Viktoras Orbanas smerkia ES vykdomą jo šalies „šantažą“. EPA-ELTA nuotr.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį pažadėjo nepasiduoti Europos Sąjungos spaudimui sušvelninti griežtą savo poziciją imigracijos klausimu ir pasmerkė tai, ką pavadino ES vykdomu savo šalies šantažu. Tai jis pareiškė Europos Parlamento (EP) balsavimo dėl nepasitikėjimo jo vyriausybe išvakarėse.

Strasbūro Asamblėjoje pristatytą ataskaitą, kurioje jo vadovaujama vyriausybė kaltinama kelianti „sisteminį pavojų“ pamatinėms ES vertybėms, V. Orbanas pavadino įžeidžiama.

Trečiadienį europarlamentarai spręs, ar pradėti procedūrą, kuri gali lemti precedento neturinčių politinių sankcijų įvedimą Budapeštui. Manoma, kad toks žingsnis, be kita ko, Europoje galėtų padidinti susiskaldymą tarp proeuropietiškų pažiūrų centristinių partijų ir populistinių antiimigracinių jėgų.

„Kad ir koks būtų jūsų sprendimas, Vengrija nesitaikstys su tokiu šantažu“, – Strasbūre susirinkusiems Europos Parlamento (EP) nariams teigė Vengrijos vyriausybės vadovas. Jis pareiškė, esą europarlamentarai jau yra nusprendę aktyvuoti septintąjį ES sutarties straipsnį ir imtis priemonių, apribosiančių jo vyriausybės balso teisę.

„Vengrija saugos savo sienas, stabdys nelegalią migraciją ir gins savo teises“, – pridūrė V. Orbanas, teigdamas, kad ES elitas nori nubausti Budapeštą už jo antiimigracinę poziciją.

Vengrijos vyriausybė tvirtina, kad jos taikomos prieš imigrantus nukreiptos priemonės ir šalies suverenumo gynimas atitinka Europos rinkėjų nuotaikas. Kitų metų gegužę šie rinkėjai rinks naują Europos Parlamentą.

Tačiau balsavimą dėl nepasitikėjimo Vengrijos vyriausybe inicijavusi Judith’a Sargentini likusius europarlamentarus įspėjo, kad, praėjus 8-eriems V. Orbano vadovavimo metams, jiems atėjo laikas priimti „svarbų sprendimą“.

„Ar leisite, kad vyriausybė, pažeidžianti šios sąjungos pamatines vertybes, išsisuktų be pasekmių?“ – europarlamentarų klausė žaliųjų partijos atstovė iš Nyderlandų.

„Ar vis dėlto užtikrinsite, kad šios sąjungos vertybės būtų daugiau nei vien popieriuje užrašyti žodžiai“, – sakė ji.

J. Sargentini parengtoje ataskaitoje, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas dėl Vengrijos teismų nepriklausomybės, korupcijos, žodžio, akademinės ir religijos laisvių bei mažumų ir pabėgėlių teisių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.12; 06:30

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, komentuodamas prezidentės Dalios Grybauskaitės ketinimus savaitgalį pasirašyti ketvirtadienį Seimo priimtus mokesčių reformos įstatymus, sako, kad šalies vadovė pasidavė „valstiečių“ administraciniam šantažui. G.Landsbergis neslėpė esąs nustebęs šiuo D. Grybauskaitės pareiškimu, nes, pasak jo, prieš metus prezidentė kalbėjo, kad reformų mokesčių srityje apskritai nereikia.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas pabrėžia, kad valdantieji prezidentei paliko labai mažai laiko apsispręsti dėl valstybei esminių reformų.

„Ji (prezidentė. – ELTA) yra atsidūrusi labai nepatogioje situacijoje. Įstatymas yra priimtas vakar, o apie jo įsigaliojimą turi būti pranešta rytoj (šeštadienį.- ELTA) Tai prezidentei yra paliktas pusdienis ketvirtadienio, penktadienis ir nedarbo diena – šeštadienis“, – „Žinių radijui“ kalbėjo G. Landsbergis, primindamas, kad šiuo metu prezidentė yra išvykusi ir dalyvauja Europos vadovų tarybos susitikimuose.

„Tai reiškia, kad vieną svarbiausių Lietuvoje įstatymų – mokesčių įstatymą – ji turi pasirašyti lėktuve, ant lėktuvo sparno. Tai nėra geras planavimas iš „valstiečių“ pusės. Iš principo jie prezidentę pastatė į kampą ir pasakė: pasirašinėk tada, kada mes tau pasakysime“, – samprotavo konservatorius.

Politikas pabrėžė, kad dėl, jo nuomone, skubotų ir iki galo neaptartų reformų prezidentė taip pat turės prisiimti dalį atsakomybės.

„Prezidentė sutiko, tebūnie, – tai jos valia. Tik mane galbūt šiek tiek stebina, kad ji pasidavė tokiam administraciniam šantažui. Bet tebūnie, ji dalį atsakomybės taip pat prisiima“, – sakė G. Landsbergis.

D. Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad savaitgalį peržiūrės reformų įstatymų projektus, kuriuos skubos tvarka, artėjant pavasario sesijos pabaigai, ketvirtadienį patvirtino Seimas.

D. Grybauskaitės teigimu, jeigu viskas gerai, šeštadienį Seimo priimtus įstatymus ir jų pataisas ji pasirašys. Kartu prezidentė pažymėjo, kad pensijų reformos įstatymą svarstys tik kitą savaitę.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.29; 09:17

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, atkreipdami dėmesį, kad vykdomas Astravo atominės elektrinės (AE) projektas yra Kremliaus geopolitinis projektas, kuriuo siekiama Lietuvą ir kitas Baltijos šalis išlaikyti energetinėje priklausomybėje.

„Į šį geopolitinį projektą, kaip ir į „Nord Stream 2“ projektą, Kremlius investuoja milžiniškas, 10 mlrd. eurų siekiančias sumas. Akivaizdu, kad tokių geopolitinių projektų realizavimas Kremliui yra tiek svarbus, kad tikslui pasiekti gali būti pasitelktos įvairios priemonės, taip pat energetinio šantažo. Galima prognozuoti, kad netrukus galime sulaukti atitinkamo Kremliaus šantažo, grasinant, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės bus artimiausiu metu atjungtos nuo BRELL sistemos, kol jos dar tam nėra tinkamai pasirengusios ir dėl to tariamai patirs didelių nuostolių. Vienintele sąlyga išvengti tokių pasekmių tokio šantažo atveju gali būti pasiūlyta visam laikui įsileisti Astravo AE elektrą į Lietuvos rinką, nors tą ir draudžia neseniai priimtas specialus įstatymas. Paklusimas tokiam šantažui Lietuvai turėtų labai blogų geopolitinių pasekmių“, – konstatuoja Seimo narys Andrius Kubilius, nuogąstaudamas, ar Vyriausybė pasiruošusi tokiai situacijai.

Pasak parlamentaro, toks galimas Kremliaus šantažas gali tapti viena iš svarbių 2019 metų Prezidento ar 2020 metų Seimo rinkimų temų. A. Kubilius atkreipia dėmesį, kad tokiam galimam Kremliaus šantažui Lietuva turi būti ne tik tinkamai politiškai ir techniškai pasirengusi, bet ir apie tokį pasirengimą pranešusi, o tam reikia neatidėliotinai įgyvendinti dvi nuostatas.

„Pirma: jau artimiausiu metu, dar šį pusmetį, Vyriausybė, taip pat Seimas, turėtų viešai pareikšti, kad tuo atveju, jeigu Kremlius bandys daryti tokį politinį šantažą, grasindamas jau 2020 ar 2021 metais Lietuvą išjungti iš BRELL sistemos, tuo pat metu gąsdinant elektros kainų Lietuvoje tariamu padidėjimu ar galimu Lietuvos elektros sistemų veikimo nestabilumu, Lietuva ir jos Vyriausybė tokiam šantažui nepasiduos, nes tokiam įvykių scenarijui bus tinkamai pasirengusi“, – sako A. Kubilius.

Antra: Vyriausybė neatidėliodama turi, jo nuomone, parengti, paskelbti ir pradėti įgyvendinti techninį Lietuvos desinchronizacijos planą. Politiko teigimu, jis turi susidėti iš keleto labai konkrečių kalendorinių tarpusavyje susijusių veiksmų planų, kuriuos įgyvendinus Lietuva galėtų nesibaiminti, kad Kremlius gali imtis šantažuoti, jog nuo 2021 metų sausio 1 d. Lietuva bus atjungta nuo BRELL sistemos.

„Šiuo metu Seimo komitetams Vyriausybės pateikiami veiksmų planai parodo, kaip Lietuva, nuo 2020 metų pradėjus veikti Astravo AE, neįsileis Baltarusijoje pagamintos elektros energijos, tačiau to neužtenka. Iki 2021 metų turime būti įgyvendinę planą, kaip Lietuvos elektros sistemos veiktų stabiliai ir be trukdžių tuo atveju, jeigu Lietuvos elektros sistema būtų atjungta nuo BRELL sistemos“, – sako Seimo narys D. Kreivys.

Kreipimosi autoriai prašo padaryti viešą pareiškimą, kad tuo atveju, jei būtų pastatyta ir pradėtų veikti Astravo atominė elektrinė, Lietuva nepasiduos spaudimui įsileisti elektrą iš Baltarusijos net jei būtų sulaukta grasinimų destabilizuoti Baltijos šalių elektros energetikos sistemos darbą. Taip pat reikalaujama pateikti aiškų veiksmų planą, kaip išlaikyti Lietuvos ar Baltijos valstybių elektros energetikos sistemos stabilų veikimą ilgesnį laikotarpį, kol Baltijos valstybės pradės veikti sinchroniškai su kontinentinės Europos tinklais tuo atveju, jei Rusija imtųsi veiksmų destabilizuoti mūsų energetinę sistemą.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.26; 08:45

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Parlamentinį tyrimą dėl poveikio politikams atliekantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) neapsiribos žurnalisto Tomo Dapkaus veikla ir ketina domėtis ir kai kuriomis žiniasklaidos priemonėmis.

„Bus žiniasklaidos priemonių“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Bakas. Jis atsisakė plačiau komentuoti, apie kokią žiniasklaidą kalbama.

„Negalėčiau komentuoti. Man kai kurios žiniasklaidos priemonės nėra žiniasklaidos priemonės, aš negaliu jų pavadinti žiniasklaida. Tai yra tokie propagandos departamentai, kurie aptarnauja tam tikrus interesus ir tik dėl vaizdo įdeda kokią tai žinių laidą, kad būtų galima atspindėti įvykius“, – pastebėjo V. Bakas.

Kaip ELTA jau skelbė, paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje pateikiamos ištraukos iš žurnalisto T. Dapkaus susirašinėjimų su „MG Baltic“ koncerno vadovais, politikų ir valstybės pareigūnų ištraukos.

Paviešintame rašte teigiama, kad T. Dapkus buvo „MG Baltic“ tarpininkas ir galimai užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla.

T. Dapkus aktyviai siekė kontroliuoti situaciją „Registrų centre“, bandė daryti įtaką teismams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Taip pat teigiama, kad žurnalistas siekė paveikti Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.10; 06:09

Filosofas, rašytojas Vytautas Rubavičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kreipimasis į J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl rašytojo Vytauto Rubavičiaus persekiojimo

Kreipiamės į Jūsų ekscelenciją, prašydami įpareigoti teisėtvarkos institucijas nustatyti, kas ir kokiu tikslu šantažuoja bei grasina nužudyti Lietuvos kultūros ir meno premijos laureatą, filosofijos mokslų daktarą, poetą (2007 m. „Poezijos pavasario“ laureatą), rašytoją, publicistą, kultūros kritiką, žurnalistą ir vertėją Vytautą Rubavičių.

2017 m. gruodžio 11 d. prieš V. Rubavičių buvo įvykdyta kibernetinė ataka (į jo asmeninį kompiuterį buvo atsiųstos grasinamos žinutės „Išgyvensi iki Kalėdų“, „Pakasim“).

Būta požymių, kad tuo metu jo bute naudotos nesankcionuotos stebėjimo ir pasiklausymo priemonės, kurias naudoja specialiosios tarnybos (realiu laiku komentuoti namuose esančių žmonių veiksmai, trumposiomis žinutėmis komentuotas namuose vykęs gyvas pokalbis), palikti akivaizdūs apsilankymo jo bute ženklai. Kitą dieną su V. Rubavičiaus sūnumi nutrauktos darbo sutartys. Todėl manytina, kad išpuolį vykdo ne kompiuterių įsilaužėliai ar kitokie įstatymų pažeidėjai.

Dėl šių grasinimų V.Rubavičius kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Dėl to paties incidento į Generalinę prokuratūrą kreipėsi ir 37 Seimo narių grupė, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo V. Rubavičiaus persekiojimo. Tačiau teisėsaugos institucijos atsisakė tai daryti, motyvuodamos neva nepakanka įrodymų. Gavus tokį  minėtų institucijų atsakymą, išpuolis su grasinimais pasikartojo – į V.Rubavičiaus asmeninį kompiuterį vėl atsiųstos grasinančios žinutės.

Apgailestaujame, kad laisvoje Lietuvoje yra įmanomi tokie totalitarinei valstybei būdingi veiksmai. Manome, kad tai susiję su V. Rubavičiaus publikacijomis žiniasklaidoje, jo atviru bei kritišku požiūriu į lietuvių tautos egzistencines ir valstybės valdymo problemas. Jis nesitaiksto su politikų mėginimais ardyti valstybės pagrindą – šeimą, naikinti lietuvių kalbos valstybinį statusą, riboti žodžio ir saviraiškos laisves. Tikėtina, kad aštri jo kritika dažnai nepatinka ir politinėms partijoms. Tačiau tai negali būti pagrindas V.Rubavičiaus persekiojimui ir bauginimams, nes tai reikštų, kad jis yra persekiojamas už savo pažiūras, kurios niekaip nekenkia visuomenei ir valstybei. Atvirkščiai, jos telkia visuomenę, didina atsparumą svetimai, antivalstybinei propagandai. Rašytojo persekiojimas nepateisinamas nei teisiniu, nei moraliniu požiūriu – Lietuvos teisėtvarka privalo užtikrinti jo saugumą ir jį ginti. Esame įsitikinę, jog ne rašytojas V.Rubavičius turi rinkti įrodymus, kad yra šantažuojamas, kad jo pokalbių klausomasi, kad jam grasinama susidorojimu, kad jo gyvybei  gresia realus pavojus. Teisėtvarkos pareigūnų pasyvumas šio incidento atžvilgiu diskredituoja ir menkina mūsų valstybės ir valdžios įvaizdį.

Jūsų Ekscelencija Prezidente, piliečiai pasikliauja Jūsų autoritetu. Esame įsitikinę, kad Jūsų dėmesys šiam incidentui būtų pakankama priemonė, kad teisėtvarkos institucijos pradėtų vykdyti savo konstitucinę prievolę – saugoti ir ginti piliečių teises ir laisves – tarp jų ir teisę laisvai reikšti savo nuomonę, ir teisę į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.

Būtų nedovanotina valstybės ir valdžios klaida, jei minėti grasinimai rašytojo atžvilgiu būtų įgyvendinti. Manome, jog laiku nesiėmus prevencinių priemonių, šis incidentas gali įgauti platų tarptautinį rezonansą, sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdžia bei nusivylimą valstybe.

Jūsų ekscelencija Prezidente, kreipiamės į Jus prašydami paremti V.Rubavičiaus ir pilietinių organizacijų siekį išsiaiškinti, kas ir kokiu tikslu jį  persekioja. Reikalaujame, kad būtų užkirstas kelias bet kokiems konstitucinių laisvių  suvaržymams, tarp jų nepagrįstiems žmonių gąsdinimams ar grasinimams dėl įsitikinimų ir jų raiškos laisvės.

Nuoširdžiai ir pagarbiai   

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas

Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis

Lietuvos Helsinkio grupė – Stasys Stungurys

Nepartinis demokratinis judėjimas – Krescencijus Stoškus

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis

2018.01.19; 00:05

Šnipnėjimo paslaptys. Espionage history archive.com

Slaptai.lt skelbia ištraukų iš užsienio spaudoje pasirodžiusių panešimų apie KGB veiklą. Omenyje turime „The Daily Beast“ leidinio publikacijas, kurias, remdamasis anksčiau dar niekad niekur neviešintais KGB vadovėliais, parengė Maiklas Veisas (Michael Weiss). Skelbiame ne viską – tiesiog tik tas ištraukas, kurios, mūsų supratimu, svarbiausios, aktualiausios, arčiausiai mūsų.

Taigi Jūsų dėmesiui – keletas pasakojimų iš iki šiol tik tarnybiniam naudojimui skirtų KGB vadovėlių.

Michael Weiss / The Daily Beast

„Tai trečiasis ir finalinis straipsnis iš ciklo, pagrįsto anksčiau niekada neviešintais KGB vadovėliais, – tais sovietinės žvalgybos valdybos, kurioje Vladimiras Putinas tarnavo operatyviniu darbuotoju ir kuri suformavo jo pasaulėžiūrą, vadovėliais“, – rašo The Daily Beast žurnalistas Maiklas Veisas

Trečiajame straipsnyje „nagrinėjama, kaip KGB operatyvininkai būdavo mokomi išnaudoti sovietinius piliečius (taip originale, nors toliau dažniausiai kalbama apie emigrantus, neturėjusius sovietų pilietybės, – red. past.) užsienyje savo žinybos tikslams, nepriklausomai nuo jų noro“, – rašoma leidinyje.

Autorius tęsia: „Nors Putinas fetišizuoja „suvereniteto“ sąvoką, kai tai jam patogu (paprastai kai nenori, kad JAV kištųsi į tų užsienio valstybių reikalus, į kurių reikalus jis linkęs kištis pats), jam nustoja egzistuoti valstybinės sienos, kai jos bando apriboti žlugusios imperijos metafizinių našlaičių veiklą arba tų, kurios išdavė jos nuostabaus atkūrimo reikalą“.

Buvusio CŽV rezidento Maskvoje Džono Saiferio požiūriu, „idėja, jog Kremlius gali kreiptis į būrelį rusų emigrantų, kad tie sutvarkytų slaptą finansinį kanalą, jungiantį jų tėvynę su egoistiškomis politinių interesų grupėmis JAV, atitinka Kremliaus išdėstytą politiką“, sakoma straipsnyje.

„Trečiasis ir finalinis perimtų KGB dokumentų komplektas, vienos Europos žvalgybos tarnybos perduotas leidiniui The Daily Beast, demonstruoja, kokią paranoją jautė „Maskvos centras“ rusams emigrantams. Dokumentas, pavadintas „Sovietinio kultūrinių ryšių su tėvynainiais užsienyje komiteto panaudojimas valstybės saugumo agentūrų interesams“ panašus į du ankstesnius – visas sutelktas į pavojus kontržvalgybos sferoje ir galinčius žlugti operacijas.  

Seksas ir šnipinėjimas – neatskiriami dalykai

Nuo dviejų kitų jis skiriasi tuo, kad jame daugiau konkrečių kai kurių fiasco detalių ir net minimos pavardės (arba bent jau slapyvardžiai)“, – sakoma straipsnyje.

Pasak autoriaus, dokumentas „buvo išleistas tarnybiniam naudojimui KGB 1968 metais – „siaubingais metais“ sovietų žvalgybos tarnyboms, kurios nesugebėjo numatyti ir išvengti Prahos pavasario“.

„Kažkuo ta šaltojo karo šnipinėjimo metodų atgyvena yra tiek paminklas tam, kaip Vakarai mikliai manipuliavo emigrantais, tiek ir emigrantų verbavimo Maskvos interesams vadovėlis“, – sakoma straipsnyje.

„Antai, mes sužinome, kad 1965 metais Hanoveryje (VFR) buvo įsteigta „maža patriotinė grupelė“ (eufemizmas, reiškiantis organizaciją, kuri buvo priedanga dalyvauti sovietams), ir įsteigė ją toks Simeonovas, apie kurį dokumente pranešama, kad jis – „Tėvynės išdavikas, savo laiku sovietinio teismo griežtai nuteistas už akių“, – rašo autorius.

Pasak Veiso, grupės nariams buvo organizuojamos kelionės į VDR susitikimams su Sovietinio kultūrinių ryšių komiteto bendradarbiais. „Komitetas ir, atitinkamai, jo darbą prižiūrėjęs KGB manė, kad Simeonovas ir jo aplinka perduoda tikrą informaciją apie jų likimo brolių – emigrantų Hanoveryje – veiklą.

Bet buvo ne taip. Visoje grupėje knibždėjo Vakarų Vokietijos „kurmių“. KGB atskleidė apgavystę tik aptikusi, kad grupės „globėjas“ buvo katalikų kunigas, gailestingai suteikęs savo bažnyčioje patalpas susirinkimams ir dažnai juose lankęsis. „Kunigo patikrinimas operatyviniuose sąrašuose parodė, kad mes turėjome reikalą su buvusiu hitleriniu karininku, …kuris palaikė ryšius su vietinėmis policijos valdybomis“, – rašo autorius, cituodamas vadovybę. Taip pat buvo padaryta išvada, kad Simeonovas – „provokatorius“, dirbantis VFR naudai.

„Bet, užuot nutraukęs ryšius, KGB pakeitė operacijos pobūdį – jau nebesistengė vadovauti grupei, o stengėsi per ją aptikti į ją įsiterpusių Vakarų Vokietijos agentų tinklą. Rusai net primetinėjo, gal galima kai kuriuos vokiečių agentus pagrobti. Tačiau, remdamasi šia istorija, vadovybė pabrėždavo, kad reikia ne tik daryti įtaką emigrantams skleidžiant ideologiją, bet įsakinėti jiems ir juos visiškai kontroliuoti, kad jie netaptų priešo žvalgybų laimikiu“, – sakoma straipsnyje.

Vadovybė taip pat pranešė, kad kontržvalgyba Kanados policijos sudėtyje įterpė į ukrainiečių diasporą Kanadoje kažkokį žmogų, slapyvardžiu Chameleonas, kuris buvo tarpininkas – apiformindavo prašymus kelionėms į SSSR. „Chameleonas darė Otavai tai, ką jam norėjo pavesti Maskva, – tyrinėdavo emigrantus verbavimui ar sekimui, sudarinėjo jų psichologinius profilius, vertino, kaip jie žiūri į SSSR, aiškinosi, ar jie turi ryšių su „pažangiomis“ (t. y. „prosovietinėmis“) organizacijomis Kanadoje, o jeigu turi, tai kokių. Visa ta informacija būdavo pateikiama Chamelono kuratoriams policijoje“, – sakoma straipsnyje.

Veisas pateikia dar vieną istoriją: „Bekeris priklausė Belgijos Sovietų piliečių sąjungai (SPS) – emigrantų asociacijai, kurios nariai reguliariai lankėsi SSSR ir net susitikinėjo su Kultūrinių ryšių komiteto bendradarbiais“. Belgijos kontržvalgyba, sužinojusi apie Bekerio planus apasilankyti SSSR, apklausė jį apie „SPS reikalus, jo ketinimus vykti į kelionę“, o paskui pasiūlė jam užsiverbuoti.

„Jie šantažavo jį, panaudodami nenurodomą medžiagą kažkokios „storos dosje“ pavidalu, kaip tai minima KGB vadovėlyje. Bekeris atsisakė bendradarbiauti. Jį paleido, išdavę jam karininko, kuris bandė jį šantažuoti, telefono numerį ir patarę jam su juo susisiekti, jeigu „kiltų kokių nors sunkumų su kelione“. Užuot tai daręs, Bekeris nuėjo tiesiai į Sovietų ambasadą Briuselyje ir nieko neslėpdamas papasakojo, kas nutiko“, – sakoma straipsnyje.

Emigrantai iš Rusijos Amerikoje užėmė atsakingus postus versle, vyriausybinėse įstaigose ir ginkluotosiose pajėgose. „Visa tai darydavo juos pageidaujamais objektais gana specifinėms „Komiteto iniciatyvoms“, – rašo autorius.

„Dokumente pasakojama istorija apie „Kapitoną“, kuris buvo prisidėjęs prie „slaptos veiklos JAV armijoje“. Kapitono dėdė, slapyvardžiu Senis, parašė laišką Kultūrinių ryšių komitetui, pranešdamas, kuo jis, jo giminaičiai ir draugai užsiima Valstijose. Jis paminėjo sūnėno pareigas – gal per nerūpestingumą“, – sakoma straipsnyje. Susirašinėdama su Seniu, rezidentūra patvirtino, kad Kapitonas – KOP žvalgybos karininkas, ir bandė jį verbuoti, bet planas žlugo.

„Kai mūsų agentas aplankė Senį, per kurį mes ketinome prieiti prie Kapitono, ir prisistatė esąs Sovietų pilietis, Senis nedelsdamas jį perspėjo, kad apie jo susirašinėjimą su Sovietų komitetu žinoma FTB, periminėjusiam visus tuos laiškus. Jis pasakė, jog jam pavesta nedelsiant informuoti FTB apie žmones, kurie pas jį ateis ir domėsis Kapitonu. Senis patarė mūsų žmogui daugiau pas jį nesilankyti, kad išvengtų nemalonumų“, – cituoja autorius vadovėlį.

Pasak buvusio CŽV bendradarbio Styveno Holo, Sovietų valdžia „visada laikė tuos atvykėlius tinkamais objektais operatyviniam naudojimui, nors jie ir pabėgėliai“ (iš SSSR, – red. past.). 

capman
Ana Čapman. Rusijos šnipė – nelegalė Vakaruose. Ją demaskavus grįžo į Rusiją, kur veda televizijos laidas apie politiką, slaptas istorijas ir žvalgybas

Veisas komentuoja: „Palyginkime šią situaciją su dabartine. Įvažiavimas į Rusiją ir išvažiavimas iš jos beveik neribojami, jeigu jūs iš ten nepabėgote dėl politinio spaudimo. Rusai sukaupia turtų greičiau ir daugiau, žymi dalis tų turtų saugoma (arba slepiama) užsienyje visos kartos oligarchų-milijardierių, kurie praturtėjo iš tėvyninės naftos bei dujų industrijos, o pastaruoju metu persimetė į tarptautinius finansus, nekilnojamąjį turtą, sporto komandų įsigijimą ir dar daug ką. Tokie pasakiškai turtingi rusai, gal ne emigrantai tradicine prasme (labai daug kas iki šiol gyvena, mažų mažiausiai retkarčiais, Maskvoje), bet jie laikomi viešais Putino režimo pavyzdžiais, „kultūrinės diplomatijos“ veikėjais, ir jie pašaukti kurti giliai korumpuotos kleptokratijos teigiamą įvaizdį. Ar jie stebimi? Dabartiniame pasaulyje KGB įpėdiniams nebūtina naudotis šviesiais vaikystės prisiminimais, jie gali remtis gerokai labiau įtikinančiais argumentais – pinigais“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The Daily Beast

2017.01.09; 05:41

Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis“ – Santariškių ligoninės teritorijoje

Politologai sako, kad ne tik streikai ar visuomenės grupių protestai, bet ir kalbos apie juos yra retas ir neįprastas reiškinys Lietuvoje. Galbūt dėl to užuominos apie demokratinėms valstybėms savaime suprantamas pilietines akcijas, turint omenyje galimus medikų streikus, Premjerui Sauliui Skverneliui pasirodė kaip grėsmingas politinis drebėjimas.

Premjeras S. Skvernelis ketvirtadienį „Žinių radijui“ pareiškė, kad gydytojų kalbos apie galimą streiką yra ne kas kita kaip šantažo forma. Tokie medikų reikalavimai, anot S. Skvernelio, yra neperspektyvūs ir Vyriausybei įtakos neturės.

Šią ganėtinai griežtą retoriką išprovokavo pastaruoju metu vis garsiau kalbantys ir reikalavimus keliantys sveikatos sistemos darbuotojai. Neseniai susikūrusi Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) iniciatyvinė grupė reikalauja ženkliai kelti atlyginimus sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms.

Nepaisant sveikatos ministro Aurelijaus Verygos ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) trečiadienį pasiekto preliminaraus susitarimo medikų algas nuo kitų metų gegužės didinti 20 proc., LMS iniciatorius Vytautas Kasiulevičius teigia, kad laikosi anksčiau iškeltų reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo kitų metų sausio. Neįsiklausius į šio kol kas neformalaus medikų sambūrio reikalavimus, teigia V. Kasiulevičius, gydytojai gali kaip spaudimo priemonę naudoti įvairių formų protestą.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Gediminas Kazėnas teigia, kad toks S. Skvernelio pareiškimas rodo politinės kultūros problemas ir socialinio kapitalo stygių valstybėje. Anot MRU docento, valstybinio lygio reformos, ir ypač tokių sričių kaip sveikatos ar švietimo sistemų, visada būna skausmingos ir sunkios. O esant susipriešinimui tarp valdžios ir tautos, – kalbėjo G. Kazėnas, – sunku tikėtis sėkmės.

„Kai tauta nepasitiki valdžia, o valdžia nesiklauso piliečių, sunku tikėtis, kad „stumiamos“ reformos būtų priimtos. Tad vienas esminių veiksnių, nuo kurio priklausys tai, ar reforma bus sėkminga ar ne, yra valdžios ir visuomenės komunikacija“, – apibendrino politologas.

Nesant sutarimo tarp valdžios ir visuomenės, – samprotavo G. Kazėnas, – rizikuojama, kad pati reforma pareikalaus labai didelių išteklių, o rezultatai bus pasiekti tik daliniai arba visai jokių. 

Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Politologas pabrėžė, kad protestai, mitingai bei tam tikrų visuomenės grupių mobilizacija, siekiant konkrečių tikslų, rodo pilietinės visuomenės brandą.

„Tad labai keista, kad demokratinės valstybės aukščiausi vadovai tokias akcijas įvardina „šantažu“ ar nepageidautina visuomenės interesų raiškos forma“, – S. Skvernelio komunikaciją apibendrino MRU docentas.

MRU dėstytoja Rima Urbonaitė S. Skvernelio pareiškimą apibendrino teigdama, kad Premjeras komunikacijoje tebesivadovauja „policininko“ stiliumi. „Bandomas rodyti kietas stuburas, pamirštant, kad politika yra derybų ir kompromisų menas.“ Anot R. Urbonaitės, tokiu būdu sprendžiamas konfliktas gali būti tiesiog dar labiau pagilintas.

MRU dėstytoja taip pat pabrėžė, kad R. Skvernelio retorika sveikatos sistemoje dirbančių žmonių atžvilgiu, primena „nulinės sumos“ žaidimą.

„Piliečiai Lietuvoje retai išeina į gatves, retai mobilizuojasi. Kitaip tariant, pilietinė visuomenė yra ganėtinai silpna. Tad kyla klausimas, ar valdžios interesas yra turėti stiprią pilietinę visuomenę, ar, priešingai, – fragmentuotą“, – samprotavo R. Urbonaitė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.10; 02:00

Paskutinį balistinės raketos bandymą Šiaurės Korėjos režimas atliko liepos 28-osios rytą. Japonijos valdžia dėl šios priežasties skubiai sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį.

Arūnas Spraunius, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.

Po priešpaskutinio, liepos 27 dieną, Pchenjano atlikto bandymo Amerikos žvalgyba pareiškė turinti informacijos apie tarpkontinentinių raketų paleidimo įrenginio transportavimą į poligoną netoli Kusŏng-si miesto Pchenjan Pukto provincijoje šalies šiaurės vakaruose.

JAV specialiųjų tarnybų vertinimu, šiaurės korėjiečiai gali paleidimo įrenginius sumontuoti ant mobilių platformų, tada juos susekti bus sudėtinga. JAV žvalgyba anksčiau prognozavo, kad Šiaurės Korėja baigs kurti žemyninę Amerikos dalį galinčią pasiekti balistinę raketą ne mažiau kaip po ketverių metų, dabar žvalgybininkai šį terminą sutrumpino iki metų (esama duomenų, jog Aliaska ir Havajai Pchenjano raketoms jau pasiekiami). Primintina, kad pirmą tarpkontinentinę balistinę raketą šiaurės korėjiečiai sėkmingai išbandė liepos 4 dieną.

Liepos 23-ąją saugumo konferencijoje Aspeno mieste Kolorado valstijoje JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininkas generolas Josephas Dunfordas Šiaurės Korėją įvardijo „karščiausia“ grėsme Amerikai, prieš kurią dera imtis neatidėliotinų veiksmų. Generolas pasakė apie tai informavęs ir sąjungininkus, ir priešininkus. Ir rūškanai pridūrė, jog potencialaus karo Korėjos pusiasalyje atveju aukų gali būti net daugiau, negu Antrajame pasauliniame kare. Prieš tai JAV atstovė Jungtinėse Tautose (JT) Nikki Haley perspėjo, jog Vašingtonas išnaudos visas galimybes, įskaitant karines, kad priverstų pakeisti Šiaurės Korėjos elgesį.

Praėjusių metų rugsėjo 9-ąją Pchenjanas informavo atlikęs penktą sėkmingą branduolinį bandymą, tada sprogimas sukėlė 5 balų pagal Richterio skalę galingumo žemės drebėjimą, o Pietų Korėja nurodė, jog tai galingiausias užtaisas, kokį kada nors susprogdino Pchenjanas, ir kad Seulas yra pasirengęs prasčiausiems santykių su šiaurės kaimyne scenarijams.

Bandymą griežtai pasmerkė JAV bei Japonija, JT generalinis sekretorius priminė, jog branduoliniu bandymu Šiaurės Korėja pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Nepritarimą išreiškė ir kone vienintelis Pchenjano užtarėjas bei prekybos partneris Pekinas (Kinijai tenka 90 proc. Šiaurės Korėjos užsienio prekybos), tradiciškai paraginęs visus išlaikyti santūrumą bei ramybę. Viena vertus, Kinija prisibijo dėl išorės spaudimo galinčios kilti sumaišties pietinėje kaimynėje ir pabėgėlių srauto iš jos, kita vertus, laiko Šiaurės Korėją natūralia buferine zona, pridengiančia Kinijos pietryčius. Pekinas nenori Amerikos karių prie savo sienų, kaip kad 1950-aisiais.

Padažnėjusius Pchenjano balistinių raketų ir branduolinius bandymus Stenfordo universiteto profesorius Šiaurės Korėjos ekspertas Danielis Snideris aiškina tuo, kad po paliaubų Korėjos pusiasalyje paskelbimo 1953 metais Šiaurės Korėjos režimo kūrėjo Kim Ir Seno aplinka padarė išvadą, kad karą jie būtų laimėję ir po savo vėliava suvieniję pusiasalį, jei ne JAV karinės aviacijos įsikišimas. Jungtinių Valstijų užnugario bazės, kur dislokuota aviacija, buvo ir yra Japonijoje, taigi, pagal Pchenjano logiką, jei amerikiečiai žinos, kad bazės pasiekiamos raketomis, į kitą karą nesikiš. Tada ir priimtas strateginis sprendimas užsiimti balistinių raketų kūrimu, kurį jau diktatoriaus Kim Ir Seno anūkas KimJong Unas nuosekliai stumia į priekį.

Praėjusio amžiaus priešpaskutinio dešimtmečio viduryje amerikiečių sociologas bei politologas Samuelis P. Huntingtonas padarė išvadą, jog Vakarų varžymosi su likusiu pasauliu balansas kinta likusio pasaulio naudai taip pat masinio ginklo neplatinimo srityje – pirmais dešimtmečiais po Antrojo pasaulinio karo Vakarai galėjo realiai pasipriešinti jo plitimui, iki 20 amžiaus pabaigos tos galimybės traukėsi iki branduolinio ginklo platinimo sulėtinimo geriausiu atveju, bet tikrai nestabdė tendencijos.

Pchenjano laikysena 21 amžiaus pradžioje šią tezę patvirtina, Amerikos demokratijos gynimo fondo analitiko Johno Hannah vertinimu, Šiaurės Korėjos priešininkai neįstengia ne tik atgrasyti Pchenjano nuo branduolinių bei balistinių raketų bandymų, bet ir mažesnių provokacijų, tokių kaip kompiuterinė ataka prieš „Sony“, kai ši nutarė paleisti komediją apie Kim Jong Uną, ar Pietų Korėjos teritorijos artilerinio apšaudymo.

1994-aisiais Vašingtonui ir Pchenjanui pavyko pasirašyti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų įšaldymo mainais už diplomatines bei ekonomines nuolaidas, įskaitant dviejų kariniu požiūriu nepavojingų atominių reaktorių bei didelio kiekio mazuto perdavimo jos energetinkos įmonėms. Pasak J.Hannah, prieš tai Vakarai stojo prieš dilemą, kaip reaguoti į Amerikos žvalgybos informaciją, jog Šiaurės Korėjos atomininkai rengiasi sodrinti panaudotą plutonio reaktoriaus kurą iki branduoliniam ginklui reikalingos kondicijos.

Tuometinis JAV gynybos sekretorius Williamas Perry siūlė smogti konvencinį smūgį režimo branduoliniams objektams, kurio labiausiai tikėtina kaina būtų buvęs dar vienas visavertis karas Korėjos pusiasialyje su tūkstančiais aukų iš visų dalyvausiančių pusių, įskaitant Ameriką, kuri Pietų Korėjoje yra dislokavusi 30 tūkstančių karių. Gi Pchenjanas prie sienos su Pietų Korėja laiko milijoninę armiją bei milžinišką kiekį artilerijos, kuri gali lengvai „mušti“ už keliasdešimt kilometrų nuo sienos esančiai Pietų Korėjos sostinei Seului.

Tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas ilgai dvejojo ir buvo linkęs apsistoti ties kariniu variantu, bet tuometinis diktatorius Kim Jong-ilas, dabartinio diktatoriaus tėvas, pats pasiūlė „taikos scenarijų“ ir Amerikos prezidentas jį tikriausiai su palengvėjimu priėmė. Galų gale paaiškėjo, jog tai blefas – dar iki B.Clintonui paliekant Baltuosius Rūmus Pchenjanas vykdė balistinių raketų bandymus, kurie prasmingi tik vienu atveju – jei tuo pat metu atliekami branduoliniai bandymai. Tai pasitvirtino jau prezidentaujant Georgui W.Bushui-jaunesniajam: nors Jonbenio plutonio reaktorius buvo užkonservuotas, JAV žvalgyba išaiškino kitus objektus, kur Pchenjanas „tylomis“ sodrino uraną.

1994-ųjų sutartis buvo palaidota, paminklu ant jos „kapo“ galima laikyti Šiaurės Korėjoje 2006-aisiais atliktą pirmą branduolinį bandymą. 1994 metais Pchenjanas neturėjo nė vieno branduolinio užtaiso, šiandien šis arsenalas vertinamas nuo 10 iki 20, kurį, JAV žvalgybos manymu, Šiaurės Korėja siekia padidinti iki 100 užtaisų.

Jokie ekonominiai palengvinimai kaip ir sankcijos (išskyrus nebent absoliutų produktų bei energijos išteklių tiekimo embargą Šiaurės Korėjai) negali atgrasyti diktatoriško režimo nuo svarbiausio politinio uždavinio – bet kuria kaina įsigyti branduolinį arsenalą su technine  galimybe pristatyti jį iki pagrindinės oponentės Amerikos. Toks yra savitas politinis revanšas už nesėkmes praktiškai visose kitose gyvenimo srityse.

Pchenjanas parazituoja Vakarų neryžtingumo akivaizdoje ir tikrina kaimynių psichologinį tvirtumą, neumaldomu įžūlumu siekdamas pasėti abejones dėl Jungtinių Valstijų garantijų. J.Hannah teigimu, branduolinio saugumo garantijas iš JAV gavusios Pietų Korėja ir Japonija nesiėmė kurti nuosavo branduolinio ginklo, nors abiejų ekonominis potencialas šioje srityje leido toli palikti Šiaurės Korėją. Na, ir pagaliau dėl apgailėtino gyvenimo lygio šalies viduje išorės grėsmės eskalavimas yra bene vieintelis būdas režimui išlikti.

Vakarai ir jų sąjungininkai pietryčių Azijoje (pirmiausia Pietų Korėja) atsisakė jėgos scenarijaus, tikėdamiesi laimėti laiko – kad Pchenjano režimas žlugs dėl vidaus problemų arba galų gale taikiai įsilies į pasaulio bendruomenę. Nenutiko nei vieno, nei kito – Šiaurės Korėjos režimas nepaisydamas nieko baigia apsirūpinti branduolinio saugumo „skėčiu“ ir galimybe šantažuoti ką tik nori.

EPA nuotraukoje – Šiaurės Korėjos diktatorius su kariuomenės vadais prie kompiuterio

Artėjant Šiaurės Korėjos režimo įsteigėjo 105-ųjų gimimo metinių minėjimui balandžio 15-ąją, Pchenjanas eilinį kartą pagrasino karu, kuris palies visą pasaulį, ir eilinį kartą buvo galima tikėtis bet ko – šioje šalyje esama tradicijos Kim Ir Seno jubiliejus pažymėti branduolinio ginklo bandymais (būtų buvęs šeštasis).

Pasak Japonijos žiniasklaidos, JAV valstybės departamentas balandžio pradžioje informavo Japonijos vyriausybę apie beveik neišvengiamą preventyvų smūgį Šiaurės Korėjai. Tąkart įtampa (eilinį kartą) atslūgo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas apsiribojo tradiciniu įrašu „Twitteryje“: „Šiaurės Korėja ieško problemų. Jei Kinija pasirengusi mums padėti, būtų puiku. Jei ne – išspręsime problemą be jos!“.

Dabar turime porą branduolinį ginklą galinčių nešti tarpkontinentinių raketų bandymų per porą dienų. Ir dilginančiai atvirą JAV armijos štabų vadų jungtinio komiteto pirmininko pasisakymą Šiaurės Korėjos grėsmės Amerikai tema.

Ir šįkart grėsmė visus aplenks? Bet ar taip bus visada? Pasaulyje iš viso berods 15 700 branduolinių galvučių, bet gali užtekti nedidelės dalies šimto šiaurės korėjietiškų, kad planeta išlėktų į orą.

2017.07.29; 11:42

Kriminalinė policija dėl programišių atakų prieš Kauno grožio kliniką bendradarbiauja su užsienio partneriais, tyrimas sudėtingas, teigė antradienį Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, nepateikęs išsamesnių detalių apie tyrimo eigą.

Pasak pareigūno, vertinama ir tai, kiek duomenų jau gali būti paviešinta.

„Tokio masto byla – viena iš nedaugelio. Tiriame didelės vertės turto prievartavimo atvejį. Atliekama aibė veiksmų ir Lietuvos teritorijoje, ir bendradarbiaujant su užsienio partneriais, keičiamasi informacija. Tyrimą atlieka geriausi tyrėjai. Padaryta labai daug. Ikiteisminio tyrimo duomenų, siekdami nepakenkti tyrimo sėkmei, neplanuojame viešinti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Roginskis.

Pasak pareigūno, programišiams pavogus klinikos duomenis, nustatyta dešimtys nukentėjusiųjų, o jų skaičius dar gali augti. A. Roginskis paragino piliečius nepaklusti nusikaltėlių reikalavimams.

„Esame nustatę kelias dešimtis nukentėjusiųjų, matome, kad jų skaičius didėja ir tikrai didės. Norime dar kartą prašyti gyventojų jokiu būdu nepasiduoti galimam šantažui, informuoti visais atvejais visų pirma Kriminalinės policijos biurą“, – sakė A. Roginskis.

Paklaustas dėl antradienį tariamai paviešintų visų klinikos pacientų duomenų, Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas sakė, kad situacija vertinama.

„Mes vertiname, kas įvyko šią popietę. Vertiname, koks kiekis ir kokių duomenų buvo paviešintas. Analogiškus nusikaltimus vykdantys asmenys siekia sukelti isteriją viešojoje erdvėje, ir mūsų visų uždavinys – nepasiduoti provokacijai“, – kalbėjo A. Roginskis, jis pridūrė, kad šiuo metu bandoma išsiaiškinti asmenis, kurie „organizavo ar tęsia nusikalstamos veiklą“, bet pareigūnai nesiima veiksmų prieš pačią grožio kliniką.

A.Roginskis antradienį informavo, kad šių metų balandžio mėnesį pradėtas tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo, taip pat turto prievartavimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos biure, jį vykdo kibernetinius nusikaltimus tiriantys ekspertai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.31; 05:57

Jeff Stein / Newsweek

„Tą istoriją pradėjo pasakoti Vašingtone pernai vasaros pabaigoje: kai Donaldas Trumpas buvo atvažiavęs su reikalais į Maskvą, Rusijos žvalgybos bendradarbiai užtiko jį kompromituojančiomis seksualinio pobūdžio aplinkybėmis“, – rašo Newsweek žurnalistas Džefas Steinas.

„O dabar, pasak prasiskverbusio į spaudą priedo prie JAV žvalgybos tarnybų kolektyvinio pranešimo apie Kremliaus intrigas Amerikos rinkimuose, aiškėja, kad Rusijos specialiųjų tarnybų bendradarbiai stebėjo, kaip Trumpas dalyvavo „iškrypėliškuose lytiniuose aktuose“, kuriuos „organizavo ir sekė FSB“.

Dokumente sakoma, jog FSB „pasamdė keletą prostitučių, kad jos parodytų jam aukso lietaus (šlapinimosi) šou“. Maža to, pasak anoniminių pranešimo šaltinių iš Rusijos, Trumpas tyčia pasirinko savo sumanymui „Ritz Carlton viešbutį, kur, kaip jam buvo žinoma, prezidentas ir ponia Obamos (kurių jis nekentė) buvo apsistoję per vieną oficialų vizitą Rusijoje, ir išniekino lovą, kurioje jie miegojo“, – perduoda korespondentas.

Pranešimo tikrumas ir jo šaltinių teisingumas nepatvirtinti, pabrėžia leidinys. Numanomą visą pranešimo versiją – tiksliau, neįvardyto Vakarų specialiųjų tarnybų eksbendradarbio tarnybinių užrašų seriją – išspausdino leidinys BuzzFeed .

Ir vis tik, straipsnio autoriaus nuomone, pranešimas „sustiprina versiją, kuri, kaip kai kas nuogąstauja, paaiškina Trumpo simpatijas Kremliui, kurių niekaip kitaip paaiškinti neįmanoma“.

Steinas cituoja pranešimą: „Nestandartinė Trumpo elgsena Rusijoje per daugelį metų davė valdžiai pakankamai gėdingos medžiagos apie dabartinį respublikonų kandidatą į prezidentus, kad norėdami jie galėtų jį šantažuoti“.

„Jeigu šantažas akivaizdus, tai ši istorija jau ne apie nepadorius lytinius aktus, o apie nacionalinį saugumą“, – pabrėžia autorius.

Pranešime paminėtas ir Maskvos dėmesys sutuoktiniams Klintonams. Bet vertingiausia, ką pavyko sužinoti sekant ponią Klinton ir jos aplinką, – tai „jos pasisakymus, prieštaraujančius jos dabartinei pozicijai įvairiais klausimais“, sakoma dokumente.

Kol kas neaišku, ar pranešimas padarys permanentinės žalos Trumpo administracijai. Galimas dalykas, net išaiškės, kad tai klastotė, kurią išmetė Rusijos žvalgyba, kad sukurstytų chaosą Amerikos politiniame gyvenime, pabrėžia autorius.

Informacijos šaltinis: Newsweek leidinys.

2017.01.16; 12:03

Julian Borger / The Guardian

„Gruodį senatorius Makeinas perdavė FTB direktoriui Džeimsui Komiui dokumentus, kur tvirtinama, kad Trumpo rinkimų štabas ir Maskva turėjo slaptų kontaktų, o Rusijos žvalgyba turėjo kompromituojančios asmeninio pobūdžio medžiagos apie išrinktąjį JAV prezidentą“, – praneša The Guardian žurnalistas Džulianas Bordžeris. 

„Medžiaga, su kuria susipažino The Guardian, – tai serija pranešimų apie Trumpo santykius su Maskva. Pranešimus surašė kažkoks buvęs vienos Vakarų kontržvalgybos bendradarbis, dabar dirbantis privačiu konsultantu.

Antradienį dokumentus išspausdino leidinys BuzzFeed, pranešdamas, kad jie „nepatikrinti ir potencialiai negali būti patikrinti“. The Guardian nepavyko patvirtinti dokumentų turinio tikrumą, o Trumpo komanda nuosekliai neigia bet kokius slaptus kontaktus su Rusijos vyriausybe“, – sakoma straipsnyje.

„Vienas JAV administracijos valdininkas, kuris davė interviu The Guardian, sakė, kad šaltinis, parašęs pranešimą, – visiškai patikimas žmogus, skrupulingas ir gerai informuotas, turintis platų pažįstamų Rusijoje tinklą. Kai kurie pranešimai (įvairių datų – nuo praėjusių metų birželio 20 iki spalio 20) irgi buvo pranašiški: juose prognozuoti įvykiai, nutikę po to, kai pranešimai buvo išsiųsti“, – rašoma leidinyje.

Antai, 2016 metų birželio mėn. pranešime tvirtinama, kad Kremlius mažiausiai penkerius metus padėjo Trumpui, stengdamasis skatinti „susiskaldymą ir prieštaravimus Vakarų aljanse“.

Jame taip pat tvirtinama, kad Trumpas atsisakė „įvairių, skirtų jam „pameilikauti“, sandėrių su jam siūlytu Rusijoje nekilnojamuoju turtu“, ypač projektuose, susijusiuose su futbolo PČ-2018 finalu, bet „jis ir jo artimiausia aplinka sutiko gauti iš Kremliaus reguliarų srautą žvalgybos duomenų, įskaitant duomenis apie demokratus ir kitus jo politinius priešininkus“, – sakoma straipsnyje.

Sensacingiausiu laikraštis laiko štai tokį tvirtinimą pranešime: „FSB pakankamai sukompromitavo Trumpą remdamasi jo veiksmais Maskvoje, kad galėtų jį šantažuoti“.

Laikraštis pažymi, kad pranešimuose yra keletas klaidų. „Apie Maskvos Barvichos priemiestį sakoma, kad jis „rezervuotas aukščiausiosios vadovybės ir jos artimiausios aplinkos rezidencijoms“, bet, nors tai ir labai brangus rajonas, nėra jokių apribojimų įsigyti ten nekilnojamojo turto. Dokumente taip pat su rašybos klaida parašytas vienos Rusijos bankų korporacijos pavadinimas“, – sakoma straipsnyje.

Leidinys praneša: „Iš pradžių pranešimai buvo užsakyti kaip tyrimas apie opoziciją prezidentinės kampanijos laikotarpiu, bet autoriui sukėlė tokį nerimą tai, ką jis atkapstė, todėl jis nusiuntė kopiją FTB. Neaišku, kam toje organizacijoje pateko tie pranešimai ir kokių veiksmų ėmėsi FTB“.

The Guardian“ gali patvirtinti, kad iki gruodžio dokumentai pasiekė FTB vadovybę. Senatorius Makeinas, gavęs informaciją apie tuos dokumentus savais kanalais – per tarpininką iš vienos Vakarų šalies sąjungininkės, pasiuntė į užsienį tarpininką susitikti su šaltiniu, o paskui nusprendė įteikti medžiagą (FTB direktoriui Džeimsui) Komiui gruodžio 9-ąją, susitikęs su juo akis į akį“, – rašo laikraštis, remdamasis apie susitikimą su informuotu nepriklausomu šaltiniu. Dokumentai taip pat yra Baltųjų rūmų valdininkų rankose.

„Kaip galima suprasti, Makeinas nekalbėjo apie dokumentų tikrumą, bet šaltinio nuomonė padarė jam įspūdį, ir senatorius nusprendė privaląs perduoti dokumentus FTB“, – sakoma straipsnyje.

„Vienas kolega pranešė, kad Makeinas nenorėjo į tai painiotis, nes jis nuogąstavo, kad jo raginimus atmes kaip asmeninės nuoskaudos dėl Trampo išraišką. Vietoj to jis pareikalavo sudaryti specialų Senato komitetą ir patikrinti rinkimų štabo bendradarbių ryšius su Maskva. Bet Respublikonų partijos vadovybė užblokavo jo siūlymą“, – sakoma straipsnyje.

Laikraštis mini Komiui perduotų pranešimų turinį. „Rusijos žvalgyba, kaip tvirtinama, surinko kompromituojančios medžiagos, kai Trumpas lankėsi Maskvoje 2013 metų lapkritį – rengė ten „Mis Visata“ konkursą“, – rašo autorius.

The Guardian“ sužinojo, kad vasarą FTB paprašė Fisa – teismą, kurio žinioje yra užsienio žvalgybos sekimas, – išduoti orderį stebėti keturis Trumpo komandos narius, įtartus dėl nereguliarių kontaktų su Rusijos oficialiais asmenimis. Teismas atmetė pageidavimą ir paprašė FTB kontržvalgybos tyrėjus susiaurinti apimtį. Esama pranešimų, kad spalį FTB pagaliau gavo orderį, bet ta žinia nepatvirtinta, taip pat neaišku, ar orderis lėmė visavertį tyrimą“, – sakoma straipsnyje.

Informacijos šaltinis: „The Guardian“ leidinys.

2017.01.13; 20:53

John Crudele / New York Post

„Finansinėms rinkoms metas rengtis spalio staigmenai“, – tvirtina Džonas Krudele laikraštyje The New York Post.

 Žinoma, spalis visada buvo sunkus mėnuo Volstritui. Tačiau rinkos požiūriu būtų protinga rengtis siurprizui kuo greičiau, nes jis gali užklupti rugsėjy ar net šį mėnesį, priklausomai nuo to, kada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs sukelti problemų. Nacionalinio saugumo agentūra

„Bet šiuo atveju kalbama net ne apie vieną siurprizą, o apie keletą galimų siurprizų“, – sakoma straipsnyje.

Tuos siurprizus autorius supranta kaip įvairias aplinkybes, kuriomis gali būti paskelbti elektroniniai laiškai, pagrobti hakerių (programišių) iš privataus Hilari Klinton kompiuterio serverio. Respublikonų partijos laiškų publikacijos nereikia tikėtis. Visų pirma todėl, kad Trampo pusėje – Putinas. Antra, todėl, kad jie greičiausiai parodytų, jog respublikonai susitarė prieš Trampą.

Pasak Krudele, Klinton laiškų turi ne tik Rusijos specialiosios tarnybos, bet ir NSA (Nacionalinė saugumo agentūra), kuri, kaip pranešė žurnalistui jo šaltinis iš šios agentūros, stebėjo, kaip rusai seka Hilari.

„NSA nė už ką nepaskelbtų tų laiškų oficialiai, bet visiškai galėtų juos nutekinti nutrūkęs nuo kontrolės agentas. Man sakė, kad Hilari nesutaria su NSA nuo pat pirmų savo dienų valstybės sekretorės poste“, – sakoma straipsnyje. Dingstis santykių pablogėjimui buvo Klinton reikalavimas įrengti Valstybės departamento apsaugotame informacijos centre neapsaugotas patalpas, kuriose ji galėtų naudotis savo Black Berry, sakoma straipsnyje.

„Jeigu kas nors NSA nuspręs nutekinti kokius nors Hilari laiškus, tai gali padaryti ne šiaip iš keršto, o dėl visiškai pagrįstų nuogąstavimų, kad, jeigu lapkričio 8-ąją Klinton laimėtų, rusai galėtų ją šantažuoti, jei demaskuoti laiškai iki to momento liks nepaviešinti, – pažymi Krudele. – NSA gali pasiteisinti – bent jau prieš save – tuo, kad ji užbėgo už akių galimai problemai. Tai galima pavadinti „prevenciniu nutekinimu“.

„Taip pat bus siurprizas, jei demokratai apmaus Trampą, – prognozuoja autorius. – Pavyzdžiui, nebus per didelio sukrėtimo, jei Vidaus apmokestinimo tarnyba pagaliau baigs Donaldo Trampo mokesčių dokumentacijos tyrimą ir prirems jį prie sienos“.

„Bet tai nebus siurprizas Volstritui neigiama prasme, nes – jeigu tuo pačiu metu neatsiras kokio nors kontrsiurprizo prieš Klinton, – tokia situacija paprasčiausiai patvirtins, kad Klinton bus pirmoji moteris prezidentė mūsų šalies istorijoje. O Volstritas, atrodo, su tuo jau sutiko“, – mano žurnalistas.

„Spalį rinką visuomet purto: griūtis 1929 metais, „Juodasis pirmadienis“ 1987-aisiais, minigriūtis 1989-aisiais – ir kokios nors naujienos apie Hilari gali vėl įsiūbuoti akcijas. Štai kodėl tai vadinama siurprizais“, – apibendrina Krudele.

Šaltinis: New York Post

2016.08.19; 06:24

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje kaltinimai dėl neteisėto informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo, šios informacijos panaudojimo, piktnaudžiavimo tarnyba organizavimo, didelės vertės turto prievartavimo bei trukdymo prokuroro veiklai pateikti buvusiam Vilniaus miesto advokatui J. K. bei jo pažįstamai R. L.

Continue reading „Už neteisėtą asmenų sekimą ir šantažą – teisiamųjų suolas“

Prieš kalbėdamas apie Prancūziją ir Mistralius, – pora žodžių apie Kremlių, apie jo šantažo sistemą. Kaip žinoma, Kremlius, jeigu jam skelbiamos sankcijos, ima įkaitais savus piliečius. Apie tai net anekdotas sumanytas: paskelbkite naujas sankcijas – bombarduosime Voronežą.

Taigi, kremliškiai, kaip kine, išeina iš banko, įrėmę pistoletą piliečiams į smilkinį, ir reikalauja milijono dolerių smulkiomis sutrintomis kupiūromis, o taip pat degalų pripildyto lėktuvo. Čia tikimasi, kad Vakarai pasigailės įkaitų-žmonių ir susilpnins sankcijas.

Bet Vakarai jų nesilpninta. 

Continue reading „Ne ant to pataikė“

Šios atmintinės tikslas – informuoti Lietuvos piliečius apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus, keliamas grėsmes ir patarti, kaip tokią veiklą atpažinti bei išvengti galimų pavojingų kontaktų.

Užsienio valstybių šnipinėjimą įprasta sieti su Šaltojo karo epocha, tačiau jo reikšmė nemažėja ir šiandien. Šnipinėjimo grėsmė aktuali ir Lietuvos Respublikai.

Kai kurios užsienio valstybės Lietuvoje turi interesų, kuriems įgyvendinti nepakanka viešai prieinamos informacijos. Tų valstybių žvalgybos institucijos siekia gauti įslaptintų ir kitų jų interesams svarbių duomenų.

Continue reading „Kas, kaip ir kodėl šnipinėja Lietuvoje?“

Už penkių talibų vadovų išlaisvinimą Baltuosius rūmus puolė aršiai kritikuoti abi Kongreso frakcijos, rašo Mauricijus Molinaris laikraštyje La Stampa.

„Amerikiečių seržanto Bouno Bergdalo išlaisvinimas mainais į penkis talibų vadovus buvo strateginis prezidento Barako Obamos pasirinkimas, susikertantis su jo pirmtakų kursu. Tas sprendimas, tikriausiai, sukels domino efektą su nenuspėjamais padariniais, – sakoma straipsnyje. – Kongresas sunerimęs, Vašingtone pastebimi nesutarimai administracijoje, žiniasklaida smerkia Baltuosius rūmus: Amerika parodė, kad pasiduoda savo priešų šantažui“.

Continue reading „Atsargiai – Barakas Obama pasiduos šantažui“

Ukraina – dabar ne. Ir Ačiū Dievui

Ukraina ketvirtadienį paskelbė nutraukianti pasirengimą lapkričio 27-29 d.d. per ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje pasirašyti svarbų politinį ir prekybinį susitarimą su ES. Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius penktadienį apie tai pranešė ir pirmininkaujančios ES Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei telefoninio pokalbio metu, pridurdamas, kad tai lėmė Rusijos ekonominis spaudimas ir šantažas.

Per pokalbį Prezidentei buvo pranešta apie grasinimus riboti prekių importą iš Rytų Ukrainos, o tai, Kijevo skaičiavimais, galėtų atnešti milijardinius nuostolius.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai: šantažo spalvos ir atspalviai“

Sunki vaikystė ir nuolatinės pašaipos iš genderinės orientacijos paženklino eilinio Bredlio Meningo gyvenimą, rašo Vittorio Zucconis laikraštyje La Repubblika.

Jaunuolis ieškojo prieglobsčio nuo „tikrų vyrų“ šiurkštumo Amerikos armijoje, bet ir ji pasirodė esanti ne ta vieta, kur jis, būdamas 157 cm ūgio, galėtų pasislėpti nuo karinio mačizmo kulto, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dukart įkalintas: iš pradžių vyro kūne, dabar – kalėjime“

andrikiene_laima

Į Lietuvą atvykusiems aštuoniems Europos Parlamento (EP) Biudžeto kontrolės komiteto nariams Lietuvos pareigūnai stengėsi įrodyti, kad Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui skirti Europos Sąjungos pinigai nėra iššvaistyti ar išgrobstyti.

IAE uždarymo projektams yra iškilusi grėsmė: vėluojama, beveik ketvirtadalis milijardo litų iš anksčiau skirtų pinigų nepanaudota. Susipažinę su padėtimi elektrinėje, europarlamentarai vizitą baigė ultimatumu: Lietuva iki liepos 17-osios turėjo išspręsti ginčus su Rusijos kapitalo įmone “Nukem”, kitaip Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimas bus stabdomas.

Continue reading „Europarlamentarė Laima Andrikienė primena, kad “Nukem” – jau nebe Vokietijos, o Rusijos kompanija“

moldova

Buvęs Moldovos Respublikos informacijos ir saugumo tarnybos (IST) darbuotojas atsargos papulkininkis Nikolajus Lupašku apkaltino dabartinius vadovus nekompetencija ir parsidavėliškumu užsienio šalių interesams.

Papulkininkio teigimu, dauguma IST darbuotojų – generolai ir pulkininkai – nėra profesionalai, ginantys nacionalinius interesus, o pasirenkami pagal „kūmos“ principą ir ištikimybę „partijos bosui“.

Continue reading „Kaltinimai Moldavijos specialiosioms tarnyboms“