Pistoleto šūvis. Slaptai.lt nuotr.
Stokholmas, gruodžio 5 d. (ELTA). Švedijoje nušautas čečėnų opozicionierius tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas, praneša „Laisvės radijas“.
Šią informaciją patvirtino jo bendražygiai. Švedijos žinybos jos kol kas nekomentuoja.
Anksčiau buvo pranešta, kad nebepavyksta užmegzti ryšio su T. Abdurachmanovu.
Pirmieji pranešimai apie galimą čečėnų aktyvisto nužudymą pasirodė gruodžio 1 d.
Gruodžio 2 d. Europos čečėnų asamblėjos spaudos sekretorius Šamilis Albakovas leidiniui „Kavkazkij uzel“ pareiškė, jog patikimos informacijos apie T. Abdurachmanovo žūtį negauta. „Mūsų žiniomis, tai netiesa. Kalbama apie jauno vaikino, kuris gyveno kaimynystėje su Tumso, nužudymą. Bet ir tai nepatvirtina“, – sakė Š. Albakovas.
Čečėnų žmogaus teisių gynimo asociacijos „Vaifond“ atstovai leidiniui taip pat sakė nelinkę tikėti pranešimais apie tinklaraštininko žūtį. Bet jie pripažino, kad su T. Abdurachmanovu jau kuris laikas nėra ryšio. Nebepavyksta susisiekti ir su jo broliu Mohmadu Abdurachmanovu.
T. Abdurachmanovas garsėjo savo kritika Čečėnijos valdžios adresu. 2015 metais jis išvyko iš Rusijos dėl, jo žodžiais tariant, konflikto su Ramzano Kadyrovo giminaičiais. Tinklaraštininkui Švedijoje buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas. Čečėnijoje jis buvo kaltinamas ryšiais su „Islamo valstybe“.
2019 metais Čečėnijos parlamento pirmininkas Mahomedas Daudovas paskelbė T. Abdurachmanovui kraujo kerštą, bet vėliau respublikos valdžia tai neigė.
2020 metais į T. Abdurachmanovo butą įsigavo vyras, kuris jam smogė į galvą plaktuku. Tinklaraštininkui pavyko jį nuginkluoti ir iškviesti policiją. 2021 metais užpuolikui vardu Ruslanas Mamajevas buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau buvo padidinta dvejais metais. Jo bendrininkė Elvira Šapiajeva, padėjusi nusikaltėliui patekti į butą, gavo aštuonerius metus kalėjimo.
Dezertyras
Minskas, Varšuva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Lenkijos karys, patruliavęs prie Europos Sąjungos rytinės sienos su autoritarine Baltarusija, dezertyravo ir paprašė ten politinio prieglobsčio, penktadienį pranešė Lenkijos ir Baltarusijos pareigūnai.
Įtampa Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tvyro jau kelis mėnesius, tūkstančiams migrantų mėginant patekti į ES narę Lenkiją. Dėl šios krizės Vakarai ir Baltarusijos režimas kaltina vienas kitą.
Baltarusijos sienos apsaugos tarnyba pranešė, kad lenkų karį sustabdė jos apsaugos pareigūnai ir kad jis „prašė politinio prieglobsčio šalyje“. Ji teigė, kad kareivis – įvardijamas kaip Emilis Czeczko – buvo sustabdytas ketvirtadienį prie Tušemlos pasienio kontrolės punkto. Režimo kontroliuojama žiniasklaida tada transliavo interviu su kariu, sakiusiu, kad jis „dezertyravo iš armijos per spygliuotą vielą“. „Nusirengiau uniformą ir be drabužių, nuogas, bėgau Baltarusijos link“, – sakė jis, jo žodžiai pateikti išversti į rusų kalbą.
Karys sakė, kad „neįmanoma tylėti apie tai, kas vyksta Lenkijos teritorijoje“. Baltarusijos pasieniečiai teigė, kad jis nepritaria griežtai Lenkijos pozicijai prieš migraciją.
Baltarusijos nacionalinė televizija griežtai kontroliuojama valstybės.
Šių metų pradžioje buvo parodytas interviu su Baltarusijos antivyriausybiniu aktyvistu Romanu Protasevičiumi, priverstinai Minske nutupdžius lėktuvą, kuriuo jis skrido. Jo šeima ir aktyvistai teigė, kad jis buvo priverstas kalbėti, ką reikia.
Vėliau Lenkijos kariškiai paskelbė pareiškimą, patvirtinantį, kad būta „gėdingo, vienkartinio dezertyravimo atvejo“. „Jis kirto Baltarusijos sieną ir įžeidinėjo Lenkijos kariuomenę“, – pranešė jie.
Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pareiškė, kad karys „turėjo rimtų problemų su įstatymais ir buvo pateikęs atsistatydinimo iš armijos pareiškimą“. „Jis niekada neturėjo būti paskirtas į pasienio tarnybą. Paprašiau paaiškinimo, kas už tai atsakingas“, – parašė jis tviteryje.
Vėliau kariuomenė pranešė atleidusi tris viršininkus.
Nuo vasaros Lenkija išsiuntė tūkstančius karių prie sienos, kad užkirstų kelią dideliam migrantų skaičiui patekti iš Baltarusijos. Tarptautinės teisių organizacijos kritikavo Lenkiją dėl jos elgesio su migrantais ir prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties zonos sukūrimo pasienyje.
Kanados vėliava
Keturi pabėgėliai iš Šri Lankos, paslėpę Edwardą Snowdeną savo mažuose butukuose Honkonge, kai šis bėgo paviešinęs JAV vykdomą šnipinėjimą, antradienį atskrido į Kanadą, kur jiems buvo suteiktas prieglobstis po metus trukusios nežinios.
Supunas Thilina Kellapatha ir Nadeeka Dilrukshi Nonis su vaikais nusileido Toronte ir turėjo išvykti į Monrealį „pradėti naujo gyvenimo“, sakoma ne pelno organizacijos „For the Refugees“ pranešime.
Šeima priklauso septynių skurdo vejamų pabėgėlių iš Šri Lankos ir Filipinų, gyvenusių Honkonge, grupei. Nepaisant to, jie priglaudė E. Snowdeną po jo paviešinimų 2013 metais.
Vanessa Rodel iš Filipinų ir jos dukra Keana gavo prieglobstį Kanadoje 2019 m., padedant organizacijai „For the Refugees“, kuri Kanadoje rūpinosi, kad būtų priimti ir kiti pabėgėliai, įrodinėdama, jog jiems gresia persekiojimas tiek tėvynėje, tiek Honkonge, nes jie padėjo E. Snowdenui. Kellapatha šeimai grėsė deportacija, kai jų pirminiai prieglobsčio prašymai Honkonge buvo atmesti.
E. Snowdenas pasveikino žinią, kad šeima atvyko į Kanadą. „Tai geriausia žinia, kurią girdėjau per ilgą, ilgą laiką“, – parašė jis tviteryje.
Septintasis šios grupės narys, Šri Lankos kariuomenės dezertyras Ajithas Pushpakumara, dar lieka Honkonge, kur „jo saugumui vis dar gresia pavojus“, teigia „For the Refugees“. Organizacija dar kartą paragino Otavą pagreitinti jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Edvardas Snoudenas
E. Snowdenas paviešino tūkstančius įslaptintų dokumentų, atskleidusių didelio masto JAV vykdomą sekimą, prasidėjusį po 2001 m. rugsėjo 11 dienos atakų. Bėgdamas jis įstrigo Honkonge, iš pradžių viešbutyje, kurį apgulė žurnalistai iš viso pasaulio. Grupelė pabėgėlių sutiko jį priglausti maždaug dvi savaites, kol jis galėjo išskristi į Rusiją, kur dabar gyvena. Jų vaidmuo šioje sagoje buvo atskleistas tik 2016 m. Oliverio Stone’o filme apie E. Snowdeną. Dėl to, kaip teigia „For the Refugees“, jie gyveno Honkonge apimti „nuolatinės baimės ir nerimo“.
Tai išryškino ir pabėgėlių padėtį Honkonge, kur prieglobsčio suteikimo rodikliai yra vieni žemiausių pasaulyje. Tenkinama tik apie 1 proc. prieglobsčio prašymų, o ta maža dalis pareiškėjų, kurių prašymai tenkinami, dar turi gauti galutinį prieglobstį trečiojoje šalyje. Nors bylos nagrinėjamos daugelį metų, prieglobsčio prašytojams neleidžiama dirbti, jie gauna tik 3 tūkst. Honkongo dolerių (385 JAV dolerius) per mėnesį viename iš brangiausių pasaulio miestų.
„Wikileaks“ įkūrėjas J. Assange. EPA-ELTA nuotr.
Po britų teismo sprendimo neišduoti Jungtinėms Valstijoms Juliano Assange‘o, Meksika „Wikileaks“ įkūrėjui ketina pasiūlyti politinį prieglobstį.
Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Meksikos prezidentas Andrésas Manuelis Lópezas Obradoras. Kartu jis paragino Didžiosios Britanijos vyriausybę paleisti J. Assange‘ą.
„Aš paraginsiu Užsienio reikalų ministeriją pradėti svarbias procedūras, kad britų vyriausybės būtų pareikalauta paleisti poną J. Assange‘ą ir jam būtų pasiūlytas politinis prieglobstis“, – sakė A. M. L. Obradoras.
2012 metais jau Ekvadoras buvo suteikęs J. Assange‘ui politinį prieglobstį. „Wikileaks“ įkūrėjas tada septynerius metus praleido šios šalies ambasadoje Londone. Ekvadoras prieglobsčio prašymą atsiėmė 2019-aisiais, J. Assange‘as buvo sulaikytas ir šiuo metu yra kalinamas Didžiosios Britanijos griežtojo režimo kalėjime.
Teisėja Londone pirmadienį atmetė JAV prašymą išduoti J. Assange‘ą. Tai ji argumentavo 49-erių australo psichine sveikatos būkle bei tikėtinomis griežtomis kalinimo sąlygomis JAV.
JAV nori teisti J. Assange‘ą dėl šimtų tūkstančių slaptų dokumentų paviešinimo „Wikileaks“ portale.
Edvardas Snoudenas – patriotas ar išdavikas?
Buvusiam JAV nacionalinio saugumo agentūros darbuotojui Edwardui Snowdenui ir jo žmonai Lindsay Mills gimė sūnus. Pora tai pranešė tviteryje.
„Merry Christmas, Baby (Linksmų Kalėdų, Mažyli)“, – rašoma L. Mills tviteryje.
Prie pranešimo pridedama bendra šeimos nuotrauka.
Anksčiau E. Snowdeno advokatas Anatolijus Kučerena žurnalistams sakė, kad amerikiečio vaikas turės pilietybę pagal gimimo vietą. Pats E. Snowdenas įpareigojo advokatą parengti dokumentus dvigubai – JAV ir Rusijos – pilietybei gauti, nors įstatymuose tai nenumatyta.
Pasak teisininko, E. Snowdeno žmona taip pat ketino paduoti dokumentus dėl Rusijos pilietybės suteikimo.
2014 metų spalio mėnesį amerikiečių akrobatė ir tinklaraštininkė L. Mills atvažiavo iš JAV į Maskvą pas E. Snowdeną. Jų santuoka oficialiai buvo įregistruota 2017 metais.
2013 metais E. Snowdenas perdavė žiniasklaidai duomenis apie JAV specialiųjų tarnybų sekimo programas. Publikacijos šia tema sulaukė plataus atgarsio. Tėvynėje jam už akių buvo pateikti kaltinimai šnipinėjimu ir valstybės nuosavybės pagrobimu.
E. Snowdenas iš pradžių pabėgo iš JAV į Honkongą, o iš ten – į Rusiją. Nuo to laiko jis gyvena Rusijoje, kur jam periodiškai buvo pratęsiamas leidimas nuolat gyventi šalyje.
Buvęs žvalgybininkas yra pareiškęs norą gauti prieglobstį kurioje nors ES šalyje, tačiau reakcija į šį prašymą kol kas buvo santūri.
Honkongo protestuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti 36 parlamentarų grupė siūlo suteikti Lietuvoje prieglobstį Honkongo žmonėms, kuriems gresia Kinijos politinis persekiojimas ir represijos.
Jie įregistravo tai numatančios rezoliucijos projektą „Dėl Honkongo žmonių teisių ir laisvių“.
Šiuo dokumentu jie kviečia Lietuvos prezidentą ir Vyriausybę palaikyti Honkongo žmonių teises ir laisves bei principingai ginti tarptautinės teisės viršenybę Europos Sąjungos politiniuose formatuose, formuojant vieningą, principingą, pamatinėmis laisvės ir demokratijos vertybėmis grįstą Europos Sąjungos poziciją Kinijos vykdomų tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimų atžvilgiu.
Honkongo policija. EPA – ELTA nuotr.
Projekto autoriai ragina Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybę gerbti Kinijos tarptautinius įsipareigojimus, įtvirtintus Kinijos ir Britanijos jungtinėje deklaracijoje, ir atšaukti Honkongui skirto nacionalinio saugumo įstatymo įvedimą.
Lietuvos Seimui siūloma palaikyti ir solidarizuotis su Jungtinės Karalystės, Australijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų 2020 m. gegužės 28 d. jungtiniu pareiškimu, inter alia teigiančiu, jog „vienintelis kelias iš įtampų ir neramumų, kuriuos ši teritorija regėjo per pastaruosius metus, veda per pasitikėjimo Honkongo visuomenėje atkūrimą leidžiant Honkongo žmonėms naudotis tomis teisėmis ir laisvėmis, kurios jiems buvo pažadėtos”.
Honkongo aktyvistas, dalyvavęs 2014 m. protestuose, paleistas iš kalėjimo. EPA-ELTA nuotr.
Rezoliucijos projekte pabrėžiama, kad Honkongas ilgą laiką buvo gyvybingos laisvos visuomenės pavyzdys Rytų Azijoje ir kad tarptautinė bendruomenė giliai suinteresuota Honkongo stabilumu ir klestėjimu.
Seimo nariai yra giliai susirūpinę, kad „dėl Kinijos Liaudies Respublikos Nacionalinio liaudies kongreso sprendimo įvesti Honkongui skirtą nacionalinio saugumo įstatymą, kurio tiesioginis įvedimas iš Pekino, o ne per paties Honkongo institucijas, kaip kad numatyta Honkongo Pagrindinio įstatymo 23 straipsnyje, suvaržytų Honkongo žmonių laisves, suardytų Honkongo autonomiją, o drauge – ir jo klestėjimo prielaidas“.
„Kinijos sprendimas įvesti Honkongui naują nacionalinio saugumo įstatymą tiesiogiai prieštarauja Kinijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal teisiškai įpareigojančios, Jungtinių Tautų Organizacijoje registruotos Kinijos ir Britanijos jungtinės deklaracijos (Sino-British Joint Declaration) principus ir griauna joje įtvirtintą „vienos šalies, dviejų sistemų” modelį“, – pabrėžiama rezoliucijos projekte.
Jame taip pat konstatuojama, kad naujasis nacionalinio saugumo įstatymas sukuria galimybę Honkongo gyventojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn Honkonge už politinius nusikaltimus ir prieštarauja Honkongo Pagrindiniame įstatyme įtvirtintiems įsipareigojimams ginti Honkongo žmonių teises, laikantis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto.
Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis, Dovilė Šakalienė, Gintaras Steponavičius, Dainius Kreivys, Gintaras Vaičekauskas, Aušra Papirtienė, Naglis Puteikis, Rūta Miliūtė, Vytautas Bakas, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Linas Balsys, Povilas Urbšys, Valerijus Simulikas, Simonas Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Laurynas Kasčiūnas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti.
Pirmojo Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbajevo anūko Aisultano „demaskuojami“ įrašai feisbuke atsirado dėl žmonių, kurie naudojasi jo priklausomybe nuo narkotikų, įtakos. Tai ketvirtadienį pareiškė Kazachstano informacijos ir visuomenės plėtros ministras Daurenas Abajevas, praneša „Interfax“.
Televizijos kanalo “Khabar“ laidoje „Atviras dialogas“ jis sakė, jog neetiška cituoti žmogų, kai šis gydosi nuo narkotinės priklausomybės.
„Galiu tvirtai pareikšti, kad įrašai, apie kuriuos jūs kalbate, buvo parašyti dėl tam tikrų žmonių manipuliacijų. Liūdna, bet atsirado asmenų, kurie naudojasi Aisultano vardu ir jo būsena“, – teigė D. Abajevas.
Anot jo, Aisultanas „ilgą laiką buvo veikiamas psichoaktyvių medžiagų“. Ministras paragino nerinkti reitingo taškų jaunuolio sveikatos sąskaita.
Anksčiau Aisultanas Nazarbajevas feisbuke parašė, kad prašo politinio prieglobsčio Didžiojoje Britanijoje. Buvusio Kazachstano prezidento anūkas teigė turįs informacijos „apie plataus masto korupcinius ryšius tarp aukštų Rusijos ir Kazachstano pareigūnų“. Jis taip pat skundėsi, kad šeima daro jam spaudimą.
Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Buvusio Makedonijos vyriausybės vadovo Nikolos Gruevskio pabėgimas į Vengriją kelia bangas. Europos Komisijos Briuselyje atstovė penktadienį paragino „visas puses“ griežtai laikytis galiojančių teisės normų.
Teisinis valstybingumas yra „fundamentalus ES principas“, kuris galioja ir šalims narėms, ir šalims kandidatėms, sakė ji. Tačiau N. Gruevskio bylos atstovė dėl vykstančio proceso detaliau nekomentavo. Vis dėt to ji įspėjo „nepolitizuoti“ bylos.
Dešinysis N. Gruevskis iki 2016 metų buvo Makedonijos premjeras. Jis prieš kelias dienas pabėgo į Vengriją, kad išvengtų kalėjimo, yra paskelbtas tarptautinis jo arešto orderis.
Buvęs premjeras dėl piktnaudžiavimo valdžia gegužę buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Be to, gimtinėje jam gresia nauji kaltinimai dėl korupcijos, sukčiavimo per rinkimus ir piktnaudžiavimo valdžia. Vykstant tyrimui, iš jo buvo paimtas pasas.
Ypač ginčytinas yra ES narės Vengrijos vaidmuo dėl N. Gruevskio pabėgimo. Vyriausybė Budapešte ketvirtadienį paneigė padėjusi jam pabėgti. Tačiau bėgdamas per Albaniją, N. Gruevskis, albanų policijos duomenimis, sėdėjo Vengrijos diplomatiniame automobilyje.
N. Gruevskis praeityje yra užsiminęs, kad remia Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Jis esą pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje dėl politinių priežasčių.
Valdančioji V. Orbano partija „Fidesz“ trečiadienį pareiškė, kad N. Gruevskį „persekioja“ ir jam grasina“ kairioji vyriausybė.
Budapeštas šiaip laikosi itin griežtos pozicijos prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.
Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Buvęs Makedonijos ministras pirmininkas Nikola Gruevskis, turimomis žiniomis, pabėgo į Vengriją ir prašo joje prieglobsčio, informuoja BBC.
Socialiniame tinkle feisbuke paskelbtame pranešime N. Gruevskis teigia esąs Budapešte ir paprašęs „politinio prieglobsčio“, tačiau nežinoma, ar šį pranešimą parašė jis pats. Vengrija irgi dar nepatvirtino, ar N. Gruevskis yra jos teritorijoje.
Buvęs premjeras lapkričio 9 d. turėjo pradėti atlikinėti dvejų metų trukmės kalėjimo bausmę už piktnaudžiavimą valdžia 2012 metais, tačiau nepasirodė. Politikui pateikti ir kiti kaltinimai.
48 metų amžiaus N. Gruevskis ėjo Makedonijos ministro pirmininko pareigas nuo 2006 iki 2016 metų. Iki praėjusių metų pabaigos jis taip pat vadovavo VMRO partijai.
Kirgizijos ambasadorius Pietų Korėjoje Kylyčbekas Sultanas paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš pasaulio šalių, teigdamas, kad nepasitiki dabartine respublikos vadovybe. Tai penktadienį pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „24“.
Kaip pareiškė ambasadorius, šiuo metu jis su šeima yra Pietų Korėjoje, bet jau „paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš šalių“. „Aš nebeturiu nė lašo pasitikėjimo nei valdžia, nei prezidentu. Mes žinome, kad ir prokuratūra, ir Valstybinis nacionalinio saugumo komitetas yra valdžios rankose. Mes nebegrįšime į Kirgiziją“, – sakė K. Sultanas žurnalistams. Jis atsisakė įvardyti šalį, kurioje paprašė prieglobsčio.
Anksčiau K. Sultanas surengė spaudos konferenciją Biškeke, per kurią apkaltino Kirgizijos URM vadovybę daugybe pažeidimų ir pareiškė pateikęs atitinkamų įrodymų šalies prezidento Sooronbajaus Žejenbekovo aparatui.
Penktadienį Kirgizijos užsienio reikalų ministras Erlanas Abdyldajevas įteikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, kuris buvo priimtas. S. Žejenbekovas taip pat pasirašė įsaką dėl K. Sultano atleidimo iš einamų pareigų.
Du feministinės Rusijos pankroko grupės nariai, remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, pasiprašė prieglobsčio Švedijoje, nes jie yra persekiojami Rusijoje, informuoja „Euronews“.
Grupės nariai – Lusinė Džanian ir Aleksejus Kniedliakovskis – prieglobsčio Švedijoje prašė skųsdamiesi persekiojimu savo gimtojoje šalyje Rusijoje. Šią žinią muzikantai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ atskleidė nacionaliniam transliuotojui SVT.
Kaip pranešama, pora šiuo metu kartu su savo sūnumi gyvena prieglobsčio prašytojams skirtuose namuose Lindesbergo mieste ir laukia Švedijos migracijos agentūros sprendimo. Pora Švedijoje gyvena jau 10 mėnesių ir tikisi sprendimo sulaukti jau greitai.
Žinomumą „Pussy Riot“ pelnė 2012 metais, po katalikų bažnyčioje Maskvoje surengto pasirodymo, kurio metu buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Nušalintas Katalonijos separatistų lyderis negrįš į Ispaniją pasirodyti teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas, pareiškė jo advokatas.
K. Pučdemonas ir dar 13 nušalintų jo vyriausybės narių kviečiami lapkričio 3-4 dienomis pasirodyti Madrido Nacionaliniame teisme. Tačiau, advokato Polio Bekaerto (Paul Bekaert) paklausus, ar jo klientas pasirodys Madrido teisme, jis atsakė: „Kaip K. Pučdemonas man sakė, tai neįvyks“.
„Taip yra dėl to, kad mes laukiame tolesnių Ispanijos institucijų reakcijų, laukiame, kas vyks“, – sakė advokatas.
Kitame interviu televizijos kanalui VTM P. Bekaertas sakė, kad atleistasis Katalonijos vadovas neprašys Belgijoje politinio prieglobsčio.
54 metų K. Pučdemonas šiuo metu yra Briuselyje, jis teigia atvykęs į Belgiją „laisvės ir saugumo tikslais“. Praėjusią savaitę Katalonijai paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, centrinė Ispanijos vyriausybė nušalino Katalonijos lyderius.
Pirmadienį Ispanijos generalinis prokuroras paskelbė kaltinimus Katalonijos vyriausybei ir parlamento nariams, neteisėtai paskelbusiems nepriklausomybę nuo Ispanijos. Generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza) apkaltino juos sukilimu, maištavimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Remiantis Ispanijos teisine sistema, prokuroro prašymą svarstys Nacionalinis teismas ir nuspręs, ar priimti kaltinimus. Sukilimo organizavimas Ispanijoje baudžiamas iki 30 metų kalėjimo bausme.
Ispanijos Nacionalinio teismo Madride teisėja nori apklausti politikus prieš pateikiant jiems kaltinimus.
Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Maišto organizavimu apkaltintas ir Ispanijos centrinės vyriausybės nuo pareigų nušalintas Katalonijos lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont), anot žiniasklaidos, pabėgo į Belgiją.
Ispanijos premjero Mariano Rachojaus (Mariano Rajoy) Liaudies partijos (PP) vyriausiasis koordinatorius Fernandas Martinesas Mailas (Fernando Martinez Maillo), komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, sakė: „Taip, tai, regis, tiesa“. Pabėgimas, anot jo, rodo „desperaciją“. Su K. Pučdemonu esą išvyko ir keli ministrai.
Ispanijos prokuratūra pirmadienį pateikė kaltinimus K. Pučdemonui ir kitiems nušalintos Katalonijos vyriausybės nariams. Jie, be kita ko, kaltinami maištu, pasipriešinimu šalies valdžiai ir valstybės lėšų išeikvojimu, pirmadienį Madride sakė generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza).
Savaitgalį Belgijos pareigūnas Teo Frankenas (Theo Francken), atsakingas už prieglobsčio suteikimą ir migraciją, sukėlė pasipiktinimą, kai pareiškė, kad jo šalis gali priglausti nušalintus politikus. Katalonai, kurie jaučiasi politiškai persekiojami, gali pasiprašyti Belgijoje prieglobsčio, sakė jis flamandų stočiai „VTM News“. Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) tada pareiškė prašąs pareigūno „nepilti alyvos į ugnį“.
K. Pučdemonas ginče dėl nepriklausomybės ne kartą prašė Europos Sąjungos (ES) tarpininkavimo. Tačiau Bendrija akivaizdžiai stojo Ispanijos vyriausybės pusėn ir pareiškė, kad pokalbių partnere laiko tik vyriausybę Madride.
Ukraina turi teisę išduoti buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, ekstradicijai nėra kliūčių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, praneša TASS.
„Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba atsisakė suteikti M. Saakašviliui pabėgėlio statusą. Dabar jis apatridas be jokių aplinkybių, kurios galėtų padaryti neįmanomą jo deportaciją ar ekstradiciją. Ir migracijos tarnyba tai žino“, – sakė pareigūnas.
Anksčiau M. Saakašvilis pranešė, kad Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba nereagavo į jo prašymą suteikti papildomą apsaugą – politinį prieglobstį.
M. Saakašvilis, kuriam atimta Ukrainos pilietybė, rugsėjo pradžioje su šalininkų pagalba prasiveržė pro pasieniečių kordoną ir pateko į Ukrainos teritoriją iš Lenkijos.
Rugsėjo 22 d. teismas pripažino jį kaltu dėl neteisėto sienos kirtimo ir paskyrė jam 3,4 tūkstančio grivinų (apie 120 eurų) baudą. Šalies Teisingumo ministerija dabar aiškinasi, ar galima išduoti M. Saakašvilį Gruzijai.
„Kai Janas Njumenas (vardas ir pavardė pakeisti) dirbo FSB struktūrose, jis puikiai žinojo, kiek sveria 9 mm kalibro Makarov markės pistoletas“, – rašo „Newsweek“ leidinys.
Kiek sveria milijonas JAV dolerių?
Vėliau, plušėdamas viename iš Maskvos bankų, prižiūrėjusių mafijos pinigus, jis sužinojo, kiek sveria vienas milijonas dolerių grynaisiais.
Bet vieną vėlyvą 2008-ųjų pavasario vakarą, grįždamas namo pas žmoną, J.Njumenas buvo nepajėgus atlaikyti jį užgriuvusių nemalonumų svorio.
Taip savo pasakojimą pradeda leidinyje „Newsweek“ žurnalistas Brajanas Densonas. Jo užrašyta istorija – kvapą gniaužianti.
Kodėl J.Njumeną užklupo dideli nemalonumai?
Tiesiog kolega iš kito banko pranešė, kad Janas pateko į mafijos ir darbdavių nemalonę – per daug sužinojo ir apie vienų, ir apie kitų juoduosius darbelius. Partneris iš abejotinos reputacijos banko Janui pasiūlė keletą išeičių. Visi trys variantas buvo niūrūs. Arba pačiam nusišauti, arba palaukti, kol kas nors kitas nušaus. Trečioji galimybė – sprukti.
Sunerimęs Njumenas papasakojo žmonai, kas nutiko. O ši, būdama, kaip ir vyras, FSB aukštosios mokyklos auklėtinė, bei mokanti penkias užsienio kalbas, pasiūlė bėgti į užsienį. Būtent žmona Viktorija parengė pabėgimo planą.
Janas paskambino dviem savo draugams iš FSB, ir šie sutiko padėti. Vienas iš jų perdavė aukštus valdžios pareigūnus kompromituojančios medžiagos. Pats Janas nukopijavo slaptų failų, bylojančių apie valstybės pareigūnų, bankų ir FSB tarnautojų bendras aferas.
Ponai Njumenai išskrido į Dominikos respubliką. 2008-ųjų metų gegužės 29-ąją jie atėjo į JAV pasiuntinybę Sant Domingo mieste ir paprašė, kad juos išklausytų ambasados darbuotojas, atsakingas už saugumo reikalus. Pasišnekėti buvo atsiųstas CŽV darbuotojas. Po kelių valandų ponia ir ponas Njumenai tapo perbėgėliais – CŽV atstovams pasirodė įdomi jų turima informacija.
Straipsnio autorius mano, kad Njumenai buvo puiki dovana Amerikos slaptosioms tarnyboms. Juolab kad perbėgėliai už pateiktą slaptą informaciją nieko ypatingo neprašė: tegul Vašingtonas išduoda jiems naujus pasus, suteikia teisę gyventi ir dirbti Amerikoje.
Amerika turi galimybę padėti tiems, kurie nori pereiti į jų pusę. Tai programa PL-100. Tiksliau tariant, liudininkų apsaugos programa, numatanti galimybę teikti pagalbą vertingos informacijos turintiems asmenims ir jų šeimos nariams. Tiesa, ši programa nėra visagalė. Per metus Amerika galinti padėti tik šimtui perbėgėlių.
Taigi nutiko tai, ko Njumenai labiausiai bijojo. Nors iš pradžių amerikiečiai žadėjo juos įtraukti į PL-100, bet vėliau paaiškėjo, kad CŽV atsisako rūpintis jų saugumu.
Įdomu tai, kad sutuoktiniai Njumenai vis tik bendradarbiavo su FTB. Bendradarbiavimas truko penkerius metus. Tai užtektinai ilga laiko atkarpa. Per penkerius metus jau galima perprasti kai kuriuos Vašingtono ir Maskvos šnipinėjimo karų ypatumus bei trintis tarp amerikiečių slaptųjų tarnybų.
Svarbu ir tai, kad Njumenai – pirmieji pebėgėliai iš Rusijos slaptųjų tarnybų, kurie pasiskundė juos likimo valiai palikusia CŽV. Tada, pasak publikacijos autoriaus, Amerika vertė Njumenus nutilti, priešingu atveju grasino deportuoti atgal į Rusiją, kur, pačių sutuoktinių žodžiais tariant, jų lauktų ilgi metai kalėjimo. Dar prisidėjo ir aplinkybė, kad Viktorija pagimdė vaiką, kuris tapo JAV piliečiu.
Perbėgėlių advokatas Džudi Snaideras pareiškė, kad Amerika turėtų vertinti Njumenų drąsą ir heroizmą, užuot atsisakiusi juos globoti. FTB atsisakė komentuoti Njumenų advokato pareiškimus.
Visų smulkmenų pasakoti neverta. Tačiau ši istorija, nepaisant, kad Njumenams laimingai baigėsi, vis tik paini ir sudėtinga. Štai keletas štrichų. Njumenai kurį laiką manė, kad Amerika juos išdavė. Suprask, jie teikdami slaptą informaciją stiprino JAV, o ši, užuot padėkojusi, atsisakė jais rūpintis. Njumenai garsiai tvirtino, kad šitaip besielgdamos JAV slaptosios tarnybos kenkia JAV kaip patikimos šalies įvaizdžiui.
Žurnalas „Newsweek“ teigia, kad 2008-ųjų vasarą amerikiečių ekspertai pradėjo Njumenus kamantinėti, kokios tikrosios priežastys privertė juos bėgti iš Rusijos. Juk Rusijoje jie gyeno užtektinai pasiturinčiai. Turėjo rimtas tarnybas. Pavyzdžiui, Janas kaip FSB darbuotojas tyrė finansines aferas Maskvos įstaigose. Jam mokėjo solidų atlyginimą, korumpuoti bankininkai ir jų partneriai iš mafijos pasaulio pamalonindavo solidžiais kyšiais.
Vėliau jis tapo FSB rezervistu ir įsidarbino viename banke apsaugos viršininko pavaduotoju. Ten jis išmoko, kaip į nedidelį maišą supakuoti milijoną dolerių. Dar vėliau jis savanoriškai tapo nusikaltėlių pasaulio atstovu. Gal taip būtų gyvenęs iki pat pensijos, bet kad pavedė smalsumas. Jis pradėjo domėtis tuo, ko jam nereikėjo žinoti. Tada jam liepė savanoriškai pasitraukti iš tarnybos.
Leidinys taip pat pranešė oficialią FSB informaciją, esą Janas – tiesiog vagis, kuriam inkriminuojama 1,5 milijono eurų vagystė iš „Kreditimpekso“.
Svarbi ir ši detalė: CŽV reikalavo, kad Njumenai papasakotų apie vadinamuosius amerikiečius „kurmius“, įsikūrusius CŽV, FTB ir kitose Amerikos žvalgybose. Bet Njumenai tvirtino tokių nežiną. Jie amerikiečiams papasakojo apie korumpuotus FSB pareigūnus, įskaitant ir keletą generolų bei dešimtis pulkininkų. Bet apie „kurmius“ Amerikos slaptosiose tarnybose jie tvirtino nieko nežiną.
2010-aisiais metais Njumenai tapo konsultantais, padedančiais atlikti finansines operacijas į JAV atvykusiems rusams. Tačiau iš tiesų apie kiekvieną įtartiną sandorį informuodavo JAV slaptąsias tarnybas. Žodžiu, potencialias aukas viliojo į spąstus.
2012-aisiais metais jau turėjo gauti politinį prieglobstį JAV. Bet politinis prieglobstis nebuvo suteiktas. Nesuteikė todėl, kad vyras neva prisipažino kankinęs suimtuosius pagal FSB vadovybės įsakymą. Njumenas turėjo omenyje, kad kankino kiti, o ne jis. O JAV migracijos tarnyboje suprato, kad ir jis asmeniškai atsakingas už kankinimus. Taigi jiems taip ir nesuteikė leidimo gyventi Amerikoje nuolat. 2013-aisiais panaikinta ir jų teisė būti JAV teritorijoe. O tai reiškia, kad jie bet kada galėjo būti deportuoti atgal į Rusiją.
2014-aisiais Njumenai grasino bylinėtis su JAV slaptosiomis tarnybomis. 2016-ųjų rudenį jiems vis tik suteiktas politinis prieglobstis.
Išgirdęs, jog politinio prieglobsčio Lietuvoje greičiausiai prašys Rusijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, įsivaizdavau kitą žmogų. Maniau, jog Lietuvos pagalbos siekia būtent dokumentinius filmus apie Rusijos agresiją prieš Gruziją rengęs Andrėjus Nekrasovas.
Su Rusijos nusikalstamą politiką Gruzijoje nušvietusiu režisieriumi iš Sankt Peterburgo prieš keletą metų Vilniuje teko šnekučiuotis, imti interviu. Būtent tas Andrejus Nekrasovas buvo palikęs patikimo žmogaus įspūdį. Už dokumentiniuose filmuose išdėstytą Gruzijai palankią poziciją Kremlius išties galėjo persekioti autorių. Juolab kad dokumentinėse juostose buvo nedviprasmiškai įvardinta kaltoji pusė, be to, filmai buvo parodyti Vakarų Europoje…
Didžioji Britanija išsiunčia nelegalą Masudą Dudajevę su vaikais į Švediją, kuri jau atsisakė jam suteikti politinį prieglobstį.
Londono teismas pripažino, kad Britanijos valdžia pagrįstai atsisakė svarstyti Masudo Dudajevo, buvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo žento, prašymą suteikti politinį prieglobstį.
Tai matyti iš Rusijos informacijos agentūros RAPSI žinioje turimų teismo dokumentų.
Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.
Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.
Italijos ministro pirmininko Enrico Letta‘os nuomone, šioje byloje pernelyg daug prieštaravimų, rašo Albertas Kustodero ir Vincenco Nigro laikraštyje "La Repubblica".
Ryšium su kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos deportavimu kilo „daug klausimų“, sakoma straipsnyje. Įvykių rekonstrukcijos viena kitai prieštarauja, „neišvengiamas detalus aplinkybių tyrimas, visiškai teisėta surasti reikalaujamus paaiškinimus“.
Tikriausiai visi girdėjome, į kokią gėdingą padėtį pateko Italijos Vyriausybė. Iš Italijos į Kazachstaną mįslingomis aplinkybėmis deportuota kazachė Alma Šalabajeva su savo mažamete dukrele.
Remiantis šiuo metu sukaupta informacija, deportacijos neturėjo būti, jei tik Italija priskiria save valstybėms, kurios gerbia elementarias padorumo taisykles. Mat deportacija greičiausiai – neteisėta. A.Šalabajevos vyras Muchtaras Abliazovas nesutaria su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Žodžiu, atgal į Kazachstaną deportuotai moteriai gali grėsti rimti nemalonumai, o jos vyras, pasilikęs Vakaruose, gali tapti šantažo auka.
