Šeštadienį šimtai „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvių išėjo į Paryžiaus gatves dalyvauti dar vienoje, jau 24-ojoje nacionalinėje protesto akcijoje. Tai pranešė AFP.

Manifestacija „Bendras atsakas“ prasidėjo apie 13 valandą vietos laiku (14 valandą Lietuvos laiku) Monparnaso rajone. Iš ten aktyvistų kolona patraukė į Italijos aikštę. Kol kas neužfiksuota jokių incidentų. 

Lygiagrečiai Prancūzijos sostinėje rengiama akcija „Už objektyvų nušvietimą žiniasklaidoje“. Jos dalyviai rengia mitingus prie didžiausių šalies radijo stočių ir televizijos kanalų, tarp kurių – „CNews“, BFMTV, TF1, LCI, būstinių.

Anksčiau Prancūzijos VRM priminė, kad draudžiama rengti demonstracijas Eliziejaus laukuose, Nacionalinio Susirinkimo (parlamento žemųjų rūmų) ir Eliziejaus rūmų rajone, taip pat prie Paryžiaus Dievo Motinos katedros.

„Geltonųjų liemenių“ demonstracijos šeštadienį vyksta ir kituose Prancūzijos miestuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.28; 06:00

Šeštadienį į protesto manifestacijas Paryžiuje iki 14 valandos vietos laiku (15 valandos Lietuvos laiku) susirinko mažiau kaip 3 tūkstančiai žmonių, praneša AFP, remdamasi policijos prefektūros duomenimis. 

Protesto akcijos Paryžiuje silpsta. EPA – ELTA nuotr.

Iki vidurdienio Prancūzijos sostinėje buvo sulaikyti 95 žmonės, iš kurių 65 suimti. Tai kur kas mažiau palyginti su praėjusio šeštadienio statistika. Prieš savaitę iki to laiko jau buvo sulaikyta apie 600 žmonių. Kaip praneša televizijos kanalas BFM, Eliziejaus laukuose likusius manifestantus policija mėgina išvaikyti ašarinėmis dujomis.

Pasak žiniasklaidos, protestų banga šalyje slūgsta. Kituose miestuose, pavyzdžiui, Bordo ir Marselyje, manifestacijos vyksta ramiai, skirtingai negu praėjusį šeštadienį.

Protesto akcijos Prancūzijos sostinėje išsikvėpė. EPA – ELTA nuotr.

Prancūzijoje lapkričio 17 d. prasidėjo „geltonųjų liemenių“ judėjimo protesto akcijos prieš degalų kainų augimą, mokesčių didinimą ir pragyvenimo brangimą. Per manifestacijas dažnai kyla susirėmimai su policija ir riaušės. Prancūzijos VRM pranešė, kad nuo lapkričio vidurio sulaikyta daugiau kaip 4,5 tūkstančio manifestantų. Naujausiais duomenimis, per protesto akcijas šalyje žuvo šeši žmonės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.16; 04:00

Penktadienį, rugsėjo 8 dieną, Baltarusijos opozicijos atstovai surengė Minske protesto akcijas prieš bendras karines pratybas su Rusija „Zapad-2017“, praneša „BelaPAN“.

Baltarusijos opozicinės partijos BNF surengta akcija vyko 18.30 val. vietos laiku skvere šalia kino teatro „Kijevas“.

Antrąją akciją, prasidėjusią 19.00 val. Spalio aikštėje, inicijavo opozicijos politikas Nikolajus Statkevičius. Jį palaikė Baltarusijos nacionalinis kongresas (oficialiai neregistruota organizacija, į kurios tarybą įeina garsūs politikos bei visuomenės veikėjai).

Šiomis perspėjamomis akcijomis siekta pareikalauti iš Baltarusijos valdžios atšaukti Baltarusijos-Rusijos karines pratybas „Zapad-2017“, kurios vyks rugsėjo 14-20 dienomis abiejų šalių teritorijoje.

Baltarusijos opozicija baiminasi, kad Rusija gali pasinaudoti karinėmis pratyboms ir palikti šalyje savo pajėgas.

Rugsėjo 14-20 dienomis Baltarusijoje, Baltijos jūroje, vakarinėje Rusijos dalyje ir Kaliningrado srityje, vyksiančios pratybos „Zapad“ kelia nerimą NATO. Aljanso susirūpinimo nemažina Maskvos tikinimai, kad jos pajėgos inscenizuos grynai gynybinį scenarijų.

Rusija teigia, kad manevruose dalyvaus 12 700 kareivių. Tačiau Vokietijos gynybos ministrė Urzula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) ketvirtadienį sakė, kad pratybose bus sutelkta daugiau kaip 100 000 karių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.10; 03:30

Apie susirinkimų nelaisvę

Kovo 11-osios eitynėse. Centre – Kovo 11-osios Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Algirdas Patackas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Šiame straipsnyje tęsiame demokratijos pėdsakų Lietuvoje paieškas. Praeitoje dalyje neradome jų mūsų partinėje sistemoje ir rinkimų organizavime, o dabar pabandysime aptarti kitą aspektą, pagal kurį dažnai ekspertai nustatinėja esamo rėžimo demokratiškumą, tai – piliečių teisė organizuoti įvairius taikius renginius: mitingus, piketus, eitynes ir t.t.

Kuo piliečiams lengviau ir paprasčiau organizuoti renginius, tuo šalis laikoma labiau pažengusi demokratiškumo raidoje ir kuo sunkiau surengti renginius dėl formalumų, leidimų derinimo, išankstinio informavimo ir panašių dalykų, tuo šalyje mažiau demokratijos.

Lietuva – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje draudžiami vieno ar kelių piliečių piketai be valdžios informavimo. Susirinkimų įstatymas aiškiai nurodo, kad net organizuojant nedidelius iki 15 asmenų piketus, prieš piketą privaloma apie jį informuoti savivaldybės, kurioje planuojamas piketas, administraciją.

Net ir nedidelis piketas susilaukia nemažo policijos dėmesio, dažnai atsiunčiami keli policijos ekipažai, pareigūnai filmuoja ir fotografuoja dalyvaujančius žmones, jų plakatus, primygtinai aiškinasi, kas yra pagrindinis renginio organizatorius, užsirašo jo asmens duomenis. Taigi impulsyvus, stichiškas net ir nedidelis piketukas mūsų šalyje yra neįmanomas, viskas yra privalomai reglamentuojama. Įdomiausia, kad taip prižiūrimos ne tik protesto akcijos, bet ir su nusipelniusių žmonių pagerbimo akcijos ar net šventiniais renginiais.

Su liūdesiu ir nuostaba tenka prisiminti, kad kasmetines tautinio jaunimo organizuojamas Sausio 13-osios aukų pagerbimo akcijas filmuoja po keletą policijos ir kitų tarnybų kamerų. Ar daug pažengėme nuo sovietmečio, kai milicijos ir saugumo darbuotojai fotografuodavo ir surašinėdavo žmones, einančius į bažnyčią ar dedančius gėles prie patriarcho Jono Basanavičiaus kapo? Nešališkas stebėtojas tikriausiai atsakys, kad pažengėme labai daug, dabar jėgos struktūrų darbuotojai turi tokią vaizdo įrašymo aparatūrą, kad jiems galėtų pavydėti net tik tuometiniai jų kolegos iš KGB, bet ir to laikotarpio propagandistai iš sąjunginės ar respublikinės televizijų. Kaip savo nemirtingame kūrinyje rašė utopistas Džordžas Orvelas, „tave visada stebi Didžiojo Brolio akis“.

Lietuvos nepriklausomybės atgavimo aušroje buvau dar vaikas, bet puikiai atsimenu, kaip žmonių minios stichiškai žygiuodavo Vilniaus aikštėmis ir gatvėmis į mitingus ir iš jų, dažnai net visiškai paralyžiuodamos transporto eismą, žmonės eidavo grupelėmis, nešdami vėliavas, skanduodami patriotinius šūkius ir dainuodami, jie tuomet jautėsi piliečiai, jautėsi esą savo šalies, savo miesto šeimininkais. Tie žmonės žinojo, kad vergovės ir okupacijos grandinės jau nebe ilgai ribos jų laisvę, jie tikėjo, kad kurs gerovę Tėvynėje sau ir savo vaikams bei anūkams. 

Mokytojai protestuoja. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kaip jie tada būtų nustebę, jei kas nors būtų tiems optimistiškai nusiteikusiems patriotams tada pasakęs, kad gerovę jie sukurs saujelei nomenklatūros atstovų ir keliems šimtams verslininkų, tuo metu vadintų spekuliantais ir kad jų vaikai ir anūkai turės bėgti iš laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valstybės į užsienį, kad galėtų išmaitinti savo šeimas.

Bet šis straipsnis ne apie tai. Tuo metu žmonės žygiuodavo gatvėmis ir dainuodavo neprašydami valdžios leidimo, jie rinkdavosi į piketus ir mitingus net ir tada, kai valdžia pranešdavo, kad renginį draudžia. Tačiau po dviejų nepriklausomybės dešimtmečių situacija pasikeitė iš esmės. Dabar valdžia ir jėgos struktūros į bet kokį renginį „iš apačios“ žiūri įtariai su tam tikra išankstine „kaltumo prezumpcija“. Jei renginio neorganizuoja savivaldybė, Seimas ar Vyriausybė, tai viskas valdžiai jau iš anksto atrodo labai įtartina. Ir nesvarbu, kad tai ne protesto akcija, o didvyrių pagerbimas arba šventinė jaunimo ir šeimų eisena.

Prieš keletą metų šio straipsnio autoriui teko keletą mėnesių derinti šventišką jaunimo eiseną sostinės gatvėmis, savivaldybės biurokratai užsispyrė ir pasakė „nepraeisite“, mes pasakėme – „praeisime“. Ir ką? Pražygiavome parodydami, kad mes, piliečiai, esame Lietuvos ir šio miesto šeimininkai, o ne korumpuoti valdininkai ir bedvasiai biurokratai. Tačiau žinojome, kad valdžia sutelkė milžiniškas jėgos struktūrų pajėgas, buvo mobilizuoti du Viešosios tvarkos tarnybos pulkai, kurie yra profesionali riaušių malšinimo policija, taip pat netoli tūkstančio policijos pareigūnų. Šias pajėgas buvo iš anksto suplanuota panaudoti šventinių eitynių išvaikymui, bet, ačiū Dievui, paskutinę minutę sprendimas buvo atšauktas, nes į eitynes susirinko daug šeimų su vaikais, pagyvenusių žmonių, kurie galėjo skaudžiai nukentėti, o tada jėgos struktūrų vadovams būtų tekę atsisveikinti su šiltomis ir patogiomis kėdėmis.

Kitą dieną po eitynių tuometinis Vilniaus meras, viešojoje erdvėje pramintas Abonentu, nudelbęs žvilgsnį teisinosi, kad piliečiai „išlaikė egzaminą“, renginys praėjo be incidentų ir kitais metais savivaldybė jo nebedraus. Juokingiausia, kad jokių incidentų šiame tradiciniame renginyje niekada ir nebuvo, o „egzamino“ neišlaikė būtent meras su savo šutve, kuris tikriausiai gyvenime nebuvo girdėjęs tokių sąvokų kaip laisvė, pilietiškumas ir demokratija.

Tautinis jaunimas Kaune. Vytauto Visocko nuotr.

Per kitus rinkimus šis veikėjas nebuvo išrinktas meru, o jo partija vietoj turėto didžiausio skaičiaus mandatų gavo tik keletą vietų naujojoje miesto taryboje. Noriu tikėti, kad pilietinių renginių draudimas buvo vienas iš akmenų, į kurį atsimušęs apvirto jų politinės karjeros vežimas. Šis pavyzdys yra apie keletą mėnesių planuotą ir derintą šventinį renginį, esminiai žodžiai šitame sakinyje turėtų būti „derintą“ ir „šventinį“. O jūs, mieli skaitytojai, pamėginkite dabartinėje Lietuvoje stichiškai suorganizuoti protesto renginį, atkreipkite dėmesį, kad šiame sakinyje pagrindiniai žodžiai yra „stichišką“ ir „protesto“ ir neduok Dieve, jose dalyvaus daugiau nei 15 asmenų. Galiu užtikrinti, kad policijos komisariatas Jums taps antraisiais namais, o tyrėjos veidą matysite dažniau nei sutuoktinio. Geriausiu atvejo po teismus būsite tampomi keletą metų ir būsite išteisinti, o blogiausiu – sumokėsite solidžią baudą, neteksite darbo, o gal ir pasėdėsite keletą parų areštinėje, toli gražu nekvepiančioje jokiomis europinėmis normomis .

Prieš porą savaičių Kaune kilo skandalas, naujasis miesto meras, kuris laikinojoje sostinėje tvarkosi kaip savo asmeninėje įmonėje, nusprendė keliose gatvėse iškirsti medžius. Į klausimą, kodėl buvo priimtas toks sprendimas, atsakyti nėra lengva. Savivaldybė teisinosi, kad taisant gatves ir tiesiant naujus dviračių takus buvo pažeistos medžių šaknys ir šie buvo pasmerkti nudžiūti. Pilietiškai aktyvūs kauniečiai spėja, kad buvo nuspręsta pasipelnyti iš naujų medžių sodinukų pirkimo ir sodinimo į nupjautų medžių vietą.

Tikrosios priežastys greičiausiai niekada nepaaiškės, nors kai kurie žmonės tiesiog spėja, kad Visvaldas Matijošaitis šį sprendimą priėmė paskaičiavęs, kad maksimalios numatytos sutartyje Kasko draudimo sumos nepakaks padengti žalai, jei koks medis užkris ant jo naujojo „Ferrari“. Apie diskusiją su kauniečiais ir išsamią dendrologinę medžių būklės ekspertizę, aišku, pagalvota nebuvo. Atvykdavo darbininkų brigada, nupjaudavo medžius ir išvažiuodavo, laikas būdavo parenkamas toks, kad vietinių gyventojų nebūtų namuose ir nesusirinktų nereikalingų liudininkų ir žioplių minios.

Tačiau šiek tiek kitaip viskas susiklostė dėl kaštonų Antano Smetonos alėjoje. Pilietiškai aktyviems žmonėms pavyko sužinoti, kada tiksliai atvažiuos darbininkai kirsti medžių. Todėl jie pagal įstatymus informavę Kauno miesto savivaldybės administraciją, pradėjo piketą, siekiant sustabdyti barbarišką medžių naikinimą. Atvykę darbininkai negalėjo pjauti medžių, nes po jais sėdėjo žmonės ir taikiai protestavo. 

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Kiekvienoje bent kiek imituojančioje demokratinę santvarką valstybėje darbininkai būtų atsitraukę, atvyktų savivaldybės atstovai, susitartų dėl viešos diskusijos su visuomene ir prasidėtų visuomenės dialogas su savo išrinktais atstovais ir jų prižiūrimais biurokratais. Taip būtų daug kur, bet tik ne Lietuvoje. Čia buvo iškviestos gausios policijos pajėgos ir panaudojant jėgą žmonės buvo patraukti nuo medžių, išvežti į nuovadą ir ten laikomi apie šešias valandas.

Policija Lietuvoje dar sunkiai vaduojasi iš sovietinės milicijos palikimo, ir nors jau nebevažinėja „Žiguliais“, „Uazikais“ ir „Viliukais“, dažnai vadovaujasi „senu geru“ šūkiu „jėgos yra, proto nereikia“. Juk jei policijoje dirbtų išsilavinę ir pilietiški žmonės, jie nebūtų naudoję jėgos prieš taikius protestuotojus. Liūdniausia, kad po viso šio įvykio visuomenė visuomenininkų išvaikymą priėmė natūraliai, tarsi taip ir turėjo būti. Nei Vidaus reikalų ministras, nei Generalinis policijos komisaras, nei Kauno policijos komisaras neatsistatydino, jokie tarnybiniai tyrimai pradėti nebuvo, atvirkščiai, taikiems protestuotojams buvo surašyti administracinės teisės nusižengimo protokolai, rugsėjo mėnesį jų laukia teismas. Kartais kyla klausimas, ar dažnai generalinis komisaras Linas Parnavas su savo pavaldiniais vyksta į kaimyninėje Baltarusijoje vykstančius milicininkų gebėjimų treniravimo kursus?

Neseniai keliuose Lietuvos miestuose surengtos Lietuvos kariuomenės pratybos, atrodytų, kad šiais, aiškios grėsmės iš Rusijos laikais, tai labai pozityvus ir reikalingas dalykas. Tikrai taip, bet pratybos pratyboms nelygu. Kai persirengę civiliais rūbais kariškiai imituoja protesto mitingą prie vieno miesto savivaldybės, sako kalbas su megafonu ir laiko plakatus, kuriuose reikalaujama darbo ir socialinio teisingumo, o paskui jų kolegos su uniformomis grubiai išvaiko „mitinguotojus“, darosi tikrai nejauku, nes parodoma aiškiai, kad kariuomenė pasiruošus ne tik mus ginti nuo priešiškai nusiteikusių valstybių, bet gali grubia fizine jėga nutraukti bet kokią pilietinę akciją.

Kas apgins lietuvių kalbą nuo polonizacijos? Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tai parodo visišką kariuomenės vadovybės nesigaudymą Lietuvos politinėje ir socialinėje situacijoje. Iš dalies galima pateisinti hibridinio karo scenarijaus užkardymo pratybas Šalčininkuose, Eišiškėse, Visagine ar Baltojoje Vokėje, bet tikrai ne Marijampolėje, Vilkaviškyje, Telšiuose ar Anykščiuose.

Tačiau pratybos buvo absurdiškos ir netikroviškos netgi tuose pačiuose Šalčininkuose, nes jei kariai, kurie imitavo „žaliuosius žmogeliukus“, būtų apsirengę ne su Gariūnuose pirktais treningais, o rusiško modelio kamufliažine uniforma ir kalbėtų ne švaria lietuviška kalba, o kiekvienam sovietmečiui nostalgiją jaučiančiam žmogeliui suprantama rusų kalba, pratybų rezultatai galėjo ir nustebinti.

Dabar galima tik spėlioti, kiek vietinių gyventojų būtų iškėlę prie namų raudonas SSRS arba dabartinės Rusijos valstybines vėliavas, kiek tautinių bendrijų mokyklas baigusių jaunuolių būtų pasiprašę į separatistų gretas ir kiek vietinių policininkų būtų nukreipę ginklus į savus ir perėję į „žaliųjų žmogeliukų“ pusę.

Tokios pratybos išryškintų Lietuvos valdžios silpnąsias vietas nutautėjusiuose šalies regionuose ir parodytų tikrąją situaciją. O rodyti visuomenei, kaip Lietuvos kariuomenė išvaiko taikų protestą Vilkaviškyje, yra ne hibridinio karo užkardymas, o pilietiškumo ir patriotizmo žlugdymas piliečių širdyse ir sąmonėje. Tai buvo skirta pagąsdinti nepatenkintus valdžios sprendimais žmones, kad jie nedrįstų protestuoti ir kovoti už savo teises. Tik kariuomenės taktikos ir strategijos ekspertai nesupranta, kad Lietuvos nepriklausomybės garantas ne kariuomenė, ne jos pasiruošimas ir ginkluotė, net ne mūsų šalies narystė NATO. Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės garantas yra laisva, sąmoninga, pilietiška ir patriotiška lietuvių tauta. Jei tauta norės laisvės ir bus jos verta, Lietuva bus ir klestės.

Julius Panka. Šio komentaro autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos savanoriai atkovojo šalies nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo, jaunimas, inteligentija ir ūkininkai nuplovė 1940 metų gėdą 1941 metų sukilimu ir didvyriška beveik dešimtmetį trukusia pokario laisvės kova, tauta dainomis ir krauju apgynė teisę į laisvę 1988 – 1991 metų laikotarpiu.

Ir Lietuva čia nėra išimtis, istorija žino ne vieną mažą tautą, kuri kai nuoširdžiai nori laisvės ir yra vieninga, gali nugalėti daug skaitlingesnį ir stipresnį priešą. Bet jei tauta netikės valstybe, bijos valdžios, policijos ir kariuomenės, Lietuvos valstybės nebeliks, tam neprireiks ir priešų tankų.

2017.09.06; 05:00

Keli šimtai žmonių šeštadienį protestavo prieš Suomijos vyriausybės politiką. Protesto akcijos vyko sostinės centre.

Akcijos dalyviai išėjo į miesto gatves su plakatais, raginančiais vyriausybę atsistatydinti, ir skandavo „Mes surengsime naujus rinkimus!“. Prie akcijos prisijungė opozicinių partijų atstovai, taip pat visuomeninės organizacijos, ginančios moksleivių, švietimo sistemos darbuotojų, nepasiturinčių žmonių, pensininkų, judėjimų, ginančių prieglobsčio prašytojų teises, narių interesus.

„Mes pasisakome prieš „premjero“ Juha Sipilės (Juha Sipila), Peterio Orpo (Petteri Orpo, finansų ministras) ir Timo Sonio (Timo Soini, užsienio reikalų ministras) politiką, kuri negerbia žmogaus teisių. Reikalaujame, kad vyriausybė nedelsiant atsistatydintų ir kad būtų surengti nauji rinkimai“, – skelbė organizacinis komitetas.

Akcijos dalyviai protestuoja prieš išlaidų švietimui mažinimą, vargingą nepasiturinčiųjų padėtį, kurios ministrų kabinetas, jų nuomone, nesistengia pagerinti, taip pat prieš priverstinę pabėgėlių deportaciją iš Suomijos į gimtinę.

Akcija vyko be incidentų, tvarką palaikė policijos pareigūnai. Protestus paskatino šią savaitę vykusios permainos vyriausybėje. Anot protestuotojų, ir po šių permainų ministrų kabineto politika nepasikeitė.

Koalicijai, sudarytai iš Centro, Nacionalinės koalicijos ir „Finns“ partijų, vadovaujantis J. Sipilė pirmadienį iš koalicijos pašalino „Finns“ ir net planavo antradienį įteikti šalies prezidentui savo vyriausybės prašymą atsistatydinti, siekiant gauti mandatą ieškoti naujos koalicijos partnerės. Tačiau antradienį netikėtai 20 iš 37 partijos „Finns“ parlamento narių pranešė atsiskiriantys nuo partijos ir formuojantys modernesnę frakciją „Naujoji alternatyva“, norinčią valdyti J. Sipilės koalicijoje. Šalies premjeras J. Sipilė sutiko tęsti su jais darbą.

Suomijos premjeras jau pareiškė, kad naujos sudėties ministrų kabinetas toliau laikysis priimtos vyriausybės darbo programos, kurią dar prieš dvejus metus kritikavo ir opozicija, ir visuomeninės organizacijos, visų pirma, dėl karpymo politikos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.19; 10:59

Šį penktadienį, sausio 30 d., 11 val. Pilaitės bendruomenė kviečia vilniečius į akciją „APGINKIME MŪSŲ PASODINTĄ MEDĮ, NES JIS PATS NEAPSIGINS“

Norima iškirsti Pilaitės rajono, Salotės seniūnaitijoje gyventojų įkurtą ir išpuoselėtą parką.

Pilaitės rajono, Salotės seniūnaitijoje  gyventojai jau daugiau kaip dešimt metų kuria nuostabų parką. Juo džiaugiasi vaikai ir suaugę. Šiuo parku intensyviai naudojasi ne tik Pilaitės gyventojai, bet ir šalia parko esanti Vilniaus krikščionių mokykla.

Continue reading „APGINKIME MŪSŲ PASODINTĄ MEDĮ, NES JIS PATS NEAPSIGINS“

Žurnalo Time Rusijos korespondentas Saimonas Šusteris įžvelgė netikėtus panašumus tarp Rusijos tikrovės ir aplinkybių, kuriomis prasidėjo „arabų pavasaris“. „Priversti Rusijos biurokratą padaryti tai, ko tau reikia, dažnai sunkiau nei išjudinti iš vietos kalną – niūrų, žmonių nekenčiantį kalną. Tad kai kurie rusai, siekdami bazinio socialinio aprūpinimo, grasina griebtis kraštutinės, beviltiškos priemonės: susideginti“.

Straipsnyje aprašomi trys neseni atsitikimai. Paskutinis iš jų nutiko spalio viduryje Pervouralske. Vietinis verslininkas bandė išsireikalauti, kad jo name būtų įjungtas šildymas. Susidūręs su vietinių valdininkų bukumu ir jų „tuščiomis pažiūromis“, jis apsiliejo lako nuėmimo tirpalu ir uždegė save. Ugnį užgesino, o į neviltį įstumtą vyrą (po apklausos policijos skyriuje) išvežė greitoji.

Continue reading „Rusijos pilietis bandė susideginti protestuodamas prieš biurokratus“

pussy riot_11

Pussy Riot istorija netruko pasklisti po visą pasaulį. Palaikant Rusijos pankes Vokietijoje buvo surengta daug demonstracijų.

Bet nesitikėta, kad vokiečiai iš solidarumo su rusėmis ryžtųsi šturmuoti bažnyčią.

Būtent taip vokiečių žiniasklaida pavadino rusų pankių pasekėjų akciją garsiojoje Kelno (Köln) katedroje.

Rugpjūčio 19 dieną trys persirengę asmenys sutrikdė katedros mišių sakralumą: po pamokslo į šventovę įpuolė dvidešimtmetė moteris ir du 23 ir 25 metų vyrai, iškėlę transparantus ir skanduodami „Laisvė Pussy Riot ir visiems kaliniams“. Vyskupas augziliaras Heineris Kochas stovėjo sutrikęs.

Continue reading „„Pussy Riot“ rėmėjai šturmavo Kelno katedrą“

pussy riot_11

Maskvos teisme prasideda trijų “Pussy Riot” grupės dalyvių procesas. Merginos smarkiai įskaudino Kremlių savo skandalinga pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.

Šios trapios ir seksualiai patrauklios merginos metė tikrą iššūkį Vladimirui Putinui – lyderiui, kuris stipriau už kitus pasaulinėje politikoje demonstruoja savo mačizmą.

Pussy Riot“ įkalinimas gali būti vertinamas tik kaip bandymas surengti parodomąjį procesą, komentuoja žiniasklaida, ragindama V.Putiną atkreipti dėmesį į labiausiai piktinančias problemas šalyje: neteisingumą ir korupciją.

Pankų grupės “Pussy Riot” dalyvės stojo prieš teismą už tai, kad protestavo prieš Vladimirą Putiną, praneša Sueddeutsche Zeiting” apžvalgininkė Hana Bezitcer. Jų advokatas Markas Feiginas sako interviu, kad Rusijoje pamažu pradedama suprasti, ko siekė aktyvistės savo pankiška malda Kristaus Gelbėtojo cerkvėje.

Continue reading „Trys beginklės merginos – prieš mačo Putiną“

baltarusija_kariuomene

Naujienų agentūros „BelaPAN“ duomenimis, Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos sudaryta speciali komisija pradėjo tikrinti visus Baltarusijos KOP ir PLG dalinius.

Daugiausia iš Baltarusijos saugumo tarybos ir Gynybos ministerijos atstovų sudaryta komisija atlieka tyrimą dėl vienos Švedijos kompanijos suorganizuotos protesto akcijos. Žiniasklaidos duomenimis, liepos pradžioje du Švedijos piliečiai su ultralengvuoju lėktuvu kirto Lietuvos–Baltarusijos sieną ir Ivanieco bei Minsko apylinkėse išmetė pliušinius meškiukus su Baltarusijos opoziciją palaikančiais šūkiais.

Continue reading „Speciali komisija tikrina visus Baltarusijos KOP ir PLG dalinius“

Trečias pilietinio judėjimo “Už Lietuvą. Už teisingumą” mitingas. Prie Prezidentūros, prie Seimo, dabar vėl prie Seimo. Visuose buvau – fotografavau, džiaugiausi, ypač prie Prezidentūros, kad galbūt, kaip prieš 24-23 metus, vėl rinksimės į daugiatūkstantinius mitingus, išgąsdinsime valdžioje sėdinčius savanaudžius, kyšininkus, pačius įžūliausius išvaikysime, pakeisime Tėvynės patriotais.

Kol kas tuo pasidžiaugti negalime. Neišsigando, rupkės, neišgirdo, teisingiau – išgirdo, viską žino, mato, bet nereaguoja. Nes per mažai mūsų, o ir balselis “gėda” silpnutis, seniokiškas. Šeštadienį vienas jaunikaitis karštai aiškino, ką mes, žilagalviai, turėtume daryti, kaip reikėtų elgtis.

Bet daryti turime ne mes, jau padarę, ką galėjome, ką sugebėjome, o jūs jauni, laisvoje (?) Tėvynėje gimę, Baltijos kelyje mums ant pečių sėdėję, dvidešimtpenktą pavasarį švenčiantys. Kur jūs? Mačiau grupelę jaunuolių su vėliava. Mažai.

Lok nelojęs, valdžios žmonės žino, kad kai šuo loja – jis nepavojingas. Šunys, kurie loja – nekanda. Karavanas eina toliau. Aukščiausiojo teismo pirmininką pakeisti – nenumatyta. Nebus keičiami ir Saugumo vadai, ir Generalinės prokuratūros, kokiais epitetais mes juos bevadintume. Nes mes ne šunys, mes avys, baikščios avelės, ganomos ne lojančių, o kandančių šunų.

Man gėda, kai mes šaukiame “Gėda!”. Šitaip šaukdami prieš du dešimtmečius į šalį stumtelėjome sovietinę nomenklatūrą. Ji “susigėdo” ir persirengė, pakeitė apdarą. Jeigu jums taip patinka, mes galime būti verslininkai, kapitalistai, globalistai. Jeigu jums taip patinka. Bet dabar nebandykite mūsų gėdinti! Nepavyks!

Kapitalisto nesugėdinsi. Bėgi iš Lietuvos – Dieve duok tau kojas! Kaip sakoma: boba iš ratų, ratams lengviau. Jeigu nebėgi, bet tau neužtenka mano numestos pašalpos, bedarbio išmokos, kompensacijos už šildymą, pensijos vaistams – dvėsk sau į sveikatą. Kuo aš čia dėtas?!

Mes ne šunys, kurie kanda, mes baikščios avelės, klusniai bėgančios į skerdyklą. Prisimenate antrame mitinge Antano Terlecko raginimą eiti ir išvaikyti šilumininkus, lupančius avelėms paskutinį kailį? Ar nuėjome? Ar eisime? Mulkina mus įvairiausiom metodikom, prisigalvoja visokių nepriemokų, skolų, kaltina šalčius, neapšiltintus namus ir kraunasi sau milijonus. Jokios krizės jie nepatiria. Pelnas, pelnas ir dar kartą pelnas! Pelnas bet kokia kaina! – sako kapitalistai ir lupa gyvai avelei kailį. O avelė bliauna – “gėėėda”.

Beje, balandžio 14-osios mitingas buvo mažesnis nei antrasis. Galėjau nė nefotografuoti – šiam tekstui būtų tikę ir antrojo mitingo nuotraukos. Apie tai verta pagalvoti.

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2012.04.15

songaila_m

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.

Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.

Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Continue reading „Kokie naujosios Vengrijos konstitucijos privalumai?“

kiti_grin

27-erių metų amžiaus Kiti Grin – nepriklausoma žurnalistė iš Australijos miesto Melburno. Ji išgarsėjo praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai išdrįso filmuoti ne itin linksmus Ukrainos feminisčių nuotykius Baltarusijos sostinėje Minske priešais KGB būstinę.

Netrukus po to, kai ukrainiečių feministės iš organizacijos “Femen” liovėsi demonstruoti savo nuogas krūtines ir sulankstė plakatus “Laisvę politiniams Baltarusijos kaliniams”, Kiti Grin buvo sulaikyta. Sučiupo ją, be abejo, Baltarusijos KGB darbuotojai. Baltarusių saugumiečiams feminisčių akcija buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Iki tol jie nebuvo susidūrę su panašiais incidentais. Jie buvo įpratę gaudyti, tramdyti, areštuoti … apsirengusius žmones. O čia – iki pusės apsinuogusios, mielos, klusnios merginos. Tačiau Baltarusijos KGB vis tik elgėsi grubiai.

Continue reading „Australietės Kiti Grin akistata su Baltarusijos KGB“

algimantas-zolubas-1

2010 m. balandžio 26 d. aplinkosaugininkai, žalieji ir susipratę piliečiai iš Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos surengė piketus prie Baltarusijos ir Rusijos ambasadų bei prie Lietuvos vyriausybės.

Protestai buvo nukreipti prieš Lietuvos teritorijoje bei netoli jos planuojamas statyti 3 atomines elektrines (AE) – Visagine (Lietuvoje), Astrave (Baltarusijoje, 40 km iki Vilniaus) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje, 10–15 km iki Lietuvos sienos).

Protesto akcijas vainikavo eitynės Gedimino prospektu nuo Katedros iki V. Kudirkos aikštės. Praėjus beveik metams, sureagavo Seimas. 2011 m. kovo 17 d. Seimas priėmė rezoliucija dėl Lietuvoje ir jos kaimynystėje planuojamų statyti atominių elektrinių saugos.

Continue reading „Pamokslai ar pavyzdys?“

kudirka_streva

Šeštadienį Lietuvos profsąjungų konfederacijos suorganizuotas mitingas prie Vyriausybės rūmų atrodė taip, kaip ir toji diena – krito šlapdriba. Vangiai. Ant galvų, po kojom.

Drėgna buvo net širdy. Stovėjau iš pradžių priešais Seimo rūmus, nuo kurių ir prasidėjo eisena Gedimino prospektu link Vyriausybės rūmų, paskui ir ten, ir stebėjau žmonių veidus.

Žmonių veidai – štai ta svarbiausia, esmingiausia bet kokio sambūrio paradigma.

Taigi veidai. Lietuviški, beveik apatiški. (Pro akis praplaukia arabų veidai, jų degančios akys…).

Continue reading „Vangumas – lietuviškas bruožas“

video_cip

Kodėl dauguma šilumos ūkį valdančiųjų – labai turtingi žmones? Kas ir kaip nustato šilumos tiekimo gyventojams kainas? Ar šilumos ūkio įmonės teisėtai privatizuotos? Ar nederėtų valstybei šilumos ūkio įmonių susigrąžinti į savo rankas ir tokiu būdu panaikinti visas grobuoniškas monopolijas? Nejaugi nėra alternatyvų milžiniškoms kainoms už šilumą?

Sausio 21-ąją prie Vyriausybės rūmų piketą surengusio Tautos Ateities Forumo vadovybė mano, kad ženkliai mažesnės kainos už sunaudotą šilumą – realus dalykas. TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius įsitikinęs, jog visas šilumos ūkis turi priklausyti ne privačioms bendrovėms, bet valstybei. Nes šiame sektoriuje jokia konkurencija neįmanoma.

Continue reading „Jei už šilumą norime mokėti mažiau“

pikets

Tautos ateities forumas (www.taf.lt) informuoja, kad piliečių vardu TAF organizuoja Piliečių proteso Akciją – Piketą.

Akcijos tikslas – atkreipti valdžios dėmesį į fanatstiškai išaugusiais šilumos kainas. PILIEČIŲ PROTESTO AKCIJA – PIKETAS ĮVYKS  šių metų sausio 21 dieną 12 valandą Vilniuje – Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų.

Continue reading „Sausio 21-ąją – TAFo organizuojama protesto akcija“

sniegas_00

Sausio 16-ąją Tautos ateities Forumas prie Seimo ir Vyriausybės rūmų norėjo surengti sankcionuotą taikų mitingą – eiseną.

Šios akcijos metu buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus vadovaujamas TAFas būtų išreiškęs nepasitenkinimą dėl itin sunkios ekonominės padėties, į kurią šiandien pakliuvo dauguma šalies gyventojų. Mitingo – eisenos metu būtų buvę kalbama apie masinės emigracijos sukeltas problemas, katastrofišką nedarbą, apie mažiausias visoje Europos Sąjungoje lietuviškas pensijas bei atlyginimus. TAF atstovai taip pat būtų kėlę susirūpinimą dėl oligarchijos ir nusikalstamų struktūrų įsigalėjimo Lietuvoje (apie šią problemą jau viešai prabilo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė).

Continue reading „Kai valdžia draudžia mitinguoti“

video_cip

Būtent sausio 16-ąją kelios politinės – visuomeninės organizacijos ketina surengti gausų protesto mitingą. Piktą, gausų. Bet be langų daužymo. Šiandienine  ekonomine padėtimi nepatenkintieji pirmiausiai rinksis prie Seimo, paskui Gedimino prospektu žygiuos Vyriausybės rūmų link. Pagrindinis renginio akcentas – susirinkimas Vinco Kudirkos aištėje. Būtent čia bus sakomos aštriosios  kalbos. Tautos Ateities Forumo (TAF) valdybos narys Rimas URBUS pabrėžia, kad ši akcija bus taiki. Tikrai niekas nesiruošia kelti neramumų (nors esama įsitikinusiųjų, jog premjeras Andrius Kubilius supranta vien tik „dūžtančių langų kalbą“). Ir  vis  dėlto  protesto mitingas – reikalingas. Juk nuo tos akimirkos, kai visuomenė drastiškais  būdais  pareiškė  savo  požiūrį  į  valdžios  sprendimus, pagerėjimo vis tiek nematyti. Valdantieji  ir  toliau  dalina  vien  pažadus.

Continue reading „Sausio 16-ąją prie Vyriausybės bus surengtas protesto mitingas“