Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas. ELTA nuotr.
Prezidento rinkimų debatuose diskutavę antisisteminiais kandidatais į prezidentus save laikantys Seimo nariai Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas sutaria – žmonės iš Lietuvos emigruoja ne dėl ekonominių priežasčių. 

Paklaustas, kuo skiriasi nuo visų kitų kandidatų į prezidentus, N. Puteikis teigė, kad pagrindinis skirtumas nuo M. Puidoko ir kitų kandidatų yra tai, kad jis prieš penkerius metus kartojo ir dabar sako, jog Lietuvoje yra sukurta elito valstybė pačiam elitui pelnytis visų kitų gyventojų sąskaita, todėl Lietuva, pasak jo, yra paversta pigios darbo jėgos šalimi. 

„Aš nuo kitų skiriuosi tuo, kad sakau, jog Lietuvos gyventojai gauna mažesnius vidurkius negu latviai ir estai, kurių BVP yra toks pats. Taigi reikia siekti, kad vidurkiai būtų tokie patys. Būdamas „valstiečių“ frakcijoje balsavau prieš S. Skvernelio reformas tose dalyse, kurios įtvirtina G. Nausėdos ir I. Šimonytės politiką palikti Lietuvą pigių atlyginimų šalimi. S. Skvernelis nuo I. Šimonytės ir G. Nausėdos šia prasme niekuo nesiskiria, todėl viena iš priežasčių, kodėl aš kandidatuoju, yra būtent tai, kad noriu žmonėms paaiškinti, kad, jeigu ruošiatės vieną iš šių trijų kandidatų išrinkti, turėsite lygiai tą patį, ką turite dabar. Emigracija tęsis, o latviai, lenkai ir estai su ta pačia ekonomika uždirbs keliais šimtais eurų daugiau bei pensijos bus keliais šimtais eurų didesnės“, – aiškino N. Puteikis.

Pasak politiko, Lietuva, 1993 metais atsisakiusi progresinių pajamų nuo visų mokesčių, taip pat tarėjų teismuose ir žemutinės savivaldos grandies, išmetė esminius demokratijos pamatus iš Lietuvos valstybės struktūros. 

„Progresinių mokesčių nebuvimas sukelia emigraciją. Žemutinės savivaldos grandies nebuvimas sukelia politinių partijų supuvimą. Tarėjų teismuose atsisakymas sukelia teisingumo nebuvimą, pažeminimą. Tai aš pasisakau, kad šie trys dalykai būtų įtvirtinti Lietuvoje“, – savo pažiūras dėsto N. Puteikis. 

M. Puidokas, savo ruožtu, debatuose teigė, kad tiek nuo N. Puteikio, tiek nuo kitų kandidatų skiriasi tuo, jog tarp kandidatų yra vienintelis naujos kartos žmogus ir naujas veidas politikoje.

„Esu nepartinis žmogus. Nesu remiamas jokios partijos. Dėl to didžiuojuosi savo komanda ir savanoriais, kurie padėjo surinkti beveik 30 tūkst. parašų. Vertinant mano karjerą iki Seimo ir pačiame Seime, esu tas žmogus, kuris dirbo užsienio, Europos Sąjungos politikos srityje. Iki darbo Seime dirbau Europos Komisijoje, taip pat kaip docentas universitete dėsčiau tuos dalykus, kurie susiję su tarptautiniais santykiais, diplomatijos menu, Europos Sąjungos valdymo sistema. Tai yra tos kompetencijos, kurios reikalingos prezidentui. Užsienio politikos prezidentui reikia daug, bet kandidatų, kurie užsienio politikos srityje specializuotųsi, daugiau nėra“, – tvirtino M. Puidokas. 

Kalbėdamas apie esamas valstybės problemas, politikas išskyrė švietimą. M. Puidokas teigė, kad didelė problema yra ta, jog tiek dėstytojai, tiek mokslininkai skursta. 

„Turime turėti labai aiškius modelius, kaip kad Suomijos švietimo modelis, kurie galėtų išspręsti daugybę mūsų šalies problemų. Taip pat turime turėti normalią regioninę politiką, žemutinės savivaldos lygmenį, tiesioginius seniūno rinkimus. Kai žmonės negali nieko pakeisti savo paprastame buitiniame lygmenyje ir priklauso nuo seniūno malonės, kurį paskiria kažkas kitas, jie nustoja tikėti savo valstybe“, – problemas vardija kandidatas.

Jis taip pat siūlo nepriklausomo ombudsmeno instituciją, į kurią galėtų kreiptis kiekvienas pilietis, jei teisme būtų priimtas sprendimas, nesiremiant Lietuvos įstatymais. „Jeigu ombudsmenas pripažins, kad skundas pagrįstas, teisėjas netektų licencijos visam gyvenimui. Esant tokiai institucijai, situacija teismuose pradėtų keistis iš esmės“, – teigė M. Puidokas ir pridūrė, kad žmonės emigruoja ne vien dėl piniginių priežasčių, bet ir dėl to, kad nepasitiki teisėsauga bei tuo, ką jie, kaip žmonės, gali savo valstybėje padaryti ir pakeisti.

ELTA primena, kad M. Puidokas VRK yra pateikęs 28 987 parašus, o N. Puteikis – 21 315.

Gintarė Minkevičienė (ELTA)
 
2019.04.03; 19:08

Prof. Boguslavas Gruževskis. Slaptai.lt nuotr.

Teikiamame kitų metų biudžeto projekte žadama, kad minimali mėnesinė alga (MMA) nuo kitų metų sieks 430 eurų, o vidutines pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimai „į rankas“ didės 40-50 eurų. Pasak ekonomistų, kol kas sudėtinga pasakyti, ar didėjantys atlyginimai smarkiai paveiks prekių ir paslaugų kainas, tačiau tikimasi išvysti skurdo lygio mažėjimą ir vartojimo augimą.

Lietuvos socialinių tyrimo centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis sakė, kad kainų augimas kitąmet labai priklausys nuo rinkos, tačiau planuojama, kad skurdas dėl naujojo biudžeto turėtų mažėti.

„Pagrindinis šio biudžeto tikslas būtų didinti socialinį jautrumą, suteikiant galimybę žmonėms labiau tenkinti savo poreikius. Realiai planuojama, kad infliacija to nesuvalgys, ir skurdas vienaip ar kitaip turėtų mažėti, o žmonių galimybės patenkinti savo poreikius – padidėti“, – Eltai teigė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, MMA didinimas vienaip ar kitaip turės įtakos ir kitų atlyginimų didėjimui, ir tai turėtų mažinti nelygybę ir didinti mažiau pasiturinčių žmonių vartojimą, nors statistikoje tai gali taip ryškiai ir neatsispindėti. 

„Kita problema, kad darbo užmokesčio augimas labiau pasiturinčių žmonių grupių yra spartesnis, todėl dažnai mes nematome tokių didesnių teigiamų pokyčių matuojant santykinį skurdą arba nelygybę. Iš vienos pusės, daug išleidžiame ir stengiamės dėl mažiau aprūpintų žmonių, o iš kitos, – makroekonominių rodiklių lygyje neturime teigiamų pokyčių“, – Eltai sakė B. Gruževskis.

„Žinoma, mokesčių sistema galėtų būti ir labiau progresyvi, bet ji yra tokia, kokia yra. Man gaila, kad neišnaudojame šio momento. Turėjome paskubėti su progresyvumu, kadangi dabar yra laikas iki 2021-2022 m., kuomet turėtume sustiprinti biudžetą, didinti socialinio draudimo fondo pajamas“, – pridūrė B. Gruževskis.

Ekonomisto manymu, kuo toliau, tuo bus sunkiau išlaikyti tokį ekonominį stabilumą, kokį turime šiandien.

ELTA primena, kad Vyriausybė antradienio neeiliniame posėdyje pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 m. biudžeto projektui, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas 6 struktūrinėms reformoms.

Biudžetas parengtas, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2019 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.

2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų.

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 10 mlrd. 587 mln. eurų, o išlaidos – 11 mlrd. 682 mln. eurų. „Sodros“ biudžeto pajamos sudarys 4 mlrd. 455 mln. eurų, o išlaidos – 4 mlrd. 43 mln. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos sudarys 2 mlrd. 60 mln. eurų, išlaidos, planuojama, sieks 1 mlrd. 961 mln. eurų.

2019 m. socialinei apsaugai numatyta 5 mlrd. 472 mln. eurų biudžeto lėšų, švietimui – 1 mlrd. 517 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 2 mlrd. 155 mln. eurų, ekonomikai – 2 mlrd. 214 mln. eurų, gynybai – 1 mlrd. 026 mln. eurų.

Numatoma, kad daugiausiai papildomų lėšų kitais metais sulauks sveikatos apsaugos (279 mln. eurų), švietimo (185 mln. eurų) ir socialinės apsaugos (151 mln. eurų) sritys. Taip pat bus skiriama papildomų lėšų mokytojų, medikų atlyginimų didinimui bei pensijų indeksavimui.

Savivaldybių biudžetai bus mažesni nei šiemet, bet didesni nei 2017 m. Jų pajamos sieks 2 mlrd. 937 mln. eurų, o išlaidos, planuojama, – 2 mlrd. 917 mln. eurų. 

Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma pratęsti PVM lengvatą filmų gamybai iki 2023 m.

Be to, pritarta papildomai skirti 1,2 mln. eurų kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimams.

Jeigu Seimas pritars Vyriausybės siūlymams, nuo kitų metų pradžios vaiko pinigai už kiekvieną vaiką paaugs nuo 30 iki 50 eurų. Taip pat siūloma suvienodinti išmokos dydį, kuri mokama vaikams, augantiems nepasiturinčiose ir gausiose šeimose, ir nepriklausomai nuo vaikų amžiaus kiekvienam vaikui skirti po 20 eurų priemoką. Tai reiškia, kad nepasiturinčioms ir gausioms šeimos už kiekvieną vaiką bus mokama po 70 eurų.

Pritarta ir MMA didinimui. Nuo kitų metų sausio 1 d. MMA bus didinama 7,5 proc., iki 430 eurų, ir minimalusis valandinis atlygis 7,5 proc., iki 2,63 euro. Šiuo metu MMA yra 400 eurų, minimalusis valandinis atlygis – 2,45 euro. Įvertinus tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalioja mokestinė reforma, MMA būtų 555 eurai, minimalusis valandinis atlygis – 3,39 euro. 2019 metais valstybės biudžeto projekte šiam tikslui papildomai numatyta 13 mln. eurų.

Taip pat pritarta siūlymui didinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus žmonėms, kurie dirba valstybės ir savivaldybių įstaigose. Minimalieji koeficientai valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams didinami dėl minimalios algos augimo. Planuojama, kad kitų metų biudžete tam prireiks papildomų 16 mln. eurų.

Priimtas siūlymas iki 134,2 euro didinti pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Po mokesčių reformos pareiginės algos bazinis dydis didinamas 1,289 karto ir sieks 173 eurus. Šiuo metu pareiginės algos bazinis dydis yra 132,5 euro.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-18

Pasiūlyta mokesčių mažinimo reforma viduriniajai klasei stiprinti. Opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija (TS-LKD) penktadienį pristatė modelį, pagal kurį asmenys, uždirbantys per mėnesį iki 1800 eurų (iki mokesčių) mokėtų mažesnį – 12 proc. – gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, o uždirbantieji daugiau nei 1800 eurų (iki mokesčių) mokėtų 19 proc. GPM, bet tik už tą sumą, kuri viršytų minėtą atlyginimo slenkstį.

TS-LKD frakcijos Seime narys Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad mokesčiai iš esmės mažėtų.

„Tas progresyvumas netgi orientuotas į mokesčių mažinimą. Dabar turime 15 proc. GPM bet kokioms pajamoms, tai reiškia, kad progresyvumo šia prasme nėra. Mūsų siūlymas: iki vadinamojo slenksčio visi moka tą patį 12 proc. tarifą, o virš slenksčio esančioms pajamoms galiotų 19 proc. GPM tarifas. Net ir tie, kurie uždirbtų „popieriuje“ 1850 eurų, jie iki 1800 eurų mokėtų 12 proc. GPM tarifą, ir tik už tuos 50 eurų „įsijungtų“ 19 proc. tarifas“, – Seime penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar Lietuvai reikalinga solidarumo principais grįsta mokesčių sistema?“ sakė L. Kasčiūnas.

Pasak Seimo nario, konservatorių pasiūlytas modelis skirtas stiprinti viduriniąją klasę.

„Visa šita reforma pirmiausia būtų orientuota į viduriniosios klasės stiprinimą. Žmonėms, kurie uždirba vidutinį darbo užmokestį, mokesčiai sumažėtų 21,5 euro. Didėti mokesčių našta pradeda jau tiems žmonėms, kurie gauna 3150 eurų (iki mokesčių). Truputį mokesčių našta išaugs 10 tūkstančių daug arba labai daug uždirbančių žmonių. Bet tas „solidarumo įnašas“ turėtų būti jų suvoktas kaip tam tikra neišvengiamybė“, – aiškino L. Kasčiūnas, pastebėjęs, kad ši formulė pagrįsta įvairių šalių pavyzdžiais.

TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis taip pat įsitikinęs, kad pasiūlytas modelis naudingas ir mažesnes, ir didesnes pajamas uždirbantiems asmenims.

„Daugiau nei milijonui žmonių, daugumai mūsų gyventojų mokesčiai sumažėtų, jie uždirbtų daugiau. Ir tik maža dalis pačių turtingiausių žmonių šiek tiek daugiau sumokėtų į biudžetą. Kas teisinga, manau, net ir jiems patiems. Ekonominis variklis po truputį stoja tiems turtingiesiems, nes čia lieka vis mažiau darbuotojų“, – spaudos konferencijoje sakė Ž. Pavilionis, besitikintis, kad šis siūlymas virs nacionaliniu susitarimu, nes mažinant socialinę atskirtį daugiau delsti esą nebegalima.

„Tai dalinis siūlymas, turi būti sisteminė mokesčių peržiūra, tikimės, kad valdantieji ateis į Seimą su tais pakeitimais. Mes tiesiog laukti nebegalime. Teikiame šį siūlymą tikėdamiesi, kad kažkokio pobūdžio nacionalinis susitarimas gali atsirasti tarp visų politinių jėgų, nepaisant mūsų visų politinių skirtumų“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Iniciatyvos autorių skaičiavimu, preliminariai, reforma šalies biudžetui galėtų kainuoti iki 18 mln. eurų, bet galima tikėtis, kad šalies iždas nepatirs jokios papildomos naštos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.27; 06:22

Kęstutis Masiulis, Seimo narys

Socialdemokratų partija per kiekvieną gegužės 1-ąją marširuoja su raudonomis vėliavomis ir šūkiais: „Svarbiausia – žmogus“, „Už Lietuvą be skurdo“, „Už socialinį teisingumą“ ir t.t. 

LSDP nenuveikti darbai.
LSDP nenuveikti darbai. K.Masiulio parengtas plakatas.

Jau 4 metus valdo šių šūkių autoriai, ar galima stebėti, kad mažėja skurdas, mažėja turtinė ir pajamų nelygybė, o pažeidžiamiausi gyventojai jaučiasi saugesni?

Apie ką kalbėjo Prezidentė

Savo metinėje kalboje Prezidentė smarkiai peikė Vyriausybę, nes darbų padaryta menkai, o lūkesčiai buvo dideli. Kiek žadėta atšaukti neva blogųjų „naktinės reformos“ sprendimų, kiek žadėta įvesti progresinių mokesčių, kiek žadėta padidinti mokesčius turtui ir sumažinti žmonėms? Nieko nepadaryta, o socialinės problemos ne tik nemažėja, bet tik dar aštrėja. Dėl vis didėjančios emigracijos mažėja dirbančiųjų skaičius, regionai toliau merdi, o Vilniuje dėl kartais augančių nekilnojamojo turto pirkimo ir nuomos kainų, vidutinė šeima priversta vis daugiau mokėti už būstą.

Gyventojai dar nejaučia, bet milžiniška demografinė krizė, kurios niekaip nesugebėjo ir nenorėjo spręsti premjeras Algirdas Butkevičius, jau atūžia su pragaištingomis pasekmėmis. Mažės dirbančiųjų, mažės mokinių mokyklose, studentų universitetuose, daugės pensininkų, daugės pacientų ir didės kaštai infrastruktūrai išlaikyti.

Ateityje ne tik nebus įmanoma užtikrinti padorių pensijų, bet neišvengiamai reikės didinti mokesčius, didinti išlaidas socialinėms reikmėms ir smarkiai riboti viešąsias paslaugas. Visos kalbos apie naujas valstybės pareigas, tokias kaip didinti finansavimą kariuomenei, pagalba šeimai, užtikrinti orias policininkų darbo sąlygas, aktyvinti užsienio politiką, reikės pamiršti, nes valstybė tiesiog nebeturės jokių laisvų pinigų.

Skurdžiai dar labiau nuskurdo

Populistiniai pažadai ir didžiųjų problemų ignoravimas liejasi iš Premjero ir jo bičiulių lūpų. Siekiant įsiteikti rinkėjams buvo didinama minimali alga, kai kurios pašalpos ir kompensacijos, tai gal bent patys pažeidžiamiausi gyventojai jautėsi saugesni? Priešingai!

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Europos Komisija įvertino padėtį Lietuvoje ir savo ataskaitoje konstatavo, kad lyginant su 2013 m., 2014 m. bedarbių skurdo rizikos lygis padidėjo nuo 61 % iki 62,6 %, pagyvenusių žmonių – nuo 19,4 % iki 20,1 %, vienišų tėvų – nuo 42,8 % iki 46 %, o neįgaliųjų – nuo 21,7 % iki 24,8 %.

Taigi nepaisant kai kurių išmokų padidinimo, prekės ir paslaugos brango daug labiau. Vyriausybė nenori pripažinti, bet euro įvedimas smarkiai padidino socialinę atskirtį. Kavinės, kirpyklos, remonto dirbtuvės, gėlių salonai ir kiti paslaugų teikėjai didino kainas kelis kartus, todėl jokie statistikų ir ekonomistų aiškinimai negali paneigti fakto, kad „paprastas žmogus“ dabar gali nusipirkti mažiau, nei galėjo prie Kubiliaus.

Turčiai dar labiau turtėjo

Paradoksas, bet augant ekonomikai, socialinė nelygybė tik didėjo. Kol dalis žmonių džiaugiasi minimalios algos didėjimu, turčiai toliau didina turtus.

Stambųjį kapitalą ginantys socialdemokratai niekaip nenorėjo pertvarkyti mokesčių sistemos ir toliau Lietuvoje išlieka regresinė mokesčių sistema: kuo esi turtingesnis, tuo valstybei moki mažiau. Kiek buvo darbo grupių, kiek skambių pareiškimų, o viskas baigėsi tuo, kad ekspertų siūlymai buvo išmesti į šiukšlių dėžę. Suprantama, negi milijonierių partija sau didins mokesčius?

Didindami kainas parduotuvėse ir paslaugų įmonėse džiaugėsi šešėlyje tarpstantys „verslininkai“. Vyriausybė giriasi, kad pavyko išskaidrinti kelis procentinius punktus šešėlinės rinkos, bet nemato, kad milijardų šešėlyje smarkiai padaugėjo. Tai piktina vidutines pajamas gaunančius žmones, kurių algos arba nekyla, kaip valstybės tarnautojų, arba kyla lėtai, o visokie apsukrūs šešėlyje veikiantys nekilnojamojo turto spekuliantai, automobilių perpardavinėtojai ar patalpų nuomotojai džiaugiasi didėjančiais nelegaliais turtais.

Net „paprasti“ socialdemokratų partijos nariai neapsikentę išdrįso piketuoti prieš savo partijos bosus Barboros Radvilaitės gatvėje Vilniuje po Algirdo Brazausko bereljefu. Pažadai „Lietuva be skurdo“, „Už socialinį teisingumą“ buvo sulaužyti, bet ar pirmą kartą?

2016.07.11; 12:53

Vyriausybės posėdyje buvo nepritarta siūlymui nustatyti progresinius gyventojų pajamų mokesčio tarifus.

Vyriausybės nuomone dėl taikomo diferencijuoto neapmokestinamojo pajamų dydžio, gyventojų pajamų apmokestinimo sistema jau dabar yra progresinė. Mokesčių sistemos progresyvumas taip pat užtikrinamas plečiant kapitalo pajamų, dominuojančių aukštas pajamas gaunančių gyventojų grupėje, apmokestinimą bei apmokestinant gyventojų nekilnojamąjį turtą.

Continue reading „Vyriausybė nepritaria siūlymui dėl progresinių mokesčių“

Neverkit, broleliai, niekas nesirengia mūsų nelygybės parduoti. Niekam mes nebeįdomūs. Patys pasiduodam ir atsiduodam, nes norim gauti paskolas. Don Kichotų laikai praėjo. Dabar visi laisvi, nepriklausomi ir turi paskolas. Tai Don Kichotas jodinėjo kur patiko. Ir pliekėsi, su kuo tik norėjo. Nes paskolos neturėjo.

Būti Ar Nebūti Progresiniams. Klasikinė komedija. Premjera kas keturi metai. Autorius, režisierius – sustatytojas, pagrindinio vaidmens atlikėjas ir žiūrovai visada tie patys. Tie, kurie turi paėmę paskolas.

Continue reading „Nematomi žmonės“

Šeštadienį, liepos 27 dieną, suėjo lygiai pora mėnesių, kai autoavarijoje buvo sužalotas "Laisvo laikraščio" redaktorius. Pora – gražus skaičius. Juk liaudyje sakoma: "Ei, nesinešk lyginio skaičiaus gėlių – nebent į laidotuves eitum".

Prisimindamas taikų močiutės palinkėjimą, susimąsčiau, ar galima gegužės 27-ąją laikyti laisvos lietuviškos žurnalistikos mirties diena.

Pasižvalgius į praktikas Vakarų pasaulyje, sunku visų pirma atsakyti į klausimą, kur nuėjome per ketvirtį amžiaus. Ar išties pasukome demokratijos link, ar dar labiau leidome suvešėti subtiliai saviapgaulei, esą pasirašius stojimo sutartį Eurosajūzan, mūsų sąmonė ir visuomenės savirefleksija automatiškai tapo laisva de facto?

Continue reading „Kam reikalingi tylintys žurnalistai“

Jau seniai ir daug kalbėta apie lietuvių ilgesį sovietmečiui. Vis dar daugelis galvoja, kad tada gyventi buvo geriau, – spalvos buvo ryškesnės, visi jaunesni buvo, o svarbiausia, kad visi vienodai gyveno.

Na, buvo lygesni – tai partijos nomenklatūra, tačiau apie pusdievių gyvenimą tada niekas nediskutavo, nes labai greitai galėjo sulaukti sankcijų.

Tai nieko naujo – lygiai taip pat galvojo ir mūsų protėviai, paleisti iš baudžiavos. Istoriniai šaltiniai patikimai liudija, kad žmonės plačiai pasakodavo, jog baudžiavos laikais visi buvo linksmesni, žmonės geresni, ponas, nors ir pamušdavo, tačiau pasirūpindavo nederlingais metais.

Continue reading „Komunistinis mentalitetas“

degutiene

Lietuvos parlamentarai pradėjo Seimo rudens Sesiją. Kreipdamasi į kadenciją baigiančius parlamentarus Seimo Pirmininkė Irena Degutienė linkėjo jiems susikaupimo ir susitelkimo. Pasak parlamento vadovės, ši sesija išskirtinė todėl, kad trumpa, mat Seimas dirbs tik pusantro mėnesio. Manoma, kad naujasis Seimas į pirmąjį posėdį susirinks lapkričio 14 – 15 dienomis.

Seimo pirmininkė I.Degutienė perskaitė Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą. Prezidentės sveikinime sakoma, kad liko vos keli mėnesiai įvykdyti rinkėjams duotus pažadus. Politiniame ringe tai, Prezidentės teigimu, sudėtingiausias ir didžiausio susitelkimo reikalaujantis etapas. Prezidentė pabrėžė, jog finansinės drausmės įtvirtinimas konstituciniu įstatymu užtikrintų, kad būtent šis principas, o ne politiniai vėjai, lems kitų metų biudžetą.

Continue reading „Paskutiniosios šio Seimo sesijos ypatumai“

atskirti

Nors jau skaičiuojame 22-uosius nepriklausomos Lietuvos metus, tačiau kažkas pas mus yra negerai.

Daug rašoma ir kalbama, kad Lietuva išsivaikščioja, nyksta, net prognozuojama, kad po kokių 50 metų didžiąją dalį sudarys ne lietuviai. Pavyzdžiui, Panevėžyje kasmet uždaroma po vieną vidurinę mokyklą. Kodėl taip yra? O gal geriau laikytis stručio politikos – įkišti galvą į smėlį ir negadinti nuotaikos… Neieškoma būdų, kaip išeiti iš tokios sudėtingos padėties. Kadaise klausėme Maskvos komandos, dabar šokame pagal Briuselio muziką.

Continue reading „Ar kas išdrįs sumažinti socialinę atskirtį Lietuvoje?“

lazutka_3

Kodėl Lietuvoje iki šiol neįvesti progresiniai mokesčiai? Ar Lietuva šiandienine mokesčių politika nediskriminuoja kai kurių socialinių grupių?

Galų gale kokius svarbius momentus nutyli finansų ministrė Ingrida Šimonytė?

Taip pat įdomu būtų sužinoti, ar Lietuvos Laisvosios rinkos instituto (LLRI) peršamas idėjas galima vadinti utopiškomis?

Kodėl Rūtos Vainienės vadovaujama įstaiga pavadinta institutu? Ar į Lietuvos žiniasklaidos organizuojamas diskusijų laidas įmanoma pakliūti LLRI oponentams?

Į šiuos portalo Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas LAZUTKA.

Continue reading „Lietuvos laisvosios rinkos instituto idėjas derėtų vertinti kritiškai“

video_cip

Su Vokietijoje gyvenančiu dr. Jonu Norkaičiu videostudija “SLAPTAI” jau sykį kalbėjosi. Pirmoji diskusija buvo surengta maždaug prieš metus, kai dr. J.Norkaitis viešėjo Vilniuje. Šių metų rugpjūčio pradžioje dr. J.Norkaitis vėl svečiavosi Lietuvoje. Antrojo pasaulinio karo metais į Vokietiją pasitraukęs dr. J.Norkaitis ir šį kartą mielai sutiko pasiginčyti politikos, ekonomikos, religijos, jaunuomenės temomis. Šį sykį teiravomės dr. J.Norkaičio nuomonės apie progresinius mokesčius, Vasario 16-osios gimnaziją Vokietijoje, ateitininkų suvažiavimą, išpuolius prieš Bažnyčią. Mūsų supratimu, dr. J.Norkaitis kalbėjo atvirai, nevengdamas nei priekaištų, nei pastabų.

Su dr. Jonu NORKAIČIU kalbasi Slaptai.lt ir “XXI amžiaus” žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Dr. Jono Norkaičio pastabos – politikams, visuomenininkams, ateitininkams“