreipsis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ši vetuotų su visuomene neaptartą reformą įteisinančius įstatymus, jeigu šie bus priimti.
LPSK pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad mokesčių ir pensijų sistemas reikia reformuoti, profesinės sąjungos to visiškai nekvestionuoja. Tačiau dėl tokių absoliučiai visiems šalies žmonėms įtakos turinčių sričių neturi būti apsisprendžiama vos per kelis mėnesius.
„Susidaro toks įspūdis, kad pirma padarysime, o vėliau žiūrėsime, kaip bus. Svarbu šiandien, o apie rytojų pagalvosim rytoj“, – komentuoja LPSK pirmininkė I.Ruginienė.
Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis pritaria Žvėryno bendruomenės iniciatyvai rytoj, gegužės 9 d., 12 val. pikete prie Vilniaus savivaldybės pareikšti protestą dėl naikinamo Vilniaus paveldo ir neskaidriai, nušalinant visuomenę vystomų plėtros projektų – niokojamo Žvėryno, darkomo Misionierių ansamblio, planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią bei visų atvejų, kai „lygesni už lygius“ slapta nuo visuomenės tvarkosi savo pelningus reikalus.
„Vilniaus savivaldybė ne tik naikina kultūrinę Vilniaus tapatybę, bet ir diskredituoja savivaldos idėją, piktybiškai neatsakinėdama į visuomenės klausimus. Mums nesvarbu, su kokiais rubikonais, mg baltic‘ais ar kitais uab‘ais konsultuojasi Vilnių valdančios partijos – bet tegu jie patraukia rankas nuo mūsų paveldo ir prisimena, kad privalo atsakyti į vilniečių klausimus“, – pažymi Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narė skulptorė Joana Noreikaitė.
Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis primena, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau 9 mėnesius neatsako į jam asmeniškai, o taip pat Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriui Gediminui Rutkauskui adresuotą 2017 m. rugpjūčio 11 d. prašymą skubiai inicijuoti viešą susitikimą su visuomene dėl skandalingų statybų Vilniaus senamiestyje – Misionierių ansamblyje, Pacų rūmuose, Platerių rūmuose (Bokšto g. Nr. 6), Astorijos viešbutyje (Rotušės a. Nr. 33) – bei planų statyti aukštybinį pastatą senamiesčio apsaugos zonoje, Konstitucijos prospekte.
Šis prašymas merui buvo primintas 2018 m. kovo 21 d. piketo rezoliucijoje, prašant viešai su visuomene aptarti ir planus užstatyti viešbučiu šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. Iš pradžių Vilniaus savivaldybė aiškino, esą susitikimo surengti negali dėl atostogų, vėliau – esą laukia UNESCO misijos išvadų, bet taip ir nesurengė iki šiol.
Be to, jau beveik 2 mėnesius Vilniaus savivaldybė ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis nepateikia informacijos dėl planų užstatyti šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčią, kurios Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis paprašė 2018 m. kovo 16 d., cituojame:
kodėl, kokiu pagrindu, kokiais tyrimais remiantis buvo persvarstytos ir pakeistos Šv. Jokūbo ligoninės pastatų komplekso vertingosios savybės, Vilniaus m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai priimant 2017-06-15 aktą Nr. VI-RM-01/3? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimųmedžiagos kopijas.
ar rengiant detalųjį planą, pagal kurį prie Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblio planuojamos statybos, buvo atlikti istoriniai tyrimai? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.
Pranciškonų vienuolynas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ar buvo atlikti menotyriniai tyrimai, būtini tokios vertės objektui? Jei taip – kas, kada juos atliko? Kur, kokia tvarka galime su jais susipažinti? Prašytume pateikti skaitmenines tyrimų medžiagos kopijas.
prašome pateikti atliktų archeologinių tyrimų ataskaitos skaitmeninę kopiją arba nurodyti, kur, kokia tvarka galime su ja susipažinti.
iš 1845 m. Šv. Pilypo ir Jokūbo vienuolyno plano matyti, kad nepaisant ligoninės plėtimo ir kai kurių sklypų nusavinimo, carinė valdžia buvo palikusi vienuolynui sodą. Pagal detalųjį planą jo nelieka, toje vietoje numatytas biurų vidinis kiemas, o vienuolynas netenka privatumo, nors pagal istorinės urbanistinės miesto raidos koncepciją tokiam objektui turėjo būti palikta erdvė. Prašome paaiškinti, kuo pagrįsti sprendiniai užstatyti vienuolyną ir paversti jo sodą vidiniu biurų kiemu.
Pagarbiai – Paulius Markevičius, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio valdybos pirmininkas
Reaguodamas į viešai paskelbtą informaciją apie tai, kad šiandien 15 val. prie Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio gyvenamojo namo partija „Tvarka ir teisingumas“ iniciatyva buvo surengtas piketas, kaip teigia jo rengėjai – „dėl neatsakingų pareiškimų, teisėsaugos institucijų diskreditavimo bei jų įtraukimo į politinius procesus“, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis situaciją vertina kaip galimą siekį daryti poveikį šiam bei kitiems prokurorams.
Rugpjūčio 13-ąją videostudijai SLAPTAI teko stebėti prie Vilniaus Karoliniškių poliklinikos surengtą piketą. Piketo iniciatyva priklauso Medikų ir Samdomų darbuotojų profesinių sąjungų vadovams. Piketo tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį, kokie įtempti santykiai susiklostė tarp poliklinikos vadovybės ir profsąjungoms priklausančių darbuotojų. Omenyje turima kineziterapeutė, profsąjungos aktyvistė Albina Kavaliauskaitė, kuria poliklinikos vadovai bet kokia kaina siekia atsikratyti.
Ar pavyks apginti principingąją profsąjungos aktyvistę? Piketo metu pažerta itin daug kritikos Karoliniškių poliklinikos vadovei Jelenai Kutkauskienei. Vilniaus savivaldybės bei Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai kritikuoti už tai, kad nesidomi, kas gi iš tiesų dedasi Karoliniškių poliklinikoje. Videointerviu užfiksuoti išsamūs SAMPRO vadovės Irinos JUDINOS bei Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stoties Medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Violetos SEILIUVIENĖS komentarai.
Vakar įvyko Tautininkų sąjungos piketas „Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės”. Tolokai nuo Seimo, Gedimino prospekte prie namo, iš kurio, dar nepastatyto, Sausio įvykių dienomis nešėme visokias statybines medžiagas barikadoms. Ketinome ginti Seimą. Buvome prie pat Lietuvos širdies, kaip tada vadinome šiuos rūmus: jeigu žūsime, tai visi kartu.
Dabar prie Seimo taip arti neprieisi, ypač su plakatais,
(1) bylojančiais, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija nesipriešina politikų spaudimui pažeisti konstitucinį valstybinės kalbos statusą ir siekiams įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose nevalstybine kalba;
(2) reikalaujančiais laikytis LR Konstitucijos ir Konstitucinio teismo sprendimų, nurodančių, kad visa oficialioji rašyba turi būti lietuviška, įskaitant ir vietovardžių bei asmenvardžių dokumentuose rašymą; protestuojančiais prieš lietuvių kalbos trypimą ir painiavą, kuri atsirastų įvedus į lietuvišką abėcėlę raides, kurios dubliuos jau esančių abėcėlėje raidžių tarimą, nes piliečiai turės mokytis daugiau kaip šimtą raidžių su įvairių tautų diakritiniais ženklais;
(3) raginančiais atmesti nekonstitucinius Lenkų rinkimų akcijos reikalavimus, nes to siekia jau kelios dešimtys tūkstančių peticiją Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui ir Vyriausybei pasirašiusiųjų Lietuvos Respublikos piliečių;
(4) siūlančių atsistatydinti VLKK pirmininkės pavaduotojai Jūratei Palionytei, kuri jau daug metų dezorganizuoja komisijos veiklą, negindama nei lietuvių kalbos, nei jos konsititucinio statuso, klaidindama menkiau išsilavinusius politikus…
Pasinaudojau Tautininkų Sąjungos pirmininko Gintaro Songailos pasirašytu „Reikalavimu Valstybinei lietuvių kalbos komisijai”, kurį gavau iš paties Tautininkų Sąjungos pirmininko.
Iš tolo liūdnai žiūrėjau į piketuojančius žmones, laikančius rankose plakatus, kuriuos matote nuotraukose. Liūdnai todėl, kad gatvės praeiviai beveik nekreipė į juos dėmesio, ypač jauni. „Ko jie čia stovi?”, – paklausė viena mergina savo draugės. „A, čia dėl pavardžių rašymo nelietuviškai”, – ir pasuko į kitą gatvės pusę. Žino, kažką yra girdėjusi apie kelerius metus trunkančius įvairių Lietuvos valdžių ketinimus išduoti lietuvių kalbą, bet jai tas nerūpi, jai tas nesvarbu.
O juk kėsinamasi ne tik į lietuvišką abėcėlę, reikalas daug platesnis, sudėtingesnis, pavojingesnis, klastingesnis, per lenkų tautinę mažumą mums primestas nuo amžių lietuvių tautą silpninančios Lenkijos.
Beje, dėl termino „tautinė mažuma” – internete radau labai tikslų jo išaiškinimą:
Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi:
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes (Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statuso.
Buvusių okupantų privilegijos: lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record).
Pvz., USA, nėra nė vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė, Rusijoje – 8 tik lenkiškos biudžetinės mokyklos. Lenkiškų mokyklų idiotiškas (lietuviškas) valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai (chamiškai) laksto su tautine Lenkijos vėliava, yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių Gedimino prospekte chamiškas demonstravimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas. Kas juos klaidina?… „
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, pavaldžios Seimui, kalbininkai žino, supranta, kad politikai pirmiausia jų rankomis nori įgyvendinti toli siekiančias užmačias, bet ne visi turi stiprybės pasipriešinti. Ir ne tik šios Komisijos valdininkai…
Jeigu universitetų, institutų, gimnazijų kalbininkai, lituanistai, visi inteligentai ir intelektualai trinkteltų kumščiu į stalą, visokie bernatoniai kitaip užgiedotų. Bet baimė netekti darbo, pakenkti savo žmonai, vyrui, vaikui stipresnė už tiesos sakymą. Todėl piketuose plakatus laiko daugiausia pensininkai – jie neturi ko prarasti. Kol jauni žmonės, pro šalį eidami, nepastebės plakatų „Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės”, „Ar lietuvių kalba – politinė prekė?”, „J.Palionytei ne vieta VLKK”, „Lietuvių kalba – konstitucinė Tautos vertybė”, „Vietovardžių lenkinimui – Ne!”, tol Seimas, kurį kažkada vadinome Lietuvos širdimi, lietuvių tautai bus beširdiškas.
Nepraeikime pro šalį, kai girdime ir matome pagalbos šauksmą – ir bijos jie, kaip bijojo Sąjūdžio laikais, ne mes. Kelios dešimtys tūkstančių protesto parašų, skirtų beširdžiams valdžiažmogiams – labai gerai, bet tokia pat minia prie Seimo ar Vyriausybės – geriau. Parašų jie bijo mažiau nei ryžtingų gyvų žmonių.
Susirūpinusi, kad Lenkija per savo simpatikus valdančioje koalicijoje siekia pakeisti lietuvišką abėcėlę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rankomis, Vilniaus tautininkų Sueiga rengia protesto piketą "Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės!"
Piketas rengiamas prie LR Seimo (Gedimino pr. 60) gegužės 22-ąją (šį trečiadienį) 12 ir 15 valandomis.
Seimo politikai daro milžinišką spaudimą šiai, Seimui pavaldžai institucijai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įkurta lietuvių kalbai ginti, pati, pažeisdama Lietuvos Konstituciją, sunaikintų lietuvišką abėcėlę.
Lapkričio 28-osios vakare grupė Rygos gyventojų susirinko į protesto akciją prie Lietuvos ambasados. Į piketą atėjo tie, kurie neabejingi Latvijos išduoto ir Lietuvoje iki gyvos galvos kalėti nuteisto buvusio Rygos OMON‘ininko Konstantino Michailovo (Nikulino) likimui.
Protestuotojai susirinko į piketą priešais Lietuvos ambasadą Latvijos sostinėje Rygoje būtent lapkričio 28-ąją. Nes šių, 2012-ųjų, metų lapkričio 28-ąją sukako lygiai penkeri metai, kai buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas – Nikulinas įkalintas Vilniaus Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Dabar prasidėjo šeštieji kalinimo metai.
Liepos 25 d. prie Karoliniškių poliklinikos įvykęs piketas direktorės Jelenos Kutkauskienės persekiojamai profesinės sąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei palaikyti ne tik neprivertė darbdavio (Vilniaus miesto savivaldybės) atstovės bent jau sudaryti sveikatai tinkamas darbo sąlygas, bet ir „įkvėpė” poliklinikos direktorę naujam puolimui.
Liepos 30 d., 14.20 val., A. Kavaliauskaitė poliklinikos direktorei įteikė raštą „Dėl darbo drabužių“, kuriame prašoma „nedelsiant išduoti darbo saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimus atitinkančius medvilninius darbo drabužius ir sudaryti nekenksmingas sveikatai sąlygas“.
Liepos 25-ąją videostudija “SLAPTAI” dalyvavo prie Karoliniškių poliklinikos surengtame pikete. Piketo dalyviai demonstravo paramą šioje Vilniaus gydymo įstaigoje dirbančiai profesinių sąjungų aktyvistei Albinai Kavaliauskaitei.
Videostudija “SLAPTAI” skelbia videoreportažą, pasakojantį, kokius reikalavimus Karoliniškių poliklinikos vadovybei įteikė į protesto piketą susirinkusieji profsąjungų atstovai, dėl ko piktinosi poliklinikos pacientai, ką apie savo darbo sąlygas mananti pati Albina KAVALIAUSKAITĖ. Mūsų žurnalistas turėjo galimybę nusileisti net į Karoliniškių poliklinikos požemius, kuriuose įrengtas A.Kavaliauskaitės persirengimo kambarys…
Beje, Karoliniškių poliklinikos vadovybė nepanoro susitikti su piketuotojais.
Iš Vilniaus miesto gyventojų ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” mitingo, įvykusio 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dieną, rezoliucijos. Rezoliucijos pavadinimas: “dėl didelių šildymo kainų”.
Jau trečią kadenciją Artūras Zuokas, būdamas Vilniaus meru, netesi pažado rinkėjams bene pačiu aktualiausiu klausimu – sumažinti šilumos ir karšto vandens kainas. Beveik prieš dešimt metų mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti “Rubikon Gruop” (dabar – ICOR), garantuojant gyventojams atpiginti centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas. Deja, pažadai ir liko pažadais. Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus A.Zuokas vėl apsimelavo, pažadėjęs šildymo kainą sumažinti mažiausiai 20 proc. Deja, šilumos ir karšto vandens kainos nesumažėjo.
Maža to, vos tapęs meru A.Zuokas sugebėjo taip įtakoti kai kuriuos Vilniaus miesto tarybos narius, kad 2011 m. birželio 13 d. taryba suteikė leidimą perleisti Vilniaus savivaldybei priklausantį “Vilniaus energijos” akcijų paketą neaiškios kilmės Prancūzijos įmonei SVD22 (Societe Valmy Defense 22) tik su 37 eurų įstatiniu kapitalu. Kokių aktyvių veiksmų tuo metu ėmėsi A.Zuokas, Vilniaus gyventojai nepamiršo.
Aiškėja, kad ši nauja Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė ims milijoninę paskolą iš banko, t.y. visi vilniečiai taps banko įkaitais. Bus įkeisti Vilniaus šilumos tinklai ir už tai paimta paskola panaudota tik jiems žinomais tikslais. Mūsų akivaizdoje gimsta nusikalstamas “Snoras-2”. Vilniečiai negali tylėti ir nieko neveikti. Visomis įmanomomis priemonėmis privalome pasipriešinti akivaizdžiai vykdomam nusikaltimui. Vilnius privalo pasinaudoti Ukmergės miesto pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už miesto gyventojų interesus. Ukmergės miesto gyventojai ir savivaldybė, veikdami kartu ir susigrąžinę šilumos tinklus, sugebėjo vien tik tokiu veiksmu atpiginti šildymo kainą 5 centais už 1 kw ir teigia, kad dar ne visi rezervai panaudoti.
Mitingo dalyviai yra įsitikinę, kad komunalinių paslaugų sfera privalo priklausyti savivaldybei ir negali būti pasipelnymo šaltiniu atskiriems asmenims ar bendrovėms. Valstybė savo nuosavybėje privalo išsaugoti energetiką, vandens, šilumos tiekimą, komunalines paslaugas, infrastruktūros įmones ir natūralias monopolijas.
Mes, vilniečių mitingo dalyviai ir Lietuvos gelbėjimosi aljansas, vienijantis šešiolika nevyriausybinių visuomeninių organizacijų,
Reikalaujame:
Vilniaus miesto gyventojų rinktos savivaldybės tarybos narių:
Nedelsiant pradėti ir įvykdyti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su “Vilniaus energija”;
Sugrąžinus Vilniaus šilumos tinklus teisėtam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su LR Vyriausybe inicijuoti bendro savivaldybių ir valstybės šilumos tinklų holdingo steigimą.
Prašome:
Valstybės Kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ekonominės policijos atlikti kompleksinį patikrinimą dėl nuomininkų veiklos skaidrumo, šildymo kainų nustatymo pagrįstumo. Išsiaiškinti, ar “Vilniaus energijos” akcijų perleidimu nėra padarytas nusiklatimas. Užkirsti kelią galimam neteisėtam Vilniaus šilumos tinklų įkeitimui bankui. Mitingo dalyviai pritaria Tautos ateities forumo iniciatyvai rinkti vilniečių parašus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir siūlo šią akciją tęsti.
Priimta bendrame vilniečių ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” 2011 m. lapkričio 30 d. mitinge.
Šiandien portalo “Slaptai” svečias – buvęs ilgametis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Dr. A.Matulevičius dabar vadovauja visuomeniniam judėjimui “Tautos ateities forumas” (TAF). A.Matulevičius taip pat yra didelį populiarumą sulaukusios knygos “Valstybės valdymo užkulisiai” autorius. Spalio 25 dieną TAF vadovas su keliomis kitomis visuomeninėmis organizacijomis rengia piketą prie LR Konstitucinio Teismo. Bus viešai piktinamasi dėl Konstitucinio Teismo neleistinų veiksmų griaunant lietuviškąją šeimą kaip mūsų tautos ir valstybės egzistencinį pagrindą.
Su Tautos Ateities Forumo vadovu Algimantu Matulevičiumi kalbasi portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
