Direction de la Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimo tarnyba, Prancūzijos specialioji tarnyba, įsteigta 1944 metais. Ji pakeitė kontržvalgybos padalinį ST – Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimą, kuris įėjo į Sûreté Générale. DST buvo iškeltas uždavinys – vykdyti kontržvalgybą ir kovoti su terorizmu.

DST pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir pagal tradiciją jai vadovauja policijos karininkas, kuris iki tol ėjo policijos komisaro pareigas. Pagal nuostatus, DST atsakinga „už užsienio organizacijų inspiruojamų ir remiamų (gal dalyvaujant jų agentams) ir keliančių pavojų valstybės saugumui akcijų Prancūzijos Respublikos teritorijoje užkardymą ir išvengimą…“.

Laikoma, kad DST turi didesnę operatyvines galimybes ir dokumentų bazę, negu jos konkurentė iš Gynybos ministerijos – DGSE (buvusi SDESE). 

Continue reading „Ką veikia prancūziškas Direction de la Surveillance du Territoire?“

Direction Générale des Études et Recherches – Vyriausioji studijų ir tyrimų valdyba. Tai – Prancūzijos vidaus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnyba, 1944 metais pakeitusi Vyriausiąją specialiųjų tarnybų valdybą – DGSS (Direction Générale des Services Spéciaux).

Istoriškai susiklostė, kad Prancūzijos žvalgyba visada buvo pavaldi karinėms žinyboms. O DGER, kaip ir jos pirmtakė DGSS, suardė šią tradiciją, tapusi pavaldi ministrui pirmininkui. Permainas padarė generolas Šarlis de Golis, įsteigęs DGER kartu su laikinąja vyriausybe po Prancūzijos išvadavimo 1944 metais.

Continue reading „Žvalgybos enciklopedija: DGER slaptosios tarnybos piktnaudžiavimai“

DGSE – Direction Générale de la Sécurite Exterieure – Vyriausioji išorės saugumo valdyba. Prancūzijos specialioji žinyba, 1981 metais pakeitusi nešlovę pelniusią Išorės dokumentacijos ir kontržvalgybos valdybą – SDECE (Servise de Documentation Extérieure et de Contrespionage).

Tapęs Prancūzijos prezidentu, socialistas Fransua Miteranas paleido CDECE (bent jau panaikino šitą pavadinimą) ir vietoj jos įkūrė DGSE. Naujos organizacijos vadovu paskyrė Pjerą Marioną, buvusį kompanijos Air Frances direktorių.

Po pusantrų metų P.Marionas atsistatydino, o į jo vietą atėjo admirolas Pjeras Lakostas, pirmasis jūrų karininkas, stojęs vadovauti nacionalinei Prancūzijos specialiajai tarnybai.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos – Prancūzijos slaptųjų tarnybų veiklos specifika“

sarlis_dee-goolis

“Safyras” – tokiu kodu buvo pavadinta šnipų grupė, kuri, kai kuriais duomenimis, veikė Prancūzijos specialiosios tarnybos SDEC viduje. Pranešimas apie tai gautas 1961 metų gruodį iš KGB bendradarbio Anatolijaus Golycino, pabėgusio į Jungtines Amerikos Valstijas CŽV apsaugon.

Agentai iš „Safyro“, A.Golycino tvirtinimu, veikė Šarlio de Golio vyriausybėje, Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacijos (NATO) kariniame štabe Paryžiuje ir pačioje SDEC. CŽV kontržvalgybos valdybos viršininkui Džeimsui Dž. Engeltonui rekomendavus, JAV prezidentas Džonas Kenedis laiške Šarliui de Goliui pranešė apie šitą perbėgėlio pareiškimą. CŽV biuro Paryžiuje viršininkas perdavė prezidento laišką Šarliui de Goliui asmeniškai į rankas.

Continue reading „Šarlis de Golis nepatikėjo, kad Prancūzijoje knibždėte knibžda sovietų agentų“

SDECE

Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo dar jaunuolis, bet aktyvus, drąsus, patriotiškai nusiteikęs. Įstojo į Prancūzijos Pasipriešinimo judėjimą, veikusį prieš okupantus.

Sugebėjo prasibrauti į Ispaniją, o iš ten – į Šiaurės Afriką, kur tapo judėjimo “Laisvoji Prancūzija” armijos kariu.

Jam buvo suteiktas leitenanto laipsnis, jis buvo paskirtas į Maroko kovinį dalinį, 1944 m. drauge su sąjungininkais kovojusį Italijoje. Buvo sužeistas.

Tai – grafas Aleksandras de Marenšas.

Pasveikęs jis atsidūrė prancūzų karinėje misijoje prie sąjungininkų ekspedicinių pajėgų vado štabo. Ten jis susipažino su Šarliu de Goliu, judėjimo “Laisvoji Prancūzija” lyderiu, tapo jo asmeniniu vertėju.

Continue reading „Grafas, “sukultūrinęs” Prancūzijos slaptąsias tarnybas“