vytautas_visockas_mmmm

Pagaliau naujojoje Vyriausybėje nebėra nemokančių anglų kalbos. Tikriausiai ir tie du būsimieji ministrai ją mokės, Algirdas Butkevičius nedrįs siūlyti nemokšų, kurie tik lietuviškai, dar rusiškai, vokiškai, prancūziškai kalba.

Buvo kilęs šioks toks triukšmelis dėl Prezidentės reikalavimo ministrams būtinai mokėti angliškai, nes antrą ateinančių metų pusmetį Lietuva vadovaus Europos Tarybai.

Beveik visiems  nuolatiniams politinių įvykių komentatoriams televizijose toks reikalavimas dėl vienokių ar kitokių prižasčių nepatiko arba buvo keistokas. Juk kandidatas į ministrus – ne koks mokinukas, kad jį būtų galima taip nemandagiai kamantinėti: ar jūs šparinat angliškai? Tik prancūziškai? Tik vokiškai? Kaip gaila! O reikia tik angliškai. Kiek teko girdėti, ypač įsižeidė Seimo narė Loreta Graužinienė, gerai mokanti tik vokiškai.

Continue reading „Man labai gėda”

vladimir_linderman

„Referendumo rezultatus mes vertiname kaip didelę sėkmę. Panašius rezultatus mes ir prognozavome. Balsavimas sutelkė Latvijos rusakalbių bendruomenę“. Taip interviu agentūrai „Interfax“ įrodinėjo vienas iš referendumo iniciatorių Vladimiras Lindermanas.

Jis demagogiškai teigė, jog referendumas buvo savotiška šoko terapija vietos valdžiai, kuriai dabar bus sunkiau ignoruoti rusakalbių šalies gyventojų nuomonę. Jeigu rusakalbių nuomonė bus ignoruojama, V.Lindermanas žada, jog bus rengiamos masinės, triukšmingos, nuolatinės protesto akcijos.

Continue reading „Rusijos politikai nesiliauja aršiai kritikavę Latvijos referendumo”

laurinavicius_ceslovas

Senamiesty, geroj vietoj, sename name gyvena senutė. Daug vargo ir nelaimių patyrusi tremtinė. Virš jos buto apsigyveno jaunas verslus inteligentas, “prie pinigo”, todėl savo valdas norėtų praplėsti kaimynės “sąskaita”.

Ne kartą jai siūlė nemenką pinigą, bet moteris nesileidžia į kalbas. Ką daryti? – mąsto senutės kaimynas. – Laukti, kol numirs? Kas žino, kada tai atsitiks, o jos buto man reikia dabar. Pabandysiu senę “išrūkyti” kaip lapę iš olos: naktimis triukšmausiu, “netyčia” apliesiu jos buto lubas ir sienas – pati išsinešdins neapsikentusi, pusvelčiui butą parduos.

Continue reading „Kas geriau: nuolankumas ar įžūlumas?”

liekis_algimantas

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt nūnai skelbia ištraukas iš visuomenėje įvairiai traktuojamos istoriko Algimanto Liekio knygos „Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga”. 

Ištraukos sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo ir palankių vertinimų. Mūsų skaitytojai domisi tikrosiomis Lietuvos – Lenkijos nesutarimų priežastimis. Šiandien pateikiame interviu su tos knygos autoriumi istoriku Algimantu Liekiu. Į Slaptai.lt žurnalisto Gintaro Visocko klausimus atsako humanitarinių mokslų daktaras Algimantas Liekis. Algimantas LIEKIS – istorikas, 38-erių knygų Tautos ir nepriklausmos Lietuvos raidos klausimais autorius ir antratiek jų sudarytojas bei bendraautorius. 

Continue reading „Istorikas Algimantas Liekis: “Teisybę sakyti nėra lengva ir šiandien””

kozeniauskiene

„Tuomi žygiù Lietuva priklausė Maskolijai. Maskoliai įtaisė lietuviams geležinius pančius ant rankų ir kojų, o jų liežuvius surakino retėžiais, ir da taip išmisliai, idant negalėtų kalbėti lietuviškai…“ – spaudos draudimo laikais rašė V. Kudirka. Šitaip grandinėmis surakinta, nuskriausta mūsų gimtoji kalba negalėjo augti, buvo nustojusi visko, likusi tik vargšė nebylė kampininkė atimtuose nebe savo pačios namuose.

Vis dėlto net pačiais juodžiausiais lietuvių kalbos istorijoje laikais, per visas priespaudas, per prievartinį mūsų kalbos vokietinimą, lenkinimą, visuotinį rusinimą, per visus tautinius sąjūdžius lietuvius vedė ir ligi šiolei veda idėja, įtvirtinta mūsų kultūrinėje politinėje sąmonėje dar XVI a. M. Daukšos: jei nesirūpinsime ir leisime sunykti gimtajai kalbai, tam valstybės sargui, tai vienybės motinai, neteksime didžiausios tautos vertybės, savo gyvybės ir garbės, galutinai žūsime ir kaip tauta, ir kaip valstybė.

Continue reading „J.Basanavičius: „Toks dabar išsiilgimas rašyto žodžio prigimtoje kalboje!“”

nutilde

Nesu lituanistas – tik paprastas gimtosios kalbos vartotojas. Tačiau man kaip tautiečiui, savo šalies patriotui (kas negerbia savo tautos – tas nemyli ir kitų!), niekada nebuvo tas pats, kas susiję su lietuvių tautos kultūra, pačia seniausia ir gražiausia jos kalba. Vyresnioji karta dar prisimena, kokia lietuvių kalbos padėtis buvo „prie ruso“, mato, kas su ja darosi dabar, kai esame lyg ir laisvi, bet… Ir aš su nerimu stebiu, kad dabar dažnai daug svarbių (gal ir lemtingų?!) sprendimų daroma neatsakingai, be įsipareigojimų lietuvių tautos ateičiai, t. y. ne tam, dėl ko ant Laisvės aukuro sudėta tiek daug aukų.

Continue reading „Kas nutildė mūsų kalbininkus?”

Minske_ Nikolajumi_cerginecu

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia išsamų interviu su žurnalistu Vytautu Žeimantu, kuris, beje, neseniai tapo Baltarusijos rašytojų sąjungos nariu. Mums pasidarė žingeidu, už kokius nuopelnus ponas V.Žeimantas tapo savas Baltarusijos rašytojų gildijoje. Mums taip pat norėjosi kuo išsamiau iškvosti pašnekovą, o kaip gi šiandien verčiasi, jo manymu, dauguma eilinių baltarusių. Skursta ar vis tik gyvena užtektinai oriai? Juk V.Žeimantas Baltarusijai, pasirodo, sentimentų jaučia jau seniai, kiekviena pasitaikusia proga svečiuojasi šioje šalyje.

Mes taip pat norėjome sužinoti V.Žeimanto nuomonę, ar baltarusiai nesisavina mūsų istorijos, pavyzdžiui, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę vadindami išskirtinai baltarusiška valstybe. Taigi Baltarusijos rašytojų sąjungos narys Vytautas ŽEIMANTAS atsako į Slaptai.lt ir „XXI amžiaus“ korespondento Gintaro VISOCKO klausimus. 

Continue reading „Vytautas Žeimantas: “Baltarusiai noriai atstatinėja senąsias pilis, o mes nesugebame užbaigti net Valdovų rūmų””