JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV griežtai sukritikavo Rusijos veiksmus Venesueloje. Rusijos karinių lėktuvų ir personalo nusiuntimas į Karakasą yra „beatodairiška padėties eskalacija“, – pirmadienį Vašingtone pareiškė Valstybės departamento atstovas. Valstybės sekretorius Mike’as Pompeo sakė, jog per pokalbį telefonu su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad JAV pasyviai nestebės, kaip Maskva remia prezidentą Nicolą Madurą, praneša agentūra „Reuters“.
Kokių veiksmų JAV galėtų imtis konkrečiai, M. Pompeo nepasakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra užsiminęs apie karinę intervenciją – kaip apie vieną galimybių.
Venesuelos valdančiosios Socialistų partijos vicepirmininkas Diosdadas Cabellas patvirtino, kad šalyje nusileido du lėktuvai iš Rusijos. Rusija yra viena svarbiausių N. Maduro rėmėjų.
Venesueloje tuo tarpu antrą kartą per mažiau nei tris savaites didelėje šalies dalyje, įskaitant daugelį sostinės Karakaso kvartalų, dingo elektra. Dėl to čia nekursavo metro traukiniai. Anot žiniasklaidos, sutrikimų būta ir tarptautiniame oro uoste.
Kovoje pradžioje šalis beveik savaitę gyveno be elektros energijos. Prezidentas Nicolas Maduras dėl to apkaltino JAV bei opozicijos kibernetines atakas. N. Maduro priešininkai tuo tarpu kaltina vyriausybę nepakankamai investuojant į šalies infrastruktūrą.
„Tai, kas vyksta Ukrainoje, atvėrė mums akis ir leido suprasti, kad rusai gali mėginti atidaryti čia antrąjį frontą“, – pareiškė trečiadienį JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, lankydamas NATO kovinės grupuotės karius Lenkijos šiaurės rytuose esančioje Pišo Bemovo vietovėje (Varmijos Mozūrų vaivadija).
JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo, lankydamas NATO kovinės grupuotės karius Lenkijos šiaurės rytuose esančioje Pišo Bemovo vietovėje (Varmijos Mozūrų vaivadija). EPA – ELTA nuotr.
Pasak jo, „Rusija turi didelių planų dominuoti Europoje ir plėsti savo įtaką pasaulyje“.
JAV valstybės sekretorių lydėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius ir gynybos ministro pavaduotojas Marekas Lapinskis.
„Jungtinės Valstijos, kaip ir Vakarų demokratijos, turi daryti visa, kad būtų užkirstas kelias tokiems veiksmams kaip Rusijos įsiveržimas į Ukrainą, Krymo aneksija arba neišprovokuotas Ukrainos laivų užpuolimas Juodojoje jūroje“, – sakė M. Pompeo.
Anot jo, į Rusijos mėginimus destabilizuoti padėtį „turime atsakyti ryžtingu pasipriešinimu“.
„Vienas iš mūsų žingsnių šia linkme yra mūsų buvimas NATO rytiniame sparne. Vienas iš pagrindinių NATO principų skelbia, kad vienos Aljanso šalies užpuolimas yra viso Aljanso užpuolimas“, – pabrėžė JAV valstybės sekretorius.
Pasak M. Pompeo, Lenkijos istorija „mums primena, kad atgrasymo priemonės turi būti svarbiausias mūsų strateginio mąstymo elementas“.
„Šiandien turime rūpintis NATO gynybinių pajėgumų didinimu, nes Rusija gali įvykdyti agresiją. Karas Europos žemyne, tai, kas vyksta Ukrainoje, atvėrė mums akis ir leido suprasti, kad rusai gali mėginti atidaryti antrąjį frontą būtent čia. NATO turi apginti laisvas Europos tautas“, – pareiškė M. Pompeo.
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos pareiškė, kad pasitraukia iš kertinės Šaltojo karo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija, teigdamos, kad Maskva pažeidė susitarimą.
„Jungtinės Valstijos sustabdys INF sutarties įsipareigojimų vykdymą ir pradės pasitraukimo iš INF sutarties procedūrą, kuri bus užbaigta per 6 mėnesius, nebent Rusija sugrįš prie sutarties laikymosi, sunaikindama visas sutartį pažeidžiančias raketas, raketų paleidimo ir su tuo susijusią įrangą“, – pranešime teigia prezidentas Donaldas Trumpas.
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Mike’as Pompeo, pranešdamas apie JAV pasitraukimą iš INF sutarties, sakė besitikintis geresnių santykių su Rusija, tačiau dabar Maskva turi imtis priemonių.
„Rusija ilgą laiką kėlė grėsmę Jungtinių Valstijų saugumo interesams, ir mes nebegalime būti varžomi sutarties, kurią Rusiją begėdiškai pažeidinėja“, – kalbėjo M. Pompeo. Jo teigimu, JAV apie Maskvos sutarties nesilaikymą skelbia daugiau nei 30 kartų.
Jei Rusija per 6 mėnesius nesilaikys sutarties reikalavimų, „sutartis bus nutraukta“, tačiau, pridūrė valstybės sekretorius, Vašingtonas yra pasiruošęs tęsti derybas dėl ginkluotės kontrolės su Maskva.
„JAV tikisi pagerinti santykius su Rusija, tačiau Maskva turi imtis priemonių, leisiančių sumažinti destabilizaciją ne tik šioje, bet ir kitose srityse“, – tikino M. Pompeo.
Tuo tarpu NATO sąjungininkai „visiškai palaiko“ Jungtinių Valstijų sprendimą pasitraukti iš INF sutarties, ragindami Rusiją per 6 mėnesių laikotarpį įvykdyti visus INF sutarties įsipareigojimus, teigiama NATO pranešime.
Jei Maskva negerbia įsipareigojimų, tuomet „Rusija bus visiškai atsakinga už sutarties nutraukimą“, teigia NATO. Aljansas taip pat pridūrė, kad imsis priemonių užtikrinti NATO atgrasymo ir gynybos pozicijų „patikimumą ir efektyvumą“.
„Sąjungininkai apgailestauja, kad Rusija toliau neigia INF sutarties pažeidimus, atsisako pateikti įtikinamus atsakymus ir nesiima jokių aiškių priemonių sugrįžti prie sutarties įsipareigojimų vykdymo“, – rašoma NATO pranešime.
Pasak NATO, Rusijos slapti sparnuotosios 9M729 raketos bandymai, gamyba ir naudojimas kelia „reikšmingą grėsmę transatlantiniam saugumui“.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikina, kad jos vyriausybė išnaudos 6 mėnesių laikotarpį deryboms su Rusija dėl dešimtmečių senumo branduolinės ginkluotės sutarties.
Kalbėdama po susitikimo su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu, A. Merkel patikino, kad „dialogo langas“ su Rusija turėtų būti atviras net ir po Jungtinių Valstijų pranešimo apie pasitraukimą iš INF sutarties.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas po susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Mike’u Pompeo sakė, kad Rusija nesuteikė pakankamai informacijos apie 9M729 raketas, kurios, pasak JAV, pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF).
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Maasas ir JAV valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
Vizito Vašingtone metu Vokietijos ministras prašė JAV ir Rusijos išsaugoti INF sutartį, tačiau daugiausia priekaištavo Rusijai.
Pasak H. Maaso, Rusija darė nepakankamai, kad įrodytų, jog ji laikosi sutarties, ir, likus visai nedaug laiko iki planuojamo JAV pasitraukimo iš sutarties, Rusijai tenka atsakomybė dėl INF sutarties išsaugojimo.
Kiek anksčiau trečiadienį Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketinių pajėgų ir artilerijos vadas generolas leitenantas Michailas Matvejevskis paneigė, kad raketa pažeidžia sutartį, teigdamas, kad maksimalus raketos skrydžio nuotolis yra 480 km.
INF sutartis draudžia raketas, kurių skrydžio nuotolis yra didesnis nei 500 km. Sutartį 1987 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas ir Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas.
Praėjusį mėnesį JAV davė Rusijai 60 dienų terminą, kuris baigiasi vasario 2 d., sunaikinti raketas, kurios pažeidžia sutartį, arba JAV pradės šešių mėnesių trukmės oficialaus pasitraukimo iš sutarties procesą.
JAV Senatas ketvirtadienį 54 balsais prieš 45 patvirtino Giną Haspel naująja Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktore – ji tampa pirmąja tarnybai vadovausiančia moterimi.
„Sveikinimai mūsų naujajai CŽV direktorei G. Haspel“, – tviteryje rašė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Senatas patvirtino jos kandidatūrą, nepaisant jos sąsajų su kankinimais šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje. Kaip pranešama, po 2001-ųjų rugsėjo 11 dienos išpuolių moteris vadovavo slaptam JAV kalėjimui Tailande, kuriame buvo kankinami terorizmu įtariami asmenys.
Du respublikonai balsavo prieš G. Haspel. Jos kandidatūrai priešinosi ir respublikonų senatorius Johnas McCainas, kuris buvo kankinamas Vietnamo kalėjime. Tačiau šiuo metu jis kovoja su smegenų augliu ir negalėjo dalyvauti balsavime.
Prieš G. Haspel CŽV vadovavo Mike’as Pompeo, bet neseniai JAV prezidentas paskyrė jį eiti JAV valstybės sekretoriaus pareigas.
M. Pompeo: JAV sankcijos Rusijai turi būti sugriežtintos. EPA-ELTA nuotr.
Jungtinės Valstijos turi dar labiau sugriežtinti sankcijas Rusijos atžvilgiu. Tai ketvirtadienį pareiškė Mike`as Pompeo, kurį prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė į JAV valstybės sekretoriaus postą.
Jis kalbėjo JAV Kongreso Senato Užsienio reikalų komitete, kur buvo svarstoma jo kandidatūra.
„(Rusijos prezidentas) Vladimiras Putinas dar nepakankamai suvokė JAV signalą. Ir mes turime toliau dirbti šia linkme“, – pažymėjo M. Pompeo, kuris šiuo metu yra Centrinės žvalgybos valdybos direktorius.
Pasak jo, šiuo metu beveik visais Maskvos veiksmais tarptautinėje arenoje siekiama „pakirsti Vakarų demokratiją“, ir Vašingtonas „negali leisti“, kad Rusija realizuotų savo norą tapti nauja pasaulio lydere.
JAV administracija turi duoti atkirtį Kremliui kiekviename regione ir kiekvienoje srityje – ar tai būtų kibernetinė erdvė, ar ekonomika, teigė M. Pompeo. „Mes privalome daryti visa, kad Vladimiras Putinas nepasiektų savo galutinio tikslo“, – pabrėžė kandidatas į JAV valstybės sekretoriaus postą.
