Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Jungtinė Karalystė sekmadienį paneigė Prancūzijos atstovų teiginius, kad abi šalys esą susitarė sušvelninti savo ginčą dėl žvejybos teisių po „Brexito“. Britai tvirtina, kad Paryžius turi nusileisti.
„Jei Prancūzijos vyriausybė norėtų pateikti pasiūlymų, kaip deeskaluoti jos pačios mestus grasinimus, mes juos tikrai išklausytume“, – žurnalistams sakė Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas spaudai.
B. Johnsonas sekmadienio rytą apie pusvalandį kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Romoje, kurioje įvyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių susitikimas.
Po pokalbio E. Macrono biuras pranešė, kad abiejų šalių lyderiai esą sutarė apsvarstyti praktines priemones ginčui išspręsti ir pripažino „deeskalacijos“ bei konkrečių ir kuo greitesnių priemonių poreikį.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau Dauningo gatvės atstovas spaudai savo ruožtu vėliau teigė, kad Londonas neplanuoja jokių tolesnių kontaktų ar konkrečių priemonių.
Prancūzija pyksta, kad Didžioji Britanija ir Normandijos salynui priklausančios Džersio ir Gernsio salos daliai prancūzų laivų neišdavė licencijų žvejoti jų vandenyse, nes nuo 2021 m. pradžios visa apimtimi įsigaliojo „Brexitas“.
Paryžius grasina, kad jei nebus išduota daugiau licencijų, nuo ateinančio antradienio Jungtinės Karalystės laivai nebeiškraus laimikio Prancūzijos uostuose. Be to, grasinama netgi įvesti visų iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją įvežamų produktų patikras.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį po pokalbio su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu nurodė savo šalies ambasadoriui kitą savaitę sugrįžti į JAV, sakoma bendrame lyderių pranešime.
Tai buvo pirmasis abiejų šalių prezidentų pokalbis nuo tada, kai, paskelbus apie naują Australijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV trišalį karinį aljansą, Sidnėjus nutraukė povandeninių laivų pirkimo sutartį su Prancūzija. Paryžius tuomet atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius Australijoje ir JAV.
„E. Macronas nusprendė, kad Prancūzijos ambasadorius kitą savaitę sugrįš į Vašingtoną. Tada jis pradės intensyvų darbą su aukštais JAV pareigūnais“, – sakoma bendrame prezidentų pranešime.
Jame E. Macronas ir J. Bidenas taip pat įsipareigojo inicijuoti „išsamias konsultacijas“, siekiant atkurti pasitikėjimą, ir spalio pabaigoje susitikti Europoje.
Pranešime taip pat nurodoma, kad „abu lyderiai sutiko, jog šioje situacijoje būtų naudingos atviros sąjungininkių konsultacijos Prancūzijai ir mūsų Europos partnerėms strategiškai aktualiais klausimais“.
Negana to, J. Bidenas sutiko, kad reikalinga stipresnė Europos gynyba, kuri papildytų NATO. Tokią idėją anksčiau keliskart yra išreiškęs E. Macronas.
„JAV taip pat pripažįsta stipresnės ir pajėgesnės Europos gynybos, kuri teigiamai prisideda prie transatlantinio ir pasaulinio saugumo bei papildo NATO, svarbą“, – priduriama prezidentų pranešime.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas antradienį pareiškė solidarumą Prancūzijai dėl žlugusios povandeninių laivų pardavimo sutarties su Australija.
„Suprantu mūsų draugų iš Prancūzijos pyktį“, – žurnalistams Jungtinėse Tautose (JT) sakė H. Maasas.
„Tai, kas buvo nuspręsta, ir kaip dėl to buvo nuspręsta, suerzino ir nuvylė ne tik Prancūziją“, – pridūrė ministras.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drianas. EPA-ELTA nuotr.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jean-Yves Le Drianas Australiją ir Jungtines Valstijas apkaltino melu dėl povandeninių laivų pardavimo sutarties. Dėl to Prancūzija šeštadienį atšaukė savo ambasadorius šiose valstybėse, primena BBC.
Kalbėdamas Prancūzijos televizijos kanalui „France 2“, ministras abi šalis taip pat apkaltino dviveidiškumu, paniekos demonstravimu ir pasitikėjimo sulaužymu.
Remiantis „Aukus“ pavadinta sutartimi, Australijai bus suteikta technologija statyti branduolinius povandeninius laivus. Dėl to Prancūzija neteks daugybės milijardų dolerių, mat šalis su Australija anksčiau buvo pasirašiusi sutartį dėl prancūziškų povandeninių laivų pardavimo.
Šis paktas, kuriam priklauso ir Jungtinė Karalystė, vertinamas kaip skirtas kovai su Kinijos galios augimu ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje. Prancūzija apie paktą buvo informuota likus vis kelioms valandoms iki planų paviešinimo šios savaitės viduryje.
Kalbėdamas su žurnalistais Prancūzijos užsienio reikalų ministras užsiminė, kad tarp sąjungininkų įsiplieskusi „rimta krizė“ neslopsta.
„Tai, kad pirmą sykį JAV ir Prancūzijos santykių istorijoje teko atšaukti savo ambasadorių konsultacijoms, yra rimtas politinis įvykis, kuris atskleidžia tarp mūsų valstybių kilusios krizės mastą“, – sakė ministras.
Paryžius. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį Prancūzija pareiškė, kad negali pasitikėti Australija vykstančiose derybose dėl prekybos susitarimo su ES, kai Kanbera atsisakė susitarimo pirkti prancūziškus povandeninius laivus ir vietoj jų pasirinko amerikietiškus.
Paryžius, Australijos sprendimą pavadinęs „dūriu į nugarą“, pagrasino, kad tai gali paveikti toli siekiančias derybas dėl prekybos.
„Vedame derybas dėl prekybos su Australija, – naujienų kanalui „France 24“ sakė Europos reikalų ministras Clement Beaune. – Neįsivaizduoju, kaip galime pasitikėti savo partneriais iš Australijos“.
Europos Komisija, kuri savo narių vyriausybių vardu derasi dėl prekybos susitarimų, ir Australija šį pavasarį užbaigė 11-ąjį derybų, prasidėjusių 2018 metais, raundą.
Kitą derybų raundą, kuris apims tokias sritis kaip prekyba, paslaugos, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisės, planuojama surengti šių metų rudenį.
ES yra trečia pagal dydį Australijos prekybos partnerė: 2020 metų parduotų prekių vertė siekia 36 mlrd. eurų, o paslaugų – 26 mlrd. eurų.
Vergovė – bjaurus dalykas
Bronzinė juodaodės vergės statula Prancūzijos Bordo mieste, buvusiame vergų prekybos centre, per akivaizdžiai rasistinę ataką buvo apgadinta baltais dažais, pirmadienį pranešė miestas.
Natūralaus dydžio statula vaizduoja Afrikos vergę Modeste Testa, kurią XVIII amžiuje šeima nusipirko Bordo mieste ir ištrėmė į Espanjolos salą Karibuose dirbti cukraus plantacijoje. Vėliau, jos šeimininkei prancūzei mirus Jungtinėse Valstijoje, ji buvo išlaisvinta ir grįžo į vakarinę Espanjolos dalį, dabar žinomą kaip Haitis, ten gyveno iki mirties.
Pirmadienio rytą jos statula, stovinti Garonos upės pakrantėje, buvo rasta išterliota baltais dažais nuo galvos iki juosmens. Bordo miesto rotušė, iki vidurdienio ją išvaliusi, paskelbė, kad dėl šio incidento, „tikriausiai rasistinio pobūdžio“, pateiks baudžiamąjį skundą.
Už paveldą atsakingas tarybos narys Stephane’as Gomot sakė, kad jei rasizmas būtų patvirtintas kaip motyvas, tai būtų „labai žiaurus išpuolis prieš viską, ką ši statula vaizduoja“, įskaitant „žmonių, kuriuos ištrėmė prekeiviai vergais, atminimą“.
Vakarinis Bordo miestas buvo vienas didžiausių Prancūzijoje prekybos vergais iš Afrikos centrų, iš čia jie būdavo plukdomi per Atlantą į Ameriką.
Statula, vaizduojanti M. Testas su ilgu sijonu, gniaužiančią pečius apgaubusią skarą, buvo iškilmingai atidengta 2019 m. gegužę, kaip vienas iš virtinės gestų, kuriuos Prancūzijos vyndarių sostinė parodė savo kolonijinės praeities atžvilgiu. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo M. Testas palikuonys iš Haičio.
Prancūzijos Rivjeroje – didelis gaisras. EPA-ELTA nuotr.
Per iki šiol didžiausią šiais metais miško gaisrą Prancūzijoje, negalutiniais duomenimis, žuvo mažiausiai du žmonės ir daugiau kaip 20 buvo sužeista. Tai trečiadienį pranešė Varo prefektūra.
Netoli Sen Tropezo kurorto ugniagesiai toliau kovoja su ugnimi. Tūkstančiai žmonių buvo priversti palikti savo namus.
Tarp žuvusiųjų yra „mažiausiai vienas vyras“, sakė prefektas Evence‘as Richardas. Žinybos prieš tai pranešė, kad vienas visiškai apanglėjęs kūnas rastas išdegusiame name Grimo gyvenvietėje į vakarus nuo Sen Tropezo. „Kol kas neturime duomenų, ar tai vyras ar moteris“, – sakė prokuroras Patrice‘as Camberou.
Nesunkiai nukentėjo 24 žmonės, tarp jų – penki ugniagesiai. Dauguma jų apsinuodijo dūmais.
Trečią gaisro dieną su liepsnomis kovojo 1 200 ugniagesių, taip pat gaisrų gesinimo lėktuvai.
Remiantis tyrimu, gaisras pirmadienį kilo greitkelio poilsio aikštelėje ir tada išplito daugiau kaip 6 000 hektarų ąžuolyno plote. Naktį laikinose pastogėse praleido 7 000 žmonių, tarp jų – daug turistų.
Praėjusiomis savaitėmis pragaištingi miškų gaisrai Europoje, be kita ko, kilo Graikijoje, Turkijoje ir Italijoje. Mokslininkai teigia, kad tai globalaus klimato šilimo ir besitęsiančios sausros padarinys.
Prancūzijoje – gausios demonstracijos, nukreiptos prieš apribojimus dėl COVID-19. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzai penktą savaitgalį iš eilės dalyvavo demonstracijose, reikšdami nepasitenkinimą griežtesniais apribojimais dėl COVID-19 pandemijos, informuoja naujienų agentūra dpa.
Šalies Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad šeštadienį protestavo beveik 215 000 žmonių.
Protestai vyko daugiausiai taikiai, bet 11 žmonių buvo suimta.
Prancūzijos pietuose, Provanso Ekse, demonstracijos dalyviai skandavo „laisvė“, o Lione vienas protestuotojas prieš kamerą rodė plakatą su užrašu „išgelbėkime savo vaikus nuo „Pfizer“.
Valdžia prognozavo, kad visoje šalyje į demonstracijas susirinks apie 250 000 žmonių – dvigubai daugiau nei liepos viduryje.
Praėjusį savaitgalį 273 000 Prancūzijos gyventojų išėjo į gatves išreikšti nepasitenkinimo privalomais skiepais medicinos darbuotojams ir griežtesniais reikalavimais norint patekti į įvairias institucijas.
Prancūzijoje žmonės privalo turėti imuniteto pasą eidami į restoranus ar kino teatrus, keliaudami tarpmiestiniais traukiniais, o kai kuriais atvejais ir norėdami patekti į prekybos centrus.
Imuniteto pasas įrodo, kad žmogus paskiepytas arba pasveiko nuo COVID-19, arba turi neigiamą testą. Nuo spalio vidurio koronaviruso tyrimai taps mokami, todėl valdžią kritikuojantys žmonės skundžiasi, kad tokiu būdu jie yra verčiami skiepytis.
Politologas Jeanas Yvesas Camus naujienų agentūrai dpa sakė, kad demonstracijos pritraukia įvairių pažiūrų gyventojus. Tarp jų yra kraštutinės dešinės rėmėjai, asmenys tikintys sąmokslo teorijomis ir „geltonųjų liemenių“ judėjimo atstovai, kurie seniau susibūrė protestuoti prieš augančias degalų kainas.
Prancūzijoje – protestai prieš suvaržymus dėl COVID-19 pandemijos. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį – sekmadienį, jau trečią savaitgalį iš eilės, Prancūzijoje laukiama masinių demonstracijų prieš griežtesnius suvaržymus dėl COVID-19, praneša naujienų agentūra dpa.
Manoma, kad šeštadienį popiet visoje šalyje protestuos 160 000 žmonių. Tokius skaičius, remdamasi policijos prognozėmis, paskelbė vietos žiniasklaida.
Praėjusį šeštadienį daugiau nei 160 000 žmonių protestavo prieš privalomus skiepus sveikatos apsaugos darbuotojams ir prieš tolesnį „sveikatos paso“ taikymą, įrodančio, kad jo turėtojas pasiskiepijo arba pasveiko nuo koronaviruso, arba turi neigiamą tyrimo rezultatą.
Prancūzijos valdžia priemones sugriežtino liepos viduryje po to, kai ėmė augti naujų atvejų skaičius.
Šios savaitės pradžioje Prancūzijos parlamentas po ilgų svarstymų pritarė kontraversiškiems pakeitimams.
Nors premjeras Jeanas Castexas pritarė naujoms taisyklėms, tačiau prižadėjo dėl jų kreiptis į Konstitucinę tarybą, kuri sprendimą turėtų paskelbti rugpjūčio 5 d.
Prancūzija susiduria su ketvirtąja COVID-19 banga, tačiau beveik 62 proc. gyventojų yra gavę bent vieną skiepų dozę.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clementas Beaune’as penktadienį sukritikavo Vengrijos planus surengti referendumą dėl kontroversiško įstatymo, kurį Briuselis laiko ataka prieš LGBTQ bendruomenės teises.
„Nerimauju dėl birželio viduryje Vengrijoje priimto įstatymo, dėl kurio įvyks referendumas, kuris iš esmės nesusijęs su šiuo teisės aktu“, – teigė C. Beaune’as, atvykdamas į Slovėnijoje vykstantį Europos reikalų ministrų susitikimą.
Vengrijos dešiniųjų pažiūrų premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį paskelbė šaukiąs referendumą, skirtą įvertinti piliečių paramą prieštaringam LGBTQ įstatymui, kai Europos Komisija (EK) dėl jo inicijavo teisinį procesą prieš Budapeštą.
Šis įstatymas, kuris apima draudimą tarp jaunesnių nei 18 metų žmonių „vaizduoti ar propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimo operacijas, Europoje sukėlė pykčio bangą. Nors Budapeštas jį įvardija priemone apsaugoti vaikus, priešininkai savo ruožtu argumentuoja, kad jis sulygina pedofiliją su homoseksualumu ir stigmatizuoja LGBTQ bendruomenę.
V. Orbanas nurodė, kad referendume žmonių bus paklausta penkių klausimų, įskaitant tai, ar jie sutinka, kad mokyklose būtų leista „su jų vaikais be jų sutikimo kalbėti apie lytiškumą“. Dalyviams taip pat ketinama užduoti klausimą, ar jie palaiko „lyties keitimo operacijų propagavimą vaikams“ ar „neribotą prieigą vaikams prie žalingo, su lytiškumu susijusio turinio“.
C. Beauno teigimu, šie klausimai yra neteisingai pateikiami, siekiant užtikrinti, kad V. Orbanas surinktų kuo daugiau neigiamų atsakymų.
„Turime nepasiduoti šiems klausimams“, – teigė C. Beaune’as.
Marine Le Pen. EPA – ELTA nuotr.
Marine Le Pen vadovaujami Prancūzijos kraštutiniai dešinieji per sekmadienį įvykusį savivaldybių rinkimų antrąjį ratą nelaimėjo nė viename regione, o valdančioji Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono centristų partija vėl patyrė nuostolių. Per rinkimus užfiksuotas mažas rinkėjų aktyvumas.
Patvirtinę birželio 20 d., per pirmąjį rinkimų ratą, užfiksuotas tendencijas, apklausų rezultatai rodo, kad E. Macrono valdančioji partija visos šalies mastu net nesurinko dviženklio skaičiaus balsų ir nelaimėjo jokiame regione, Prancūzijos televizijos transliacijos metu pranešė apklausų organizacijos.
M. Le Pen „Nacionaliniam sambūriui“ (RN) savo ruožtu nepavyko įgyvendinti ambicijų laimėti Provanso, Alpių ir Žydrojo kranto regione, apimančiame Marselį ir Nicą, rodo „Ifop Fiducial“ ir „Ipsos/Sopra Steria“ atliktos rinkėjų apklausos, kurias užsakė Prancūzijos televizijos.
Pergalė šiame regione būtų pirmą kartą partijai užtikrinusi regiono kontrolę.
Prancūzai vangiai balsuoja savivaldybių rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
Rinkėjų aktyvumas sekmadienį Prancūzijoje vykstančiuose savivaldybių rinkimuose ir vėl žemas. Po pirmojo turo neišrinkus aiškių nugalėtojų, sekmadienį šalyje vyksta antrasis turas.
Iki 10 val. vietos laiku rinkėjų aktyvumas siekė 12,66 proc., vos šiek tiek daugiau nei tuo pačiu metu prieš savaitę per pirmąjį turą, kai iki 10 val. buvo balsavę apie 12,22 proc. gyventojų.
Per pirmąjį balsavimą birželio 20 d. rinkėjai buvo rekordiškai vangūs – iš viso rinkimų dieną savo balsą atidavė vos 33,3 proc. prancūzų. Politikams teko raginti gyventojus netingėti eiti prie balsadėžių šį sekmadienį.
Anot AFP, kai kurie analitikai teigia, kad pirmojo turo baigtis sukėlė abejonių, ar, kaip ilgai spėliota, per 2022 m. vyksiančius prezidento rinkimus varžysis tikrai dabartinis lyderis Emmanuelis Macronas ir kraštutinių dešiniųjų vadovė Marine Le Pen, nes prieš savaitę rinkėjai labiau palaikė tradicinių dešiniųjų Respublikonų bei Socialistų partijų kandidatus.
Prancūzijoje dešimtys tūkstančių žmonių protestavo prieš klimato įstatymą. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į Paryžiaus ir kitų Prancūzijos miestų gatves protestuoti prieš, jų teigimu, centristinės vyriausybės negebėjimą įgyvendinti deramų klimato apsaugos priemonių, policiją citavo transliuotojas „Franceinfo“.
Pasak protestuotojų, klimato įstatymas, kuriam praėjusią savaitę pritarė Nacionalinė Asamblėja (Žemutiniai parlamento rūmai), yra nepakankamas. Vasarą turėtų įvykti balsavimas šalies Senate. Prancūzai protestuoja prieš klimato įstatymą. EPA-ELTA nuotr.
Naujuoju įstatymu, be kita ko, uždraudžiami kai kurie skrydžiai šalies viduje tokiais maršrutais, kuriuos galima įveikti traukiniu per ne daugiau kaip 2,5 valandos.
Taip pat sukuriamas naujas nusikaltimas – ekocidas, už kurį bus baudžiama, jei bus padaryta rimtos ar ilgalaikės žalos florai, faunai ar oro, vandens, ar dirvožemio kokybei.
Prancūzija atvėrė savo archyvus apie genocidą Ruandoje prieš 27 metus. Visi iki šiol po užraktu buvę 1990-1994 metų dokumentai dabar bus prieinami viešai, rašoma trečiadienį oficialiame leidinyje paskelbtame nutarime.
Minėti dokumentai, be kita ko, yra diplomatinės notos ir telegramos, susijusios su tuometinio prezidento François‘o Mitterrand‘o ir tuometinio premjero Edouard‘o Balladuro darbu.
Istorikų komisija kovo pabaigoje pareiškė, kad ir Prancūzijai tenka politinė atsakomybė dėl genocido Ruandoje 1994 metais. Ekspertai kaltino tuometinę valdžia „aklumu“ ir „klaidomis“, nes ji neužkirto kelio genocidui.
Tačiau „bendrininkavimas“ žudant nebuvo įrodytas, sakoma ataskaitoje. Ruandos vyriausybė archyvų atvėrimą pavadino „svarbiu žingsniu“.
Buvusioje Vokietijos ir Belgijos kolonijoje Ruandoje hutų etninės grupės atstovai per tris mėnesius nužudė mažiausiai 800 000 žmonių.
Dauguma aukų buvo tutsių mažumos nariai. Tačiau buvo nužudyta ir daug nuosaikių hutų. Prancūzijos kariuomenė 1994 metais buvo dislokuota regione su JT mandatu.
Paryžiuje trečiadienį genocido aukos buvo pagerbtos tylos minute. Ceremonijoje, be kitų, dalyvavo užsienio reikalų ministras Jeanas-Yvesas Le Drainas bei Ruandos ambasadorius Prancūzijoje François‘as Xavieras Ngarambė.
Visoje Prancūzijoje nuo šeštadienio 18 val. pradės galioti komendanto valanda. Tokiu būdu siekiama kovoti su koronaviruso plitimu šalyje, ketvirtadienį paskelbė premjeras Jeanas Castexas.
Ši priemonė galios mažiausiai dvi savaites, teigė premjeras. Anksčiau daugumoje šalies teritorijų iš namų buvo draudžiama išeiti po 20 val., o keletoje koronaviruso labiausiai paveiktų vietų jau galiojo komendanto valanda nuo 18 val.
Premjeras teigė, kad naujų atvejų po švenčių, kaip baimintasi, smarkiai nepadaugėjo, tačiau sveikatos situacijai pablogėjus nedelsiant būtų įvesti nauji koronaviruso apribojimai. Situacija Prancūzijoje yra valdoma, tačiau vis dar labai trapi, teigė jis.
Mokyklos šalyje ir toliau lieka atviros, tačiau sportuoti patalpose buvo ir vėl uždrausta.
Spaudos konferencijoje J. Castexas taip pat sakė, kad į Prancūziją iš ES nepriklausančių valstybių atvykstantys keliautojai turės pateikti neigiamą ne anksčiau nei prieš 72 val. atlikto koronaviruso testo rezultatą ir saviizoliuotis septynioms dienoms, o po jų pasidaryti dar vieną testą.
Brigitte Macron. EPA – ELTA nuotr.
Prancūzijos pirmoji ponia Brigitte Macron per Kalėdas buvo užsikrėtusi naujuoju koronavirusu, šeštadienį pranešė jos biuras.
67-erių B. Macron teigiamą testo rezultatą gavo gruodžio 24 dieną, tačiau ji juto tik nesunkius simptomus ir po šešių dienų pakartotinis testas jau buvo neigiamas, sakė jos biuras.
Teigiamą koronaviruso diagnozę B. Macron gavo praėjus savaitei po to, kai gruodžio 17 dieną virusas buvo patvirtintas jos vyrui Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui ir jis savaitę karantinavosi.
Tuo laikotarpiu B. Macron buvo apsistojusi oficialioje prezidento rezidencijoje Eliziejaus rūmuose, o pats prezidentas dirbo iš kitos rezidencijos, esančios Paryžiaus priemiesčiuose.
Jo žmonos biuras sakė, kad informacija apie pirmosios ponios būklę nebuvo skelbiama todėl, nes ji neturėjo jokios įtakos jos viešajai darbotvarkei. Nuo to laiko ji visiškai pasveiko, pridūrė biuras.
Kai sirgo E. Macronas, jo biuras kasdien skelbdavo informaciją apie jo būklę, o prezidentas viename vaizdo įraše pats kalbėjo apie savo savijautą. Jis juto tokius simptomus, kaip kosulys ir karščiavimas.
Dėl E. Macrono ligos teko saviizoliuotis keliems aukšto rango Prancūzijos politikams, įskaitant premjerą Jeaną Castexą.
Taip pat saviizoliavosi Europos Vadovų Tarybos (EVT) vadovas Charlesas Michelis, kadangi dalyvavo keliuose susitikimuose su Prancūzijos prezidentu.
Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia su Prancūzijos pirmąja pora dalyvauja šventinėje vakarienėje. Roberto Dačkaus (LR Prezidento kanceliarija) nuotr.
Euroatlantinė vienybė yra vienas kertinių Lietuvos nacionalinio saugumo prioritetų. Todėl nieko keisto, kad Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu kilusios trintys tarp JAV ir kai kurių ES valstybių privertė nerimauti už Lietuvos užsienio politiką atsakingus asmenis.
Ko gero, labiausiai juos baugino įsivaizdavimas, kad gali tekti rinktis tarp JAV, kuri Lietuvai pirmiausiai reiškia geopolitinį bei karinį saugumą, ir didžiųjų ES valstybių – kertinių ekonominėje bei socialinėje srityse.
Lietuvai, kaip valstybei siekiančiai kuo daugiau ir kuo aktyvesnės JAV įtakos Europoje, bet koks bandymas perbraižyti euroatlantinių veikėjų prerogatyvas saugumo klausimais atrodo ne tik nereikalingas, tačiau ir mažų mažiausiai pavojingas.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos užsienio politikos formuotojams bei įgyvendintojams ganėtinai „šventvagiškos“ arba, švelniau tariant, realybės kol kas dar neatliepiančios pasirodė Lietuvoje 2020 m. rugsėjį viešėjusio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakytos mintys. Jis Vilniaus universitete studentams aiškino, kad ateityje saugumo klausimais reikėtų labiau pasitikėti Europa ir mažiau kliautis vien tik „galia anapus Atlanto“.
Melania Trump ir Donald Trump. EPA – ELTA nuotr.
Žinoma, tai, kad šios E. Macrono reikštos viltys ir dažnai deklaruojami raginimai stiprinti ES savarankiškumą, sprendžiant geopolitinio saugumo klausimus, Lietuvoje yra vertinami dažniau su atsargumu ar net įtarumu, susiję ir su tuo, kad Prancūzijos prezidentas turi kiek kitokį įsivaizdavimą, kaip turėtų atrodyti santykiai su Rusija. Jis yra raginęs pradėti „ilgalaikį“ strateginį dialogą su Maskva. Tuo tarpu Lietuvai, kuri įsivaizduoja ir nuosekliai komunikuoja, kad su Rusija dialogas įmanomas tik šiai iš esmės pasikeitus, girdimi raginimai, jog, nepaisant visko, kalbėtis reikia – atrodo beprasmiški ir nesuprantami.
Tačiau globali geopolitinė realybė keičiasi. Keičiasi ir galių balansas Europos Sąjungoje, kurioje pasitraukus Didžiajai Britanijai didesnę įtaką gali įgyti apie Europos karinę bei „strateginę“ autonomiją kalbančios jėgos.
Kaip, stiprėjant ES integracijos procesams, turėtų elgtis Lietuva, jei požiūris saugumo klausimais arba sprendžiant krizes ES aktualioje geopolitinėje erdvėje, abiejose Atlanto pusėse išsiskirtų? Toliau laikytis euroatlantizmo ir saugumo klausimuose nekvestionuoti JAV dominavimo ar visgi imtis ryškesnio balansavimo ir pradėti traktuoti ES jėgas kaip pagrindinį saugumo ramstį?
Lietuvos gyventojai šiuo klausimu nuomonės dažniausia neturi: JAV ir Prancūzijos palaikytojų po lygiai
Naujienų agentūros ELTA užsakymu 2020 m. gruodžio 14–17 dienomis atliktoje rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausoje gyventojų buvo prašoma atsakyti, kurią pusę – Jungtines Amerikos Valstijas ar Prancūziją – Lietuva turėtų labiau palaikyti, kai šių didžiųjų valstybių požiūriai saugumo klausimais išsiskiria. Amerikiečių karo technika. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Kaip parodė apklausa, daugiau nei pusė (57 proc.) Lietuvos gyventojų šiuo klausimu aiškios nuomonės neturėjo. Tuo tarpu manantys, kad reikėtų orientuotis į vieną ar kitą valstybę, jei Prancūzijos ir JAV požiūris dėl tarptautinių konfliktų nesutaptų, pasiskirstė kone tolygiai.
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) respondentų mano, kad Lietuva tarptautinio saugumo klausimais turėtų labiau orientuotis į Prancūziją. Beveik tokia pati dalis (21 proc.) apklaustų gyventojų teigė, kad norėtų, jog išsiskiriant šių dviejų didžiųjų valstybių požiūriams, Lietuva labiau orientuotųsi į kitą Atlanto pusę – JAV.
Amerikiečių kariai. Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ susisteminti duomenys, tai, kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į Prancūziją tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka moterys, didmiesčių gyventojai (26 proc.), respondentai su vidutinėmis (801 – 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.).
Kad Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV tarptautinio saugumo klausimais daugiau sutinka vyrai (34 proc.), jaunimas iki 30 metų (26 proc.), respondentai su viduriniu ar žemesniu išsilavinimu (27 proc.) bei su didžiausiomis (daugiau kaip 1400 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (35 proc.). JAV ir Lietuvos draugystė. Paminklinė lenta ant Rotušės sienos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
Tyrimo metu gyventojams buvo užduotas klausimas: Daugelyje pasaulio vietų vyksta tarptautiniai konfliktai (pvz., Ukrainoje, Kaukaze, Artimuosiuose Rytuose ar Afrikoje) ir tokių didžiųjų valstybių, kaip JAV ar Prancūzija, požiūris į saugumo politiką dažnai išsiskiria. Kalbant apie tarptautinio saugumo klausimus, Jūsų nuomone, Lietuva turėtų labiau orientuotis į JAV ar į Prancūziją, kai šių valstybių požiūriai skiriasi?
Praėjusių metų gruodį išniekintos žydų kapinės Prancūzijoje. EPA – ELTA nuotr.
Vandalai išniekino svastikomis dešimtis antkapių Fontenblo komunos kapinėse. Tai pirmadienį tviteryje pranešė šio miesto, esančio už 60 kilometrų į pietus nuo Paryžiaus, meras Fredericas Valletoux.
„Mane papiktino ir didžiai sukrėtė šio ryto radinys: daugybė kapų išniekinta svastikomis. Tai niekšiški ir neleistini veiksmai. Mūsų kapinėse dar niekada nėra buvę tokių nusikaltimų“, – parašė jis.
Komunos administracijos vadovas pasidalijo nuotraukomis iš incidento vietos, kuriose matyti dešimtys antkapių ir rūsių su svastikos grafičiais. Kitokios žalos kapinėse nepadaryta. Policija pradėjo tyrimą.
Praėjusių metų gruodį nežinomi asmenys ištepliojo svastikomis 107 antkapius žydų kapinėse Vestofeno komunoje (Žemutinio Reino departamentas, Rytų Prancūzija).
Vyrui, kuris naktį į trečiadienį centrinėje Prancūzijos dalyje esančio Piui de Domo departamento Sen Žiusto komunoje nušovė tris žandarus, o dar vieną sužeidė, pavyko pasprukti iš nusikaltimo vietos.
Tai pranešė televizijos kanalas BFM, remdamasis šaltiniu žandarmerijoje.
Incidento vietoje tęsiama policijos operacija. Gautomis žiniomis, užpuolikas padegė savo namą, kuris visiškai sudegė.
Kanalo duomenimis, pareigūnai netrukus po vidurnakčio atvyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Jiems artinantis prie namo, 48 metų vyras paleido ugnį. Moteriai, kuriai mėgino padėti pareigūnai, pavyko išsigelbėti, ji yra saugi.
Kaip pažymi BFM, užpuolikas galėjo turėti psichikos sutrikimų. Jis taip pat buvo žinomas teisėsaugos institucijoms dėl problemų, susijusių su vaikų globa.
