Parlamentaras Vytautas Bakas. Seimo kanceliarijos nuotr.

Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje (ESBO PA) narys V. Bakas pranešimą „Manipuliavimas energetiniais ištekliais siekiant geopolitinių tikslų“ ketvirtadienį pristatė ESBO PA. 

Pranešime didžiausias dėmesys skirtas energetiniam saugumui, kurio iššūkiai, anot pranešimo, aktualūs ne vienai valstybei Europoje. Remiantis konkrečiu Lietuvos pavyzdžiu iliustruojama, kad užsitikrinti patikimą alternatyvų energijos išteklių tiekimą prieinamomis kainomis yra įmanoma. 

„1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva pasirinko integracijos į Vakarų Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras kryptį. Tačiau paveldėjusi nuo Europos izoliuotą ir tik su Sovietų Sąjunga susietą energetinių jungčių infrastruktūrą, Lietuva – kaip ir kitos Baltijos valstybės – liko energetine sala Europos Sąjungoje, labai priklausoma nuo energijos tiekimo. Lietuva, žingsnis po žingsnio, sugebėjo diversifikuoti energijos išteklių tiekimo kelius naftos ir dujų sektoriuose. Šiuo metu įgyvendinamas Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas, kurį užbaigus energetinio saugumo situacija nebepriklausys nuo Kremliuje priimamų sprendimų“, – teigiama V. Bako pranešime.

Anot V. Bako, Rusija, stiprindama savo įtaką kaimyninėse valstybėse, ne tik naudoja energetinio spaudimo įrankį, bet ir kitą galingą instrumentą: grandiozinius, ekonomiškai nepagrįstus, geopolitiškai motyvuotus energetinius projektus, tokius kaip „Rosatom“ vykdoma atominės elektrinės statyba Baltarusijoje ar dujotiekio projektą „Nord Stream 2“.

„Tokiais projektais Rusija siekia sutrukdyti kaimyninėms valstybėms vykdyti savarankišką energetinio saugumo politiką, stiprinti Kremliaus įtaką Europos Sąjungoje didinant jos priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių, užsitikrinti stiprų lobistinį palaikymą kai kurių ES valstybių narių sostinėse ir ES institucijose“, – teigia parlamentaras.

Jis atkreipia dėmesį, kad „valstybės, turtingos energetiniais ištekliais ir juos eksportuodamos, neretai išnaudoja savo energetinį potencialą siekdamos dominuoti geopolitinėje erdvėje, t. y. iš esmės siekdamos imperinių tikslų“. V. Bakas pabrėžia, kad šiuo metu „energetinio saugumo srityje arba nėra tarptautinių instrumentų, arba jie neveikia“, todėl būtina toliau ieškoti veiksmingų tarptautinių teisiškai įpareigojančių instrumentų, kurie apsaugotų Europos energetikos rinkas ir vartotojus nuo turtingų gamtiniais energetiniais ištekliais valstybių ir monopolinių korporacijų diktato. 

ESBO PA pristatytas pranešimas apie energetinio saugumo situaciją Europoje pagal Lietuvos pavyzdį. Seimo kanceliarijos nuotr.

„Todėl labai svarbu, kad Europos Sąjungos III energetikos paketo reikalavimai, su jų naujausiais pakeitimais, būtų visa apimtimi įgyvendinti praktikoje ir taikomi tiek esamoms, tiek būsimoms Europos Sąjungos valstybių narių dujotiekių jungtims su trečiosiomis šalimis“, – sakoma V. Bako pranešime.

Į vasario 21-22 dienomis vykstančią ESBO PA žiemos sesiją Vienoje taip pat yra išvykusi Seimo delegacijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė Rūta Miliūtė ir pirmininkės pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 08:00

Vyriausybė patvirtino Vidaus reikalų ministerijos teiktą atnaujintą Valstybinį gyventojų apsaugos nuo branduolinės ar radiologinės avarijos planą. Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į Lietuvos pašonėje Rusijos įmonės „Rosatom“ statomos ir saugumo reikalavimų neatitinkančios Baltarusijos atominės elektrinės keliamus iššūkius.

Vyriausybė laikosi pozicijos, kad statoma Baltarusijos atominė elektrinė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Projektas plėtojamas vos 40 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus nesilaikant aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų. Tokios statybos saugos požiūriu niekaip negali būti priimtinos ir pateisinamos. Šias grėsmes dar labiau padidina Baltarusijos tarptautinių konvencijų pažeidimai, aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų nesilaikymas ir žema saugos kultūra, kurią rodo pasikartojantys incidentai elektrinės statybos metu. Lietuvos Vyriausybė siekia, kad nacionaliniam saugumui, visuomenės sveikatai ir aplinkai grėsmę keliantis Baltarusijos AE projekto įgyvendinimas būtų nutrauktas. Vyriausybės institucijos, o ypač Užsienio reikalų, Energetikos ir Aplinkos ministerijos, dirba visais formatais ir darys viską, kad nesaugios Baltarusijos AE statybos būtų sustabdytos, jos keliamas pavojus būtų žinomas tarptautinei bendruomenei ir būtų imtasi daugiašalių priemonių padėčiai taisyti.

„Matydami nuolat pasikartojančius incidentus dar statomoje elektrinėje, turime imtis veiksmų apsaugoti mūsų piliečius. Tai mūsų žmonių saugumo klausimas. Atsižvelgdami į esamą situaciją atnaujiname ir tobuliname turėtą planą branduolinio incidento atveju. Privalome užtikrinti, kad visuomenėje būtų kuo daugiau supratimo ir žinių, ir kuo mažiau panikos bei netikrumo“, – teigia premjeras Saulius Skvernelis.

Lietuvos Vyriausybė parengė platų spektrą apsaugomųjų priemonių, siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų saugumą. Plane numatyti 24 institucijų veiksmai, apimantys gyventojų apsaugą, informavimą ir perspėjimą, evakavimą, jodo profilaktiką, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimą ir kitas priemones. 2017-2018 metais atnaujinta Lietuvos išankstinio perspėjimo apie radiacinį pavojų monitoringo sistema RADIS. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje pastatyta 14 modernių ankstyvojo perspėjimo stočių. RADIS sistemos modernizavimas žymiai išplėtė Lietuvos galimybes aptikti radiacinę taršą. Šiandien patvirtintas Valstybinis gyventojų apsaugos nuo branduolinės avarijos planas atnaujintas atsižvelgiant į Radiacinės saugos centro, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir Aplinkos apsaugos agentūros išanalizuotą ir pateiktą branduolinės avarijos Baltarusijos AE blogiausio scenarijaus vertinimą.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31

Slaptai.lt skelbia beveik 30 minučių trukmės videointerviu Lietuvos saugumo tema, kuriame dalyvavo Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas, Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatas Eitvydas Bajarūnas. Pokalbį moderuoja Indrė Makaraitytė.

Šiame pokalbyje gvildenamos aktualios Lietuvai temos: ar mums pavyks išvengti Rusijos kišimosi į Prezidento rinkimus; ar Rusijoje įmanomas nepriklausomas verslas; kodėl kadaise savo vieną svarbiausių ir brangiausių įmonių patikėjome uždaryti Rusijos kompanijai; kokia Rosatom įtaka; ar Rusijos slaptosios tarnybos turi informacijos apie mūsų pažeidžiamus politikus, verslininkus, žurnalistus; kuo labiausiai MG Baltic įdomus buvo Seimo NSGK?

2018.10.26; 12:00

Klausimų, susijusių su Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizavimu su žemyninės Europos tinklu bei būtinosiomis priemonėmis, skirtomis apsisaugoti nuo nesaugios Astravo branduolinės elektrinės (AE), ateityje vis daugės, o kol kas diskusija vyksta per daug fragmentiškai, Eltai sakė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.

Trečiadienį šie klausimai aptarti komisijos posėdyje. Taip pat posėdyje paliestas ir Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo projekto įgyvendinimas, kuris būtinas siekiant tinkamai paruošti elektros sistemą pereiti dirbti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.

„Turėjome daug klausimų (posėdyje. – ELTA), diskusija buvo gana fragmentiška, bet mes matome, kad dar tik įsibėgėjame su savo klausimais. Pirmas klausimas, ar mes pakankamai greitai perdarome savo (elektros. – ELTA) tinklą ir sistemą ir ar mes esame nusistatę teisingus prioritetus“, – Eltai sakė V. Poderys.

Kaip pabrėžė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas, labai svarbu užtikrinti tinkamą generacijos vystymą, kad būtų užtikrinta elektros gamyba po desinchronizavimo su Rusija.

„Šioje vietoje nematome nei projektų, nei planų. Matome, kad nėra integruoto bendro šalies desinchronizacijos nuo Rusijos ir sinchronizacijos su Vakarų Europa plano. Čia ir yra didysis neramumas: kur yra planas, kas yra atsakingas plano vykdytojas, kam tenka atsakomybių grandinė. 

Po savaitės kviečiame „Lietuvos energijos“, Energetikos ir Finansų ministerijų atstovus pakalbėti apie elektrinių vystymo perspektyvas. Tačiau vis tiek turime matyti integruotą planą, suformuotą kaip projektą: su datomis, įsipareigojimais, rizikų analize. Didžiausias nerimas ir kyla iš tokio fragmentiškumo“, – Eltai pasakojo V. Poderys.

ELTA primena, kad spalio 15 d. Seimo Europos reikalų komitetas nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri vykdytų parlamentinę kontrolę, kaip įgyvendinami Baltijos valstybių elektros tinklų sinchronizacija bei Vyriausybės patvirtintas planas, skirtas apsisaugoti nuo Baltarusijoje statomos nesaugios Astravo AE. 

Jau yra pradėtas rengti techninių priemonių katalogas, kurį turės atitikti Baltijos šalys, prieš prisijungdamos prie europinių tinklų. Spalio 10 d. Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su europiniais tinklais etapą. Tikimasi, kad Komisija sprendimą dėl finansavimo priims iki kitų metų vasario. 

Bendrai prašoma suma siekia 432,5 mln. eurų iš finansavimo iš Infrastruktūros tinklų priemonės fondo (CEF). Lietuvos dalis – 167 mln. 45 tūkst. eurų. Europos Komisija turėtų finansuoti 75 proc. poreikio.

Komiteto nariai atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija ir Baltarusija skelbia, jog jau nuo 2020 m. jų elektros energetikos sistemos bus pasirengusios dirbti atjungus Baltijos valstybių elektros sistemas, todėl jau dabar reikalingas atitinkamas pasirengimas sklandžiam atsiskyrimui nuo Rytų elektros energetikos sistemos (BRELL).

Be to, Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato atominę elektrinę 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Prieš porą savaičių Lietuvoje atnaujintas veiksmų planas branduolinio incidento atveju. 

Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės. 

Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona. 

Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. eurų, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. eurų. Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-25

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Europos Taryboje neseniai pritarta rezoliucijai, kuria skatinama neišduoti licencijos Astravo atominei elektrinei (AE) tol, kol nebus užtikrintas jos saugumas. Kiek svari ši rezoliucija ir ar yra bent teorinių galimybių visiškai sustabdyti AE statybas?

Seimo Energetikos komisijos narys Linas Balsys Eltai sakė, kad Europos Taryboje priimta rezoliucija yra labai svarbi politiškai, nors ir neturi praktinės vykdomosios reikšmės, kadangi niekas pagal tarptautinę teisę negali uždrausti jokiai šaliai statytis AE. Pasak Seimo nario, rezoliucija išreiškiamas Lietuvos politikos palaikymas.

„Remiantis būtent šitos rezoliucijos dvasia, Lietuva galės dar aktyviau reikalauti, kad būtų laikomasi kitų tarptautinių įsipareigojimų, visų pirma Espoo konvencijos (Jungtinių Tautų konvencija dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. – ELTA). Pagal ją šalis, vykdanti tokį aplinkosaugai ir žmonių gerovei svarbų projektą, turi konsultuotis su kaimyninėmis šalimis. Tos konsultacijos praktiškai nevyksta, Baltarusija visaip nuo jų išsisukinėja. Todėl tokios rezoliucijos buvimas sustiprina Lietuvos pozicijas ESPO rėmuose“, – Eltai sakė L. Balsys.

Jo nuomone, rezoliucija taip pat atkreipiamas Vakarų šalių dėmesys, nes jeigu kalbama apie Astravo AE saugumą arba nesaugumą, ji yra lygiai taip pat svarbi Lietuvai, kiek svarbi ir Švedijai. L. Balsio teigimu, nors Lietuva ir yra visai arti elektrinės, tačiau avarijos ar branduolinės katastrofos atveju 100 km ar 500 km atstumas nuo AE praktiškai nieko nekeičia, o vyraujančių vėjų krypčių apskaičiavimas rodo, kad, susiformavus radioaktyviam debesiui virš Astravo, jis pasuktų Šiaurės ir Vakarų Europos link. 

Vis dėlto, kaip teigė Seimo narys, jeigu Baltarusija, vykdydama AE statybas, ir toliau laikysis tokios nebendradarbiavimo politikos, tai galės be jokių kliūčių pradėti elektrinės veikimą, nes nėra jokių tarptautinės teisės instrumentų, kuriais būtų galima kaip nors uždrausti AE statybas.

„Šiuo atveju Espoo konvencija tampa labai svarbi. Dabar turime ir Europos Tarybos rezoliuciją, taip pat – tam tikrų Europos Komisijos atliktų testų išvadas, kad elektrinės saugumo standartai dar nėra garantuoti, o elektrinės streso testai nėra atlikti visa apimtimi. 

Tai reiškia, kad jei to nebus padaryta, ES, modeliuodama savo santykius su Baltarusija, atsižvelgs į šį faktą. O jeigu Baltarusijai svarbūs santykiai su ES valstybėmis, tai jai gali būti rimtas argumentas, kad galbūt reikėtų įsiklausyti į rekomendacijas. Žinoma, jeigu Baltarusija, būdama režimo šalis, į tai neįsiklausys, tai jie galės elektrinę paleisti, nes tarptautinė bendruomenė neturi tokių juridinės teisės svertų, kad ką nors uždraustų, tačiau daryti politinę įtaką gali, tą daro ir, tikiuosi, kad ateityje dar labiau darys“, – Eltai pasakojo L. Balsys.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos. Lietuva žada iš viso blokuoti elektrinės gaminamos elektros importą, tačiau kitos ES šalys prie platesnio boikoto nesijungia, išskyrus Lenkiją ir Estiją. Tuo tarpu Latvija kol kas nėra pateikusi tvirtos pozicijos šiuo klausimu.

L. Balsys tvirtina, kad techniškai garantuoti visišką atsijungimą nuo Astravo AE yra sudėtinga, nes nustatyti, iš kur elektros srovė atiteka į mūsų prekybos biržą, yra sudėtinga. Biržoje dalyvauja pardavėjai, todėl baltarusišką elektrą gali parduoti įmonė, įsikūrusi Lietuvoje, Šveicarijoje ar Estijoje. 

„Tuo pačiu, jeigu mes sinchronizuojamės su žemynine Europa, tai mes įvedame atsijungimą nuo viso sovietinio BRELL žiedo. Fiziškai atjungiame laidus nuo Baltarusijos, paliekame tik tam tikrą galimybę prisijungti avarijos ar kitu ypatingu atveju. Su savo laidais jungiamės į Lenkiją ir žemyninės Europos tinklus. Tą patį turėtų padaryti ir Latvija su Estija, kurios palaiko projektą prisijungti prie Europos elektros tinklų. 

Jeigu Estija su Latvija neapsigalvos, o panašu, kad taip ir bus, tai jie irgi techniškai bus atjungti nuo BRELL sistemos, ir mes visi prisijungsime prie žemyninės Europos. Kol kas susitarimas sinchronizuotis su žemynine Europa yra visų trijų Baltijos šalių, todėl atsiskyrimas tėra labiau politinės valios dalykas“, – Eltai sakė Seimo narys.

Tiesa, toks atsijungimas turės ir ne tokių malonių padarinių. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) praėjusią savaitę nustatė 20,3 proc. didesnę kitų metų prognozuojamą elektros energijos rinkos kainą. Kaip teigiama VKEKK pažymoje, šiam kainos augimui didelę įtaką turės ir naujoji tvarka, kuri numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. 

Pasak L. Balsio, kol kas nėra iki galo aišku, ar Baltarusija sugebėtų pati sunaudoti pagaminamą elektrą ir ar jie iš viso yra suinteresuoti jos prekyba. 

„Kol kas iš viešų pareiškimų, pavyzdžiui, Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos ar šalies energetikos ministro, galima suprasti, kad 95 proc. elektros energijos jie suvartos patys Baltarusijos pramonės reikmėms. Jie teigia, kad eksportas jiems nerūpi“, – sakė Seimo Energetikos komisijos narys.

Šį pavasarį ministro įsakymu taip pat uždrausta naudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) rezervinius pajėgumus Astravo AE reikmėms jos eksploatacijos atveju. L. Balsio nuomone, kol Baltarusija nesuras, kuo pakeisti Kruonio HAE, tol jie negalės paleisti Astravo AE.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-22

Politiškai pažeidžiamų politikų yra kiekvienoje politinėje partijoje, o būtent tokius asmenis lengviausia paveikti priešiškai nusiteikusioms užsienio valstybėms, teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Politinė sistema nėra pastatai ar kažkas materialaus – tai žmonės. Ši Parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams dalis buvo įslaptinta, tačiau mūsų tarnyboms atlikus kratas vienos stambios interesų grupės patalpose buvo rasta kartoteka su pavardėmis žmonių, kurie yra pažeidžiami. Jei tai turi tos interesų grupės, tai Rusijos tarnybos tikrai turi tokią informaciją“, – Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) organizuotoje diskusijoje apie Kremliaus kišimąsi į demokratinių valstybių rinkimus sakė politikas. 

Diskusiją vedusiai žurnalistei Indrei Makaraitytei spaudžiant NSGK pirmininką atsakyti, ar tokių asmenų yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose, V. Bakas atsakymo išvengė, tačiau pridūrė, kad Lietuvos politinės partijos nėra be dėmės.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad politinės partijos savo veiklos pradžioje yra gavusios rusiškų pinigų. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios. Tiek „Dujotekanos“ pinigų, tiek ir kitų (verslo grupių. – ELTA)“, – aiškino LŽVS frakcijos narys.

V. Bakas aiškino, kad įvardinęs tokius asmenis jis būtų kaltinamas politikavimu, tačiau reikia suprasti, kad pažeidžiamų asmenų yra visur, ir būtent juos pasveikti užsienio jėgoms yra lengviausia. 

Prieš tai politikas diskusijos dalyviams aiškino, kad pagrindinė parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos inicijavimo priežastis buvo pastebėtas stambių įmonių siekis sukoncentruoti galią savo rankose. Tyrėjų dėmesį atkreipė tai, kad kai kurios įmonės siekė sudaryti didelės vertės sutartis su Rusijos atominės energetikos įmone „Rosatom“.

„Matėme pradėtas derybas tarp stambių Lietuvos verslo grupių ir „Rosatom“. Vienų interesas buvo gauti stambių užsakymų, o „Rosatom“ interesas buvo palaikyti palankią informacinę aplinką, – sakė V. Bakas. – Kalbant apie atsparumą, Lietuvai liko visai nedaug – tik energetinė nepriklausomybė, o tai nėra lengva“.

NSGK pirmininkas stebėjosi, kad apie „Rosatom“ įtaką Lietuvoje kalbama mažai. Esą, Rusija naudoja veikimo modelį, kuomet taikoma į silpniausias oponentų vietas, o Lietuvos silpna vieta – energetika. 

„Todėl „Rosatom“ atlieka labai svarbų vaidmenį. Nepamirškime, kad būtent „Rosatom“ yra vienos didžiausių mūsų problemų – Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės šeimininkė. Tai – projektas įtraukti mūsų šalį ir visą regioną į Rusijos interesų lauką“, – aiškino V. Bakas.

ELTA primena, kad NSGK atliktame parlamentiniame tyrime dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadose figūravo kelių verslo grupių siekiai paveikti Lietuvos politinius procesus. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė konsorciumo „MG Baltic“ bandymai paveikti politinius procesus šalyje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-20

Nuo Astravo AE iki Vilniaus – vos keli žingsniai

Veiksmų plano avarijos šiuo metu dar statomoje Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje (AAE) atnaujinimas nereiškia, kad Lietuva nuleido rankas bandydama sustabdyti baltarusių atomines ambicijas, sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

„Lietuva nesusitaiko su tuo, kad Baltarusijoje, Astrave, būtų AE. Plano atnaujinimas ir parengimas nėra susitaikymo žen

klas“, – pristatydamas gyventojų apsaugos planą sakė ministras.

Ministras paaiškino, kad Lietuva nesukūrė ir naujo plano – tris dešimtmečius būdama atomine valstybe, Lietuva jau turėjo panašių planų ir anksčiau, tačiau šiuo metu reikalinga planus pritaikyti prie dabartinių realijų.

„Planas yra parengtas nepalankiausiam scenarijui Lietuvai. Tai reiškia, kad iš rytų į vakarus pučia stiprus vėjas, galimi krituliai. Mūsų žiniomis, toks scenarijus Lietuvoje vyksta 16 dienų, maksimaliai 400 valandų per metus“, – sakė ministras.

Jis pridūrė, kad, nepaisant mūsų šalies pozicijos AAE klausimu, situacija Baltarusijos pusėje yra sekama, Lietuva turi būti pasiruošusi gelbėti gyventojus.

Tuo tarpu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad atnaujinant planą buvo siekiama susisteminti veiksmus, kuriuos turėtų atlikti daugiau nei dvi dešimtys institucijų.

„Pagrindinis dalykas, ko mes siekėme, yra koordinuotas institucijų veikimas valstybiniu lygmeniu ir atitinkamai komunikuojamas į savivaldybės lygmenį. Kitas etapas – kai savivaldybės gali konkrečiau planuoti savo žmogiškuosius, materialinius ir administracinius resursus. Po to prasidės intensyvesnis periodas rengiant pratybas“, – sakė E. Geda.

Pasak Radiacijos saugos centro Radiacinių avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausiosios specialistės Danutės Šidiškienės, pavojinga, didelių dozių radiacijos apšvita galima tik esant greta įvykio vietos, maždaug 3-5 km atstumu.

Astravo AE. EPA-ELTA nuotr.

„(…) spindulinė liga, radiaciniai nudegimai, įvairių organų ir audinių pakitimai atsiranda tik esant arti įvykio vietos. Dviejų savivaldybių (Vilniaus rajono ir Švenčionių rajono. – ELTA) teritorijos patenka į skubių apsauginių veiksmų zoną, nuo AAE nutolusią 20-30 km atstumu. Ten gyvena maždaug 23 tūkst. gyventojų, o toje zonoje jau labai mažai tikėtina, kad minėti simptomai galėtų pasireikšti“, – ramino D. Šidiškienė.

Specialistės teigimu, taikant apsauginius veiksmus labai svarbu pavojaus metu elgtis protingai. Taikyti jodo preparatus, evakuotis ar perkelti gyventojus reikėtų tik esant rimtam pagrindui, nes priešingu atveju gali būti net pakenkiama žmogui.

„Perkeliant jautrius asmenis, kaip ligonius, kartais gali būti sukeliama daugiau žalos vien dėl paties proceso. Yra atvejų, kai geriau užsidaryti ir laukti, kol jonizuojančiosios spinduliuotės pavojus sumažėja“, – sakė specialistė.

Paklaustas, kiek žmonių galėtų būti evakuojama AAE avarijos atveju, E., Geda tikino, kad numatyta evakuoti apie 6 tūkst. žmonių, gyvenančių greta Baltarusijos sienos. Dalis žmonių, planuoja PAGD, išvyktų iš zonos savo transportu.

Plane, atsižvelgiant į teritorijų ypatumus ir atstumą iki statomos elektrinės Baltarusijoje, išdėlioti konkretūs institucijų veiksmai. Numatyta gyventojų apsauga, informavimas, evakavimas, jodo profilaktika, radionuklidais užteršto maisto, geriamojo vandens, ne maisto produktų vartojimo apribojimas ir kitos priemonės.

Numatytos dvi apsaugos zonos – 30 km aktyvi apsaugos zona ir 100 km prevencinė apsaugos zona.

Astravo AE statybos. EPA – ELTA nuotr.

Skubiems apsaugomiesiems veiksmams taikyti, t. y. jodo profilaktikai organizuoti ir reikalingiems jodo preparatams įsigyti, reikės apie 900 tūkst. Eur, gyventojų perspėjimo sirenomis sistemai modernizuoti ir plėtoti (100 km spinduliu nuo Baltarusijos AE) reikės apie 9,5 mln. Eur lėšų.

Dalis lėšų bus skiriama iš tarptautinių finansinių instrumentų priemonių. E. Misiūno teigimu, norint įgyvendinti apsaugos priemones daugiausia reikėtų apie 20 mln. eurų, tačiau kol kas ministras tikslios sumos prognozuoti nesiėmė.

ELTA primena, kad Baltarusija, Rusijos atominės energetikos įmonės „Rosatom“ padedama, stato AE 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Statybas, teikdama paskolas, iš esmės finansuoja Rusija. Oficialiuose planuose skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų būti paleistas 2019 m. Tiesa, atominės elektrinės vystytojai iškilo problemų dėl apgadintų reaktoriaus sudedamųjų dalių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.11; 08:30

Sergejus Kirijenka ir Vladimiras Putinas. Scanpix nuotr.

Pierre Avril / Le Figaro

Nedaug atsirastų rusų valdininkų, tokių paslaptingų ir panašių į chameleoną, kaip Sergejus Kirijenka. Tačiau, nepaisant savo pilkų kostiumų, tamsių akinių ir uolaus moksleivio veido išraiškos, 56-rių prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas yra kylanti žvaigždė Rusijos elito galaktikoje. Beje, ir dar tokiu laipsniu, kad kremlinologai jam pranašauja pagrindinį vaidmenį dangaus skliaute po to, kai Vladimiras Putinas 2024 metais neteks konstitucinės galimybės siekti penkto prezidento mandato, rašo Le Figaro korespondentas Maskvoje Pjeras Avrilis.

Neseniai labai slaptoje aplinkoje valstybės vadovas apdovanojo jį Rusijos Didvyrio vardu – tai vienas iš reikšmingiausių pasižymėjimo ženklų šalyje, nors niekas tiksliai nežino, su kuo tokia garbė susijusi. Kirijenka, užėmęs valstybinės korporacijos „Rosatom“ generalinio direktoriaus postą 2005–2016 metais, prisidėjo kuriant paskutinės kartos branduolinį ginklą, kurio galia gyrėsi Putinas savo paskutiniame metiniame kreipimesi į tautą, pabrėžia straipsnio autorius.

„Aš vadybininkas-profesionalas, priimtas į darbą vykdyti konkrečių užduočių“, – pareiškė Kirijenka 1998 metais, po to, kai Borisas Jelcinas atleido jį iš ministro pirmininko pareigų, kurias jis ėjo tik 1998 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais. Bet po 20 metų tokia formuluotė vėl visiškai aktuali, ji laiduoja politinį ilgaamžiškumą, nurodo Avrilis.

„Jam politika – ne kas kita, o tik verslo rūšis, ir atvirkščiai. Tai labai lankstus žmogus, kuris niekada neis prieš vėją“, – taip mano Vadimas Prochorovas, buvusios partijos „Dešiniųjų jėgų sąjunga“, kuriai priklausė Kirijenka, advokatas.

Po „Rosatomo“ Putinas 2016 metų spaly vėl grąžino Kirijenką į Kremlių. „Jis labai patogus prezidentui, atsižvelgiant į tai, kad jis nesusijęs su kitais caro rūmų tarnais. Putinas nemėgsta žmonių, kurie supranta jo strategiją“, – aiškina Glebas Pavlovskis, buvęs Kirijenkos politinis konsultantas 1998–2000  metais.

Informacijos šaltinis: Le Figaro

2018.09.03; 15:00

Seimo narys Linas Balsys. Slaptai.lt nuotr.

Rusija kelia bene daugiausiai grėsmių Lietuvai. Tuomet, ką daryti su Lietuvos energetikos gelbėtoju laikomu koncernu „Fortum“, kuris yra strateginis Rusijos gigantų „Rosatom“, „Gazprom“ partneris, rašo dienraštis „Kauno diena“.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tyręs verslo ir politikų ryšius, aiškiai įvardijo, kad vienos didžiausių grėsmių Lietuvai kyla dėl Rusijos interesų.

„Fortum“ Rusijoje – vienas pagrindinių užsienių investuotojų. Ši bendrovė turi ir oficialų pripažinimą kaip strateginė partnerė atominės ir vėjo energetikos srityse. Bendrovė yra investavusi į Rusijos elektros ir šilumos ūkį, valdo energetikos įmones Uralo ir Vakarų Sibiro regionuose, Leningrado ir Murmansko apskrityse.

Nuolat tiek Rusijos, tiek Vakarų žiniasklaidoje pranešama apie aukščiausio lygio „Fortum“, „Gazprom“, „Rosatom“ susitikimus. Buvęs Rusijos premjeras ir „Rosatom“ vadovas, dabar dirbantis prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pirmuoju pavaduotoju, Sergejus Kirijenka džiaugiasi, kad „Fortum“ yra branduolines programas vykdančio „Rosatom“ senas partneris.

Suomijos energetikos koncernas dalyvauja ir nevienareikšmiškai vertinamame „Nord Stream 2“ projekte.

„Fortum“ teigia, kad ji yra pirmaujanti švarios energijos įmonė, tiekianti elektros energiją ir šildymo bei vėsinimo paslaugas, taip pat išmaniuosius sprendimus, didinančius išteklių vartojimo efektyvumą, tačiau Lietuvoje užsiima ne tokia švaria energetika kaip Rusijoje.

Pagrindinė veikla – atliekų deginimas jau veikiančioje Klaipėdos kompanijoje ir planuojamoje statyti Kauno kogeneracinėje jėgainėje kartu su valstybės valdoma „Lietuvos energija“. Ar toks svarbus Rusijos partneris gali rūpintis mūsų energetine nepriklausomybe, kai Seimo NSGK išvados skelbia, kad didžiausia grėsmė – Rusija?

Klausimų daugiau nei atsakymų

„Fortum“ atstovas ryšiams su visuomene Andrius Kasparavičius priminė, kad Suomijos koncernas yra strateginis energetikos kompanijų partneris ne tik Rusijoje, bet ir Lenkijoje, Lietuvoje, Indijoje, kitose šalyse.

„Labai seniai žinoma, kad „Fortum“ turi ryšių su Rusija, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Energetikos komisijos narys Linas Balsys. – Man labai keista buvo, kai „Fortum“ atsidarė savo atliekų deginimo gamyklą, šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tiesiog jai atstovavo, vos ne įmonės reklamą darė, juostelę kirpo ir džiaugėsi, kokia tai puiki kompanija. Ji visiškai nutylėjo, kad ši įmonė labai plačiai veikia Rusijoje. Aišku, tai, kad dirba Rusijoje, dar nesako, kad ji būtų prieš Lietuvą. Didelė suomių įmonė, jos veikla nukreipta į Rytus. Bet, turint omeny visą kontekstą ir tas Seimo NSGK išvadas, tokia įmonė, kurios pagrindinė veikla yra Rusijoje, kuri labai stipriai koją įkėlusi į Lietuvą, gali turėti tam tikro poveikio sprendimams“.

„Mes nagrinėjome tik tas įmones, kurios turi tiesioginių sąsajų su Rusija ir jos kariniu-pramoniniu kompleksu, – NSGK narys A. Anušauskas nenorėjo pripažinti, kad milijardus Rusijoje investavęs koncernas „Fortum“ turi tiesioginių sąsajų su mūsų Rytų kaimynu. – Oro navigacijos, geležinkelių. Tokių, kaip „Siemens“ turi partnerystės ryšius, tiekia įrangą geležinkeliams, mes nenagrinėjome. Ir nesiruošiame. Mes nenagrinėjame partnerysčių apskritai, kas ten ir su kuo. Čia, kaip sakoma, jau verslo reikalai.“ 

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas Seimas, VSD atkreipė dėmesį į „Gazprom“, „Rosatom“ koncernus. Gal kažkada ateis laikas Seimui išsiaiškinti, kaip ir kas Lietuvoje laimėjo kitus konkursus?

„Gal ir vertėtų patyrinėti, – sako L.Balsys. – Mes jau praėjusią kadenciją Seime turėjome parlamentinio tyrimo statusą turinčią komisiją ir tyrėme energetikoje vykstančius procesus. Jei atsirastų politinė valia, būtų galima ir šią kadenciją patyrinėti. Bet, matot, teisinėje valstybėje įvykusius konkursus turėtų nagrinėti teismai. Jie, o ne parlamentinės komisijos nustato teisėtumą. Parlamentinės komisijos, jei matoma, kad atsiranda kažkokios tendencijos, jas galėtų tyrinėti nekvestionuodamos pačių konkursų rezultatų, aplinkybių, kaip jie vyko“, – „Kauno dienai“ sakė L.Balsys.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:00

Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis įvertino „valstiečių“ politikos metodus.

Komentuodamas ketvirtadienį „valstiečių“ balsais pašalintą konservatorių Andrių Kubilių iš Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos, V. Landsbergis sakė, kad valdantieji veikia Stalino ir kolūkio pirmininko metodais.

„Kas yra bolševikai – tie, kurie turi balsų daugumą ir jaučiasi diktatoriais. Jiems nereikia kalbėtis su kitą nuomonę turinčiais žmonėmis“, – penktadienį „Žinių radijui“ vaizdžiai kalbėjo V. Landsbergis.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas pabrėžė, kad šiuo metu galima matyti „daugumiečių“ diktatūrą.

„Žmonės, pasijutę, kad turi kelių balsų persvarą, daro ką nori, ir „vsio zakono“. Balsuoja taip, kaip reikia didžiajam dvarininkui ar kokiam kitam vadui“, – sakė TS – LKD garbės pirmininkas. Pasak jo, tokia sistema neturi nieko bendro su demokratija.

Anot V. Landsbergio, panašiais metodais veikta Stalino laikais. Pasak jo, komunizmo laikais parlamentinės procedūros buvo tik formalumas.

„Ką politbiuras nutarė – pasakyta pakelt rankutes, pabalsuoti, ir viskas važiuoja. Kažkas ilgisi, matyt, valstybinės kolūkio tvarkos. Kolūkiečiai niekada nebalsuodavo prieš kolūkio pirmininką ir neturėjo net minčių, kad gali būti kitaip, negu pirmininkas liepia“, – „Žinių radijui“ kalbėjo V. Landsbergis.

Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas užsiminė ir apie trečiadienį pristatytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pateiktas išvadas.

Pasak jo, ne visus svarbius klausimus NSGK tyrimas palietė. V. Landsbergis klausė, kodėl tyrimo medžiagoje neatsidūrė „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis, kuris 2014 metais agitavo už referendumą, kuriuo siekta neleisti parduoti žemę užsieniečiams.

Šią R. Karbauskio iniciatyvą V. Landsbergis siejo su tarnyste „Rosatom“ ir bandymu priversti Lietuvą pasitraukti iš ES.

„O kur dabartiniai valdytojai, kurie anksčiau dalyvavo tokiuose veiksmuose, kaip, pavyzdžiui, tarnaujant „Rosatomui“ ir žlugdant Visagino elektrinės idėją, skelbiant referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos“, – kalbėjo V. Landsbergis.

„Juk mes galėjome būti ankstesni už Didžiąją Britaniją. Būtų ne „brexitas“, o „litšitas“. Lietuvai buvo pasiūlyta balsuoti už tai, kad nutrauktume sutartį su Europos Sąjunga“, – kalbėjo TS – LKD garbės pirmininkas, aiškindamas, kad ši R. Karbauskio iniciatyva prieštaravo Lietuvos sutarties su ES principams.

Ketvirtadienį „valstiečių“ iniciatyva A. Kubilius buvo pašalintas iš parlamentaro Artūro Skardžiaus apkaltos komisijos.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis po tokio balsavimo pareiškė, kad konservatoriai traukiasi iš visų esamų ir būsimų apkaltos komisijų ir nedalyvaus „valstiečių“ organizuojamuose parlamentiniuose tyrimuose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.01; 12:29

Seimo NSGK nariai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Rusijos korporacija „Rosatom“, pasinaudodama valdoma bendrove „Nukem“, siekė daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms, kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams, siekdama užsitikrinti Lietuvos valdžios pritarimą Rusijos Federacijai palankiems strateginiams projektams: naujų atominių elektrinių prie Lietuvos sienos statybai, elektros perdavimo jungčių su Kaliningrado sritimi, per kurias būtų prekiaujama statomose atominėse elektrinėse pagaminta elektra, tiesimui, Kruonio HAE panaudojimui šiuose projektuose.

Tai nustatė parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

Pasak NSGK pirmininko Vytauto Bako, palaikomais ryšiais su grėsmę valstybės interesams galinčiais kelti asmenimis Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ ir jos valdomos bendrovės „Nukem“ atstovais siekta daryti neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ar neteisėtą įtaką kai kuriems politikams ir (ar) politiniams procesams.

NSGK išvadose nemažai dėmesio skiriama ir koncernui „MG Baltic“.

Pasak išvadų projekto, „MG Baltic“ kaip įtakingiausios Lietuvos įmonės, taip pat parlamentinio tyrimo metu nustatytų įmonių savininkų ir atstovų veikla, „kuria siekiama daryti ir daromas neteisėtas poveikis politinei sistemai, taip pat valstybės institucijoms priimamiems sprendimams ir neteisėta įtaka kai kuriems politikams bei politiniams procesams, kelia grėsmę demokratiniam valstybės valdymui ir nacionaliniam saugumui“.

Išvadų projekte sakoma, kad tam tikros „valstybės institucijos galėjo būti vertinamos kaip de facto užvaldytos“. „Šį teiginį patvirtina atvejai, kai verslo grupės, siekdamos išspręsti kilusias problemas, kreipiasi pagalbos į koncerną „MG Baltic“. Tokia „MG Baltic“ verslo grupės veikla kelia grėsmę valstybės sąrangai, nes: politinius sprendimus de facto priima niekam neatskaitingos asmenų grupės; politinė įtaka tapo preke; kai to reikalauja koncerno interesai, jo kontroliuojama žiniasklaida išnaudojama kaip spaudimo ir manipuliacijų įrankis. Galima tokios veiklos pasekmė – fasadinė demokratija, kurioje valdo pinigai ir neformalūs įtakos tinklai“, – pažymima išvadų projekte.

Anot jų, koncerno „MG Baltic“ strategijos ilgalaikį sisteminį įgyvendinimą, atsižvelgiant į „MG Baltic“ atstovų veikimo mastą, galima vertinti kaip destruktyvią veiklą, galinčią destabilizuoti valstybės sąrangą ir demokratinę politinę sistemą, todėl keliančią grėsmę valstybės interesams ir nacionaliniam saugumui.

Anot NSGK, koncerno vadovybė, veikdama savarankiškai ir naudodama koncerno lėšas, nuosekliai plėtojo veiklą, kuria buvo siekiama neteisėtais metodais užsitikrinti valstybės ir savivaldybių politikų, valstybės ir savivaldybių įmonių vadovų, valstybės vykdomų akcinių bendrovių vadovų nuolatinę paramą, sukūrė korupciniais ryšiais, neteisėtu poveikiu paremtą įtakos sistemą, skirtą paremti sau naudingus sprendimus valstybės ir vietos savivaldos lygiuose.

Iš NSGK disponuojamos medžiagos matyti, kad šia įtaka minėta asmenų grupė naudojosi pelno tikslais, teikdama jau minėta neteisėta įtaką paremtas, atlygintinas paslaugas kitiems verslo subjektams ir darė tai sistemingai, tarpusavyje pasidalijusi vaidmenimis ir siekdama asmeninės naudos. Pagal komiteto gautą informaciją, yra duomenų, kad turima įtaka buvo prekiaujama, suteikiant paramą kitoms verslo grupėms ir iš to gaunant tiesioginės materialinės ir kitokios naudos, kuri nebūtinai tekdavo koncernui, kaip juridiniam asmeniui, o atitekdavo tiesiogiai jo vadovybei asmeniškai.

„Tai leidžia daryti prielaidą, kad iš kelių asmenų suformuota, iš anksto susitarusių asmenų grupė ilgą laiką vykdė veiklą, kuri iš esmės atitinka organizuotos nusikalstamos grupės požymius“, – sakoma išvadų projekte.

Anot NSGK dokumento, ypatingą nerimą kelia tai, kad minėta asmenų grupė per sau palankius politikus, tarnautojus, valstybės įmonių darbuotojus, jų vadovus pasinaudodama neteisėtai daroma įtaka, atstovavo ir, komiteto duomenimis, tebeatstovauja ne tik savo, bet ir kitų įmonių, įskaitant „Rosatom“, interesams.

„Didžioji dalis pastarųjų interesų yra susiję su siekiu pakeisti Lietuvos Respublikos politikos geopolitinę kryptį. Komitetas gavo duomenų, kad tokio pobūdžio projektus, kurie susiję su Ignalinos AE uždarymu, gali įgyvendinti mažiausiai 46 įmonės iš Europos, JAV, Japonijos, todėl tikslinga, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ieškoti rangovų, atitinkančių euroatlantinius saugumo kriterijus“, – sakoma NSGK išvadose.

Vertinant tai, kad tiek Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“, tiek koncerno veikla remiasi neteisėtos įtakos valdžios institucijoms darymu ir tai, kad abi įmonės neskaidriai siekia daryti įtaką politiniams procesams bei „Rosatom” tikslai dominuoti regiono energetikos sektoriuje, nesuderinami su Lietuvos Respublikos siekiu užsitikrinti energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos Federacijos, NSGK mano, kad „toks susiformavęs ryšys kėlė ir tebekelia tiesioginį pavojų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 05:55

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pristatė baigto parlamentinio tyrimo dėl verslo ir interesų grupių įtakos politiniams procesams išvadas.

Po NSGK tyrimo surengtoje spaudos konferencijoje komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė sakė norinti pozityviai žiūrėti į didelį ažiotažą sukėlusią korupcijos istoriją.

Pasak parlamentarės, labai svarbu, kad politinė sistema atsilaikė ir 2016 m. Seimo rinkimų „MG Baltic“ koncernas nelaimėjo. Daugeliu atveju, pabrėžė R. Juknevičienė, politikai iš įvairių partijų atsilaikė tam spaudimui. Šią nuostatą politikė sakė raginusi komiteto narius įdėti ir į NSGK tyrimo išvadas.

R. Juknevičienė sakė tyrimo metu mačiusi didelį spaudimą tyrimui.

„Mačiau, kad bandoma daryti poveikį ir komiteto tyrimui. Aš turiu galvoje publikacijas viename dienraštyje („Lietuvos rytas“, – ELTA), kurio vadovai taip pat yra įtariami korupcija“, – trečiadienio vakarą kalbėjo R. Juknevičienė.

Konservatorė pabrėžė, kad, jos nuomone, akivaizdus buvo „MG Baltic“ ir dienraščio „Lietuvos rytas“ susivienijimas, bandant paveikti komiteto narius.

„Bet nemanau, kad tai jiems pavyko“, – apibendrino R. Juknevičienė.

Politikė apgailestavo, kad į NSGK tyrimo kontekstą nepakliuvo kiti, anot jos, neskaidrūs atvejai – „Gazprom’o“ veikla Lietuvoje ir 2012 m. referendumas dėl Visagino atominės elektrinės.

„Gaila, kad tyrimas neapėmė ir jame nėra platesnio vaizdo, pavyzdžiui, „Gazprom’o“ visos istorijos Lietuvoje, kokia buvo nuo to momento, kada dar Brazausko vyriausybė atidavė praktiškai už labai menką kainą visą Lietuvos infrastruktūrą. Šito nėra, ir šito nėra net kontekste“, – kalbėjo R. Juknevičienė, pabrėždama, kad NSGK tyrimo kontekste galėjo atsirasti ir 2012 m. referendumo dėl Visagino atominės elektrinės istorija, už kurios, kalbėjo politikė, stovėjo „Rosatom’as“.

Trečiadienį pristatytos NSGK tyrimo, kuriame analizuoti neskaidrūs verslo struktūrų ir politikų ryšiai, išvados.

NSGK išvadoms nepritarė tik vienas komiteto narys. Socialdemokratas Juozas Olekas susilaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 02:30

Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėje „Iževskij radiozavod“ pagaminta ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ įdiegta lokomotyvų saugos sistema KLUB-U yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais, savo išvadų projekte konstatuoja parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Komitetas taip pat mano, kad Rusijos įmonėje „Severnyj zavod“ pagaminta ir VĮ „Oro navigacija“ įdiegta radiolokacinė įranga yra nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.

„Buvusios šios įmonės vadovybės ilgalaikiai ryšiai su nesaugios įrangos gamintojų atstovais ir įrangos įdiegimo aplinkybės vertintini kaip galimai turėję poveikį priimant sprendimus strategiškai svarbiame nacionaliniam saugumui sektoriuje ir galimai kėlę grėsmę valstybės interesams“, – sakoma dokumento projekte.

NSGK nariai nustatė, kad Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ atstovų, jos valdomos bendrovės NUKEM atstovų, koncerno MG Baltic atstovų palaikomais neskaidriais ryšiais su Lietuvos politikais, valstybės tarnautojais, įmonių vadovais, buvo daromas neteisėtas poveikis valstybės institucijoms priimant sprendimus siekiant paveikti projektų įgyvendinimą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioje VĮ „Ignalinos AE“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.31; 03:00

VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.

Pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui kyla dėl agresyvių Rusijos intencijų ir veiksmų. Nors 2017 m. Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau prisiskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną.

NATO saugumo stiprinimo priemonės, pirmiausia – didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti Aljanso kariniai pajėgumai, sumažino tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos valstybes.

2017 m. didžiausias žvalgybines grėsmes Lietuvai kėlė Rusijos žvalgybos tarnybos. Jos rinko strateginę žvalgybos informaciją apie Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politiką, taip pat įtakos operacijomis rėmė prieš Lietuvą nukreiptą agresyvią Rusijos politiką.

Rusijos žvalgybos tarnybas ypač domino 2019 m. Lietuvos prezidento rinkimai. Didžioji dalis 2017 m. nustatytos priešiškos veiklos kibernetinėje erdvėje yra susijusi su Rusija. Daugiausia veikiama prieš Lietuvos valstybės institucijas ir energetikos sektorių. Be šios tradicine tapusios veiklos, išskirtinas naujas 2017 m. pastebėtas reiškinys – didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas. Kol kas tai nepadarė didelės žalos Lietuvai, bet ateityje ją gali daryti.

Rusija veikė prieš Lietuvą ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, vykdydama agresyvią informacinę ir ideologinę politiką, plėtodama istorijos politikos projektus. Nors Rusijos politiką remiančių organizacijų ir judėjimų įtaka Lietuvoje išliko nedidelė, Rusija siekė pasinaudoti jų aktyvistais savo ideologinei politikai įgyvendinti ir propagandai skleisti.

2017 m. augo Rusijos propagandinės žiniasklaidos dėmesys Lietuvai. Rengdami reportažus apie Lietuvą, Rusijos propagandistai slėpė tikruosius veiklos motyvus, atvykdavo į Lietuvą pasinaudoję kurioje nors Vakarų Europos valstybėje išduotomis verslo arba turistinėmis vizomis. Per informacinę erdvę, socialinius tinklus Rusija siekė skleisti antivakarietiškas nuotaikas, formuoti jai palankią viešąją nuomonę. Vis dėlto Rusijos propagandinės žiniasklaidos galimybės plėsti auditoriją Lietuvoje išliko ribotos.

2017 m. Rusija ir toliau siekė dominuoti regiono energetikos rinkoje ir sutrukdyti jo integracijai į Vakarų Europos energetikos sistemą. Baltarusija kartu su Rusijos korporacija „Rosatom“ spartino Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) statybas, nesilaikydama tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų. Nepaisant aktyvių Rusijos pastangų, jai nepavyko paveikti sprendimų dėl Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijos su Vakarų tinklais.

Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos didėja ir išlieka rizikos veiksnys Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos užsienio ir karinė politika toliau glaudžiai koordinuojama su Rusija. Augant priklausomybei, didėja Rusijos galimybės pasinaudoti Baltarusija prieš kaimynines valstybes.

2017 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas, bet terorizmo grėsmė Europoje išliko didelė, tai turėjo neigiamos įtakos Lietuvos sąjungininkų saugumui.

Informacijos šaltinis – Valstybės saugumo departamentas (VSD)

Iš viešos VSD ataskaitos „GRĖSMIŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI VERTINIMAS – 2018“

2018.03.27; 10:54

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Po nepavykusios apkaltos Seimo nariui Mindaugui Basčiui Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis paragino parlamentinį tyrimą atlikusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką trauktis iš pareigų. Konservatorių lyderis sako, kad tokiu atveju opozicijos durys jam būtų atviros.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Seimo valdančiosios daugumos balsavimas rodo tik tai, jog valdančioji dauguma nepasitiki Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku V. Baku bei paragino V. Baką trauktis iš komiteto pirmininko pareigų, nes jo vadovaujamo komiteto išvados dėl minėto Seimo nario apkaltos visiškai prieštaravo šiandieninės apkaltos rezultatams.

„Po tokio Seimo daugumos balsavimo, manau, kad NSGK pirmininkas nebeturi valdančiosios daugumos pasitikėjimo ir nebegali užimti Lietuvos saugumui ypač svarbaus komiteto pirmininko posto. Jei V. Bakas apsispręstų apskritai trauktis tiek iš NSGK pirmininko posto, tiek iš Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, opozicijos durys jam būtų atviros“, – pažymėjo G. Landsbergis.

Nepavykusią apkaltą Seimo nariui M. Basčiui jis įvertino kaip Tėvynės išdavystę. 

Gabrielius Landsbergis. LRS nuotr.

„Tokius balsavimo rezultatus vertinu kaip šios Seimo daugumos išreikštą aiškią poziciją, kad Lietuvos Respublikos Seimas nesugeba, o gal ir sąmoningai nenori atsiriboti nuo galimų Kremliaus agentų, leidžiančių sau laisvai vaikščioti po Seimo rūmus. Tuo pačiu pasauliui valdantieji išsiuntė signalą, kad jiems visiškai priimtina laužyti priesaiką valstybei ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją bei visiškai pateisinama atstovauti ne Lietuvos Respublikos, bet mūsų valstybei priešiškos valstybės interesams“, – pažymėjo G. Landsbergis.

2017 m. balandžio 18 dieną Seimas patvirtino NSGK atlikto Seimo nario M. Basčio veiklos ir ryšių tyrimo išvadas, kuriose buvo pasakyta: „Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.

2017 m. gruodžio 22 d. Konstitucinis Teismas pareiškė, kad Seimo narys M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

Antradienį per slaptą balsavimą M. Bastys išsaugojo Seimo nario mandatą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.14; 06:40

Mindaugas Bastys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Konstitucinis Teismas, penktadienį paskelbęs išvadą dėl Seimo paklausimo, ar Seimo nario Mindaugo Basčio veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos, prieštarauja Konstitucijai, konstatavo, kad M. Bastys sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nuslėpęs savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar Seimo narys M. Bastys, atsakydamas į klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju ir taip kėsinosi susipažinti su valstybės paslaptimis. Taip pat buvo vertinama, ar M. Bastys organizavo neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valdžios institucijų vadovais, siekdamas užtikrinti politinį palaikymą Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ planams Lietuvoje.

Konstitucinio Teismo, kaip ir Seimo laikinosios tyrimo komisijos teigimu, M. Basčio veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos sulaužymas ir atitinkamai – kaip šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Per apklausas Valstybės saugumo departamente, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir komisijos posėdžiuose M. Bastys vengė atsakyti į užduodamus klausimus, davė skirtingus parodymus ir paaiškinimus.

Seimo paklausimą, ar Seimo nario M. Basčio veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas žodinio proceso tvarka viešame posėdyje baigė nagrinėti gruodžio 5 dieną.

Kaip jau skelbta, birželio 6-ąją Seimas, pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, apsisprendė dėl apkaltos Seimo nariui M. Basčiui pradžios.

Seimas taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar Seimo nario M. Basčio konkretūs veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.

M.Bastys neigia jam inkriminuojamus kaltinimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.23; 07:01

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Penktadienis, lapkričio 24 d. (Briuselis). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja penktajame Rytų partnerystės viršūnių susitikime.

Į šį susitikimą atvyko valstybinės delegacijos iš 28 ES ir 6 Rytų partnerystės šalių. Jame įvertinta pažanga ir nubrėžtos tolesnės programos gairės. Šalių pastangas siekti gilesnio suartėjimo su ES valstybės vadovė aptarė ir su Ukrainos Prezidentu Petro Porošenko bei Moldovos premjeru Pavelu Filipu.

Pasak Prezidentės, nuo Vilniaus susitikimo ir Maidano praėjus ketveriems metams pasiekta reikšmingų rezultatų – Ukraina, Gruzija ir Moldova tapo asocijuotomis ES partnerėmis. Su šiomis valstybėmis sėkmingai veikia ES beviziai režimai, stipėja politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, žmonių tarpusavo ryšiai.

Tačiau, šalies vadovės teigimu, Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos ateitis glūdi jų pačių rankose. Tolesnė perspektyva priklauso nuo šių valstybių noro, politinės valios ir nuoseklaus darbo įgyvendinant žmonių gerovei gyvybiškai svarbias reformas.

Prezidentė pabrėžė, kad būtina toliau kovoti su korupcija, stiprinti teisingumą, užtikrinti įstatymo viršenybę, gerinti valstybės institucijų valdymą ir viešąjį administravimą.

Susitikimo metu sutarta, kad trys ambicingesnius tikslus keliančios asocijuotos partnerės – Ukraina, Gruzija ir Moldova – dar labiau stiprins bendradarbiavimą su ES, ypač gaunant politinę, ekspertinę ir finansinę paramą.

Taip pat patvirtintas 20 prioritetų planas iki 2020 metų. Tarp jų – bendradarbiavimo gilinimas su ES bendros saugumo ir gynybos politikos, kovos su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetinėmis atakomis, strateginės komunikacijos ir atsparumo propagandai stiprinimo srityse.

Briuselyje pasirašyta ES išsamaus ir sustiprinto bendradarbiavimo sutartis su Armėnija.

Šalies vadovė plenarinėje sesijoje taip pat iškėlė Astravo atominės elektrinės klausimą. Prezidentės teigimu, bendradarbiavimą su Baltarusija  itin komplikuoja tai, kad jos teritorijoje surengtos agresyvios prieš Vakarus nukreiptos puolamojo pobūdžio pratybos „Zapad“, o Astravo AE statoma ignoruojant tarptautinius branduolinės saugos ir skaidrumo reikalavimus.

Prezidentė taip pat pabrėžė, kad šią branduolinę jėgainę statanti Rusijos įmonė „Rosatom“ kelia didelį nepasitikėjimą, nes neigia ir nuslėpė virtinę pavojingų incidentų, tarp jų ir neseniai įvykusį radioaktyvių medžiagų nuotėkį Čeliabinske. Todėl Lietuva šį klausimą kelia aukščiausiu lygiu ES ir siekia, kad Europa panaudotų visą savo įtaką branduolinei saugai ir skaidrumui užtikrinti.

Susitikimo paraštėse šalies vadovė susitiko ir su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May, su kuria aptarė pasirengimą Brexit deryboms.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2017.11.24; 15:49

FTB (Federalinis Tyrimų Biuras)

„Iki tol, kai 2010 metais Barako Obamos administracija pritarė ginčijamam sandėriui, kurio dėka Maskva įgijo Amerikos reikšmingos urano dalies kontrolę, FTB surinko esminių įrodymų, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys buvo susiję su papirkinėjimais, „otkatais“, prievartavimu ir pinigų plovimu, siekiant didinti Vladimiro Putino biznį iš atominės energijos JAV teritorijoje“, – tvirtina leidinys The Hill, remdamasis „vyriausybiniais dokumentais ir interviu“.

Žurnalistai Džonas Solomonas ir Elison Spen rašo: „FTB ir teismo bylos dokumentai demonstruoja: federalinės žinybos agentai pasinaudojo slapto amerikiečių liudytojo, dirbusio Rusijos atominėje industrijoje, paslaugomis, kad dar 2009 metais gautų visas finansines ataskaitas, slapta darytų įrašus ir perimtų elektroninius laiškus, demonstravusius, jog Maskva, pažeisdama Korupcinių praktikų užsienyje įstatymą, kyšiais ir „otkatais“ kompromituotų Amerikos firmą, kuri užsiiminėjo urano gabenimu automobiliais“.

The Hill šaltiniai pranešė: jie taip pat gavo liudytojo (dokumentais patvirtintą) pasakojimą, rodantį, kad tuo laikotarpiu, kai valstybės sekretorė Hilary Klinton įėjo į valstybinės institucijos, priėmusios sprendimą Maskvos naudai, sudėtį, Rusijos atominės srities valdininkai pasiuntė į JAV milijonus dolerių, kurie turėjo padėti eksprezidento Bilo Klintono labdaros fondui“, – rašoma leidinyje.

Autoriai pabrėžia: užuot pateikusi kaltinimus 2010 metais, JAV Teisingumo ministerija tęsė tyrimą dar beveik ketverius metus. Teisingumo ministerija „faktiškai neinformavo Amerikos visuomenės ir Kongreso apie Rusijos atominę korupciją JAV teritorijoje tuo laikotarpiu, kai Obamos administracija priėmė du stambius sprendimus, palankius Putino siekiams komercinėje atominėje industrijoje“, pažymi leidinys.

Pasak autorių, pirmas sprendimas – tai leidimas parduoti „Rosatom“ firmai dalį Kanados Uranium One kompanijos, kurį 2010 metų spalį davė Valstybės departamentas ir vyriausybinės žinybos, įeinančios į Užsienio investicijų JAV komitetą.

Antras sprendimas: „2011 metais administracija leido TENEX – „Rosatom“  filialui – tiekti komercinį uraną Amerikos atominėms jėgainėms partnerystės su United States Enrichment Corp rėmuose“.

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

„Rusai kompromitavo Amerikos rangovus atominėje industrijoje „otkatais“ ir grasindami prievartavimu, visa tai kėlė teisėtą nerimą dėl nacionalinio saugumo. Bet nė vienas iš tų įrodymų nebuvo pagarsintas tol, kol Obamos administracija priėmė tuos sprendimus“, – sakė leidiniui neįvardytas „žmogus, kuris dirbo su ta byla“. Autoriai praneša: „Jis kalbėjo tik garantavus anonimiškumą, nes bijo JAV ar Rusijos oficialių asmenų keršto“.

Obamos administracija ir sutuoktiniai Klinton nuo 2015 metų prieštaravo sandėrio su Uranium One kritikai. Pasak jų, nėra įrodymų, kad rusai ar aukojusieji Bilo Klintono fondui pažeidė įstatymą, o sandėris nesukėlė pavojaus nacionaliniam saugumui.

„Bet FTB, Energetikos ministerijos ir teismų dokumentai, su kuriais susipažino The Hill, rodo, kad iš tikrųjų FTB jau gerokai prieš komiteto sprendimą surinko esminių įrodymų, jog rusas Vadimas Mikerinas, pagrindinis Putino atominės ekspansijos į JAV kuratorius, buvo prisidėjęs prie teisės pažeidimų jau nuo 2009 metų“ – sakoma straipsnyje.

„Jo neteisėtas elgesys buvo užfiksuotas slapto liudytojo – amerikiečio verslininko, kuris pradėjo mokėti „otkatus“ Mikerino nurodymu ir leidus FTB. Kaip rodo dokumentai, pirmoji „otkato“ išmoka, užfiksuota FTB per informatorių, datuota 2009 metų lapkričio 27“, – sakoma straipsnyje.

Leidinys taip pat cituoja įrodymų afidevitus (rašytinius patvirtinimus), pasirašytus 2014 ir 2015 metais JAV energetikos ministerijos bendradarbio, kuris kalba apie „reketavimo schemą“.

„Pagal schemą Mikerinas, sutikus aukštesnio lygio oficialiems asmenims iš TEBEX ir „Rosatom“ (abi organizacijos priklauso Rusijos valstybei), siūlė Amerikos firmoms kontraktus, neskelbiant tenderio, mainais už „otkatus“ mokėti pinigines išmokas, pervedant į kažkokias ofšorines banko sąskaitas“, – sakė duodamas parodymus bendradarbis Deividas Gedrenas.

„Paskui Mikerinas, matyt, dalijosi įplaukas su kitais bendrininkais, susijusiais su TENEX Rusijoje ir kitose vietose“, – pridūrė bendradarbis.

„Mikerinas sudarė kontraktą su Amerikos automobilių gabenimo firma Transport Logistics International (atlikinėjusia subtilų darbą transportuojant Rusijos uraną Amerikoje) mainais į daugiau kaip 2 mln. dolerių „otkatų“ pavidalu iš kai kurių jos vadovų“, – rašo autoriai, remdamiesi teismine medžiaga.

Autorių nuomone, tokios stambios korupcinės schemos demaskavimu galėtų didžiuotis kiekviena teisėsaugos institucija, bet kai 2014 metais Mikerinas ir dar keletas asmenų, kurių pavardės straipsnyje neminimos, buvo suimti, FTB ir Teisingumo ministerija savo nuopelnų neafišavo. Tik 2015 metų rugpjūtį pasirodė vienintelis viešas pranešimas – vos pastebimas Teisingumo ministerijos pareiškimas spaudai, kad keletas atsakovų sudarė kaltės prisipažinimo sandėrį.

„Iki to laiko baudžiamosiose bylose Mikerinui teliko vienas kaltinimas – pinigų plovimas pagal schemą, kuri, kaip pripažino oficialūs asmenys, veikė 2004–2014 metais. Ir nors FTB agentai turėjo teisėsaugos pažeidimų įrodymų, surinktų mažiausiai nuo 2009 metų, federalinė prokuratūra kaltės prisipažinimo sandėryje paminėjo tik kelias transakcijas, atliktas 2011 ir 2012 metais“, – sakoma straipsnyje. 

„Galutinėje teismo byloje irgi visiškai neminimas joks ryšys su kalbomis apie „prekybinę įtaką“, kurias liudijo informatorius po priedanga iš FTB (apie tai, kad Rusijos atominės industrijos oficialūs asmenys bandė meilikauti sutuoktiniams Klintonams), nors FTB agentai ir surinko dokumentų, rodančių, kad milijonai dolerių iš Rusijos atominės industrijos buvo perduoti Amerikos organizacijai, kuri teikė paramą Bilo Klintono fondui, kaip patvirtino šaltiniai interviu leidiniui The Hill“, – sakoma straipsnyje.

Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, 2015 metais Mikerinas buvo nuteistas 48 mėnesius kalėti ir sumokėti baudą“.

Šaltinis: The Hill

2017.10.21; 04:54

Susimąsčiusi, liūdinti rašytoja Julija Žemaitė galėtų tapti šiandieninės Lietuvos simboliu. Skulptorius Petras Aleksandravičius. Slaptai.lt nuotr.

Viena mano sena pažįstama labai dažnai kartoja: tu man pasakyk. Kartais tai būna klausimas, kartais – kategoriškas teigimas, abejonė, nusivylimas.

Priežodis kaip priežodis, parazitas – ir tiek. Kaip, pavyzdžiui, pakankamai. Mano pažįstama šio gero, gyvenimą teigiančio žodžio nevartoja, užtat jį labai pamėgę reikšmingi televizijos laidų dalyviai, aukšto rango valdininkai, politikai. Skurdo Lietuvoje pakankamai daug. Suprask: daugiau nereikia, užtenka, per akis.

Mano pažįstama su savo tu man pasakyk kiekvieną kartą mane įvaro į kampą. Tu man pasakyk: aš visą gyvenimą balsavau už socialdemokratus, už Kirkilą, Butkevičių, Šiaulienę, Bastį, Skardžių… bet jie jau ne socialdemokratai, kažkoks Paluckas juos išmetė iš partijos. Dūra tu: ne išmetė – jie patys išėjo. Išmetė išmetė, tiek aš dar suprantu. Supranti, tai kodėl klausi? Ką aš tau galiu pasakyti, jeigu nieko aiškesnio nepasako politologai, politikai, žurnalistai, tokie kaip Girnius, Lopata, Jakilaitis, žurnalai „Valstybė“, „IQ“, nors už pasakymus jiems pinigus moka, ir, atrodo, kai kuriems nemažus pinigus.

O man, visą laiką balsavusiam už konservatorius, patinka, kad taip atsitiko, kad išmetė, nors formaliai jie patys pasitraukė. Beje, kai kas mano, kad vadinamuosius socialdemokratus patvarkė konservatoriai, Landsbergis, tik ne Vytautas, o Gabrielius, ne be Vytauto paramos. Juk Paluckas yra buvęs konservatorius. Jeigu Paluckui pavyktų sukurti tikrų socialdemokratų (ne oligarchų, ne nomenklatūros, kaip buvo iki šiol) partiją, aš balsuočiau už socialdemokratus.

Eiliniam piliečiui, seniai nieko neskaitančiam, tik žiūrinčiam, tik klausančiam (tokia mano sena pažįstama) labai sunku suprasti, kas dedasi Lietuvoj, kurioje pakankamai daug skurdo, socialinės atskirties ir pakankamai mažai turtuolių,  mažinančių tą skurdą, nors BVP didėja. Į šį klausimą bandė atsakyti Jakilaičio „Forumas“, bet eiliniam piliečiui aiškiau nepasidarė. Tą pačią dieną Vyriausybės, penkių darbdavių organizacijų ir dviejų profsąjungų atstovai Vilniuje pasirašė beveik metus rengtą trišalį susitarimą, kuriame įsipareigojama vykdyti valstybei būtinas reformas, nedidinti mokesčių naštos verslui bei reguliariai kelti atlyginimus. Beveik visiems „Forumo“ dalyviams šis susitarimas kėlė šypseną, buvo pavadintas nereikšmingu popiergaliu. 

stop_skurdinimui
Skurdui – stop. Slaptai.lt nuotr.

Tai dabar tu man pasakyk: kurie čia neišmanėliai, kurie savanaudžiai, o gal net žymiai blogiau – žino, ką daro, kad būtų kuo blogiau. Nejaugi visi mūsų ekonomistai, politikai ir profesionalai yra beveik patys blogiausi Europos Sąjungoje, nes Lietuvoje skurdo kasmet, kas mėnesį vis daugiau, žmonių vis mažiau, kaip ir tikėjimo, kad kada nors pamatysime šviesą tunelio gale, išlipsime iš gilios gilios duobės.

O atkurtos Lietuvos šimtmetis, į kurį laisvi jau einame 28-uosius metus, čia pat: be paminklo Lukiškių aikštėje, be paminklo Jonui Basanavičiui, bet svarbiausia – be ateities idėjos, nors internetinėje žiniasklaidoje jų – kaip šią vasarą lietaus.

Žūtbūt reikia apsivalyti. Vadinamieji socialdemokratai Lietuvą valdė keturias kadencijas iš penkių. Visų pirma būtent jie atsakingi už tai, ką šiandien Lietuvoje turime. Seimas pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko „valstiečio“ Vytauto Bako idėjai pradėti parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politikams, politiniams procesams, valstybės institucijoms. Bakas yra išvardinęs konkrečius epizodus ir pasakęs politikų pavardes, kurių veikla turėtų būti tiriama.

Baisu pagalvoti: tiek daug tų iki galo neištirtų epizodų, susijusių su Visagino atomine, su Rusija, tiek daug Lietuvai nenaudingų politinių, ekonominių, juridinių sprendimų, korupcijos, susijusių su Brazausko, Kirkilo, Butkevičiaus, Uspaskicho, Pakso, Masiulio, Steponavičiaus, kai kurių verslininkų pavardėmis! Tu man pasakyk, ar Bakas sugebės, turės noro, ar jam bus leista išryškinti ir nuvalyti dešimtmečiais susikaupusį politinį, teisinį ir ekonominį purvą, kai jis pats toli gražu ne be nuodėmės?

Paskaitykite Raimundo Lopatos straipsnį „Seimo veidmainystė“ (delfi.lt), kuriame paryškintomis raidėmis parašyta: „Kažin ar yra pasaulyje toks parlamentas, kuriame net trys politinės partijos įtariamos politine korupcija, net 27 parlamentarai atstovautų tokioms partijoms, būtų įtariami priekabiavimu ar net valstybės išdavimu.“ 

Straipsnyje negatyviai minimos Bako, Basčio, Skvernelio, Skardžiaus, Tomaševskio, Papirtienės, Karbauskio ir Mošė Kantoro pavardės, bendrovės „Rosatom“, „Nukem Technologies“, „Tugva“, „Hoptrans Projects“ ir kt. 

Vytautas Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Dar viena paryškinta citata: „Ar kas matėte premjero S.Skvernelio namą? Jei tiesa, kad prestižiniame sklype stovintis namas su prabangia tvora, pirtimi galėtų kainuoti apie 270 000 eurų, tai kokią algą galėjo gauti kelių policininkas tokiam statiniui?“

Mažai kas tiki, kad iki 100-mečio minėjimo apsivalysime ir kitą šimtmetį pradėsime švaresni. Jeigu Jubiliejaus proga bent kokį velnio tuziną politikų, verslininkų, teisininkų, nepaisant nusikaltimų senaties, pasodintume ten, kur jiems seniai vieta, tada ir Prezidento, ir Seimo rinkimai gal būtų panašesni į rinkimus, o ne į parinkimus.

Jeigu, bet tai prilygtų stebuklui.

2017.10.18; 03:10

Seimo narys Mindaugas Bastys. LRS.lt nuotr.

Peržvelkime liūdnai pagarsėjusio socialdemokrato Mindaugo Basčio veiklą nuo 2009-ųjų, kai po vienos kadencijos pertraukos jis vėl įsitvirtino Seime.

Žiniasklaida Mindaugą Bastį linksniuoti pradėjo 2009 metų rudenį – kaip vieną iš parlamentarų „rinktinės“, kuri Maskvoje (!) atstovavo Seimui pirmosiose Europos valstybių parlamentų narių žaidynėse. M. Bastys ten žaidė minifutbolą. Na, o Seime tais metais balsavo prieš pasiūlymą sumažinti parlamentinei veiklai skiriamas išlaidas.

2010 m. vasarį jis buvo minimas kaip vienas iš 13 Seimo narių, patekusių į prokurorų akiratį dėl ketinimų už mokesčių mokėtojų pinigus įsigyti automobilius. Ir toliau žiniasklaidoje garsėjo kaip parlamento sportininkas.

2011 m. pradžioje minimas kaip vienas Seimo darbo grupės Saugomų teritorijų įstatymo pataisoms parengti narys. Grupė parengė protestų sulaukusias pataisas, pagal kurias saugomų teritorijų apsaugą ir tvarkymą vietoj Valstybės saugomų teritorijų tarnybos būtų pavesta vykdyti Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

Pavasarį spaudoje M. Bastys prabyla apie žemės ūkį – kad žemės ūkis buvo, yra ir dar ilgai bus Lietuvos ekonomikos pagrindas. Rudenį aistringai pasisako prieš žemės ūkio paskirties žemės pardavimą užsieniečiams. Mėtosi kaltinimais, kad kai kurie Seimo nariai iš anksto žinojo apie „Snoro“ nacionalizavimą. Žiemą pasisako prieš PVM didinimą.

2012 m. rudenį pagarsėja kaip parlamentaras, degalams ir mašinos tvarkymui skyręs 6,08 tūkst. Lt parlamentinių lėšų. Išrenkamas į Seimą naujai kadencijai. Vienbalsiai išrenkamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku. Iškart imasi raginti būsimąją Vyriausybę vykdyti valstybės įsipareigojimą ir atlyginti leidėjams, pristatantiems laikraščius ir žurnalus kaimų prenumeratoriams, 30 proc. patiriamų išlaidų.

2013 m. sausį paminimas tarp parlamentarų, turinčių verslo interesų (bendrovės „Agrolina“ akcininkas).

Vasarį prasideda M. Basčio energetinė „epopėja“: jis skandalingai pagarsėja kaip Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras, dabar pats norįs statyti saulės elektrinę savo vienmandatėje apygardoje, Šakių rajone (antrasis taip pagarsėjęs įstatymo pakeitimus rengęs parlamentaras – įvairiais korupciniais nusikaltimais apkaltintas buvęs Alytaus meras, iš Socialdemokratų partijos pašalintas Česlovas Daugėla).

Tuo pat metu prasideda ir skandalas dėl Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kabinete įvykusio neskelbto susitikimo su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais. M. Bastys teigė kiek daugiau nei pusmetį pažįstantis „Rosatom“ dukterinės bendrovės „Rusatom Overseas“ viceprezidentą Aleksandrą Merteną, šio paprašytas esą ir kreipęsis į Seimo pirmininką dėl neformalaus susitikimo.

Rosatom keliami pavojai. Nuclear-news.net

Toliau M. Bastys minimas kaip vienas iš Seimo narių, kurie sumanė perrašyti Baudžiamąjį Kodeksą šalinant partijų ir religinių organizacijų atsakomybę už kriminalinius nusikaltimus. Ir toliau garsėja kaip Seimo sportininkas bei daug parlamentinių lėšų automobiliui skiriantis parlamentaras.

2014 m. pavasarį iškeliamas kaip socdemų kandidatas į Europos Parlamentą, bet į EP nepatenka. Vasarą paaiškėja, kad trečią kadenciją Seime dirbantis M. Bastys prieš dvejus metus už beveik 300 tūkst. Lt įsigijo komercines patalpas, kurių pardavėja – Tamara Žurova, „Vilniaus brigados“ ir Lietuvos mafijos krikštatėvio Georgijaus Dekanidzės našlė.

Rudenį kaip IVPK pirmininkas pasisako prieš prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamas pataisas, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą. Palaiko balsavimo internetu idėją. Žiemą aktyviai agituoja už įstatymą, kuriuo būtų steigiamas Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir įteisinama galimybė kilus įtarimams dėl neteisėtos veiklos vartotojams atjungti internetą.

2015 m. pavasarį žiniasklaidoje M. Bastys saldžiai prabyla apie energetiką – esą Lietuva Europai parodė, kaip galima garantuoti sau laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose: Klaipėdoje jau veikia Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, toliau vykdomi elektros jungčių su Švedija ir Lenkija darbai. Rudenį minimas kaip parlamentaras, daugiau nei tūkstantį eurų parlamentinių lėšų skyręs viešosios informacijos rengėjų paslaugoms pirkti. 

2016 m. pavasarį M. Bastys toliau giria Algirdo Butkevičiaus vyriausybę, esą 2015 metais pasiektas mažiausias biudžeto deficitas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Pristato Pelno mokesčio įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų nustatyta tvarka, kokiais atvejais su golfu susijusios išlaidos būtų pripažįstamos reprezentacinėms. Vasarą minimas kaip A. Butkevičiaus skandalingojo darbo kodekso rėmėjas. Rudenį rinkimuose vos vos aplenkia konservatorių Arvydą Vidžiūną ir patenka į Seimą. Išrenkamas į Seimo ekonomikos komitetą, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją. Gruodį išrenkamas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. sausį M. Bastys pirmiausia paminimas kaip naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės, vienašališkai ketinančios gerinti santykius su Maskva, narys. Nutaria kandidatuoti į socialdemokratų pirmininko postą.

Kovą prasideda M. Basčio atominė krizė: pirmiausia jam neišduodamas leidimas dirbti su slapta informacija, įvertinus jo asmeninius ryšius su Rusijos energetikos kompanijų, nusikalstamo pasaulio atstovais ir Kremliui palankiu žurnalistu (pagal Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą).

Lietuvos saugumas (VSD)

Šią informaciją gavęs Seimo vadovas Vikoras Pranckietis paragino M. Bastį trauktis iš parlamento vicepirmininko pareigų. M. Bastys atsistatydina iš Seimo vicepirmininko pareigų, pasitraukia iš rinkimų kovos dėl socialdemokratų partijos pirmininko posto, kiek vėliau stabdo ir narystę partijoje. Tačiau iš Seimo nario pareigų trauktis pareiškė neketinąs. Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdemokratai inicijuoja jam apkaltą. M. Bastys imasi atsakomųjų žingsnių: prašo prokurorų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Dariaus Jauniškio veiksmų, tačiau prokurorai prašymą atmeta. Kad galbūt neskaidrių ryšių Rusijos energetikos atstovais turintis parlamentaras socialdemokratas Mindaugas Bastys kompromituoja Seimą, pareiškia ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Balandžio mėn. M. Bastys parašo viešą atsakymą VSD, kuriame saugumo veiklą prilygina raganų medžioklei. VSD medžiaga, pateikta Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, parodo, kad „Rosatom“ turėjo planų įsitvirtinti Lietuvoje, į juos buvo įtraukti ir buvę KGB darbuotojai Lietuvoje Kęstutis Puidokas, Piotras Vojeika bei pastarojo artimas bičiulis ir verslo parnneris Jevgenijus Kostinas.

Pastarasis, pasinaudodamas pažintimis su socialdemokratu M. Basčiu, bandė priartėti prie socialdemokratų viršūnės ir užsitikrinti Algirdo Butkevičiaus palankumą.

Seimo pirmininkas ragina M. Bastį atsisakyti parlamentaro mandato. „Parlamentinio tyrimo surinkti duomenys rodo, kad pagrindinis žmonių, su kuriais palaikė artimus ryšius ponas Mindaugas Bastys, veiklos tikslas buvo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir veikti prieš mūsų interesus energetinio saugumo srityje“, – pareiškia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Tačiau Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nepritaria NSGK išvadoms dėl M. Basčio.

Gegužės pabaigoje apkaltos komisija paskelbia, kad Seimo narių teikimas pradėti apkaltos procesą Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Mindaugui Basčiui – pagrįstas. Trauktis iš Seimo M. Bastį paragina naujasis Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Birželio pradžioje Seimo nariai pritaria komisijos išvadoms dėl apkaltos proceso pradėjimo, birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

Spalio mėn. narystę partijoje suspendavęs M. Bastys vėl iškyla į viešumą kaip vienas iš Seimo socialdemokratų frakcijos, nusprendusios prieš partijos valią tęsti bendradarbiavimą su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), narys. Tačiau spalio 11-ąją M. Bastys viešai pareiškia nebepritariąs socialdemokratų ir valstiečių-žaliųjų valdančiajai frakcijų koalicijai ir atsiimąs savo parašą.

Biografija (pagal „Wikipedia.lt“)

Mindaugas Bastys (g. 1965 m. sausio 29 d. Joginiškiuose, Šakių raj.) – zootechnikas, Lietuvos ir Šakių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.

1972–1983 m. mokėsi Šakių raj. Kriūkų vidurinėje mokykloje.

1990 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademijoje zootechniko specialybę. Parengė biomedicinos mokslų srities agronomijos daktaro disertaciją „Pluoštui auginamų linų pasėlio tankumo, derliaus bei jo kokybės formavimas technologinėmis priemonėmis“.

1990 m. Kriūkų kolūkio darbuotojas.

1991 m. AB „Kauno audiniai“ Kriūkų filialo direktorius.

1993–2000 m. UAB „Agrolina“ direktorius.

1998–2000 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedros mokslinis bendradarbis.

2000–2003 m., 2003 m. ir 2007–2008 m. Šakių rajono savivaldybės tarybos narys.

2000 m. Kriūkų seniūnijos seniūnas.

2000–2004 m. Seimo narys.

Nuo 2001 m. sausio Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos ir Prezidiumo narys.

Nuo 2005 m. Lietuvos žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas.

2006–2008 m. Lietuvos ministro pirmininko patarėjas.

Nuo 2008 m. Seimo narys.

Laimėjo 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.

2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas Seimo pirmininko pavaduotoju.

2017 m. kovo mėn. po įtarimų turint neskaidrių ryšių su Rusijos energetikos atstovais atsistatydino iš Seimo vicepirmininko pareigų, suspendavo narystę socialdemokratų partijoje.

2017 m. birželio 6 d. pradedama apkalta dėl galimo veikimo prieš Lietuvos interesus.

2017.10.17; 04:30