Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos spręsianti komisija trečiadienį ketina svarstyti išvadų projektą.
„Turėsime diskusiją. Seimo nariai, manau, turės pasiūlymų, pastabų. Kai išdiskutuosime, priimsime sprendimą“, – žurnalistams yra sakiusi apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Pats Seimo narys M. Bastys mano, kad prieš jį yra vykdomas puolimas ir nenorima išsamiai vykdyti tyrimą. M. Bastys ne kartą akcentavo, kad neveikė prieš Lietuvos Respubliką. „M. Bastys neveikė prieš Lietuvos Respubliką, M. Bastys sąžiningai tarnauja Lietuvos valstybei ir Lietuvos piliečiams. Aš tuo nei kiek neabejoju ir dabar tą galiu ramia sąžine pasakyti“, – žurnalistams tvirtino politikas.
Jis paprašė apkaltos komisijos, kad visas procesas, posėdžiai būtų paviešinti visuomenei.
Apkaltos komisijos pirmininkė A. Širinskienė žurnalistams yra sakiusi, kad komisijos medžiagą – dalį, kuri nesudaro valstybės paslapties, – visuomenei planuojama paviešinti.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Kriminalo ir specialiųjų tarnybų „sandrauga“… Šis algoritmas jokiu būdu netaikytinas absoliučiai daugumai, tarkime, Berlyno Marzahno ir Hellersdorfo rajonuose gyvenančių apie 40 tūkstančių išeivių iš Rusijos, kurių absoliuti dauguma yra pavyzdingi ir lojalūs savo naujai tėvynei piliečiai.
Žurnalistas Arūnas Spraunius, šio straipsnio autorius. Slaptai.lt nuotr.
Deja, esama ir tradicijos, kurią apibūdino buvęs Kanados ministras pirmininkas, po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu viešai pareiškęs, jog neįmanoma turėti reikalų su į akis meluojančiu žmogumi. Pasitikėjimo deficitas – labai rimta dabartinių laikų problema.
Lietuvoje sukasi abejotinų ryšių istorija aplink politiką Mindaugą Bastį, Seimas yra patvirtinęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad parlamentaras M. Bastys veikė prieš Lietuvos interesus.
Apkalta M. Basčiui inicijuota dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) nurodytų jo ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. Kaip mūsų valstybėje įprasta, panašu, dera nusiteikti ilgai aiškinimosi distancijai.
Estijoje teismas gegužės 8-ąją penkeriems metams kalėti nuteisė Rusijos pilietį Artiomą Zinčenką, kurį rusų karinė žvalgyba užverbavo 2009-aisiais. Nuo tada iki suėmimo 2017-ųjų sausio 9 dieną žmogus Rusijos generalinio štabo vyriausiosios žvalgybos vadybos naudai rinko informaciją apie Estijos valstybės saugumo objektus, šios šalies bei jos sąjungininkų karinės technikos judėjimą, šią bei kitą informaciją perduodamas užsakovams ryšio priemonėmis ar asmeninių susitikimų metu Sankt Peterburge. Gavęs leidimą gyventi, A.Zinčenka rezidavo Estijoje nuo 2013 metų. Beje, tai ne pirmas Estijoje demaskuotas rusų šnipas.
Irgi faktas, kad per paskutinį dešimtmetį Vokietijoje šnipinėjimo bylų dalyviai daugiausia buvo Rusijos piliečiai, pasak „Mitteldeutsche Zeitung“, kuris remiasi Vidaus reikalų ministerijos atsakymu į kairiųjų frakcijos užklausą Bundestage, per 10 metų Vokietijoje iškeltos 123 šinipinėjimo bylos, atsakovais jose buvo 27 Rusijos piliečiai.
Europoje jau esama sąvokos – „kriminternas”, ją ką tik pasirodžiusioje Europos tarptautinių santykių tarybai skirtoje ataskaitoje „Kriminternas: kaip Kremlius išnaudoja rusų nusikalstamų grupuočių tinklus Europoje“ sugalvojo britų tarptautinio saugumo specialistas Markas Galeotti, pacitavęs anoniminiu pageidavusį likti vieną to kriminalinio pasaulio atstovą: „Mes gauname tai, kas geriausia iš abiejų pasaulių: Iš Rusijos – galią bei saugumą, iš Europos – turtus ir komfortą“.
Pasak studijos autoriaus, Europa pakutiniais metais susiduria su fenomenu, kai joje įsitvirtinusios rusiškos kilmės organizuotos nusikalstamos grupuotės (Russian-based organized crime, RBOC) vis dažniau bendradarbiauja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ir tampa papildomu Rusijos valdžios politikos svertu.
Pasak M.Galeotti, joms Maskva paveda „delikačias“ operacijas, kurių imtis oficialų statusą turinčioms tarnyboms imtis neišeina.
Tarkime, Portugalijoje per operaciją „Matrioškos“ išardyta išeivių iš Rusijos bei Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) sukurta nelegalių pinigų „plovimo“ schema per futbolo kubus bei nelegalių bukmekerių kontorų tinklą. Grupuotė veikė ne tik šioje šalyje, bet ir Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Austrijoje, Estijoje bei Latvijoje.
Ispanijoje po kelerius metus trukusio tyrimo sunkiais nusikaltimais apkaltinti keli aukšti Rusijos valdininkai, susiję su šioje šalyje įsitvirtinusiais vadinamiosios „Tambovo“ nusikalstamos grupuotės atstovais. Kipre įsikūrę rusų kriminalinio pasaulio autoritetai 2010 metais padėjo „dingti“ Federalinio tyrimų biuro (FTB) demaskuotam rusų agentui Christopheriui R. Metsosui (FTB vertinimu, jis slapta pergabentas į Rusiją).
Veikiausiai ne be kriminalinių sluoksnių „dalyvavimo“ 2014-aisiais buvo pagrobtas ir į Rusiją išvežtas Estijos saugumo policijos karininkas Estonas Kohveris, tyręs cigarečių kontrabandą, kuri sieta su Rusijos jėgos struktūromis. Tais pačiais metais paaiškėjus, jog 30 proc. Švedijos energetikos kompanijos „Misen Energy AB“ akcijų priklauso kriminalinio autoriteto Semiono Mogilevičiaus, kuris yra dešimties FTB labiausiai ieškomų nusikaltėlių sąraše, struktūroms, jų pardavimą teko stabdyti.
Rusijos specialiosios tarnybos ir mafija – vienas kumštis
M.Galeotti interviu radijui „Svoboda“ (04 26) nurodė, jog šiuolaikiniai rusų mafijoziai – tai savotiški verslininkai, skirtingai nuo praėjusio amžiaus tatuiruotų žaliūkų, užsiimantys Europos šalių kriminalinių struktūrų aprūpinimu narkotikais, ginklais, kitomis kontrabandinėmis prekėmis, interneto įsilaužėliais, žodžiu, viskuo, ko „prireikia“. Tai žmonės respektabiliais kostiumais, dažnai siekiantys integruotis į vietos bendruomenes.
Jei į Europą persikėlęs banditas išlaiko ryšius su tėvyne (ten liko artimieji, verslo interesai ir pan.), specialiosios tarnybos turi galimybių jį kontroliuoti bei daryti spaudimą, laikas nuo laiko „paprašant“ tam tikrų paslaugų. Be abejo, tai fragmentiškas bendradarbiavimas, vis dėlto, pasak britų tyrėjo, pakanka pagrindo tvirtinti, jog rusų gangsteriai tėvynės specialiųjų tarnybų užsakymu tam tikras misijas atlieka.
Pasak M.Galeotti, rusų specialiosios tarnybos yra gausios, neblogai parengtos ir agresyvios, bet ir dabartiniai jų veiklos mastai Europoje labai išsiplėtę, ypač po 2014-aisiais dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą stojusio santykių atšalimo su Vakarais, tad kai kada specifinėms operacijoms gali praversti banditai.
RBOC aktyviausios šalyse, kur gausi rusakalbių bendruomenė, tai Ispanija, Graikija, Baltijos šalys, tam tikru mastu Vokietija, taip pat valstybėse, kurias patogu išnaudoti kaip kontrabandos skirstymo punktus – Vokietiją, kiek mažesniu mastu Vengriją, Rumuniją, Bulgariją. Pasak britų tyrėjo, veikausiai nėra Europoje šalies, kur RBOC neturėtų partnerių iš vietinių nusikalstamų struktūrų. Taip yra ir todėl, kad Rusija, deja, yra tapusi savotišku „kriminaliniu supermarketu“, galinčiu pasiūlyti kuo plačiausią kriminalinių prekių asortimentą. Be abejo, trinčių „nutinka“, kaip kad iš pradžių buvo Italijoje, kur ir savų gangsterių per akis, vis dėlto galų gale su kai kuriomis vietinėms grupuotėmis bendradarbiavimas buvo sustyguotas.
Rusija oficialios valdžios bei kriminalinių struktūrų pesiliejimo prasme pasaulyje ne unikali, tarkime, Irano Islamo revoliucijos sargai kaltinami tarptautine heroino prekyba, Šiaurės Korėjos valdžia įtariama tvindanti tarptautinę rinką metanfetaminu ir pinigų padirbimu.
Vis dėlto rusų mafijos globalizavimasis ypač sėkmingas, Maskva šia aplinkybe gali kai kada naudotis, ypač kai jos politikos vektoriumi pastaraisiais metais yra tapusi Europos destabilizacija.
Savo ataskaitoje M.Galeotti ragina RBOC vertinti kaip viso žemyno problemą, ES užsiimti kontrpriemonių prieš ardomąją veiklą koordinacija bei pagalba mažesnėms valstybėms, tokioms kaip Latvija, kuri mėgina aktyviai kautis su nelegalių pinigų iš Rusijos plovimu per jos finansines struktūras.
Kriminalo ir specialiųjų tarnybų susiliejimas – labai didelė problema, galinti turėti įtakos ir Europos, ir pačios Rusijos ateičiai. Be abejo, ir Baltijos valstybių. Kaip yra nurodęs Ukrainos atstovas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje Vladimiras Jelčenko, Rusija apsupo kaimynines valstybes „nesaugumo juosta“, kad išlaikytų jas savo interesų orbitoje. Ukraina – kariaujanti šalis, žino, ką kalba.
Trečiadienį apkaltos komisijoje planuota Seimo nario Mindaugo Basčio apklausa nukelta penktadieniui.
„Seimo narys M. Bastys atsisakė bendrauti su komisija, motyvuodamas tuo, kad jam reikėtų pasiruošti. Mes suprantame, kad jam galbūt reikia pasiruošti, ir lauksime jo penktadienį. Pagal komisijos reglamentą, jeigu jis ir toliau atsisakinės su mumis bendrauti, mes turime teisę priimti sprendimą jo neišklausę“, – žurnalistams sakė komisijos pirmininkė Agnė Širinskienė.
Jos teigimu, komisija sulaukė labai daug – apie 16 Seimo nario M. Basčio prašymų, kurie susiję su papildomai dokumentais, su įvairiomis apklausomis asmenų, kurie netgi nėra tiesiogiai minimi pažymose.
A.Širinskienei susidarė įspūdis, kad bandoma vilkinti procesą. „Aš matau, kad gynyba deda visas pastangas vilkinti procesą, jį stabdyti, pateikdama prašymus, kurie kartais net nėra susiję su svarstomu klausimu. Be abejo, tai kiekvienos gynybos teisė ir galimybė tą daryti“, – sakė A. Širinskienė.
Nepaisant to, ji neabejoja, kad komisija darbą baigs laiku – iki birželio 1 d.
Trečiadienį apkaltos komisija apklausė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorių Darių Jauniškį ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) biuro vedėją Vitalijų Dmitrijevą.
„VSD vadovas pasakė, kad jokios naujos informacijos, išskyrus tą, kurią jis jau pateikė tiek NSGK, tiek komisijai, jis neturi. Visi protokolai M. Basčio advokatams yra prieinami ir jie tikrai gali susipažinti su visa ta informacija, kuria disponuoja mūsų komisija“, – sakė A. Širinskienė.
Po apkaltos komisijos posėdžio Seimo narys M. Bastys pareiškė, kad buvo grubiai pažeistos jo teisės.
„Noriu pareikšti, kad buvo labai grubiai pažeistos mano teisės. Mes prašėme, kad būtų galimybės mums apklausti Valstybės saugumo departamento direktorių kaip liudytoją šitame apkaltos procese, ir komisija tokios galimybės mums nesuteikė. Tai vienareikšmiškai mano teisės yra pažeistos. Mes negalime šiandien įsitikinti, ar VSD tą pažymą, kurią yra pateikęs mano atžvilgiu, yra išsamiai ir visapusiškai ištyręs“, – sakė M. Bastys.
Jis tvirtino, kad komisija jam nesuteikė galimybės pateikti klausimų VSD vadovui D. Jauniškiui. M.Bastys teigė, kad su juo yra bandoma susidoroti. „Aš ir šiandien teigiu, kad visapusiškai, objektyviai, sistemiškai mano atžvilgiu nebuvo išsiaiškinta. Tiesiog tendencingai suorganizuotas puikus politinis procesas, susidorojant su manimi kaip asmeniu“, – teigė M. Bastys.
Iki birželio 1 d. Seimo apkaltos komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos komisija trečiadienį ketina apklausti parlamentarą M. Bastį. Penktadienį planuota jo apklausa neįvyko, nes tam pritrūko laiko.
„Tiesiog mes norėjome suteikti galimybę tiek M. Basčiui, tiek jo advokatams dalyvauti apklausoje ir užduoti visus jiems rūpimus klausimus, ir dėl to prasitęsė Seimo nario Vytauto Bako apklausa“, – penktadienį žurnalistams po komisijos posėdžio sakė apkaltos komisijos pirmininkė Seimo narė Agnė Širinskienė.
Seimo narys Mindaugas Bastys
Penktadienį komisija apklausė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką V. Baką.
„Šiandien mes išklausėme kaip liudininką Seimo narį V. Baką, kuris vadovavo Seimo NSGK, kuris kaip laikinoji komisija tyrė M. Basčio klausimus. Mes gavome paaiškinimus, manau, jūs matysite išvadoje, ką mes sužinojome. Dabar aš tos informacijos teikti negaliu“, – sakė A. Širinskienė.
Jos teigimu, posėdyje dalyvavęs Seimo narys M. Bastys ir toliau teikia įvairius nušalinimus. „Šiandien buvo bandoma nušalinti mane tuo pagrindu, kad priklausau Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, bet aš netgi partijai nepriklausau ir nelabai mačiau pagrindo nusišalinti“, – teigė A. Širinskienė.
Ji užtikrino, kad komisija gerbia M. Basčio teises.
„Mes tikrai gerbiame jo procesines teises ir Seimo nario M. Basčio kaip žmogaus teises. Kaip matėte, Seimo nario V. Bako apklausa truko dvigubai ilgiau, negu mes tikėjomės, tai, manau, tikrai rodo, kad advokatai turi visas galimybes gintis“, – sakė A. Širinskienė.
Seimo nario M. Basčio teigimu, abejonių dėl komisijos pirmininkės A. Širinskienės tinkamumo vykdyti apkaltos komisijos pirmininkės pareigas sukėlė eilė jos vadovaujamos komisijos veiksmų (procedūrinių pažeidimų), pateikti menami klausimai, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kaip išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas.
„Lietuvos teismų praktika suformuota taip, jog apkaltos komisijos nariui nušalinti pakanka to, kad kaltinamasis nepasitiki šiuo Seimo nariu ir tokiam nepasitikėjimui kilti pakanka pagrindo. Nereikia įrodinėti, kad Seimo narys tikrai prie tam tikrų aplinkybių pasielgs netinkamai. Nušalinimui pakanka įtarimo. Europos Žmogaus teisių teismas priėmęs pamatinį išaiškinimą tuo pagrindu, kad žmogus turi tikėti teisėjais, o šiuo atveju apkaltos komisijos nariais. Vadovaujantis BPK nuostatomis, reiškiu nušalinimą nuo darbo apkaltos komisijos pirmininkei Agnei Širinskienei“, – pareiškė M. Bastys.
Socialdemokratų partijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Parlamentaro teigimu, išankstinės nuomonės išsakymas ir vienpusiškas faktų vertinimas jam kelia realų pagrindą abejoti pirmininkės nešališkumu ir kompetencija, galimybe priimti teisingą sprendimą ir tinkamai vadovauti apkaltos komisijos darbui.
„Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija garantuoja man, kad mano byla būtų nagrinėjama nepriklausomos ir nešališkos komisijos ir jos narių“, – rašoma M. Basčio kreipimesi Seimo specialiajai tyrimo komisijai.
M. Basčio manymu, A. Širinskienės elgesys prieštarauja baudžiamojo proceso įstatyminėms normoms, nes, tik gavusi pareiškimą apie nušalinimą, ji privalėjo perduoti pirmininkavimą Komisijos posėdžiui kitam asmeniui, o balsuoti dėl nušalinimo turėjo tiktai asmenys, kuriems nepateiktas nušalinimas bei nedalyvaujant nušalintiems asmenims, ir tik po to paskelbti savo sprendimą. M. Basčio nuomone, taip pat buvo grubiai pažeistos baudžiamojo proceso nuostatos, nesilaikyta Seimo narių etikos reikalavimų ir dėl to buvo netinkamai išspręstas nušalinimo klausimas.
Iki gegužės 15 d. turėjusi baigti darbą M. Basčio apkaltos komisija ketina prašyti Seimo dar dviem savaitėms, iki birželio 1 d., pratęsti jos darbą.
Seimo komisija turėtų ištirti ir pateikti Seimui išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui M. Basčiui.
Kaip jau skelbta, V. Bako vadovaujamas parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nustatė, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas nuolatinius ryšius su „Rosatom“ ir kitais Rusijos atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus, jo ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Net ir išmintingiausi filosofai nesugeba paneigti: politikoje apstu temų, kurių neįmanoma įspausti į vienos nuomonės rėmus. Vieni šauks, kad „balta“, kiti – „juoda“.
Centre – M.Stanton Evans ir Herbert Romerstein knyga „Stalino slaptieji agentai”. Leidykla „Briedis”. Slaptai.lt nuotr.
Neutraliam stebėtojui atidžiai pažvelgus iš bet kurio šono atrodys, kad tiesos gausu ir vienoje, ir kitoje barikadų pusėje.
Pavyzdžiui, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) liepė bombarduoti Sirijos diktatoriaus rėmėjus. Tai nutiko pirmą kartą po net dvi prezidento kadencijas trukusio Barako Obamos neveiklumą primenančio atsargumo.
Bet Lietuva tarsi nežino, kaip jai elgtis – džiaugtis ar liūdėti. Lietuvoje susiformavo ganėtinai skirtingos pozicijos. Hudsono instituto Vašingtone analitikas Marius Laurinavičius rašė: „… bent kol kas V.Putinas gali tik džiūgauti – D.Trumpo prezidentavimas pateisina jei ne visas, tai nemažą dalį vilčių, kurias Maskva dėjo akivaizdžiai investuodama į vieno iš dviejų kandidatų į JAV vadovus pergalę rinkimuose“ (leidinys 15min.lt).
Žurnalistas Audrius Bačiulis dienraštyje „Lietuvos žinios“ paskelbė kardinaliai priešingą nuomonę – „Amerikos tomahaukai virš Sirijos atskraidino gerąją žinią Lietuvai“. A.Bačiulis įsitikinęs: „Donaldo Trumpo sprendimas sušaudyti sparnuotomis raketomis „Tomahawk“ Sirijos karinį aerodromą, iš kurio pakilo lėktuvai, zarino dujų bombomis išnuodiję su prezidentu Assadu kovojančios Idlibo provincijos gyventojus, buvo būtent tai, ko reikėjo po nykaus Baracko Obamos prezidentavimo pasimetusiam, valią ir galią prarandančiam Vakarų pasauliui“.
Lietuvoje noriai publikuojamas Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edvardas Lukasas (Edward Lucas) pateikė trečią versiją įsimenančiu pavadinimu „D.Trumpui V.Putinas reikalingas labiau negu V.Putinui – D.Trumpas“.
E.Lukaso įžvalgoms jau sunku priskirti ryškų pliuso arba minuso ženklą. Autorius tarsi apsidraudžia: gali būti taip ir anaip. Net atidžiai kelis sykius perskaičius minėtą tekstą nėra lengva susigaudyti, ar autorius pritaria Vašingtono sprendimui bombarduoti Siriją.
Įsiminė ši E.Lukaso mintis: „Baltuosiuose rūmuose manoma, kad Vladimiras Putinas trokšta ištrūkti iš savo tarptautinės izoliacijos. Kad jis daug padarytų dėl galimybės paspausti ranką. JAV administracijos vienintelė tikra problema – nuraminti kritikus, bet kokį susitarimą laikysiančius parsidavimu Rusijai“ (BNS).
Gintaras Visockas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Štai ir pasakyk, kurią poziciją turėtų remti doras lietuvis?
Ir vis dėlto net gudriausi išminčiai nedrįs ginčyti – politikoje gausu temų, kur dvi skirtingos nuomonės negalimos. Sakykim, stebint prezidento rikimų kampaniją Prancūzijoje. Nejaugi Lietuva nežino, koks kandidatas jai parankesnis?! Lietuviams artimesnis Europos Sąjungos ir NATO šalininkas centristas Emanuelis Makronas (Emmanuelis Macronas) nei su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu atvirai besibičiuliaujanti, Amerikos ir NATO nemėgstanti Marin Le Pen (Marine Le Pen). Lietuva tiesiog negali remti tų, kuriems JAV – priešas, o V.Putino valdoma Rusija – draugas. Taip bylotų sveikas protas.
Panašios nuomonės turėtume laikytis vertindami ir Seimo nario Mindaugo Basčio veiklą. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai konstatavo – minėtas parlamentaras veikė prieš Lietuvos valstybę. Šios išvados padarytos po VSD pranešimo, kad M.Bastys palaikė ryšius su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu įvardinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu pakrikštytu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu. VSD ekspertų manymu, šie ryšiai Seimo pirmininko pavaduotojo poste atsidūrusį M.Bastį darytų pažeidžiamą – slaptoji Lietuvos valstybės informacija atsidurtų nepatikimose rankose.
Juolab kad dar 2006-aisiais metais Lietuvos žvalgybininkams kilo įtarimų dėl M.Basčio ryšių su Rusijos žvalgybai priskiriamais asmenimis. Jau tada M.Bastys buvo įspėtas, kur veda nuolatiniai, reguliarūs, pastovūs kontaktai su Rusijos slaptųjų tarybų agentais. Tačiau jis vis tiek nenutraukė savo veiklos, mesdamas iššūkį mūsų „džeimsams bondams“. Tuomet Lietuvos saugumui vadovavęs Arvydas Pocius didelės bėdos neįžvelgė – premjeru tapusio Gedimino Kirkilo pasirinktam patarėjui M.Basčiui suteikė teisę susipažinti su valstybės paslaptimis. Nors, mano supratimu, VSD tuomet privalėjo domėtis ne tik M.Basčiu, bet ir jį pasirinkusiu G.Kirkilu.
Tik po dešimtmečio M.Basčio draugystė su įtakingais Rusijos žmonėmis vėl atsidūrė dėmesio centre. Šį kartą – viskas rimčiau. Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas neabejoja, kad „M.Bastys turėjo sisteminius ryšius su Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojais“. Taip pat akivaizdu, kad M.Basčio veiksmai labai panašūs į pastangas atitolinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos įtakų.
Ypač aštrią poziciją dėl M.Basčio nepatikimumo išdėstė Seimo NSGK narė parlamentarė Rasa Juknevičienė, portale tsajunga.lt paskelbusi analitinį straipsnį „Nuo ko prasideda išdavystė“. Perskaičius šį tekstą dar labiau ryškėja tuometinės Rusijos intrigos: stabdyti Visagino atominės elektrinės statybas Lietuvoje ir kuo plačiau atverti kelią dviems atominiams Rusijos projektams – Baltarusijoje turėti Astravo AE, o Kaliningrade – Baltijskaja AE.
Rusijai kurpiant šiuos planus, M.Bastys labai aukštu politiniu lygmeniu atstovavo „Rosatom“, siekiančiam statyti atomines jėgaines ir Lietuvos kaimynystėje, ir pačioje Lietuvoje. Ar tik ne todėl iš Lietuvos buvo išstumta japonų kompanija „Hitachi“, norėjusi mūsų žemėje greitai pastatyti saugią, patikimą AE – alternatyvą rusiškiems projektams?
Tad atsakymas į iškeltą klausimą, ar politikas galėjo išduoti valstybės interesus, – ganėtinai akivaizdus. M.Basčio bandymas gintis, esą „Rosatom“ atstovus į lietuvių politikų kabinetus jis vedžiojo vedinas Lietuvos interesų, – nieko neįtikina. Neįtikina ir viešas pareiškimas: „Aš neišdaviau savo tėvynės Lietuvos“.
Tačiau ten, kur, regis, neturėtų būti dviejų skirtingų nuomonių (Rusija nėra patikima partnerė), jų vis tik atsiranda. Užuot susigėdusi, užuot patylėjusi, užuot atgailavusi Socialdemokratų partija puola ginti susikompramitavusį kolegą, kuris lietuviškojoje spaudoje vis dažniau ir konkrečiau įvardinamas kaip „Kremliaus žvalgybininkų draugas“. Gina aršiai, atkakliai. Tarsi bijotų, kad prispaustas M.Bastys išduos savo talkininkus, ryšininkus, ir tada ims aiškėti, kodėl jis tapo G.Kirkilo dešiniąja ranka bei kodėl jį taip atkakliai teisina aršus dujų terminalo „Independent“ kritikas parlamentaras Artūras Skardžius.
Žinoma, M.Basčio interesus teismuose ginantys advokatai teigs, esą byla – politinė. Bet juk analizuojant su M.Basčiu susijusį skandalą vertėtų žvelgti ne klientą ginti sutikusių advokatų ar kolegų socialdemokratų akimis. Į šią temą pažvelkime knygos „Slaptieji Stalino agentai“ autorių M.Stanton Evans ir Herberto Romerstein akimis. Leidyklos „Briedis“ praėjusiais metais lietuvių kalba išleistame veikale teigiama: „Žinoma, nėra nieko blogo, kad šnipinėjimas tyrinėjamas kaip atskiras reiškinys – netgi labai gerai, tačiau tokie tyrimai klaidina, jei visiškai ignoruojamas poveikis politikai, kurį tuo metu darė federalinėse įstaigose dirbantys sovietams palankūs agentai“.
Ši mintis keliauja per visą veikalą, analizuojantį sovietų poveikį Franklino Ruzvelto (Franclin Roosevelt) vyriausybei (gal ir Lietuvoje kada nors bus parašyta knyga apie Rusijos įtakos agentų poveikį mūsų vyriausybėms?). Taigi sėkmingu intrigantu laikytinas ne tas, kas pavogė slaptų dokumentų. Tikroji šnipo pergalė – įgyti svertai nepastebimai daryti įtaką pačius aukščiausius postus užimantiems valstybės pareigūnams. Bent jau taip teigia knygos „Stalino Slaptieji agentai“ autoriai. Beje, jie konkrečiais pavyzdžiais įrodo, kad Vašingtonui labiausiai pakenkę į valstybines įstaigas infiltruoti sovietų šnipai niekad nebuvo deramai nubausti.
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laukraštis DRAUGAS (www.draugas.org).
Manęs dažnai klausia, kokia galėjo būti politiko motyvacija megzti plačius ir sistemingus kontaktus su Rusijos žvalgybų žmonėmis?
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) Seimas nurodė iširti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys išdavė valstybės interesus. Kadangi esu šio komiteto narė, norėčiau paaiškinti, kodėl komitetas priėmė gana griežtą sprendimą, ir priminti svarbias laikmečio detales, kontekstą, kuriame vyko pagrindiniai tiriami įvykiai bei paanalizuoti du svarbiausius tyrimo epizodus, iš kurių komitetas nustatė, kad M. Bastys mums, atliekantiems tyrimą, melavo. Tie epizodai – tai 2006 metai ir „Rosatom“ interesai Lietuvoje.
Centre: Rasa Juknevičienė, šio komentaro autorė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2006-ieji. Po Vyriausybės krizės atsistatydinus premjerui Algirdui Brazauskui, premjeru tampa Gediminas Kirkilas. M. Bastys paskiriamas Ministro pirmininko patarėju. Prašo leidimo dirbti su slapta informacija.
Ruošiant išvadą, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnams kilo abejonių dėl tuometinių M. Basčio ryšių su Rusijos žvalgybininkais, tačiau leidimas po VSD pareigūnų apsilankymo ir pokalbio su M. Basčiu Vyriausybės rūmuose išduodamas.
Be VSD vadovybės palaiminimo tokie sprendimai neįmanomi. Primenu, kad VSD vadovavo Arvydas Pocius, o A. Pociui, turbūt, valstybė – kartu su visais G. Kirkilo socialdemokratais nuo užpakalinės sėdynės valdžiusi draugų grupė.
Tais pačiais metais Breste žuvus Vytautui Pociūnui, NSGK tyrė padėtį tuometiniame VSD. Tyrime teko dalyvauti. Radome iš šalies užvaldytą struktūrą. Beje, tas pačias pavardes radau ir šiame tyrime.
Todėl man dabartinis tyrimas kažkuria prasme buvo lyg antra to paties filmo serija. Ne visa informacija išslaptinta, todėl daugiau nesiplėsiu.
2006-aisiais metai dabartiniame komiteto tyrime yra svarbūs, nes M. Bastys komitetui melavo. Atsakydamas į klausimus jis teigė, kad niekada jokių VSD pareigūnų nebuvo susitikęs. Komitetas gavo M. Basčio susitikimo su VSD protokolą, abejoti pareigūnais neturime pagrindo.
Šis epizodas reikšmingai keičia situaciją, nes parodo, jog M. Bastys žinojo, ką daro, buvo informuotas, kur veda kontaktai su Rusijos slaptųjų tarnybų agentais, tačiau sąmoningai toliau plėtojo tokius ryšius.
Lietuvos piliečiai, tuo labiau – politikai, davę priesaiką, privalo padėti Lietuvos tarnyboms jų darbe prieš Rusijos žvalgybininkų ardomąjį darbą.
Šioje istorijoje viskas buvo atvirkščiai. M. Bastys ne tik kad nė karto nesikreipė į VSD kontržvalgybininkus, nors turėjo jų kontaktus po 2006 metų pokalbio, bet padėjo Rusijos žvalgybos agentams įgyvendinti Rusijos Federacijos interesus Lietuvoje.
Kaip rodo NSGK atliktas tyrimas, tie interesai buvo priešingi ir žalingi Lietuvos Respublikos įstatymais patvirtintiems interesams.
Iliustruoju citata iš VSD medžiagos po susitikimo su premjeru A. Butkevičiumi:
„Anot A. Merteno, jis akcentavo, kad priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą“.
Tačiau svarbiausias NSGK atlikto tyrimo epizodas yra susijęs su Kremliaus energetiniais interesais. Juos įgyvendinti Lietuvoje ir padėjo M. Bastys.
Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo svarbiausias Kremliaus interesas Lietuvoje buvo energetika. Atitinkamai ta kryptimi Kremlius formulavo užduotis ir savo žvalgyboms. 2012 metų vasarą joms buvo duota užduotis pašalinti konservatorius iš valdžios (apie tai Lietuvos tarnybos informavo tuometinį NSGK ir Vyriausybę) bei sustabdyti Visagino atominė elektrinės (VAE) statybą. Mat, VAE būtų užkirtusi kelią Rusijos dviems projektams – Astravo atominei ir „Baltijskaja“ projektui Kaliningrado srityje.
Ypatingas Kremliaus pastangas matėme ir nujautėme jau tada. Gaudavome įslaptintą VSD informaciją, tačiau šiandien apie tai pirmąkart, remdamiesi mūsų žvalgybos informacija, kalbame viešai.
Visas šis tyrimas atskleidžia, kaip konkrečiai per kokius žmones ir partijas buvo veikiama. Atskleidžia tik iš dalies, tačiau platesnį paveikslą įmanoma nutapyti paanalizavus visą tų dienų kontekstą.
Iš to, ką perskaitėme VSD medžiagoje, nuotaikos „Rosatome“ 2012 metų rudenį po Seimo rinkimų ir Kremliui puikiai pavykusio referendumo buvo labai geros. Juk laimėjo savi. Prasidėjo praktiniai žygiai. Jeigu dėl Astravo „Rosatomui“ reikėjo užsitikrinti, kad Lietuva nieko nedarytų, tik paliktų veikiančias elektros jungtis, tai dėl Kaliningrado reikėjo padirbėti, nes be naujų jungčių ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės atominė Kaliningrade iš viso negalėtų veikti.
Ir čia ypač aktyviai įjungiamas Kremliaus žvalgybininkų draugas M. Bastys. MBasčio šiandieninė gynyba remiasi tuo, kad jis „Rosatom“ atstovus vedžiojo į politikų kabinetus vedinas Lietuvos interesų. Neva jam rūpėjo Ignalinos atominės uždarymas ir galimas ES pinigų sustabdymas.
Tai netiesa. A. Mertenas vadovauja dukterinei „Rosatom“ kompanijai „Rusatom overseas“. Ji nėra atsakinga už Ignalinos uždaryme dalyvaujančios kitos dukterinės kompanijos „Nukem“ darbą. „Rusatom overseas“ paskirtis – naujos atominės užsienyje.
Beje, komentuodamas susitikimą su Vydu Gedvilu, pats M. Bastys 2013 metais žurnalistams kalbėjo ne apie Ignaliną, o apie tikruosius A. Merteno tikslus statyti naujas elektrines. Tačiau šiandien atmintis sušlubavusi. Nebeatsimena nei ką kalbėjo su tuometiniu Seimo pirmininku, nei ką tada sakė viešai.
Gerai, kad bent VSD duomenys atskleidžia tikrąjį vaizdą. Iš jų yra visiškai aišku, kad M. Bastys politiniu lygmeniu atstovavo „Rosatom“ siekius statyti atomines ne tik Lietuvos kaimynystėje, bet ir pačioje Lietuvoje, vykdė jų prašymus ir nurodymus. Štai epizodas iš VSD medžiagos, kai po 2012 12 04 susitikimo su M. Basčiu „Rosatom“ atstovas A. Mertenas praneša savo viršininkui K. Komarovui, kad „…Rezoliucija dėl Visagino bus normali (atominei energetikai – taip, projektui su „Hitachi“ – ne). Tai tiek trumpai. Smulkmenas pateiksiu susitikimo metu“.
Šioje serijoje M. Bastys, aišku, yra tik vienas iš veikėjų. Taip jau susiklostė, kad apie jį dabar žinome daug. Atsidarė vienas langelis. Tačiau dar daug ką reikės išsiaiškinti, daug įvairių langelių lieka uždari.
Ir tai, kaip tėvui Žiemeliui 2012 metų vasarą prastūmus pro Seimą referendumą dėl Visagino AE, sūnus Žiemelis sėkmingai gavo užsakymą oro uosto statyboms prie Maskvos?
Kodėl socialdemokratai apie 2011-2012 metus staiga pakeitė savo požiūrį į VAE? Labai sutampa su „Rosatom“ pasiūlymu statybos bendrovėms steigti konsorciumą.
Kas ir kokiais metodais stengėsi kompromituoti dujų terminalo projektą? Juk neatsitiktinai aršiausiai M. Bastį gina socialdemokratas Artūras Skardžius.
Na, o Kremliaus žvalgybų darbas, įtakojant referendumo baigtį, matyt, bus įrašytas į žvalgybos vadovėlius kaip veiksmingai galima organizuoti informacinį karą, išgąsdinant žmones.
Šios dienos socialdemokratų frakcijos sprendimas ginti Kremliaus žvalgybininkų draugą M. Bastį reiškia tik viena – jei M. Bastys pasakytų tiesą, reiktų tirti ir kitus.
Frakcija žino, ką Bastys žino.
Tačiau grįžtu prie tyrimo.
Manęs dažnai klausia, kokia galėjo būti politiko motyvacija megzti plačius ir sistemingus kontaktus su Rusijos žvalgybų žmonėmis?
Primenu, kad visi VSD minimi M. Basčio draugai turi ryšius su Kremliaus struktūromis. Net kriminalinio pasaulio ir M. Basčio draugas Saturnas Dubininkas. Jis, beje, nuo pat Nepriklausomybės pradžios taip pat turi ne vieną Rusijos žvalgybų pėdsaką – bankas „Sekundė“, pažyma dėl apkaltos Rolandui Paksui, ryšiai su Ernestu Mackevičiumi.
Mano atsakymas dėl motyvacijos yra toks – merkantilinis interesas visose tokiose istorijose su Rusijos žvalgybomis visada yra.
Šiame tyrime atskleista įdomi konsorciumo istorija.
„Rosatomas“ siekė apjungti savo ir stambiausio Lietuvos statybų verslo interesus. Konsorciumas, kurio idėja pradėta slaptai puoselėti dar 2011 metais, turėjo gauti užsakymus Baltijskaja, Astravo ir, jei Lietuva galutinai išstumtų japonų Hitachi – Visagino atominių statybose.
Čia M. Basčio draugas J. Kostinas atliko koordinatoriaus vaidmenį.
Kaip ne kartą yra sakęs Edward‘as Lucas‘as, politinė korupcija yra prioritetinė Kremliaus eksporto rūšis.
Tam, kad per „Rosatom“ projektus pasikeistų Lietuvos geopolitinė kryptis, buvo ruošiamasi verslą ir Kremliui palankius politikus užpilti dideliais užsakymais ir nuo jų nubyrančiais dideliais pinigais.
Tai, kad Bastys melavo, slėpė tiesą, įrodo ir šis VSD pateiktas epizodas:
„2013 vasario 23 dieną pasirodžius publikacijoms apie Merteno susitikimus su pirmininku ir premjeru, kilo sumaištis, bandant išsiaiškinti, kas paviešino informaciją. M. Bastys skundėsi, kad jį puola žiniasklaida bei teigė nesuprantąs, kaip išaiškėjo jo vaidmuo organizuojant susitikimus. M. Bastys norėjo nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su V. Gedvilu, be to, prašė, kad J. Kostinas sugalvotų jo, t.y. M. Basčio, susipažinimo su A. Mertenu istoriją.“
Citatos pabaiga ir mano apžvalgos pabaiga, nes viskas aišku.
Šachmatų lenta su figūromis. Portalo Slaptai.lt nuotr.
Rusiškame internete pastarosiomis savaitėmis klajoja ir toks sąmojis: „Maskvoje perskaičiuoti JAV prezidento rinkimų rezultatai, patikslintais duomenimis, juos laimėjo Hillary Clinton“.
Koks skausmingas yra ne vien Kremliaus, bet ir eilinių rusų nusivylimas iš pradžių „savu“ atrodžiusiu prezidentu Donaldu Trumpu, liudija komiškas siužetas apie medžio anglį gaminančios kompanijos „Žariki“ balandžio 17-ąją priimtą sprendimą nutraukti produkcijos „politiniu“ pavadinimu „Prezident D.Trump; Naujas Pasaulis“ gamybą, mat milijardierius nepateisino jam rinkimus esą padėjusių išlošti rusų lūkesčių.
Kaip „Facebooke“ nurodė kompanijos direktorius Dmitrijus Diominas, gaminys „Naujas Pasaulis“ dedikuotas būsimam Vladimiro Putino ir D.Trumpo susitikimui, deja, pastarasis nesusiturėjo ir „Tomahawkais“ smogė Sirijai. „Mums toks Trumpas nereikalingas“ – rypavo nelaimingas direktorius.
„Žariki“ žinomas savo „politiniais“ pavadinimais, kaip antai „Obama vud – kreivas medis“ arba „Purvina frau Merkel“. Rusų nusivylimą savo „geopolitiniu apskaičiavimu“ rodo ir visuomenės apklausos, atliktos balandžio 18-ąją, duomenys: per mėnesį Amerikos prezidentą neigiamai vertinančių išaugo nuo 7 proc. iki 39 proc.
Bet yra ne intermedinė geopolitinių „pataikymų ar „nepataikymų“ kaina, kuri ypač permainingais laikais gali būti didelė – ant geopolitinių svarstyklių gali atsidurti šalių ir regionų raidos vektorius ar net globalus saugumas. Lietuvai kaip nedidelei valstybei ypač aktualu tinkamai reaguoti į geopolitinius pokyčius, „tirštais“ prieštaringų įvykių laikais tai ne visada paprasta.
Tarkime, pastarųjų metų geopolitinių įvykių akivaizdoje gana skirtingai laikosi Baltijos valstybės Lietuva, Latvija, Estija ir vadinamasis Vyšegrado ketvertas (V4) Lenkija, Slovakija, Čekija bei Vengrija.
Šiuo atveju kalbama ne tiek apie asocijuotas struktūras (nors tokių esama), bet veikiau regionų istorijos bei saugumo nulemtus laikysenos skirtumus. Vengrijos Vyšegrado miestelis, kurio garbei steigta V4, po „Brexito“ pasisakė prieš Europos Sąjungos (ES) „greitesnės integracijos“ idėją, kurią iškėlė Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai. V4 skeptiškai įvertino ir tų pačių ministrų Franko-Walterio Steinmeierio bei Jeano-Marco Ayrault ES saugumo politikos koordinavimui skirtą projektą „Stipri Europa trapiame pasaulyje“. Baltijos šalys šiais klausimais buvo santūresnės.
Lenkijos vyriausybė perspėjo ES nepriimsianti koncepcijos „Skirtingų greičių Europa“, kurią Prancūzija, Vokietija ir Italija vėl mėgino aktualizuoti prieš kovo 25-ąją vykusį jubiliejinį ES viršūnių susitikimą Romoje. Motyvas kaip ir teisėtas – Varšuvai atrodo neteisinga, jei išsivysčiusios Bendrijos valstybės glaudžiau integruosis silpnesiniųjų, pirmiausia buvusio sovietinio bloko, valstybių sąskaita. Bet irgi faktas, kad Lenkija gauna vienas didžiausių ES subsidijų, tarkime, 2015 metais ji siekė 13,4 milijardo eurų.
Girtinas noras yra visais klausimais turėti savo nuomonę, tačiau irgi klausimas, kokiais būdais ją reikšti, ignoruojant tikrovę, kurioje tenka gyventi. Tarkime, turėjo ar ne pasekmių Slovakijos premjero Robertas Fico pareiškimas per Bratislavos susitikimą praėjusį rugsėjį, jog Ukraina Minsko susitarimų vykdymui daro mažiau negu Rusija? Kaip bežiūrėsi, kalbama apie šalį, kurios dalis okupuota ir kur žuvusiųjų skaičius per trejus metus trunkantį konfliktą artėja prie 10 tūkstančių. Arba to paties premjero ne kartą reikštos abejonės dėl Rusijai skirtų sankcijų.
Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Arūnas Spraunius.
Politinio elito nuostatos kai kuriais atvejais persiduoda visuomenei – 2016 kovą Slovakija buvo vienintelė V4 valstybė, kurios piliečiai pasitikėjo Rusija labiau nei JAV (33 proc. prieš 23 proc.). Šiuos sociologinius duomenis paskelbusios fondo „Heinrich Böll Foundation“ remtos 2016-ųjų kovą paskelbtos studijos autorių Gigorijaus Mesežnikovo bei Olgos Giarfašovos vertinimu, slovakų visuomenėje akcentuojami „šios minutės“ aktualūs pragmatiniai interesai, o į ilgalaikę perspektyvą orientuota vertybinė pozicija patraukta į antrą planą.
Kalbant apie Vidurio ir Rytų Europą pragmatizmas minimas nuolat, bet faktas ir tai, kad čia veikia dešimtys, jei ne šimtai žiniasklaidos kanalų, kurių misija – pakirsti piliečių pasitikėjimą euroatlantinėmis struktūromis. Geopolitinė ir net egzistencinės pasekmės bus labai konkrečios, jei šias pastangas vainikuos sėkmė. Čekija matė reikalą įsteigti prieš propagandą turinčią kovoti struktūrą, Vengrija elgiasi kardinaliai priešingai – po Ukrainos krizės pradžios jos premjeras Viktoras Orbanas per porą metų vienintelis iš ES lyderių su prezidentu Vladimiru Putinu susitiko 3 kartus. Kaip nurodo Vengrijos Péterio Pázmánio katalikiško universiteto profesorius Andrásas Ráczis, Rusijos-Vengrijos santykius lemia vien aktualūs pragmatiniai interesai, vengrų vyriausybė bet kuria kaina siekia gauti pigių energetikos išteklių, nes tai V.Orbanui suteikia politinių taškų.
Vengrijos geopolitinės laikysenos simboliu galima laikyti griežtai įslaptintą branduolinės jėgainės projektą, kurį realizuoja kompanija „Rosatom“ už rusiškus kreditus. Ją lemia ir gana demonstratyvus antivakarietiškumas. V.Orbanas ne tik bando išprašyti iš Budapešto Vidurio Europos universitetą, bet ir pradėjo eilinę (t. y. ne pirmą, pirma buvo 2015-aisiais) kampaniją „Nacionalinė konsultacija 2017“, išsiuntinėjęs šalies piliečiams anketą „Sustabdysime Briuselį“ su šešiais klausimais apie migracinę bei ekonominę ES politiką. Taip vyriausybė tikisi gauti vengrų palaikymą dėl Briuselio bei nevyriausybinių organizacijų, šias struktūras V. Orbanas kaltina kišantis į Vengrijos vidaus reikalus.
V.Orbano ministrų kabinetas lyg ir siekia būti ES-Rusijos santykių performatavimo „stūmėju“, nuolat agituoja už sankcijų Maskvai panaikinimą – rusų propagandinis kanalas „Sputnik“ už šias pastangas net yra titulavęs Vengriją „taranu“. Tai vyksta tuo metu, kai Vakarų solidarumas bei vertybių tvirtumas pirmiausia Kremliaus yra agresyviai tikrinamas. Be to, tuo keliu 20 amžiaus pirmoje pusėje mėgino „slysti“ ne viena valstybė, žinoma, kuo tai baigėsi.
Bet kuria kaina kuo garsiausiai reikšti savo „specialią“ nuomonę – kažin ar išmintinga destabilizuojančiais laikais. Interviu „Gazeta Wyborcza“ 50-ies metų diplomato stažą turintis, analizės centro „Euroatlantinė asociacija“ (SEA) direktoriaus pavaduotojas Jerzis Maria Nowakasyra nurodęs, jog būdama vidutinio dydžio periferinė valstybė Lenkija viena pati nepajėgi pajungti kitų savo valiai, todėl yra tiesiog „pasmerkta“ siekti sąjungų bei dalyvauti nuolatinėse derybose.
Deja, šalies lyderiai tebesisvaigina iš praeities atsklindančiais globaliais „Tarpjūrio“, „Trijų jūrų“ projektais ir dažnai reiškiasi kaip pernelyg motyvuotas rėksnys. Bet, pasak diplomato, gyvename nepalankiais mažoms bei vidutinėms valstybėms laikais, todėl dabar racionaliausia (geriausia, kartu su Vokietija) stiprinti Europą, bendradarbiauti su JAV bei kaimynėmis, taip pat Skandinavijoje. Kito kelio nėra – arba Vidurio bei Rytų Europa laikysis ES, arba galų gale atsidurs (vėl) Maskvos įtakos zonoje. Vengriją J. M.Nowakas apibūdina kaip ypač pavojingą ciniško pragmatizmo pavyzdį.
Pora vienas kitą panegiančių tezių. „Stipri Lenkija ES reiškia ir stiprią V4. Nes Vidurio Europa reiškia svajonę, kuri pagaliau įsikūnijo,“ – taip Lenkijos seime 2013-aisiais pasisakė tuometinis Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis. 2014 metų rudenį Marcinas Kędzierskis iš su valdančiosios „Teisė ir teisnumas“ partijos lyderiu Jarosławu Kaczyńskiu siejamo tyrimų centro „Jagiellonian Club“ savo interneto dienoraštyje pažymėjo tokią pastabą: „Vyšegrado ketvertas neturi dabarties nei praeities, nes nepripžintas jokiu ES dokumentu.“
Lyderystės įkarštis psichologiškai suprantamas, bet kai gana demonstratyviai siekiama nutempti kuo daugiau galios į Vidurio Europą, sunku pasakyti, kiek tai prideda vienybės ar tvirtumo ES. Jei V4 ir turi lyderystės ambicijų, tas lyderis labai jau permainingas ir įgijęs realią galią nežinia kur nuvestų ES.
Baltijos šalys atsargesnės ir drausmingesnės dėl istorinių priežasčių, ir tai turbūt prasminga išcentruojančiais laikais. Rytinės Baltijos santūrmas, kantrybė, tačiau ir bent kol kas nuosekli vertybinė geopolitinė laikysena geopolitiškai pataiko tiksliau.
Štai kas nūnai aiškėja dėl galimų politinių ir teisinių pasekmių Seimo nariui Mindaugui Basčiui. Seimo NSGK vadovybė mano, kad palaikydamas ryšius su ROSATOM ir kai kuriais kitais Rusijos politikos bei verslo atstovais, Seimo narys Mindaugas Bastys tikriausiai bus padaręs neleistinų žingsnių.
Kaip praneša agentūra ELTA, keletas Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, apibūdindami šio parlamentaro draugystę su Rosatom, naudoja sąvoką „galimai veikė prieš Lietuvos valstybę“.
Viena iš tų, kuri naudoja aštrius palyginimus, – Seimo NSGK pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Jos teigimu, kaip skelbia ELTA, delfi.lt, TV3 ir kai kurios kitos Lietuvos žiniasklaidos priemonės, „tai buvo nuolatiniai ir ilgamečiai ryšiai su žmonėmis, kurie siejami su Rusijos specialiosiomis tarnybomis ne tik per „Rosatom” liniją, kuriai atstovauja Jevgenijus Kostinas, bet ir kitus”.
Seimo narės R.Juknevičienės manymu, M.Bastys greičiausiai atliko politinio tarpininko vaidmenį. Viešojoje erdvėje užfiksuota ir tokia parlamentarės R.Juknevičienės mintis: „Tai konkretus pavyzdys, kaip Lietuvoje gali veikti Kremlius“.
Ar bus M.Basčiui keliama apkalta? Seimo NSGK atstovų surinkta medžiaga, kurią sudaro per 70 pusl., bus perduota specialiąjai apkaltos komisijai. Ji ir spręs M.Basčio likimą.
Beje, Seimo nariai iš Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto linkę pritarti išvadų formuluotei, kad Seimo narys M. Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom”, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė ne Lietuvos, bet Rusijos valstybės interesų labui.
Už tokią formuluotę balsavo 6 komiteto nariai. Socialdemokratas Juozas Olekas šiam teiginiui nepritarė. Tradiciniai J.Oleko argumentai: Seimo nariams teigti, esą kolega parlamentaras padarė sunkų nusikaltimą, negalima, mat tokias išvadas gali daryti tik teismas.
Vis dėlto dauguma minėto komiteto narių mano, kad M.Basčio ryšiai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. O tai – rimta nuodėmė. Todėl ir bausmė privalo būti adekvati. Jie nusprendė konstatuoti, kad artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kitokias išvadas, remiantis turimomis žiniomis, tikriausiai sunku nubrėžti.
Sprendžiant iš viešojoje erdvėje pasirodžiusių pranešimų, uždaruose posėdžiuose Seimo NSGK atstovai taip pat diskutavo, ar ataskaitoje nurodyti, kad kai kuriais atvejais M.Bastys melavo komisijai. Pasirodo, du kartus NSGK nariams liudijęs M. Bastys yra teisinęsis, kad kai kurių aplinkybių negalįs nurodyti, nes neprisimenąs prieš kelerius metus buvusių įvykių.
Kaip tai įvertino Seimo NSGK atstovai? Jie pareiškė: „Yra požymių, kad kai kuriose vietose M.Bastys melavo komisijai”. Taip pat jų buvo pasakyta: „vengė atskleisti, melavo“. Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas mūsų televizijoms pabrėžė, kokiais atvejais apklausiamas žmogus tikrai neatsimena senesniųjų įvykių, o kada – tik apsimeta neatsimenantis. Suprask, M.Basčio ryšiai su Rusijos atstovais buvo svarbūs ir reikšmingi, o tokių ryšių žmogus teisiog negali neatsiminti.
Įdomiai Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką ir socialdemokratą Juozą Oleką dėl M.Basčio likimo kamantinėjo TV3 žurnalistė Indrė Makaraitytė. TV3 televizijoje pasirodęs interviu su šiais Seimo nariais, nepaisant J.Olekos apsidraudimo (teisingumą Lietuvoje vykdo teismai), byloja, kad Seimo narys įklimpęs. Virš jo kalbos pakibę audros debesys.
Trečiadienis, spalio 26 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su naująja Estijos Prezidente Kersti Kaljulaid. Tai vienas pirmųjų spalio 10 d. pareigas pradėjusios eiti Prezidentės užsienio vizitų.
Oficialus Estijos ir Lietuvos prezidenčių Kersti Kaljulaid ir Dalios Grybauskaitės susitikimas Vilniuje. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Lietuvos ir Estijos valstybių vadovės aptarė aktualius dvišalius, regioninius ir ES klausimus. Susitikime ypatingas dėmesys skirtas Baltijos šalių saugumui, energetinės nepriklausomybės ir branduolinės saugos užtikrinimui.
„Dirbdami kartu pasiekėme daug. Esame matomi ir girdimi tarptautinėje erdvėje. Įveikėme energetinę izoliaciją, užsitikrinome tvirtas NATO garantijas. Per 26 metus Lietuva su Estija ne tik pasivijo, bet ir kai kuriose srityse aplenkė senesnės demokratijos šalis. Tačiau šiandien susiduriame su naujomis grėsmėmis ir iššūkiais, kuriems įveikti vėl reikalinga Baltijos kelio vienybė“, – sakė Prezidentė.
Šalies vadovės teigimu, stiprėjanti geopolitinė įtampa ir vis garsesnis žvanginimas ginklais Kaliningrade verčia suvienyti regiono valstybių jėgas gerinant karinių pajėgų parengtį, užsitikrinti ilgalaikį Aljanso gynybinį planavimą, ugdyti žmonių valią priešintis, ieškoti regioninių oro gynybos sprendimų.
Susitikime taip pat kalbėta apie energetiniam saugumui gyvybiškai svarbius projektus. Prezidentės teigimu, vienas svarbiausių darbų – užbaigti integraciją į Europos elektros energetikos sistemą. Todėl reikia kuo greičiau nuspręsti dėl sinchronizacijos krypties ir užsitikrinti ES finansinę paramą būtiniems infrastruktūros projektams.
Lietuvos ir Estijos vadovės kalbėjo ir apie Baltijos šalių kaimynystėje „Rosatom“ statomą ir tarptautinių branduolinės saugos standartų neatitinkančią Astravo AE. Tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, jog visi branduoliniai projektai regione atitiktų aukščiausius saugumo standartus. Principinga Baltijos šalių pozicija būtina užtikrinti, kad saugos reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pagaminta elektra neiškreiptų Baltijos šalių elektros rinkos.
Šalies vadovė taip pat pasidžiaugė sėkmingu bendradarbiavimu su Estija, kuri pirmoji pradėjo importuoti dujas iš Klaipėdos SGD terminalo. Pernai Estija net trečdalį sau reikalingų dujų įsigijo iš Lietuvos. Likęs svarbus uždavinys – užbaigti kurti regioninę gamtinių dujų rinką, įskaitant „GIPL“ (su Lenkija) ir „Baltic Connector“ (su Suomija) dujų jungčių projektų įgyvendinimą.
Didžiulį bendradarbiavimo potencialą atveria augantys Lietuvos ir Estijos ekonominiai ryšiai. Estija yra 7-a didžiausia užsienio investuotoja, Lietuvoje sukūrusi apie 8000 darbo vietų. Pernai prekyba išaugo 13 proc. ir siekė 2 mlrd. eurų. Lietuva ir Estija aktyviai plėtoja IT ir inovacijų sektorius. Pasaulyje Lietuvos ir Estijos vardus plačiai garsina toios technologijų įmonės kaip „Skype“, „Pixelmator“, „Vinted“. Abi šalys kartu įgyvendina 25 mokslinių tyrimų projektus pagal įvairias ES programas.
Susitikime kalbėta apie bendradarbiavimą tarptautinėse organizacijose. Lietuvai yra vertinga Estijos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją patirtis. Estiją domina Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai ir darbo JT Saugumo Taryboje patirtis. Prezidentė taip pat pakvietė Estijos vadovę įsijungti į Moterų pasaulio tarybos veiklą. Šiai tarybai nuo 2014 m. pirmininkauja Lietuvos vadovė.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Rusų spauda apie „Rosatomo“ statomą Astravo elektrinę ir Lietuvos valdžios pastarojo meto veiksmus skelbia štai tokias žinias:
„Jau šiandien Lietuva labai tyliai ir be nereikalingo triukšmo suderino Astravo atominės elektrinės statybą pagal ESPO konvenciją. Be to, Lietuvos Vyriausybėje nagrinėjamas klausimas dėl esančių elektros jungčių su Baltarusija rekonstrukcijos. Rekonstravus energetines jungtis su kaimynine šalimi, Baltarusija įgis galimybę gauti biudžetinių įplaukų parduodama elektros energiją per Lietuvą į Lenkiją bei Švediją.“
„Suomija reikalauja suteikti papildomų duomenų apie paslaptingą kroatų kompaniją, kuri ketina investuoti 150 mln. eurų į 6 milijardų eurų vertės atominės elektrinės statybas, po to, kai Suomijos žiniasklaida išreiškė įtarianti, kad ji susijusi su Rusija“, – praneša Newsweek.
„Kai antradienį kroatų kompanija Migrit Solarna Energija paskelbė, kad investavo į elektrinę 150 mln. eurų, įsigydama 9 proc. objekto ir taip įveikdama reikalavimų slenkstį, jėgainės statyba buvo pristabdyta, nes nebuvo įvykdytas reikalavimas, kad 60 procentų projekto akcininkų būtų Europos kompanijos“.
2013 m. vasarį Lietuvos žiniasklaidos puslapius sudrebino antraštės, skelbiančios, kad tuometis Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas slapta susitiko su Rusijos atomines elektrines Lietuvos pasienyje statančia bendrove „Rosatom“: „Seimo vadovo susitikimą su „Rosatom“ inicijavęs M. Bastys neatskleidžia kitų pokalbio dalyvių“, „Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas nepanoro konservatoriams teisintis dėl susitikimo su „Rosatom“, „Kremliaus valdomas „Rosatom“ nori įsilieti į Visagino AE projektą“ ir t. t.
Praėjusiame žurnalo numeryje rašėme apie tai, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kovai su „Rublikonu“ pašventino riterį Roką, kuris ką tik buvo pergalingai įveikęs „Gazprom“ pulkus kovoje prie Baltijos jūros ir apgynęs Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą.
Tačiau šiandien narsiojo riterio laukia ne mažiau nuožmus mūšis Vilniuje ir Kaune.
Jau minėjome, kad Ukrainoje vykstančiame kare Lietuva atlieka labai specifinį vaidmenį. Tuo metu, kai Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai demonstruoja įspūdingą patriotizmo renesansą ir mušasi į krūtinę dėl Ukrainos ir Lietuvos laisvės, vyksta ir kitokie procesai.
Lietuvos gyventojai didžiausią dalį visų savo pajamų visoje Europoje išleidžia pirkdami Rusijos tiekiamus energijos išteklius, elektrą ir dujas.
Taigi mes pagal savo pajamas esame patys didžiausi Rusijos kariuomenės ir jos remiamų teroristų finansuotojai. Svabiausia, kad ši situacija galėjo pasikeisti, jei Lietuva būtų pradėjusi skalūnų gavybą ir išsprendusi bazinio elektros generavimo problemą.
Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.
Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.
Pagal naują Europos Sąjungos (ES) biudžeto projektą, Lietuva iki 2020 metų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui realiomis kainomis turėjo gauti 460 milijonų eurų, o struktūrinė parama Baltijos šalims būtų mažiau ribojama dėl didžiulio ekonomikos nuosmukio 2009 metais.
Praėjusio penktadienio naktį pateiktame ES biudžeto projekte elektrinės uždarymui buvo numatyta 400 mln. eurų 2014–2020 metais. Kadangi ši suma paskaičiuota 2011 metų kainomis, tai Lietuvos pareigūnų skaičiavimu, iš tikrųjų ši suma būtų 460 mln. eurų 2012 metų kainomis. Iki tol jėgainės uždarymui buvo numatoma 210 milijonų eurų iki 2017 metų.
Į Lietuvą atvykusiems aštuoniems Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto nariams Lietuvos pareigūnai stengėsi įrodyti, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti Europos Sąjungos pinigai nėra iššvaistyti ar išgrobstyti.
IAE uždarymo projektams yra iškilusi grėsmė: vėluojama, beveik ketvirtadalis milijardo litų iš anksčiau skirtų pinigų nepanaudota. Susipažinę su padėtimi elektrinėje, europarlamentarai vizitą baigė ultimatumu: Lietuva iki liepos 17-osios turėjo išspręsti ginčus su Rusijos kapitalo įmone “Nukem”, kitaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus stabdomas.
Baltijos atominės elektrinės pirmojo reaktoriaus eksploatavimo pradžia nukeliama iš 2016-ųjų į 2017-uosius metus, kadangi vėlai buvo gauta darbų licencija.
Tai statomos Baltijos AE direkcijos vadovas Jevgenijus Vlasenka pranešė per susitikimą su Kaliningrado srities gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. „Pagal grafiką mes turime pastatyti pirmąjį reaktorių iki 2016 metų. Bet pramoninis eksploatavimas tikriausiai prasidės 2017 metais, – informavo J. Vlasenka. – Antrasis reaktorius bus atiduotas naudoti 2018 metais“.
2011 gruodžio 6-8 d. Vilniuje Seimo nario Gintaro Songailos iniciatyva Seime organizuojama 1-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atominė energetika – iššūkiai aplinkai, sveikatai, ekonomikai ir teisei“.
Joje dalyvaus ekspertai, nevyriausybinių ir valstybinių organizacijų atstovai, politikai, akademinė bendruomenė ir šia tema besidomintys piliečiai. Konferencija atvira visiems norintiems, būtina išankstinė registracija iki pirmadienio vakaro el. adr. nijole.balciuniene@lrs.lt.
