Europa. Slaptai.lt nuotr.
Strasbūras, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Korupcijos skandalo krečiamo Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola pirmadienį paskelbė inicijavusi „skubią procedūrą“ dviejų neįvardytų parlamentarų neliečiamybei atšaukti.
EP neatskleidė šių politikų pavardžių, tačiau naujienų agentūra AFP cituoja Belgijos teisėsaugos pradėtam tyrimui dėl įtariamos korupcijos artimus šaltinius, kurie teigė, kad tai yra italas Andrea Cozzolino ir belgas Marcas Tarabella.
Gruodį Belgijos policija pranešė pradėjusi tyrimą dėl spėjamo kyšininkavimo, pinigų plovimo ir prekybos poveikiu su viena Persijos įlankos valstybių. Iš viso buvo sulaikyti šeši asmenys, tarp jų – dabar jau buvusi EP vicepirmininkė Eva Kaili. Parlamentas iš jos atėmė visus įgaliojimus ir atsakomybes.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Briuselis, gruodžio 27 d. (AFP-ELTA). Belgijos prokurorai antradienį pranešė, kad du pagrindiniai įtariamieji, susiję su didelio atgarsio sulaukusiu tyrimu dėl korupcijos Europos Parlamente, liks sulaikyti mažiausiai dar kelias savaites.
Per Briuselio Teisingumo Teismo Kaltinimų kolegijos posėdį buvęs europarlamentaras 67 metų italas Pieras Antonio Panzeri prašė atidėti jo apeliaciją dėl suėmimo bent iki sausio 17 d., sakoma pranešime.
Iš pradžių buvo tikimasi, kad kitas kaltinamasis Niccolo Figa-Talamanca bus paleistas pritaikius elektroninį stebėjimą, tačiau teismas nusprendė pratęsti jo kardomąjį kalinimą.
Pasak tokiu sprendimu nusivylusios jo advokatės Barbaros Huylebroek, „tai truks mėnesį“.
Abu kaltinami „nusikalstamu organizavimu, korupcija ir pinigų plovimu“, susijusiu su įtariamu Kataro, Persijos įlankos monarchijos, bandymu paveikti Europos Sąjungos politiką. Kataras kaltinimus neigia.
Dar dviem kaltinamiesiems – aukštas pareigas ėjusiai Europos Parlamento narei iš Graikijos 44 metų Evai Kaili ir jos partneriui italui Francesco Giorgi, parlamente dirbusiam padėjėju, – taip pat pateikti kaltinimai ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Visi keturi buvo suimti anksčiau šį mėnesį, kai Belgijos policija atliko apie 20 kratų Europos Parlamento narių, lobistų ir darbuotojų namuose bei biuruose. Per reidus konfiskuota mažiausiai 1,5 mln. eurų grynųjų, kilęs skandalas šokiravo ES sluoksnius Briuselyje.
Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Pareigūnai, tiriantys galimą oligarchų nusikalstamą veiklą, sulaikė turtingą Rusijos verslininką jo daugybės milijonų vertės namuose Londone.
58 metų vyrą, kurio tapatybė neskelbiama, ketvirtadienį sulaikė Nacionalinė nusikaltimų agentūra (NCA) dėl įtariamų nusikalstamų veikų, įskaitant pinigų plovimą, sąmokslą apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir susimokymą melagingai liudyti.
Netoliese buvo sulaikytas rezidencijoje dirbantis 35 metų vyras, įtariamas pinigų plovimu ir trukdymu pareigūnui, kai buvo pastebėtas išeinantis su maišu, kuriame buvo tūkstančiai svarų sterlingų grynaisiais.
Trečiasis 39 metų vyras, buvęs dabartinės verslininko partnerės vaikinas, buvo sulaikytas savo namuose Pimlike, Londone, už nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir sąmokslą sukčiauti.
NCA nurodė, kad brangioje verslininko nuosavybėje Londone surengtoje operacijoje dalyvavo daugiau kaip 50 pareigūnų, per kratą konfiskuoti skaitmeniniai įrenginiai ir didelis kiekis grynųjų.
Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.
NCA generalinis direktorius Graeme’as Biggaras sakė, kad „tik šiais metais įsteigta NCA kovos su kleptokratija grupė sėkmingai tiria galimą oligarchų, jiems padedančių ir juos įgalinančių profesionalių paslaugų teikėjų bei su Rusijos režimu susijusių asmenų nusikalstamą veiklą“.
Visi trys sulaikytieji paleisti už užstatą.
NCA teigimu, tai naujausia operacija, atlikta siekiant sužlugdyti korumpuotų tarptautinio verslo veikėjų ir jų įgalintojų veiklą, agentūrai beveik 100 kartų pavyko pašalinti arba sumažinti nusikalstamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo elito grėsmę, įskaitant glaudžiai su sankcionuotais rusais susijusių asmenų sąskaitų įšaldymą. „Tarptautiniu mastu NCA padėjo įšaldyti daugybę nekilnojamojo turto, aštuonias jachtas ir keturis orlaivius“, – teigė NCA.
Graikijos vėliava
Atėnai, rugpjūčio 6 d. (AFP-ELTA). Graikija išdavė Jungtinėms Valstijoms pinigų plovimu kaltinamą Rusijos kompiuterių specialistą, dirbusį kriptovaliutų biržoje „BTC-e“, praėjus kelioms valandoms po jo paleidimo iš Prancūzijos kalėjimo, penktadienį pranešė jo advokatė.
Aleksandras Vinnikas „buvo įlaipintas į privatų lėktuvą ir išskraidintas į JAV“, nė neleidus jam pateikti prieglobsčio prašymo Graikijoje, sakė Zoe Konstantopoulou. Pasak sbyla Prancūzijoje susipažinusio šaltinio, A. Vinnikas buvo perduotas Graikijos valdžiai ketvirtadienio popietę, praėjus vos kelioms savaitėms, kai Paryžiaus kasacinis teismas patvirtino jo penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už pinigų plovimą.
43 metų A. Vinnikas pastaruosius dvejus metus buvo laikomas suimtas Prancūzijoje, prieš tai išduotas Graikijos. Dviejų vaikų tėvas seniai įsivėlęs į teisinius ginčus tarp Graikijos, Prancūzijos, Rusijos ir JAV. A. Vinniko advokatas prancūzas Fredericas Belot sakė, kad Vašingtonas darė didelį spaudimą dėl jo kliento ekstradicijos, jis išsiųstas į San Franciską per Bostoną, Jungtinėse Valstijose jam gresia 55 metai kalėjimo.
„Esame pasipiktinę nedraugiškais Graikijos valdžios veiksmais, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pažadėjusi ginti A.Vinniko interesus. – Rusijos diplomatai darys viską, kad apgintų pagrįstas jo teises ir interesus“. Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Iš pradžių A. Vinnikas buvo suimtas 2017 m. liepą šiauriniame Graikijos turistiniame Chalkidikės kurorte. Prasidėjo ilgai trukusios teisminės procedūros, Graikija nagrinėjo susikertančius ekstradicijos prašymus ir galiausiai priėmė sprendimą Prancūzijos naudai. 2020 m.
Prancūzijos teismas nuteisė A. Vinniką penkerius metus kalėti už pinigų plovimą, bet išteisino dėl kaltinimo apgauti beveik 200 žmonių naudojant išpirkos reikalaujančią programinę įrangą. Birželio mėnesį nuosprendį patvirtino Prancūzijos kasacinis teismas.
JAV pateikė A. Vinnikui 21 kaltinimą, tarp jų tapatybės vagyste ir prisidėjus prie prekybos narkotikais bei pinigų plovimu. Rusijoje jis ieškomas dėl mažesnių kaltinimų sukčiavimu, suma siekia vos 9500 eurų.
Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Valstybės, taikydamos pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reguliavimus finansų institucijoms, šioms užkrauna prievoles, kurias iš tiesų turėtų vykdyti teisėsauga, mano rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas. Verslininkas pastaraisiais metais tiek Europoje, tiek ir visame pasaulyje valstybių taikomus reguliavimus vadina prievarta prieš finansines institucijas.
„Valstybės yra pasirinkusios kelią, kurį aš vadinu atviru finansinių institucijų reketu. Bankams, draudimo kompanijoms, fondams, finansų institucijoms yra sakoma: arba jūs užtikrinkite, kad nebūtų teroristų pinigų plovimo ir t.t., arba mes jus bausime ir atimsime visas licencijas“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė I. Laursas.
Verslininkas pabrėžia, kad įmonių finansavimas ar sąskaitos atidarymas banke yra visiškai skirtingas procesas nei kliento įgyto turto teisėtumo tikrinimas.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra bandymas paversti tradicinius, didžiuosius fundamentinius finansinius žaidėjus policininku, atliekančiu valstybės darbą. Tikrinti, ar pinigai sąskaitoje yra teisėtai ar neteisėtai uždirbti, neturėtų būti banko prievolė. Čia yra kitas procesas. Tai yra teisėtvarkos, o ne finansinio žaidėjo klausimas, bet valstybėms patogiau reikalauti to iš finansinio žaidėjo“, – mano jis.
Kontrolė
Pasak „Nexture Ventures“ vadovo, valstybės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, pasirinko eiti lengviausiu keliu, tiesiog sugriežtinant finansinių institucijų reguliavimą. Dėl pradėtų taikyti reikalavimų, I. Laurso teigimu, bankai ir kitos įstaigos neretai atsisako pradėti bendradarbiavimą su tam tikrais netipiniais verslais, kadangi dėl biurokratinių reikalavimų kylantys kaštai yra tiesiog per dideli.
„Priežiūros institucijos labai griežtai žiūri į amerikietiškų kompanijų finansų kontrolę. Jeigu kalbame apie kokį nors Lietuvos banką, tai atitikti visus biurokratų reikalavimus, keliamus pinigų pervedimui iš Amerikos į Lietuvą, yra misija neįmanoma arba kaštai yra tiesiog per brangūs. Bankui paprasčiau atsisakyti aptarnauti“, – aiškino verslininkas, kartu pridurdamas, kad dėl keliamų biurokratinių reikalavimų vienai įmonei, norint pradėti veiklą Lietuvoje, būtų reikėję finansų įstaigai pateikti buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo asmens tapatybės dokumento kopiją.
„Viena iš biurokratinių prievolių yra atsekti galutinį naudos gavėją. Realybėje tai reiškia, kad jeigu į tave investuoja koks nors amerikietiškas fondas ar kompanija, tai reikia fiziškai pristatyti notaro patvirtintus pasus visų piliečių, kurie stovi už to fondo. Kuo didesni fondai, tuo svarbesni žmonės stovi už to fondo. Vienas startuolis turėjo pristatyti notaro patvirtintą Trumpo paso kopiją, nes jis stovėjo už fondų, kurie norėjo į Lietuvą investuoti didelius pinigus“, – sakė I. Laursas. Policijos automobiliai. Slaptai.lt fotografija
Finansinė sistema netinkama investicijoms
Anot I. Laurso, dėl itin griežtų finansinės priežiūros taisyklių, bankai suvaržo net ir smulkius verslo atsiskaitymus.
„Šiandien pervesti pinigą iš kažkur į kažkur yra loterija. Ir nesvarbu suma, ir mikrosumos dingsta, nepasirodo, užšaldomos. Nes kai bankus verčia ir grasina nubausti ar kitaip paveikti, bankai atsisako dirbti – tiesiog neaptarnauja smulkių, netipinių verslų ar investuotojų“, – sakė I. Laursas.
„Neduok Dieve, turi amerikietišką pasą, nesvarbu, kad Lietuvoje gyveni, (…) esi vienas iš tūkstančio, dėl tavęs bankui reikia vykdyti priežiūrą, susijusią su Amerika, ir viskas. Pasekmės labai baisos“, – sako jis.
Pinigai. Slaptai.lt foto
Verslininko teigimu, smulkus verslas ir mažesnio kapitalo investuotojai dėl to neturi galimybių užsitikrinti finansavimą, esą aptarnauti smulkesnius rinkos žaidėjus investiciniams fondams dėl galiojančių griežtų procedūrų tiesiog finansiškai neapsimoka. Anot jo, Lietuvoje retai aptarnaujamos mažesnės nei 100 tūkst. eurų investicijos.
„Tai yra nuostolinga, nes kai reikalaujama tiek biurokratijos, patikrinimų ir priežiūros, išlaikyti atskirus etatus, vykdyti atskirą kontrolę pasirodo, kad smulkūs klientai yra labai nuostolingi, atsisakoma juos aptarnauti ir viskas“, – sako I. Laursas.
Pasak jo, pinigų pervedimai iš užsienio į Lietuvą yra itin apsunkinti. Kai kurios šalys yra diskriminuojamos, pavyzdžiui, Lietuva atmetė 300 mln. eurų vertės investicijas iš Indijos dėl neva abejotinos indiškų lėšų kilmės.
„Finansinė sistema ne tik kad netinkama investicijoms, bet dar priešinasi joms. Tad ir negalima stebėtis, kad jos nevyksta“, – apibendrino verslininkas.
Swedbank. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Buvusi Švedijos banko „Swedbank“ vadovė Birgitte Bonnesen bus teisiama dėl kaltinimų sukčiavimu ir manipuliavimu rinka, antradienį pranešė teisėsaugos pareigūnai.
B. Bonnesen buvo atleista iš pareigų 2019 metais, kilus įtarimams, kad bankas Estijoje vykdė pinigų plovimą.
Teisėsaugos institucijos mano, kad B. Bonnesen bandė nuslėpti banko vykdomą pinigų plovimą Švedijoje, paskleisdama „tyčia arba dėl didelio aplaidumo… melagingą informaciją apie banko priemones, skirtas užkirsti kelią, aptikti, blokuoti ir pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo (jo) operacijose“, – sakoma tyrimui vadovaujančio prokuroro Thomaso Langroto pranešime.
2019 metais Švedijos transliuotojo SVT tiriamosios žurnalistikos laidos sukurtame dokumentiniame filme buvo teigiama, kad iš „Swedbank“ sąskaitų į Baltijos šalis buvo nukreipta mažiausiai 40 mlrd. kronų (3,9 mlrd. eurų) vertės įtartinų operacijų.
Kilus tokiems įtarimams B. Bonnesen nebegalėjo eiti „Swedbank“ vadovės pareigų ir buvo atleista.
Švedijos finansų reguliavimo institucija kitais metais skyrė bankui maždaug 360 mln. eurų baudą ir perspėjo laikytis kovos su pinigų plovimu įstatymų.
B. Bonnesen advokatas sakė, kad ji neigia visus jai pateiktus kaltinimus.
Už sukčiavimą sunkinamomis aplinkybėmis numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Ispanijos policija
Ispanijos policija, bendradarbiaudama su kolegomis iš Italijos ir Europos policijos agentūra Europolu, Tenerifės Kanarų saloje suėmė 106 įtariamuosius, susijusius su pinigų plovimu Italijos mafijai.
Manoma, kad gauja įvairioms mafijos grupuotėms pavertė legaliais pinigais daugiau nei 10 milijonų eurų vertės lėšas. Šie milijonai daugiausia buvo gauti iš internetinių sukčiavimo schemų, kurias mafija taikė tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Airija, Italija, Lietuva ir Ispanija, pirmadienį pranešė policija. Taip pat rasta 400 marihuanos augalų plantacija.
Be kita ko, įtariamieji kaltinami naryste nusikalstamoje organizacijoje, sukčiavimu, prekyba narkotikais, pinigų plovimu, pagrobimu, klastojimu, užpuolimu, turto prievartavimu, prievarta, apiplėšimu ir neteisėtu ginklų laikymu.
Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf. EPA – ELTA nuotr.
Teisėsaugos institucijoms surengus tarptautinę organizuotų nusikaltėlių sulaikymo operaciją, Švedijoje ir Suomijoje buvo suimta apie 250 asmenų. Tam buvo naudojami slapta infiltruoti šifruoti telefonai, antradienį pranešė valdžios institucijos.
Iš viso 16-oje šalių buvo sulaikyta daugiau nei 800 asmenų. 155 areštai buvo susiję su Švedijoje atliktais tyrimais, o dar 100 žmonių buvo suimti Suomijoje. Taip pat Australija pranešė, kad sulaikė daugiau nei 200 žmonių.
„Vakar anksti ryte Švedijos policija kartu su žvalgybininkais įvykdė vieną iš didžiausių visų laikų operacijų prieš smurtinius nusikaltimus ir narkotikų tinklus“, – Europolo organizuotoje spaudos konferencijoje sakė Švedijos policijos žvalgybos vadovė Linda Staaf.
Švedija daugelį metų stengėsi kovoti su augančiu nusikalstamumu ir nusikalstamomis grupuotėmis, dėl kurių ėmė daugėti mirtinų susišaudymų bei sprogdinimų šiaip taikioje šalyje.
Naudodamiesi JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) tarp nusikaltėlių slapta išplatintais telefonais, kuriuose buvo įdiegta speciali ANOM programėlė, teisėsaugos pareigūnai galėjo sekti nusikalstamo pasaulio atstovų susirašinėjimus maždaug šimte šalių, šiems planuojant narkotikų, ginklų, pinigų plovimo sandėrius, taip pat žmogžudystes.
Šiaurės šalyse sulaikyta daugiau kaip 250 nusikaltėlių. EPA-ELTA nuotr.
Iš visų 12 000 ANOM vartotojų Švedijos policija turėjo prieigą prie maždaug 1 600 paskyrų ir galiausiai atrinko apie 600 žmonių. Naudodamasi šia informacija, kaip sakė L. Staaf, Švedijos policija sugebėjo „užkirsti kelią daugiau nei 10 planuojamų žmogžudysčių Švedijos teritorijoje.“
Tuo tarpu Suomijos policija antradienį paskelbė, kad per operaciją atliktų plataus masto reidų metu buvo suimta beveik 100 asmenų ir konfiskuota „daugiau nei 500 kilogramų narkotikų, dešimtys ginklų ir šimtai tūkstančių eurų grynaisiais.“
Per reidus sostinės regione taip pat buvo konfiskuoti dideli kiekiai kanapių ir automatinių ginklų, pietiniame Tamperės mieste buvo aptiktos dirbtuvės, „kuriose buvo naudojami 3D spausdintuvai šaunamųjų ginklų komponentams gaminti“, – pranešė policija.
Kaimyninėje Norvegijoje iš viso buvo areštuoti devyni asmenys.
Darbą pradeda Europos prokuratūra. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Birželio pirmąją darbą pradeda Europos prokuratūra. Pirmoji viršvalstybinė prokuratūra bus atsakinga už nusikalstamų veikų, susijusių su Europos Sąjungos biudžeto sukčiavimais ir pasisavinimais, tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu bei valstybiniu kaltinimu. Tokie nusikaltimai apima kelių rūšių sukčiavimą, sukčiavimą PVM srityje, kai padaroma daugiau nei 10 milijonų eurų žala, pinigų plovimą, Europos Sąjungos fondų lėšų pasisavinimą, aktyviąją / pasyviąją korupciją.
Ši nauja Europos Sąjungos įstaiga taip pat galės tirti bet kokią kitą neteisėtą veiklą, kuri yra neatsiejamai susijusi su ES biudžetui kenkiančiais nusikaltimais, ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą saugant Europos Sąjungos turtą, pajamas ir išlaidas.
Europos prokuratūra tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą vykdys visiškai nepriklausomai nuo Europos Komisijos, kitų ES institucijų ir įstaigų, taip pat nuo valstybių narių. Iki šiol šias nusikalstamas veikas tyrė ir baudžiamąjį persekiojimą vykdė tik nacionalinės institucijos, tačiau jos galėdavo veikti tik savo valstybių teritorijose. Europos prokuratūra, vykdydama baudžiamąjį persekiojimą, bendradarbiaus su Eurojustu, OLAF ir Europolu.
Tikimasi, kad ilgainiui Europos prokuratūra tirs apie 3 tūkst. bylų per metus. Susitarimą dėl Europos prokuratūros bendrijos narės pasiekė 2017 metais. Į ją pirmajai kadencijai buvo paskirti 22 Europos prokurorai.
Lietuvos Europos prokuroras buvęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras Tomas Krušna, kuris turi daugiau nei 20 metų prokuroro stažą, dirbo įvairiose prokuratūros grandyse, prieš tai jis ėjo Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pareigas, dirbo kovos su sukčiavimu tarnyboje OLAF.
Trys Europos deleguotieji prokurorai, kurie betarpiškai funkcijas vykdys savarankiškame biure Lietuvoje. Tai buvę Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Jolita Kančauskienė ir Vytautas Kukaitis bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gedgaudas Norkūnas.
Lietuvoje dirbsiantys prokurorai penkerių metų kadencijai yra įdarbinti Europos prokuratūroje specialiaisiais patarėjais, Lietuvoje turi nacionalinio prokuroro statusą ir veiks Europos prokuratūros vardu. Jie turės tokius pačius įgaliojimus, kaip ir nacionaliniai prokurorai.
Europos Prokuratūrai vadovauja vyriausioji Europos prokurorė Laura Kovesi, kuri kartu su 22 Europos prokurorais dirbs Liuksemburge. Kitose Europos prokuratūros veikloje dalyvaujančiose bendrijos šalyse iš viso dirbs 140 Europos deleguotųjų prokurorų.
Aivaras Lembergas. Youtube.com
Po daugiau kaip dešimtmetį trukusio teismo proceso Latvijoje dėl korupcijos į kalėjimą sėda vienas įtakingiausių politikos atstovų. Rygos teismas pirmadienį skyrė penkerių metų laisvės atėmimo bausmę nuo 1988 metų Ventspilio mero pareigas einančiam Aivarui Lembergui.
Turtingas verslininkas pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir pinigų plovimo – ir suimtas iš karto perskaičius nuosprendį.
A. Lembergui taip pat skirta 20 000 eurų bauda ir konfiskuotas jo turtas. Paskelbus nuosprendį, baigėsi 2007 metais pradėtas procesas prieš 67-erių politiką, kuris ketina nuosprendį skųsti ir vadina jį politiniu susidorojimu.
Politikas kaltinamas beveik 40 veikų – už beveik pusę jis pripažintas kaltu. A. Lembergas visus kaltinimus neigia. Nuteisti ir jo sūnus bei vienas verslo partneris.
A. Lembergas laikomas vienu turtingiausių Latvijos žmonių. Jis keliskart kandidatavo į ministro pirmininko postą kaip Žaliųjų ir valstiečių sąjungos atstovas. Teigiama, kad jis turi nedeklaruotų akcijų pagrindinėse šalies įmonėse.
JAV 2019 metų pabaigoje paskelbė sankcijas A. Lembergui.
Ispanijos nacionalinė policija per operaciją prieš „rusų mafijos“ pinigų plovimą sulaikė 23 žmones. Tai trečiadienį pranešė šalies teisėsaugos institucijos.
Gautomis žiniomis, tarp sulaikytųjų – aštuoni Rusijos piliečiai, du ukrainiečiai, vienas kazachas, vienas alžyrietis, taip pat Ispanijos piliečiai.
Pasak pareigūnų, „nusikalstama organizacija planavo perimti svarbiausių Ispanijos ekonomikos sričių kontrolę ir įsiskverbti į valstybines įstaigas“ su teisininkų, valdininkų, politikų, verslininkų ir programišių pagalba.
Tyrimas buvo pradėtas dar 2013 metais, pastebėjus, kad rusų mafija suaktyvino savo veiklą Ispanijoje ir pinigus, gautus iš savo nusikalstamos veiklos visame pasaulyje, investuoja į verslą šioje šalyje, pirmiausia – į diskotekas, restoranus ir nekilnojamąjį turtą Ispanijos pajūryje.
Per kratas konfiskuota ginklų, 300 tūkst. eurų grynaisiais, briliantų, užblokuota daug sąskaitų bankuose. „Tai didžiausias tyrimas prieš mafiją iš Europos rytų, atliktas mūsų šalyje per pastaruosius 10 metų“, – pabrėžė Ispanijos policijos atstovai.
Pinigai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį svarstys ketinimą Lietuvoje įsteigti viešąją įstaigą Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą.
Centru bus siekiama užtikrinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, koordinuojant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir rizikų valdymą.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) numatoma įtraukti į viešosios įstaigos veiklą sudarant bendradarbiavimo sutartį.
Kaip teigiama Vyriausybės pažymoje, pastaruoju metu dėl Šiaurės ir Baltijos šalių regione kilusių pinigų plovimo skandalų atsirado didelis viešojo ir privataus sektorių poreikis kelti kompetenciją pinigų plovimo prevencijos srityje bei bendradarbiauti ir operatyviai keistis informacija valdant rizikas.
Centro veikla bus finansuojama Lietuvos banko ir privataus sektoriaus atstovų metiniais įnašais. Valstybės įnašas – 30 tūkst. eurų iš Finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų.
Pinigų plovimo prevencijos įgyvendinimą Lietuvoje atlieka devynios institucijos: Lietuvos bankas, Kultūros paveldo departamentas, Lošimų priežiūros tarnyba, Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai, „Lietuvos prabavimo rūmai“ ir FNTT.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskirta Jungtinių Tautų (JT) įsteigtos Aukšto lygio komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (Financial Accountability, Transparency and Integrity – FACTI), vadove.
FACTI komisiją kovo mėnesį įsteigė JT Generalinės Asamblėjos ir JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) prezidentai. Komisija sieks užkirsti kelią tokiems globaliems finansiniams nusikaltimams kaip mokesčių vengimas, pinigų plovimas ir korupcija.
Ši komisija, kurios nariai – įvairių šalių politikai, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir nepriklausomo sektoriaus atstovai, rengs rekomendacijas, kaip įveikti tarptautinės institucinės ir teisinės sistemos, susijusios su finansine atskaitomybe ir skaidrumu, spragas bei pažeidžiamumą.
COVID-19 pasekmės artimiausiu metu dar labiau padidins iššūkius globaliam finansų pasauliui ir pareikalaus dar didesnių pastangų kovojant su finansiniais nusikaltimais.
Kartu su prezidente D. Grybauskaite FACTI komisijai vadovauja buvęs Nigerijos ministras pirmininkas dr. Ibrahimas Mayaki.
Pinigų plovimo skandalas ir su juo susijęs smūgis „Swedbank“ reputacijai turi būti įveikti, tačiau tam būtina išsiaiškinti problemų esmę, Taline kalbėjo naujasis „Swedbank“ valdybos pirmininkas Goranas Perssonas.
„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.
Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.
„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.
Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.
Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė pasipiktinimą tuo, kaip „Swedbank“ tvarkėsi su kaltinimais pinigų plovimu, ir pareiškė, kad tai gali sukelti pavojų tiek finansų rinkoms, tiek ir pačios Švedijos reputacijai.
„Esu pasipiktinęs tuo, kaip prastai „Swedbank“ tvarkėsi su šia situacija“, – Švedijos televizijai TV4 sakė P. Bolundas.
Kitame interviu televizijai „DiTV“ jis patikino, kad „Swedbank“ grupės vadovės atleidimo nepakaks susitvarkyti su skandalu, kuris esą kenkia tiek pasitikėjimui banku, tiek ir visa Švedija.
„Jie turėjo bendradarbiauti su institucijomis, užuot darę visiškai ką kita, ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai kelia pavojų pasitikėjimui „Swedbank“ ir finansų sistema bei visos Švedijos reputacijai“, – kalbėjo ministras.
ELTA primena, kad ketvirtadienį B. Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.
Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Išvakarėse Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekdama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informaciją neteisėtais būdais.
Šio mėnesio viduryje naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, įvardijo didelę sumą. Per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Šią savaitę buvo atskleista naujos informacijos, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas trečiadienio komiteto posėdyje teigė gavęs atsakymą iš Švedijos parlamento, kad švedų televizijos paviešinta informacija apie galimus skandinavų bankų pinigų plovimus nėra iš piršto laužta.
„Vakar susisiekiau su Švedijos parlamento finansų komitetu, kurie, kiek girdėjau, planuoja daryti klausymus ta tema. Tie klausymai jau yra įvykę, jie buvo uždari, bet dalį informacijos man atsiuntė. Daugiausia apie „Swedbank“, bet buvo ir „Danske“, „Nordea“ bankai minimi. Kažkiek minimas ir SEB bankas, bet ne skaičių, o bendravimo su juo prasme.
Atėjo patvirtinimas dar iš Finansų komiteto biuro, kad informacija, kuri buvo pranešta švedų televizijos vasario 20 d. ir 27 d., yra patvirtinta. Jai nėra didelių prieštaravimų, žiūrint iš to, kiek pristatė, o pristatė dvi – Finansų inspekcija ir Finansų ministerijos specialusis sekretorius“, – komiteto posėdyje teigė S. Jakeliūnas.
BFK pirmininkas taip pat patvirtinto, kad balandžio 3 d. yra suplanuotas uždaras susitikimas su Lietuvos banku dėl galimų bankų pinigų plovimo atvejų.
„Balandžio 3 d. yra suplanuotas komiteto susirinkimas su Lietuvos banku, tikriausiai uždaras, pakviesime ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT). Lietuvos bankas yra informuotas, įvardinau preliminarius dalykus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė S. Jakeliūnas.
ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.
Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai.
Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais.
Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.
Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC).
Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.
Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“, esą bankas yra susijęs su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, yra labai rimti, pareiškė Švedijos finansų inspekcija (FI), o žymus kovotojas su pinigų plovimu, raginęs iškelti bylas „Danske“ bankui, Billas Browderis patvirtino į teismą paduosiantis „Swedbank“, praneša „Reuters“.
Swedbank
FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.
„Atskleista informacija yra labai rimta ir bus įtraukta į dabartinius ir ateityje įgyvendinamus FI priežiūros veiksmus“, – pranešime teigė Finansų inspekcijos direktorius Erikas Thedeenas.
„Artimiausiu metu bankų priežiūrą aptarsime su trijų Baltijos šalių priežiūros institucijomis“, – sakė E. Thedeenas.
Tuo tarpu B. Browderis, investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ generalinis direktorius, anksčiau aktyviai raginęs valstybes iškelti bylas dėl pinigų plovimo „Danske“ bankui, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino paduosiantis į teismą „Swedbank“.
„Mano tikslas yra paduoti „Swedbank“ į teismą“, – „Reuters“ sakė B. Browderis, tačiau neatskleidė, kada jo skundas bus pateiktas teisėsaugai.
Analitikų teigimu, viena didžiausių grėsmių „Swedbank“ yra kriminalinis skundas iš B. Browderio, kadaise vieno didžiausių turto valdytojų Rusijoje. Dabar B. Browderis yra vienas aršiausių kovotojų su pinigų plovimu ir korupcija.
Investicijų banko „Jefferies“ analitikai tvirtino, kad „Swedbank“ gali sulaukti tiek B. Browderio skundų, tiek ir Jungtinių Valstijų institucijų tyrimo.
Tuo tarpu „Alecta“, trečias pagal dydį „Swedbank“ akcininkas su 5 proc. akcijų paketu, ketvirtadienį pareiškė susisiekęs su „Swedbank“ vadovybe ir sulaukęs patikinimų, kad bankas mano, jog elgėsi tinkamai.
„Sekame įvykių eigą ir nuolat bendraujame su „Swedbank“, – sakė „Alecta“ verslo valdymo pareigūnas Ramsay Bruferis.
„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje 13.35 val. vietos laiku (14.35 val. Lietuvos laiku) krito net 8,82 proc. iki 166 Švedijos kronų. Skandinavijos konkurentų – SEB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ – akcijų kaina taip pat smuko atitinkamai 2,9, 0,3 ir 2,9 proc.
Trečiadienį Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas teigė, kad kaltinimai „Swedbank“ gali pakenkti Švedijos bankininkystės sektoriaus reputacijai.
Su P. Bolundu visiškai nesutiko „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri patikino esanti tikra dėl banko veiksmų kovojant su pinigų plovimu.
„Kai aptinkame įtartinus mokėjimus ar įtartinus bet kokio pobūdžio veiksmus, atliekame atidžius patikrinimus ir, kur tai yra reikalinga, pranešame apie veiksmus atitinkamoms institucijoms“, – teigė ji.
Tačiau, pripažino B. Bonnesen, jis negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.
Danske bankas. Slaptai.lt nuotr.
Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.
„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų tarp 2008 ir 2015 m., cituodama Estijos centrinio banko pranešimą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Estiją krečia skandalas dėl įtarimų, kad bankai, tarp jų – „Danske“ bankas, plovė pinigus iš Rusijos, Moldovos ir Azerbaidžano per žmonių, negyvenančių Estijoje, banko sąskaitas. Iš viso, įtariama, galimai pinigų plovimo tikslais vykdyti Estijos užsienio mokėjimai 2008-2015 m. laikotarpiu sudarė apie 200 mlrd. eurų.
„Statistika akivaizdžiai rodo, kad didžiąją dalį šalyje vykdytų užsienio mokėjimų vykdė būtent „Danske“ bankas“, – teigiama centrinio banko pranešime.
Pasak centrinio banko, daugiausia užsienio mokėjimų Estijoje „Danske“ bankas įvykdė 2013 m. Šie mokėjimai sudarė 29,8 mlrd. eurų, arba 41,3 proc. visų užsienio mokėjimų tais metais.
Anksčiau spalį Estijos centrinis bankas skelbė, kad iš viso tarp 2008 ir 2017 m. bankai Estijoje įvykdė užsienio mokėjimų už daugiau nei 1 trln. dolerių.
2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.
„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.
Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.
2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.
„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.
Samdomas žudikas
Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.
Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.
Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.
Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.
Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.
Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai, iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.
FSB emblema
Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.
„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.
Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.
„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma
Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.
Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.
Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.
„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“
Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.
Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.
Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.
Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.
Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.
„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.
„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.
