Lietuvos spaudos puslapiuose – apie politikos įvykius per savaitę (2017 m. birželio 19-24 d.)

Vėjai. Seime inicijuota dar viena tyrimo komisija, kurios tikslas – išsiaiškinti, ar socialdemokrato Artūro Skardžiaus šeima gauna pajamas iš asmenų, susijusių su vėjo energetika, ir ar politikas dėl šios priežasties ėmėsi proteguoti vėjų energetiką. Apie tai praeitą savaitę rašė „Vakaro žinios“. O pasak paties A. Skardžiaus, inicijuojant komisiją pateikti menami klausimai ir iškart – atsakymai, kad jis esąs kaltas. Faktų, kad jis proteguoja kam nors naudingas pataisas, nepateikta. 

Lietuvos spauda. Slaptai.lt nuotr.

Asmenvardžiai. Nelietuviškų raidžių lietuviškuose pasuose epopėja tęsiasi. Praeitą pirmadienį Vyriausybėje palaimintas projektas, kuris atvertų kelią pirmajame paso puslapyje rašyti asmenvardžius su trimis lotyniškomis raidėmis – W, X ir Q, skelbė „Lietuvos žinios“. Tačiau tai dar nereiškia, kad sprendimą palaimins ir Seimas. Antrasis projektas, kuriuo asmenvardžių rašybą nelietuviškai rašmenimis siūlyta įteisinti antrajame asmens dokumento puslapyje, Vyriausybės pritarimo nesulaukė. Suprantama, antrojo projekto vienas iš autorių konservatorius Audronis Ažubalis dienraščiui apie palaimintąjį pirmąjį projektą nieko gero nepasakė. Esą, nėra neko blogiau, kai politikai pradeda kištis į kalbos reikalus.

Lobizmas. Seimas galų gale ėmėsi ir patobulino daugiau kaip dešimtmetį veikiantį Lobistinės veiklos įstatymą. Nauja įstatymo redakcija, pasak rengėjų, nors nėra tobula, bet vis tiek – žingsnis skaidrumo link. Tačiau konservatorė Agnė Bilotaitė, kuri vienintelė nepritarė pateiktam įstatymo variantui, mano, kad priimtant šį įstatymą pritrūko politinės valios atlikti esminius pakeitimus – nepritarta, kad politikai registruotų ryšius su lobistais, tarp lobistų nebeliko nevyriausybinių organizacijų, nepritarta politikės pasiūlymui, kad lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Apie tai rašė „Lietuvos žinios“.

Sukčiavimas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė ir vėl įtariama įsivėlus į sukčiavimo skandalą, rašė „Lietuvos rytas“. Parlamentarė svarstant Sveikatos priežiūros įstatymo pataisas pateikė esą galimai suklastotas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas šiam projektui. Tokiais įtarimais pasidalino „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis ir konservatorius Antanas Matulas. Jie kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši įvertintų minimus A. Širinskienės veiksmus.

Priekabiautojas. Seksualiniu priekabiavimu apkaltintas Seimo narys Kęstutis Pūkas, kai norėjo išsakyti savo poziciją, buvo išprašytas apkaltos komisijos, o kai teismas susiruošė išklausyti jį – neatvyko į posėdį. Bet atsiuntė porą advokatų. Dabar K. Pūkas stengiasi įrodyti, kad apkaltos komisija pažeidė jo teisę į gynybą, nes posėdžiuose neleista dalyvauti nei jam, nei jo advokatams. Apie tai rašė „Lietuvos rytas“.

Nulis. Paklaustas, kaip vertina daugiau nei pusmetį dirbančio Seimo darbą, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Daujotis „Vakaro žiniose“ jį prilygino nuliui. Pasak profesoriaus, šis Seimas tesugeba tik sukelti chaosą lygioje vietoje. Ypač aukštojo mokslo srityje. V. Daujočiui ir Švietimo ir mokslo ministerijos darbas atrodo chaotiškas, ir Premjeras kišasi ten, kur nieko nesupranta. O parlamentarai tik ginčijasi, ar galima rūkyti balkonuose, iki kelintos valandos pardavinėti alkoholį parduotuvėse, ir net apie šlapimo nelaikymo problemą. Profesoriaus nuomone, tokiomis diskusijomis seimūnai tik dangsto savo neišmanymą, nežinojimą, ką daryti.

Pabėgėliai. „Lietuvos žinių“ duomenimis, iškart keli valdančiosios frakcijos „valstiečiai“ žvalgosi prieglobsčio kitose frakcijose. Nes stringa reformos, krinta partijos reitingai, didėja ideologinė takoskyra. Dienraščio šaltinių teigimu, artimiausiu metu frakciją gali palikti iškart trys ar keturi nariai. Iki šiolei LVŽS frakciją jau paliko du nariai – Bronislovas Matelis ir Dovilė Šakalienė. Konservatorių lyderis bei frakcijos Seime seniūnas Gabrielius Landsbergis liūdesio nedemonstravo, teigė nieko pas konservatorius neviliojąs, tačiau paliekantis atviras duris.

Paslaptis. Pasklido žinia, kad mirusį parlamentarą Roką Žilinską nualino ŽIV, rašė „Lietuvos rytas“. R. Žilinsko imunitetas buvo labai nusilpęs, organizmas nekovojo su plaučių uždegimu ir sepsiu, todėl tikėtina, kad jį anksčiau buvo užklupęs koks nors virusas ar infekcija. Dienraščio teigimu, politikas nuo draugų neslėpė, kad nešioja klastingą virusą, tačiau didžioji visuomenės dalis apie tai nežinojo.

AMB. Algirdas Mykolas Brazauskas – daugiausia Lietuvai nusipelnęs prezidentas. Tokius visuomenės apklausos rezultatus internete rado „Respublika“. Pasak laikraščio, apklausa gerokai nustebino Prezidento brolį Gerardą Brazauską – ne tiek padaryta išvada, kiek apskritai tokios naujienos viešinimu. G. Brazauskas mano, kad pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės prezidentą norima kuo greičiau pamiršti, dėl to tendencingai iškraipomi istoriniai faktai. Jo teigimu, pagrindinis politiko vertinimo kriterijus turėtų būti, ar politikas dirba Lietuvai, ar tik grobia iš biudžeto kažkokiais būdais.

Smūgis. Į valdžią atėję „valstiečiai“ rengiasi smogti lemiamą smūgį nustekentai provincijai: jeigu valdantieji patvirtins siūlomą mokesčių pertvarką, per artimiausius metus žemės ūkyje gali nelikti smulkiųjų ir vidutinių ūkių, karaliaus tik stambieji ūkininkai, didelės bendrovės ir koncernai. Valdžia pasiruošusi visus registruotus ūkininkus, neatsižvelgdama į ūkio dydį, įtraukti į valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų sąrašą. Siūloma VSD įmokoms apmokestinamųjų pajamų „lubas“ pakelti 4 kartus. Taip pat norima naikinti VSD įmokų mokėjimo lengvatas ūkininkams, gaunantiems pensiją (Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje buvo apie 67 tūkst. ūkininkaujančių pensininkų), dirbantiems pagal darbo sutartis ir asmenims iki 29 metų amžiaus. Apie tai rašė „Valstiečių laikraštis“.

Šnipas. Vilniaus apylinkės teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, iškeltą Rusijos žvalgybininkui Nikolajui Filipčenko, kaltinamam šnipinėjimu, rašė Latvijai skirtas rusų k. analitinis portalas „Rubaltic.ru“. Nusprendis bus paskelbtas liepos 7 d. Prokuratūra siūlo 10 metų laisvės atėmimo – 5 metus kalėjime, likusius 5 – kolonijoje. N. Filipčenko areštuotas 2015 m. balandį. Teigiama, kad jis mėgino verbuoti VSD pareigūnus, kad šie įmontuotų Prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete pasiklausymo įrangą. Pats N. Filipčenko savo kaltę neigia.

Manevrai. Ir NATO, ir rusų kariškiams reikia išlaikyti šaltakraujiškumą, nes karinių lėktuvų manevrai virš Baltijos jūros pastarosiomis dienomis gali baigtis didelėmis bėdomis, estų „Postimees” citavo premjerą Saulių Skvernelį. Premjeras Rusijos karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros pavadino prasilenkiančiais su elementariu saugiu elgesiu, artėjančiu prie tokios ribos, už kurios gali įvykti skaudi nelaimė. Praeitą savaitę tiek NATO, tiek Rusija buvo pranešusios apie rizikingus karinių lėktuvų manevrus virš Baltijos jūros.

2017.06.27; 04:52

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą pagal Seimo nario Kęstučio Pūko skundą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai panaikinti savo išvadą. K. Pūkas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėta ir panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2017-04-26 išvadą. 

Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.

Skunde teismui pareiškėjas teigia, kad buvo pateikęs Seimo Etikos ir procedūrų komisijai 5 skundus dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos padarytų Seimo statuto, Konstitucijos, Valstybės politikų elgesio kodekso ir Konstitucinio Teismo nutarimų pažeidimo.

Pasak K. Pūko, Seimo specialioji tyrimo (apkaltos) komisija neleidžia pareiškėjui bei jo gynėjams dalyvauti apkaltos komisijos posėdžiuose, teikti paaiškinimų, girdėti apklausiamus liudytojus, susipažinti su bylos medžiaga. Seimo Etikos ir procedūrų komisija 2017-04-26 išvadoje konstatavo, kad ji jokių pažeidimų K. Pūko atžvilgiu nenustatė.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija sprendimą šioje administracinėje byloje skelbs birželio 29 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.20; 01:00

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus trijų Seimo narių pasirašytą pareiškimą.

Baudžiamojo kodekso 255 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai juo pasinaudoti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu sujungtas su anksčiau prokuratūroje pradėtais ir atliekamais keturiais ikiteisminiais tyrimais dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal LR Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. Toks sprendimas priimtas įvertinus bendras tiriamiems atvejams aplinkybes. Tyrimo metu bus siekiama išsamiai atskleisti, įtariama, padarytas nusikalstamas veikas, bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.

2017.03.24; 06:33

Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminio tyrimo procesą dėl galimo seksualinio priekabiavimo pagal Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d., gavus keturių galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus.

Dėl šiuose pareiškimuose minimų seksualinio priekabiavimo atvejų prokuratūroje taip pat gauti ir Seimo narių grupės bei vienos visuomeninės organizacijos pareiškimai, kuriuose prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą esant visuomeninei reikšmei.

Seksualinis priekabiavimas yra baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio baudžiamosios bylos procesas pradedamas, kai asmuo ar jo teisėtas atstovas kreipiasi su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tuomet, kai galimai nukentėjęs asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba tuomet, kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę.

Išnagrinėjus prokuratūroje gautus galimai nukentėjusių asmenų pareiškimus, juose nurodytas detalesnes aplinkybes bei kitus proceso sprendimui priimti reikšmingus duomenis konstatuota, kad jų visuma yra pagrįstas pagrindas taikyti Baudžiamojo proceso kodekso 409 str. nuostatą dėl visuomeninės reikšmės ir pareiškimuose nurodytas galimai įvykdytas nusikalstamas veikas ištirti bei įvertinti atliekant ikiteisminį tyrimą.

Baudžiamojo kodekso 152 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir atlieka Vilniaus apylinkės prokuratūra.

Informacijos šaltinios – Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra.

2017.03.29; 06:33

Reaguojant į viešumoje pasklidusią informaciją apie neįvardytų jaunų moterų patirtis joms bandant įsidarbinti vieno Seimo nario padėjėjomis, kurių metu, šių merginų bei moterų teigimu, jos galimai patyrė seksualinį priekabiavimą, prokuratūra atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, tokiais atvejais baudžiamosios bylos procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui.

Tai reiškia, kad asmuo turi pats kreiptis su pareiškimu į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo pradedamas tik tais atvejais, kurie įstatyme yra nurodyti kaip išimtys: jei asmuo dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų arba kai nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. yra nurodęs, kad sąvoka „visuomeninė reikšmė“ negali būti siejama „su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pavyzdžiui, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenės sąmonėje ir t. t.), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis.“ Šiuo atveju pagrindo taikyti šią išimtį, vadovaujantis dabar viešai pateikiama informacija, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad žurnalistinio tyrimo metu, imituojant ketinimą įsidarbinti, slapta įrašytame pokalbyje yra minimas galimai neteisėto atlygio mokėjimas, prokuratūra prašo atsiliepti tuos asmenis, kurie asmeniškai dalyvaudami pokalbyje dėl darbo su publikacijose nurodytu Seimo nariu, yra gavę analogiškų neteisėto apmokėjimo už darbą pasiūlymų ar kitos su tuo susijusios informacijos.

Prokuratūra taip pat ragina ir kitus žmones, kuriems darbo užmokestis mokamas neteisėtais būdais ar žadama taip mokėti siūlant darbą, kreiptis į prokuratūra, policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo instituciją.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2017.03.10; 06:11

Akibrokštas municipaliniuose rinkimuose Niujorke – trys politikai, kurie buvo seksualinių skandalų herojai, bando reabilituotis, rašo ABC straipsnyje, parengtame pagal EFE agentūros medžiagas. Buvęs kongresmenas Antonis Veineris nori kandidatuoti į merus nuo Demokratų partijos, buvęs gubernatorius Eliotas Spiceris – vadovauti Niujorko Finansų kontrolės valdybai, o Vitas Lopezas – balotiruotis į miesto tarybą.

JAV rinkėjai linkę atleisti politikams, jei mano, kad tie nuoširdžiai atgailauja dėl savo „žygių į šoną“, rašo laikraštis. Bet šių trijų kandidatų atvejai smarkiai skiriasi vienas nuo kito.

Continue reading „Trys Niujorko kandidatai tikisi reabilituotis po sekso skandalų”

Agentai, kurie dirba priedangoje, privalo užmegzti sekso ryšius tik viršininkams leidus? – klausia “Independent” korespondentas. Moterų, kurios nežinodamos tapo detektyvų meilužėmis, psichologiniai išgyvenimai buvo atskleisti pranešime apie slaptas Didžiosios Britanijos policijos taktikas.

Keturios moterys aktyvistės, palaikiusios ryšius su priedangos agentais, papasakojo, kokią nuoskaudą patyrė sužinojusios, kad jos mylėjo „priešą“. Jų istorijos iššaukė parlamentinį pranešimą, kuriame raginama peržiūrėti policijos slaptųjų operacijų įstatymus.

Continue reading „Moterys pasakoja, kaip apmaudu sužinoti, kad jas išnaudojo slaptieji agentai”

Kuo ypatinga Didžiosios Britanijos karo ministro Džono D.Profiumo išdavystės byla? Karo ministrą suviliojo žavi prostitutė, palaikiusi ryšius su žvalgybininku iš Sovietų Sąjungos. Taigi Profiumo byla – tai šnipų skandalas seksualiniu pagrindu, kurio svarbiausias rezultatas – pirmalaikis Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Haroldo Makmilano atsistatydinimas.

Vienas iš pagrindinių šios gana painios istorijos dalyvių tapo profesionalus sovietų priėmimų lankytojas osteopatas Stivenas Vordas (Steven Ward) ir dvi jo protežė – jaunutės prostitutės Kristin Kiler ir Mandi Rais-Devis. Beje, centrinė vieta „Profiumo byloje“ skirta būtent K.Kiler, kuri turėjo intymių santykių su Didžiosios Britanijos karo ministru Džonu D. Profiumu (John Profumo) ir sovietų ambasados Londone karinio atašė padėjėju, 3-ojo rango kapitonu Jevgenijumi Ivanovu.

Continue reading „Seksualinė britų karo ministro Dž.D. Profiumo byla”

Medžiagoje, skirtoje oficialiai palikusio Vatikaną Romos Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato pabaigai, “Bloomberg” spausdina dviejų apžvalgininkų – Maragretos Karlson ir Ramešo Ponnuru – diskusiją.

„Kai Popiežius Benediktas XVI paliko Vatikaną, aš pagalvojau apie Ričardą Niksoną, kitą lyderį, atsistatydinusį ir išskridusį į savo rezidenciją sraigtasparniu. Kaip ir Benediktas XVI, Niksonas buvo įtrauktas į nusikaltimų slėpimą. Skirtingai nuo Popiežiaus, jis už tai sumokėjo“, – rašo leidinio žurnalistė Margaret Karlson.

„Romos Popiežius paskutinį kartą susitiko su kardinolais, kurie rinks jo įpėdinį. Jis sakė, kad jiems reikia pasiekti harmoniją savo samprotavimuose, kaip geram orkestrui, ir tai jam gali būti liudijimas, kad jie išrinks dar vieną konservatorių“, – mano ji.

Continue reading „Popiežius Benediktas XVI – Vatikano Niksonas?”

kojos_3

Ajovos Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad darbuotojos atleidimas nepažeidžia pilietinių teisių, galiojančių šioje Amerikos valstijoje, rašo „La Stampa” korespondentas.

„Labai graži ir patraukli pavaldinė, kelianti pavojų boso santuokiniam gyvenimui, gali būti atleista. Tokį sprendimą priėmė Ajovos Aukščiausiasis teismas, patikslindamas: tai nereiškia, kad atleidimas dėl tokių priežasčių teisingas ir korektiškas, bet jis nepažeidžia šioje valstijoje galiojančių normų pilietinių teisių atžvilgiu“, – sakoma žinutėje.

Continue reading „Jei esi per daug graži, šefas turi teisę tave atleisti”

miller

Ričardas Mileris – pirmasis FTB bendradarbis, apkaltintas šnipinėjimu Sovietų Sąjungos naudai.

Kamavęsis dėl per didelio svorio (112,5 kg), nerangus ir aplaidus, Ričardas Mileris (Richard W. Miller, g. 1937) pradėjo dirbti FTB struktūrose 1964 metais. Bet FTB Biuro bendradarbiu visa to žodžio prasme jo niekaip neįmanoma buvo pavadinti.

1982 metais jį perkėlė iš FTB Riversaido filialo Kalifornijos valstijoje į Los-Andželes skyrių ir paskyrė į kontržvalgybos poskyrį, kur jis buvo labiau matomas viršininkams ir kolegoms, negu ankstesnėje vietoje padalinyje, užsiiminėjusiame kriminaliniais nusikaltimais. Jo tarnybos lapas, reikia pasakyti, buvo prastokas: prekiavo „Amway“ firmos produkcija tiesiog iš savo tarnybinės mašinos, naudodamasis Biuro bendradarbio pažymėjimu prašinėdavo parduotuvėse saldumynų, ir, galų gale, pardavinėjo tarnybinę informaciją privačiam detektyvui.

Continue reading „Storulio FTB agento išdavystė”

strausas

Gegužės 14 dieną Niujorke suimtas Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominikas Strausas-Kahnas. Policijos pareigūnai jį sulaikė tarptautiniame Dž. Kenedžio oro uoste, lėktuve, kuris jau po 10-ies minučių turėjo išskristi į Paryžių.

D.Strausui-Kahnui pateikti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo ir bandymo išprievartauti. Niujorko viešbučio “Sofitel” kambarinė parašė pareiškimą policijai, kuriame nurodė, kad TVF vadovas ją užpuolė tuo metu, kai ji įėjo į kambarį. 32 metų moteris teigia, kad D.Strausas-Kahnas ją griebė, parbloškė ant lovos ir pradėjo nurenginėti.

Continue reading „Tarptautinio valiutos fondo vadovas apkaltintas seksualiniu priekabiavimu”

bukovskis_disidentas

Vladimiras Bukovskis (g. 1942) – vienas disidentinio sąjūdžio SSRS pradininkų, neurofiziologas, rašytojas.

Nuo paauglystės užsiėmęs antisovietine veikla, už tai šalintas iš mokyklos ir universiteto, jau 1963 m. jis suimamas, pripažįstamas nepakaltinamu ir prievarta gydomas sovietinės psichiatrijos metodais. Vieno iš daugybės savo kalinimų metu jis su nelaimės bičiuliu Semionu Gluzmanu parašė ir savilaidoje paskelbė Пособие по психиатрии для инакомыслящих – vadovą tiems, kuriuos komunistai mėgino paskelbti/padaryti nepakaltinamus.

Continue reading „Vladimiras Bukovskis: “Politinis korektiškumas – blogiau už leninizmą?””