Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Helsinkis, gegužės 10 d. (dpa-ELTA). Kadenciją baigianti Suomijos premjerė Sanna Marin po beveik trejus metus trukusios santuokos skiriasi su savo vyru Markusu Räikkönenu. Tai 37-erių socialdemokratė ir ilgametis jos partneris trečiadienį pranešė insatgrame.
 
Pora susituokė 2020 m. vasarą, tačiau jau prieš tai 16 metų buvo drauge. S. Marin ir M. Räikkönenas susipažino būdami 18-mečiai studentai. Jie augina penkerių metukų dukrą.
 
Jie esantys dėkingo už 19 bendrų metų ir už savo mylimą dukterį, rašė besiskirianti pora ir pridūrė: „Mes ir toliau esame geriausi draugai, esame artimi ir mylintys tėvai“.
 
S. Marin ir jos socialdemokratai balandžio pradžioje vykusiuose rinkimuose liko tik trečioje vietoje, nors mandatų skaičių padidino. Rinkimų nugalėtojas konservatorius Petteris Orpas šiuo metu veda derybas dėl centro dešinės koalicijos sudarymo. Kol bus sudaryta naujoji vyriausybė, S. Marin toliau eina pareigas.
 
S. Marin 2019-ųjų pabaigoje tapo jauniausia premjere pasaulyje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.05.11; 06:00

Suomijos vėliava (Finland)

Helsinkis, balandžio 2 d. (ELTA). Kaip ir tikėtasi, Suomijos parlamento rinkimuose vyko itin atkakli kova tarp didžiųjų šalies partijų.
 
Pirmosios rinkimų tendencijos, kurios remiasi išankstiniu balsavimu, rodo, kad buvusio finansų ministro Petterio Orpo vadovaujama konservatorių Nacionalinės koalicijos partija tik 0,1 procentinio punkto lenkia premjerės Sannos Marin socialdemokratus. Šiais duomenimis, Nacionalinės koalicijos partija surinko 20,8 proc. balsų, o socialdemokratai – 20,7 proc.
 
Kiek atsilikusi su 18,6 proc. balsų toliau rikiuojasi dešinioji populistinė „Suomių“ partija.
 
Balsavimo teisę šalyje turėjo 4,5 mln. žmonių. Beveik 40 proc. savo balsą atidavė iš anksto. Tarp jų buvo ir S. Marin. Šiais iš anksto atiduotais balsais paremti skaičiai, kurie paskelbti sekmadienio vakarą iš karto po rinkimų punktų uždarymo. 
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.03; 00:30

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Helsinkis, kovo 25 d. (dpa-ELTA). Likus kiek daugiau nei savaitei iki Suomijos parlamento rinkimų, šalies vadovai pasmerkė šeštadienį įvykdytą išpuolį prieš konservatorių kandidatą.
 
Prezidentas Saulis Niinistö ir ministrė pirmininkė Sanna Marin griežtai kritikavo sostinėje Helsinkyje įvykdytą išpuolį prieš 68 metų Beną Zyskowiczių.
 
Pasak B. Zyskowicziaus, 30-40 metų amžiaus vyras jį įžeidinėjo ir grasino nužudyti. Užpuolikas plūdo planuojamą Suomijos narystę NATO ir judaizmą.
 
B. Zyskowiczius yra pirmasis žydas, dalyvaujantis Suomijos parlamento rinkimuose.
 
Paskui užpuolikas sumušė B. Zyskowiczių, šis parkrito ant žemės, kaip matyti nuotraukose, kurias užfiksavo jo rinkimų štabo darbuotojai. Užpuoliką sulaikė policija.
 
Suomija naują parlamentą rinks balandžio 2 dieną. Dėl kaimyninės Rusijos invazijos į Ukrainą ji pakeitė savo istoriškai neutralią poziciją ir pateikė paraišką dėl narystės NATO gynybos aljanse.
 
S. Marin išpuolį pavadino „šokiruojančiu ir visiškai smerktinu“. „Kiekvienas turi turėti teisę į taikią kampaniją be smurto grėsmės. Išpuolis prieš kandidatą yra išpuolis prieš demokratiją“, – sakė ji.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.03.26; 06:21

Švedija permetė papildomų pajėgų Gotlando salai ginti. EPA-ELTA nuotr.

Londonas, vasario 19 d. (dpa-ELTA). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sekmadienį dienraščio „Financial Times“ (FT)  internete paskelbtame interviu įspėjo dėl Suomijos prisijungimo prie NATO be Švedijos.
 
„Labai glaudus Švedijos ir Suomijos karinis bendradarbiavimas prieš mums tampant NATO narėmis būtų labai apsunkintas, jei būtume padalytos kaip narės“, – teigė U. Kristerssonas.
 
„Suomija ir Švedija užtikrina saugumą. […] Savo pasaulio dalyje turime pajėgumų, kuriais naudosis visos NATO šalys, įskaitant Turkiją“, – pridūrė jis.
 
Penktadienį Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin Miuncheno saugumo konferencijoje išsakė panašias mintis.
 
„Mes pasiuntėme aiškią žinią, kad norime prisijungti prie NATO tuo pačiu metu“, – kalbėjo S. Marin. – Švedija ir Suomija […] yra suinteresuotos, kad į NATO įstotų vienu metu.“
 
Suomija ir Švedija paraiškas stoti į NATO pateikė 2022 metų gegužę, reaguodamos į Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Tačiau NATO narė Turkija iškart pareiškė tam prieštaraujanti. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pritaria Suomijos paraiškai, tačiau blokuoja Švedijos prašymą, motyvuodamas tuo, kad ši glaudžia asmenis, kuriuos Turkija įvardija kaip teroristus. Dėl tokio pritarimo paraiškoms atidėjimo Suomijoje kilo diskusijos, ar ji turėtų laukti, ar ne.
 
Ankaros pozicija dėl Švedijos stojimo į NATO smarkiai sugriežtėjo po to, kai dešinieji ekstremistai sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.02.20

Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Davosas, Šveicarija, sausio 17 d. (dpa-ELTA). NATO narystės siekiančios Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tikisi, kad Vakarai išmoko pamoką, kaip elgtis su Rusija.
 
Jei Ukraina būtų NATO narė, dabar šalyje nebūtų karo, antradienį Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume sakė S. Marin. Dėl šios priežasties Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl narystės gynybos aljanse, pridūrė ji.
 
„Norime tapti NATO narėmis, nes nenorime, kad Suomijoje kada nors vėl kiltų karas. Mes praeityje jau esame kariavę su Rusija“, – sakė S. Marin CNN žurnalistui Faridui Zakarijai.
 
Taip pat naudinga atsigręžti į 2014 metus, kai Rusija užpuolė ir okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį, sakė Suomijos premjerė. Jei tuomet Europos Sąjunga būtų užėmusi „griežtesnę“ poziciją, taip pat ir įvedusi „daug griežtesnes sankcijas“, tuomet „istorija būtų pasibaigusi visai kitaip“, sakė ji.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.01.18; 09:00

Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Helsinkis, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin penktadienį pranešė, kad jai buvo atliktas narkotikų testas, nes po to, kai pasirodė vaizdo įrašas, kuriame ji šoka ir linksminasi vakarėlyje, kritika jai ėmė vis labiau stiprėti.
 
„Niekada gyvenime nevartojau narkotikų, – sakė S. Marin žurnalistams. – Tikrai norėčiau, kad žmonės neteigtų tokių dalykų be įrodymų“.
 
Narkotikų testo rezultatų tikimasi sulaukti maždaug po savaitės.
 
Ketvirtadienį pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 36 metų S. Marin šoka su keliais įžymiais draugais privačioje rezidencijoje prieš apsilankydami dviejuose baruose. Kai kurie suomių žurnalistai teigia vaizdo įraše girdėję komentarų apie narkotikus.
 
Po to, kai vaizdo įrašas buvo nutekintas, S. Marin sakė, kad ji vartojo alkoholį, bet nieko negirdėjo apie jokius narkotikus. Ji pabrėžė turinti teisę leisti laisvalaikį taip, kaip tai daro kiti jos amžiaus žmonės.
 
„Noriu parodyti, kad tokį darbą dirba paprasti žmonės, gyvenantys paprastus gyvenimus, – sakė ji. – Nevartojau narkotikų ir nieko kito, tik alkoholį. Šokau, dainavau ir linksminausi – visiškai legalūs dalykai“.
 
Nuotraukos suskaldė tautą ir sukėlė diskusijas dėl S. Marin pasirodymo viešumoje.
 
Pasak STT naujienų agentūros pranešimo, tuo metu, kai buvo daromas vaizdo įrašas, ji buvo grįžusi iš atostogų. „Tai reiškia, kad nebuvo jokio pavaduojančio asmens, kuris galėtų perimti jos pareigas“, – sakoma pranešime.
 
S. Marin kol kas nenurodė, kada tiksliai įvyko vakarėlis.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.08.20; 08:00

Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Helsinkis, rugpjūčio 18 d. (ELTA). Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose Suomijos premjerė Sanna Marin audringai linksminasi su šalies garsenybėmis, šoka ir dainuoja, praneša portalas „Yle“.
 
Trečiadienį apie vaizdo įrašus informavo Suomijos laikraščiai, tarp jų – „Iltalehti“ ir „Ilta-Sanomat“.
 
„Tai asmeninio pobūdžio vaizdo įrašai, filmuoti privačiose patalpose. Aš apgailestauju, kad jie pasirodė viešumoje“, – pareiškė S. Marin per spaudos konferenciją, surengtą ketvirtadienio rytą.
 
Anot jos, vakarėlis su draugais buvo surengtas prieš kelias savaites.
 
„Taip, aš linksminausi, netgi audringai. Šokau ir dainavau“, – sakė Suomijos vyriausybės vadovė.
 
Anot S. Marin, ji žinojo, kad vakarėlis filmuojamas, bet tikėjosi, kad vaizdo įrašai nepasirodys viešumoje. Premjerė patvirtino jų autentiškumą.
 
Pasak S. Marin, po linksmybių privačiame bute ji su draugais dar aplankė du barus Helsinkio centre.
 
Įrašuose girdėti žodis „jauhojengi“. Kasdienėje kalboje žodžiu „jaugo“, reiškiančiu „miltai“ arba „milteliai“, kartais vadinami narkotikai. S. Marin pareiškė nieko apie tai nežinanti.
 
Anot premjerės, ji vakarėlio metu gėrė lengvus alkoholinius gėrimus, bet narkotikų nevartojo.
 
S. Marin jau ne pirmą kartą įsivelia į skandalą dėl vakarėlių. Praėjusių metų gruodį ji lankėsi naktiniame klube, palikusi namuose tarnybinį telefoną. Dėl šios priežasties premjerė negavo pranešimų, jog gali būti užsikrėtusi koronavirusu, kadangi prieš tai ji buvo vienoje patalpoje su Covid-19 užsikrėtusiu Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavistu.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.19; 07:13

Suomijos premjerė mano, kad NATO derybos gali „įšalti“. EPA-ELTA nuotr.

Stokholmas, birželio 14 d. (AFP-ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė antradienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos paraiškos įstoti į NATO gali užstrigti, jei susitarimas su Turkija, šiuo metu blokuojančia jų pastangas, nebus pasiektas iki šio mėnesio viršūnių susitikimo.
 
Dvi Šiaurės šalys pakeitė dešimtmečius trukusią karinio neprisijungimo politiką, gegužę pateikdamos paraiškas dėl narystės NATO, jas į tai pastūmėjo Rusijai įsiveržimas į Ukrainą. Tačiau bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, o Turkija kaišioja pagalius į ratus ir blokuoja jų prašymus.
 
„Manau, kad šiame etape labai svarbu eiti į priekį. Jei neišspręsime šių klausimų iki Madrido susitikimo, kyla pavojus, kad padėtis taps įšaldyta“, – per vizitą Švedijoje sakė premjerė Sanna Marin, turėdama omenyje artėjantį NATO viršūnių susitikimą Madride, turintį prasidėti birželio 28 dieną.
 
Ankara kaltina Šiaurės šalių kaimynes suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės laiko „teroristine“ grupuote.
 
S. Marin pabrėžė, kad šalys rimtai vertina Turkijos susirūpinimą ir nori į jį reaguoti, „o jei kils nesusipratimų, juos ištaisyti“. Kartu ji taip pat pažymėjo, kad Turkija anksčiau sakė, jog šalys bus laukiamos NATO, bet pateikus paraiškas narystei Ankara pakeitė plokštelę. „Manau, kad tai taip pat ir Turkijos atsakomybė mėginti rasti sprendimus šiame etape“, – sakė S. Marin per bendrą spaudos konferenciją su kolegomis iš Šiaurės šalių.
 
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį, lankydamasis Švedijoje, sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išsklaidytų Turkijos susirūpinimą. Anksčiau J. Stoltenbergas sakė, kad Švedija ir Suomija laukiamos NATO „išskėstomis rankomis“, ir tikimasi, jog Turkijos problema bus išspręsta iki artėjančio NATO viršūnių susitikimo. Tačiau sekmadienį kalbėdamas Suomijoje jis užsiminė, kad ginčas gali užtrukti, tačiau „viršūnių susitikimas Madride nėra koks nors galutinis terminas“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.06.15; 06:38

Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Helsinkis, gruodžio 7 d. (ELTA). Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin vėl dirbs įprastu režimu, kadangi jai atlikto antrojo testo dėl koronaviruso rezultatas buvo neigiamas. Tai pirmadienį pranešė šalies vyriausybės spaudos tarnyba.
 
„Šiandieninio testo rezultatas buvo neigiamas. Rytoj premjerė S. Marin grįžta į darbą įprastu režimu“, – sakoma pranešime.
 
Pirmadienį S. Marin atsidūrė skandalo centre dėl to, kad nuo šeštadienio vakaro iki sekmadienio ryto leido laiką Helsinkio baruose, nors prieš tai buvo vienoje patalpoje su Covid-19 užsikrėtusiu Suomijos užsienio reikalų ministru Pekka Haavistu. Apie jo užsikrėtimą buvo sužinota šeštadienį, o penktadienį jis kartu su S. Marin dalyvavo vyriausybės posėdyje. Po to vyriausybės kanceliarija visus su ministru bendravusius asmenis instruktavo, kad jie turėtų vengti kontaktų ir pasitikrinti dėl koronaviruso prieš grįžtant į darbą.
 
Pasak Suomijos žiniasklaidos, šeštadienio vakarą du kartus buvo mėginama informuoti apie tai premjerę S. Marin, bet pranešimai buvo siunčiami į jos vyriausybinį telefoną, kurio tuo metu ji su savimi neturėjo. Anot ministrės pirmininkės, ji perskaitė šiuos pranešimus tik sekmadienį ir iškart ėmėsi priemonių – izoliavosi ir atliko pirmąjį testą dėl koronaviruso, kurio rezultatas buvo neigiamas.
 
Premjerė jau yra gavusi dvi vakcinos nuo Covid-19 dozes.
 
Pagal Suomijos Visuomenės sveikatos instituto instrukcijas, du kartus paskiepytiems asmenims karantinas paprastai neskiriamas, bet gydytojas vis dėlto gali priimti tokį sprendimą. Be to, kai kuriuose Suomijos regionuose dėl koronaviruso omikron atmainos plitimo net visiškai paskiepyti žmonės turi laikytis karantino reikalavimų.
 
Suomijoje dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes jau gavo daugiau kaip 80 proc. vyresnių kaip 12 metų amžiaus gyventojų, bet užsikrėtimo atvejų skaičius toliau didėja. Valdžia nusprendė sugriežtinti daugelį apribojimų, kurie anksčiau buvo sušvelninti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.07; 00:10

Suomijos premjerė Sanna Marin. EPA-ELTA nuotr.

Suomijos premjerei Sannai Marin atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas buvo neigiamas, ji vėl dirbs įprastu režimu. Tai penktadienį pranešė šalies vyriausybės kanceliarija.
 
S. Marin ketvirtadienį laikinai perėjo prie darbo nuotoliniu būdu, kadangi jos rezidencijoje dirbo žmogus, kurio aplinkoje buvo nustatytas koronavirusas. „Ministrei pirmininkei atlikto testo dėl koronaviruso rezultatas neigiamas. Šiandien ji grįš prie darbo įprastu režimu“, – sakoma pranešime.
 
Ketvirtadienio duomenimis, Suomijoje per parą užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius padidėjo 155 žmonėmis – iki 4 284. Šalyje koronavoruso aukomis jau tapo 172 žmonės.
 
Dėl koronaviruso plitimo Suomija uždarė šalies sienas iki gegužės 13 d. Draudžiama rinktis didesnėmis kaip 10 žmonių grupėmis. Mokyklos ir universitetai perėjo prie nuotolinio darbo, vaikų darželiai tebedirba, bet tėvams rekomenduojama palikti vaikus namuose, jei yra tokia galimybė.
 
Praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano mieste prasidėjęs naujojo koronaviruso sukeliamo susirgimo protrūkis išplito į daugumą pasaulio šalių. Kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija jį pripažino pandemija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.24; 00:01

Suomija neketina įvesti nei keturių dienų darbo savaitės, nei šešių valandų darbo dienos. Vyriausybė Helsinkyje paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad ministrė pirmininkė Sanna Marin turi atitinkamų planų.
 
Keturių dienų darbo savaitė neįtraukta į vyriausybės programą, jos šiuo metu nėra ir darbotvarkėje, tviteryje pranešė vyriausybė. S. Marin apie atitinkamą idėją trumpai užsiminė per diskusiją 2019 metų rugpjūtį, kai ėjo transporto ministrės pareigas vyriausybei vadovaujant  Antti Rinnei.
 
Nėra tokio plano, veiksmų, intencijų, agentūrai „dpa“ sakė vyriausybės komunikacijos vadovė Päivi Anttikoski.
 
Pirmiausiai Didžiojoje Britanijoje kelios žiniasklaidos priemonės pranešė, kad S. Marin nori diskutuoti idėją dėl keturių dienų darbo savaitės. Jos citavo premjerę, teigusią, kad žmonės nusipelnė turėti daugiau laiko šeimoms, pomėgiams ar kultūrai.
 
Įprastas darbo laikas Suomijoje yra aštuonios valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę. Tai įtvirtinta ir naujajame Suomijos darbo kodekse, kuris įsigaliojo šių metų sausio 1-ąją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.08; 00:30