saugumas

Gordijo mazgas

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Rusijai užpuolus Ukrainą dalis lietuvių pasijautė nesaugūs. Saugumo tema skamba žiniasklaidoje, ekspertų ir politikų diskusijose. Ne vienas gyventojas netgi susimąstė apie būstą Vakaruose, o kai kurie reemigrantai sudvejojo, ar verta grįžti gyventi į Tėvynę.

Be išorinės grėsmės, labai svarbi ir šalies kriminogeninė situacija, o tuo Lietuva gali pasidžiaugti. Miestuose ir kaimuose ramu ir taiku, kaip niekada nėra buvę.

Rytų despotijos bando formuoti nesaugumo įvaizdį

Rusija ir Baltarusija sistemingai dirba plėtojant Lietuvos, kaip neaugios valstybės, įvaizdį. Į valstybę, kuri nepasižymi išoriniu saugumu, neateis investicijos, nevažiuos turistai. Iš tokios šalies yra emigruojama.

NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Nuolat skleidžiamos paskalos apie „neapginamumą“, NATO nepasirengimą ginti, Suvalkų koridoriaus problemą. Baltarusija organizavo migrantų srautą, kuris turėjo augti, kelti vidaus neramumus, nukreiptus prieš kitataučius, ir pasaulyje formuoti negatyvų požiūrį apie Lietuvą. Prie Sankt Peterburgo ilgai veikė garsusis „Wagner“ trolių fabrikas, kuris skleidė visokias sąmokslo teorijas, skirtas kiršinti visuomenę, kelti jos nepasitikėjimą savo valstybe, politine sistema, partijomis, politikais, politiniais sprendimas ir skleisti idėjas apie maištavimą.

Vakarų požiūris į mūsų saugumą

2022 m., po Rusijos invazijos į Ukrainą, Lietuvoje labai sumažėjo turistų, kurie nelabai skiria, kur ta Lietuva yra. Vien paminėjimas, kad šalia Rusijos, atrodė pavojingu įvertinimu.

Lietuvos narystė ES ir NATO ne visiems yra žinoma, o daugkartiniai visų lygių pareigūnų tikinimai, kad Lietuvos kiekvienas centimetras būtų ginamas, ne visada būna išgirstas.

Tačiau Lietuvos saugumo nuo užsienio grėsmių suvaldymo srityje per šiuos pusantrų metų įvyko milžiniški pasikeitimai. Pati Lietuva padidino gynybos reikmių finansavimą, pradėjo dideles karinės infrastruktūros statybas, ginklų pirkimus. Pasikeitė ir NATO požiūris. Baltijos valstybių gynyba jau sustiprinta, o per kitus metus toliau stiprės.

Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto

Dar kartą garantiją Lietuvos saugumui prieš mėnesį patvirtino viešėjęs JAV prezidentas Joe Bidenas. Ar visi išgirdo? Ne. Visuomenėje ir toliau vyrauja svarstymai, o tai gal visgi negintų..

Kariniai ekspertai tvirtina, kad prie Lietuvos sienų Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės ir karių yra sumažėję rekordiškai, todėl apie jokią karinę grėsmę kalbėti yra neatsakinga. Lietuvai nedraugiškos valstybės karine prasme yra nusilpusios, o Lietuvoje sąjungininkų karinis dalyvavimas, priešingai, yra labai išaugęs.

„Nesaugios“ valstybės yra susitelkusios

Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai išorinė grėsmė ne tik nesumažina valstybės patrauklumo ir ekonominės galios, bet sutelkia visuomenę.

Izraeliui yra grasinama nuo pat jo susikūrimo 1948 m. Keli karai, savižudžių išpuoliai, teroristų atakos, raketų sprogimai nepalaužia žydų valstybės. Gyventojų skaičius sparčiai auga, turizmas klesti, o ekonomika yra stipriausia regione.

Šiaurės Korėja. Ginkluotosios pajėgos. EPA-ELTA nuotr.

Pietų Korėjai grasinama turbūt kasdien. Pakeltu balsu TV pranešėjos iš Šiaurės grūmoja karine invazija, o Didysis vadas rūsčiai leidžia įspėjamąsias raketas. Tai niekaip neveikia Pietų Korėjos ekonomikos, kuri yra viena iš stipriausių visame pasaulyje, o pasiekimai technologijų srityje stulbinantys. Panašiai yra ir Taivane.

Japonijos ir Australijos santykiai su Kinija yra iš išskaičiavimo  ir jos supranta, kad karinio konflikto atveju šalys būtų įveltos bei taptų Pekino taikiniu. Tai neatbaido investicijų. Abi yra išsivysčiusios ir klestinčios valstybės.

Tai pavyzdžiai, kad Lietuvos tariamas „nesaugumas“ negali sutrukdyti valstybės klestėjimui.

Nusikaltimai šalia namų

Agresijos kiekis visuomenėje yra vienas iš pačių svarbiausių gerovės valstybės rodiklių. Jeigu žmogus nesijaučia saugus grįždamas namo, jeigu bijo išleisti vaiką į mokyklą ar nesaugu išeiti pasivaikščioti į parką, tai ar tai galima kompensuoti didesniu atlyginimu?

Galime pagrįstai didžiuotis ir Lietuvą rodyti kaip kasdienio gyvenimo saugumo salą lyginant su ženkliai nesaugesnėmis emigrantų pamėgtomis Vakarų šalimis. Numbeo.com sudarytame pavojingiausių Europos miestų sąraše dominuoja Vakarų Europa. Marselis, Koventris, Birmingamas, Šarlerua, Liežas ir kiti gerai žinomi Senojo žemyno miestai, kurie yra pagarsėję savo nusikalstamumu. Net mūsų kaimynė Švedija turi rimtų kriminalinių problemų, kurios Lietuvoje būtų skandalingos.

2020 m. Švedijoje registruota 360 atvejų, kai buvo panaudoti ginklai, daugybė atvejų, kai panaudojami sprogmenys. 2023 m. duomenimis ginkluotų nusikaltimų skaičius yra 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis.

Europos Komisija skaičiuoja, kad 2020-2021 m. plėšimų, įsilaužimų ir vagysčių daugiausiai registruojama Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Seksualinių nusikaltimų kreivė kyla kasmet ir ypač paplitusi Prancūzijoje, Vokietijoje ir Švedijoje.

Miega. Slaptai.lt nuotr.

Centrinės ir Rytų Europos šalys daug saugesnės ir yra sąrašo gale. Šiuo požiūriu Lietuva yra saugumo oazė. Lietuvos policijos duomenimis, nusikaltimų skaičius kasmet linkęs mažėti. Lyginant su 2014 m. registruotų atvejų sumažėjo dvigubai, o vyrauja santykinai lengvesni – vagystės ir sukčiavimai. Ypač sumažėjo sunkių nusikaltimų skaičius, nuo 4,1 tūkst. 2014 m. iki 2,5 tūkst. 2022 m. Nužudymų mažėjo daugiau nei du kartus.

Lietuva daugiausiai problemų turi su nuo alkoholio apsvaigusiais asmenimis, ir jų keliamomis bėdomis, taip pat korupcija, bet ir šiose srityse situacija kasmet gerėja. Alkoholio suvartojimas mažėja, o korupcija daug kur jau pasitraukusi.

2023.08.22; 00:30

Aktualijos

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad dėl papildomų Rusijos ir Baltarusijos piliečių saugumo patikrų išaugo įstaigos darbuotojams tenkantis darbo krūvis. Dėl to, pasak jos, skiriant prioritetą šiam klausimui, departamentas vėluoja atlikti kitus darbus.
 
„Stengiamės iš paskutiniųjų. Galiu patikinti, kad, nepaisant mūsų finansinių problemų, dirbantys darbuotojai atlieka darbą nuoširdžiai ir išsamiai. Dėl kylančių darbo apimčių darbo kokybę mes stengiamės maksimaliai išlaikyti stabilią“, – trečiadienį LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
 
„Bet, aišku, tada stoja visi procesai – tiesiog prasideda to paties verslo nepasitenkinimas, kad mes pradedame vėluoti kitus sprendimus priimti, nes, žinoma, prioritetas saugumo patikroms, o tai užima didelę dalį mūsų dabartinio darbo“, – pripažino ji.
 
Nuo pernai lapkričio į šalį atvykstantieji Rusijos ir Baltarusijos piliečiai privalo užpildyti specialų klausimyną ir pareikšti požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Tokia prievolė taikoma visiems rusams ir baltarusiams, teikiantiems prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
 
Mano, kad finansavimas departamentui turi didėti
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sutinka, kad finansavimas Migracijos departamentui turi didėti. Pasak jo, veikiausiai apie tai bus diskutuojama ir derantis dėl kitų metų valstybės biudžeto.
 
„Kasmet, kai svarstomas biudžetas, (…) Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas visada pritarė idėjai siūlyti padidinti (finansavimą – ELTA) Migracijos departamentui – tiek atlyginimams, tiek kitai veiklai“, – LRT radijui sakė L. Kasčiūnas.
 
„Neišvengiamai kitą rudenį turėsime diskusiją – aš už tai, kad tokia svarbi institucija būtų dar geriau finansuojama“, – patikino jis.
 
Praėjusią savaitę profesinė sąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į šalies politikus, pažymėdami, kad Migracijos departamentas dėl mažų darbuotojų atlyginimų ir todėl atsiradusio jų trūkumo bei žymiai padidėjusio darbo krūvio greitu metu negalės tinkamai atlikti savo pareigų. Pasak profsąjungos, jeigu šis klausimas nebus išspręstas, rudenį departamento specialistai gali masiškai palikti darbą.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2023.08.09; 08:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

Paaiškėjus, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys yra susiję su įsilaužimu į šalies sistemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, jog už tai atsakingos institucijos turės padaryti namų darbus. Politiko teigimu, jeigu kai kurios institucijos tinkamai neužtikrina, kad kibernetinės grėsmės būtų užkardytos, tai yra šių įstaigų ir jų vadovų atsakomybė.
 
„Reikia, jog tos institucijos, kurių aš negaliu kol kas įvardinti, kad jos pasidarytų namų darbus, įsivertintų, ką ne taip darė ir kokių kibernetinės saugos kriterijų jos nesilaikė arba neatitiko. Jos turi pasidaryti namų darbus ir tas skyles užkamšyti. Tai yra esminis dalykas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
 
Politikas pabrėžia, kad kibernetinio saugumo lygis Lietuvoje yra aukštas. Visgi, anot jo, greičiausiai ne visos institucijos tinkamai atlieka namų darbus, kad tokio tipo grėsmės būtų užkardytos.
 
„Mes dėl kibernetinės saugos dirbame jau kelis metus. Ir kai kurie sąjungininkai mus laiko kaip pavyzdinę valstybę, kuri supranta problematiką ir ta kryptimi juda. Tai sistemiškai mes, teisės aktų prasme, esame labai gerai susitvarkę, bet, be abejo, ne visi, matyt, padaro visus namų darbus, kuriuos reikia padaryti. Tai yra tų atskirų institucijų atsakomybė ir jų vadovų atsakomybės klausimas“, – akcentavo L. Kasčiūnas.
 
„Tačiau labai svarbu bus išsiaiškinti ir pasižiūrėti, kokia klaida tai buvo: ar buvo įsiveržta į sistemą, ar tai buvo kažkokia žmogiška klaida. To mes kol kas negalime pasakyti, kai bus tyrimo rezultatai, bus aiškiau“, – pridūrė jis.
Šnipas, kuris mane išdūrė. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) ketvirtadienį patvirtino, kad NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu galimai nutekinti duomenys apie renginio saugumo detales yra susiję su įsilaužimu į šalies institucijų sistemas.
 
Paviešintoje informacijoje nurodomi konkretūs viešbučiai, kuriuose esą apsistojo įvairių valstybių lyderiai, valstybių delegacijos, minimi delegacijų atvykimo į oro uostus laikai, taip pat apsaugos darbuotojų vardai ir pavardės, jų esą turėtų ginklų tipai, pavadinimai, kiti duomenys.
 
Policija dėl galimai nutekintos slaptos informacijos pradėjo ikiteisminį tyrimą.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.07.24; 05:15
Trumposios naujienos

Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto

Kyjivas, birželio 29 d. (ELTA). Ukraina neleis Rusijai ar jos teroristinėms grupuotėms net bandyti pakirsti lietuvių ir lenkų tautų saugumą iš Baltarusijos teritorijos. Tai ketvirtadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Vadovų Tarybos dalyvius, praneša „Interfax-Ukraina“.
Slava Ukraini. Slaptai.lt foto
 
„Ukrainai mūsų partnerių saugumas yra ir mūsų saugumas. Vakar prezidentas Gitanas Nausėda ir prezidentas Andrzejus Duda lankėsi Ukrainoje, ir mes pasikeitėme nuomonėmis apie situaciją Baltarusijoje ir jos keliamus iššūkius. Ukrainos pozicija visiškai aiški – bet kokiam mėginimui šantažuoti Europą, bet kokiam mėginimui ko nors griebtis prieš Europą turi būti užkirstas kelias. Jei kas nors kur nors grasina vienai ar kitai Europos tautai, tai visiškai natūralu stoti ginti šių žmonių ir pašalinti grėsmę“, – sakė jis.
 
Anot V. Zelenskio , mūšiai fronte šiuo metu yra „labai intensyvūs“, tačiau „mes vaduojame  savo žemę ir žmones iš okupantų, ir tai yra svarbiausia“.
 
„Kuo sėkmingiau dabar kausis mūsų kariai, tuo ilgiau Rusija nekels grėsmės visai mūsų Europai. Istorija aiškiai rodo, kad nesėkmingos agresijos visada susilpnina diktatūras“, – pabrėžė jis.
 
Pasak V. Zelenskio, „tai mes dabar ir matome Rusijoje – matome jų silpnumą, kurio mums taip reikia. Kuo Rusija silpnesnė, tuo labiau jos vyresnybė bijo maištų ir sukilimų. Rusijos silpnumas padarys ją nepavojingą kitiems, o jos pralaimėjimas išspręs šio karo problemą“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.30; 07:24
Aktualijos

Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir aptarė Rusijoje kilusius neramumus bei bendrą saugumo situaciją regione.
 
Kaip skelbiama Prezidentūros išplatintame pranešime, pokalbio metu Vilniui pristatyti Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimo Veimaro trikampio formatu rezultatai.
 
Dviejų šalių vadovai taip pat derino kitos savaitės planus – antradienį Hagoje vyksiančiame susitikime Lietuvos, Lenkijos ir kai kurių kitų Europos valstybių vadovai aptars artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, taip pat padėtį Ukrainoje ir Rusijoje.
 
Kiek anksčiau šeštadienį Daukanto aikštės lyderis apie karinės grupuotės „Wagner“ maištą kalbėjosi ir su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
 
Tęsiantis neramumams Rusijoje, prezidentas G. Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.
 
ELTA primena, kad Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. J. Prigožinas, jau kelis mėnesius kritikavęs Rusijos gynybos ministeriją, penktadienį apkaltino Kremlių paleidus raketas į jo pajėgas ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
 
Visgi, šeštadienio vakarą paskelbta, kad J. Prigožinas sutiko atitraukti savo būrius. Apie tai pranešė Baltarusijos prezidentūra. Anksčiau skelbta, kad „Wagner“ kariai sparčiai judėjo Maskvos link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2023.06.25; 09:00
Aktualijos

Internetinė žiniasklaida. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas siūlo Seimui mesti iššūkį botų fermoms, kriminalizuojant manipuliavimą interneto platforma.
 
„Yra idėja mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlome įstatymų pataisas (…). Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Apie komercinius tikslus mes čia nekalbame. Kalbame tik tada, kai žinome, kai matome, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukelti tam tikrą socialinį efektą socialiniuose tinkluose visiškai ne autentiškų žmonių“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas, pristatydamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.
 
Pasak jo, ne vieną kartą yra įrodyta, kad daug yra tokių atvejų, ypač Ukrainoje. „Įsivaizduokite, ateina srautas netikrų paskyrų, žmonės pradeda komentuoti, pradeda neva generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva tai naujieną ar puslapį kaip tokį vertą dėmesio. O iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar naujienoje yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, prieš demokratinę jos santvarką. Įstatymų pataisos būtų mums labai stiprus žingsnis diskusijose su Facebook“,- sakė L. Kasčiūnas.
 
Seimo opozicijos atstovai, pateikdami klausimus projekto autoriui, reiškė susirūpinimą, ar siūlomos priemonės nebus taikomos prieš opoziciją.
 
„Svarbus projektas, tačiau mano klausimas, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją?“,- teiravosi Seimo narys Artūras Skardžius.
 
„Jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra „vatnikai“. Gal šio įstatymo projekto tikslas irgi yra išrūšiuoti, kurie gerai kalba, kurie blogai?“- svarstė parlamentaras Valius Ąžuolas.
Internetinė erdvė. Slaptai.lt nuotr.
 
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užtikrino, kad siūlomos pataisos neliečia vidinių politinių diskusijų, kur reiškiami skirtingi požiūriai.
 
„Mes kalbame apie tai, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę ir tai liečia mus visus. (…) Kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, prieš fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalba. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti“,- tvirtino L. Kasčiūnas.
 
Parlamentaras Vytautas Bakas svarstė, ar tai nėra perteklinis pasiūlymas, nes Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kurie numato atsakomybę už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Gal reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti šiuos straipsnius?“, – svarstė V. Bakas.
 
L. Kasčiūno teigimu, siūlomas yra visiškai naujas teisinis reguliavimas. Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektais siūloma kriminalizuoti manipuliavimą interneto platforma, kai turinio matomumo ir prieinamumo didinimas yra nukreiptas prieš Lietuvos valstybę. Už tai siūloma bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Kritika. Interneto erdvėje
 
Manipuliavimas interneto platforma, pagal projektą, tai „interneto platformos paskyrų turinio sklaidos didinimo būdas, kuriuo siekiama, naudojant automatizuotai tvarkomas ar automatiškai kontroliuojamas interneto platformos paskyras ar jų grupes, dirbtiniu būdu padidinti paskyrų turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų, sekėjų ir (arba) prenumeratorių skaičių tam, kad interneto platformos algoritmai šiam turiniui suteiktų pirmenybę ir tokiu būdu jis taptų pasiekiamas dideliam interneto platformos vartotojų ratui“.
 
Jeigu Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektorius, Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų teisę pareikalauti per 8 valandas pašalinti dirbtinai padidintas draudžiamo turinio peržiūras ar komentarus ar panaikinti galimybę šį turinį pasiekti.
 
L. Kasčiūno inicijuoti  įstatymų pakeitimai sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Už balsavo 104 Seimas nariai, niekas nebuvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė. Projektus svarstys Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Kultūros, Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Seimo plenarinėje salėje jie turėtų atsirasti birželio 20 d.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2023.05.12; 06:00
Politinės intrigosSkaitomiausios

Dr. Algimantas Matulevičius. Slaptai.lt nuotr.

Laikau savo pilietine pareiga pasidalinti įžvalgomis, kilusiomis dėl vadinamojo ,,pranešėjo“ skandalo. Nes man teko vadovauti 2006-2007 m.m. Seimo pavedimu NSGK vykdytam parlamentiniam tyrimui, kuris tikrai tapo istoriniu, nes jo atgarsius girdime net šiandien. Tai yra todėl, kad mūsų valstybės specialios tarnybos išvis buvo pavirtę vos ne grupės draugų privačiomis informacijos rinkėjomis ir tiekėjomis.

Deja, bet besikeičiant jų vadovams padėtis be abejo po truputį gerėjo, bet iki pilnos tvarkos tikrai dar toloka. Taip yra todėl, kad Lietuvoje daug politinių intrigų siekiant naudos sau ar savo grupuotei. O valstybės reikalai lieka šone. Privalome pripažinti, kad skaidrios morališkai stiprios šiuolaikinius valstybės nacionalinio saugumo interesus atitinkančios sistemos, deja, nė viena politinė valdžia nesukūrė. Beje, nelabai stengėsi. Kaip iliustracija gali pasitarnauti gan eskaluojama Žvalgybos kontrolieriaus institucija. Jos būtinybė buvo pabrėžta (2007 m.) mūsų tyrimo išvadose. Kartu su komiteto darbuotojais buvau paruošęs įstatymo projekto matmenis. Pasirodo, kad tai taptų tikrove, prireikė nei daug nei mažai, o visų 17 metų ir tai dar jos funkcionuojančios neturime. Nors gerai, kad ji išvis atsirado. Šis pavyzdys tik patvirtina, kaip aplaidžiai vertinama valstybės saugumo situaciją plačiąja prasme.

Algimantas Matulevičius. Valstybės valdymo užkulisiai. Slaptai.lt foto

Mūsų parlamentinis tyrimas prasidėjo po garbingo VSD saugumo karininko ir Lietuvos diplomato Vytauto Pociūno žūties ir ją lydėjusios šmeižto lavinos. Beje, ji pylėsi iš pačių VSD tuomečių vadovų ir jiems artimų žiniasklaidos veikėjų. Mums teko veikti gan priešiškoje viešoje atmosferoje. Mus pastoviai puldinėjo. Prieš mus buvo nuteiktas LR Prezidentas Valdas Adamkus, kuris net atsisakė susitikti su komitetu. Vietoj to jis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad jie pabandytų mus ,,sutramdyti“. Pradžioje nesupratome, kas čia vyksta, kodėl taip trukdoma atlikti savo pareigą valstybei. Tik kai drąsūs ir Priesaikai ištikimi VSD karininkai pradėjo liudyti apie valstybėje veikiančią antikonstitucinę grupuotę, kurią vėliau jau žurnalistai pavadino ,,valstybininkų“ klanu, mes supratome, kas vyksta. Supratome ir pasibaisėjome tuo didžiuliu valstybės užvaldymo mąsto. Taip vadinamas ,,valstybininkų“ klanas veikė kaip aštuonkojis. Jie buvo visur ne tik pilnai, kaip savo kieme, tvarkėsi VSD, bet Prezidentūroje bei Seime, Vyriausybėje, eilėje ministerijų. Ir kas ypač pavojinga ir mums pasirodė  baisu, jie kontroliavo didelę dalį teisėsaugos bei žiniasklaidos. Tai iš tikrųjų buvo ,,valstybė valstybėje“, kaip dabar madinga vadinti, tai buvo ,,giluminė valdžia“, kuri realiai įtakoja daugumą svarbiausių procesų, vykstančių šalyje.

Jie taip pat buvo suaugę su Lietuvos verslo oligarchais. Ir kas gali paneigti, kad jie išoriškai demonstruodami lyg tai savo pro-vakarietišką orientaciją, deja, bet kartais veikė rafinuotai priešiškai. Vytauto Pociūno žūtis, kuri neišaiškinta iki šiol. O jį po mirties šmeižę net nepasmerkti. Vis tik kelią labai baisią tiesą į viešumą, kurią sunkiai kas galėtų paneigti, jog tai buvo naudinga būtent šiam ,,valstybininkų“ klanui. Parašiau šias eilutes ir susimasčiau, ar ir pats neiškrisiu pro langą. Nes morališkai ir politiškai jie man kaip NSGK pirmininkui, nuo kurio asmeniško apsisprendimo labai daug priklausė, ką sužinos visuomenė, jau atkeršijo. Aš jų nepaklausiau dėl dviejų stambių prašymų, kuriuos per mano pažįstamus jie man siuntė. Tai neviešinti NSGK surinktos tyrimo medžiagos, bei neatleisti iš VSD generalinio direktoriaus pareigų KGB rezervo leitenanto Arvydo Pociaus. Suprantama, tai buvo tik minimumas, o pirminiai jų norai buvo išvis šį tyrimą nukreipti jiems naudinga linkme. Man buvo žadėta asmeninė sėkmė politikoje ir patikinta, kad po kelių mėnesių jie A.Pocių išsiūs į kurią nors šalį ambasadoriumi. Ir visi bus patenkinti. Jiems žūt būt reikėjo išsaugoti įtaką VSD, nes joje buvo sutelkti valstybės resursai, kurie deja dirbo jiems, o ne valstybei.

Dalis medžiagos apie tyrimą (ne visa buvo išviešinta) yra pateikta mano knygoje ,,Valstybės valdymo užkulisiai“ ir internete esančiame mano brolio Vytauto dokumentiniame filme ,,Tyrimas sudrebinęs klaną‘‘. Net praėjus tiek laiko dalis ten pateiktų faktų yra aktualūs ir šiandien. Be to, matosi jų veikimo schemos, kurios nelabai pakitę. Kai aš jų nepaklausiau ir likau ištikimas savo principams ir priesaikai – jie kirto visomis savo galiomis. Išvystė didžiulę šmeižto kompaniją. Tampė po teismus. Žinau, kad rimtai svarstė net fizinio susidorojimo variantą. O vėliau padarė viską, kad aš dingčiau iš aktyvios politikos. Tačiau tai tik pavyzdys, ką jie gali ir kaip susidoroja su tais kas jų neklauso.

Politinės intrigos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Skaitytojas sakys – tai buvo seniai. Deja, taip, bet ne visi figūrantai iš šios grupuotės dingo. Nors mums pasiekus, irgi per atkaklią kovą, A.Pociaus pakeitimo ir po to daliai jų praradus dalinę įtaką VSD jie sugebėjo persigrupuoti ir vėl susiburti. Taip personalijų dalis pasikeitė, bet įtaka išliko. Suprantama, dalis iš jų kitų veikėjų buvo nustumti į užribį ir dėl to nepatenkinti. Apie vieną tada bene pagrindinį veikėją buvo viešai pranešta, kad jis aktyviai patarinėdamas URMo ministrui Gabrieliui Landsbergiui siekė gauti leidimą dirbti su slapta  informacija, tačiau VSD atsakė neigiamai. Abejoju, ar jis ramiai su tuo susitaikė? Be to, pastarieji įvykiai apie taip vadinamą ,,pranešėją“ tai tik patvirtina, kad dėl įtakos VSD intrigos nerimsta.

Tik keletas jau aprašytos istorijos štrichų. 2019 m. pavasarį pačiame Prezidento rinkimų įkarštyje, pas tuometį Sauliaus Skvernelio rinkimų štabo vadovą, jis gi NSGK pirmininkas (kaip patogu) ateina ,,pranešėjas“, kuris papasakoja apie lyg tai neleistinus VSD vadovo Dariaus Jauniškio veiksmus. Tarp kitko tada buvo neaišku, ar nukreiptus prieš Gintaną Nausėdą, ar jam naudingus, kaip dabar bandoma pateikti. O didžiausi konkurentai Ingrinda Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Viešai nutylima gan svarbi detalė. ,,Pranešėjas“ norėjo, kad jo pateikta informacija būtų svarstoma NSGK, tai yra jis siekė nors dalinio viešumo. O, kad tą patikrinimą inicijavo pats G.Nausėda, atrodo gerokai pritemta, nes kas tuo metu jis buvo. Tik kandidatas. O štai kilęs viešas skandalas galėjo nuo jo dalį rinkėjų ir nupūsti. Tačiau po to praėjo jau trys metai. Patį informacijos rinkimo faktą tyrė STT, Seimo NSGK ir nieko nerado. O štai ,,pranešėjas“ lyg niekur nieko gauna iš VSD solidžią išeitinę kompensaciją bei pakankamai gerą darbą sveikatos ministerijoje. Palyginimui prisiminkime mums liudijusius VSD karininkus Kąstytį Braziulį ir Vytautą Damulį, kurie ne tik kad buvo apšmeižti iš Seimo tribūnos A.Pociaus, bet tampomi po teismus ir net susiradę darbo persekiojami, kad negalėtų ramiai dirbti. Kaip sakė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, „…išvadas galite pasidaryti patys…“ Tik tos išvados – ne dabartinio ,,pranešėjo“ naudai. Nes jo įdarbinimas ir palankus daugumos žiniasklaidos vertinimas, kad a priori tik jis vienas teisus, atvirkščiai kelia abejones.

Tačiau mane patį asmeniškai ir mano kolegas, kurie supranta nacionalinio saugumo svarbą mūsų valstybei šioje itin nepalankioje geopolitinėje situacijoje, neramina svarbesni šios istorijos aspektai. O būtent pats dabartinio širšalo, virstančio rimtu politiniu skandalu, viešinimo metodas. Iš karto pradedant nuo knygos pavadinimo ir jos viešo pateikimo, nežinau atsitiktinai ar specialiai, užkoduotas naratyvas ,,pranešėjas“ ir ,,Prezidentas“ susiejami kartu. Nors kaip minėjau, veiksmo pradžia kai ponas Gitanas Nausėda buvo tik kuklus kandidatas. Kas tada galėjo garantuoti, kad jis būtinai bus LR Prezidentu, ypač įvertinant nesilpnus jo konkurentus. Kaip ir logiškas klausimas, kokias galias jis turėjo, kad jam paliepus VSD vadovai pultų vykdyti jo paliepimus. Tačiau rimčiau į tai įsigilinus, pradedi suprasti, kad tai yra ženkliai gilesni valstybės saugumo, jos politinio stabilumo reikalai. Tokias prielaidas sustiprina ir viešai pasirodę svarstymai apie net galimą Prezidento apkaltą. Logiškas tokiais atvejais klausimas, o kam tai naudinga? Kažkodėl tie svarstytojai apie apkaltą nė mur mur nepasakė ir neparašė, kodėl buvęs Darbo partijos įkūrėjas ir dabartinis jos Garbės pirmininkas, bei Lietuvos atstovas Europos parlamente Viktoras Uspaskichas nebalsavo, kad Rusija – valstybė remianti terorizmą. Bei jo nekritikavo dėl jo turimo verslo Rusijoje. O štai politinį skandalą padeda įžiebti. Ir tai daroma tada, kai vyksta karas Ukrainoje ir niekas nežino jo baigties, nors labai tikime Ukrainos pergale. Kai po kelių mėnesių Lietuvoje vyks NATO viršūnių samitas, kurio netolimoje ateityje tikrai pas mus nebus. Štai šių geopolitinės svarbos įvykių fone pučiamas didžiulis politinis skandalas valstybėje. Kur pagrindinės ietys nukreiptos į Valstybės vadovą bei VSD. Kam tai naudinga, bendratautiečiai? Negi jau esame visiškai abejingi savo valstybės reikalais. Juk tai ir mūsų reikalai. Supraskime, jeigu mūsų rinkti politikai šito nesugeba suprasti, kas gali pasitikėti tokia valstybe, kuri esant tokiai situacijai iš niekur nieko, be jokių rimtų argumentų pradeda sau leisti tokią prašmatnybę, kaip specialių intrigų ir skandalų kūrimas.

Grimasos. Slaptai.lt nuotr.

Teisūs tie apžvalgininkai, kad vyksta dalies nustumtų ,,valstybininkų“ ir jų vietą užėmusių bei vėl įtaką prarandančių asmenų ir grupių kova. Šios grupuotės, kaip taisyklė, siekia tų pačių asmeninių tikslų kiek galima daugiau turėti įtakos kiek nors svarbesniems procesams, vykstantiems valstybėje. Tuo  net abejoti nereikia. Kas šiandieną turi daugiausia pačios jautriausios ir net pikantiškos informacijos, jeigu ne VSD. Štai ciniški veikėjai ir braunasi prie jos. Jie nesirenka nei priemonių, nei laiko. Jiems juk ne mes svarbūs. Jiems svarbūs tik jie ir jų klanas. O tam, kad sustiprintų savo galias, jiems bet kokios priemonės tinka. Ir dar nesuklyskite, kad tai tik priešrinkiminė kitų metų kovų pradžia. Tai tik dalelė tiesos. Tikslai ženkliai bjauresni ir pavojingesni mums visiems. Su tokiais dalykais juokauti negalima. Juos būtina net neįsibėgėjusius gesinti visomis įmanomomis priemonėmis. Gaila, kad po mūsų tyrimo laiku nebuvo padaryta reikiamų išvadų.Todėl tai tesiasi toliau. Gal pagaliau susipras dabar.

Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pvaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LR Vyriausybės ministras, Seimo NSGK pirmininkas

2023.03.09; 06:00

Politinės intrigos

Žiūronai modernūs. Slaptai.lt foto

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai Seime kyla klausimų dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos skaidrumo, tačiau frakcija nėra apsisprendusi, ar dėl to reikia inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją, TV3 teleivizijai teigė TS-LKD narys Paulius Saudargas.
 
Anksčiau Seimo narys liberalas Raimundas Lopata buvo paskelbęs, kad valdantieji iš principo yra sutarę dėl parlamentinio tyrimo dėl VSD veiklos, tačiau P. Saudargas ketvirtadienį TV3 televizijai tvirtino, jog tokio sutarimo nėra.
 
„Valdantieji šiuo klausimu nebuvo susirinkę į kažkokį koalicijos pasitarimą ir mes tokio posėdžio neturėjome. Turėjome frakcijos posėdį, kuriame diskutavome ir šia tema“, – sakė TS-LKD atstovas.
 
Pasak P. Saudargo, konservatoriai mano, kad žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ aprašytas galimas VSD vykdytas neteisėtas asmenų sekimas kelia klausimų. Be to, anot jo, neseniai apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta informacija, kad knygoje minimas pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius, rodo, kad į situaciją vertėtų įsigilinti.
Stebėjimo kameros. Slaptai.lt foto
 
„Klausimų mūsų frakcijai kyla ir iš knygos, ir iš dar daugiau, kai atsiranda kolegų, kurie pateikia dar kitokias versijas. Turiu omeny Marių Laurinavičių“, – sakė P. Saudargas.
 
Tiesa, anot jo, kelti aiškintis apie situaciją galima, nebūtinai kuriant parlamentinę tyrimo komisiją. Konservatoriaus teigimu, galima užduoti klausimus pareigūnams, prašyti atlikti tyrimą žvalgybos kontrolieriui, kurio kandidatūrą ketinama pristatyti artimiausiu metu.
 
„Frakcija nėra apsisprendusi dėl formos, dėl komisijos tikrai nesame apsisprendę, kad reikia būtinai komisijos“, – sakė P. Saudargas.
P. Saudargo teigimu, VSD veiklos skaidrumo tyrimo istorijos atsiradimas jau yra pakenkimas Lietuvai.
 
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.

„Visa ši istorija yra akivaizdus pakenkimas valstybei. Artėja ir NATO sumitas, Lietuva – dėmesio centre, ir kai mūsų valstybėje dedasi tokie dalykai, kad yra struktūros saugumo (tikrinamos – ELTA), kur kyla klausimų, ir ne viena valstybinė struktūra su šituo detektyvu yra susijusi. Minima ir STT, ir prokuratūra yra minimos, yra Seimo keli NSGK komitetai – tai ar čia valstybei nauda turėti tokią istoriją?“ – klausė Seimo vicepirmininkas.
 
ELTA primena, kad žurnalistų D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu, taip pat nemažai dėmesio skiriama Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
 
VSD vadovas Darius Jauniškis TV3 televizijai sakė, kad G. Nausėda neprašė VSD patikrinto jo aplinkos žmonių. Departamento direktorius tikino, jog esą buvo tikrinti ir kitų kandidatų į prezidentus aplinkos žmonės.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys R. Lopata mano, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi istorijos dėl VSD rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
 
VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus būgštavimus, esą žvalgyba rinko informaciją.
Stebėjimo kamera. Slaptai.lt fotografija
 
Praėjusią savaitę knygų mugėje apsilankęs šalies vadovas, paklaustas, ar spėjo susipažinti su naujai išleista knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“, teigė „pasakų nebeskaitantis“.
 
„Aš pastaruosius 20 metų pasakų nebeskaitau. Kažkada savo dukrom skaitydavau, dabar nebeskaitau, todėl nelabai galiu pasakyti, kas ten yra parašyta. Bet kuriuo atveju vėlgi palieku tai skaitytojams. Tegul skaitytojai skaito, daro savo išvadas, o aš šioje vietoje galiu pasakyti tiek, kiek pasakiau“, – Knygų mugėje susirinkusiems žurnalistams teigė G. Nausėda.
 
Galiausiai šalies vadovas suabejojo, ar žurnalistų knygoje papasakota istorija nėra „užsakomoji žurnalistika“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.03.03; 08:00
Trumposios naujienos

Maryja Kalesnikava. EPA-ELTA nuotr.

Minskas, lapkričio 29 d. (AFP-ELTA). Kalinama Baltarusijos opozicionierė Maryja Kalesnikava atsidūrė reanimacijoje.
 
Apie tai antradienį pranešė jos bendražygis, opozicijos politikas Viktaras Babaryka.
 
Pasak jo, 40-metė M. Kalesnikava gydoma ligoninėje Gomelyje. Turimomis žiniomis, ji į reanimacijos skyrių perkelta po galimos operacijos, tačiau kokios – neskelbiama.
 
„Kokios siaubingos žinios. Mūsų brangioji Maša, mes visi tikimės, kad tau viskas bus gerai!“ – „Telegram“ parašė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.
 
M. Kalesnikava šiuo metu atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę už tariamai sukeltą grėsmę Baltarusijos nacionaliniam saugumui. 2020 m. ji padėjo organizuoti masinius protestus prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą šeštai kadencijai.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.11.30; 08:13
Aktualijos

Klaipėdos SGD terminalas. Prezidentūros nuotr.

Šią savaitę „Nord Stream“ dujotiekiuose aptikus keturis dujų nuotėkius, Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekiant užtikrinti Klaipėdos Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo saugumą imamasi papildomi sprendimų. Keičiantis aplinkybėms Baltijos jūroje, terminalo apsauga būtų stiprinama dar labiau, patikino G. Nausėda.
 
„Iš tikrųjų, yra skiriamas didelis dėmesys mūsų suskystintų dujų terminalo saugumui. Pastaruoju metu priimami ir papildomi sprendimai, kurie tą saugumą turi didinti. Jeigu pasirodys, kad ir to nėra pakankama – be jokios abejonės skirsime tam dar didesnį dėmesį“, – ketvirtadienį Valdovų rūmuose žurnalistams teigė šalies vadovas.
 
„Tai yra strateginis mūsų valstybės objektas ir, atsižvelgiant į naujausius įvykius Baltijos jūroje, be jokios abejonės, mums reikia skirti tam didžiausią dėmesį“, – pabrėžė jis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Baltijos jūroje prie Danijos Bornholmo salos krantų esančiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose įvyko trys nuotėkiai. Ketvirtadienio rytą pranešta apie ketvirtąjį nuotėkį.
 
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba penktadienį susitiks aptarti nuotėkio Baltijos jūros dujotiekio „Nord Stream“ vamzdynuose, trečiadienį pranešė Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.29; 11:32
Aktualijos

Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Dar šiais metais bus atsisakyta nuolatinės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos.
 
Vadovybei priskiriami asmenys (išskyrus Respublikos prezidentą) bus saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie bus saugomi ir kitu laiku. Vadovybės gyvenamoji vieta bus saugoma 24 valandas per parą.
 
Taip atrodys pirmųjų valstybėje asmenų apsaugos režimas įsigaliojus Seimui antradienį  priimtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, numatančioms lankstesnę Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarką. Už jas antradienį balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
 
Seimo  pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sako, kad įstatymo pataisos siejamos su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema, lyginant ypatingai su Šiaurės ir Skandinavijos šalimis.
 
Parlamento vadovės nuomone, įsigaliojus lankstesnei apsaugos sistemai nedaug kas pasikeistų.
 
„Iš esmės pasikeistų labai nedaug, kadangi  numatoma, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. Bet, jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Manau, kad kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet manau, kad nueiti su vaiku į polikliniką, pieno nusipirkti į parduotuvę būtų galima ir vienam“, – sakė ji žurnalistams.
 
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad įstatyme viskas racionaliai surašyta. Jo nuomone, jeigu nekyla grėsmė, gyvenant privatų gyvenimą, ta nuolatinė apsauga premjerei ir Seimo pirmininkei nėra reikalinga ir jos lygį galima sumažinti.
 
Politikas pastebi, kad didelė apsaugos palyda labai stebina periferijoje gyvenančius žmones.
 
Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad buldozeriu sprendžiamas vadovybės apsaugos klausimas. Politikas bandė tai sieti su rinkimais, su siekiu gauti didesnį pliusą kandidatuojant.
 
„Ar galvojate, kad viešųjų ryšių akcija čia padės?“, –  svarstė politikas. Jis bandė modeliuoti situaciją, ką darys apsauga, jei, pvz., premjerė ir Seimo pirmininkė nutartų pasideginti moterų pliaže.
 
Tokie jo pasvarstymai išsirutuliojo į karštą diskusiją apie pliažą ir politikus, kurioje netrūko įžeidžiančių pasisakymų.
 
Seimo pirmininkei V. Čmilytei- Nielsen teko prašyti opozicijos atstovus neužsipulti kolegų ir nenaudoti su sveiku protu prasilenkiančių pasisakymų.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Taip parlamento vadovė reagavo į Seimo nario Artūro Skardžiaus pamąstymus apie Seimo narį Andrių Navicką, kuris, anot jo, gali vaikščioti „į moterų ir vyrų  pliažą ir niekas skirtumo nepastebės“.
 
Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui pasidarė baisu, kad Seimas gali priprasti „prie durnų seksistinių komentarų“. „Nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui“, – mano Laisvės frakcijos atstovas.
 
Seimo narei Ievai Pakarklytei yra gėda girdėti tokias seksistines replikas. Ji prašė kolegų nesakyti tokių nepagarbių neadekvačių pasisakymų. „Nepagarbu, nemandagu ir baikime šitą seksizmą“, – kvietė ji kolegas.
 
Tuo tarpu Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė norėtų, kad valdančiųjų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, nebūtų skirtos tik opozicijai, o būtų skirtos visiems.
 
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba šalies vadovybę saugo 24 valandas per parą. Seimui priėmus teikiamus pakeitimus, nuolatinė apsauga būtų taikoma tik šalies prezidentui.
 
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigalios šių metų rugsėjo 1 d.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.06.29; 05:22
Aktualijos

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje neatidėliotinas Lietuvos uždavinys yra dar labiau sustiprinti karinį šalies saugumą.
 
Šalies vadovas ketvirtadienį Seime skaitytame trečiajame metiniame pranešime pažymėjo, kad jau šiais metais krašto apsaugai Lietuva skirs 2,5 proc. BVP, o artimiausioje ateityje reikėtų investuoti dar daugiau.
 
„Neatidėliotinas uždavinys šiandien – sustiprinti karinį šalies saugumą. (…) Per pastaruosius 8 metus mes išties nemažai nuveikėme: grąžinome privalomą pradinę karo tarnybą, įvykdėme įsipareigojimą gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, pasiekėme, kad NATO patvirtintų Baltijos šalių gynybos planus ir regione dislokuotų priešakines pajėgas“, – sakė prezidentas.
 
Jo teigimu, artimiausiu metu ketinama padaryti dar daugiau ir greičiau.
 
„Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5 proc. BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą. Kuo daugiau mūsų vyrų ir moterų bus pasiruošę ginti valstybę, tuo didesnio atgrasymo efekto galėsime tikėtis“, – pridūrė šalies vadovas.
 
G. Nausėda pažymi, kad NATO jau sureagavo į Rusijos grėsmę, plėsdama oro policijos misiją Baltijos šalyse. Todėl, atkreipia dėmesį jis, būtina iš esmės sustiprinti Lietuvos ir kitų Baltijos šalių oro gynybos pajėgumus.
 
Be to, prezidento teigimu, prastėjant geopolitinei situacijai, Lietuva privalo sparčiai ruoštis visuotinei gynybai.
 
„Siekdami visa apimančio saugumo, turime užtikrinti valstybės institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų, galiausiai – visų piliečių pasirengimą visapusiškai remti ginkluotą gynybą. Kiekvieno iš mūsų indėlis reikšmingas“, – kalbėjo šalies vadovas.
 
Kalbėdamas apie saugumą, G. Nausėda taip pat paragino užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių.
 
„Iki šiol nėra įtikinamai atsakyta į visuomenei kilusius klausimus dėl kolektyvinės apsaugos statinių pakankamumo. Būtina užtikrinti, kad visos savivaldybės turėtų gerai aprūpintų slėptuvių, kurios atlieptų bent minimalius poreikius“, – pažymėjo G. Nausėda.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.06.16; 15:00
Trumposios naujienos

Taikinys. Budrooo. News

„Ukrainai pralaimėjus, Kremlius iškart imtųsi Lietuvos. Vladimiras Putinas nesustos Ukrainoje. Kitas jo taikinys – Lietuva”. Taip sako Ukrainos saugumo tarnybų sekretorius Aleksejus Danilovas, remdamasis Ukrainos žvalgybų sukaupta informacija.

Jo manymu, didžiausias pavojus dabar – Lietuvai. Po to – Latvijai ir Estijai. Tuomet, jeigu viskas klostysis Kremliui palankia kryptimi, V.Putinas griebs klibinti Lenkijos nepriklausomybės pamatus.

A.Danilovas tvirtina, jog NATO klaidingai įsivaizduoja, esą Rusijos keliamos grėsmės Aljanso šalims pavyks išvengti.

Informacijos šaltinis – RBK-Ukraina ir Haqqin.az

2022.03.13; 07:36

Politinės intrigos

R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Šalių vadovai aptarė NATO gynybos stiprinimo priemones Baltijos regione, taip pat pagalbą nuo Rusijos karinės agresijos kenčiančiai Ukrainai.
 
Lietuvos vadovo teigimu, visame rytiniame NATO flange, nuo Norvegijos iki Turkijos, turi būti stiprinami Aljanso gynybos pajėgumai, ypač oro gynyba – Lietuva ir kitos Baltijos valstybės turi būti apgintos nuo bet kokių galimo konflikto scenarijų.
 
Prezidentas pokalbyje su Turkijos vadovu pažymėjo, kad itin didelį nerimą kelia Rusijos karinių pajėgų atakos prieš Ukrainos atomines elektrines. Tokie išpuoliai ir grasinimas branduoliniu karu negali tapti šantažo priemone NATO valstybėms.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
„Atakos prieš Ukrainos atomines elektrines yra nusikaltimas ir kelia didelį pavojų visai Europai. Reikalingas tarptautinis atsakas ir bendri veiksmai siekiant užtikrinti branduolinių objektų saugumą. Turime tęsti visapusišką paramą Ukrainai, įskaitant šalies karinių oro pajėgų stiprinimą”, – G. Nausėdą cituoja Prezidento komunikacijos grupė.
 
Šalies vadovo teigimu, situacijai Ukrainoje kasdien blogėjant, turime rasti būdą, kaip užtikrinti humanitarinius koridorius nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams.
 
Prezidentas R. T. Erdoganui taip pat padėkojo už Turkijos sprendimą uždaryti Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius Rusijos kariniams laivams.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.03.06; 08:00
Aktualijos

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda Miunchene susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Miunchene tęsiantis vizitą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienio popietę susitiko su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
 
Susitikime aptarta saugumo situacija Europoje, NATO atsako į Rusijos keliamas grėsmes klausimai, stiprinant NATO rytinio flango saugumą, praneša Prezidentūra.
 
Kalbėdamas su NATO vadovu prezidentas teigė, kad saugumo aplinka toliau blogėja – Rusijos pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų ir Baltarusijoje tęsiasi. Tai, pasak šalies vadovo, turi tiesioginį poveikį NATO gynybai ir atgrasymui, sąjungininkai turi išlikti budrūs, vieningi ir būti pasirengę bet kokiam scenarijui.
 
„Turime stiprinti atgrasymą ir gynybą visoje Aljanso rytinėje dalyje, įskaitant Baltijos regioną, įvertinant šio regiono saugumo specifiką.
 
Sąjungininkų karinis buvimas ir greitas pastiprinimas krizės atveju – esminis atgrasymo ir gynybos elementas“, – sakė prezidentas. G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad būtina išlaikyti NATO saugumo nedalomumą.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2022.02.19; 07:00
Aktualijos

Šią savaitę į Jungtinės Amerikos Valstijas (JAV) išvykstanti Lietuvos Seimo delegacija aptars ten užsienio politikos bei saugumo ir gynybos bendradarbiavimo klausimus.
 
Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų atstovai vasario 2−4 dienomis Vašingtone dalyvaus susitikimuose su Jungtinių Amerikos Valstijų Senato ir Atstovų Rūmų, JAV administracijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
 
Seimo delegacijoje yra Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis.
 
Lietuvos atstovai su JAV kolegomis ketina aptarti saugumo ir gynybos klausimus Baltijos regione, JAV paramą Lietuvai, Rusijos keliamas grėsmes Europoje, ypač Ukrainos pasienyje, NATO ir Rusijos bei JAV ir Rusijos dialogų perspektyvas, Lietuvos ir Kinijos santykių dinamiką, taip pat Lietuvos ir JAV strateginio dialogo dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione klausimus.
 
„Lietuvai siekiant užmegzti ir plėtoti ilgalaikius bei tvirtus santykius su Rytų Azijos regiono šalimis, su kuriomis Lietuvą sieja bendras įsipareigojimas demokratijos vertybėms, mes tikimės JAV politinės ir ekspertinės paramos, − pažymi Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė. – Vašingtone tikimės aptarti Lietuvos ir JAV ekonominio bendradarbiavimo klausimus, nes Lietuva siekia prieigos prie naujų rinkų, eksporto rinkų diversifikacijos, naujų perspektyvų Lietuvos verslui.“
 
Seimo komitetų atstovai vizito metu pristatys Lietuvos saugumo regione vertinimą ir JAV Kongreso atstovus paragins išreikšti tvirtą paramą veiksmingam Aljanso atgrasymo priemonių sustiprinimui, kurio esminis veiksnys yra nuolatinis rotacinių JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos šalyse ir pajėgų plėtra Baltijos regione. „JAV karinis buvimas Lietuvoje ir jo išlaikymas – esminis atgrasymo ramstis ir būdas stiprinti Aljanso pasirengimą veikti išvien“, – sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.02.02; 07:14
Aktualijos

Lietuvos sargybiniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimas ketvirtadienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją.
 
Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimo darbo grupei vadovavęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad saugumo aplinkos pokyčiai pareikalavo iš naujo įvertinti, kaip sutelktomis valstybės ir jos piliečių pastangomis užtikrinti nacionalinio saugumo interesų stiprinimą.
 
„Tarptautinė sistema tampa vis sunkiau prognozuojama dėl pastaraisiais metais išryškėjusių globalių ir regioninių procesų. Autoritarinės valstybės kelia naujus iššūkius Vakarų demokratinėms valstybėms. Pagrindinės grėsmės Lietuvai ateina iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos“, – sakė ministras.
 
Kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime, atnaujintoje strategijoje išskiriami trys nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždavinius formuojantys ramsčiai: pasirengimas valstybės gynybai, valstybės ir visuomenės atsparumo didinimas bei Lietuvos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos užtikrinimas.
 
„Kryptingas trijų strategijoje įtvirtinamų ramsčių plėtojimas leis užtikrinti potencialaus užpuoliko atgrasymą ir efektyvią gynybą nuo karinių, hibridinių ar kitų nacionaliniam saugumui kylančių grėsmių“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.
 
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Strategijoje iškelti uždaviniai, kuriais siekiama prisidėti ir prie tarptautine teises grįstos pasaulio tvarkos ir Euroatlantinės bendrijos stiprinimo. Nustatyti Lietuvos užsienio politikos prioritetai, kuriais bus stiprinimas Lietuvos interesų atstovavimas pasaulyje“, – pridūrė ministras.
 
Atnaujintoje strategijoje, kaip pažymi KAM, didelis dėmesys skiriamas visuotinės gynybos modelio plėtojimui, valstybės pasirengimo valdyti krizes stiprinimui, kritinės infrastruktūros ir sektorių atsparumo stiprinimui nuo autoritarinių režimų įtakos.
 
Strategijoje keliami uždaviniai didinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir parengtį, daugiausia dėmesio skiriant kariavimo sausumoje gebėjimams vystyti, siekti kuo didesnio nuolatinio JAV, Vokietijos, Jungtinės Karalystės ir kitų sąjungininkų buvimo Lietuvoje bei regione, stiprinti karinį bendradarbiavimą su Lenkija, Latvija, Estija.
 
Taip pat užsibrėžiama sukurti vientisą krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, užtikrinti jos sąveiką su mobilizacijos sistema, stiprinti ES išorės sienos apsaugą.
 
Vienas iš prioritetų yra ir valstybės sienos apsaugos modernizavimas, ypatingą dėmesį skiriant pažangioms techninėms sienos stebėjimo priemonėms diegti ir fizinei sienos apsaugai stiprinti.
 
Ekonomikoje žadama parengti priemones, skatinančias Lietuvos verslininkus ieškoti rinkų ir bendradarbiauti su demokratinėmis valstybėmis.
 
Iki šiol galiojo 2017 metais patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.
 
Valentina Gudienė (ELTA)
 
2021.12.17; 00:05
Aktualijos

Ministro Gabrieliaus Landsbergio ir JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojos Wendy Ruth Sherman susitikimas. URM nuotr.

Vašingtonas/Vilnius, lapkričio 24 d. ELTA). Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Vašingtone susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Ruth Sherman. Pokalbio metu, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, buvo aptarti susirūpinimą keliantys saugumo iššūkiai regione, Rusijos agresyvus elgesys kaimynystėje, situacija prie sienos su Baltarusija, taip pat kiti strateginės partnerystės bei tolesnio bendradarbiavimo klausimai.
 
„Saugumo situacija regione išlieka trapi. Įtampą keliantis Rusijos kariuomenės telkimas prie Ukrainos sienų, tebesitęsianti Baltarusijos hibridinė ataka prieš Europos Sąjungą kaip niekad reikalauja transatlantinių partnerių veiksmų koordinacijos ir susitelkimo“, – sakė ministras G. Landsbergis.
 
Susitikimo metu ministras G. Landsbergis dėkojo už JAV paramą ir glaudų bendradarbiavimą, sprendžiant šiuos iššūkius bei užtikrinant Baltijos regiono šalių saugumą, dvišalės partnerystės stiprinimą Indijos-Ramiojo vandenynų regione ir bendradarbiavimą demokratijų stiprinimo klausimais, įskaitant paramą žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės gynėjams autokratinėse šalyse.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.25; 05:23
Aktualijos

Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerija parengė Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama suvaldyti rizikas nacionaliniam saugumui, kylančias dėl nepatikimų informacinių technologijų, įrangos ar paslaugų naudojimo.
 
Įstatymo pakeitimai nustatytų kriterijus ir sąlygas, pagal kuriuos viešojo sektoriaus subjektai pirkimo konkursų metu turėtų prievolę šalinti nepatikimų technologijų, įrangos ar paslaugų pasiūlymus. Pakeitimai taip pat praplėstų konkursų metu įrangos ir paslaugų patikimumą tikrinančių organizacijų sąrašą. Reguliavimas būtų taikomas perkančiajai organizacijai, kuri yra ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros valdytoja, dalyvauja vykdant mobilizacines užduotis, veikia gynybos srityje ar nacionaliniam saugumui svarbiame sektoriuje. Tokių subjektų Lietuvoje yra beveik 400.
 
„Dabar galiojantis įstatymas numato galimybę tikrinti tiekėjus nacionalinio saugumo aspektu, tačiau nėra aiškių kriterijų, kuriais turėtų vadovautis perkančiosios organizacijos. Įstatymų pakeitimai įpareigotų iškart atmesti nepatikimus pasiūlymus. Dabartinei Vyriausybei pradėjus realiai spręsti Kinijos gaminamos įrangos naudojimo problemas, Krašto apsaugos ministerija į jas tikrai nežiūrės abejingai. Žinome problematiką ir nedelsdami imamės sprendimų“, – teigia krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
 
Siūlomais įstatymų pakeitimais būtų užkirstas kelias Lietuvai įsigyti Kinijos, Rusijos ir Baltarusijos gamintojų technologijas. Pakeitimai nustato pareigą konkursuose iškart atmesti pasiūlymus, jei perkamų prekių tiekėjas, subtiekėjas, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra iš valstybių, kurių tiekėjai, subtiekėjai, gamintojai ar įrangos palaikytojai nelaikomi patikimais. Konkursuose pasiūlymai iškart turėtų būti atmetami ir tokiu atveju, jei iš nepatikimų valstybių yra teikiamos įrangos priežiūros ar palaikymo paslaugos.
 
Vyriausybė rizikas nacionaliniam saugumui keliančių valstybių sąrašą nustatys pagal šiuo metu atnaujinamos Nacionalinio saugumo strategijoje įvardintas grėsmes.
 
„Siekiame, kad techninė bei programinė įranga būtų įsigyjama iš valstybių, kurių tiekėjai yra patikimi, tai yra – NATO, Europos Sąjungos, Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių. Kitos valstybės bus įvertintos Vyriausybės“, – sako viceministras M. Abukevičius.
 
Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimai galėtų įsigalioti įsigijimams nuo 2022 metų liepos, o iki šiol įsigytos įrangos palaikymą būtų galima įsigyti iki 2025 metų sausio.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.11.16; 03:50
Politinės intrigos

Vandens patranka Seimo rūmų kieme. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo opozicija įvertino Vilniaus katedros aikštėje vykstančio mitingo metu sustiprintą Seimo saugumą. Opozicija kritikos pažėrė tiek sprendimui Seimą apjuosti barikadomis, tiek riaušių malšinimo techniką parlamento kieme.
 
Kiek kitokios pozicijos laikėsi Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis. Jis pasidžiaugė Vilniaus miesto centre patruliuojančiomis gausiomis policijos pajėgomis.
 
R. Tamašunienė: blogiausia, kai politikai pradeda bijoti žmonių
 
„Blogiausia, kai politikai žmonių pradeda bijoti. Kalbant apie tai, kad parlamentas – tai žmonių atstovybė, renkami parlamento nariai, tai norėtųsi, kad tų tvorų nebūtų ir to poreikio apsitverti nuo žmonių tvoromis ar apsauginėmis sienelėmis nebūtų. Bet priimtas toks sprendimas, tikriausiai jį priėmė tarnybos, norint užtikrinti viešąją tvarką“, – žurnalistams Seime teigė Lietuvos regionų frakcijai priklausanti parlamentarė Rita Tamašunienė.
 
„Bet aš tikiuosi, kad vis dėlto žmonių teisė išsakyti savo idėjas, savo mintis, savo nuogąstavimus, nuoskaudas viešuose susirinkimuose, ji liks“, – pridūrė ji.
 
Politikė nemano, kad Seimo narius reikėtų ypatingomis sąlygomis saugoti nuo visuomenės.
 
„Aš nemanau, kad mus reikia ypatingomis sąlygomis saugoti, nes reikia žmonėms atsakyti į visus jiems rūpimus klausimus, ir ta diskusija turėjo įvykti daug anksčiau, mano ir mūsų frakcijos vertinimu, nes didieji mitingai ir mažesnės protesto akcijos, jos vyko nuolat“, – sakė ji.
Vis dėlto R. Tamašunienė teigia, kad mitinguotojų agresiją gali lemti kantrybės praradimas.
 
„Kai tu atvažiuoji iš Mažeikių į Vilnių ir tikiesi, kad ateis politikai, kurie šiuo metu formuoja politiką, ir tu važiuoji ir vieną dieną, ir kitą, tai tikėtina, kad žmogaus kantrybė truks“, – sakė ji.
 
A. Širinskienė apie sustiprintą Seimo apsaugą: iki ko mes turėjome nusiristi
 
R. Tamašunienei pritarė ir Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė. Politikė skeptiškai įvertino tiek Seimą apjuosusias barikadas, tiek ir riaušių malšinimo techniką parlamento kieme.
 
„Blogai jaučiuosi, nes kada matai barikadas arba iš vakaro šarvuotą techniką, riaušių malšinimo techniką Seimo vidiniame kieme, tai galvoji, kad per tuos 30 nepriklausomybės metų iki ko mes turėjome nusiristi, kad Seimas būtų tokiais būdais saugomas“, – teigė A. Širinskienė.
 
„Tai, matyt, ką mes turime šiandieną: ir barikadas, ir techniką mūsų kieme, tai yra rezultatas nesikalbėjimo politikos, kuri pastarąjį pusmetį yra labai sistemingai vykdoma“, – pabrėžė ji.
Aptverti Seimo rūmai per Šeimų sąjūdžio mitingą. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
S. Skvernelis apie Vilniaus centre budinčius pareigūnus: džiaugiuosi, kad jų yra
 
Savo ruožtu Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas S. Skvernelis džiaugiasi penktadienį Vilniaus centre žymiai padidėjusiomis policijos pajėgomis. Jis akcentuoja, kad būtent pareigūnai pagal turimas informacijas ir grėsmes turi spręsti, kiek pareigūnų reikia.
 
„Vertina tegu pareigūnai, kurie privalo užtikrinti valstybėje stabilumą ir saugumą, tai jie nusprendžia pagal turimas informacijas ir grėsmes, kiek pareigūnų turi būti. Aš džiaugiuosi, kad jų yra, man smagu matyti, tai yra mūsų pareigūnai, kurie vykdo pareigą“, – sakė S. Skvernelis.
„O kiek jų yra, tai sprendžia ne politikai, ne visuomenė, bet jie pasitelkia tiek, kiek reikia, pagal turimą informaciją. Matyt, tokia informacija buvo, kad reikia tiek pareigūnų“, – pridūrė jis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.10; 14:45