Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus, trečiadienį kalbėdamas Kazachstane vykstančiame religiniame aukščiausiojo lygio susitikime, perspėjo nesinaudoti religija politinei valdžiai įgyti ir tai buvo panašu į kritiką prokremliškam Rusijos stačiatikių patriarchui Kirilui.
Tuo tarpu Rusijos Stačiatikių Bažnyčia pareiškė esanti pasirengusi naujam patriarcho Kirilo ir popiežiaus Pranciškaus susitikimui po savaites trukusios diplomatinės įtampos, kurią sukėlė karas Ukrainoje.
Popiežius Pranciškus trečiadienį perspėjo, kad negalima manipuliuoti tikėjimu siekiant pateisinti karą ar paremti valdžią.
„Niekada negalime pateisinti smurto. Niekada neleiskime, kad bedieviai piktnaudžiautų šventumu. Šventumas niekada neturi būti valdžios įrankis, o valdžia – šventumo požymis“, – sakė jis, sulaukdamas publikos plojimų.
Vasarą popiežius net įspėjo Kirilą netapti „Putino patarnautoju“, o tai papiktino Maskvos patriarchą.
Popiežius anksčiau ragino siekti taikos Ukrainoje, smerkdamas „žiaurų ir beprasmį karą“, o Kirilas gynė V. Putino operaciją ir teigė, kad Rusija ten kovoja su „blogio jėgomis“.
Trečiadienį vykusiame susitikime, kuriame popiežius kalbėjo, dalyvavo apie 100 delegacijų iš 50 šalių, nors patriarchas Kirilas nedalyvavo. Tačiau popiežius maždaug 15 minučių kalbėjosi su Kirilo „užsienio reikalų ministru“, Volokolamsko metropolitu Antonijumi.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Nur Sultanas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus antradienį atvyko trijų dienų vizito į Kazachstano sostinę Nur Sultaną dalyvauti tarpreliginiame aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį neatvyks Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas, kilus įtampai dėl Ukrainos.
Popiežiaus lėktuvas nusileido netrukus po 17.15 val. (11.15 val. Grinvičo laiku), informavo lėktuve buvęs AFP žurnalistas. 85 metų pontifiką turėjo priimti prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas, o po to jis turėtų pasakyti pirmąją kalbą valdžios institucijų ir diplomatinio korpuso atstovams.
Tuo pačiu metu kaip ir Pranciškus Kazachstane lankysis Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, kuris vyks į savo pirmąją užsienio kelionę nuo koronaviruso pandemijos pradžios.
Jų abiejų vizitai į šią Vidurio Azijos šalį vyksta tuo metu, kai Vatikanas tikisi atnaujinti istorinį susitarimą dėl vyskupų skyrimo Kinijoje.
Skrydžio metu žurnalistų paklaustas apie galimą susitikimą su Xi, Pranciškus atsakė, kad „neturi jokios informacijos“ apie galimas derybas. Tačiau jis pridūrė, kad yra „visada pasirengęs vykti į Kiniją“.
Popiežius Pranciškus paskelbė palaimintuoju buvusį pontifiką Joną Paulių I. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugsėjo 4 d. (AFP-ELTA). Per mišias šv. Petro aikštėje popiežius Pranciškus paskelbė palaimintuoju buvusį pontifiką Joną Paulių I. Italui, kuris 1978 metais mirė praėjus tik 33 dienoms po savo išrinkimo Katalikų bažnyčios vadovu, „su šypsena“ pavyko „perteikti Viepšaties gerumą“, tūkstančiams tikinčiųjų sakė Pranciškus. Mišiose dalyvavo ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella.
Iš Šiaurės Italijos kilęs Jonas Paulius I, kurio tikrasis vardas yra Albino Luciani, popiežiumi buvo išrinktas 1978 metų rugpjūčio 26-ąją – tada jam buvo 65-eri. Dėl savo mielumo jis įėjo į istoriją kaip „besišypsantis popiežius“. Praėjus tik 33 dienoms po išrinkimo Jonas Paulius I mirė nuo širdies infarkto. Jis buvo trumpiausiai pareigas ėjęs popiežius šiuolaikinės Bažnyčios istorijoje.
Praėjusį spalį Vatikanas pripažino Jonui Pauliui I priskiriamą stebuklą – staigų sunkiai sergančio vaiko išgijimą Argentinoje po to, kai vienas kunigas meldėsi mirusiam popiežiui. Stebuklo pripažinimas yra sąlyga beatifikacijai.
Prieš keletą dienų turėjau pokalbį su valstybinėje įstaigoje dirbančiu pažįstamu inteligentu, manančiu, jog NATO neprivalo padėti Ukrainai, nes ukrainiečiai nepriklauso nei Aljansui, nei Europos Sąjungai. O jei kolektyviniai Vakarai vis tik talkina ukrainiečiams, tai šie privalo džiaugtis tuo, ką gauna. Kalbant griežtai, Kijevas neturi nė menkiausios teisės piktintis, esą per mažai sulaukia HIMARSŲ, habicų ar tankų.
Ginčijomės dėl Ukrainos viename iš Pilaitės rajono miškelių. Čia visuomet gausu žmonių – bėgikų, motinų su mažais vaikais, išėjusių grynu oru pakvėpuoti senjorų. Tačiau tą popietę – nė gyvos dvasios. Kaip tik tada iš proskynos išniro gausus būrys agresyviai nusiteikusių paauglių. Jie iškart puolė kabinėtis prie mano pašnekovo, nes šis mažesnio ūgio, akivaizdžiai silpniau sudėtas. Susiklostė pavojinga situacija. Laimė, padaužos nesiryžo peržengti ribos. Pasitenkino tuo, jog kaulino cigarečių, tardė, kiek dabar valandų, kurioje pusėje – miestas.
Kai piktai nusiteikę nepilnamečiai pradingo už medžių kamienų, pašnekovas ėmė džiūgauti, kaip vis tik „mes juos šauniai pravijome“. Tada ištariau žodžius, kurie jį nustebino. Paaiškinau: tavęs nebūčiau gynęs, nes ne prie manęs, prie tavęs jie kabinėjosi…
Kaip, kodėl, ar tikrai? – išpūtė akis iš nuostabos pašnekovas?
Tuomet dar konkrečiau kalbėjau: ko tu nori iš manęs, mes juk neturime pasirašę jokių gynybinių sutarčių.
Žinoma, dėstydamas šias mintis ironizavau. Bet mano kolega, regis, suprato maniškius argumentus, kodėl NATO … privalo ginti Ukrainą tarsi save pačią.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Taigi padėtis Ukrainos fronte – įtemta. Egzistuoja dvi kardinaliai priešingos pozicijos. Vieni įsitikinę, jog NATO šalys siunčia Ukrainai užtektinai rimtos ginkluotės, tad narsūs, profesionalūs ukrainiečių kariai dar iki pirmųjų žiemos šalčių išvys Rusijos karines gaujas iš savo žemių (Ukrainos prezidento patarėjas kariniams reikalams Oleksijus Arestovičius). Kiti baiminasi, jog Vakarai tiekia Ukrainai per mažai ginklų, todėl Ukraina pajėgi tik gintis, ir karas gerokai užsitęs. Tokios nuomonės laikosi, sakykim, į Vakarus pasitraukęs ekonomistas Andrėjus Ilarionovas, JAV karininkas Gari Tabaxas. Galų gale, į kokią lentyną dėsime laišką tų kelių dešimčių JAV karininkų, politikų, kurie reikalauja sustiprinti Ukrainai tiesiamą pagalbos ranką?
Klausiate, kokia mano nuomonė? Ginklų tiekimo tema karo metu – per daug sudėtinga diskusija, kad būtų galima drąsiai atsakyti į visus klausimus. Galbūt Ukraina ir jos sąjungininkai specialiai slepia tikruosius duomenis, jog supainiotų Kremliaus planus? Gal viskas – labai gerai, tik mes šito nežinome? Santūrusis O.Arestovičius savo videokomentaruose dažnokai pergyvena, jog Ukrainos kariuomenei verkiant trūksta vos kelių dešimčių rimtų toliašaudžių artilerijos pabūklų, bet jis vis tiek nusiteikęs optimistiškai. Tarsi būtų tikras, jog reikalingos ginkluotės artimiausiomis dienomis turės užtektinai.
Kijevo centre – eksponatu po atviru dangumi tapęs pamuštas rusų armijos tankas
Jei taip – džiugu. Bet kur pradingusi lendlizo tema? Ko vertas amerikietiškasis lendlizas, jei šių metų gegužės 9-ąją JAV prezidento pasirašytas, jis vis dar neveikia? Gausu aiškintojų (Vakaruose gyvenantis buvęs KGB karininkas Jurijus Švecas), jog lendlizas negali įsigalioti nuo pat pasirašymo dienos. Esą reikia atkreipti dėmesį, kaip veikia amerikietiški įstatymai. Kiti šaukia, jog pasiteisinimai dėl neprasidėjusių naujųjų finansinių metų – melas, apgaulė. Tretieji įtaria, jog ginklų tiekimo Ukrainai tempai susiję su vidinėmis priešrinkiminėmis intrigomis Vašingtone. JAV prezidentas Joe Bidenas norįs paleisti lendlizo konvejerį taip ir tada, kad būtų garantuotos jo asmeninės ir jo partijos pergalės rinkimuose.
Mano asmenine nuomone, tiek policijos, tiek greitosios medicinos pagalbos, tiek ugniagesių ekipažai į avarijos vietą privalo atlėkti kuo greičiau. Jei policininkai, medikai ir ugniagesiai teatskuba po keturių valandų, – tuomet iš tokių pagalbų jokios naudos. Tokiais atvejais nepriimtini jokie pasiteisinimai.
Vienintelė išeitis iš dviprasmiškų situacijų – kalbėti atvirai, be užuolankų. Mane žavi Ukrainos politikai, įskaitant prezidentą Volodymirą Zelenskį, kurie drąsiai taria aštresnį žodį, aštresnį palyginimo. Vakarų politikai per stipriai susipančiojo vadinamojo politkorektiškumo mazgais. Politkorektiškumas patogiausias ne tiems, kurie trokšta tiesos ir teisingumo, o politikams, siekiantiems išvengti nepatogių klausimų.
Lačinas. Dialog.UA. Twitter com
Praėjusią savaitę Azerbaidžanas susigrąžino dar vieną Karabacho regiono miestą – Lačiną. Azerbaidžanas elgiasi lygiai taip pat, kaip ir Ukraina. Jis vaduoja savo žemes nuo okupacijų. Tik vienu atveju agresorius – Rusija, kitu atveju – Armėnija. Lietuvos URM vadovas Gabrielius Landsbergis bei Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda turėjo puikią progą pasveikinti teisingu keliu einantį Azerbaidžaną. Bet peržiūrėjęs oficialius šių valstybinių įstaigų pranešimus jokių Azerbaidžanui nusiųstų sveikinimų neaptikau.
Klaipėdoje viešėjo vienas galingiausių JAV karo laivų. Labai džiaugiausi. Kai toks laivas prisišvartavęs Klaipėdos uoste, Lietuva saugi kaip niekad. Vašingtono sprendimas šitaip pademonstruoti paramą Lietuvai – kas gali būti maloniau? Bet JAV gyvenantis atsargos karininkas G.Tabaxas nusistebėjo: karas – prie Juodosios jūros, o amerikiečiai savo galingiausią karo laivą, kuriam nėra lygių pasaulyje, siunčia ne prie Ukrainos krantų, bet Baltijos jūron, kur nėra jokių karų.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Šiandien savo dienoraštyje surašiau nusistebėjimą net Popiežiumi Pranciškumi, kuris savo dėmesiu pagerbė „nekaltą karo auką Marją Duginą“ (Maskvoje susprogdinta Kremliaus ideologo Aleksandro Dugino duktė; ją greičiausiai nužudė į Vladimiro Putino intrigas įsivėlusios Rusijos specialiosios tarnybos) ir pamiršo (nepanorėjo?) užjausti Ukrainoje žuvusių tikrų tikro karo aukų – vaikų, motinų, laisvės karių.
Draugas.org
Prisimindamas argumentus, jog Šventasis Tėvas turi teisę reikšti savo nuomonę, tuo pačiu prisimenu, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija taip pat turi teisių. Viena iš jos privilegijų – iškviesti ant kilimėlio Vilniuje reziduojančius Vatikano atstovus ir pareikšti griežtą protestą, nes Popiežius Pranciškus jau nebe pirmą sykį dviprasmiškais pareiškimais stoja agresoriaus pusėn, ignoruodamas auką.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ginasi nuo kritikos, kad jo pasisakymai apie karą Ukrainoje yra politinės žinutės. Tačiau kartu Vatikanas pirmą kartą tiesiogiai įvardijo Rusiją kaip karo iniciatorę, sakoma antradienį paskelbtame Šventojo Sosto pareiškime.
„Kalbant apie didelio masto karą Ukrainoje, kurį inicijavo Rusijos Federacija, Šventojo Tėvo Pranciškaus pasisakymai yra aiškūs ir nedviprasmiški, smerkiantys jį kaip moraliai neteisingą, nepriimtiną, barbarišką, beprasmį, atgrasų ir šventvagišką“, – sakoma pareiškime.
Katalikų Bažnyčios vadovas savo pastabomis pirmiausia norėjęs skatinti taiką: „Šventojo Tėvo žodžiai šiuo dramatišku klausimu turėtų būti suprantami kaip žmogaus gyvybės ir su ja susijusių vertybių gynimas, o ne kaip politinė pozicija”.
Nuo karo pradžios vasario mėnesį pontifikas prašė kariaujančių šalių siekti paliaubų, tačiau sulaukė kritikos dėl to, kad neįvardijo Rusijos kaip vienos iš pusių.
Praėjusią savaitę per audienciją popiežius sukėlė pasipiktinimą, nes kalbėjo apie nekaltuosius ir paminėjo prokremlišką aktyvistę Darją Duginą, kuri žuvo per sprogimą netoli Maskvos.
Po antradienio pareiškimo Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas tviteryje pareiškė, kad nėra abejonių dėl to, kas yra agresorius ir kad abi šalys negali būti tapatinamos.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 24 d. (ELTA). Ukrainos ambasadorius Vatikane Andrijus Jurašas trečiadienį sukritikavo naujausius popiežiaus Pranciškaus komentarus, kad prieš kelias dienas per bombos sprogimą žuvusi Rusijos ideologo Aleksandro Dugino duktė Darja yra „nekalta karo auka“, praneša agentūra „Reuters“.
„Dėl karo kenčia nekalti“, – trečiadienį per visuotinę audienciją pareiškė popiežius. Pasak jo, D. Dugina yra „vargšė mergina, kurią susprogdino bomba, padėta po automobilio sėdyne Maskvoje“.
D. Duginos tėvas prieš tai ilgą laiką pasisakė už rusakalbių teritorijų suvienijimą į didžiulę naują Rusijos imperiją ir aktyviai palaikė dabartinį Rusijos karą Ukrainoje. Karui pritarė ir D. Dugina. Manoma, kad būtent A. Duginas buvo tikrasis atakos taikinys, tačiau jo duktė paskutinę minutę pasiskolino jo automobilį.
Maskva dėl atakos kaltina Ukrainą. Kyjivas tai kategoriškai neigia.
A. Jurašas savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad „nusivylė“ popiežiaus žodžiais. „Kaip galima vieną (Rusijos) imperializmo ideologių įvardyti nekalta auka? Ją pražudė patys rusai“, – rašė ambasadorius. Pasak jo, Šventasis Tėvas „negali tose pačiose kategorijose tuo pat metu kalbėti apie agresorių ir auką, prievartautoją ir išprievartautąjį“.
Vatikanas į šiuos A. Jurašo komentarus dar nesureagavo.
Nesu didelis žurnalisto Andriaus Tapino gerbėjas. Prisipažinsiu: nemėgstu Laisvės TV, kurioje vedėjas elgiasi taip užtikrintai, taip žaismingai, tarsi viską kuo puikiausiai išmanytų, tarsi viskas jam būtų aišku.
Tačiau A. Tapiną yra už ką gerbti. Būdamas sumanus organizatorius, jis pamėtėjo puikią iniciatyvą – tegul lietuviai nuperka turkišką kovinį droną „Bayraktar“ ir šią mūšio lauke itin efektyvią skraidyklę padovanoja Ukrainos kariuomenei. Pasakė – padarė. A. Tapino paraginta Lietuvos visuomenė pasielgė pilietiškai – paaukojo užtektinai pinigėlių, kad turkiškas kovinis dronas atsidurtų Ukrainoje.
Čia, beje, gražų žestą pademonstravo Turkija. Turkai savo kovinį droną Lietuvai tiesiog padovanojo. Neėmė iš lietuvių eurų. Gal buvo sužavėti lietuvių sąmoningumu, o gal turėjo pragmatiškų sumetimų? Juk toks žingsnis – puiki reklama tarptautinėje arenoje! Kaip ten bebūtų, o už surinktus pinigus mes pajėgėme nupirkti papildomos amunicijos, kuri verkiant reikalinga narsiems ukrainiečių kariams.
Visa tai žinome. O į ką neatkreipėme dėmesio?
Youtube erdvėse aptikau A. Tapino laidą „Lenkų Bober, pralošti Las Vegase pinigai ir Turkish delight“. Remiantis vedėju, ji surengta trumpam sugrįžus iš vasaros atsotogų. Vos prieš keletą savaičių.
Kadangi domiuosi sudėtingais Armėnijos – Turkijos – Azerbaidžano santykiais, puoliau klausyti, ką pasakys A. Tapinas. Žiūriu ir netikiu savo akimis. 54 minutes trunkančiame filme daug dėmesio skiriama Turkijai bei Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui. Tačiau apie Turkiją – beveik nė vieno gražaus žodžio. O Turkijos prezidentas ne tik kritikuojamas, bet keliuose epizoduose iš jo net tyčiojamasi. A. Tapinas, žinoma, įžeidžiančius epizodus tik pasiskolinęs iš kitų informacijos šaltinių, juos vien žaismingai vertina, ne jis – jų autorius, tad pats juridiškai – niekuo dėtas.
Andrius Tapinas. Laisvės TV. Youtube.com
Mano nuostata tvirta: jei Turkija padovanojo „Bayraktarą“, tai dar nereiškia, kad mes, lietuviai, neturime teisės kritikuoti šios šalies, jos vadovų. Ir vis tik minėtas videopasakojimas dvelkė tendencingu vienpusiškumu. Turkija – beveik blogio įsikūnijimas. Ten jokios demokratijos – vien veidmainystės, dvigubi standartai, politinės intrigos.
O Lietuva, be abejo, šventa? Ar tikrai? Kodėl A. Tapinas, analizuodamas Turkijos tikras ar tariamas klaidas, pavyzdžiui, nekritikuoja Lietuvos parlamentarų, kurie kadaise Seime paskelbė rezoliuciją, esą turkai kalti dėl armėnų genocido (1914-ieji), nors nė vienas iš mūsiškių, įskaitant istorikus bei politologus, nebuvo nė sykio pravėrę turkiškų archyvų? Ar galima Lietuvą vadinti civilizuota, garbinga šalimi, jei ji kaltininkus nurodė nesusipažinusi su pirminiais šaltiniais – su tuo, kas svarbiausia? Šaipykis, kiek geidžia širdis. Bet nesišaipo…
Kodėl A. Tapinas neįvertino, sakykim, nutikimo 2019-ųjų gruodį, kuomet Lietuvoje reziduojantis Turkijos ambasadorius Gokhan Turan į Vilnių pakvietė turkų istorikus, kad šie Lietuvos visuomenei papasakotų turkiškąją versiją apie tragiškus 1914-uosius, bet turkų mokslininkai, tyrinėtojai, ekspertai nebuvo įleisti į Lietuvos Mokslų Akademiją? Prieš tai mūsų Mokslų Akademijoje buvo išsamiai išdėstyta armėniškoji versija, o štai turkams prieš pat nosį užtrenkėme duris. Turkai savąją paskaitą buvo priversti organizuoti viešbutyje. Taip elgtis, kaip pasielgė mūsų Mokslų Akademija, – demokratiška, civilizuota? Šaipykis ironiškai, piktai, šaipykis subtiliai ar drastiškai. Bet nesišaipo…
Kuo remiantis A. Tapinas tvirtina, esą Turkija palaikė 2020-ųjų rudenį karinę operaciją surengusį Azerbaidžaną … tikėdamasi pigesnių dujų ir naftos? Taip, 2020-ųjų rudenį Baku kariniu būdu susigrąžino jam pagal tarptautinę teisę priklausantį Karabacho regioną (didžiąją jo dalį). Taip, beveik pusantro mėnesio trukusiame kare azerbaidžaniečiams talkino Turkija. Bet Turkija parėmė Azerbaidžaną ne vien pragmatiškais sumetimais. Karabachas, remiantis šiandien Pasaulyje galiojančiais teritorinio vientisumo principais, – neatskiriama Azerbaidžano dalis. Azerbaidžanas kantriai laukė beveik tris dešimtmečius, kada gi Europa padės jam atkurti teritorinį vientisumą. Deja, tiek Europa, tiek JAV žaidė dvigubus žaidimus – nespaudė, kad armėnai išvestų savo ginkluotąsias pajėgas iš Karabacho. Tad kas čia keisto, jog Azerbaidžanas vieną dieną pritrūko kantrybės, o jį šioje operacijoje palaikė gimininga nacija – turkai. O gal pagalba atkuriant teritorinį vientisumą – nuodėmė?
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Kita svarbi tema. A. Tapinas minėtoje laidoje labai smulkiai dėstė, kas, kur ir kodėl klysta. O apie tai, kad 2020-ųjų rudenį Armėnija, kuomet Azerbaidžanas jėga vadovo Karabachą, apšaudė net tris stambius Azerbaidžano miestus, neturinčius nieko bendro su Karabachu, – mirtina tyla. Bardoje, Giandžoje ir Tertere žuvo kelios dešimtys civilių, įskaitant vaikus ir moteris, sugriauta dešimtys pastatų. Armėnija tuomet pasielgė lygiai taip pat, kaip šiandien elgiasi Rusija, apšaudydama Ukrainos miestus. Rusiją smerkiame, kad žudo ukrainiečius. Turkiją barame už karinius veiksmus prieš kurdus. O štai apie Armėniją – nė vieno pikto žodžio. Jokių pasmerkimų. Jokių pasišaipymų.
Eidami tokiu keliu, kurį pasirinko A. Tapinas minėtame videokomentare, turėtume kritikuoti ir JAV prezidentą Joe Bideną. Kaip bežiūrėsi, Amerikos prezidentas – ypač garbaus amžiaus. Mėginimai žvaliai ristele bėgti per pievą link žurnalistų, – neįtikinami. Vis labiau į akis krenta epizodai, kuomet prezidentas klupinėja lipdamas lėktuvo trapu. Kaip bebūtų skaudu, jis vis labiau primena Leonidą Brežnevą paskutinėmis vadovavimo Sovietų Sąjungai dienomis. O juk viešai dar žadėjo, jog sieks antrosios kadencijos. Perfrazuojant A. Tapino pastabas apie Turkijos prezidentą, norėtųsi paklausti, ar Amerika nejaučia gėdos, kuomet į svarbiausią šalies postą išsirinko garbaus amžiaus senuką? Nejaugi vienoje iš galingiausių pasaulio valstybių nėra nė vieno bent kiek rimto, patyrusio ir tuo pačiu bent kiek jaunesnio politiko, kuris būtų galėjęs pakeisti J. Bideną?
Analizuotinas ir ne itin senas Lietuvoje reziduojančio JAV ambasadoriaus akibrokštas, kuomet jis atėjęs svečiuosna pas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorių subtiliai nurodinėjo, kokių temų lietuviams kelti nevalia. Ambasadorius, be abejo, pageidavo, kad Lietuvos istorikai liautųsi nagrinėję žydams nemalonias temas. Panašų vizitą anuomet pas LGGRTC vadovą surengė ir tuometinis Izraelio ambasadorius. Jis piršo tą pačią nuomonę. Kiek čia progų patyčioms? Juk Amerika demokratiška, tad kaip demokratinės valstybės pasiuntinys drįsta įkalbinėti demokratinės Lietuvos istorikus vadovautis dvigubais standartais, atsisakyti objektyvumo, imtis savicenzūros?
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
O kodėl dar nepasišaipius iš Popiežiaus Pranciškaus? Juk Šventasis Tėvas kadaise į Vatikaną atvykusiam Vladimirui Putinui įteikė Taikos angelo medalį. Rusija didžiojo karo prieš Ukrainą tą dieną dar nebuvo pradėjusi, bet tuo metu Kremlius jau buvo sutrypęs Čečėniją, išžudęs nepriklausomybės siekusius Čečėnijos lyderius Džocharą Dudajevą, Zelimchaną Jandarbijevą, Aslaną Maschadovą, iš Gruzijos atėmęs du regionus, susprogdinęs gyvenamuosius namus Maskvoje ir Volgodonske, Londone radioaktyviuoju poloniu nunuodijęs Rusijos nusikaltimus demaskavusį buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką. Taip pat ir prieš Kijevą rengė bjaurių provokacijų, kai ukrainiečiai kovosi už demokratiją ir laisvę Maidane. Štai kokiam žmogui Vatikano lyderis ant kaklo pakabino Taikos angelo medalioną, spaudė dešinę, kantriai laukė vėluojančio beveik 50 minučių!
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Taigi temų pašaipoms, ironijoms, kritiniams reportažams, straipsniams, videopasakojimams, – apstu. Tik būkime nuoseklūs, sąžiningi, principingi. Pasiėmę rankon padidinamąjį stiklą žvelkime į visas puses.
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus ir toliau neatmeta galimybės atsistatydinti iš Katalikų bažnyčios vadovo pareigų.
„Šios durys yra atviros. Tai – labai normalus pasirinkimas“, – žurnalistams pakeliui į Romą po apsilankymo Kanadoje teigė 85-erių pontifikas. Jis pridūrė, kad šią akimirką negalvoja apie atsistatydinimą, tačiau tai nereiškia, kad jis tokio sprendimo negali priimti rytoj.
Popiežius taip pat kalbėjo apie savo sveikatos būklę. Dėl jį kamuojančių kelio skausmų pastarąją savaitę jam buvo sunku vaikščioti ir jis didžiąją dalį laiko praleido neįgaliojo vežimėlyje. „Nemanau, kad ir toliau galiu keliauti tokiu pat ritmu, kaip anksčiau“, – apgailestavo popiežius. Nors jo skausmai gali būti išspręsti operacijos keliu, pontifikas teigė nenorįs vėl gulti ant operacinio stalo. „Visa problema yra anestezija“, – nurodė jis.
Šventasis Tėvas tikino, kad ir toliau nori keliauti, tačiau dabar vizitų planavimas gali nežymiai pasikeisti.
Popiežius pastarąją savaitę viešėjo Kanadoje, kur susitiko vietos čiabuviais ir paprašė jų atleidimo už jų patirtą smurtą katalikiškose internatinėse mokyklose.
Popiežius iš Romos išskrido į Kanadą, kad atsiprašytų čiabuvių. EPA-ELTA nuotr.
Roma, liepos 24 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį iš Romos išvyko į Kanadą, tai – proga asmeniškai atsiprašyti čiabuvių, išgyvenusių dešimtmečius trukusį išnaudojimą Katalikų bažnyčios valdomose mokyklose.
Popiežiaus lėktuvas pakilo iš Romos netrukus po 9 val. vietos laiku (7 val. GMT). Kelio skausmus kenčiantis 85 metų popiežius sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir naudojosi keliamąja platforma, kad įliptų į lėktuvą, sakė jį lydintis AFP korespondentas.
Pranciškaus šešių dienų vizitas Kanadoje vertinamas kaip svarbus žingsnis sprendžiant dešimtmečius slėptą pasaulinę dvasininkų seksualinės prievartos prieš vaikus problemą. Kanados čiabuvių bendruomenės to ilgai laukė.
Savo 37-ąją kaip pontifiko tarptautinę kelionę popiežius Pranciškus pradeda Edmontone, vakarinėje Albertos provincijoje, po to keliaus į Kvebeko miestą ir į Ikaluitą, šiauriausią Kanados miestą. Jis planuoja pakartoti atsiprašymą, jau perduotą Kanados delegacijoms, kurios balandį lankėsi Vatikane. Tuomet jis vylėsi, kad tai „prisidės prie jau pradėtos išgijimo ir susitaikymo kelionės“.
Nuo praėjusių metų Katalikų bažnyčios administruotų valstybinių mokyklų teritorijose nepažymėtuose kapuose atrasti šimtai čiabuvių vaikų palaikų privertė Kanadą pripažinti nesėkmingą jos priverstinio asimiliavimo politiką. Tai taip pat atskleidė Bažnyčios vaidmenį, nacionalinė tiesos ir susitaikymo komisija jį pavadino „kultūriniu genocidu“.
Maždaug 150 tūkst. vadinamųjų Pirmųjų tautų, metisų ir inuitų vaikų nuo XIX a. pabaigos iki praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio buvo mokomi 139 mokyklose, kur jie ištisus mėnesius ir metus buvo izoliuoti nuo savo šeimų, kalbos ir kultūros. Daugelis buvo fiziškai ir seksualiai išnaudojami direktorių ir mokytojų. Manoma, kad tūkstančiai jų mirė nuo ligų, netinkamos mitybos ar nepriežiūros. Nuo 2021 m. gegužės mėnesio buvusių mokyklų vietose aptikta daugiau nei 1300 nepažymėtų kapų.
Kanados vėliava
Antradienį 1,3 milijardo pasaulio katalikų dvasinis lyderis aukos šv. mišias 60 tūkst. vietų Edmontono stadione, po to keliaus į Kvebeko miestą, ten susitiks su ministru pirmininku Justinu Trudeau. Penktadienį pontifikas vyks į Ikaluitą, kuriame gyvena daugiausia inuitų šalyje, ten prieš grįždamas į Romą susitiks su buvusiais pensionatų mokiniais.
Telieka sužinoti, ar popiežius, parodydamas geros valios gestą, grąžins vietos artefaktus, saugomus Vatikano muziejuose. Vietos grupės teigia, kad šie kultūros požiūriu vertingi objektai turėtų būti grąžinti bendruomenėms, nepaisant Vatikano teiginių, kad jie per daugelį metų buvo padovanoti popiežiams.
Per šią kelionę Pranciškus nuvažiuos 20 tūkst. kilometrų, nepaisydamas dešiniojo kelio skausmo, dėl kurio pastaraisiais mėnesiais buvo priverstas kliautis lazda arba invalido vežimėliu. Birželį Vatikanas neribotam laikui atidėjo liepos mėnesį suplanuotą jo vizitą Afrikoje.
Pranciškus yra antrasis į Kanadą vykstantis popiežius, joje tris kartus (1984 m., 1987m. ir 2002 m.) lankėsi Jonas Paulius II.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 16 d. (ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.
Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.
„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga. Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.
Lietuvos informacinė agentūra ELTA prieš keletą dienų paskelbė, esą JAV prezidentas Joe Bidenas priekaištauja Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, jog šis karo išvakarėse „nenorėjo girdėti Vašingtono perspėjimų apie Rusijos invazijos grėsmę“. ELTA taip pat publikuoja štai tokią J. Bideno pastabą: „Amerika dar gerokai prieš vasario 24-ąją turėjo duomenų, kad Rusija rengiasi užpulti Ukrainą, „tačiau to nenorėjo girdėti nei V. Zelenskis, nei kiti Ukrainos vadovai“.
Šie JAV prezidento kaltinimai – neteisingi, nepagrįsti. Pirmiausia žvelkime plačiai. Jei esame sąžiningi, turime pripažinti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – Vakarų augintinis, Vakarų kūdikis. V. Putiną išaugino būtent JAV ir Europa, pataikaudamos Kremliaus diktatoriui keletą dešimtmečių „visur ir visada“. V. Putiną kvietė į aukščiausiojo lygio susitikimus, su juo mezgė prekybinius ryšius, jam atleisdavo išpuolius prieš kaimynines šalis. Net ir Popiežius Pranciškus kadaise sutiko būti pažemintas drauge su visa savo tikinčiųjų bendruomene, kai net du sykius kantriai laukė beveik valandą vėluojančio Rusijos vadovo. Šventasis Tėvas pasielgė neapgalvotai ir tuomet, kai V. Putinui avansu įteikė Taikos angelo medalioną.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Taip, kai kurie Vakarų lyderiai manė, jog darydami politinių ir ekonominių nuolaidų galų gale pasotins V. Putino imperiškas ambicijas. Girdi, šis diktatorius vieną sykį pats sustos, tereikia jam padovanoti dar gabaliuką gruziniškų ar ukrainietiškų žemių. Kitiems vakariečiams, pripažinkime, tiesiog buvo nusispjaut į Kremliaus siautėjimus tarptautinėje arenoje: jei mūsų nepuola, tai ir užtenka. O į sakartvelų, ukrainiečių skausmus – nusišvilpt. Svarbiausia, kad benzinas būtų pigus ir pigi nafta lietųsi į vamzdžius.
Ir vieni, ir kiti – labai kalti. Vieni – dėl savo primityvumo, neišmanymo, kiti – dėl cinizmo, kurį šlykščiai pridengia lozungais apie demokratiją. Noriu pabrėžti: jų rankos taip pat suteptos žuvusiųjų per Rusijos agresijas žmonių krauju.
Kad būtų dar aiškiau, palyginkime Šiaurės Korėjos ir Rusijos vadovų elgesį. Šiaurės Korėjos banditas – daug sykių padoresnis už V. Putiną. Mat korėjietis kol kas skriaudžia tik savus, kai V. Putinas žudo ir savus, ir kaimynines tautas. Todėl su V. Putinu turėjome bendrauti kur kas griežčiau nei su Šiaurės Korėjos išsigimėliu. Bet – viskas atvirkščiai.
Tad J. Bidenas, žvelgiant plačiai, negali būti teisus. Dar 2014-aisiais metais Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pavadino Rusiją „teroristine valstybe“, pabrėžė, jog Rusijai, jei ji nebus sustabdyta, neužteks Ukrainos. Vaizdžiai tariant, 2014-aisiais metais ponas J. Bidenas galėjo atskubėti į Vilnių – paprašyti D. Grybauskaitės konsultacijų. Tačiau neatskrido, nepaprašė patarimų.
Beje, J. Bidenas neteisus ir siaurąja prasme.
Aleksejus Arestovičius. Markas Feiginas. Videointerviu
Peržvelkite Marko Feigino videointerviu su Ukrainos prezidento administracijos kariniu patarėjumi Oleksiejumi Arestovičiumi, kuriame pasakojama istorija, kaip „išprievartauta mergina buvo apkaltinta esanti pati kalta, nes ryšėjo per daug trumpą sijoną“. Taigi O. Arestovičius teigia, jog 2021-ųjų metų spalio mėnesį Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas pareiškė: karas su Rusija neišvengiamas, Rusija tikrai puls Ukrainą, veršis į Ukrainą iš visų pusių. K. Budanovas tai pareiškė viešai, atvirai. Neslėpė šios informacijos.
Tų pačių 2021-ųjų metų gruodžio 3 dieną Ukrainos gynybos ministras Oleksiejus Reznikovas viešai, atvirai pasakė: Rusija tikrai puls, todėl mums verkiant reikia vakarietiškų ginklų, taip pat būtina, kad Vakarai įvestų Rusijai perspėjančias ekonomines sankcijas.
Pasak O. Arestovičiaus, tokių viešų pareiškimų 2021-ųjų pabaigoje yra paskelbęs ir Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, kiti aukšto rango Ukrainos politikai. Bet 2021-ųjų spalio – 2022-ųjų sausio mėnesiais Ukraina iš Vakarų nesulaukė nė menkiausio ginklo. 2021-ųjų lapkritį Ukraina maldaute maldavo „Stingerių“, „Jawelin“, o Vakarai, įskaitant Vašingtoną, nesileido net į derybas dėl ginkluotės ir nė nemanė taikyti Rusijai jokių sankcijų. Karinės žvalgybos specialisto O. Arestovičiaus teigimu, karo išvakarėse „iš JAV ukrainiečiai sulaukė tik 10 proc. to, ko prašė“. Daug tai ar mažai?
O. Arestovičius neneigia, kad Vakarai šiandien padeda Ukrainai. Jei ne Vakarų pagalba, dabar mūšiai griaudėtų tikriausiai ne tik Donecke, bet ir dėl Kijevo, Lvovo. Bet JAV padarė tris grubias klaidas. O. Arestovičius įvardino jas: pervertino Afganistano kariuomenę, esą ši sugebės keletą metų sėkmingai priešintis talibams; neįvertino ukrainiečių karių, esą Rusijos armada juos palauž per keletą parų; pervertino Rusijos kariuomenę, girdi, rusų kariškiai – vos ne antroji jėga Pasaulyje. Vadovaudamiesi šiomis savo klaidingomis įžvalgomis Vakarai klaidingai konstravo savąją „užsienio politiką“ – vis tiek teks šnekėtis su V. Putinu.
Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Minėtoje laidoje O. Arestovičius dar teigė: jei atėjo metas atviriems ir sąžiningiems klausimams, tai ir kalbėkime „avirai bei sąžiningai“. Pavyzdžiui, kodėl JAV tiekia ginklus Ukrainai vangiai net dabar, kai akivaizdu, jog V. Putino karinės gaujos nėra tokios stiprios, kaip dedasi? Jei Ukraina šiandien gautų tai, ko prašo, karą būtų galima užbaigti labai greitai. O kiekviena uždelsta diena – tai maždaug 100 žuvusių ukrainiečių karių. Nejaugi Vašingtonas nenori, kad karas būtų kuo greičiau užbaigtas? Kodėl Estija sugebėjo atiduoti Ukrainai net 30 proc. savosios ginkluotės, o kitos valstybės – nesukrapšto nė procento? Kodėl Ispanijai panorus padovanoti Ukrainai net 40 modernių vokiškų tankų, Berlynas, remiantis vokiškais leidiniais, tokio leidimo nedavė? Kodėl Vokietija, prasidėjus karui, įliejo į Rusijos ekonomiką net 6 milijarus eurų? Kodėl Italija perša Kijevui kažin kokius į Ukrainos kapituliaciją panašius taikos pasiūlymus? Kodėl Prancūzijos prezidentas šaukia, jog turės prabėgti dešimtmečiai, kol Ukraina bus priimta į Europos Sąjungą?
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, – tikrai daug…
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, birželio 12 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus paragino gyventojus neleisti, kad karas Ukrainoje taptų normalumu.
„Prašau, nepripraskime prie šios tragiškos realybės. Melskimės ir kovokime už taiką“, – sakė jis sekmadienį šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems po tradicinės Viešpaties Angelo mados.
Katalikų bažnyčios vadovas teigė toliau galvojąs apie nuo karo kenčiančius ukrainiečius. „Tegul bėgantis laikas neatšaldo mūsų skausmo ir mūsų nerimo dėl šių kankinamų žmonių“, – ragino 85-erių pontifikas.
Jis kartu atsiprašė žmonių Kongo Demokratinėje Respublikoje ir su ja besiribojančiame Pietų Sudane už atšauktą kelionę.
Popiežius dėl kojos problemų atidėjo liepos pradžioje ten planuotą viešnagę. „Dėl to prašau atleidimo“, – sakė popiežius. Jis teigė tikįs, kad su Dievo ir medikų pagalba kuo greičiau galės ten apsilankyti. „Esame tuo tikri“, – pažymėjo Pranciškus.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, birželio 9 d. (ELTA). Italijos žiniasklaidoje sklando gandai apie galimą popiežiaus Pranciškaus atsistatydinimą rugpjūčio mėnesį.
Atitinkamas spėliones kursto pontifiko sveikatos problemos, sprendimas pačiame vasaros įkarštyje Romoje sušaukti kardinolų susirinkimą ir numatyta viešnagė L’Akvilos mieste, kur palaidoti Celestino – pirmojo 1294 metais atsistatydinusio popiežiaus palaikai, rašo austrų naujienų agentūra APA.
Pranciškų kamuoja sveikatos problemos. Jis jaučia tokius stiprius dešiniojo kelio skausmus, kad vos gali paeiti. Audiencijose 85-erių pontifikas pasirodo sėdėdamas neįgaliojo vežimėlyje. Teigiama, kad Pranciškus atsisako operacijos nerimaudamas dėl narkozės. „Aš geriau atsistatydinsiu nei ryšiuosi kelio operacijai“, – esą taip neseniai privačiame susitikime su italų vyskupais kalbėjo popiežius, ketvirtadienį rašo Romos dienraštis „Il Messaggero“.
„Popiežiaus žodžiai sukėlė sumaištį Vatikane“, – komentuoja paprastai gerai informuotas leidinys. 2021 metų liepą, taikant pilną narkozę, popiežiui buvo atlikta žarnyno operacija. Ir tada pasigirdo spėlionių apie jo atsistatydinimą. V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.
Spėlionių yra ir apie rugpjūčio 27-ąją sušauktą konsistoriją, kurioje bus paskirtas 21 naujas kardinolas. 16 jų tuomet turėtų teisę rinkti popiežių. Po šių paskyrimų Pranciškus kolegijoje bus palikęs ryškų savo pėdsaką. Iš šiuo metu 132 balsavimo teisę turinčių kardinolų 83, t. y, beveik du trečdaliai, yra paskirti jo.
Vatikano ekspertai spėlioja, kodėl popiežius konsistoriją paskyrė būtent atostogų mėnesį rugpjūtį – kai Romoje tvyro karščiai. „Neįprasta, kad popiežius kardinolus iš viso pasaulio kviečia į Romą karščiausiu metu“, – komentuoja „Il Messaggero“.
Stebėtojai kraipo galvą ir dėl to, kodėl Pranciškus praėjus dienai po konsistorijos vyks į L’Akvilos miestą Italijos Abrucų regione. Čia jis bus apskritai pirmasis popiežius, dalyvausiantis vadinamojoje „Perdonanza Celestiniana“.
Tai atleidimo šventė, kurią inicijavo popiežius Celestinas V. Celestinas buvo pirmasis naujųjų laikų popiežius, atsistatydinęs 1294-aisiais vos po penkių mėnesių pontifikato. Pranciškaus pirmtakas Benediktas XVI 2009-aisiais meldėsi prie Celestino kapo. Vėliau tai traktuota kaip nuoroda į po ketverių metų įvykusį jo atsistatydinimą. 95-erių Benediktas nuo tada gyvena viename Vatikano vienuolyne.
Vis dėlto daugelis Vatikano ekspertų mano, kad gandai apie galimą popiežiaus atsistatydinimą neturi pagrindo. Pranciškus dar turi daug planų ir, be kita ko, ketina liepą lankytis Kanadoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane. Jis taip pat tvirtai įsipareigojęs skatinti taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Šiandien norėčiau prisiminti Jurjų Švecą. Šio dabar oficialiai Vakarams talkinančio buvusio kagėbisto viešus komentarus stebiu nuo 2015-ųjų. Savo portale persispausdinęs į lietuvių kalbą išverstų šešiolika išsamių jo interviu. Anuomet J. Šveco viešuose svarstymuose man užkliūdavo dažniausiai tik viena aplinkybė – ar ne per daug menkinamas Vladimiras Putinas? Esą šis – niekam tikęs KGB mokinys, jo niekas Maskvoje rimtai nevertino, nemanė, kad galįs imtis svarbių darbų. J. Švecas savo tekstuose nevengė paniekinančiai vadinti V. Putino net „nuorūka“, kandimi. Nuolat kartojo, jog V. Putinas būtinai žlugs, jo galas – ne taip toli (o kas čia nuostabaus, juk mes visi – mirtingi).
V. Putinas atgrasus ir šių eilučių autoriui. Mano supratimu, taikliausiai V. Putiną apibūdino Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iš Vakarų pasaulio lyderių ji, regis, vienintelė V. Putiną pavadino karo nusikaltėliu ir banditu dar gerokai iki 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Kremlius ėmėsi plataus masto agresijos prieš Ukrainą.
Taigi analizuojant emocingus J. Šveco pareiškimus nuolat kildavo noras svarstyti, o kokia tikrovė? Tikrovė – priešinga tam, ką apie V. Putiną sakė ponas J. Švecas. Toji „nuorūka“ jau 22 metus vadovauja Rusijai. „Nuorūka“ sugebėjo išsilaikyti prezidento poste nurungdamas visus konkurentus, opozicionierius, oligarchus. Rusijoje du dešimtmečius tvarkėsi taip, kaip jam patiko. Deja, ir tai svarbiausia, „nuorūka“ visus pastaruosius du dešimtmečius šokdino ne vien savus, Rusijos piliečius. Jis šokdino visus Vakarus, įskaitant NATO ir Europos Sąjungą. Jis puolė Gruziją (Sakartvelas), atplėšdamas keletą jos teritorijų, pavergė savo žinion Baltarusiją, iš Ukrainos atėmė Krymą. O 2022-aisiais užsimojo okupuoti visą Ukrainą. Ir jau daugiau nei šimtą dienų griauna Ukrainą kaip tik įmanydamas.
Vakarai nesugebėjo jo niekur sustabdyti: nei žlugdant demokratiją Rusijoje, nei puldinėjant kaimynines šalis. Taip – V. Putinas niekšas, kraugerys, okupantas. Bet pravardžiuoti jį „nuorūka“ – netikslu. Jam labiau tiktų Blogio genijaus apibūdinimas. „Nuorūkomis“ ir kandimis labiau derėtų pravardžiuoti Vakarų politikus, kurie nuolaidžiavo V. Putinui.
Pagalbon pasitelksiu akivaizdžiausius pavyzdžius. Užfiksuoti net devyneri V. Putino vėlavimai susitinkant su Vakarų lyderiais: Popiežiumi Pranciškumi, Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, britų premjeru Tony Blairu, Ispanijos karaliumi Juanu Carlosu II, JAV prezidentu Baracu Obama, JAV valstybės sekretoriumi Johnu Keriu, Pietų Korėjos prezidentu Pak Kun He, Vokietijos kanclere Angela Merkel, „Normandijos ketvertuku“ (Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos vadovai), Švedijos karaliumi Karoliu XVI…
Tie vėlavimai – tarsi nieko ypatingai baisaus, gyvenime visaip pasitaiko, nors V. Putinas vėluodavo ir valandą, ir net ilgiau. Ir vis tik keista: nė vienas iš Vakarų lyderių neįsižeidė, nesupyko. Popiežius Pranciškus kadaise įteikė net „Taikos angelo“ medalį (kokia Vatikano kvailystė !). O A. Merkel, kai į derybas V. Putinas atsivedė savo šunį, nors puikiai žinojo, jog Vokietijos kanclerė bijo keturkojų, šiai moteriškei pritrūko drąsos bei savigarbos ryžtingai nutraukti pokalbį patraukiant atgal į Berlyną. Prie šio sąrašo dar pridėkime šimtus Prancūzijos, Vokietijos, Italijos lyderių skambučių V. Putinui prašant liautis šantažavus kaimynines šalis ir griovus demokratiją, galų gale prisiminkime, kaip Helsinkyje V. Putiną liaupsino Donaldas Trumpas, kokių būta pirmųjų naujojo JAV prezidento Joe Bideno reakcijų, ir turėsime sodrų paveikslą, bylojantį, kas ko paniškai bijo, kas iš tikrųjų drebina kinkas.
V. Putinas į susitikimą su popiežiumi 2013 ir 2015 atvyko pavėlavęs daugiau nei 50 minučių. EPA-ELTA nuotr.Vladimirą Putiną demaskuojantys leidiniai
Kita keista J. Šveco tezė pasirodė po 2022-ųjų vasario 24-osios – esą Vakarai gelbėja Ukrainą kiek įmanydami, deda visas pastangas, jog Kijevas laimėtų. Nesiginčysime – Vakarai išties padeda Ukrainai ir, tikiuosi, padės ateityje. Tačiau J. Šveco komentarus lyginu su Marko Feigino (iš Rusijos į JAV pasitraukęs teisininkas), iš Rusijos pasitraukusių politikos komentatorių Andrėjaus Ilarionovo, Andrėjaus Piontkovskio, JAV atsargos karininko Gario Tabacho, Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Michailo Podoliako, Ukrainos žvalgybos karininko, Ukrainos prezidento administracijos patarėjo Oleksejaus Arestovičiaus viešais komentarais youtube.com erdvėje, ir matau, kad ne viskas slysta tarsi per sviestą. Keliuose komentaruose O. Arestovičius net keikėsi – kur žadėti ginklai, kodėl vėluojate, kodėl meluojate?
Žinoma, ginklų tiekimas – slapta misija. Kuo mažiau apie tai žinoma, tuo geriau auka tapusiai Ukrainai. Galbūt Vakarai specialiai apsimeta, jog ginklai neteikiami, nors jie iš tikrųjų slapta keliauja į Ukrainą. Ir vis tik toji laida, kurioje Vakarams keiksmažodžiais dėl vėlavimų priekaištavo Ukrainos prezidento administracijos patarėjas O. Arestovičiaus, – įsiminė. Mano supratimu, labai teisinga, kai ukrainiečiai atvirai kritikuoja sąjungininkus dėl vėlavimų. Juk mes – demokratai, privalom gerbti kritines pastabas, mums taikomas. Juolab prisiminkime žiaurias aplinkybes. Ukrainiečius užpuolė galinga Rusijos imperija, ir jei Ukrainos politikai pratrūksta keiksmažodžiais, – atleiskime jiems, supraskime juos. Įtampa – didžiulė. Kiekvieną dieną žūsta tiek ukrainiečių civilių, tiek ukrainiečių karių. Bepigu vakariečiams politkorektiškai politikuoti saugiuose miestuose, saugiose valstybėse, minkštuose krėsluose nebijant iš dangaus krintančių bombų.
J. Švecas tikrai be reikalo kabinėjasi prie aštresnių ukrainietiškų žodžių, esą taip elgtis didžiojoje politikoje negalima. Atvirkščiai – tik po kai kurių atviresnių ukrainietiškų epitetų kai kurie apkiautę Vakarų politikai sparčiau sujudo.
Dar viena keista J. Šveco tezė – esą Vakarai užtektinai vieningi remdami Ukrainą. Esą Henrio Kisindžerio tezės, jog Ukraina privalo nusileisti Maskvai, nes V. Putinui, tik pamanyk, svarbu išsaugoti savo reputaciją, – neva pavieniai pareiškimai. Tačiau O. Arestovičius pastebi, jog Vokietijos kancleris Olafas Scholzas plėšomas į dvi puses: vieni už tai, kad Berlynas padėtų Ukrainai, kiti – prieš rimtą pagalbą Ukrainai. A. Piontkovskis pastebi, kaip Vakaruose vis daugėja tvirtinančiųjų, jog neleistina žeminti Rusijos, jog Ukraina galėtų būti sukalbamesnė – tegul nusileidžia V. Putinui paaukodama vieną kitą rajoną.
Jurijus Švecas. Oficialus internetinis kanalas
Tokių pareiškimų daugėja ir televizijose, ir spaudoje, ir tarptautiniuose forumuose. Jei kiek anksčiau Vakarų politikai dievagojosi, jog sieks absoliučios Ukrainos pergalės, tai dabar jau prabyla, jog neleistina žeminti Kremliaus, jau užteks ir to, kad Ukraina nepralaimėtų. Ypač skeptiškas dėl JAV paramos besiginančiai Ukrainai ponas Andrejus Ilarionovas. Jis vis pabrėžia, kad Joe Bidenas sumažino pagalbą Ukrainai lyginant su Donaldo Trampo parama.
Žodžiu, keista, kad J. Švecas nemato Vakaruose sukilusių Kremliaus įtakos agentų, raginančių prievartauti būtent Ukrainą, o ne Rusiją. Buvęs KGB analitikas turėtų mažų mažiausiai nujausti, kiek daug visokių agentų agentėlių knibžda tiek NATO, tiek Europos Sąjungos erdvėse.
Žodžiu, po 2022-ųjų vasario 24-osios lioviausi rimtai žvelgęs į J. Šveco komentarus. Per daug viskas gražu jo įžvalgose: V. Putinas neišvengiamai žlugs, Vakarai deda visas pastangas gelbėdami Ukrainą, Budapešto memorandumas, kuriuo JAV įsipareigojo saugoti Ukrainos teritorinį vientisumą – tik popiergalis, o štai Kijevas daro daug klaidų, priimdamas pagalbą, derėdamasis dėl pagalbos…
Toks būtų ironiškas paskutiniųjų J. Šveco komentarų apibūdinimas.
Popiežius pajuokavo, kad „šlakelis tekilos“ palengvintų kelio skausmą. EPA-ELTA nuotrauka
Vatikanas, gegužės 16 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus pašmaikštavo, kad taurelė tekilos padėtų numalšinti jo kelio skausmą, privertusį 85 metų argentinietį atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį.
„Žinote, ko reikia mano kojai? Šlakelio tekilos!”, – pajuokavo Pranciškus, susitikdamas su grupe Meksikos kunigų „TikTok“ paskelbtame vaizdo įraše, kuris pirmadienį išplito internete.
Po trečiadienio visuotinės audiencijos savo papamobiliu apvažiuodamas Šv. Petro aikštę Vatikane popiežius stabtelėjo pasisveikinti su grupe naujai įšventintų kunigų, kurių vienas paklausė apie jo kelį. „Labai kaprizingas“, – šypsodamasis atsakė Pranciškus, turėjęs atšaukti kelias audiencijas dėl pažeisto dešinio kelio raiščio ir lėtinio artrito. Kunigas padėkojo pontifikui už gerą nuotaiką, „nepaisant patiriamo nepatogumo“, paskatindamas Romos katalikų bažnyčios vadovą prisipažinti, kad būtų dar linksmesnis, jei po ranka atsirastų tekilos.
Tai ne pirmas kartas, kai Pranciškus pokštauja apie tekilą. 2016 m. prieš kelionę į Meksiką vienas entuziastingas kunigas Šv. Petro aikštėje šūktelėjo Pranciškui: „Laukiame tavęs!“
„Su tekila ar be tekilos?“, – šelmiškai šypsodamasis paklausė pontifikas.
Viktoro Orbano ir Popiežiaus Praciškaus susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Roma, balandžio 21 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus ketvirtadienį Vatikane pirmą kartą priėmė Vengrijos ministrą pirmininką nacionalistą Viktorą Orbaną ir padėkojo už suteiktą saugų prieglobstį pabėgėliams iš Ukrainos.
Pranciškus maždaug 40 minučių praleido su V. Orbanu, dešiniojo sparno populistu, kuris anksčiau šį mėnesį per rinkimus laimėjo ketvirtąją kadenciją, o praeityje buvo kritikuojamas dėl savo politikos, priešiškos pabėgėliams ne iš Europos.
85 metų pontifikas padovanojo V. Orbanui bronzinę plytelę, vaizduojančią vargšų globėją Šv. Martyną ir atkreipė dėmesį į Vidurio Europos šalies pastangas priimti pabėgėlius nuo Rusijos invazijos, pranešė Vatikano spaudos tarnyba. Pasak Vengrijos vyriausybės atstovo, nuo karo pradžios vasario 24 d. į Vengriją atvyko apie 626 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių. Iš jų apie 17 tūkst. kreipėsi dėl humanitarinės apsaugos, o dar 100 tūkst. – dėl leidimo laikinai gyventi.
V. Orbanas feisbuke paskelbė „prašęs popiežiaus Pranciškaus paremti mūsų pastangas siekti taikos“ ir publikavo savo su popiežiumi nuotrauką. Rugsėjo mėnesį pontifikas iš Argentinos susitiko su V. Orbanu trumpam užsukęs į Vengriją ir ragino būti atviresniems.
Vizitas Vatikane buvo pirmoji oficiali Vengrijos ministro pirmininko kelionė į užsienį po to, kai per visuotinius rinkimus balandžio 3 dieną jis laimėjo naują kadenciją. Po ankstesnių trijų pergalių rinkimuose V. Orbano pirmieji vizitai visada būdavo į Lenkiją, tačiau pastaruoju metu abi sąjungininkės laikosi skirtingos pozicijos dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Varšuva palaiko Kyjivą, o Budapešto pozicija neutralesnė.
Popiežius, praėjusiais metais Budapešte uždaręs Katalikų bažnyčios tarptautinį eucharistinio kongreso festivalį, dažnai ragina padėti marginalizuotiems ir visų religijų žmonėms, bėgantiems nuo karo ir skurdo. Priešingai, kalvinistas V. Orbanas save laiko lyderiu, ginančiu „krikščioniškąją Europą“ nuo imigrantų. V. Orbanui palanki žiniasklaida ir politiniai veikėjai vadina Pranciškų „antikrikščionišku“ dėl jo palankumo pabėgėliams.
Po susitikimo su popiežiumi V. Orbanas Romoje susitiko su prieš imigraciją nusistačiusiu Italijos lyderiu Matteo Salvini, pranešė pastarojo atstovas.
Popiežius: mes pamiršome taikos kalbą. EPA-ELTA nuotr.
Roma, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Karas Ukrainoje ir kiti konfliktai, anot popiežiaus Pranciškaus, rodo, kad pasaulis nusigręžė nuo taikos.
„Mes gyvename pagal schemą, kai žudomės dėl valdžios, dėl saugumo, daugelio kitų dalykų, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas Didįjį penktadienį transliuotame interviu italų stočiai Rai 1. – Aš suprantu vyriausybes, kad jos perka ginklus. Aš suprantu, tačiau negaliu pritarti“.
Pontifikas nuo karo Ukrainoje pradžios vis kritikavo ginklų naudojimą ir ragino siekti diplomatinio sprendimo. „Jei gyventume taikos sistemoje, to nereikėtų“, – sakė jis dabar interviu. Popiežius kalbėjo ir apie „užslėptus karus, kurių nematome, kurie yra toli nuo mūsų“. „Mes pamiršome taikos kalbą“, – pabrėžė Pranciškus, pridurdamas, kad dėl karų visuomet labiausiai kenčia silpniausi.
Kalbėdamas apie pabėgėlius, pontifikas kritikavo, kad ne su visais jais elgiamasi vienodai. „Pabėgėliai skirstomi. Pirma klasė, antra klasė, pagal odos spalvą, ar jie atvyksta iš išsivysčiusios šalis ar neišsivysčiusios. Mes esame rasistai, mes rasistai. Ir tai blogai“, – kalbėjo pontifikas.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 12 d. (AFP-ETA). Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė „susirūpinimą“ dėl plano, pagal kurį per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, rusės ir ukrainietės moterys turėtų kartu nešti kryžių.
Šis taikos gestas Rusijos karo Ukrainoje fone turėtų įvykti per Kryžiaus kelio procesiją šalia Romos Koliziejaus penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas tviteryje parašė, kad „supranta ir pritaria Ukrainos ir daugelio kitų bendruomenių susirūpinimui dėl idėjos penktadienį Ukrainos ir Rusijos moterims kartu nešti Kryžių“.
„Dabar mes dirbame šiuo klausimu, bandydami paaiškinti jos įgyvendinimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – rašė jis.
A. Jurašas neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti savo poziciją, taip pat nebuvo komentarų ir iš Vatikano.
Moterys turėtų kartu nešti kryžių vieną Kryžiaus kelio – tradicinės procesijos, kurios 14 skirtingų stočių primena Jėzaus kančią ir mirtį nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo – atkarpą.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Ceremonija vyksta Didįjį penktadienį, Jėzaus nukryžiavimo dieną, likus dviem dienoms iki Velykų – vienos svarbiausių krikščionių kalendoriaus švenčių. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Dėl koronaviruso 2020 ir 2021 metais sumažintas procesijos variantas buvo surengtas Šventojo Petro aikštėje Vatikane.
Popiežiui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro tviteryje patvirtino, kad kilo „prieštaravimų“ dėl idėjos rusėms ir ukrainietėms kartu nešti kryžių.
„Reikia suprasti vieną dalyką: Pranciškus yra ganytojas, o ne politikas“, – rašė jis.
Popiežius pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau konkrečiai V. Putino neminėjo. EPA-ELTA nuotr.
Valeta, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus pasmerkė karą Ukrainoje, tačiau vengė tiesiogiai kritikuoti Rusiją. Pradėdamas savo viešnagę Maltoje, Katalikų bažnyčios vadovas šeštadienį sostinėje Valetoje sakė, kad iš Europos Rytų atslinko „karo tamsa“. „Keli galingieji“ vėl kursto konfliktus.
Tačiau 85-erių pontifikas, kaip jau ir anksčiau, konkrečiai neįvardijo nei Rusijos, nei jos prezidento Vladimiro Putino. Vladimiro Putino fizionomija
„Manėme, kad invazijos iš kitų šalių, brutalūs gatvių mūšiai ir branduolinė grėsmė yra tamsūs tolimos praeities prisiminimai“, – sakė popiežius savo kalboje diplomatams. „Tačiau šaltas karo vėjas, nešantis tik mirtį, sugriovimus ir neapykantą, įžūliai užgriuvo daugelio gyvenimus ir dienas“, – teigė jis. Pasak popiežiaus, liūdna matyti, kaip keli galingieji ieško erdvės ir įtakos zonų.
Pranciškus šeštadienį atvyko į Maltą, kur viešės dvi dienas. Skrydžio metu jis, atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą, patvirtino svarstąs vykti į Kyjivą.
Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Roma, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančio gimstamumo.
„Daugelis porų pasirenka neturėti vaikų arba turėti tik vieną vaiką. Tai tragedija“, – sakė Pranciškus po tradicinės Angelo maldos, kreipdamasis į tūkstančius žmonių, susirinkusių Šv. Petro aikštėje pliaupiant lietui.
Popiežius Pranciškus kalbėjo apie itin mažėjantį gimstamumą Italijoje, tendenciją, galbūt susijusią su pandemija.
Pranciškus kalbėjo apie „demografinę žiemą“, kurią būtina įveikti šeimos ir ateities labui.
Jis taip pat parašė laišką susituokusioms poroms, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Jame rašoma, kad „vaikai visada yra dovana“.
„Tėvams bendraujant su vaikais, svarbu užmegzti ryšį, per kurį jų autoritetas kasdien augtų, – rašė jis. – Vaikams reikalingas saugumo jausmas, leidžiantis jiems pasitikėti jumis, jūsų bendro gyvenimo grožiu ir būti tikriems, kad jie niekada nebus vieni, kad ir kas nutiktų jų gyvenimo kelyje“.
