Kaip Kremlius, pasitelkdamas į pagalbą Baltijos šalių verslininkus, puoselėja geopolitinę ekspansiją į Lietuvą, Latviją ir Estiją? Ar Baltijos šalių žvalgyba pajėgi išsiaiškinti visus niuansus ir aplinkybes? Ar Baltijos šalių valdžia turi užtektinai politinės valios priešintis tokiai invazijai?

Po Mariaus Laurinavičiaus (Vilniaus politikos analizės institutas) naujausiojo tyrimo pristatymo buvo surengta diskusija, kurioje be paties M.Laurinavičiaus dalyvavo Seimo NSGK komiteto pirmininkas Vytautas Bakas ir Seimo NSGK narys Arvydas Anušauskas. Skelbiame 4-ąją, paskutiniąją, dalį.

2019.06.22; 10:20

Gegužės 21 dieną Hamburge vyko tradicinis Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu buvo aptarti saugumo, Europos Sąjungos (ES) ateities ir jos santykių su Rytų kaimynėmis aktualijos, regioninio bendradarbiavimo problemos.
 
Saugumo temą susitikime pristatęs ministras Linas Linkevičius padėkojo Vokietijai už jos karinį dalyvavimą užtikrinant NATO vykdomą Baltijos šalių saugumą, pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybos pajėgumus, Europos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimą saugumo srityje.
 
Kalbėdamas apie ES Rytų partnerystę, ministras išsakė viltį, kad iki šio formato aukščiausio lygio susitikimo Vokietijos pirmininkavimo ES Tarybai 2020 metais laikotarpiu pavyks pasiekti gilesnės Rytų partnerių integracijos į ES. L. Linkevičius taip pat paragino Vokietiją atsižvelgti į vykstančią institucinę kaitą Ukrainoje svarstant jos skolos mokėjimo terminus, siekti konkrečių Rusijos įsipareigojimų įvykdymo dėl jos dujų tranzito per Ukrainą pradėjus veikti dujotiekiui „NordStream2“ ir vis dar įkalintų ukrainiečių jūreivių išlaisvinimo.
 
Baltijos valstybių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimai (formatas 3+1) vyksta kasmet jau 25-rius metus. Praeitais metais toks susitikimas įvyko Palangoje.
 
Informacijos šaltinis – URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas
 
2019.05.22; 00:01

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Europos dieną ES pirmininkaujančios Rumunijos mieste Sibiu Europos lyderiai diskutuoja dėl pagrindinių Europos Sąjungos ateities politinių gairių 2019-2024 m. Dvidešimt septynių šalių vadovai taip pat patvirtino bendrą politinę deklaraciją, kurioje prieš Europos Parlamento rinkimus pabrėžė ES vienybės svarbą.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad vidinius ir išorinius iššūkius patiriančiai Europai reikalinga aiški ateities raidos vizija.

Pasak šalies vadovės, tik inovatyvi, socialiai jautri ir saugi Europa gali paskatinti sparčią ekonominę raidą, sėkmingai atlaikyti konkurencinę kovą su kitomis globaliomis ekonomikomis ir užtikrinti savo žmonių gerovę.

Prezidentės teigimu, inovacijų plėtra yra sėkmingos ateities variklis. Kad ES taptų matoma globaliame inovacijų žemėlapyje, būtina sutelkti tiek finansinius išteklius, tiek gabiausius protus ir talentus, sudaryti jiems tinkamas mokslo bei kūrybos sąlygas, parengti pažangias studijų programas.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad socialiai jautri Europa yra tvirtos demokratijos pamatas. Atskirtis, nedarbas ir skurdas didina žmonių nusivylimą politikais, skatina visuomenės susipriešinimą ir kelia grėsmę pamatinėms vertybėms. Todėl ES turi sukurti priemones, kurios pagelbėtų šalims narėms įveikti socialines problemas, padėtų piliečiams persikvalifikuoti darbo rinkoje ir prisitaikyti prie pokyčių.

Trečiasis prioritetas yra ES atsparumo išorės grėsmėms didinimas. Europos potencialo stiprinimas atremiant kibernetines grėsmes ir melagingas naujienas, energijos šaltinių diversifikavimas ir priklausomybės nuo išorės tiekėjų mažinimas bei saugi ES supanti kaimynystė privalo tapti bendru tikslu artimiausiems penkeriems metams.

ES šalių lyderiai taip pat ketina priimti bendrą deklaraciją, kurioje sutariama dėl dešimties pagrindinių įsipareigojimų pabrėžiant Europos vienybę, solidarumą ir bendrų sprendimų būtinybę, ginant pamatines demokratines vertybes, įstatymo viršenybę ir europietišką gyvenimo būdą, atliepiant ES piliečių poreikius bei problemas, mažinant atskirtį, ugdant progresyvią jaunąją kartą ir stiprinant ES kaip atsakingo globalaus lyderio vaidmenį pasaulyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.10; 07:30

Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.

„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.

„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.

A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.

„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.

Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.

„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.

Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.

ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.

Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas. 

„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.

Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 07:40

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
2004 m. kovo 29 d. Lietuva įsijungė į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos, NATO, gretas. Narystės stipriausioje pasaulyje gynybinėje sąjungoje vertę sunku pamatuoti. Vis dar pasigirsta skeptiškų “o kas gi mus puls ?”, “o kam ta kariuomenė ?”. Tačiau tereikia pažvelgti į Gruzijos ir Ukrainos patirtas kančias ir netektis, kad galėtume dar kartą įvertinti, koks svarbus ir teisingas tuomet buvo mūsų valstybės pasirinkimas ir pasiekimas.

Senų ir naujų grėsmių akivaizdoje Aljansas išlieka pamatiniu Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu.

Tačiau NATO nėra vien karinė organizacija. Tai bendrų vertybių vienijama Vakarų valstybių saugumo bendruomenė, nuo kurios Lietuva per prievartą buvo atribota daugiau nei pusę amžiaus. Tapimas NATO nare simbolizavo mūsų grįžimą į šį bendraminčių valstybių sambūrį ir visiems laikams užkirto kelią bet kokioms abejonėms dėl vakarietiškos mūsų užsienio ir saugumo politikos krypties.

Per 15 metų stipriai keitėsi saugumo aplinka, kartu su ja keitėsi ir Aljansas, o Lietuva įsitvirtino kaip visavertė ir patikima sąjungininkė. Tačiau Aljanso „sėkmės receptas“ išlieka nepakitęs. Pamatiniai principai, ant kurių laikosi šiemet jau 70 metų švenčianti organizacija, yra užfiksuoti 1949 m. Šiaurės Atlanto sutartyje: atsakingas kiekvienos NATO narės rūpinimasis savo saugumu, įtvirtintas 3-iajame straipsnyje, ir sąjungininkių solidarumas, visiems geriausiai žinomas kaip 5-asis NATO sutarties straipsnis.

Lietuvos kariuomenės paradas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. 2012.12.23

Narystė Aljanse neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą. Šiaurės Atlanto sutartimi esame įsipareigoję nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats. Reikia pripažinti, kad, tapus NATO nare, Lietuvai prireikė laiko, kol buvo atrastas balansas tarp pasitikėjimo kolektyvinės gynybos garantijomis ir savarankiškos gynybos gebėjimų stiprinimo. Džiaugiuosi, kad šiandien Lietuvoje vis geriau suprantama, kad NATO bus stipri tiek, kiek bus stipri kiekviena iš sąjungininkių.

Mūsų visų bendros pastangos stiprinti krašto apsaugą duoda apčiuopiamų rezultatų. Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva sparčiai padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekė 2 proc. bendrojo vidaus produkto, o parlamentinės šalies politinės partijos įsipareigojo iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP. Šis pasiekimas yra Lietuvos ir jos narystės Aljanse brandos įrodymas, kadangi, suprasdami mums kylančias grėsmes, imamės iniciatyvos ir prisiimame atsakomybę už savo gynybą.

Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Išaugęs finansavimas krašto apsaugai leido žengti svarbius ir didelius žingsnius stiprinant ir modernizuojant Lietuvos kariuomenę. Vos per keletą metų mūsų kariuomenė žymiai išaugo: įsteigta antroji Sausumos pajėgų brigada, daugiau nei 1,5 tūkst. padidėjo profesinės karo tarnybos karių skaičius, kasmet į tarnybą pašaukiame beveik 4 tūkst. šauktinių. Esu nepaprastai dėkingas visiems kariams už jų nuoširdžią tarnybą Lietuvos labui. Ypatingai norėčiau padėkoti tiems, kurie patys pareiškė norą tapti šauktiniu, tiems kurie aukoja savo savaitgalius tarnaudami Savanorių pajėgose, tiems kurie tapo kariuomenės rėmėjais įstodami į Šaulių sąjungą. Mūsų kasmet vis daugiau, mes kasmet tampame galingesni.

Mūsų tikslas – šiuolaikiška, technologiškai pažangi kariuomenė. Modernizacijai ir karių aprūpinimui šiandien skiriame beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Investicijų poreikiai susikaupė dideli, nes ilgą laiką, deja, buvome tarp mažiausiai savo gynybai lėšų skiriančių NATO šalių. Svarbiausiems kariniams pajėgumams atnaujinti mums dar reikės mažiausiai dešimtmečio, tačiau ryškią pažangą matysime kasmet. Šiuo metu įgyvendiname didžiausią nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo kariuomenės projektą – pėstininkų kovos mašinų „Vikas/Boxer“ įsigijimą, diegiame modernias artilerijos sistemas, plečiame oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos pajėgumus, atnaujiname kario ginkluotę ir įrangą.

Tuo pat metu daug dėmesio skiriame karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams dislokuotiems Lietuvoje. Per artimiausius metus nauji kariniai miesteliai iškils Šiauliuose bei Vilniaus ir Šilalės rajonuose. Juose bus sukurtos visos karių tarnybai ir buičiai reikalingos sąlygos. Praktika rodo, kad karinių miestelių įkūrimas suteikia teigiamą ekonominį impulsą visam regiono vystymuisi. Be to, tuose regionuose gyvenantiems šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsiras galimybė atlikti tarnybą arčiau namų.

JAV kariuomenės atstovai Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Visi šie pozityvus pokyčiai nebūtų įmanomi be visuomenės paramos. Daug lengviau ir smagiau dirbti žinant, kad absoliuti dauguma šalies gyventojų pasitiki Lietuvos kariuomene, pritaria pastangoms stiprinti krašto apsaugą, o narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių. Esame kaip niekad vieningi šiais klausimais, ir esu tikras, kad ši vienybė mums ir toliau padės tinkamai rūpintis savo saugumu.

Antroji pamatinė vertybė, kuriuo paremta NATO – besąlyginis solidarumas. Dvidešimt devyni sąjungininkai (o Šiaurės Makedonijai netrukus įstojus, mūsų bus trisdešimt) tvirtai laikosi muškietininkų principo „vienas už visus ir visi už vieną“. Šis visų įsipareigojimas teikti paramą kiekvienam net ir didžiausios karinės grėsmės akivaizdoje yra NATO stiprybės pagrindas.

Rusijai įgyvendinant agresyvią revizionistinę užsienio politiką, NATO valstybių vadovai susitikę Velse (2014 m.), Varšuvoje (2016 m.) ir Briuselyje (2018 m.) priėmė sprendimus, kurie siunčia aiškų signalą – Aljansas pasiryžęs nuo pat pirmos dienos ginti visas savo nares.

Mūsų NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių – nuo didžiausių, tokių kaip JAV ar Vokietija (pastaroji vadovauja NATO batalionui Lietuvoje), iki pačių mažiausių – Islandijos ir Juodkalnijos. Jie visi įsijungtų į pasipriešinimą karinei agresijai nuo pirmos konflikto dienos. Toks NATO sprendimas geriau nei bet kokie pareiškimai atspindi solidarumą, kaip pamatinę Aljanso vertybę.

Be NATO priešakinių pajėgų, Aljanso karinį matomumą Lietuvoje užtikrina rotacinės sąjungininkų pajėgos, NATO oro policijos misija ir tarptautinės pratybos – vien per praėjusius metus įgyvendinant šias priemones Lietuvoje sulaukėme beveik 11 000 sąjungininkų karių.

Pasikeitusi saugumo aplinka reikalauja vykdyti struktūrines reformas visame Aljanse. Tam, kad NATO būtų tinkamai pasirengusi visoms svarbiausioms užsienio grėsmėms, įskaitant didelio masto kolektyvinės gynybos operacijas, šiuo metu yra reformuojama NATO vadovavimo struktūra. Greitam atsakui ir pastiprinimui garantuoti vykdoma „NATO parengties iniciatyva“, kuria siekiama gebėti per 30 dienų panaudoti 30 pėstininkų batalionų, 30 kovinių laivų ir 30 oro pajėgų eskadrilių. Stiprėjant nekonvencinėms grėsmėms, Aljansas „ginkluojasi“ ir šioje srityje: praėjusiais metais įkurtas NATO kibernetinių operacijų centras ir telkiami operaciniai valstybių narių kibernetiniai pajėgumai, formuojamos kovos su hibridinėmis grėsmėmis komandos. Naują pagreitį įgauna strateginė NATO ir Europos Sąjungos partnerystė – ji itin svarbi kovoje su nekonvencinėmis grėsmėmis bei sprendžiant kompleksines problemas tokias kaip karinis mobilumas.

Dar 2014 m. sąjungininkės pripažino – absoliučios daugumos Aljanso narių gynybos išlaidos neadekvačios naujajai saugumo situacijai Europoje. Todėl sąjungininkės sutarė, kad turi būti skiriama mažiausiai 2 proc. nuo BVP gynybai tam, kad būtų palaipsniui atkurti esminiai kariniai pajėgumai, kuriuos Aljansas prarado po Šaltojo karo pabaigos. Jau šiandien dauguma NATO narių yra pasiekę šį finansavimo tikslą arba turi pasitvirtinę nacionalinius planus jį pasiekti iki 2024 m. Šiai dienai sąjungininkės Europoje ir Kanada gynybos išlaidas jau padidino 40 milijardų eurų lyginant su 2016 m., o per ateinančius keletą metų šis padidinimas išaugs iki 100 milijardų.

Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Nuotraukoje – britų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Narystės NATO įsipareigojimai matuojami ne tik finansine išraiškia, bet ir dalyvavimu prisidedant prie bendrų Aljanso tikslų. Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros ir rodo savo solidarumą su kitoms sąjungininkėmis. Vien per praėjusius metus mūsų šalies kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne. Lietuva remia NATO plėtros ir partnerysčių politiką, aktyviai palaiko pastangas stiprinti saugumą ir stabilumą Aljanso kaimynystėje, prisideda prie NATO karinių ir civilinių priemonių, skirtų krizėms valdyti už Aljanso ribų, plėtros.

Kartu su Lietuva svarbią sukaktį šiemet švenčia ir visas Aljansas – balandžio 4 d. sueis septyniasdešimt metų nuo Vašingtono sutarties pasirašymo. Net ir garbaus amžiaus sulaukus, NATO misija išlieka aktuali ir nepakitus – užtikrinti savo narių saugumą ir būti tvirtu saitu tarp JAV ir demokratinės Europos.

NATO jau ne kartą įrodė, kad moka prisitaikyti prie vykstančių pokyčių, kad geba išsaugoti savo vienybę, nepaisant piktavališkų pastangų ją ardyti, kad yra nepakeičiama organizacija, siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą Europoje ir garantuoti patikimą atgrasymą ir gynybą.

Pasaulis keičiasi, o NATO – kartu su juo. Bet yra dalykų, kurie išlieka pastovūs – tai mūsų įsipareigojimai vieni kitiems, suteikiantys jėgų suderinti savo skirtybes ir kartu atremti bet kokį iššūkį. Besikeičiančiame pasaulyje vieninga ir apsisprendusi ginti savo vertybes NATO išliks saugumo ir stabilumo atrama ir ateities kartoms.

Informacijos šaltinis – kam.lt

2019.03.29; 08:39

Lietuvos vidaus reikalų ministras generolas Kazimieras Skučas
Penktadienį Istorinėje Prezidentūroje bus pristatyta viena biografinio televizijos laidų ciklo „Traukinys į mirtį“ dalis. Ji skirta paskutiniam 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui brig. gen. Kazimierui Skučui, pažymint 125-ąją jo gimimo sukaktį. Renginyje dalyvaus filmo kūrybinė grupė. 

ELTA primena, kad viešoji įstaiga „Aspectus memoria“, vadovaujama Jono Ohmano, kuria šešių dalių dokumentinių biografinių televizijos laidų ciklą „Traukinys į mirtį“. Jame pasakojama apie 1940 m. liepos 23-iąją iš Kauno į Maskvą slapta išvežtus bei vėliau ten sušaudytus aukštus Lietuvos valstybės saugumo ir karinės žvalgybos pareigūnus K. Skučą, Augustiną Povilaitį, Joną Statkų, Juozą Čapliką, Konstantiną Dulksnį, Povilą Lašą-Spiridonovą, Joną Kazlauską, Petrą Kirlį, Juozą Matusaitį ir kitus. 

Šio projekto vadovas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovas istorikas Rytas Narvydas, režisierius – Virgilijus Kubilius, scenarijaus bendraautorė – „Kauno dienos“ žurnalistė Virginija Skučaitė.

Penktadienį Istorinėje Prezidentūroje bus parodytos unikalios šiemet iš JAV, kur gyvena K. Skučo palikuonys, atsiųstos jo jaunystės ir gyvenimo šeimoje nuotraukos. Taip pat įrašyti jį pažinojusių žmonių prisiminimai, istorikų mintys apie visai Lietuvai svarbų 1940 m. birželio 14-15 d. Valstybės gynimo tarybos, Ministrų tarybos narių ir Respublikos prezidento posėdį, nulėmusį ne tik visos šalies, bet ir K. Skučo bei A. Povilaičio tragiškus likimus. Filme papasakota apie šių pareigūnų paskutinę kelionę 1940 metų birželio 15-ąją prie Lietuvos ir Vokietijos sienos palydint savo šeimas. Greta viso to, analizuojamas kontraversiškai vertinamas „paskutiniojo posėdžio“ metu priimtas sprendimas suimti minėtus pareigūnus.

Filme panaudota dalis Maskvos pakraštyje, buvusiame specialiajame NKVD objekte Komunarka, filmuotos medžiagos. Būtent į Komunarką buvo atvežti ir užkasti Butyrkų ar Lefortovo kalėjimų rūsiuose sušaudytų trijų tarpukario Lietuvos ministrų – K. Skučo, A. Tamošaičio ir J. Čapliko – kūnai. Apytikrę jų kūnų užkasimo vietą pavyko nustatyti „Kauno dienos“ žurnalistinio tyrimo metu, kelis kartus keliaujant tuo tikslu į Komunarką.

Kazimieras Skučas gimė 1894-ųjų kovo 13 d. Mauručiuose. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose, 1914-aisiais įstojo į Peterburgo mokytojų institutą, bet po metų buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę ir išsiųstas mokytis į Čiugujevo karo mokyklą Ukrainoje, baigęs ją, – į frontą Rumunijoje.

1934-1938 metais K. Skučas dirbo Lietuvos karo atašė Sovietų Rusijoje. Grįžęs į Lietuvą buvo paskirtas Karo mokyklos viršininku. 1939-aisiais jam suteiktas brigados generolo laipsnis. Išėjęs į atsargą, dirbo vidaus reikalų ministru Jono Černiaus ir paskutiniame Antano Merkio Ministrų Kabinetuose. 


Ministrų Kabineto sprendimu, vykdant 1940 m. birželio 14-15 d. SSRS ultimatumą, K. Skučas su Saugumo departamento direktoriumi A. Povilaičiu buvo suimti bei uždaryti Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Sovietams okupavus Lietuvą, jie buvo išvežti į Maskvą ir 1941 metų liepą sušaudyti.

ELTA
 
2019.03.15; 09:02

Europos Sąjungos ir Lietuvos kibernetinio saugumo iniciatyvos ir aktualijos, kibernetiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos interneto naujienų portalai, buvo aptarti antradienį vykusiame pirmajame šiais metais Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir aukšti Europos Komisijos pareigūnai. 

EK Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato (DG Connect) direktorius Robertas Viola posėdžio dalyviams pristatė svarbiausius EK prioritetus kibernetinio saugumo srityje. Svečias apžvelgė ES Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos įgyvendinimo ES valstybėse narėse rezultatus, supažindino su esminiais Kibernetinio saugumo akto (angl. Cybersecurity Act) tikslais – sukurti ES kibernetinio saugumo agentūrą ir kibernetinio saugumo sertifikavimo sistemą ES lygiu. 

Pasak Krašto apsaugos ministerijos, R. Viola susirinkusiems taip pat pristatė EK siūlomą kurti 2021-2027 m. Skaitmeninės Europos programą, pagal kurią kibernetinio saugumo sričiai Europoje būtų skiriama apie 2 mlrd. eurų. EK taip pat inicijuoja Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro steigimą. 

EK pareigūnas taip pat papasakojo apie priemones, kurių gali imtis ES valstybės narės, siekiančios užtikrinti laisvus ir sąžiningus rinkimus 2019 metais. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) direktorius Rytis Rainys savo ruožtu supažindino tarybos narius ir EK pareigūnus su NKSC vykdoma veikla užtikrinant rinkimų Lietuvoje kibernetinį saugumą. 

„NKSC ir kitos su rinkimų įgyvendinimu susijusios institucijos deda visas pastangas rinkimų proceso kibernetiniam saugumui užtikrinti, pagal patvirtintą planą yra valdomos nustatytos rizikos ir užkardomos identifikuotos grėsmės“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime cituojamas R. Rainys.

Kibernetinio saugumo tarybos nariams Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Aistė Žilinskienė pristatė kibernetinio saugumo iššūkius, su kuriais susiduria interneto naujienų portalai. Pasak A. Žilinskienės, šiuo metu didžiausia problema jau yra nebe DDoS atakos, kaip buvo anksčiau, o tokie kibernetinio saugumo iššūkiai, kaip piktavalių keičiamas informacijos turinys, kurį sunku pastebėti, bei automatiškai generuojami ir skelbiami komentarai po atitinkamais straipsniais, ypač susijusiais su nacionalinio saugumo temomis.

Kibernetinio saugumo tarybos nariai, tarp kurių yra ir mokslininkų, ir kibernetinio saugumo specialistų praktikų, diskutavo apie priemones, kurių gali imtis interneto naujienų portalai, siekiantys įveikti tokius specifinius kibernetinio saugumo iššūkius. Pasisakiusieji tarybos nariai akcentavo, kad sėkmingai kovai su piktavaliais neužtenka pasitelkti vien tik IT technologijas, bet reikia atlikti ir teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės informavimo sritį, peržiūrą. 

Kibernetinio saugumo tarybos pirmininkas krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza pasiūlė surengti atskirą Kibernetinio saugumo tarybos posėdį interneto žiniasklaidos susijusiems klausimams spręsti, kuriame galėtų būti suformuluoti konkretūs pasiūlymai ir nuoseklus juos įgyvendinančių veiksmų planas.

Viceministras E. Kerza tarybos nariams pristatė Krašto apsaugos ministerijos iniciatyva parengtą ir 2018 m. pabaigoje Seimo priimtą Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimą, kuriame buvo nustatyta pareiga valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms vykdant valstybines mobilizacines užduotis gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms atlikti, naudoti saugų valstybinį duomenų perdavimo tinklą (Saugusis tinklas). 

„Saugusis tinklas bus atskirtas nuo viešųjų ryšių tinklų, todėl galės veikti krizės ar karo sąlygomis. Įgyvendinus šį projektą, bus sudaryta galimybė greičiau ir efektyviau reaguoti į kibernetinius incidentus, tuo pačiu bus taupomi valstybės kibernetiniam saugumui skiriami ištekliai“, – pažymėjo E. Kerza. Pasak viceministro, centralizuojant kibernetinę saugą, bus sudarytos sąlygos efektyviau taikyti kolektyvinės gynybos priemones.

Kibernetinio saugumo tarybos posėdyje taip pat buvo paliesti ir kiti šiuo metu aktualūs klausimai, tokie kaip „Huawei“ technologijų naudojimas svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros identifikavimas pagal atnaujintą Metodiką ir poreikis vystyti bendradarbiavimą kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.20; 05:48

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijai reikia garantijos, jog Kinijos „Huawei“ neperduos duomenų Pekinui, ir tik tada telekomunikacijų įrangos tiekėjas galės dalyvauti šalies 5G mobiliojo ryšio diegimo konkursuose.

A. Merkel vizito Japonijoje metu tikino, kad dėl saugumo sumetimų svarbu kalbėtis su Kinijos valdžia ir gauti garantijas, jog „bendrovė neperduos duomenų valstybei“.

Kalbėdama Kejo universitete, Vokietijos kanclerė patikino, kad saugumas yra itin svarbus. Jei įmonės nori veikti Vokietijoje, šalis turi gauti patvirtinimą, kad Pekinas negalės prieiti prie visų „Huawei“ įrenginių duomenų, sakė A. Merkel.

„Taip pat turi būti įdiegti saugikliai, leidžiantys užtikrinti, kad kiniškos įmonės Vokietijoje turimi duomenys nepereis Kinijos valstybiniam aparatui į rankas“, – pridūrė ji.

Vokietijos vyriausybė kol kas nepriėmė vieningo sprendimo dėl to, ar pasekti kitų šalių pavyzdžiu ir uždrausti „Huawei“ veiklą.

Tuo tarpu Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris Berlyne pritarė A. Merkel išsakytoms mintims ir patikino, kad Vokietijos 5G ryšio tinklą turi diegti tik saugios bendrovės, pridurdamas, kad visiems telekomunikacijų įrangos tiekėjams galioja vienodos taisyklės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.06; 05:00

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, vertindamas viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie „Revolut“, sako, kad jam tokia situacija yra keista, o visa informacija jau buvo žinoma.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Man keista tokia situacija. Licencijavimo procesas buvo tikrai ilgas. Jo metu mes dirbome su visomis institucijomis, kurios numatytos tame procese tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. „Revolut“ grupė yra tarptautinė grupė, todėl atitinkamai dirbome su visa eile užsienio priežiūros institucijų. Mes tikrinome tą informaciją, kuri dabar yra aptarinėjama viešai, visoje eilėje užsienio institucijų. Nieko naujo, ko mes nežinojome, viešojoje erdvėje nebuvo aptarta. Mes tikrai įvertinome visus aspektus ir tuo remiantis priėmėme teigiamą išvadą, po kurios Europos centrinis bankas išdavė „Revolutui“ bankinę licenciją“, – sakė V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, Lietuva turėtų būti bendros ES finansų rinkos dalimi. 

„Turime vieną kartą atverti akis ir suprasti, kad reikia pasinaudoti visomis bendros laisvos rinkos galimybėmis, nes finansų rinka šiai dienai Europoje nėra vieninga“, – pridūrė V. Vasiliauskas.

ELTA primena, kad, „Revolut“ Lietuvoje gavus specializuoto banko licenciją ir planuojant teikti indėlių bei paskolų paslaugas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) ir Valstybės saugumo departamentą (VSD). 

S. Jakeliūnas tarnybų prašė pateikti turimą informaciją apie šio banko įkūrėjų, steigėjų, vadovų verslo modelį. Pasak S. Jakeliūno, „Revolut“ planuoja plėtra – pernelyg agresyvi, be to, viešai minint šio banko investuotojus, paminėtas ir su Kremliumi siejamas rusų milijardierius Jurijus Milneris.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gavęs FNTT ir VSD atsakymus, S. Jakeliūnas sakė, kad jie susirūpinimą tik patvirtina. Jis taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus planuojamas susitikimas su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovu, Lietuvos banko, FNTT ir VSD vadovais.

Antradienį LRT.lt paskelbė savo atlikto tyrimo duomenis, kurie rodo, kad „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvas Nikolajus Mironovičius Storonskis – „Gazprom“ tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui, Rusijos valdžios apdovanotas ordinu už nuopelnus tėvynei.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas teigė, kad ši informacija jau buvo žinoma. Tačiau potencialius finansų rinkos dalyvius vertina 14 institucijų, o „Revolut“ planai, rizikos faktoriai, investuotojai, pinigų kilmė, sąsajos iki priimant sprendimą, kad investuotojas tinkamas, vertinti 13 mėnesių.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.27; 07:14

Hibridinėms grėsmėms atremti – taktinės pratybos Šalčininkų rajone. VRM.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas susitiko su Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu generolu Ričardu Pociumi ir aptarė gautą informaciją apie galimus buvusių Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sistemos vadovų susitikimus, kuriais norima destabilizuoti situaciją vidaus reikalų struktūrose.

Pasak E. Misiūno, informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai, pradėtas tyrimas. VST vadas taip pat atskleidė, kad šių susitikimų tikslas buvo kompromituoti VRM sistemą bei grįžti į valdžią. R. Pocius pripažino, kad tarp šių asmenų yra buvę aukšti VRM sistemos vadovai, kurie dabar įstojo į Socialdemokratų partiją.

„Tarp jų yra asmenų, kurie dabar sustojo į Socialdemokratų partiją. Jie – buvę VRM tarnybų, ir ne tik VRM tarnybų, vadovai, buvę aukšto rango pulkininkai, netgi esantys, buvę VRM darbuotojai rinkdavosi tardavosi ir turėjo siekį eiti į politiką“, – teigė R, Pocius. 

Pasak VST vado, pagrindinis tikslas – destabilizuoti esamą valdžią, jie taip pat turėjo sąsajų su Rusija bei Odesos valdžia.

„Kompromituoti VRM sistemą, atgal grąžinti savo įtaką senbuvių sovietinių karininkų ir kalti pleištą tarp vadovybės ir tarnybų ir taip kelti sumaištį visose sistemose, tai yra sabotavimas“, – sakė R. Pocius.

Jis tikina, kad šiuo metu jokios grėsmės perversmui nėra. Kitas klausimas – kodėl šie sovietinės valdžios pareigūnai dirbo valdžioje ir po nepriklausomybės atgavimo.

„Jokio perversmo tikrai nebūtų buvę ir jokios grėsmės perversmui nėra. Tiesiog turėjome informaciją ją valdome ir jeigu būtų tokia tikimybė vadovybė būtų buvusi informuota ir būtų užkardyti tokie veiksmai“, – teigė VST vadas.

„Kodėl tie žmonės atsirado ir kaip jie atsirado tose pačiose pozicijose po sovietinių laikų ir dar aukštesnėse pozicijose 1991 metų pabaigoje. Kodėl po 2015 metų jie išėję į atsargą veikė toliau (…) Kodėl tarnybos nebuvo modernizuojamos, kodėl jos buvo sabotuojamos? Į tai reikia žiūrėti. Dabar mums jų veikla yra žinoma, kur jie žada toliau eiti ir kokiais metodais dirba, kaip jie nori sukompromituoti VRM sistemą“, – sakė R. Pocius. 

E. Misiūnas patvirtino, kad bus pradėtas tyrimas ir informacija perduota specialiosioms tarnybos bei prokuratūrai.

„Susipažinau su raštu ir pasikviečiau vadą pasikalbėti. Pakalbėjome apie buvusias grėsmes ir esamą situaciją ir galimus veiksmus, situacija kelia susirūpinimą, koks vertinimas galėtų būti tinkamas. Imsimės veiksmų. (…) Yra informacija, ji bus pateikta specialiosioms tarnyboms ir prokuratūrai“, – teigė vidaus reikalų ministras. 

Pasak ministro, susitikimai tarp buvusių ir esamų pareigūnų buvo vykdomi nuo Nepriklausomybės laikų. 

E. Misiūnas konkrečių nei Seimo narių, nei VST ar VRM pavardžių neįvardino. 

„Dėl tyrimo, detaliau nieko negaliu pasakyti“, – sakė E. Misiūnas. 

Grupė vidaus tarnybos generolų ir kariuomenės atsargos brigados generolas įstojo į Lietuvos socialdemokratų partiją.

Delfi skelbia, kad šiomis dienomis VST vidaus reikalų ministrui E. Misiūnui pateikė informaciją apie atleistą buvusį VST Vilniaus dalinio vadą pulkininką Sandrių Survilą.

Dokumente rašoma, kad S. Survila, jo uošvis Stanislovas Stančikas (buvęs Vidaus tarnybos II pulko vadas), buvę VRM tarnybų vadai nuolat susitikinėja slaptuose susitikimuose.

„Juos konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai. Susitikimų metu aptarinėjama situacija VRM ir įstaigose, kaip išprovokuoti nesutarimus tarp ministerijos, ministro ir tarnybų, senųjų vadų įtakos grąžinimas VRM sistemoje, kaip destabilizuoti padėtį tarnybose, sukompromituoti ir nušalinti tarnybų vadovus“, – rašoma pranešime ministrui. 

VST vadas generolas R. Pocius DELFI patvirtino šią informaciją: „Turime tokią informaciją apie nuolatinius buvusių VRM, ir ne tik, tarnybų vadovų (generolų), kai kurių buvusių ir esamų VRM sistemos pulkininkų, Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų susitikimus ir aptarimus. Tai vyksta jau senokai. VST buvo įspėta dėl tarnybų vadovų persekiojimų, galimų provokacijų ar sukurtų istorijų žiniasklaidoje siekiant sukompromituoti VRM tarnybų vadovus, pačias tarnybas, taip įvedant destrukciją ir demoralizuojant tarnybas. Tuo buvo siekiama sukelti nepasitenkinimą vadovais ir jų veikla VRM sistemoje, nušalinti juos ir užimti jų vietas savais. Vienas iš šių susirinkimų dalyvių siekių – būti politikoje ir grąžinti jų įtaką vidaus reikalų sistemoje. Tolimesnė šių asmenų veikla 2018 metais patvirtino gautos informacijos tikrumą“.

ELTA primena, sausio 18 d. dėl sistemingų drausminių nusižengimų bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų iš pareigų atleistas buvęs VST Vilniaus dalinio vadas pulkininkas S. Survila.

Per visą tarnybos laikotarpį S. Survilai buvo skirta 14 nuobaudų – baustas drausminėmis nuobaudomis, pradedant už alkoholio vartojimą tarnybos vietoje iki Viešųjų ir privačių interesų valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimus, pranešė VST. 

VSD prieš porą metų atlikus tyrimą dėl bendradarbiavimo su prorusiškomis organizacijomis, panaikino teisę S. Survilai dirbti su slapta informacija. 

Iki 2018-ųjų balandžio S. Survila buvo VST Vilniaus padalinio vadas, tuomet pažemintas pareigose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.26; 05:00

Kinijos užsienio reikalų ministerija (URM) paragino valstybes užbaigti „prasimanymus“ apie „Huawei“ po to, kai vienas Lenkijos pareigūnas pareiškė, kad jo šalis gali apriboti „Huawei“ įrenginių naudojimą viešajame sektoriuje po vieno iš „Huawei“ darbuotojų sulaikymo Lenkijoje dėl galimo šnipinėjimo, informuoja „Reuters“.

„Huawei“, didžiausia pasaulyje telekomunikacijų įrangos gamintoja, Vakaruose susiduria su augančiu nepasitikėjimu dėl bendrovės ryšių su Kinijos vyriausybe ir Jungtinių Valstijų kaltinimų, esą „Huawei“ įrenginiai gali būti Pekino naudojami kaip šnipinėjimo įrankis.

Kol kas nėra konkrečių šnipinėjimo įrodymų, o „Huawei“ visus kaltinimus neigia, tačiau kelios Vakarų valstybės jau apribojo „Huawei“ prieigą prie jų rinkų.

Lenkija penktadienį sulaikė kiną „Huawei“ darbuotoją ir buvusį Lenkijos saugumo tarnybų darbuotojų dėl šnipinėjimo.

Sekmadienį Lenkijos vyriausybės pareigūnas, atsakingas už kibernetinį saugumą, Karolis Okonskis „Reuters“ tikino, kad „skubotos priemonės“ prieš „Huawei“ po darbuotojo sulaikymo nebuvo priimtos, tačiau bendrovės įrenginių naudojimas valstybinėse institucijose gali būti peržvelgtas.

Kinijos URM atstovė Hua Chunying, atsakydama į Lenkijos pareigūno komentarus, teigė, esą Kinija tikisi, kad Lenkija dirbs kartu su Pekinu kuriant tarpusavio pasitikėjimą ir išlaikant gerus santykius.

Hua Chunying teigimu, „tam tikri žmonės“ propaguoja nepagrįstus saugumo kaltinimus, siekdami „apriboti ir visiškai sustabdyti Kinijos technologijų įmonių plėtrą užsienyje“.

„Raginame visas su įvykiais susijusias šalis užbaigti prasimanymus ir nepagrįstus „Huawei“ ir kitų Kinijos bendrovių apribojimus, kuriant teisingą, gerą ir teisėtą aplinką investicijoms ir šalių įmonių bendradarbiavimui“, – sakė URM atstovė.

„Neva saugumo užtikrinimo priežasčių naudojimas ribojant normalų įmonių bendradarbiavimą galiausiai neigiamai paveiks pačios šalies interesus“, – pridūrė ji.

Siekdama atsitraukti nuo incidento, „Huawei“ šeštadienį pranešė atleidusi Lenkijoje sulaikytą darbuotoją Wang Weijingą, pridurdama, neva jo veiksmai „niekaip nesusiję su įmone“.

Wang Weijingo „LinkedIn“ profilyje nurodoma, kad darbuotojas „Huawei“ Lenkijoje dirbo nuo 2011 m. Anksčiau Wang Weijingas yra dirbęs Kinijos generalinio konsulo atašė Gdanske.

Lenkijos saugumo tarnybų atstovas patikino, kad kaltinimai yra susiję su vieno žmogaus veiksmais, o ne pačia įmone „Huawei“.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Joachimas Brudzinskis paragino ES ir NATO parengti bendrą poziciją, kuri nusakys organizacijų požiūrį į „Huawei“ ir galimybę nutraukti bendrovės prieigą prie jų rinkų.

Pernai rugpjūtį Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, kuriuo uždraudžia JAV vyriausybės institucijoms naudoti „Huawei“ įrangą. D. Trumpas ne kartą tikino svarstantis galimybę prezidento dekretu uždrausti „Huawei“ įrenginių naudojimą visose Jungtinių Valstijų įmonėse.

Australija ir Naujoji Zelandija taip pat uždraudė „Huawei“ statyti 5G mobiliojo ryšio tinklus šalyse dėl galimų įmonės ryšių su Pekinu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.15; 05:30

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas patikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad Ankara pasirengusi užtikrinti tų jėgų Sirijoje, kurias remia Vašingtonas, saugumą. Tai interviu televizijos kanalui CNBC pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike`as Pompeo.

Amerikos diplomatijos vadovas buvo paklaustas, ar Jungtinės Valstijos mano, kad Turkija nesmogs kurdams Sirijoje. „Prezidentas Erdoganas, kai jis ir prezidentas Trumpas svarstė, kaip turi klostytis situacija, įsipareigojo, kad turkai po mūsų pasitraukimo tęs kampaniją prieš „Islamo valstybę“ ir garantuoja, jog tie, kurie kovėsi kartu su mumis ir padėjo kovoti prieš IS, bus apsaugoti“, – atsakė M. Pompeo.

M. Pompeo taip pat buvo užduotas klausimas, ar jis pats pasitiki Erdoganu. Valstybės sekretorius atsakė, jog jam svarbiausia, kokių veiksmų galiausiai imasi vieni ar kiti žmonės. 

Praėjusių metų gruodžio 19 d. D. Trumpas pareiškė nusprendęs pradėti JAV kariuomenės išvedimą iš Sirijos. „Mes nugalėjome IS Sirijoje, ir tai vienintelė (JAV kariškių) buvimo ten priežastis Trumpo prezidentavimo laikotarpiu“, – parašė jis tviteryje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.08; 00:30

Mokytojų streikas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atliktas tyrimas dėl neteisėtos įtakos politikams, politologų nuomone, yra tarp svarbiausių 2018 m. politinių įvykių. Politologai, vertindami besibaigiančius metus, taip pat akcentuoja politinę fragmentaciją, apkaltų oponentams organizavimą ir laikinųjų tyrimų komisijų kūrimą, politikų siekį keisti Konstituciją, opozicijos pasyvumą bei brangiai valdantiesiems, ypač premjerui Sauliui Skverneliui, kainavusias klaidas, tarp kurių, Vyriausybės vadovo ištrinto pasisakymo istorija, nesugebėjimas suvaldyti mokytojų streiko bei įtariai pasitiktos kalbos apie siekį nuversti „valstiečių“ valdžią.

Streikuojančius mokytojus palaikantys mokiniai užtvindė ŠMM. Ievos Urbonaitės -Vainienės (ELTA) nuotr.

Didelių permainų 2019 m., politologų nuomone, tikėtis nereikėtų. Pasak jų, dėl to, kad pastaraisiais metais nemažą laiko dalį atėmė nekonstruktyvios, visuomenę skaldančios politinės grumtynės, o 2019 m. laukia net treji rinkimai, vargu ar reikėtų tikėtis politiškai vaisingesnių ar, kaip žada valdantieji, dėl mokesčių reformos, turtingesnių metų. Pasak politikos ekspertų, socialiniu ir ekonominiu požiūriais gyvenimas Lietuvoje gali labiau priminti „amerikietiškus kalnelius“, o ir politinės įtampos, aiškina politologai, ateinančiais Kiaulės metais gali tik dar labiau didėti. 

2018 metai buvo gausūs valstybei svarbių įvykių. Lietuvą aplankė popiežius Pranciškus, šalis minėjo savo šimtmetį, pagerbtas ir perlaidotas tautos didvyris partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Tačiau valstybei svarbūs minėjimai ir vizitai nesugebėjo konsoliduoti politikų ir atnešti konstruktyvios politinės rimties. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Algio Krupavičiaus, valstybės šimtmečio minėjimu taip ir nepavyko Lietuvos politinėje realybėje įspausti ryškesnio ir ilgalaikio politikų ir visuomenės konsolidacijos pėdsako, todėl, teigė jis, trumpam šmėstelėjęs bendrumo jausmas išsisklaidė ir metų pabaigoje vėl regime fragmentuotą bei konfliktišką politinę atmosferą.

Nors, sutinka politologai, pastarieji metai pasižymėjo politine konfrontacija bei aukšta temperatūra valdančiųjų ir opozicijos santykiuose, jų manymu, galima išskirti ir svarbių, pozityviai vertinamų proveržių. Pirmiausia, pabrėžia politikos ekspertai, tai stiprėjantis ir naujas raiškos formas įgaunantis pilietinio sąmoningumo jausmas. Nepaisant to, kad mokytojų streikas, samprotauja politologai, įsisiūbavo dėl valdžios nesugebėjimo užtikrinti tinkamo dialogo bei pedagogų jaučiamos nevilties, pats procesas, tvirtino jie, signalizuoja apie visuomenėje stiprėjančias pilietinės visuomenės tendencijas. 

„Mokytojų streiko radikalumas ir rezultatyvumas, mano galva, yra kokybiškai naujas dalykas Lietuvoje. Jis liudija pilietinės visuomenės budimą“, – mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius. Jo teigimu, įvertinant mokytojų streiko reikšmę bendrame 2018 m. politinių įvykių kontekste, su valdžia ietis surėmusios pedagogų profsąjungos lyderį Andrių Navicką būtų galima apskritai įvardinti ryškiausia besibaigiančių metų asmenybe. 

MRU docento įžvalgoms antrino ir A. Krupavičius. Jis pabrėžė, kad valdžiai nusileisti nepanorę pedagogai tapo įkvėpimu ir pavyzdžiu kitoms Lietuvos visuomenės grupėms. 

„Mokytojų streikas parodė, kad valdžia negali kalbėti, jog jų sprendimams visi pritaria. Streikas atskleidė, kad konfliktuojant su valdžia taip pat galima pasiekti tam tikrų teigiamų rezultatų. Labai svarbu ir tai, kad mokytojų streikas įnešė pilietinio aktyvumo ne tik tarp pedagogų – vėl apie savo reikalavimus pradėjo kalbėti gydytojai, mokslininkai pasakė savo nuomonę. Visa tai rodo, kad valstybėje stiprėja pilietinis aktyvumas. Nors šis aktyvumas kyla iš nevilties, pilietinės visuomenės prasme tai yra teigiamas reiškinys“, – samprotavo A. Krupavičius.

Tačiau MRU dėstytoja Rima Urbonaitė neskubėjo mokytojų streikui suteikti svarbiausio metų įvykio statuso. Pasak jos, Lietuvoje vykusių streikų istorija rodo, kad tokios akcijos yra greitai užmirštamos, kita vertus, pabrėžė ji, pedagogams streiko metu keliant konkrečius reikalavimus, visuomenė neskubėjo su mokytojais ir jų problemomis konsoliduotis ar jiems reikšti paramą.

„Gali nutikti ir taip, kad mokytojų streikas greitai pasimirš. Nors tai ir buvo labai stiprus spyris Vyriausybei ir konkrečiai premjerui, tačiau dar nėra aišku, ar tas streikas turės ilgalaikių pasekmių. Nepaisant to, kad premjeras su kai kuriomis savo citatomis mokytojų atžvilgiu gerokai persistengė, visuomenė nebuvo tokia konsoliduota. Taigi, aš manau, kad mokytojų streikas buvo ryškus 2018 m. epizodas, tačiau svarbus pirmiausiai dėl to, kad buvo pasirinkti dar nematyti streikavimo būdai, apsigyvenant Švietimo ir mokslo ministerijoje“, – kalbėjo R. Urbonaitė. 

Kaip vieną ryškiausių 2018 m. politinių įvykių, politologai taip pat išskyrė NSGK atliktą politinės korupcijos tyrimą, kuriame figūravo verslo koncernas „MG Baltic“. Tačiau, pabrėžė politikos ekspertai, vargu ar lūkesčiai, kurie buvo sukelti pristatant NSGK atlikto tyrimo išvadas, visuomenėje bus pateisinti.

V. Valentinavičiaus teigimu, garsiai valdžios pristatyta kova su politine korupcija, užsibrėžimas naikinti valstybei kenksmingus politikų ir stambiojo verslo ryšius, ilgainiui iškrypo ir paskendo be saiko steigiamų laikinųjų tyrimo komisijų gausoje. 

„Valdančiosios daugumos inicijuojamas pseudokovos su korupcija kalnas Seime auga. Jos veiksmai, kai taikiniu tampa visi, išskyrus valdančiuosius, devalvuoja tikrosios kovos su korupcija procesą. Kitaip tariant, Seime vykstanti komisijų kova su korupcija iš tikrųjų yra labai siaurakaktiškas partinis rinkiminis interesas“, – kalbėjo V. Valentinavičius. 

R. Urbonaitė, apibendrindama, 2018-uosius, pabrėžė, kad pastarieji metai išsiskyrė politiniu triukšmu, apkaltų organizavimu oponentams ir politinio turinio stoka. Pasak jos, už tai didžiausią atsakomybę turėtų prisiimti gausiausios frakcijos Seime – valdantieji „valstiečiai“ ir opozicijoje esantys konservatoriai. Politologė pabrėžė, kad šių partijų santykiai, dažnai išvirstantys į aštrias asmenines politikų konfrontacijas, prisidėjo ir skaldant visuomenę. 

Be kita ko, samprotavo R. Urbonaitė, tam tikrų transformacijų galima įžvelgti ir partinėje sistemoje, kai didžiausią visuomenės dėmesį susirenkant konservatoriams ir „valstiečiams“, likusios partijos, neišvengdamos vidinių konfliktų ir skaldymosi, liko savotiškame šešėlyje. 

Politologai akcentavo, kad kritikuotini ne tik valdančiųjų 2018 m. žengti žingsniai. Opozicija, pasak jų, pastaraisiais metai taip pat politiniu sumanumu nepasižymėjo, priešingai – apsiribojo ne visada konstruktyviu valdančiųjų kritikavimu ar tiesiog pasyviu laukimu, kol šie padarys dar vieną nedovanotiną klaidą. 

V. Valentinavičiaus teigimu, opozicija taip ir nesugebėjo surasti balso oponuojant valdantiesiems. Jam pritarė ir R. Urbonaitė. Jos nuomone, opozicija nebuvo konstruktyvi, dažnai per daug dėmesio skyrė asmeniam oponentų žnaibymui. Politologė pabrėžė, kad opozicija turėjo puikią progą konstruktyviai įsitraukti sprendžiant streikuojančių mokytojų keliamas problemas, tačiau, aiškino ji, buvo apsiribota elementariu politikavimu. 

Politologų nuomone, 2019 metų svarbiausiu įvykiu, ko gero, taps prezidento rinkimai, kuriuose, priešingai nei buvo pastaruosius du kartus dalyvaujant dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei, intriga išliks iki paskutinių rinkimų akimirkų. 

R. Urbonaitė pabrėžia, kad jau pirmuosius Naujųjų metų mėnesius visuomenės dėmesį turėtų prikaustyti kol kas dar neatsakytas klausimas, ar „valstiečių“ kandidatu prezidento rinkimuose taps S. Skvernelis. Šiam nusprendus kandidatuoti, teigė ji, kiltų nemažai klausimų, tiek dėl Vyriausybės tolesnio darbo, tiek dėl jo turimo potencialo pasirodyti solidžiai vyksiančiuose rinkimuose.

Nors, aiškina politologai, šalies vadovo rinkimai nustelbs Europos Parlamento ir savivaldos rinkimus, pastarieji taip pat bus svarbus veiksnys 2019 m. vyksiančių politinių procesų žemėlapyje. Viena vertus, kalbėjo R. Urbonaitė, savivaldos rinkimai bus puiki proga politikams ir politinėms partijoms pasitikinti turimas jėgas, kita vertus, tvirtino ji, pavasarį vyksiantys rinkimai prisidės prie politinės įtampos šalyje augimo.

„2019 metais vyksiantys rinkimai pasižymės pigiais rinkiminiais triukais. Todėl valdantieji ir opozicija toliau vienas iš kito darys priešus, kaltins dėl visko vieni kitus ir mes iš esmės matysime 2018 m. vykusios politikos pratęsimą, galbūt net aštresnėmis formomis“, – kalbėjo R. Urbonaitė. 

Politologai išskyrė ir, jų manymu, valdantiesiems ir konkrečiai premjerui S. Skverneliui brangiausiai kainavusias klaidas. Tarp tokių klaidų – nesugebėjimas suvaldyti mokytojų streiko, delsimas iš švietimo ir mokslo ministrės pareigų atleisti Jurgitą Petrauskienę, medikų ir mokytojų pasipiktinimą sukėlusi S. Skvernelio ir R. Karbauskio komunikacija, siekis keisti konkrečius Konstitucijos straipsnius, galiausiai ažiotažą sukėlusi Vyriausybėje ištrinto S. Skvernelio pasisakymo istorija bei premjero kalbos apie planuojamą „valstiečių“ valdžios nuvertimą. 

Šias klaidas, pasak A. Krupavičiaus, lydėjo valdančiųjų susipriešinimas su visuomene ir žiniasklaida. VDU profesorius pažymėjo, kad už visa tai daugiausiai, ko gero, sumokės premjeras S. Skvernelis, palaidodamas savo turėtas ambicijas atsisėsti ir į aukščiausią valstybės postą. 

„Premjeras pirmiausia sugebėjo susipriešinti su daugeliu visuomenės grupių, nors dar prieš metus turėjo nuosaikią paramą. Tuomet blogio įsikūnijimas valdančiojoje koalicijoje buvo Ramūnas Karbauskis ir iš dalies Agnė Širinskienė, o premjeras buvo savotiška atsvara, jį net vadino „geruoju policininku“. S. Skvernelis pagrįstai buvo laikomas vienu iš realiausių kandidatų užimti prezidento postą. Dabar tikriausiai jis liks tik dešimties procentų kandidatu“, – samprotavo A. Krupavičius.

Savo ruožtu R. Urbonaitė kaip svarbią klaidą pabrėžė valdančiųjų nesugebėjimą įgyvendinti priimtų įstatymų. Pasak jos, valdantieji ypač „užbuksavo“ įgyvendinant vaiko teisių apsaugos ar etatinio mokytojų darbo apmokėjimo įstatymą. 

„Kad ir koks geras būtų įstatymas, jo rezultatai priklauso nuo įgyvendinimo ir jei jam tinkamai nepasiruoši – lauk bėdos“, – tvirtino politologė. 

MRU docentas į pagrindines valdančiųjų padarytas klaidas žvelgė abstrakčiau. Pasak V. Valentinavičiaus, pagrindine šių metų valdančiųjų klaida galima vadinti tai, kad valdžia neturi aiškios politikos krypties ir reformomis vadina tai, kas iš tikrųjų yra tiesiog grubi optimizacija. 

„Nors S. Skvernelis ir mėgsta kalbėti apie neva vykdomas reformas, bet tai, kas daroma su universitetais ar mokyklomis, yra ne reforma, o, geriausiu atveju, neprofesionali optimizacija. Todėl visi rimti šios Vyriausybės darbai, kaip kova su alkoholiu, Lietuvos geležinkelių išvalymas, urėdijų reforma buvo padaryti dar pernai. Šiemet mes tokių dalykų jau nebematome. Ar tai galima vadinti klaida? Mano manymu, tai yra tiesiog nusiteikimas nieko rimto nedaryti ir užsiiminėti rinkimų akcijomis“, – apibendrino V. Valentinavičius.

Benas Brunalas (ELTA)

2018.12.28; 09:00

Seimas skubos tvarka patvirtino naują krašto apsaugos sistemos (KAS) plėtros programą artimiausiems 10 metų. Pastarąją nuspręsta koreguoti, kadangi keitėsi saugumo situacija regione, be to, išaugo gynybos finansavimas.

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.

Naujoje KAS programoje yra apibrėžti kariuomenės uždaviniai ir prioritetai, be to, išskirtos pagrindinės priemonės, kurios turėtų padėti įgyvendinti tikslus. 

Pagrindinis krašto apsaugos sistemos tikslas ir toliau bus pasirengimas savarankiškai ir kolektyviniai šalies gynybai – Lietuvos kariuomenės pajėgumų didinimas, parengtis, esant poreikiui, priimti į Lietuvą atvykstančias NATO karines pajėgas, piliečių įtraukimas į pasirengimą gynybai, atsparumas hibridinėms grėsmėms. 

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Vytauto Bako, naujoji plėtros programa – didelis žingsnis į priekį krašto apsaugos sistemos srityje: „Šis susitarimas leis įsigyti reikiamą ginkluotę, vystyti būtinus pajėgumus, kurti infrastruktūrą ir didinti karių motyvaciją“, – sakė V. Bakas.

Naujojoje KAS programoje taip pat yra iškelti siekiai, kiek šalies gyventojų, esant poreikiui, būtų pasirengę ginti savo šalį. Siekiama, kad 2028 m. šalį galėtų ginti 58 proc. piliečių, kai, pavyzdžiui, 2018 m. ginti valstybę buvo pasirengę 43 proc. gyventojų.

„Turime dar labiau stiprinti ugdymą krašto gynybos, nacionalinio saugumo klausimais mokykloje, skatini patriotinį ugdymą. Bus plėtojama krašto apsaugos sistemos strateginė komunikacija, apibrėžę lūkesčius, įtrauksime daugiau institucijų į visuomenės skatinimą ginti savo šalį“, – kalbėjo NSGK pirmininkas V. Bakas.

Naująją programą ketinama įgyvendinti 2019-2028 metais.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.20; 16:53

Dalia Grybauskaitė: saugumo stiprinimas – bendras Lietuvos ir Vokietijos interesas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad, bendradarbiaudamos kuriant Europos ateitį, Lietuva ir Vokietija turėtų susitelkti ties saugumo stiprinimu.
„Globalių geopolitinių įtampų kontekste labai svarbu, kad Vokietija išlaikytų stiprų lyderio vaidmenį Europoje ir sprendžiant aktualius Bendrijos klausimus, ir užtikrinant Senojo žemyno saugumą“, – teigė šalies vadovė Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuva ir Vokietija: kuriant Europos ateitį kartu“.

Prezidentė pabrėžė, kad Lietuva labai vertina Vokietijos sprendimą vadovauti NATO priešakinių pajėgų batalionui mūsų šalyje.

„Tai stiprus Aljanso vienybės ir solidarumo ženklas. Keturi priešakinių pajėgų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje padeda užtikrinti atgrasymą ir viso regiono gynybą“, – sakė šalies vadovė.

Aktyviai prisiėmę lyderystę vadovauti NATO batalionui Lietuvoje, vokiečių kariai taip pat sėkmingai sutelkė kitų sąjungininkų pajėgas, efektyviai prisideda stiprinant jų kovinę parengtį.

„Rusijai neteisėtai užgrobus ukrainiečių laivus ir įkalinus jų įgulas Kerčės sąsiauryje ir tęsiant agresiją prieš Ukrainą, akivaizdu, kad Kremlius neketina atsisakyti savo postimperialistinių ambicijų“, – pažymėjo D. Grybauskaitė.

Todėl, pasak prezidentės, tokia geopolitinė realybė reikalauja sustiprinto NATO sąjungininkų buvimo visame rytiniame flange, tiek užtikrinant oro gynybą, tiek greitą karinės paramos atvykimą.

Pirmadienį šalies vadovė susitiko su Vokietijos Heseno žemės Landtago pirmininku Norbertu Kartmannu, Europos Parlamento Užsienio reikalų bei Pramonės ir energetikos komitetų nariu Reinhardu Buetikoferiu, Bundestago nariu Jugenu Hardtu bei Lietuvos ir Vokietijos forumo pirmininke Gabriele Gylyte-Hein.

Konferencijoje, kurioje aptartas Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas tiek dvišaliu lygiu, tiek bendros pastangos stiprinant ES vienybę ir saugumą, dalyvavo įtakingi Vokietijos krikščionių demokratų ir žaliųjų partijų politikai.

Be kitų klausimų, susitikimo dalyviai diskutavo ir apie atsako į hibridines grėsmes stiprinimą. 

„Kibernetinės atakos, priešiška propaganda, geopolitiniai energetikos projektai kelia didelę grėsmę Vakarų demokratinėms visuomenėms ir, nesulaukus jiems tinkamo atsako, gali padaryti didžiulę žalą Europos saugumui“, – sakė šalies vadovė.

Sustiprinto ES bendradarbiavimo saugumo srityje formatu Lietuva vadovauja kuriant ES kibernetines greitojo reagavimo pajėgas. Prie šios Lietuvos iniciatyvos stebėtojo teisėmis prisijungė ir Vokietija.

 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2018.12.18; 07:14

Lietuvos politikos ir saugumo ekspertai skirtingai vertina Europos Sąjungos šalių teisėsaugos institucijų efektyvumą. 


Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, signataras Mečys Laurinkus. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Po antradienio išpuolio Kalėdų mugėje Strasbūre, per kurį žuvo trys žmonės ir keliolika buvo sužeisti, ES teisėsaugos struktūrų darbą analizavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas, buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas, signataras Mečys Laurinkus ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

L. Kojalos teigimu, Europoje grėsmę keliančių ir dėl to stebimų asmenų priskaičiuojama tūkstančiais. Didžiosiose valstybėse šis skaičius ryškiausias. Nors dešimtims potencialių teroro aktų pavyksta užbėgti už akių, vienas ar keli prasprūsta nepastebėti.

ES dėl laisvo asmenų judėjimo priima daug užsienio piliečių, dalis kurių neretai jau būna ar vėliau tampa religiniais radikalais. Būtent tai, anot L. Kojalos, sukelia fundamentalių problemų – atskirų individų integracijos ar radikalizacijos.

Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Rytų Europos studijų centro direktoriaus nuomone, nepaisant panašių į Strasbūro išpuolį reiškinių, kurie kartojasi periodiškai, ES teisėsaugos institucijos geba užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Buvusio premjero G. Kirkilo manymu, ES teisėsaugos struktūros veikia efektyviai. Preventyviai yra užkardyta daug daugiau nusikaltimų, apie kuriuos paprasčiausiai yra mažai žinoma.

„Tai ne teisėsaugos, o teisėkūros veiklos klausimas. Įstatymai Europoje yra labai humaniški ir liberalūs. Todėl dažnai tokie nusikaltėliai yra ilgai stebimi, jiems netaikomos griežtesnės priemonės, tarsi leidžiama pasitaisyti“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Priešingą nei G. Kirkilo nuomonę išsakė buvęs VSD vadovas M. Laurinkus. Pasak jo, saugumo agentūrų atliekamas darbas, skirtas užkardyti fundamentalioms bendruomenėms ir jų veiksmams, nėra pakankamas.

„Reikia keisti ES teisėtvarkos sistemą ir griežčiau kontroliuoti teisėsaugos institucijas“, – pabrėžė M. Laurinkus. Jo manymu, daug „duobių“ ne tik ES teisėsaugos įstatymuose, bet ir praktinėje veikloje, pavyzdžiui, dėl keitimosi informacija tarp saugumo struktūrų.

Vertindamas žvalgybinių institucijų darbą, M. Laurinkus pažymėjo, kad pastarosios yra uždaros ir informacija tarpusavyje nelinkusios keistis.

Gediminas Kirkilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Visuomenei nuraminti ES daug kalbama apie informacijos keitimąsi su strateginiais partneriais, tačiau iš tikrųjų informacijos sklaida tarp ES valstybių saugumo struktūrų vyksta labai sunkiai“, – sakė M. Laurinkus.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas G. Kirkilas pažymėjo, kad teisėsaugos organai, palyginti su teisėtvarka, visuomet linkę pritaikyti griežtesnius įstatymus bei priemones, tačiau jiems neretai to neleidžia padaryti kai kurių šalių įstatymai arba tradicijos.

„Tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija bando veikti normaliomis demokratinėmis sąlygomis, tačiau tai, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, ne visada pasiteisina“, – teigė G. Kirkilas.

Buvęs VSD vadovas laikosi nuomonės, kad po tokių išpuolių sustiprinus saugumą ir pradėjus tyrimą, visuomenė patiki, jog išpuoliai nepasikartos. Tačiau jie kartojasi periodiškai ir tokiose valstybėse kaip Prancūzija ar Belgija visuomenė nebepasitiki teisėsauga. Todėl reikia iš esmės reformuoti ES saugumą. 

„Pokyčiai teisėsaugoje ir jos kontrolėje yra būtini, tačiau ES, matyt, jau yra pasenusi ir nieko daryti nebenori“, – svarstė M. Laurinkus.

Klausimą dėl teisėsaugos institucijų veiklos šiuo konkrečiu ir kitais panašiais atvejais, M. Laurinkaus manymu, turėtų svarstyti Europos Parlamentas. Saugumo ir teisėtvarkos klausimai turėtų būti svarstomi ne tik nacionaliniu lygiu, bet perkelti ir į aukštesnį ES lygį.

Prancūzijos policija Strasbūro mieste. EPA – ELTA nuotr.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Prancūzijos policija nukovė šaudynes surengusį vyrą, 29 metų amžiaus Cherifą Chekattą, kurį džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ paskelbė vienu iš savo „karių“.

Ch. Chekattas gimė Strasbūre ir buvo gerai žinomas saugumo tarnyboms. Jis buvo teistas 27 kartus už smurtą ir apiplėšimus Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje bei nemažai laiko praleidęs kalėjime. Manoma, kad kalėjime jis buvo radikalizuotas.

Antradienio rytą Strasbūro policija, turėjusi jį suimti už kitus nusikaltimus, Ch. Chekatto namuose nerado.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.15; 09:30

Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį paragino „geltonųjų liemenių“ judėjimo dalyvius šį savaitgalį susilaikyti nuo naujų demonstracijų. Tokį savo prašymą vyriausybė motyvavo itin dideliu saugumo pajėgų darbo krūviu, kuris dar padidėjo po teroro akto Strasbūro Kalėdų mugėje. 

Prancūzijos vyriausybė ragina „geltonąsias liemenes“ susilaikyti nuo protestų. EPA-ELTA nuotr.

„Kol kas demonstracijų, kurias kai kurie protestuotojai planuoja rengti šeštadienį, neuždraudėme“, – televizijai „CNews“ sakė vyriausybės atstovas Benjaminas Griveaux. 

Tačiau jis paragino protestuotojus būti „supratingus“ ir atsižvelgti į prezidento Emmanuelio Macrono pirmadienį paskelbtas priemones, tarp kurių – pažadai didinti minimalią algą ir mažinti mokestį nedideles senatvės pensijas gaunantiems gyventojams. 

„Pastarosiomis savaitėmis buvome priversti dislokuoti didelę dalį savo saugumo pajėgų“, – sakė B. Griveaux, tuo pat metu pridurdamas, kad „ne mums spręsti, ar judėjimas turėtų būti atšauktas, ar ne“. 

Po išpuolio Strasbūre „būtų geriau, jei šeštadienį visi galėtų ramiai dirbti savo darbus, prieš šventes (pabūti) kartu su šeimomis, užuot protestavę ir vertę mūsų saugumo pajėgas vėl dirbti“, kalbėjo vyriausybės atstovas. 

Lapkričio 17 dieną prasidėję vadinamieji „geltonųjų liemenių“ protestai visų pirma kilo dėl vyriausybės plano didinti degalų kainas. Tačiau greitai jie virto plataus masto maištu prieš prastėjančias gyvenimo sąlygas šalyje bei pasipiktinimo tariamu E. Macrono abejingumu eilinių gyventojų rūpesčiams išraiška. Protestus dažnai lydi susirėmimai su policija ir riaušės, pridarę nemenkų nuostolių šalies ekonomikai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.12.14; 06:30

Gruzijos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis lapkričio 1-2 dienomis dalyvaus Batumyje vykstančioje XII kasmetinėje Sakartvelo (Gruzijos) gynybos ir saugumo konferencijoje. Tai – didžiausias gynybai ir saugumui skirtas renginys. Jame, pasak Krašto apsaugos ministerijos, dalyvauja aukšto rango politikai, saugumo ir gynybos ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademikai ir spaudos atstovai. 

Konferencijoje bus diskutuojama apie kintančią Juodosios jūros regiono ir globalią saugumo situaciją, naujas grėsmes ir iššūkius, pasirengimą atremti juos bei Sakartvelo kariuomenės transformaciją ir jos pasirengimą tapti NATO nare.

R. Karoblis lapkričio 1-ąją pasisakys trečioje diskusijoje, kurios tema – „Euroatlantinės bendruomenės iššūkiai – prisitaikymas prie kintančios saugumo aplinkos“. Kartu su ministru šioje ekspertų diskusijoje dalyvaus Jungtinės Karalystės, Turkijos, Gruzijos, Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI) atstovai.

Lietuvos krašto apsaugos ministerijos atstovai kasmet kviečiami dalyvauti šioje gynybos ir saugumo konferencijoje. Taip pat renginyje dalyvaus ir Lietuvos kariuomenės atstovai, Seimo nariai.

Lankydamasis Batumyje R. Karoblis susitiks su Sakartvelo kolega, gynybos ministru Levanu Izorija ir jo pavaduotoja Lela Chikovani. Numatoma aptarti aktualius dvišalio bendradarbiavimo gynybos srityje klausimus ir Lietuvos paramą įgyvendinant Gruzijos gynybos reformą, taip pat ir esmines NATO ir Sakartvelo paketo iniciatyvas.

Ministras R. Karoblis pastarąjį kartą Gruzijoje lankėsi šių metų gegužės 25-27 dienomis, kai gynybos ministro L. Izorijos kvietimu dalyvavo Sakartvelo nepriklausomybės 100-mečio minėjimo renginiuose. 

Lietuva remia Sakartvelo nepriklausomybę, suverenumą ir teritorinį vientisumą, šalies narystės NATO ir ES siekius. Lietuva ir Sakartvelas gynybos srityje bendradarbiauja nuo 2001 m., kai buvo pasirašytas dvišalis susitarimas.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-11-01

Astravo atominei jėgainei – ne

Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo užtikrinimas yra svarbus ne tik šalia jos esančioms valstybėms, bet ir visai Europai, o „Nord Stream 2“ dujotiekis iš Rusijos į Vokietiją yra vienas daugiausiai politinių diskusijų sukėlęs projektas, Eltai sakė Europos Komisijos (EK) viceprezidentas Marošas Šefčovičius.

Pasak M. Šefčovičiaus, tam, kad būtų užtikrintas energetinis saugumas kitų šalių atžvilgiu dėl „Nord Stream 2“ dujotiekio, privalu sukurti tokį energetinį tinklą, kuris užtikrintų, kad kiekviena Europos šalis turėtų priėjimą prie bent 3 skirtingų dujų šaltinių. 

„Energetinio saugumo užtikrinimui reikia padaryti kelis dalykus, ir daugelį jų mums jau pavyko įgyvendinti. Pavyzdžiui, tai, kad tarpvalstybiniai susitarimai dėl dujų turi būti suderinti su ES teise ir niekas negalėtų įspausti mažesnių valstybių į kampą ir priversti jas pasirašyti sutartis. 

Taip pat turime įtvirtinti, kad komercinės sutartys, kurios užtikrina daugiau nei 40 proc. dujų importo iš to paties tiekėjo, turi būti prieinamos reguliuotojams ir EK. Ne ką mažiau dirbame ir prie to, kad būtų sukurtas Europos dujų tinklas, kuriuo būtų užtikrinama diversifikacija, kad ES šalims būtų pasiekiami bent 3 skirtingi dujų tiekėjai. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ neatitinka diversifikacijai keliamų kriterijų“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

EK komisaras pagyrė ir Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, teigdamas, kad, jam atsidarius, Lietuvai siūlomos dujų kainos sumažėjo 24 proc., o tai įrodo, kad, turint daugiau konkurencijos, galima gauti ir geresnę kainą.

Kalbėdamas apie energetinio saugumo užtikrinimo būdus mažesnėms valstybėms, M. Šefčovičius taip pat pabrėžė, kad jam dar neteko matyti jokio komercinio projekto, iškelto taip aukštai į politinių diskusijų lauką, – mažiausiai pusė ES valstybių pasisako prieš šį dujotiekį.

„Mes bandome užtikrinti tai, kad Europos įstatymai būtų pilnai taikomi visiems naujiems projektams, taip pat ir „Nord Stream 2“ dujotiekiui. Europos Parlamentas šiam siūlymui pritarė, dabar laukiame, kol Europos Taryba įtrauks šį klausimą į savo darbotvarkę“, – patikino M. Šefčovičius.

Taip pat komisaras pabrėžė, kad yra vykdomos intensyvios derybos su Ukraina ir Rusija, kaip užtikrinti, kad po 2019 m., pasibaigus dujotiekio sutarčiai, būtų išsaugotas dujų tiekimas per Ukrainą. 

Kalbėdamas apie Astravo AE, M. Šefčovičius teigė, kad EK bendradarbiavimas su Lietuvos institucijomis šiuo klausimu davė rezultatų, – pasistengta užtikrinti, kad Baltarusija gerbtų Europos rekomendacijas bei atsižvelgtų į darytus streso testus dėl elektrinės saugumo užtikrinimo. 

„Šiuo metu tikimės, kad Baltarusija dirbs prie veiksmų plano, kaip įvykdyti mūsų rekomendacijas, o mes siūlome, kad ta pati komanda, atlikusi streso testus, po rekomendacijų įgyvendinimo Astravo AE vėl atliktų testus ir taip užtikrintų aukščiausius elektrinės saugumo standartus“, – Eltai sakė M. Šefčovičius.

Pasak jo, galima drąsiai teigti, kad Astravo AE klausimas yra svarbus ne tik Baltarusijos kaimyninėms šalims, bet ir visai Europai, nes, prisiminus istoriją, branduolinių nelaimių padariniai pasklinda plačiai po kitus regionus. M. Šefčovičius patikino, kad Europos institucijos dirba labai atsakingai, siekiant užtikrinti kuo didesnį atominės elektrinės saugumą.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje Parlamento nariai pritarė rekomendacinei rezoliucijai, kurioje išreiškiamos Astravo AE keliamos grėsmės.

Kaip Eltai kiek anksčiau teigė Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virginijus Poderys, nors rezoliucijos forma ilgainiui pasikeitė ir tapo ne tokia akcentuota tik į Astravo problemą, pavyko atkreipti Europos dėmesį, kuris leidžia pristabdyti elektrinės statybas, kol bus pasiekti jai keliami saugumo standartai.

Parlamentinė Asamblėja, atsižvelgdama į nacionalinę testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ataskaitą ir į atitinkamą tarpusavio vertinimą, ragina Baltarusijos branduolinės energetikos reguliavimo institucijas neišduoti veiklos licencijos Astravo AE, kol nebus įgyvendintos Europos branduolinio saugumo direktyvos. 

Astravo atominė elektrinė – mirtinai pavojinga Lietuvai

Kol kas elektrinėje nustatyti šie trūkumai: nesustiprintas atominės elektrinės, ypač sisteminės saugos funkcijų ir panaudoto kuro išlaikymo baseinų, seisminis atsparumas, nesustiprinta Astravo reaktorių apsauga nuo sunkiojo komercinio lėktuvo katastrofos.

Taip pat rezoliucijoje raginama netęsti elektrinės statybų, kol nepatobulintos kaimyninių bendruomenių ir šalių informavimo apie incidentus priemonės ir su kaimyninėmis šalimis, visų pirma, su Lietuva, nepasirašyti susitarimai dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo.

Be to, Energetikos ministerija praėjusį pirmadienį viešam derinimui pateikė prekybos elektros energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos Astravo AE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW.

Pernai rugsėjį Vyriausybės patvirtintame Būtinųjų veiksmų plane numatyta įgyvendinti nemažai priemonių, kurios skirtos užtikrinti, kad nuo Astravo AE paleidimo pradžios į Lietuvos elektros rinką negalėtų patekti elektros energija iš Baltarusijos.

Tuo tarpu Baltijos jūrą iki Vokietijos kertantį Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ Vokietijos valdžia palaimino dar kovo pabaigoje, kuomet išdavė visus leidimus dujotiekio tiesimui.

„Nord Stream 2“ projektui nepritaria Baltijos šalys, Lenkija. Jos bei JAV vadina tai politiniu, o ne ekonominiu projektu, skirtu sustabdyti dujų tranzitą per Ukrainą.

Balandį Lietuvos ir Ukrainos energetikos ministrai pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad Rusijos dujotiekio projektas „Nord Stream 2“ kelia grėsmę Europos Sąjungai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-15

Pamaitinsime visą kariuomenę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kritikuoja naują Vyriausybės pasiūlymą didinti krašto apsaugos išlaidas ir 2,5 proc. BVP gynybai pasiekti 2030 m. Pasak G. Palucko, reikia investuoti į „minkštąjį“ saugumą. Pasak pirmininko, visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ji turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugi.

Pasak G. Palucko, krašto apsaugos finansavimas turėtų priklausyti nuo šalies ekonominio augimo perspektyvų, tačiau pirmiausia reikia pasirūpinti visuomenės atsparumu: nacionalinis saugumas yra galia ir valia priešintis.

„Nacionalinis saugumas negali būti susiaurintas tik iki karinės galios didinimo, nes saugumas, mūsų požiūriu, yra galia ir valia priešintis. Nepasitikėjimas valstybe, nepasitenkinimas viešosiomis paslaugomis, emigracija, demografinės problemos rodo, kad visuomenės valia taip pat turi būti pasirūpinta, ir tam reikia skirti deramą dėmesį“, – pabrėžia G. Paluckas.

Visa tai, pasak jo, susiję su visuomenės noru priešintis ir ginti savo valstybę – grėsmėms atsparios visuomenės nariai visų pirma turi jaustis ekonomiškai ir socialiai saugūs. Jis primena, kad Lietuva lig šiol neįgyvendina konstitucinių įsipareigojimų, kuriuos visuomenė patvirtino 1992 m.

Pavyzdžiui, dėl nemokamo mokslo, nemokamos medicinos pagalbos ir panašiai.

G. Paluckas sako, kad LSDP svarstytų paremti kompromisinį variantą – susitarime papildomus 0,5 proc. nuo BVP būtų galima numatyti alternatyviai visuotinei privalomai karinei tarnybai.

Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„Tai, mūsų supratimu, būtų socialinis darbas. Taigi papildomas augimas tektų socialinei sričiai, socialinėms reikmėms. Alternatyvi karinė tarnyba – mūsų siūlomas kompromisas“, – teigia G. Paluckas.

G. Paluckas primena, kad LSDP inicijuotas ir pasiektas susitarimas dėl krašto gynybos – įgyvendinamas – šiemet planuojama pasiekti 2,06 proc. nuo BVP finansavimą. Tapdama NATO nare, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP finansavimą.

Tokį G. Palucko požiūrį kritikuoja konservatorė Rasa Juknevičienė.

„G. Paluckas pranešė būsiąs europinis socialdemokratas, todėl pasisakantis prieš išlaidas gynybai ir prieš karo prievolę. Tačiau iš karto po mūsų diskusijos „Savaitė“ parodė siužetą apie Švedijos socialdemokratus, kurie ne tik stipriai didina gynybos išlaidas, bet ir grąžino šauktinius. Socialdemokratija nėra medinė ideologija, Gintautai. Gyvenimas yra ideologija“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.

Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Diskusijų laidoje „Savaitė“ R. Juknevičienė sakė, kad norit išlaikyti sąjungininkus NATO aljanse reikia didinti gynybos išlaidas, nes „2 proc. – tai yra tik grindys“.

„Mes esame labai rimtoje situacijoje. NATO čia atėjo mums padėti ne todėl, kad jie neturi kur dėti pinigų. NATO šiandien kalba jau ne apie 2 proc. 2 proc. – yra grindys, nuo kurių reikia atsispirti. Jeigu mes norime savo sąjungininkus čia išlaikyti, jeigu mes norime, kad Jungtinės Amerikos Valstijos čia būtų su savo nuolatinėmis bazėmis ar rotacinėmis kokiomis nors (pajėgomis), tai mes negalime kalbėti taip, kaip dabar kalba šitas žmogus“, – sakė R. Juknevičienė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.08.29; 08:10