Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus, kurie užtikrins pastovų šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įtvirtins mišrios kariuomenės modelį.    

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karo prievolės įstatymų pataisos Prezidentės iniciatyva parengtos pritarus Valstybės gynimo tarybai (VGT). 

Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

 Prezidentės vadovaujama VGT yra nutarusi, kad į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą kiekvienais metais būtina pašaukti po 3500–4000 karių. Praėjusiais metais atnaujinus privalomąją karo tarnybą visi pirmieji 3 tūkstančiai pirmųjų šauktinių buvo savanoriai.

Tarnybą atlikę kariai jau išleidžiami į atsargą, o į jų vietą stoja nauji šauktiniai. Šiuo metu ryžtą tarnauti Tėvynei yra išreiškę daugiau kaip 3800 jaunuolių.    

Įstatymų pataisos leis greičiau užpildyti reguliarias karines pajėgas ir suformuoti reikalingą parengtąjį karių rezervą.

Privalomas šaukimas į pradinę karo tarnybą, mišrus kariuomenės modelis, kai kariuomenę sudaro profesionalai ir šauktiniai, sukuria glaudesnį visuomenės ir kariuomenės ryšį. Jis padeda geriau suprasti pasirengimo visuotinei gynybai, kaip efektyviausio atgrasymo, būtinumą. 

Visuomenės apklausos rodo, kad nuolatinį privalomą šaukimą į kariuomenę palaiko 68 proc. apklaustųjų, o 75 proc. pritaria artimo žmogaus sprendimui savanoriškai atlikti pradinę karo tarnybą.

Įstatymų pataisos įsigalios nuo šių metų rugsėjo 1 dienos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Vytauto Vsocko (Slaptai.lt) nuotr.

2016.06.22; 07:40

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba svarstė strateginius nacionalinio saugumo užtikrinimo, Lietuvos kariuomenės komplektavimo, finansavimo, ginkluotės įsigijimo bei karinės strategijos klausimus.

VGT nusprendė, jog įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikantis šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principo, kiekvienais metais pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą po 3500-4000 karių.

Continue reading „Lietuvoje įtvirtinama mišri kariuomenė“

Lapkričio 9 d. krašto apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2016 m. šaukimo į nuolatinę privalomąją karo tarnybą pradžia – sausio 7 diena.

Tą dieną, stebint visuomenės atstovams, bus sudaromi 2016 metų karo prievolininkų sąrašai, pagal kuriuos bus pradedami siųsti šaukimo nurodymai. Kaip ir šiemet, kitais metais devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks 3 tūkst. jaunuolių.

Continue reading „Pradedamas pasirengimas 2016 m. šaukimui į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą“

TS-LKD Taryba priėmė rezoliucijas aktualiais valstybei klausimais. Ši rezoliucija – dėl Lietuvos kariuomenės.

Po 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir po Krymo aneksijos iš esmės pasikeitė didžiosios dalies Lietuvos visuomenės ir politinių partijų požiūris į krašto gynybą. Buvo pasirašytas parlamentinių partijų susitarimas, padidintas gynybos finansavimas, o šių metų pavasarį – sugrąžinta 2008 metais sustabdyta karo prievolė.

2015 metais į tarnybą pakviesta 3000 jaunuolių, suplanuoti panašūs ribiniai šaukiamųjų skaičiai iki 2020 metų. Numatyta didinti profesinės kariuomenės personalą,  atnaujinti, modernizuoti ginkluotę.

Continue reading „Nuolatinis šaukimas į karo tarnybą – žingsnis saugesnės Lietuvos link“

Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių gretas netrukus papildys nauja karių grupė. Spalio 15 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas lankysis Rukloje (Jonavos r.) dislokuotuose Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotajame pėstininkų batalione ir Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke.

Vadas vertins, kaip šie vienetai yra pasirengę priimti naują grupę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Continue reading „Lietuvos kariuomenės vadas Rukloje vertins vienetų pasirengimą priimti šauktinius“

Kas galėjo pamanyti, kad praėjus vos 120 metų po garsiųjų Maironio eilių, drąsinti ir guosti reikės nebe sūnus į karą išleidžiančias motinas, o pačius viso labo į pratybas pašauktus Lietuvos jaunuolius?

O prireikė. 1990 metais Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepasivargino ugdyti patriotiškumo, o galiausiai socialdemokratų deleguotas Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas atšaukė ir privalomąją karo tarnybą . Ką pamatėme ją susigrąžinę?

Continue reading „Oi neverk, bernužėli, eik ginti brangiosios Tėvynės !“

Kodėl Lietuvoje esama politikų ir žurnalistų, kurie aršiai puola prezidentę Dalią Grybauskaitę? Ko verti mėginimai įkąsti Prezidentei "bet kokia kaina"?

Iš kur kyla priešiškumas šauktinių kariuomenei? Ar galima pasidžiaugti Lietuvos valstybės saugumo departamento darbo rezultatais? Kodėl Lietuvai priimtinesni Ukrainos, o ne Sirijos pabėgėliai?

Į Slaptai.lt klausimus atsako Seimo narys Kęstutis MASIULIS.

Tai – antroji videointerviu dalis. Trukmė – 14 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Parlamentaras Kęstutis Masiulis: „Gyvename nepagrįstai atsipalaidavę“ ( 2 )“

Kodėl Lietuvoje esama politikų ir žurnalistų, kurie aršiai puola prezidentę Dalią Grybauskaitę? Ko verti mėginimai įkąsti Prezidentei "bet kokia kaina"?

Iš kur kyla priešiškumas šauktinių kariuomenei? Ar galima pasidžiaugti Lietuvos valstybės saugumo departamento darbo rezultatais? Kodėl Lietuvai priimtinesni Ukrainos, o ne Sirijos pabėgėliai?

Į Slaptai.lt klausimus atsako Seimo narys Kęstutis MASIULIS.

Tai – pirmoji videointerviu dalis. Trukmė – 16 min. Rekomenduojame įsidiegti VLC video grotuvą, kuris turi visus filmo peržiūrai reikalingus video kodavimo paketus: https://www.videolan.org/vlc/index.lt.html.

Continue reading „Parlamentaras Kęstutis Masiulis: „Gyvename nepagrįstai atsipalaidavę“ ( 1 )“

Nūnai madinga veltis į ginčus, kurių brandžioje, solidžioje visuomenėje lyg ir neturėtų būti. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų mūsų televizijos, laikraščiai, politikai ir visuomenininkai svarstė, ar Lietuvai reikalinga šauktinių kariuomenė, kaip ją tinkamiau organizuoti ir kokie vaikinai joje privalėtų tarnauti.

Iki šiol ginčijamasi. Ginčijamasi iki užkimimo. Jei ir pritariama, kad šauktinių kariuomenė neišvengiama turint  tokį bjaurų kaimyną, tai vis tiek atkakliai ieškoma bent mažyčio preteksto, leidžiančio suabejoti „šauktinių kariuomenės būtinumu bei veiksmingumu“. Tai ne taip sąrašus sudarė, tai ne tuos pakvietė, tai neatsižvelgė į banke paimtą paskolą…

Continue reading „Reikia ir šauktinių, ir slaptųjų pažymų, ir poligrafų“

Lietuvos Karo prievolės įstatymo pataisos, sugrąžinant privalomąją karinę tarnybą sukėlė plačias diskusijas visuomenėje ir tarp politikų.

Mano asmenine nuomone, tai buvo vienas iš geriausiai pavykusių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų XXI amžiaus hibridinio karo aplinkybėmis, plačiai atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.

Continue reading „Vygaudas Ušackas: „Šauktiniai – vienas geriausiai pavykusių sprendimų““

Balandžio 10 d., penktadienį, 9.30 val. Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, 3 aukštas) Seimo narė Rasa Juknevičienė kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu organizuoja konferenciją „Kokios kariuomenės Lietuvai reikia šiandien?“.

„Privalomosios karo tarnybos grąžinimas yra tik pirmas žingsnis. Jeigu norime turėti tinkamus pajėgumus, neužtenka vien tik grąžinti šauktinių tarnybą, reikia organizuoto ir veiksmingo kariuomenės rezervo su tinkamomis struktūromis. Taikos meto sąlygomis pakanka ir nedidelės kariuomenės, tačiau lygiagrečiai turime ruošti papildomus pajėgumus –  rezervą“, – teigia Seimo narė Rasa Juknevičienė.

Continue reading „„Kokios kariuomenės Lietuvai reikia šiandien?““