Pinigų plovimo skandalas ir su juo susijęs smūgis „Swedbank“ reputacijai turi būti įveikti, tačiau tam būtina išsiaiškinti problemų esmę, Taline kalbėjo naujasis „Swedbank“ valdybos pirmininkas Goranas Perssonas.
 
„Metų pradžioje prasidėjęs pinigų plovimo skandalas bankui yra rimta problema, nes „Swedbank“ remiasi itin aukštais moralės standartais“, – G. Perssoną cituoja Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
 
„Deja, šiuo metu „Swedbank“ daugeliui asocijuojasi su pinigų plovimo skandalu. Šią situaciją mano vadovaujama banko valdyba yra pasiryžusi ištaisyti“, – pridūrė jis.
 
Pasak G. Perssono, pinigų plovimo prevencijai „Swedbank“ yra pasirengęs skirti itin daug lėšų. Bankas taip pat sugrįš prie 2005-2007 m. laikotarpio ir patikrins milijonus tuo metu atliktų bankinių operacijų, kad išsiaiškintų, kas tiksliai tada įvyko.
 
„Tuo pačiu negalime būti naivūs, kadangi panašios problemos gali pasikartoti jau artimiausiu metu. Turime būti pasirengę naujiems išbandymams. Todėl aš pažadu glaudžiai bendradarbiauti su Estijos finansų inspekcija ir kitomis įstaigomis“, – pabrėžė G. Perssonas.
 
Jis, be kita ko, užtikrino, kad Estija yra labai svarbi rinka „Swedbank“, todėl bankas šioje šalyje ketina ne tik likti, bet ir tęsti augimą.
 
„Swedbank“ pinigų plovimo skandalas prasidėjo vasarį, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT paviešino informaciją, kad tarp sąskaitų „Swedbanke“ ir pinigų plovimu kaltinamame „Danske Bank“ buvo pervesta milijardai eurų įtartinos kilmės lėšų.
 
Informacijos šaltinios – ELTA
 
2019.10.05; 03:00

Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas pareiškė pasipiktinimą tuo, kaip „Swedbank“ tvarkėsi su kaltinimais pinigų plovimu, ir pareiškė, kad tai gali sukelti pavojų tiek finansų rinkoms, tiek ir pačios Švedijos reputacijai.

„Esu pasipiktinęs tuo, kaip prastai „Swedbank“ tvarkėsi su šia situacija“, – Švedijos televizijai TV4 sakė P. Bolundas.

Kitame interviu televizijai „DiTV“ jis patikino, kad „Swedbank“ grupės vadovės atleidimo nepakaks susitvarkyti su skandalu, kuris esą kenkia tiek pasitikėjimui banku, tiek ir visa Švedija.

„Jie turėjo bendradarbiauti su institucijomis, užuot darę visiškai ką kita, ir tai yra visiškai nepriimtina. Tai kelia pavojų pasitikėjimui „Swedbank“ ir finansų sistema bei visos Švedijos reputacijai“, – kalbėjo ministras.

ELTA primena, kad ketvirtadienį B. Bonnesen buvo atleista iš Švedijos finansų grupės „Swedbank“ prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. Įtariama, kad „Swedbank“ vadovybė iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje dėl galimo banko įtraukimo į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Išvakarėse Švedijos kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba „Swedbank“ centrinėje būstinėje Stokholme atliko kratą, siekdama išsiaiškinti, ar banko akcininkai gaudavo vidaus informaciją neteisėtais būdais.

Šio mėnesio viduryje naujienų agentūra „Bloomberg“ pranešė, kad SVT, remdamasi „Swedbank“ 2018 metų vidaus ataskaita, įvardijo didelę sumą. Per šiame banke atidarytas sąskaitas 2007-2015 metais galėjo būti pervesta apie 95 mlrd. kronų (9 mlrd. eurų) įtartinų lėšų. Šią savaitę buvo atskleista naujos informacijos, kad „Swedbank“ teikė klaidingus duomenis JAV valdžios institucijoms, kurios buvo pateikusios užklausimų dėl „Panamos bylos“ tyrimų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.29; 08:04

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas trečiadienio komiteto posėdyje teigė gavęs atsakymą iš Švedijos parlamento, kad švedų televizijos paviešinta informacija apie galimus skandinavų bankų pinigų plovimus nėra iš piršto laužta.

„Vakar susisiekiau su Švedijos parlamento finansų komitetu, kurie, kiek girdėjau, planuoja daryti klausymus ta tema. Tie klausymai jau yra įvykę, jie buvo uždari, bet dalį informacijos man atsiuntė. Daugiausia apie „Swedbank“, bet buvo ir „Danske“, „Nordea“ bankai minimi. Kažkiek minimas ir SEB bankas, bet ne skaičių, o bendravimo su juo prasme. 

Atėjo patvirtinimas dar iš Finansų komiteto biuro, kad informacija, kuri buvo pranešta švedų televizijos vasario 20 d. ir 27 d., yra patvirtinta. Jai nėra didelių prieštaravimų, žiūrint iš to, kiek pristatė, o pristatė dvi – Finansų inspekcija ir Finansų ministerijos specialusis sekretorius“, – komiteto posėdyje teigė S. Jakeliūnas.

BFK pirmininkas taip pat patvirtinto, kad balandžio 3 d. yra suplanuotas uždaras susitikimas su Lietuvos banku dėl galimų bankų pinigų plovimo atvejų.

„Balandžio 3 d. yra suplanuotas komiteto susirinkimas su Lietuvos banku, tikriausiai uždaras, pakviesime ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT). Lietuvos bankas yra informuotas, įvardinau preliminarius dalykus, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė S. Jakeliūnas.

ELTA primena, kad šiemet bankų sektorių supurtė galimi pinigų plovimo skandalai. Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.

Tuo tarpu vienas didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“ gali būti įsivėlęs į daugiau kaip 40 milijardų kronų (apie 3,5 milijardo eurų) išplovimą per aštuonerius metus, o sukčiavimo veiksmai tikriausiai susiję su dideliu skandalu banke „Danske Bank“. Tai rodo paskelbti Švedijos televizijos kanalo SVT atlikto tyrimo rezultatai. 

Televizijos kanalo duomenimis, milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. 

Dokumentai rodo, kad šios operacijos susijusios su anksčiau atskleistomis machinacijomis banke „Danske Bank“, tvirtina švedų žurnalistai.

Tyrimą dėl „Danske Bank“ veiklos jau atlieka Danijos bei Estijos valdžia, tikrinimus pradėjo ir JAV teisingumo departamentas, Iždo departamentas ir JAV vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC). 

Kaip rodo Danijos dienraščio „Berlingske“ atlikto žurnalistinio tyrimo medžiaga, per Danijos banko Estijos padalinį 2007-2015 metais buvo neteisėtai pervestos stambios pinigų sumos iš Rusijos ir NVS šalių. Bendra tokių lėšų suma gali siekti mažiausiai 8 mlrd. JAV dolerių. Kilus skandalui, atsistatydino „Danske Bank“ vadovas Thomas Borgenas, o finansinei institucijai gresia milijoninės baudos.

Lukas Blekaitis (ELTA)
 
2019.03.20; 11:41

Žiniasklaidos reportaže išsakyti kaltinimai „Swedbank“, esą bankas yra susijęs su „Danske Bank“ pinigų plovimo skandalu Baltijos šalyse, yra labai rimti, pareiškė Švedijos finansų inspekcija (FI), o žymus kovotojas su pinigų plovimu, raginęs iškelti bylas „Danske“ bankui, Billas Browderis patvirtino į teismą paduosiantis „Swedbank“, praneša „Reuters“.

svedbank
Swedbank

FI tikino, kad televizijos SVT reportaže atskleista informacija patvirtino grėsmę, kad Švedijos bankais buvo naudojamasi plaunant pinigus, tačiau „Swedbank“ atveju pinigų plovimo mastas buvo kur kas mažesnis nei „Danske Bank“.

„Atskleista informacija yra labai rimta ir bus įtraukta į dabartinius ir ateityje įgyvendinamus FI priežiūros veiksmus“, – pranešime teigė Finansų inspekcijos direktorius Erikas Thedeenas.

„Artimiausiu metu bankų priežiūrą aptarsime su trijų Baltijos šalių priežiūros institucijomis“, – sakė E. Thedeenas.

Tuo tarpu B. Browderis, investicijų fondo „Hermitage Capital Management“ generalinis direktorius, anksčiau aktyviai raginęs valstybes iškelti bylas dėl pinigų plovimo „Danske“ bankui, naujienų agentūrai „Reuters“ patvirtino paduosiantis į teismą „Swedbank“.

„Mano tikslas yra paduoti „Swedbank“ į teismą“, – „Reuters“ sakė B. Browderis, tačiau neatskleidė, kada jo skundas bus pateiktas teisėsaugai.

Analitikų teigimu, viena didžiausių grėsmių „Swedbank“ yra kriminalinis skundas iš B. Browderio, kadaise vieno didžiausių turto valdytojų Rusijoje. Dabar B. Browderis yra vienas aršiausių kovotojų su pinigų plovimu ir korupcija.

Investicijų banko „Jefferies“ analitikai tvirtino, kad „Swedbank“ gali sulaukti tiek B. Browderio skundų, tiek ir Jungtinių Valstijų institucijų tyrimo.

Tuo tarpu „Alecta“, trečias pagal dydį „Swedbank“ akcininkas su 5 proc. akcijų paketu, ketvirtadienį pareiškė susisiekęs su „Swedbank“ vadovybe ir sulaukęs patikinimų, kad bankas mano, jog elgėsi tinkamai.

„Sekame įvykių eigą ir nuolat bendraujame su „Swedbank“, – sakė „Alecta“ verslo valdymo pareigūnas Ramsay Bruferis.

„Swedbank“ akcijų kaina Stokholmo biržoje 13.35 val. vietos laiku (14.35 val. Lietuvos laiku) krito net 8,82 proc. iki 166 Švedijos kronų. Skandinavijos konkurentų – SEB, „Handelsbanken“ ir „Nordea“ – akcijų kaina taip pat smuko atitinkamai 2,9, 0,3 ir 2,9 proc.

Trečiadienį Švedijos finansų rinkų ministras Peras Bolundas teigė, kad kaltinimai „Swedbank“ gali pakenkti Švedijos bankininkystės sektoriaus reputacijai.

Su P. Bolundu visiškai nesutiko „Swedbank“ generalinė direktorė Birgittė Bonnesen, kuri patikino esanti tikra dėl banko veiksmų kovojant su pinigų plovimu.

„Kai aptinkame įtartinus mokėjimus ar įtartinus bet kokio pobūdžio veiksmus, atliekame atidžius patikrinimus ir, kur tai yra reikalinga, pranešame apie veiksmus atitinkamoms institucijoms“, – teigė ji.

Tačiau, pripažino B. Bonnesen, jis negali užtikrinti, kad bankui pavyko pastebėti visiškai viską. „Ar buvo rizika, kad (įtartini) mokėjimai 2007-aisiais praslydo? Taip, buvo“, – sakė „Swedbank“ direktorė.

danske_bankas
Danske bankas. Slaptai.lt nuotr.

Švedijos televizijos kanalo SVT tyrimas parodė, kad milijardai kronų buvo išplauti per „Swedbank“ ir „Danske Bank“ filialus Baltijos šalyse, konkrečiai – Estijoje. SVT žurnalistai teigia susipažinę su dideliu paketu įslaptintų dokumentų dėl pervedimų tarp dviejų bankų klientų 2007-2015 metais. Tarp šių klientų – pašto bendrovės su juridiniais adresais Didžiojoje Britanijoje ir kompanijos be kontaktinių duomenų, nevykdančios jokios veiklos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.24; 00:03

„Danske“ bankas, esantis pačiame pinigų plovimo skandalo Estijoje centre, vykdė didžiąją dalį užsienio mokėjimų tarp 2008 ir 2015 m., cituodama Estijos centrinio banko pranešimą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Estiją krečia skandalas dėl įtarimų, kad bankai, tarp jų – „Danske“ bankas, plovė pinigus iš Rusijos, Moldovos ir Azerbaidžano per žmonių, negyvenančių Estijoje, banko sąskaitas. Iš viso, įtariama, galimai pinigų plovimo tikslais vykdyti Estijos užsienio mokėjimai 2008-2015 m. laikotarpiu sudarė apie 200 mlrd. eurų.

„Statistika akivaizdžiai rodo, kad didžiąją dalį šalyje vykdytų užsienio mokėjimų vykdė būtent „Danske“ bankas“, – teigiama centrinio banko pranešime.

Pasak centrinio banko, daugiausia užsienio mokėjimų Estijoje „Danske“ bankas įvykdė 2013 m. Šie mokėjimai sudarė 29,8 mlrd. eurų, arba 41,3 proc. visų užsienio mokėjimų tais metais.

Anksčiau spalį Estijos centrinis bankas skelbė, kad iš viso tarp 2008 ir 2017 m. bankai Estijoje įvykdė užsienio mokėjimų už daugiau nei 1 trln. dolerių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22

Danske Bankas

Nico Hines / The Daily Beast

2006 metų vasarą RF Centrinio banko (CB) pirmininko pirmasis pavaduotojas Andrejus Kozlovas nuvyko į Estiją, kad perspėtų jos valdžią apie ten suorganizuotą  neregėtą pinigų plovimo schemą, rašo The Daily Beast žurnalistė Niko Hains.

„Jo atskleista afera tęsėsi ir tapo didžiausia istorijoje nešvarių pinigų operacija – 200 mlrd. dolerių skandalu Danske Bank‘e“, – tvirtina leidinys ir primena: praėjus trims savaitėms po bandymo paskelbti pavojų Estijoje Kozlovas buvo nužudytas.

Leidinys mano: „Kozlovas yra trečias dabar velionis rusas, kurį galima susieti su skandalu Danske Bank‘e; Aleksandras Perepeličnas, kurio kompanija naudojosi banko Estijos skyriaus paslaugomis, mirė įtartinomis aplinkybėmis Britanijoje, o rusų teisininkas Sergejus Magnickis, tyręs 230 mln. dolerių grobstymą, mirė kalėjime Rusijoje. Tvirtinama, kad didžioji to išgrobstymo pajamų dalis buvo išplauta per Danske Bank‘ą“.

2006 metų rugsėjo 13 trys žmonės apšaudė Kozlovą ir jo vairuotoją Aleksandrą Semionovą. Vairuotojas mirė vietoje, Kozlovas – kitą rytą ligoninėje.

„Praėjus kelioms valandoms po Kozlovo mirties Rusijos oficialūs asmenys išdėstė viešą prielaidą, kad, tikriausiai, jį nužudė už keliems nedideliems bankams atšauktas licencijas“, – rašo leidinys.

Samdomas žudikas

Autorė rašo: „Ta šiek tiek absurdiška teorija netrukus tiksliai „pasitvirtino“: Rusijos valdžia surado būtent tokios finansinės įstaigos valdytoją ir apkaltino jį užsakius žmogžudystę. Aleksejus Frenkelis, kurio VIP-bank‘ą buvo uždaręs Centrinis bankas, buvo suimtas už tai, kad pasamdė tris žudikus ukrainiečius Kozlovui sušaudyti“.

Leidinys pabrėžia, kad Frenkelis primygtinai tvirtino ir tebetvirtina esąs nekaltas, bet jį nuteisė 19 metų kalėti.

Autorė rašo: „Dabar mes galime tvirtinti, kad tuo metu Kozlovas turėjo žymiai pavojingesnių priešų. 2006 metų birželį CB valdininkas specialiai nuvažiavo į Estiją, kad asmeniškai perspėtų vietinę valdžią apie neteisėtai pervestus milijardus rublių doleriais bei eurais į Vakarus per Sampo Bank‘o Estijos skyrių. Sampo, kurio būstinė buvo Suomijoje, vėliau tais pačiais metais, perėmė Danske – didžiausias Danijos bankas.

Atvykęs į Taliną Kozlovas pasakė Estijos Finansų priežiūros valdybos Kovos su pinigų plovimu skyriaus vadovui Andresui Palumaai, kad per jo prižiūrimą finansų sistemą eina pajamos, gaunamos iš vengimo mokėti mokesčius ir pinigų plovimo Rusijoje. Kozlovas paprašė uždaryti keletą konkrečių sąskaitų“.

Leidinio duomenimis, pirmą kartą apie tą kelionę pranešė Estijos laikraštis Eesti Ekspress praėjus mėnesiui po Kozlovo nužudymo.

Praėjo dar 12 metų, kol Danske Bank‘as pripažino, kad per jo skyrių Estijoje iškeliavo nevietinių gyventojų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų pinigai,  iš viso 234 mlrd. dolerių. Vieno demaskuotojo tvirtinimais, kurie prasiskverbė į Danijos laikraštį Berlingske, buvo aptikta, kad kai kurias įtartinas sąskaitas valdė „Putino šeima ir FSB“, – sakoma straipsnyje.

FSB emblema

Į žinutę Estijos spaudoje atkreipė dėmesį JAV ambasada Taline. Leidinys perpasakoja tų Amerikos diplomatų, kurie 2010 metais buvo nesankcionuotai paviešinti WikiLeaks portale, depešą: „Amerikos oficialieji asmenys pasikalbėjo su Palumaa. Estijos reguliuotojas sumenkino Kozlovo perspėjimo reikšmę, lyginant su depeša, kuri buvo pasiųsta iš ambasados Taline į JAV ambasadą Maskvoje, o paskui į Valstybės departamentą Vašingtone. Jis pripažino, kad su sąskaitomis galėjo būti kokių nors juridinių ar teisinių problemų, bet sakė, kad ne neįžvelgė jokių teisės pažeidimo požymių“.

„Palumaa sakė, kad po Kozlovo perspėjimo Finansų priežiūros valdyba tęsė pokalbį ta tema su savo kolegomis rusais Maskvoje, bet rusai sakė, kad jie neturi informacijos, kuri patvirtintų Kozlovo keliamus kaltinimus“, – sakoma depešoje.

Autorė komentuoja: „Kitaip sakant, netrukus po susitikimo birželį Palumaa pranešė valdžiai Maskvoje apie Kozlovo antikorupcinę operaciją. Galimas dalykas, Rusijos oficialieji asmenys jau žinojo apie jo bandymus padaryti galą už jį politinėje hierarchijoje aukštesnių asmenų piktybiškai korupcijai. Šiaip ar taip, anot vedančiajame Rusijos laikraštyje Kommersant paskelbtos publikacijos, liepą žudikai ukrainiečiai pradėjo sekti Kozlovą“.

„Sampo banko Estijos skyrius, kurį įsigijo Danske bankas, buvo, kaip tvirtinta, vienas iš centrinių mazgų kriminalinių įmonių tinkle, kuris buvo valdomas iš Rusijos. Kaip išaiškėjo rugsėjį, kai pats Danijos bankas atliko tarnybinį tyrimą, po to, kai Kozlovas signalizavo apie pavojų, per jų sąskaitas buvo perpumpuota daugiau kaip 200 mlrd. dolerių užsienio lėšų“, – sakoma straipsnyje.

Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma

Leidinys patikslina: „Tarnybiniame Danske pranešime, kurį surašė Danijos juridinė firma Bruun and Hjejle ir kuris buvo paskelbtas rugsėjį, neišnagrinėtas visos atskleistos sumos – 234 mlrd. dolerių – statusas, bet padaryta išvada, kad jos „žymią dalį“, gali tekti laikyti įtartina“.

Autorė pažymi, kad oficialia Kozlovo nužudymo versija abejojo kai kurie rusai, o taip pat Austrijos, su kurios reguliatoriais Kozlovas irgi bendradarbiavo, vyriausybė“.

Šaltinis: The Daily Beast

2018.10.12; 09:05

Danske Bank. EPA – ELTA nuotr.

Didžiausias Danijos bankas „Danske Bank“ trečiadienį pranešė, kad jis negali nustatyti, kiek lėšų buvo išplauta per jo Estijos padalinį 2007-2015 m. laikotarpiu, ir kad dėl šio skandalo atsistatydino generalinis direktorius Thomas Borgenas.

„Akivaizdu, kad „Danske Bank“ nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su galimu pinigų plovimu Estijoje, – teigė Th. Borgenas savo atsistatydinimo pareiškime. – Aš labai dėl to apgailestauju. Nors tyrimas nustatė, kad aš vykdžiau visus savo juridinius įsipareigojimus, esu įsitikinęs, kad visoms šalims bus geriau, jei atsistatydinsiu.“

Jis pažymėjo, kad jis, kaip generalinis direktorius, prisiima atsakomybę už visus įvykius banke. „Man jau kurį laiką buvo aišku, kad atsistatydinimas – teisingas žingsnis, kurį būtina žengti, bet aš vis atidėliodavau tokį sprendimą, nes jaučiau pareigą vadovauti bankui šiuo sudėtingu jam laikotarpiu“, – pareigūno žodžius cituoja err.ee.

Banko tarybos pirmininkas Olė Andersenas išsakė apgailestavimą dėl to, kad tenka atsisveikinti su Th. Borgenu, bet pridūrė, kad jie nuolat svarstė šį klausimą ir kad jis gerbia Th. Borgeno sprendimą, kuris, jo nuomone, yra teisingas.

Thomas Borgenas. EPA – ELTA nuotr.

Rugsėjo pradžioje įtakingas verslo laikraštis „The Financial Times“ (FT), remdamasis konsultacinės bendrovės „Promontory Financial“ ataskaita, rašė, kad „rusiškų pinigų“, pervestų per „Danske Bank“ Estijos padalinį, suma 2013 metais buvo rekordinė – iki 30 mlrd. JAV dolerių, o per 2007- 2015 metų laikotarpį, laikraščio duomenimis, per „Danske Bank“ Estijos padalinį galėjo būti išplauta iki 150 mlrd. JAV dolerių „iš įmonių, turinčių ryšių su Rusija ir buvusia Sovietų Sąjunga“.

Anksčiau skelbta, kad Estijos prokuratūra, sulaukusi tarptautinio finansininko ir investuotojo, fondo „Hermitage Capital“ steigėjo Williamo Browderio atitinkamo turinio skundo, pradėjo tyrimą. W. Browderis apkaltino „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojus prisidėjus prie pinigų plovimo. Estijos generalinė prokurorė Lavly Perling anksčiau skelbė, kad 26 „Danske Bank“ Estijos padalinio darbuotojai sukūrė nusikalstamą pinigus plaunančią grupuotę, per kurią buvo išplauta apie 13 mlrd. dolerių.

„Danske Bank“ sumažino 2018 metų grynojo pelno prognozę: nuo 18-20 mlrd. iki 16-17 Danijos kronų.

„Danske Bank“ akcijų vertė ankstyvojoje trečiadienio prekyboje Kopenhagos akcijų biržoje smuko daugiau nei 3,75 proc.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.20; 16:44

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas Mindaugas Morkevičius ir prokurorė Edita Ignatavičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Bendras Generalinės  prokuratūros ir Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos pranešimas 

Po itin sudėtingo tyrimo, sėkmingai bendradarbiaujant Lietuvos, užsienio institucijų ir tarptautinių organizacijų pareigūnams, išaiškinta ir sustabdyta išskirtinio masto tarptautinio nusikalstamo susivienijimo, veikla.

Keletą metų, laikantis ypatingo konfidencialumo sąlygų, buvo renkami duomenys, kurie leidžia pagrįstai įtarti, kad šio susivienijimo nariai, kurių dauguma yra Lietuvos piliečiai, specializavosi vadinamojo „kardingo“, įsilaužimų į banko sąskaitas, BOTNET naudojimo srityje, taip pat vykdė nusikaltimus, susijusius su mokesčių slėpimu, pinigų plovimu, stambaus masto nusikalstamu būdu Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių elektroninėse parduotuvėse įgytų prekių persiuntimu realizacijai į trečiąsias šalis ir kitų nusikaltimų darymu.

Lietuvoje įtarimai pareikšti 58 asmenims. Šį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius, tyrimą atlieka Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai. Tyrimas keletą metų vyko sudarius specialią Lietuvos bei Vokietijos pareigūnų jungtinę tyrimo grupę bei dalyvaujant tarptautinių organizacijų Eurojustas ir Europolas pareigūnams.

Pareigūnų surinkti duomenys atskleidžia, kad šiame nusikalstamame susivienijime buvo palaikoma griežta hierarchija ir vaidmenų pasiskirstymas. Viena susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už vertingų prekių įgijimą elektroninėse parduotuvėse naudojant vogtus kreditinių kortelių duomenis. Dažniausiai nukentėdavo Vokietijos elektroninės parduotuvės.

Kita grupė buvo atsakinga už vadinamųjų „dropų“ arba kitaip „siuntinių agentų“ verbavimą ir kontakto su jais palaikymą. „Siuntinių agentų“ vardu buvo persiunčiamos elektroninėse parduotuvėse nusikalstamu būdu įgytos prekės. Šie asmenys privalėjo persiųsti prekes toliau, jau į Rytų Europos šalis. „Siuntinių agentų“ darbą kontroliavę nusikalstamo susivienijimo nariai stengėsi juos įtikinti, kad šis darbas yra legalus ir netgi gana pelningas, tačiau maždaug po mėnesio visi kontaktai su „siuntinių agentais“ būdavo nutraukiami ir jokių pinigų jie negaudavo. Susivienijimo nariai per tą laiką jau būdavo užverbavę naujus „siuntinių agentus“.

Trečia nusikalstamo susivienijimo narių grupė buvo atsakinga už nusikalstamu būdu įgytų prekių priėmimą Rytų Europoje ir šių prekių realizavimą. Iš realizacijos gautas pelnas elektroninių pinigų ir kriptovaliutos pavidalu buvo persiunčiamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriui, kuris paskirstydavo uždirbtus pinigus tarp kitų nusikalstamo susivienijimo narių. Atlygis priklausydavo nuo asmens pareigų susivienijime ir darbo produktyvumo.

Ikiteisminį tyrimą atliekantys Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos tyrėjai nustatė, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, gyvendami skirtingose valstybėse, kontaktuodavo su organizatoriumi bei tarpusavyje internetu, laikydamiesi itin griežtų konspiracijos reikalavimų. Specialias duomenų bazes administravęs šio susivienijimo organizatorius reikalaudavo, kad kiekvienas jo narys tokioje duomenų bazėje nuolat talpintų tam tikras ataskaitas apie atliktus darbus ir kiti į nusikalstamą schemą įtraukti asmenys galėtų matyti visą neteisėtai įgytų prekių judėjimo grandinę.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad pagrindinis prekių kiekis iš Vokietijos elektroninių parduotuvių (jos buvo pats populiariausias nusikaltėlių taikinys) keliavo į Rusiją, Ukrainą ir Baltijos šalis. Už prekių realizaciją atsakingi nusikalstamo susivienijimo nariai paprastai turėdavo ne tik sandėlius, bet ir savo elektronines parduotuves, per kurias lengvai realizuodavo prekes žymiai mažesne kaina negu Vakaruose. Populiariausios iš jų: naujausi išmanieji telefonai, kompiuteriai, navigacijos, televizoriai, dulkių siurbliai, garsių prekinių ženklų drabužiai.

2015 metais tarp Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugos institucijų buvo pasirašyta sutartis dėl Jungtinės tyrimo grupės (JTG) sudarymo. Tai ženkliai supaprastino ir pagreitino aktualios informacijos apsikeitimo procedūrą tarp abiejų šalių policijos pareigūnų ir prokuratūros atstovų.

Tyrimo metu buvo nustatyta daugiau nei 35 000 sukčiavimo internetu atvejų, kurie nuo 2012 metų buvo įvykdyti šio tarptautinio nusikalstamo susivienijimo narių. Turimi duomenys leidžia manyti, kad šio nusikalstamo susivienijimo padaryta žala gali siekti apie 18 milijonų eurų.

2018 m. birželio mėnesį Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo įvykdyta didelio masto tarptautinė operaciją. Jos metu Kipre sulaikytas šio nusikalstamo susivienijimo organizatorius, turintis Rusijos Federacijos pilietybę, o kitose šalyse – pagrindiniai susivienijimo nariai. Operacija, padedant Europolui ir Eurojustui, buvo organizuota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kartu su kolegomis iš Saksonijos žemės Kriminalinių tyrimų biuro.

Eurojusto atstovai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo koordinuodami ikiteisminio tyrimo veiksmus tarp įvairių užsienio valstybių prokurorų, policijos pareigūnų, surengė penkis koordinacinius pasitarimus dėl bendrų tyrimo veiksmų bei padėjo įsteigti jungtinę tyrimo grupę.

Europolo pareigūnai buvo atsakingi už apsikeitimą informacija tarp tyrime dalyvaujančių šalių ir vykdė didžiulės apimties duomenų bei kitos informacijos analizę. Tai padėjo surinkti reikšmingus duomenis apie pagrindinius įtariamuosius ir susieti visų dalyvaujančių šalių tyrimus.

Vilniaus aps. VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai ne tik dalyvavo sulaikymo operacijose Kipre ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau ir kruopščiai suplanavo ir realizavo tris operacijos etapus Lietuvoje.

Pirmasis iš jų įvyko 2017 metų spalio 10-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos policijos pareigūnai kartu su Vokietijos policijos pareigūnais, dalyvaujant Europolo atstovui atliko vienuolika kratų Kaune, Vilniuje ir Visagine. Jų metu buvo sulaikyti penki įtariamieji. Po šių asmenų sulaikymų, vėliau buvo sulaikyti ir kiti, nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje žemiau stovintys, susivienijimo nariai.

Antrasis operacijos etapas Lietuvoje įvyko 2018 metų birželio 12-13 dienomis. Tuo metu Lietuvos pareigūnai Visagine sulaikė nusikalstamo susivienijimo narį, atsakingą už grupuotės pinigų plovimą. Jo naudotose patalpose buvo atliktos 3 kratos. Tuo pačiu metu kiti Lietuvos policijos pareigūnai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus sulaikymo operacijoje Kipre. Tai – pagrindinė operacijos fazė. Jos metu sulaikymai taip pat vyko ir daugelyje kitų šalių. Veiksmams koordinuoti Europole buvo įsteigtas operatyvinis štabas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos policijos atstovai.

2018 metų birželio 26-28 dienomis įvyko trečiasis operacijos etapas, kurio metu Vilniuje ir įvairiose Didžiosios Britanijos miestuose buvo sulaikyti keturi įtariamieji Lietuvos Respublikos piliečiai, atlikta 10 kratų. Pažymėtina, jog Didžiojoje Britanijoje buvo sulaikytas nusikalstamo susivienijimo narys, kuris vadovavo mūsų šalies piliečių, dirbusių „siuntinių agentais“, tinklui. Šio asmens atžvilgiu buvo paskelbtas Europos arešto orderis, ir jis jau po dviejų savaičių perduotas Lietuvai.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas Lietuvoje buvo rasta ir paimta apie 150 000 eurų, 185 000 JAV dolerių, apribotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį bei kitą turtą Vilniuje ir Kaune.

Tyrimas šiuo metu tęsiamas.

Už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime yra numatytas laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

Už sukčiavimą organizuotoje grupėje yra numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Už neteisėtą elektroninės mokėjimo priemonės, ar jos duomenų panaudojimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis yra numatytas laisvės atėmimas iki šešerių metų.

2018.07.28; 07:00

Marija Butina

Sharon La Franiere, Matthew Rosenberg, Adam Goldman / The New York Times

„Savo draugams Marija Butina buvo žmogus, kuris neturi ko slėpti“, – rašo  The New York Times.

„29-rių metų Vašingtono universiteto absolventė, Butina atvirai kalbėdavo apie savo tris didžiąsias aistras: teisę turėti ginklą, požiūrį į prezidentą Trumpą ir JAV – Rusijos tarpusavio santykių gerinimą“, – sakoma straipsnyje.

„Bet visa tai buvo gudravimas, kaip tvirtina federaliniai prokurorai, Butinos priedanga, kad skleistų Rusijos politiką Respublikonų partijoje. Pasak jų, trejus metus ji dalyvavo mažai išlaidų reikalaujančioje ir ne itin rizikingoje įtakos operacijoje, kuriai vadovavo aukštas Rusijos valdininkas Aleksandras Toršinas, sąveikaujant su neįvardytu amerikiečių agentu, susijusiu su Respublikonų partija. Kaip tvirtinama, ją rėmė ir Nacionalinė šaulių asociacija (N.R.A.), kuri ne kartą organizavo Butinos atvykimą iš Rusijos į JAV, į renginius, iki 2016 metų rugpjūčio, kol ji nebuvo gavusi studento vizos“, – praneša leidinys.

Tai, kad ji neužsiregistravo kaip užsienio agentė, yra pagrindinis iš vyriausybės pateiktų kaltinimų, jog ji pažeidė federalinį lobizmo įstatymą ir sudarė suokalbį su Toršinu, Rusijos CB vadovo pavaduotoju, turėdama tikslą daryti įtaką Amerikos politikai Rusijos vyriausybės vardu, rašo straipsnio autoriai.

Anot prokuratūros kaltinimų, tas suokalbis sudarytas 2015 metų pradžioje, po to, kai Butina Rusijoje atkreipė į save šiokį tokį dėmesį kaip rudaplaukė sibirietė, kovojanti už teisę turėti ginklą, pabrėžia leidinys. Ji persikėlė į Maskvą iš Altajaus krašto būdama 21-rių, tikėdamasi pradėti baldų verslą.

„Vėliau ji organizavo reklamos agentūrą, paskui įsitraukė į judėjimą už ginklo turėjimo legalizavimą, kurį Toršinas, tada buvęs Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotoju, taip pat rėmė. 2011 metais jis priėmė ją į darbą specialiąja padėjėja“, – sakoma straipsnyje.

Toršinas buvo pažįstamas su N.R.A. valdininkais, įskaitant asociacijos prezidentą 2011-2013 metais Deividą Kiną. Atrodo, kad jis taip pat kažkokiu momentu kontaktavo su Džonu Boltonu, kai Butina 2013 metais organizavo apvalų stalą, skirtą teisei turėti ginklą, praneša laikraštis.

Butina daug važinėjo po JAV kartu su Toršinu, remiami N.R.A, ir stengėsi užmegzti kontaktus su tokiais politikais, kaip Viskonsino gubernatorius Skotas Vokeris, Atstovų rūmų narė Dana Rorabacher ir Donaldas Trumpas, tada dar kandidatas į prezidentus. Ji taip pat sakė kalbą Rapid-Siti universitete Pietų Dakotoje, kur, kai kuriais duomenimis, Putiną pavadino „diktatoriumi ir tironu“.

Visą tą laiką, kaip tvirtina prokuratūra, Butina koordinavo savo veiksmus su amerikiečių politikos technologu, su kuriuo ji susipažino Maskvoje. Neįvardytas kaltinamajame tekste, spėjama, kad tas žmogus – Polas Eriksonas, N.R.A. narys, senas Respublikonų partijos tarpininkas ir lobistas, sakoma straipsnyje.

Anot FTB parodymų, Butina užtikrino kitą neįvardytą amerikiečių agentą, kad ji veikia su Kremliaus pritarimu.

„Bet kiti bandymai priartėti prie Trumpo, atrodo, nepasisekė. Siūlymas susitikti su Trumpu kasmetiniame N.R.A. suvažiavime 2016 metais Luisvilyje rinkiminio štabo buvo atmestas. Ir Toršino vizitas į Baltuosius rūmus 2017 metais buvo atšauktas po to, kai nacionalinio saugumo patarėjas pastebėjo, kad Toršino atžvilgiu tyrimą dėl kaltinimų pinigų plovimu atlieka Ispanijos valdžia“, – pažymi leidinys.

Šaltinis: The New York Times

2018.07.19; 08:00

Armenian Power emblema

Armėnai turi į akis krentantį bruožą – visada ir visur girtis. Jie – patys geriausi, gražiausi, teisingiausi, draugiškiausi. Daug kas iš mūsų girdėjome pasakojimų, kad muzikos instrumentas dudukas – tai armėniškas išradimas, kad konjakas „Ararat“ – skaniausias pasaulyje, kad lavašu vadinama duona – armėnų kulinarų išradimas, kad armėniškuose restoranuose – pats šauniausias aptarnavimas… Todėl klausimas, ar egzistuoja dalykai, kuriais armėnai nelinkę viešai didžiuotis, – daugiau retorinis.

Ir vis dėlto esama reiškinių, kuriais ši tauta nelinkusi garsiai girtis. Tai – teroristinės organizacijos, sakykim, Dašnakcutiun, Krunk ir ASALA, kurios ne vieną dešimtmetį persekiojo musulmonus, neleidusius Turkijos ir Azerbaidžano teritorijose įkurti „didžiosios Armėnijos nuo jūrų iki jūrų“, ir mafijai priskiriamomis nusikaltėlių organizacijomis, pavyzdžiui, Armėniškoji jėga (Armenian Power).

Ispanijoje – kratos

Šiandien – keletas pastabų apie JAV teritorijoje veikiančias organizuotas armėnų nusikaltėlių gaujas… Šios temos imtis paskatino Ispanijos teisėsaugos speciali operacija, atlikta šių metų birželio mėnesį. Ispanijos slaptųjų tarnybų teigimu, visoje šalyje atliktos masinės kratos bei suėmimai, nukreipti prieš Armėnijos mafiją.

Šią Ispanijos teisėsaugos paskelbtą žinią pakartojo ir lietuviškoji ELTA. Remiantis ELTA žiniomis, Armėnijos mafija, kurią sudaro gerai organizuoti išeiviai iš Armėnijos, Ispanijoje vertėsi prekyba narkotikais, nelegaliais ginklais, tabako kontrabanda, prostitucija bei korupcija sporto sferose. Paskutinieji duomenys tokie: suimti 142 asmenys ir atliktos 73 kratos Madride, Barselonoje, Alikantėje, Valensijoje.

Suimant mafijos atstovus Katalonijos teisėsaugos pareigūnams talkino Ispanijos policija, Ispanijos Nacionalinė gvardija, Europolas (Europos policijos agentūra) ir Interpolas (Tarptautinė policijos agetūra).

Mossos d,Esquadra pareigūnų teigimu, viena iš turtingiausių mafijų Ispanijoje – būtent armėniškoji. Bet įdomiausia, kad, remiantis Ispanijos teisėsaugos pranešimais, sulaikytieji turi ryšių ne tik JAV, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, bet ir Lietuvoje. Tiesa, iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų sunku suprasti, kokie tie mus labiausiai dominantys „lietuviškieji ryšiai“.

Tad verta atidžiau panagrinėti, kaip ši mafija dirba JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Uzbekistane. Gal tada bus lengviau atsekti lietuviškąjį pėdsaką?

Armenian Power – įtakinga jėga Jungtinėse Valstijose

Vokiečių žurnalas „Bild“ tvirtina, kad viena iš stipriausių JAV teritorijoje veikiančių organizuotų nusikaltėlių grupių – armėniškoji. Ji turi išskirtinį pavadinimą – Armėniškoji jėga (Armenian Power). Jos centras – Kalifornijoje.

Manoma, kad gauja susiformavo apie 1980-uosius metus ir pirmosiomis gyvavimo dienomis turėjo tik apie 200 narių (vėliau išaugo iki 1200 narių grupuotės). Tačiau ji užtektinai greitai ir sėkmingai išplėtė veiklą ir ilgainiui nenusileido Italijos mafijoms. Skyrėsi nuo itališkųjų „Cosa nostra“ tik tuo, kad neturėjo vieno vadovo. Armėniškoji jėga, skirtingai nei „Cosa Nostra“, buvo padalinta į grupes, turinčias vienodomis teisėmis ir pareigomis besivadovaujančius lyderius. Žodžiu, Armenian Power turėjo daug vadų, pasirinkusių skambias pravardes – Kaponė, Storasis Kaklas, Kasperas, Skustagalvis. Dar vienas išskirtinis armėniškosios mafijos ženklas – etininė sudėtis. Šiose gaujose kitataučių nesutiksi. Be to, šios pagal etninį principą sukonstruotos gaujos susipynusios dar ir į sudėtingus šeimyninius klanus.

Remiantis vokišku leidiniu „Bild“, 2011 metais apie 70 aujos narių pakliuvo į Amerikos policijos surengtą pasalą. Operacija turėjo kodinį pavadinimą „Išjungta elektra“ (Operation Power Outage). Huffington Post duomenimis, suimtiesiems pateikti kaltinimai žmonių grobimu, turto prievartavimu, bankų aferomis, prekyba narkotikais, nelegalia azartinių žaidimų kontrole. Svarbi detalė: iš 2011-aisiais areštuotų mafijos atstovų net kelios dešimtys turėjo oficialią Armėnijos pilietybę.

Įsidėmėtina ir tai, kad Amerikos teisėsauga sėkmingai atliko ir specialią operaciją, kurios metu suėmė 50 armėnų mafijos narių, pasipelnusių iš medicinos draudimo aferų (vadinamoji Medicare byla). Amerikiečiai mano, kad šalies biudžetui afera dėl medicinos draudimų klastojimo, nelegalia prekyba psichotropinių savybių turinčiais vaistais kaštavo apie 160 milijonų JAV dolerių. Tarp suimtųjų tąsyk pakliuvo ir grupuotės lyderis 46-erių metų Armenas Kazarianas (Pzo slapyvardis).

Iš medicinos draudimo aferų gautos lėšos buvo „plaunamos“ Armėnijoje. Šie demaskavimai tąsyk išgąsdino tuometinį šalies prezidentą Seržą Sargsianą (pabūgo tarptautinio skandalo). Armenian Power atstovų pėdsakų tuomet buvo aptikta net Armėnijos konsulate Los Andžele.

Į pagalbą pasitelktas FTB

Ši amerikiečių operacija prieš armėnų mafiją garsi tuo, kad areštuojant gaujos narius ir atliekant kratas dalyvavo beveik tūkstantis JAV pareigūnų iš pačių įvairiausių struktūrų, įskaitant ir FTB. Suimtiesiems pateikta per 400 kaltinimų. Vienas iš kaltinimų: jie kartu su afroamerikiečių kilmės Amerikos piliečiais papirkdavo bankų tarnautojus; šie jiems pateikdavo duomenų apie bankuose įspūdingas pinigų sumas laikančius solidaus amžiaus amerikiečius; iš jų pavogta apie 10 milijonų JAV dolerių. „99 Cents Only Stores“ universalinėse parduotuvėse apsiperkantys amerikiečiai dėl Armenian Power veiklos neteko apie dviejų milijonų JAV dolerių.

Federalinis Tyrimų Biuras (FTB)

Žvelgiant į suimtuosius gali susidaryti įspūdis, kad Armenian Power sudaro labai jauni žmonės. Taip, šioje gaujoje – daug jaunimo (nuo 20 iki 40 metų). Bet tai nereiškia, kad visi jos nariai – jaunuoliai. Štai už 2009-aisiais metais žmogaus pagrobimą siekiant gauti išpirką (500 tūkst. dolerių) teistas Paramazas Bilezikčianas buvo 50-ies, o jo sėbras Surenas Torosianas – 38-erių metų amžiaus. Tarp suimtųjų atsidūrė ir 58 metų amžiaus vyrai Žirairas Karajanas bei Vartanas Avedisianas.

2015-aisiais metais policija Los Andžele sulaikė grupę armėnų, kurie augino narkotinių medžiagų turinčius augalus ypatingai dideliais kiekiais. Tais pačiais metais sučiupti Armenian Power atstovai, kurie vertėsi ginklų ir narkotikų prekyba.

Areštų, suėmimų, žmogžudysčių Armenian Power istorijoje – gausu. Pavyzdžiui, įsidėmėtinas 25-erių metų amžiaus Kareno Roberto Kečedžiano įkalinimas 65-eriems mėnesiams. Kalifornijos teisėjas Los Andžele ponas Filipas Gutjeresas pasigailėjo šio nusikaltėlio: galėjo skirti 120-ies mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bet parinko per pusę mažesnę. K.R.Kečedžianas į kalėjimą sėdo dėl machinacijų kreditinėmis kortelėmis. Nuosprendis šiam Armenian Power atstovui paskelbtas 2016 metų rugpjūčio 22-ąją. Kaltinimą palaikė Kalifornijos valstijos federalinis prokuroras Ailinas Dekeris. Beje, nusikaltėlis, nepaisant pavogtų duomenų iš 1400 kreditinių kortelių bei jų pagalba įsigytų prekių už 114 tūkst. dolerių, nebuvo stambus vagis.

2016-ųjų įkliuvo jau sykį teistas Armenian Power atstovas Armenas Arutiunanas (anksčiau baustas už prekybą narkotikais). Jo garaže policija aptiko šiltnamį, kuriame auginti marichuanos krūmai, bei nelegalų 40 mm kalibro pistoletą. Kartu su 27-erių metų A.Aratunianu suimtas ir 28-erių metų amžiaus Michailas Petrosianas bei jo 24 metų amžiaus žmona Marina.

2017-aisias metais JAV teisėsauga išsiaiškino, kad riešutų vagystes dideliais kiekiais (milijonai dolerių) Kalifornijoje organizuoja būtent kriminalinė grupuotė, pasivadinusi Armenian Power.

Prekyba vaistais ir narkotikais

2017-ųjų metų rugpjūtį Kalifornijoje suimta 12 asmenų, įtariamų nelegalia prekyba receptiniais vaistais, turinčiais narkotinių savybių. JAV ligų kontrolės centras nustatė, kad, skaičiuojant nuo 1999 metų dėl netinkamo vaistų naudojimo bei jų perdozavimo mirė apie 560 tūkst. žmonių. Vien tik 2015-aisiais dėl perdozavimo mirė 42 tūkst. amerikiečių. Manoma, kad šiuo metu nuo psichotropinių savybių turinčių vaistų (panašiai kaip nuo narkotikų) priklausomi du milijonai amerikiečių. Kas dėl to kaltas?

Kai buvo suimti įtariamieji, tada ir paaiškėjo, kaip JAV piliečiai pratinami prie specialiųjų, tik pagal receptą išduodamų narkotinių vaistų. Pasirodo, armėnų mafijos atstovai įkurdavo netikras medicinines įstaigas, tų įstaigų vadovai išrašydavo tūkstančius padirbtų receptų, pagal kuriuos galima įsigyti narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Vėliau tuos vaistus (du milijonai tablečių) parduodavo juodojoje rinkoje.

Šiuo verslu užsiimančiai gaujai vadovavo 36 metų amžiaus vyras Minas Matosianas, pasivadinęs Maiku Mazerati. Remiantis vien tik vieno telefoninio pokalbio pasiklausymo išklotine, sužinome: „papirktas daktaras gauna dešimtis tūkstančių dolerių atlygį už tai, kad neišeidamas iš namų, išrašo fiktyvius receptus išgalvotiems ligoniams“. Tokių nesąžiningų daktarų – šimtai. O jų veikla, inspiruota Armenian Power, sprendžiant iš JAV teisėsaugos pranešimų, programai Medicare padarė maždaug 500 milijonų JAV dolerių žalą.

Žodžiu, Armenian Power skaičiuoja šimtamilijoninius pelnus. O JAV teisėsauga, nors ir suduodama skaudžius smūgius, nepajėgi jos likviduoti. Mafija nuolat atsigauna. 

(Bus daugiau)

2018.07.08; 22:30

Ingrid Meissl Arebo / Neue Zürcher Zeitung

Stambiausias Danijoje finansinis institutas – Danske Bank (DB), kaip spėjama, dalyvavo išplaunant pinigus – 53 mlrd. Danijos kronų (daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, –red. past.). Tad paties didžiausio Europoje pinigų plovimo skandalo mastai padidėja dvigubai – išplautos lėšos iš pradžių  buvo vertinamos 25 mlrd. Danijos kronų (apie 3,9 mlrd. dolerių, – red. past.), praneša šveicarų leidinio Neue Zürcher Zeitung žurnalistė Ingrid Meissl Arebo. Naujuose demaskavimuose danų laikraštis Berlingske remiasi maždaug 20-ies įmonių, turėjusių sąskaitas DB Estijos filiale 2007–2015 metais, dokumentais.

DB Pabaltijo filialas atsidūrė pernai laikraštyje Berlingske paviešinto skandalo centre. Kaip tada pranešė insaideris, Pabaltijo filialui buvo žinoma, kad už kai kurių sąskaitų, per kurias buvo vykdomi abejotini mokėjimai, slypėjo „įtartini klientai“. Tarp jų neva tai buvo Putino šeimos narių, o taip pat Rusijos FSB (Federalinės saugumo tarnybos, – red. past.) atstovų. Konkrečiai minimas prezidento pusbrolis Igoris Putinas. Informavęs asmuo daro prielaidą, kad Estijos bankas pats buvo įsipainiojęs į nusikalstamas machinacijas ir aktyviai dalyvavo pinigų plovime, rašoma leidinyje.

Pasak naujų laikraščio Berlingske paviešinimų, Rusijos pareigūnai ir kriminalinių sluoksnių atstovai naudojo DB Estijos filialą tam, kad išvestų iš šalies nusuktas nuo mokesčių pajamas. Be klientų iš Rusijos ir buvusių sovietinių respublikų, viena Naujosios Zelandijos kompanija plovė Estijoje pinigus, gautus iš nelegalaus Šiaurės Korėjos ir Irano ginklų pardavimo sandėrio.

Danijos ekonomikos ministras Rasmusas Jarlovas incidentą pavadino „gėdos dėme Danijos banko sektoriui“ ir pareiškė, kad naujais demaskavimais, susijusiais su DB skandalu, užsiims finansų kontrolės įstaiga. Kaip praneša žiniasklaida, DB iš machinacijų uždirbo apie pusę milijardo Danijos kronų, o tai dabar paaiškina, kodėl DB Estijos filialas metų metus gaudavo neproporcingai didelį viršpelnį, pažymi žurnalistė.

Šiuo metu Danske Bank‘e atliekamo vidaus tyrimo rezultatai bus žinomi vėliausiai rugsėjį, rašoma leidinyje.

Šaltinis: Neue Zürcher Zeitung

2018.07.07; 19:00

Buvęs JAV prezidento Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovas sės į kalėjimą. Teismas Vašingtone penktadienį nusprendė, kad lobistas Paulas Manafortas iki proceso, kuriame bus teisiamas dėl spėjamo pinigų plovimo, mokesčių slėpimo ir bankų apgaulės, turi sėsti už grotų. Iki šiol jam buvo taikomas namų areštas.

Teisėja savo sprendimą pasiųsti P. Manafortą į kalėjimą argumentavo galimu mėginimu daryti įtaką liudytojams. Specialusis vadinamosios Rusijos aferos tyrėjas Robertas Muelleris prieš kelias dienas apkaltino P. Manafortą skambinus liudytojams ar palaikus su jais kontaktą koduotomis tekstinėmis žinutėmis, kad įtikintų juos neteisingai liudyti.

P. Manafortas laikomas svarbia figūra Rusijos skandale. Spėjama, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus D. Trumpo naudai. Be to, galėjo būti nelegalių susitarimų tarp dabartinio prezidento komandos ir Maskvos.

P. Manafortas yra vienintelis iš keturių kaltinamųjų, priklausiusių D. Trumpo rinkimų komandai, kuris nebendradarbiauja su specialiuoju tyrėju. P. Manafortas 2016 metų birželį buvo paskirtas D. Trumpo rinkimų kampanijos vadovu, tačiau jau po dviejų mėnesių jam teko trauktis iš posto, kai pasigirdo kaltinimų, esą jis iš prorusiškų jėgų Ukrainoje gavo daugiau kaip 12 mln. dolerių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.16; 18:44

JAV specialusis tyrėjas Robertas Muelleris antradienį teigė, kad buvęs Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos vadovas Paulas Manafortas bandė papirkti du potencialius liudininkus.

Pirmadienį JAV prokurorai apkaltino P. Manafortą, susiduriantį su kaltinimais pinigų plovimu, neteisėta lobistine veikla ir pan., bandymu papirkti liudininkus.

Tyrimą dėl įtariamų JAV prezidento D. Trumpo rinkimų kampanijos ryšių su Rusija atliekantis R. Muelleris tvirtino, kad P. Manafortas bandė susisiekti su liudininkais pinigų plovimo ir nelegalaus lobizmo bylose, naudojantis telefonu ir šifruotų tekstinių pranešimų programa.

Be kita ko, bandymai papirkti liudininkus prilygsta P. Manaforto paleidimo už užstatą sąlygų pažeidimui ir R. Muelleris ragino teisėją peržiūrėti jo paleidimo sąlygas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.05; 00:10

Teisininkas Alexas Van Der Zwaanas. EPA – ELTA nuotr.

Tyrimui dėl Rusijos kišimosi į JAV prezidento rinkimus įgaunant pagreitį, specialusis prokuroras Robertas Muelleris antradienį paskelbė pareiškęs kaltinimus teisininkui, siejamam su buvusiu prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos bendražygiu.

R. Muellerio tyrėjų komanda apkaltino teisininką Alexą Van Der Zwaaną sąmoningai melavus apie savo bendravimą su buvusiu aukštu D. Trumpo rinkimų kampanijos pareigūnu Richardu Gatesu. Pastarajam, be kita ko, yra pareikšti kaltinimai pinigų plovimu ir su mokesčių mokėjimu susijusiais nusikaltimais, įvykdytais jam dirbant Ukrainoje.

Londone gyvenantis ir tarptautiniame advokatų kontorų tinkle „Skadden Arps“ dirbantis A. Van Der Zwaanas taip pat kaltinamas melavęs apie savo ryšius su dar vienu neįvardijamu asmeniu, teigiama kaltinimų tekste.

Informacijos apie tai, kaip konkrečiai šis teisininkas susijęs su D. Trumpo rinkimų kampanija, beveik nepateikiama, tačiau yra žinoma, kad jis atstovavo savo advokatų kontorą šiai dirbant su Ukrainos vyriausybe 2012-aisiais vykusiame buvusios premjerės Julijos Tymošenko bylos nagrinėjime.

Tuo metu R. Gatesas ir buvęs D. Trumpo kampanijos vadovas Paulas Manafortas dirbo prorusiškam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui, kuris buvo nuverstas per 2014-ųjų Maidano revoliuciją.

Remiantis Ukrainos vyriausybės įrašais, R. Gatesas ir P. Manafortas už darbą V. Janukovyčiui gavo milijonus dolerių, tačiau apie tai tuo metu nebuvo skelbiama.

R. Muelleris, tiriantis, ar D. Trumpo rinkimų komanda prisidėjo prie Rusijos kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus, praėjusį penktadienį taip pat netikėtai pareiškė kaltinimus 13-ai Rusijos piliečių, kaip įtariama, besikišusių į JAV politiką.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.21; 04:00

Viešai prieinami tikrųjų savininkų registrai, veiksminga informatorių apsauga ir griežtesni įstatymai yra būtini kovai su mokesčių vengimu, trečiadienį pažymėjo Europos Parlamentas (EP). Kartu jo nariai abejoja ES šalių politine valia didinti mokesčių skaidrumą.

Parlamentas patvirtino daugiau kaip 200 rekomendacijų, kurias per pusantrų metų suformulavo EP tyrimo komitetas, vertinęs, ar tinkamai įgyvendinamos ES kovos su pinigų plovimu ir mokesčių vengimu taisyklės.

Europarlamentarai abejoja, ar ES valstybės turi pakankamai politinės valios didinti skaidrumą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir pinigų plovimu. Jie apgailestauja, kad ES Tarybos sprendimams mokesčių srityje būtinas vienbalsiškumas, ir ragina pereiti prie kvalifikuotos daugumos principo.

Siūloma ES lygiu standartizuoti, nuolat atnaujinti bei viešinti tikrųjų įmonių savininkų registrus. Savo ruožtu EP ragina priimti naujas taisykles, kurios griežčiau reguliuotų tarpininkus (teisininkus ar buhalterius), padedančius plėtoti agresyvų mokesčių planavimą, taip pat numatyti nuobaudas taisykles pažeidusiems tarpininkams ir bankams.

Be to, siūloma sutarti dėl vienodų tarptautinių apibrėžimų, kas yra lengvatinių mokesčių centras, mokesčių rojus, slaptumo jurisdikcija, mokesčių srityje nebendradarbiaujančios šalys ir teritorijos, taip pat pinigų plovimo požiūriu didelės rizikos šalis. Kartu EP nariai siekia veiksmingos informatorių apsaugos.

Europarlamentarai taip pat pritaria siūlymui kitoje EP kadencijoje įsteigti nuolatinį mokestinių klausimų komitetą.

Rezoliucijai pritarė 492 EP nariai, nepritarė 50, o susilaikė 136.

„Būtina, kad Europos mokesčių politikoje įvyktų tektoninis lūžis, kuris leistų aktyviau kovoti su mokesčių rojais, mokesčių vengimu ir slėpimu“, – pažymėjo EP pranešėjas Jepė Kofodas (Jeppe Kofod, socialistai ir demokratai, Vokietija). „EP komiteto tyrimas rėmėsi žurnalistų paviešinta medžiaga, kuri leido įvertinti ES taisyklių įgyvendinimą ir pateikti rekomendacijas, kaip kovoti su mokesčių vengimu ir slėpimu. Svarbu toliau užtikrinti tinkamą šių rekomendacijų įgyvendinimą“, – pridūrė kitas EP pranešėjas Petras Ježekas (liberalai ir demokratai, Čekija).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.14; 00:05

Prancūzijoje sulaikytas Rusijos senatorius Suleimanas Karimovas įtariamas pinigų, įgytų vengiant mokėti mokesčius, plovimu. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Le Figaro“, remdamasis savo šaltiniu.

Leidinys pažymi, kad kalbama apie „kelias dešimtis milijonų eurų“.

Be to, „Le Figaro“ rašo, kad kartu su S. Kerimovu buvo sulaikyti keturi žmonės. Pasak laikraščio, tai – „asmenys, kuriuos jis samdė arba kurie dirbo įvairiuose jam priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose Žydrajame krante“.

Pagal tyrėjų versiją, S. Kerimovas, kaip spėjama, per tarpininkus ir fiktyvias firmas, supirkinėjo nekilnojamojo turto objektus Žydrajame krante, pavyzdžiui, Antibo kyšulyje, kur mėgsta poilsiauti turtuoliai. Dokumentuose buvo nurodoma mažesnė namų pirkimo kaina, kad reikėtų mokėti mažiau mokesčių.

Rusijos Federacijos Tarybos narys S. Kerimovas buvo sulaikytas pirmadienį Nicos oro uoste ir pristatytas į policijos nuovadą.

Oficialus Prancūzijos URM atstovas pareiškė, kad S. Kerimovo diplomatinis imunitetas galioja tik jo veiksmams vykdant oficialius įgaliojimus, ar jis taikytinas šiuo atveju, nustatys teismas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.23; 03:30

Seimui ketvirtadienį priėmus vadinamąjį „Magnickio“ įstatymą, draudžiantį į Lietuvą atvykti asmenims, padariusiems nusikaltimus žmoniškumui, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis įregistravo jį įgyvendinančią rezoliuciją, kuria siūloma uždrausti atvykti į Lietuvą 44 asmenims.

„Seimo palaikymas „Magnickio“ įstatymui įrodo, kad suvokiame savo, kaip demokratinės valstybės, atsakomybę neleidžiant žmogaus teisių pažeidėjams, kuriuos gina korumpuota valdžia, likti nenubaustiems. Už tokių nusikaltimų, kaip Sergejaus Magnickio kankinanti mirtis kalėjime, stovi konkretūs žmonės, ir jie turi būti įvardinti. Šia rezoliucija siekiu, kad 44 asmenims, kurie yra įtraukti ir į JAV Magnickio sąrašą, būtų pritaikytos lietuviškojo „Magnickio“ įstatymo sankcijos“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Seimo priimti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai yra svarbus žingsnis, užtikrinantis, kad į Lietuvos teritoriją atvykti būtų draudžiama užsieniečiams, įvykdžiusiems stambaus masto nusikaltimus žmogaus teisių, korupcijos ir pinigų plovimo srityse, ir prisidedantis prie Lietuvos nacionalinio saugumo stiprinimo. Tačiau taip pat akcentuojama, kad šis procesas bus užbaigtas tik tada, kai bus priimti teisės aktai, užkertantys kelią tokiems asmenims Lietuvoje ir per Lietuvą įsigyti turtą bei laikyti nusikalstamu būdu įgytas lėšas ir užtikrinantys jų įšaldymą.

G. Landsbergis tikisi, kad už šių įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatų įgyvendinimą atsakingi užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai nedelsdami imsis veiksmų, reikalingų jas įgyvendinti, bei inicijuos atitinkamas konsultacijas su „Magnickio“ teisės aktus priėmusiomis šalimis.

Be to, Seimui siūloma šia rezoliucija kreiptis į kitų Europos Sąjungos ir NATO valstybių nacionalinius parlamentus, raginant priimti „Magnickio“ teisės aktus, taip stiprinant bendrą teisingumo, atsakomybės ir skaidrumo erdvę. O Lietuvos Vyriausybė raginama šį klausimą kelti atitinkamais ES Tarybos lygiais. ES vyriausioji įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini), Europos Komisija bei Europos Taryba kviečiami įsiklausyti į Europos Parlamento raginimus priimti „Magnickio“ sankcijas ES lygiu ir artimiausiu metu pradėti visapusiškas diskusijas dėl atitinkamo ES teisės akto.

Sergejaus Magnickio vardu pavadintus, sankcijas numatančius teisės aktus jau yra priėmusios JAV, Estija, Didžioji Britanija ir Kanada.

Ketvirtadienį minimos Rusijos teisininko Sergejaus Magnickio, atskleidusio finansines Rusijos Federacijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, kalinto 358 dienas bei kankinto ir 2009 m. lapkričio 16 d. mirusio, mirties metinės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.17; 04:45

Nekreipdamas tarptautinio nepasitenkinimo, Vengrijos parlamentas antradienį pritarė griežtam įstatymui, nukreiptam prieš pilietinės visuomenės grupes, informuoja naujienų agentūra AFP.

Naujas įstatymas, kuriam pritarta 130 balsų prieš 40, įpareigos kasmet daugiau kaip 24 tūkst. eurų iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas užsiregistruoti kaip „užsienio finansuojamas organizacijas“, arba joms dėl nepaklusnumo grės uždarymas.

Populistas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad šiomis priemonėmis bus siekiama pagerinti skaidrumą ir kovą su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu.

Tačiau Europos Komisija (EK) ir Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė įstatymą. Jų teigimu, šis įstatymas gali diskriminuoti ir delegitimizuoti nevyriausybines organizacijas.

Anot pranešimų, įstatymas neturi nieko bendro su skaidrumu, juo siekiama nutildyti nevyriausybines organizacijas – pilietinės visuomenės balsą. Be to, manoma, kad šiomis priemonėmis taikomasi į Vengrijoje gimusį milijardierių filantropą Džordžą Sorosą (George Soros), kuris įkūrė ir finansavo prestižinį Vidurio Europos universitetą (CEU) ir ne vieną dešimtmetį milijonus dolerių skyrė liberalios, atviros kultūros skatinimui. Šiuo įstatymu ypač taikomasi prieš tas nevyriausybines organizacijas, kurios gauna lėšų iš Dž. Soroso.

Be kita ko, anksčiau šiais metais buvo priimtas naujasis Vengrijos švietimo įstatymas, kuris gali lemti tai, kad Vengrijoje bus uždarytas Dž. Soroso įkurtas CEU. Naujosios vyriausybės priimtos taisyklės reiškia, kad CEU nebegalės teikti diplomų, nes universitetas yra registruotas Jungtinėse Valstijose. Pagal įstatymą, užsienio universitetai privalo turėti būstinę tiek Budapešte, tiek savo namų valstybėje, tačiau filantropo Dž. Soroso įkurtas CEU būstinę turi tik Budapešte ir yra vienintelis daugiau niekur kitur padalinių neturintis tarptautinis universitetas.

Vengrijos premjeras teigė, kad CEU sukčiauja, nes savo namų valstybėje neturi būstinės, tačiau išduoda diplomus, kurie pripažįstami tiek Vengrijoje, tiek Jungtinėse Valstijose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:30

Saulius Kizelavičius

Tai – tarsi Perkūnas iš giedro dangaus. Londono koronierių tyrimas dėl Aleksandro Perepelično mirties aplinkybių atidedamas iki kitų, 2017-ųjų, metų !

Atidedamas dėl labai svarbios priežasties. Oficialusis Londonas nusprendė, kad tyrimas nukeliamas Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo sumetimais.

Skambus pareiškimas, ar gi ne? Ką reiškia ši žinia? Oficialusis Londonas kažko išsigando? Tas kažkas – Kremlius?

Dabar jau visiškai akivaizdu: šiais metais britų teisėjai nesidomės, ar buvo nunuodytas Britanijoje gyvenęs rusas Aleksandras Perepeličnas. Britų teisėjai neanalizuos ir klausimo, kas gi galėjo jį nunuodyti – kur ieškoti tikrojo žmogžudystės užsakovo?

Liūdniausia, kad nėra jokių garantijos, jog į 2017-uosius metus nukelta byla nebus atidėta dar keleriems metams.

Beje, tikrųjų A.Perepelično mirties aplinkybių paieška pradėta vilkinti po ilgų ginčų dėl konfidencialių dokumentų, kuriuos oficialusis Londonas norėtų išlaikyti paslaptyje. Tik neaišku, kam reikalingas toks slapukavimas – laukiama, kada šią bylą visi pamirš, o žudikai galutinai paslėps visus įkalčius?

Priminsime: 44 metus teturėjęs A.Perepeličnas mirė bėgdamas krosą 2012-aisiais metais. A.Perepeličnas – įdomi asmenybė. Jis padėjo investicijų fondui „Hermitage Capital“ tirti galimas Kremliaus aferas „plaunant“ nešvarius Rusijos pinigus. Omenyje turimos labai didelės pinigų sumos – milijonai amerikietiškų dolerių. 

Aleksandras Perepeličnas
Neaiškiomis aplinkybėmis Didžiojoje Britanijoje miręs Aleksandras Perepeličnas.

Staigi, netikėta mirtis sukėlė įtarimų tada, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, esą jo skrandyje aptikta labai reta cheminė medžiaga, kurios turi ir labai nuodingi augalai gelsemium elegans, dar kitaip vadinami „širdį sprogdinančia žole“.

Koronierius Ričardas Treversas pareiškė, tik neaišku, ar labai nuoširdžiai, labai apgailestaująs dėl tokio posūkio. Tačiau jis esą neturįs kitos galimybės – tik atidėti apklausas.

Jam oficialiai pranešta, jog bylą Vyriausybė reikalauja atidėti „vardan visuomenės interesų“ (public interest immunity). Suprask, ruso A.Perepelično mirties aplinkybės kol kas negali būti viešos. Bent tokia britų valdžios ir britų slaptųjų tarnybų nuomonė.

Toks veto atsiranda tuomet, kai slaptų dokumentų paviešinimas gali pakenkti nacionaliniam Didžiosios Britanijos saugumui. Vadinasi, argumentai dėl visuomenės intereso bus aptarti dar šiemet, o pagrindinės apklausos – tik 2017-aisiais metais.  

A.Perepelično šeimos advokatai paskelbė, jog yra šokiruoti dėl šių atidėliojimų.

Henrieta Hill, „Hermitage“ advokatė, pareiškė, kad toks statusas šiai bylai reikalingas norint atsakyti į pagrindinį klausimą – ar šis rusas buvo nužudytas?

Kiek anksčiau Hermitage interesus ginantys teisininkai buvo pareiškę, kad Aleksandro Perepelično ir Aleksandro Litvinenkos mirties aplinkybės – labai panašios. Buvęs Rusijos žvalgybininkas A.Litinenka prieš mirtį bendradarbiavo su Ispanijos teisėsauga, duodamas jai Kremliaus nusikaltimus demaskuojančių faktų. O A.Perepeličnas prieš mirtį bendradarbiavo su Šeicarijos teisėsauga, duodamas jai kompromituojančios medžiagos apie grubius aukščiausiosios Rusijos valdžios nusižengimus.

2016.09.08; 03:17

Anastasija Kirilenko

Specialiųjų tarnybų veikla Šveicarijoje

Šveicarija labai svarbi Rusijos specialiosioms tarnyboms. Tai liudija ir stipri rezidentūra, ir aukšti čia veikiančių karininkų laipsniai. Pagal bendradarbių skaičių Vakarų Europos šalių rezidentūrose pirmoje vietoje yra Vokietija, o iškart po jos eina Šveicarija. 

Šveicarija
Nuotraukoje: Šveicarijos peizažas ir simbolis – vėliava.

Legaliose rezidentūrose dirba SVR ir GRU bendradarbiai po diplomatine priedanga (ambasadoje ir prekybos atstovybėje Berne, generaliniuose konsulatuose Ženevoje ir Berne, nuolatinėje Rusijos Federacijos atstovybėje prie JTO Ženevoje), o taip pat po aukščiau minėtų tarptautinių organizacijų bendradarbių priedanga.

Apie 75 procentai Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbių dirba Ženevoje, tarptautinių organizacijų susitelkimo centre. Iš to galima daryti išvadą, kad čia tiek daug Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbių ne vien dėl Šveicarijoje esančių tikslinių objektų, bet ir dėl Šveicarijoje atstovaujamų tarptautinių organizacijų.

Yra ženklų, kad FSB, kuri turi kovoti su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu bei branduolinio ginklo platinimu užsienyje, taip pat yra aktyvi Šveicarijoje.

Ryšium su tuo reikia pabrėžti, kad prezidento 1994 metų lapkričio 23 dienos ir 1995 metų balandžio 3 dienos įsakai suteikė FSB teisę naudoti komercines struktūras užsienyje savo žvalgybiniams poreikiams. Tų įsakų pagrindu FSB išplėtė veiklą ir kai kuriuose srityse jau konkuruoja su SVR – pavyzdžiui, kovoje su nusikalstamumu. Kaip ir kitų specialiųjų tarnybų karininkai, FSB bendradarbiai dirba po diplomatų priedanga oficialiose atstovybėse arba dedasi tarptautinių organizacijų valdininkais, o taip pat privačiose komercinėse struktūrose, susikūrę verslo legendas. 

Po ekonomine priedanga Šveicarijoje dirba ir SVR bendradarbiai. SVR karininkai siunčiami keleriems metams į bendras įmones ar stambias užsienio kompanijas, pirmiausia – į naftos, transporto ir finansines kompanijas, Kai kurie iš tų bendradarbių anksčiau yra veikę po tradicine diplomatine priedanga.

Apskritai, galima nustatyti, kad specialiosios tarnybos, bendradarbiaudamos su komercinėmis struktūromis, stiprina savo įtaką ir kartu griebiasi žvalgybinių ryšių kitose šalyse. Tai akivaizdžiai rodo 2005 metais Cuge įsteigtos Nord Stream firmos pavyzdys. Firmos tikslas – užtikrinti dujotiekių Šiaurės Europoje, kuriais dujos iš Rusijos bus tiesiogiai tiekiamos Vokietijai, planavimą, statybą ir eksploatavimą. 51 proc. firmos priklauso Rusijos Gazprom‘ui, dar 20 proc. – vokiečių koncernui AG ir E.ON AG, o 9 proc. – Nederlandse Gasunie. Vienas iš Nord Stream direktorių tarybos narių – juristas iš Cugo Ursas Hausheeris (Urs J. Hausheer).

Atvirų šaltinių duomenimis, 1987–1990 metais jis posėdžiavo firmos Asada AG direktorių taryboje. Toji firma vertėsi VDR valstybės saugumo ministerijos pirkimais, aplenkiant Co-Com ribojimus. Mes spėjame, kad Putinas, dirbdamas Drezdene, užmezgė kontaktus su Hausheeriu.

Nord Stream valdytojas – vokietis Matiasas Varnigas. Jis buvo Štazi majoras ir, nepatvirtintais duomenimis, su Putinu jį irgi sieja bendra Drezdeno praeitis. Šiuo metu Varnigas yra Drezdner Bank Rusijoje vadovas, svarbus Gazprom‘o dalykinis partneris.

ONG veikla Šveicarijoje

NVS kriminalinės organizacijos Šveicarijoje daugiausia verčiasi pinigų plovimu. Jos turi atstovus, kurie steigia Šveicarijoje nelegalaus verslo ir pinigų plovimo firmas. Dauguma iš jų turi gerus tarptautinius kontaktus ekonomikos srityje, o taip pat ryšius su savo kilmės šalies valstybinėmis institucijomis. Nelegalus verslas dažniausiai simuliuoja realią ekonominę veiklą ir iš jos gautas pajamas, pateikdamos padidintas sąskaitas, fiktyvias paskolas bei už jas mokamus procentus, o taip pat firmos išlaidų klastotes.

Paplitęs metodas yra apgaulė, siekiant gauti subsidijų apiforminant tarpinius sandėrius, pirmiausia žaliavos sektoriuje. Žaliava perkama subsidijuojamomis vidaus kainomis ir parduodama pasaulinėmis rinkos kainomis (transferto lengvatos). Pagrindinis tikslas – persiųsti nelegalius (dažniausiai pavogtus iš valstybės biudžeto) pinigus į Vakarus, į privačias sąskaitas. Pirmiausia kalbama apie lėšas, pagrobtas iš valstybės, gautas iš sukčiavimo ir vagysčių. Nelegalios prekybos (narkotikais, ginklais) pajamos taip pat išplaunamos per tuos kanalus.

Šveicarijoje veikia apie 700 firmų, kurias kontroliuoja Rusijos piliečiai arba kurių direktorių taryboje posėdžiauja Rusijos piliečiai. 60 proc. tų firmų yra vokiškoje dalyje, 34 proc. – vakarų Šveicarijoje. Rusijos mokesčių institucijų vertinimu, apie 15 proc. visų Rusijos depozitų užsienyje išdėstyta Šveicarijoje. 2004 metais iš Rusijos iškeliavo 8 mlrd. dolerių kapitalo, beje, ekspertų nuomone, 40 proc. tos sumos – nelegaliai įgytas kapitalas. Galima lengvai paskaičiuoti, kad dalis nelegalaus kapitalo, „pabėgusio“ į Šveicariją pastaraisiais metais, sudaro reikšmingą sumą.

NVS kriminalinių organizacijų atstovai investavo į Šveicarijos nekilnojamąjį turtą, pirmiausia šalia Ženevos ežero ir Tičino kantone. Dažnai jį įsigyja juridiniai asmenys, ir dėl to sunku arba visai neįmanoma identifikuoti tikrąjį savininką.

Kai dėl investicijų į Šveicarijos ekonomiką, esama nerimą keliančių liudijimų, kad NVS kriminalinių organizacijų atstovai įsigijo strategiškai svarbių įmonių dalis arba pateko į tų firmų direktorių tarnybas. Kriminalinių organizacijų atstovai dažnai stengiasi Vakaruose dėtis rimtais verslininkais su plačiais politiniais ryšiais ir susirasti priedangą tradicinėse geros reputacijos firmose. Nepastebima, kad ryšiais ir korupcija grindžiami verslo metodai skirtųsi nuo kilmės šalių.

Bendra situacija teisinga ir Šveicarijai. Kol kas nėra tiesioginių įrodymų, kad specialiosios tarnybos bendradarbiautų su ONG. Tik yra daugybė fizinių asmenų ir firmų, palaikančių ryšius ir su specialiosiomis tarnybomis, ir su ONG vienu metu. 

ONG pinigų plovimas per žvalgybos struktūras?

Toliau konkretūs pavyzdžiai rodo, kad Šveicarijoje pinigai plaunami per asmenis, palaikančius kontaktus tiek su ONG, tiek ir su Rusijos specialiųjų tarnybų žinybomis.

– Rusijos pilietis I. R. (čia ir kitur inicialai neatitinka realiųjų, – vert. past.), spėjama, SVR karininkas, turintis nemažai finansinių lėšų, 2001–2003 metais dirbo firmai F. Šveicarijoje. Firma užmezgė dalykinius kontaktus su Nordex ir palaiko pastovius ryšius su organizuotu nusikalstamumu.

– Rusijos pilietis V. E., specialiųjų tarnybų karininkas, buvo glaudžiai susijęs su firma, kurios baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir švaistymo tiriama Ciuricho kantone nuo 2002 metų. Firma buvo likviduota Federacinės bankų komisijos nutarimu 2002 metų rudenį už finansines operacijas be licencijos. Firma savo Maskvos filiale atliko neskaidrius valiutinius sandorius, dalyvaujant ofšoriniam bankui, kuriame didelė dalis indėlininkų prarado dešimtis tūkstančių dolerių. Yra požymių, kad per tą firmą buvo išplautos didelės sumos nešvarių pinigų. V. E. yra nusikalstamo pasaulio atstovas ir palaiko kontaktus su Solncevo grupuote. Nuo 2004 metų sausio jis yra Čečėnijos atstovas Rusijos Federacijos Taryboje ir tuo pagrindu turi diplomatinį pasą. Jis palaiko diplomatinius kontaktus ir su kitomis Šveicarijos firmomis. (Kalbama apie Umarą Džabrailovą, – vert. past.).

– Nuo 1993 metų ir iki savo bankroto 1998 metais Rusijos bankas D. turėjo savo atstovybę Ženevoje. Buvo įsteigtas su KGB kapitalo pagalba, ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje tapo vienu iš nedaugelio rusiškų bankų, kurie gavo Centrinio banko licenciją tvirtos valiutos transakcijoms. Daugybė to banko ir jo filialų Vakarų Europoje atstovų buvo susiję su KGB ir palaikė kontaktus su specialiųjų tarnybų karininkais, kai dirbo užsienyje. Atstovybės Šveicarijoje generalinis direktorius irgi yra SVR darbuotojas, palaikė reguliarius kontaktus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis Šveicarijoje.

Banko Maskvoje vadovas palaikė kontaktus su Nordex ir kitomis firmomis bei asmenimis atitinkamoje aplinkoje. Daugybė šaltinių liudija, kad per banką D. buvo išplauti organizuoto nusikalstamumo pinigai. Atviri duomenys taip pat rodo, kad nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio banką D. kontroliavo Semionas Mogilevičius. Bankas turi platų korespondentų tinklą visame pasaulyje, įskaitant ir Bank of New York, kuris atsidūrė garsių skandalų, susijusių su pinigų plovimu dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, centre.

Jis palaiko ryšius su ONG nariais ir piliečiu C. B., kuris, matyt, buvo susijęs su Solncevo grupuote. C. B. buvo įtariamas tuo, kad buvo organizacijos, kuri vertėsi tarptautine prostitucija, vadas. Be to, jis atvirai susijęs su GRU ir užsienyje taip pat palaiko kontaktus su kitomis Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Bankas D. nuo 1995 metų dalyvauja kuriant dukterinę firmą A. Ciuriche. Firma A. buvo įsteigta 1995 metais su įstatiniu 2,5 mln. frankų kapitalu, o 1999 metais likviduota. Firma buvo įtraukta į prekybą kokainu, kai didelis kiekis narkotiko buvo pervežta iš Kolumbijos į Floridą.

Tos firmos direktorių tarybos narys ir po to direktoriumi buvo Ch. O. Jis palaikė ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir buvo informuotas apie didelių Rusijos aukso ir valiutos rezervų dingimą. Nuo 1994 metų jis yra tuo metu sukurtos firmos S. vadovas. Toji firma šiandien įsikūrusi pas privatų asmenį nauju adresu ir užsiima prekyba, visų rūšių prekių eksportu ir importu. Per tą laiką Ch. O. suspėjo tapti Šveicarijos piliečiu. Vienas jo giminaitis palaiko tiesioginius ryšius su Nordex įkūrėju Grigorijum Lučianskiu.

– Kitas bankas, registruotas Šveicarijoje ir turintis ryšių tiek su organizuotu nusikalstamumu, tiek ir su specialiosiomis tarnybomis, – bankas K., kuris anksčiau priklausė Rusijos piliečiui. Bankas Šveicarijoje turėjo du filialus. Abu anksčiau valdė firma M., kurios pagrindinis biuras buvo Šveicarijoje.

Firma M. buvo glaudžiai susijusi su vienu pinigų plovimo per Bank of New York epizodu. Tam pačiam firmų tinklui Šveicarijoje priklausė dar penkios firmos, kurios buvo registruotos tais pačiais adresais. 1997–2001 metais numanomas specialiųjų tarnybų karininkas V. P. įėjo į keturių iš jų direktorių tarybas, ir buvo vienos iš jų direktorius. Firmų grupės interesams atstovavo du šveicarų juristai, kurie anksčiau buvo įtraukti į pinigų plovimo atvejus, konkrečiai, į Lazarenkos bylą.

Reikia paminėti tą aplinkybę, kad su tų firmų aplinka buvo susijęs dar vienas šveicarų juristas, kuris dirba daugybei Šveicarijos firmų, priklausančių Nordex grupei. Firmų grupės pavadinimas šiandien kitas, ir jai atstovauja juristas iš Ženevos.

– Daugybė ženklų, kad ONG ir specialiosios tarnybos persipynusios, yra ir Šveicarijoje gyvenančio ir 2005 metais gavusio Šveicarijos pilietybę ruso R. D. byloje. 1992–1997 metais jis buvo prekybos atstovybės bendradarbis ir  kelių šalių specialiosios tarnybos jį įtarė dirbant Rusijos specialiosioms tarnyboms. Nuo 1994 metų jis dar vadovavo Rusijos firmos B. atstovybei Šveicarijoje. Pasak atvirų šaltinių, minėtoji firma buvo stiprioje kriminalinių struktūrų įtakoje ir išgrobstė daugybės oficialių atstovybių pinigus. Nuo 2002 metų Rusijoje vykdomas tyrimas dėl įvairių įtariamųjų išgrobstytų lėšų.

Esama žinių, kad R. D. vertėsi bizniu, susijusiu su „raudonųjų žibintų gatvėmis“. Matyt, jis investavo milijonus frankų į kabaretų remontą. Pagal policijos tyrimą, į tai buvo įtrauktas turizmo firmos B. filialas, kurį valdo moteris iš Rusijos. Turizmo firma taip pat organizuoja prostitučių įvežimą į šalį. Vadovė palaiko kontaktus su Rusijos ambasada Berne. Direktorių tarybos narys – šveicaras T. K., kuris bendradarbiauja ir su kitomis kompanijomis, palaikančiomis ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

T.K. irgi susijęs su firma B. nuo jos įsteigimo dienos, yra direktorių tarybos narys. Be to, jis įeina į kitos firmos direktorių tarybą, – toji firma buvo įtariama turinti ginklų platinimo kanalų Libijoje. Per kratą T. K. namuose išaiškėjo, kad T. K. patalpas tai firmai suteikė rusui R. D.

Informacijos šaltinis – „Atviroji Rusija“ („Otkrytaja Rossija“ – rus.), openrussia.org ir compromat.ru portalas.

(Bus daugiau)

2016.07.04; 06:32