Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Buvusio Makedonijos vyriausybės vadovo Nikolos Gruevskio pabėgimas į Vengriją kelia bangas. Europos Komisijos Briuselyje atstovė penktadienį paragino „visas puses“ griežtai laikytis galiojančių teisės normų.

Teisinis valstybingumas yra „fundamentalus ES principas“, kuris galioja ir šalims narėms, ir šalims kandidatėms, sakė ji. Tačiau N. Gruevskio bylos atstovė dėl vykstančio proceso detaliau nekomentavo. Vis dėt to ji įspėjo „nepolitizuoti“ bylos.

Dešinysis N. Gruevskis iki 2016 metų buvo Makedonijos premjeras. Jis prieš kelias dienas pabėgo į Vengriją, kad išvengtų kalėjimo, yra paskelbtas tarptautinis jo arešto orderis.

Buvęs premjeras dėl piktnaudžiavimo valdžia gegužę buvo nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Be to, gimtinėje jam gresia nauji kaltinimai dėl korupcijos, sukčiavimo per rinkimus ir piktnaudžiavimo valdžia. Vykstant tyrimui, iš jo buvo paimtas pasas.

Ypač ginčytinas yra ES narės Vengrijos vaidmuo dėl N. Gruevskio pabėgimo. Vyriausybė Budapešte ketvirtadienį paneigė padėjusi jam pabėgti. Tačiau bėgdamas per Albaniją, N. Gruevskis, albanų policijos duomenimis, sėdėjo Vengrijos diplomatiniame automobilyje.

N. Gruevskis praeityje yra užsiminęs, kad remia Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Jis esą pasiprašė prieglobsčio Vengrijoje dėl politinių priežasčių.

Valdančioji V. Orbano partija „Fidesz“ trečiadienį pareiškė, kad N. Gruevskį „persekioja“ ir jam grasina“ kairioji vyriausybė.

Budapeštas šiaip laikosi itin griežtos pozicijos prieglobsčio prašytojų atžvilgiu.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-17

Buvęs Makedonijos premjeras N. Gruevskis (dešinėje) prašo prieglobsčio Vengrijoje. Kairėje – Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.

Buvęs Makedonijos ministras pirmininkas Nikola Gruevskis, turimomis žiniomis, pabėgo į Vengriją ir prašo joje prieglobsčio, informuoja BBC.

Socialiniame tinkle feisbuke paskelbtame pranešime N. Gruevskis teigia esąs Budapešte ir paprašęs „politinio prieglobsčio“, tačiau nežinoma, ar šį pranešimą parašė jis pats. Vengrija irgi dar nepatvirtino, ar N. Gruevskis yra jos teritorijoje.

Buvęs premjeras lapkričio 9 d. turėjo pradėti atlikinėti dvejų metų trukmės kalėjimo bausmę už piktnaudžiavimą valdžia 2012 metais, tačiau nepasirodė. Politikui pateikti ir kiti kaltinimai.

48 metų amžiaus N. Gruevskis ėjo Makedonijos ministro pirmininko pareigas nuo 2006 iki 2016 metų. Iki praėjusių metų pabaigos jis taip pat vadovavo VMRO partijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.14; 02:30

Kirgizijos ambasadorius Pietų Korėjoje Kylyčbekas Sultanas paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš pasaulio šalių, teigdamas, kad nepasitiki dabartine respublikos vadovybe. Tai penktadienį pranešė Kirgizijos naujienų agentūra „24“.

Kaip pareiškė ambasadorius, šiuo metu jis su šeima yra Pietų Korėjoje, bet jau „paprašė politinio prieglobsčio vienoje iš šalių“. „Aš nebeturiu nė lašo pasitikėjimo nei valdžia, nei prezidentu. Mes žinome, kad ir prokuratūra, ir Valstybinis nacionalinio saugumo komitetas yra valdžios rankose. Mes nebegrįšime į Kirgiziją“, – sakė K. Sultanas žurnalistams. Jis atsisakė įvardyti šalį, kurioje paprašė prieglobsčio.

Anksčiau K. Sultanas surengė spaudos konferenciją Biškeke, per kurią apkaltino Kirgizijos URM vadovybę daugybe pažeidimų ir pareiškė pateikęs atitinkamų įrodymų šalies prezidento Sooronbajaus Žejenbekovo aparatui.

Penktadienį Kirgizijos užsienio reikalų ministras Erlanas Abdyldajevas įteikė prezidentui atsistatydinimo prašymą, kuris buvo priimtas. S. Žejenbekovas taip pat pasirašė įsaką dėl K. Sultano atleidimo iš einamų pareigų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.14; 06:00

Du feministinės Rusijos pankroko grupės nariai, remiantis Švedijos žiniasklaidos pranešimais, pasiprašė prieglobsčio Švedijoje, nes jie yra persekiojami Rusijoje, informuoja „Euronews“.
 
Grupės nariai – Lusinė Džanian ir Aleksejus Kniedliakovskis – prieglobsčio Švedijoje prašė skųsdamiesi persekiojimu savo gimtojoje šalyje Rusijoje. Šią žinią muzikantai iš pankroko grupės „Pussy Riot“ atskleidė nacionaliniam transliuotojui SVT.
 
Kaip pranešama, pora šiuo metu kartu su savo sūnumi gyvena prieglobsčio prašytojams skirtuose namuose Lindesbergo mieste ir laukia Švedijos migracijos agentūros sprendimo. Pora Švedijoje gyvena jau 10 mėnesių ir tikisi sprendimo sulaukti jau greitai.
 
Žinomumą „Pussy Riot“ pelnė 2012 metais, po katalikų bažnyčioje Maskvoje surengto pasirodymo, kurio metu buvo išjuokiamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.01.27; 00:01

Nušalintas Katalonijos separatistų lyderis negrįš į Ispaniją pasirodyti teisme, nes yra didelė tikimybė, kad būtų sulaikytas, pareiškė jo advokatas.

K. Pučdemonas ir dar 13 nušalintų jo vyriausybės narių kviečiami lapkričio 3-4 dienomis pasirodyti Madrido Nacionaliniame teisme. Tačiau, advokato Polio Bekaerto (Paul Bekaert) paklausus, ar jo klientas pasirodys Madrido teisme, jis atsakė: „Kaip K. Pučdemonas man sakė, tai neįvyks“.

„Taip yra dėl to, kad mes laukiame tolesnių Ispanijos institucijų reakcijų, laukiame, kas vyks“, – sakė advokatas.

Kitame interviu televizijos kanalui VTM P. Bekaertas sakė, kad atleistasis Katalonijos vadovas neprašys Belgijoje politinio prieglobsčio.

54 metų K. Pučdemonas šiuo metu yra Briuselyje, jis teigia atvykęs į Belgiją „laisvės ir saugumo tikslais“. Praėjusią savaitę Katalonijai paskelbus nepriklausomybę nuo Ispanijos, centrinė Ispanijos vyriausybė nušalino Katalonijos lyderius.

Pirmadienį Ispanijos generalinis prokuroras paskelbė kaltinimus Katalonijos vyriausybei ir parlamento nariams, neteisėtai paskelbusiems nepriklausomybę nuo Ispanijos. Generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza) apkaltino juos sukilimu, maištavimu ir piktnaudžiavimu viešosiomis lėšomis. Remiantis Ispanijos teisine sistema, prokuroro prašymą svarstys Nacionalinis teismas ir nuspręs, ar priimti kaltinimus. Sukilimo organizavimas Ispanijoje baudžiamas iki 30 metų kalėjimo bausme.

Ispanijos Nacionalinio teismo Madride teisėja nori apklausti politikus prieš pateikiant jiems kaltinimus.

Spalio 1 d. Katalonijoje įvyko referendumas dėl regiono nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.02; 00:01

Maišto organizavimu apkaltintas ir Ispanijos centrinės vyriausybės nuo pareigų nušalintas Katalonijos lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont), anot žiniasklaidos, pabėgo į Belgiją.

Ispanijos premjero Mariano Rachojaus (Mariano Rajoy) Liaudies partijos (PP) vyriausiasis koordinatorius Fernandas Martinesas Mailas (Fernando Martinez Maillo), komentuodamas žiniasklaidos pranešimus, sakė: „Taip, tai, regis, tiesa“. Pabėgimas, anot jo, rodo „desperaciją“. Su K. Pučdemonu esą išvyko ir keli ministrai.

Ispanijos prokuratūra pirmadienį pateikė kaltinimus K. Pučdemonui ir kitiems nušalintos Katalonijos vyriausybės nariams. Jie, be kita ko, kaltinami maištu, pasipriešinimu šalies valdžiai ir valstybės lėšų išeikvojimu, pirmadienį Madride sakė generalinis prokuroras Chosė Manuelis Masa (Jose Manuel Maza).

Savaitgalį Belgijos pareigūnas Teo Frankenas (Theo Francken), atsakingas už prieglobsčio suteikimą ir migraciją, sukėlė pasipiktinimą, kai pareiškė, kad jo šalis gali priglausti nušalintus politikus. Katalonai, kurie jaučiasi politiškai persekiojami, gali pasiprašyti Belgijoje prieglobsčio, sakė jis flamandų stočiai „VTM News“. Belgijos premjeras Šarlis Mišelis (Charles Michel) tada pareiškė prašąs pareigūno „nepilti alyvos į ugnį“.

K. Pučdemonas ginče dėl nepriklausomybės ne kartą prašė Europos Sąjungos (ES) tarpininkavimo. Tačiau Bendrija akivaizdžiai stojo Ispanijos vyriausybės pusėn ir pareiškė, kad pokalbių partnere laiko tik vyriausybę Madride.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.31; 00:01

Ukraina turi teisę išduoti buvusį Gruzijos prezidentą Michailą Saakašvilį, ekstradicijai nėra kliūčių. Tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, praneša TASS.

„Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba atsisakė suteikti M. Saakašviliui pabėgėlio statusą. Dabar jis apatridas be jokių aplinkybių, kurios galėtų padaryti neįmanomą jo deportaciją ar ekstradiciją. Ir migracijos tarnyba tai žino“, – sakė pareigūnas.

Anksčiau M. Saakašvilis pranešė, kad Ukrainos valstybinė migracijos tarnyba nereagavo į jo prašymą suteikti papildomą apsaugą – politinį prieglobstį.

M. Saakašvilis, kuriam atimta Ukrainos pilietybė, rugsėjo pradžioje su šalininkų pagalba prasiveržė pro pasieniečių kordoną ir pateko į Ukrainos teritoriją iš Lenkijos.

Rugsėjo 22 d. teismas pripažino jį kaltu dėl neteisėto sienos kirtimo ir paskyrė jam 3,4 tūkstančio grivinų (apie 120 eurų) baudą. Šalies Teisingumo ministerija dabar aiškinasi, ar galima išduoti M. Saakašvilį Gruzijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.25; 00:05

Brajanas Densonas / Newsweek

„Kai Janas Njumenas (vardas ir pavardė pakeisti) dirbo FSB struktūrose, jis puikiai žinojo, kiek sveria 9 mm kalibro Makarov markės pistoletas“, – rašo „Newsweek“ leidinys. 

Kiek sveria milijonas JAV dolerių?
Kiek sveria milijonas JAV dolerių?

Vėliau, plušėdamas viename iš Maskvos bankų, prižiūrėjusių mafijos pinigus, jis sužinojo, kiek sveria vienas milijonas dolerių grynaisiais.

Bet vieną vėlyvą 2008-ųjų pavasario vakarą, grįždamas namo pas žmoną, J.Njumenas buvo nepajėgus atlaikyti jį užgriuvusių nemalonumų svorio.

Taip savo pasakojimą pradeda leidinyje „Newsweek“ žurnalistas Brajanas Densonas. Jo užrašyta istorija – kvapą gniaužianti.

Kodėl J.Njumeną užklupo dideli nemalonumai?

Tiesiog kolega iš kito banko pranešė, kad Janas pateko į mafijos ir darbdavių nemalonę – per daug sužinojo ir apie vienų, ir apie kitų juoduosius darbelius. Partneris iš abejotinos reputacijos banko Janui pasiūlė keletą išeičių. Visi trys variantas buvo niūrūs. Arba pačiam nusišauti, arba palaukti, kol kas nors kitas nušaus. Trečioji galimybė – sprukti.  

Sunerimęs Njumenas papasakojo žmonai, kas nutiko. O ši, būdama, kaip ir vyras, FSB aukštosios mokyklos auklėtinė, bei mokanti penkias užsienio kalbas, pasiūlė bėgti į užsienį. Būtent žmona Viktorija parengė pabėgimo planą.

Janas paskambino dviem savo draugams iš FSB, ir šie sutiko padėti. Vienas iš jų perdavė aukštus valdžios pareigūnus kompromituojančios medžiagos. Pats Janas nukopijavo slaptų failų, bylojančių apie valstybės pareigūnų, bankų ir FSB tarnautojų bendras aferas.

Ponai Njumenai išskrido į Dominikos respubliką. 2008-ųjų metų gegužės 29-ąją jie atėjo į JAV pasiuntinybę Sant Domingo mieste ir paprašė, kad juos išklausytų ambasados darbuotojas, atsakingas už saugumo reikalus. Pasišnekėti buvo atsiųstas CŽV darbuotojas. Po kelių valandų ponia ir ponas Njumenai tapo perbėgėliais – CŽV atstovams pasirodė įdomi jų turima informacija.

Straipsnio autorius mano, kad Njumenai buvo puiki dovana Amerikos slaptosioms tarnyboms. Juolab kad perbėgėliai už pateiktą slaptą informaciją nieko ypatingo neprašė: tegul Vašingtonas išduoda jiems naujus pasus, suteikia teisę gyventi ir dirbti Amerikoje.

Amerika turi galimybę padėti tiems, kurie nori pereiti į jų pusę. Tai programa PL-100. Tiksliau tariant, liudininkų apsaugos programa, numatanti galimybę teikti pagalbą vertingos informacijos turintiems asmenims ir jų šeimos nariams. Tiesa, ši programa nėra visagalė. Per metus Amerika galinti padėti tik šimtui perbėgėlių.

Taigi nutiko tai, ko Njumenai labiausiai bijojo. Nors iš pradžių amerikiečiai žadėjo juos įtraukti į PL-100, bet vėliau paaiškėjo, kad CŽV atsisako rūpintis jų saugumu. 

Įdomu tai, kad sutuoktiniai Njumenai vis tik bendradarbiavo su FTB. Bendradarbiavimas truko penkerius metus. Tai užtektinai ilga laiko atkarpa. Per penkerius metus jau galima perprasti kai kuriuos Vašingtono ir Maskvos šnipinėjimo karų ypatumus bei trintis tarp amerikiečių slaptųjų tarnybų.

Svarbu ir tai, kad Njumenai – pirmieji pebėgėliai iš Rusijos slaptųjų tarnybų, kurie pasiskundė juos likimo valiai palikusia CŽV. Tada, pasak publikacijos autoriaus, Amerika vertė Njumenus nutilti, priešingu atveju grasino deportuoti atgal į Rusiją, kur, pačių sutuoktinių žodžiais tariant, jų lauktų ilgi metai kalėjimo. Dar prisidėjo ir aplinkybė, kad Viktorija pagimdė vaiką, kuris tapo JAV piliečiu.

Perbėgėlių advokatas Džudi Snaideras pareiškė, kad Amerika turėtų vertinti Njumenų drąsą ir heroizmą, užuot atsisakiusi juos globoti. FTB atsisakė komentuoti Njumenų advokato pareiškimus.

Visų smulkmenų pasakoti neverta. Tačiau ši istorija, nepaisant, kad Njumenams laimingai baigėsi, vis tik paini ir sudėtinga. Štai keletas štrichų. Njumenai kurį laiką manė, kad Amerika juos išdavė. Suprask, jie teikdami slaptą informaciją stiprino JAV, o ši, užuot padėkojusi, atsisakė jais rūpintis. Njumenai garsiai tvirtino, kad šitaip besielgdamos JAV slaptosios tarnybos kenkia JAV kaip patikimos šalies įvaizdžiui.

Žurnalas „Newsweek“ teigia, kad 2008-ųjų vasarą amerikiečių ekspertai pradėjo Njumenus kamantinėti, kokios tikrosios priežastys privertė juos bėgti iš Rusijos. Juk Rusijoje jie gyeno užtektinai pasiturinčiai. Turėjo rimtas tarnybas. Pavyzdžiui, Janas kaip FSB darbuotojas tyrė finansines aferas Maskvos įstaigose. Jam mokėjo solidų atlyginimą, korumpuoti bankininkai ir jų partneriai iš mafijos pasaulio pamalonindavo solidžiais kyšiais.

Vėliau jis tapo FSB rezervistu ir įsidarbino viename banke apsaugos viršininko pavaduotoju. Ten jis išmoko, kaip į nedidelį maišą supakuoti milijoną dolerių. Dar vėliau jis savanoriškai tapo nusikaltėlių pasaulio atstovu. Gal taip būtų gyvenęs iki pat pensijos, bet kad pavedė smalsumas. Jis pradėjo domėtis tuo, ko jam nereikėjo žinoti. Tada jam liepė savanoriškai pasitraukti iš tarnybos.

Leidinys taip pat pranešė oficialią FSB informaciją, esą Janas – tiesiog vagis, kuriam inkriminuojama 1,5 milijono eurų vagystė iš „Kreditimpekso“.

Svarbi ir ši detalė: CŽV reikalavo, kad Njumenai papasakotų apie vadinamuosius amerikiečius „kurmius“, įsikūrusius CŽV, FTB ir kitose Amerikos žvalgybose. Bet Njumenai tvirtino tokių nežiną. Jie amerikiečiams papasakojo apie korumpuotus FSB pareigūnus, įskaitant ir keletą generolų bei dešimtis pulkininkų. Bet apie „kurmius“ Amerikos slaptosiose tarnybose jie tvirtino nieko nežiną.

2010-aisiais metais Njumenai tapo konsultantais, padedančiais atlikti finansines operacijas į JAV atvykusiems rusams. Tačiau iš tiesų apie kiekvieną įtartiną sandorį informuodavo JAV slaptąsias tarnybas.  Žodžiu, potencialias aukas viliojo į spąstus.

2012-aisiais metais jau turėjo gauti politinį prieglobstį JAV. Bet politinis prieglobstis nebuvo suteiktas. Nesuteikė todėl, kad vyras neva prisipažino kankinęs suimtuosius pagal FSB vadovybės įsakymą. Njumenas turėjo omenyje, kad kankino kiti, o ne jis. O JAV migracijos tarnyboje suprato, kad ir jis asmeniškai atsakingas už kankinimus. Taigi jiems taip ir nesuteikė leidimo gyventi Amerikoje nuolat. 2013-aisiais panaikinta ir jų teisė būti JAV teritorijoe. O tai reiškia, kad jie bet kada galėjo būti deportuoti atgal į Rusiją.

2014-aisiais Njumenai grasino bylinėtis su JAV slaptosiomis tarnybomis. 2016-ųjų rudenį jiems vis tik suteiktas politinis prieglobstis.

Informacijos šaltinis – žurnalas „Newsweek“.

2016.11.22; 05:04

Išgirdęs, jog politinio prieglobsčio Lietuvoje greičiausiai prašys Rusijos žurnalistas Andrejus Nekrasovas, įsivaizdavau kitą žmogų. Maniau, jog Lietuvos pagalbos siekia būtent dokumentinius filmus apie Rusijos agresiją prieš Gruziją rengęs Andrėjus Nekrasovas.

Su Rusijos nusikalstamą politiką Gruzijoje nušvietusiu režisieriumi iš Sankt Peterburgo prieš keletą metų Vilniuje teko šnekučiuotis, imti interviu. Būtent tas Andrejus Nekrasovas buvo palikęs patikimo žmogaus įspūdį. Už dokumentiniuose filmuose išdėstytą Gruzijai palankią poziciją Kremlius išties galėjo persekioti autorių. Juolab kad dokumentinėse juostose buvo nedviprasmiškai įvardinta kaltoji pusė, be to, filmai buvo parodyti Vakarų Europoje…

Continue reading „Politinio prieglobsčio niuansai ir europietiškos intrigos“

Didžioji Britanija išsiunčia nelegalą Masudą Dudajevę su vaikais į Švediją, kuri jau atsisakė jam suteikti politinį prieglobstį.

Londono teismas pripažino, kad Britanijos valdžia pagrįstai atsisakė svarstyti Masudo Dudajevo, buvusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo žento, prašymą suteikti politinį prieglobstį.

Tai matyti iš Rusijos informacijos agentūros RAPSI žinioje turimų teismo dokumentų.

Continue reading „Džocharo Dudajevo žentas – pavojuje“

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja. Dabar Almai Šalabajevai greičiausiai Kazachstane bus pateikti rūstūs įvairių rūšių kaltinimai, ji rizikuoja atsidurti kalėjime ir bus naudojama kaip įkaitė, kad priverstų disidentą vyrą grįžti į Kazachstaną, aiškina ekspertai to regiono klausimais.

Skandalas, susijęs su neteisėta kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos ir dukters deportacija, įsismarkauja, rašo Karlas Boninis laikraštyje La Repubblica. Pranešimą apie deportaciją Informacijos agentūra perdavė praėjus valandai po jos įvykdymo.

Continue reading „Skandalas dėl Abliazovo žmonos įsismarkauja“

Italijos ministro pirmininko Enrico Letta‘os nuomone, šioje byloje pernelyg daug prieštaravimų, rašo Albertas Kustodero ir Vincenco Nigro laikraštyje "La Repubblica".

Ryšium su kazachų disidento Muchtaro Abliazovo žmonos deportavimu kilo „daug klausimų“, sakoma straipsnyje. Įvykių rekonstrukcijos viena kitai prieštarauja, „neišvengiamas detalus aplinkybių tyrimas, visiškai teisėta surasti reikalaujamus paaiškinimus“.

Continue reading „Abliazovos byla: Italijos premjeras reikalauja tyrimo“

Tikriausiai visi girdėjome, į kokią gėdingą padėtį pateko Italijos Vyriausybė. Iš Italijos į Kazachstaną mįslingomis aplinkybėmis deportuota kazachė Alma Šalabajeva su savo mažamete dukrele.

Remiantis šiuo metu sukaupta informacija, deportacijos neturėjo būti, jei tik Italija priskiria save valstybėms, kurios gerbia elementarias padorumo taisykles. Mat deportacija greičiausiai – neteisėta. A.Šalabajevos vyras Muchtaras Abliazovas nesutaria su dabartiniu Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu. Žodžiu, atgal į Kazachstaną deportuotai moteriai gali grėsti rimti nemalonumai, o jos vyras, pasilikęs Vakaruose, gali tapti šantažo auka.

Continue reading „Itališka klaida ar politinė kiaulystė?“

Birželio 23 dieną Edvardas Snoudenas išvyko iš Honkongo, palikdamas paskui save diplomatinio skandalo pėdsaką. Iš pradžių jis keliavo į Islandiją, paskui į Ekvadorą, bet pakeliui įstrigo Rusijoje. Pilietybės pakeitimą ne visada lydi tokios aistros, bet tarp sportininkų, mokslininkų, muzikos atlikėjų ir aktyvistų jo istorija labai sena. "The New Republic" žurnalistai Julija Joffė ir Kevinas Mankenas sudarė pilietybę pakeitusių garsenybių sąrašą.

Antai 1967 metais pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas Josifo Stalino duktė Svetlana Alilujeva. 1984 metais ji grįžo į SSSR, pareiškusi, kad Amerikoje „nė dienos nebuvo laisva“, tačiau po poros metų vėl išvyko į JAV.

Continue reading „Prašiusiųjų prieglobsčio, negrįžusių į tėvynę ir pakeitusių pilietybę įžymybių žinynas“

Pabėgus į Rusiją, Edvardą Snoudeną ištiks toks pat tragiškas likimas, kaip ir daugelį amerikiečių disidentų

Tikriausiai Edvardas Snoudenas to nesuvokė, išskrisdamas iš Honkongo, bet jis tapo dalimi daugiametės tradicijos, kuri atsirado dar prieš pradedant rinkti duomenis internete, iki Wikileaks‘o ir iki pačios Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) atsiradimo. Jis tapo Amerikos disidentu, keliavusiu į Rusiją.

Šiandien jau ketvirta savaitė, kai E.Snoudenas pakibęs ore, ir tas žmogus, atskleidęs pasauliui NSA programos „Prizma“ paslaptis, tikriausiai jaučia nerimą dėl jo priėmimo, kuris nėra nei šiltas, nei šaltas, o kažkoks keistas, nei šis, nei tas. Jeigu jis susipažintų su kitų amerikiečių, kuriuos abejotinai gynė Kremlius, istorija, tada jam tai nebūtų netikėta.

Continue reading „Maskva – ne vieta perbėgėliui“

Kol viso pasaulio žurnalistai stengiasi išsiaiškinti, kur yra Edvardas Snoudenas, dingstantis po kiekvieno naujo interviu, ir spėlioja apie jo likimą, į žiniasklaidą plaukia detalės apie didžiausių internetinių kompanijų bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis.

Interviu Kinijos leidiniui "South China Morning Post" 29-rių metų analitikas papasakojo apie programišių atakų programą prieš Kiniją, sakoma "Daily Mail" išspausdintame straipsnyje „Demaskuotojas Edvardas Snoudenas pareiškė, kad JAV vyriausybė ketverius metus įsilauždavo į Kinijos universitetų, kompanijų ir politikų kompiuterius“. Pasak jo, Nacionalinio saugumo agentūra vykdo 61 tūkstantį operacijų visame pasaulyje.

Continue reading „Nauji Edvardo Snoudeno demaskavimai: JAV rengia programišių atakas prieš Kiniją nuo 2009-ųjų“

Rusija neprieštarautų apsvarstyti amerikiečio maištininko Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) prašymą suteikti politinį prieglobstį – tai paprastas Kremliaus žingsnis bandant kritikuoti Vakarus, mano "The Guardian".

E.Snoudenas pabėgo iš JAV, prieš išduodamas šį mėnesį laikraščiui "The Guardian" informaciją apie slaptą Amerikos sekimo programą, primena Miriam Elder. Manoma, kad dabar jis Honkonge, bet tiksliai jo buvimo vieta nežinoma.

Bijodamas JAV keršto, E.Snoudenas savaitgaly sakė, kad „linkęs ieškoti prieglobsčio bendrų vertybių šalyje“, kaip pavyzdį paminėdamas Islandiją.

Continue reading „Rusija siūlo svarstyti Edvardo Snoudeno užklausą dėl politinio prieglobsčio“

Kaip rašo Vokietijos Tageszeitung, Prahoje Vaclovo Havelo oro uoste nutiko įvykis, kuris labai tiktų kokiam nors aštraus siužeto filmui.

Paskutiniu momentu Čekijos finansų ministras Miroslavas Kalousekas kartu su savo kolega užsienio reikalų ministru Karelu Švarcenbergu bandė sustabdyti Rusijos verslininko Aleksejaus Torubarovo deportavimą į tėvynę. Tam politikai griebėsi netradicinių metodų, sakoma toliau: oro uosto darbuotojai gavo nurodymą užtverti lėktuvų pakilimo/nusileidimo juostą degalų pilstymo mašina.

Esmė tokia, pabrėžia leidinys, kad vietinė teisingumo ministerija per klaidą uždegė žalią šviesą verslininko deportavimui, nors prieglobsčio suteikimo jam klausimas dar nebuvo galutinai išspręstas ir Čekijos valdžia turėjo rimto pagrindo nerimauti dėl jo gyvybės.

Continue reading „Deportacijos detektyvas Prahos oro uoste“

Vokietijos laikraštyje "Die Welt" pasakojama apie situaciją, į kurią pakliuvo ukrainiečių pornografijos aktorė ir trijų vaikų motina Anastasija Hagen, žinoma slapyvardžiu Wiska.

Straipsnio autorė Sara Borufka rašo, kad merginai, spėjusiai per penkerius metus nusifilmuoti daugiau nei 40-yje filmų „suaugusiems“ ir leidusiai honorarus savo vaikams, gresia deportacija iš Čekijos į Ukrainą, o tėvynėje jos jau laukia nutarimas suimti už pornografijos platinimą.

„Pagal naują, ne visai tiksliai suformuluotą įstatymą, tokios medžiagos platinimas Ukrainoje pripažintas neteisėtu“, – aiškina žurnalistė. Taigi, tęsia Sara Borufka, A.Hagen išgarsėjimas jai virto tikra bėda, kai tuo tarpu pati „Anastasija filmų, kuriuose ji dalyvauja, niekada neplatino ir jokių teisių į juos neturi“.

Continue reading „Persekiojama už filmavimąsi pornografiniuose filmuose“

Dorotėja Han Berlyno laikraštyje "Tageszeitung" pasakoja apie JAV armijos kariškę, pirmos klasės eilinę Kimberli Riverą, kurią Kolorado valstijos karinis tribunolas nuteisė 10 mėnesių kalėti už dezertyravimą: 30-metė D.H.Rivera yra pirmoji moteris JAV istorijoje, kuriai buvo paskelbtas nuosprendis už tai, kad ji savavališkai paliko savo tarnybą armijoje ir atsisakė dalyvauti daugiau nei prieš metus pasibaigusiame kare Irake, pasakoja autorė.

Per atostogas dar 2007 metais sužinojusi, kad jai vėl teks vykti į Iraką, kariškė kartu su savo ligotu vyru ir vaikais be leidimo išvyko į Kanadą, kur amerikietė padavė prašymą suteikti jai pabėgėlės statusą, kuris, savo ruožtu, buvo atmestas.

Continue reading „Kaltinama dėl dezertyravimo“