Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Varšuva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Antradienį sukaks metai, kaip vienas ispanų žurnalistas sėdi Lenkijos kalėjime. Jis buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, nors, pasak jo advokatų, Lenkijos prokurorai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Laisvai samdomą žurnalistą Pablo Gonzalezą, dirbusį Ispanijos internetinėje naujienų svetainėje „Publico“ ir televizijoje „La Sexta“, 2022 metų vasario 28 dieną netoli sienos su Ukraina sulaikė Lenkijos žvalgybos tarnybos.
Jis buvo suimtas praėjus vos keturioms dienoms po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nepaisant to, kad už grotų praleido metus, teismo data nepaskirta, o jo advokatai tebėra nežinioje dėl kaltinimų šiam 40 metų žurnalistui, kuris gimė Maskvoje, bet būdamas devynerių persikėlė gyventi į Ispaniją.
„Įtariamajam pateikti kaltinimai susiję su šnipinėjimu Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų naudai“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai Lukaszas Lapczynskis.
Jei P. Gonzalezas bus pripažintas kaltu, jam gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo advokatas ispanas Gonzalo Boye sakė, kad prokurorai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų kaltinimus. „Jei jie būtų turėję ką nors konkretaus, būtų atsiuntę mums visą ieškinį, kad galėtume pateikti gynybos argumentus“, – sakė jis AFP.
Žiniasklaidos organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) Ispanijos padalinio vadovo pavaduotoja Edith Rodriguez teigė, kad Lenkijos valdžios institucijos turėtų „arba pagrįsti jam metamus kaltinimus, arba jį paleisti“. „Visa kita yra jo pamatinių teisių pažeidimas“, – sakė ji.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas praėjusią savaitę parlamentui sakė, kad kaltinimai P. Gonzalezui yra „labai rimti“, tačiau tyrimas vyksta „laikantis įstatymais numatytų terminų“. „Jis nėra paliktas ir aš labai atidžiai stebiu šią bylą“, – pridūrė ministras.
Praėjus kelioms dienoms po jo sulaikymo pasienio mieste Pšemislyje, Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW apkaltino P. Gonzalezą, kad jis yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU agentas. „Jis vykdė operacijas Rusijos naudai, naudodamasis savo, kaip žurnalisto, statusu“, – teigė ji.
Liublino apeliacinis teismas pratęsė ikiteisminį P. Gonzalezo sulaikymą iki gegužės 24 dienos, AFP sakė teismo atstovė spaudai Dorota Janicka.
Kai po tėvų skyrybų P. Gonzalezas su motina persikėlė gyventi į Ispaniją, jis turėjo pasą Pavelo Aleksejevičiaus Rubcovo vardu pagal savo tėvą, tačiau gavęs Ispanijos pilietybę jis pasivadino ispanišku vardu, naudodamas motinos pavardę – Pablo Gonzalezas Yague.
Australijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Sidnėjus, vasario 27 d. (dpa-ELTA). Australijos policija stiprins pastangas kovoti su užsienio kišimusi ir pradės naują bendruomenių švietimo kampaniją, pirmadienį pranešė federalinė policija.
Australijos federalinė policija (AFP) ir Australijos vidaus žvalgybos agentūra ASIO pranešė, kad šalyje stebimas „precedento neturintis“ šnipinėjimo ir užsienio kišimosi lygis. AFP specialiųjų tyrimų vadas Stephenas Nuttas sakė, kad užsienio kišimasis kelia „rimtą grėsmę“ Australijos bendruomenėms, suverenitetui ir saugumui.
„Užsienio kišimosi grėsmės kyla ne kokiam nors vienam Australijos bendruomenės sektoriui ir jas kelia ne viena valstybė“, – sakė S. Nuttas.
„Užsienio valstybių veikėjai, kurie imasi priešiškos veiklos prieš kitas šalis, kuria ir siekia galimybių kištis į Australijos reikalus – nuo sprendimų priėmėjų visais valdžios lygmenimis iki įvairių sektorių ir mūsų bendruomenių.“
Australijos policija rengs susitikimus su įvairiomis bendruomenėmis, grupėmis ir religiniais lyderiais, kad padėtų šviesti australus, kas yra užsienio kišimasis, kaip jis pasireiškia ir kur aukos gali kreiptis pagalbos.
Kampanija surengta ASIO generaliniam direktoriui Mike’ui Burgessui perspėjus, kad „daugelis valstybių“ pasitelkia šnipinėjimą siekdamos propaguoti savo interesus Australijoje.
„Kai kurios tai darančios vyriausybės laikomos draugiškomis. Kitos yra autoritariniai režimai, kurių vertybės labai skiriasi nuo mūsų“, – sakė jis vasario mėnesį, kai paskelbė metinį pranešimą apie grėsmes.
Kinijos vėliava. Slaptai.lt iliustracija
Pekinas, vasario 9 d. (dpa-ELTA). Kai JAV numušė į šalies oro erdvę įskridusį Kinijos šnipų balioną ir apkaltino Kiniją šnipinėjimu, Pekinas atsikirto, kad tai Vašingtono „informacinis karas“.
„Manau, kad tai dalis informacinio karo, kurį JAV kariauja su Kinija“, – ketvirtadienį sakė Pekino užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning. Tarptautinė bendruomenė tiksliai žino, kas iš tikrųjų yra „šnipų ir sekimo imperija numeris vienas“, pridūrė ji.
Anksčiau trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad balioną paleido plataus masto sekimo operaciją vykdanti Kinija. Bepilotė stebėjimo skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jungtinės Valstijos nebuvo vienintelis šios platesnės programos, pažeidusios šalių suverenitetą penkiuose žemynuose, taikinys“, – per susitikimą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu Vašingtone sakė A. Blinkenas. Pasak jo, JAV pasikeitė informacija apie tai su dešimtimis šalių, konkretesnių detalių jis nepateikė.
Pekino užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pakartojo tai, ką Kinija buvo sakiusi anksčiau. Pasak jos pareiškimo, tai buvo civilinis oro balionas, atsitiktinai įskridęs į JAV oro erdvę dėl force majeure aplinkybių. „Nors mes ne kartą tai aiškiai sakėme, JAV panaudojo jėgą ir jį numušė, o tai neatsakinga“, – pareiškė Mao Ning.
Kyla ar krenta žemyn. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, vasario 4 d. (ELTA). Jungtinės Valstijos numušė kelias dienas virš jos teritorijos skridusį šnipinėjimui skirtą Kinijos oro balioną, praneša „Deutsche Welle“.
Numušimą užfiksavo vaizdo kameros. Tiesioginėje JAV naujienų transliacijoje buvo matyti, kad į Atlanto vandenyno pakrantę pasiekusį oro balioną pataikė kažkoks objektas, galimai raketa, o jis subliuško ir smego žemyn. Tai įvyko netrukus po to, kai prezidentas Joe Bidenas pažadėjo susitvarkyti su situacija.
Kinijai priklausantis šnipinėjimo balionas pirmą kartą buvo pastebėtas anksčiau šią savaitę virš JAV Montanos valstijos. Kinija aiškino, kad jis skirtas meteorologiniams tyrimams, bet nukrypo nuo kurso.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Kinija penktadienį išreiškė apgailestavimą dėl „netyčinio“ JAV oro erdvės pažeidimo, kurį, jos teigimu, įvykdė civilinis dirižablis, tačiau Pentagonas jį pavadino šnipinėjimo balionu, o ilgai planuotas valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno vizitas į Pekiną buvo atšauktas.
„ABC News“ citavo vieną JAV pareigūną, kuris sakė, kad A. Blinkenas nenorėjo išpūsti situacijos atšaukdamas savo vizitą, tačiau taip pat nenorėjo, kad incidentas su balionu dominuotų jo susitikimuose su Kinijos pareigūnais.
Pentagonas ketvirtadienį pranešė, kad stebi oro balioną, skridusį aukštai virš vakarinės Montanos valstijos, ir saugumo sumetimais nusprendė jo nenumušti.
Iš pradžių dvejojęs, ar teigti, kad objektas buvo Kinijos, Pekinas vėlai vakare paskelbtame pareiškime pripažino, kad tai buvo orlaivis, kuris dėl vėjų nukrypo nuo kurso.
„Oro balionas yra iš Kinijos. Tai civilinis orlaivis, naudojamas mokslinių tyrimų, daugiausia meteorologijos, tikslais“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovui priskiriamame pareiškime.
„Kinijos pusė apgailestauja, kad balionas netyčia įskrido į JAV oro erdvę dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, – sakoma jame, vartojant teisinį terminą, kuriuo apibūdinamas nuo žmogaus valios nepriklausantis veiksmas. – Kinijos pusė toliau bendraus su JAV puse ir tinkamai spręs šią netikėtą situaciją“.
Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.
Vašingtonas, vasario 4 d. (ELTA). Kinijos šnipinėjimo oro balionas skrenda virš Lotynų Amerikos šalių. Kaip praneša CNN, tai pareiškė JAV gynybos departamento atstovas Patas Ryderis.
„Mes gauname pranešimų apie oro balioną virš Lotynų Amerikos. Manome, kad tai dar vienas Kinijos šnipinėjimo balionas“, – sakė jis.
Informacija, kur konkrečiai dabar yra balionas, neskelbiama, bet, CNN šaltinių duomenimis, jis neskrenda link JAV.
Anksčiau Pentagonas užfiksavo Kinijos šnipinėjimo aerostatą virš Jungtinių Valstijų. Virš šiaurinės JAV dalies skridęs objektas stebimas jau kelias dienas.
Gynybos departamentas nemano, kad objektas kelia pavojų, stebi jo judėjimą ir svarsto įvairius reagavimo į situacijos raidą variantus.
Bet dėl šio incidento buvo atšauktas JAV valstybės sekretoriaus Antony`io Blinkeno vizitas į Pekiną.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Švedijos žvalgybos tarnyba „Säpo“ antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi Rusijos žvalgybinės veiklos padidėjimui šalyje.
Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo tvarką ir saugumo situaciją Švedijoje, sakoma „Säpo“ tinklalapyje.
Tarnyba perspėjo, kad Rusija labiau nei anksčiau siekia gauti informacijos, pasitelkdama Rusijos piliečius, institucijas ir įmones Švedijoje, taip pat rengdama kibernetines atakas, ir gali panaudoti sabotažą, dezinformaciją ir ekstremistų smurtą, kad destabilizuotų Švedijos visuomenę.
Šnipinėjimas ir sabotažas ypač gali pasitaikyti tokiose srityse kaip energijos tiekimas, telekomunikacijos ir svarbių prekių gabenimas, todėl žmonės turi būti atsargūs, parašė „Säpo“. Saugumo policija perspėjo, kad atakos, nukreiptos prieš Švediją šiuose sektoriuose, gali pakenkti ir visai Europai.
„Rusijos režimo veiksmai yra nenuspėjami, Rusija kelia rimtą grėsmę Švedijos vidaus saugumui“, – sakė „Säpo“ vadovė Charlotte von Essen.
Ji pridūrė, kad šią grėsmę reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Rusija laiko Švediją Europos ir NATO karinio aljanso dalimi. „Galime tikėtis, kad grėsmę saugumui kelianti Rusijos veikla prieš Švediją suaktyvės“, – sakė ji.
2022 m. gegužę Švedija ir Suomija pateikė prašymus tapti NATO narėmis. 28 iš 30-ies NATO narių prašymus ratifikavo, tačiau šiuo metu procesą vilkina jų narystę blokuojanti Turkija.
Slaptai.lt tęsia pasakojimus apie šiandieninį Iraną. Dabar ypač svarbu išsiaiškinti Teherano ir Kremliaus karinio bendradarbiavimo tendencijas, nes į Rusiją siunčiami Irano dronai bei raketos kenkia Ukrainai. Kad Teheranas ir Maskva bendradarbiauja karinėje srityje, – įrodymų užtektinai. Tik kokie tai dydžiai? Kokios šio nusikalstamo bendradarbiavimo perspektyvos? Taigi: ar Vakarai užtektinai griežtai baudžia Iraną už tai, kad šis bičiuliaujasi su Vladimiro Putino valdoma Rusija?
Svarbu perprasti ir kitą aplinkybę: JAV linkusios bausti tuos, kurie draugauja su šiandieniniu Iranu. Bet ar Vašingtonas baus Armėniją, kuri bent jau iki šiol bičiuliavosi su Teheranu pačiose įvairiausiose srityse – ekonomikoje, žvalgyboje, karo reikaluose?
Kita tema – kodėl lietuviškoje spaudoje vengiama garsiai kalbėti apie slaptą Irano – Armėnijos tandemą, nukreiptą prieš Azerbaidžaną?
Slaptai.lt skaitytojams pateikiama 5-oji dalis.
————————————————————————————————————-
Baltieji rūmai Vašingtone
Vašingtonas, sausio 6 d. (dpa-ELTA). JAV vyriausybė dėl Irano paramos Rusijos pajėgoms įveda naujas sankcijas. Jos bus taikomos Irano technologijų gamintojos „Qods Aviation Industry“ vadovybei. Tai penktadienį pranešė JAV iždo departamentas.
Ši įmonė atsakinga už dronų kūrimą ir gamybą. Teheranas bepiločius tiekia Rusijai, kuri naudoja juos kare Ukrainoje.
Taip pat sankcijos įvestos Irano Aviacijos ir kosmoso pramonės organizacijos (Aerospace Industries Organization) direktoriui. Anot JAV vyriausybės, tai „svarbiausia organizacija“, kontroliuojanti Irano balistinių raketų programas.
Toliau bus imtasi visų įmanomų priemonių, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas negautų ginklų, „kuriuos naudoja savo barbariškame ir neišprovokuotame kare prieš Ukrainą“, sakė iždo kanclerė Janet Yellen. Tai, kad Kremlius naudojasi tokiais tiekėjais kaip Iranas, esą rodo jo desperaciją dėl narsaus ukrainiečių pasipriešinimo.
Įvedus baudžiamąsias priemones, bus įšaldytas galimas minėtų asmenų turtas JAV. Amerikiečiams draudžiama su jais turėti verslo ryšių. Dėl sankcijų paprastai šiems asmenims taip pat tampa daug sunkiau vykdyti tarptautinius sandorius.
Iranas, anot pranešimų, jau rugpjūtį perdavė Rusijai dronų, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami atakoms prieš karinius objektus, taip pat energetikos infrastruktūrą. Po kelių savaičių rusų pajėgos ne kartą taikinius Ukrainoje atakavo iranietiškais dronais kamikadzėmis „Shahed“, kurie padarė didelės žalos.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 7 d. (ELTA). Šeštadienį Irane buvo įvykdyta mirties bausmė dviem vyrams. Jie buvo kaltinami sukarintų pajėgų nario nužudymu per precedento neturinčius protestus, kuriuos sukėlė jaunos moters mirtis, praneša AFP.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Tad įvykdytų mirties nuosprendžių, susijusių su protestais Irane, skaičius išaugo iki keturių. Dar du vyrai buvo nubausti mirtimi gruodžio mėnesį. Egzekucijos sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje ir paskatino Vakarus imtis naujų sankcijų prieš Iraną.
Teismų naujienų agentūra „Mizan Online“ šeštadienį pranešė, kad „šįryt buvo pakarti Mohammadas Mahdi Karami ir Seyyedas Mohammadas Hosseini, pagrindiniai nusikaltimo, dėl kurio mirė Ruhollah`a Ajamianas, kaltininkai“.
Pirmosios instancijos teismas dviem vyrams mirties bausmę skyrė gruodžio pradžioje. Antradienį Aukščiausiasis Teismas paliko ją galioti, pripažinęs juos kaltais dėl R. Ajamiano nužudymo lapkričio 3 d. Karadžo mieste, kuris yra į vakarus nuo Teherano.
R. Ajamianas priklausė provyriausybinei „Basij“ milicijai, susijusiai su Islamo revoliucijos gvardijos korpusu.
Iraną tebekrečia protestai, kilę po 22 metų kurdės Mahsos Amini, suimtos už šalies moterų aprangos kodo pažeidimą, mirties rugsėjo 16 d. Irano pareigūnai protestus vadina „riaušėmis“ ir teigia, kad per neramumus visoje šalyje žuvo šimtai žmonių, įskaitant saugumo pajėgų narius, tūkstančiai buvo suimti. Neramumų kurstymu Teheranas kaltina priešiškas užsienio jėgas ir opozicines grupes
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Irano valdžios institucijos trečiadienį už užstatą paleido žymią aktorę Taraneh Alidoosti, beveik tris savaites praleidusią areštinėje už paramą protestų judėjimui, pranešė jos advokatė.
T. Alidoosti yra viena iš labiausiai pripažintų Irano kino žvaigždžių, išgarsėjusi tarptautiniu mastu dėl vaidmenų daug apdovanojimų pelniusiuose režisieriaus Asgharo Farhadi filmuose, įskaitant 2016 metais „Oskarą“ laimėjusį filmą „The Salesman“ („Komivojažierius“).
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Jos sulaikymas sukėlė pasipiktinimą kino pramonėje ir sustiprino susirūpinimą dėl valdžios institucijų susidorojimo su daugiau nei tris mėnesius trukusiais protestais, per kuriuos buvo suimta tūkstančiai žmonių.
„Mano klientė šiandien (trečiadienį) buvo paleista už užstatą“, – naujienų agentūrai ISNA sakė advokatė Zahra Minooee.
Irano žiniasklaidoje, įskaitant laikraštį „Shargh“, paskelbtose nuotraukose matyti, kaip ji išeina į laisvę iš Teherano Evino kalėjimo su gėlėmis rankose ir nedėvi islamiško galvos apdangalo, taip akivaizdžiai nepaisydama griežtų Irano aprangos įstatymų, o jos pasitikti atvyko vis dar esantys šalyje svarbiausi Irano kino pramonės atstovai.
Kitose nuotraukose, kuriose matyti išvažiuojanti automobiliu, ji pozuoja iškišusi liežuvį ir rodanti pergalės ženklą „V“.
„Irano aktorė Taraneh Alidoosti po trijų savaičių sulaikymo paleista – koks džiaugsmas ir palengvėjimas!“ – tviteryje rašė Kanų kino festivalis ir paragino: „Išlikime aktyvūs!“
38 metų T. Alidoosti buvo suimta gruodžio 17 dieną, po to, kai socialinėje žiniasklaidoje paskelbė keletą įrašų, kuriais palaikė protestų judėjimą, be kita ko, nusiėmė galvos apdangalą ir pasmerkė protestuotojų egzekucijas.
Daugiau kaip 600 menininkų visame pasaulyje, tarp jų aktoriai Kate Winslet ir Markas Rylance‘as bei režisierius Pedro Almodovaras, pasirašė atvirą laišką, kuriame ragino ją paleisti.
Buvusio Irano futbolininko dukra T. Alidoosti jau seniai laikoma moterų ir pilietinių teisių gynėja Irane. Lapkričio 9 dieną ji paskelbė savo nuotrauką be galvos apdangalo, laikydama popieriaus lapą su užrašu „Moteris, gyvenimas, laisvė“ – pagrindiniu protestų šūkiu.
T. Alidoosti socialiniame tinkle parašė priesaiką neišvykti iš Irano ir teigė esanti pasirengusi „sumokėti bet kokią kainą, kad apgintų savo teises“.
Jos „Instagram“ paskyra, kurią stebi daugiau nei aštuoni milijonai sekėjų, po suėmimo tapo nepasiekiama.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 4 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad prie savo namų Teherane buvo nušautas Irano revoliucinės gvardijos narys, ir pridūrė, kad jis galėjo būti nužudytas per apiplėšimą.
Oficiali naujienų agentūra IRNA pranešė, kad „nežinomi asmenys keturis kartus šovė į Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) atstovą Qassamą Fathollahi vėlai antradienį priešais jo namus Pietų Teherane“. Policija pastebėjo „ženklų, kad butuose aplink šaudymo vietą įvykdyta vagystė“, priduriama pranešime.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Teheranas, sausio 3 d. (dpa-ELTA). Irano prokurorai apkaltino du Prancūzijos piliečius šnipinėjimu, antradienį pranešė Teherano teisminių institucijų atstovas.
Abu asmenys, kurių tapatybė nebuvo paskelbta, taip pat kaltinami „sąmokslu prieš nacionalinį saugumą“, teigiama teisminių institucijų valdomame portale „Misan“. Teismo procesai vyks revoliuciniame teisme.
Prancūzijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna patvirtino, kad du Prancūzijos piliečiai buvo suimti lapkričio mėnesį Irane visuotinių protestų metu.
Praeityje buvo sulaikyti ir apkaltinti keli Europos piliečiai, tarp jų – ir turistai. Irano teisėsaugos institucijų duomenimis, nuo rugsėjo vidurio, kai kilo pastaroji protestų banga, buvo sulaikyta mažiausiai 40 užsienio piliečių.
Šalies saugumo institucijos sulaikymus dažnai pateisina kaltinimais šnipinėjimu, o kritikai kaltina vyriausybę, kad ji užsienio piliečius naudoja kaip įkaitus.
Protestai kilo po to, kai rugsėjo 16 dieną policijos areštinėje mirė 22 metų Mahsa Amini. Kurdė buvo sulaikyta šalies moralės policijos už tai, kad pažeidė šalies moterų aprangos kodą.
Živilė Aleškaitienė (DPA)
XXX
Teheranas/Kyjivas, sausio 3 d. (ELTA). Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas pirmadienį pareiškė, kad Iranas nedalyvauja Rusijos ir Ukrainos „konflikte“, ir atmetė „nepagrįstus“ kaltinimus Teheranui, praneša „Ukrinform“.
„Iranas nėra konflikto Ukrainoje šalis, o nepagrįsti kaltinimai Iranui nepadės išspręsti problemos“, – per spaudos konferenciją sakė Nasseras Kanaani.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Anot jo, Irano ir Ukrainos atstovai apsikeitė nuomonėmis šiuo klausimu ir išdėstė savo pozicijas.
„Irano bendradarbiavimas gynybos srityje su kitomis šalimis grindžiamas bendrais interesais ir vykdomas laikantis tarptautinių įstatymų ir taisyklių“, – teigė N. Kanaani. Jis pridūrė, jog Iranas ir Rusija bendradarbiavo gynybos srityje dar prieš prasidedant karo veiksmams Ukrainoje.
Kaip pažymi „Ukrinform“, nors surinkta daug įrodymų, kad Rusija naudoja Irane pagamintus dronus prieš civilinius ir karinius taikinius Ukrainoje, oficialusis Teheranas iki šiol neigia pardavęs jų Maskvai.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Teheranas, sausio 2 d. (dpa-ELTA). Aukščiausiasis teismas Irane patvirtino mirties nuosprendį dar vienam demonstrantui. Teisėsaugos portalas „Misan“ pranešė, kad Mohammedas B. nuteistas, nes ginklu sužalojo saugumo pajėgų atstovus.
Žmogaus teisių aktyvistai skubius procesus kritikuoja kaip „fiktyvius teismus“. Aukščiausiajam teismui patvirtinus nuosprendį, jo skųsti nebegalima.
Iki šiol Irane dėl dalyvavimo protestuose mirties bausmė įvykdyta dviem demonstrantams. Pasak šalies žiniasklaidos, teisėsaugos mirtininkų sąraše yra dar per 20 demonstrantų. Per protestus, žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, daugiau kaip 500 demonstrantų žuvo. Smurtiniai veiksmai prieš demonstrantus ir ypač egzekucijos sulaukė pasmerkimo šalyje ir užsienyje.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Maskva, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Pirmąją naujųjų metų dieną Ukrainos kariuomenė pranešė, kad per naktį Rusija pasiuntė į Ukrainą iš viso 45 dronus.
Visus Irane pagamintus kovinius bepiločius orlaivius „Shahed-136“, vadinamus „kamikadzėmis“, Ukrainos oro gynyba sunaikino, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Rusija, kad nuslėptų Irano dalyvavimą, apsimeta, kad tai jos dronai, pervadinusi juos į „Geran“. Rusija ir Iranas seniai bendradarbiauja karinėje srityje.
Dronai. Slaptai.lt foto
„Ukrainos oro pajėgų kariai sveikina savo nepalaužiamą tautą su naujaisiais 2023 metais! Kartu į pergalę!”, – toliau sakoma sekmadienį paskelbtoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žinutėje.
Ukrainos kariuomenė taip pat pranešė, kad Naujųjų metų išvakarėse Rusija paleido į taikinius Ukrainoje 20 raketų. Dauguma jų buvo numuštos.
Vakarams teikiant didžiulę karinę pagalbą kariaujančiai Ukrainai jos oro gynyba pagerėjo.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Preliminarūs susitarimai dėl Irano balistinių raketų tiekimo Rusijai jau sudaryti, bet Teheranas dar dvejoja. Tai ketvirtadienį per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Iranietiški dronai toliau tiekiami. O dėl balistinių raketų, tai jos yra trokštamas ginklas Putinui, bet kol kas jis niekaip negali jų gauti. Tęsiasi rimtas darbas šiuo klausimu, nors preliminarūs susitarimai, mes tai žinome, jau sudaryti. Dabar liko palaukti ir pažiūrėti. Kiek mums žinoma, Irane ne visi dega noru padėti Putinui, nes supranta, kokie to padariniai gali būti Irano režimui“, – sakė pareigūnas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovu Jurijumi Ihnatu, Rusija nori išmainyti dvi lėktuvų Su-24 ir Su-35 eskadriles į pigius iranietiškus dronus „Shahed“, kadangi nedrįsta naudoti savo aviacijos Ukrainos padangėje.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Baltarusijoje pastebėta grupė instruktorių iš Irano, kurie moko Rusijos kariškius ir koordinuoja iranietiškų dronų kamikadzių paleidimą.
Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.
Centro duomenimis, iraniečiai, tarp kurių yra Islamo revoliucijos sargybinių korpuso karininkų, buvo pastebėti Gomelio srities Mikuličių kaime. Pasak Baltarusijos partizanų, būtent jie koordinuoja iranietiškų dronų atakas prieš Kyjivo ir kitų šiaurinių bei vakarinių Ukrainos sričių objektus.
Pažymima, kad Irano kariškius griežtai saugo Rusijos nacionaliniai gvardiečiai ir FSB karininkai.
Be to, kaip praneša Baltarusijos pogrindininkai, Rusijos kariškiai visiškai kontroliuoja aviacijos bazes ir aerodromus Baranovičiuose ir Lydoje, iš kur raketomis ir dronais atakuojama Ukrainos teritorija.
Stasys Gimbutis (ELTA)
Parengta remiantis ELTA, rbc.ua, DPA, slaptai.lt, Ukrinform, AFP, ISNA, Sharg informacija
Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, gruodžio 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad suėmė užsienio žvalgybos tarnybos BND darbuotoją dėl įtarimų valstybės išdavyste – jis kaltinamas perdavęs informaciją Rusijos žvalgybai.
Karlsrūhės mieste įsikūrę prokurorai teigė, kad byla susijusi su valstybės paslaptimis ir kad nusikaltimas buvo įvykdytas per šiuos metus. Vyras, Vokietijos pilietis, įvardytas kaip Carstenas L., trečiadienį buvo suimtas Berlyne. Jo, taip pat dar vieno asmens gyvenamojoje ir darbo vietoje buvo atliktos kratos.
BND prezidentas Bruno Kahlas sakė, kad agentūra pradėjo išsamų vidaus tyrimą, nes aptiko įrodymų, susijusių su slaptos informacijos perdavimu. Jis pridūrė, kad nedelsiant buvo kreiptasi į federalinius prokurorus.
„Glaudžiai bendradarbiaujame su tyrimą atliekančiomis institucijomis, kad ši byla būtų visiškai išaiškinta“, – sakė B. Kahlas. Jo teigimu, dėl vykstančio tyrimo daugiau detalių nebus skelbiama.
„Šiuo ypatingu atveju labai svarbu elgtis santūriai ir apdairiai“, – sakė B. Kahlas. Jis apibūdino Rusiją kaip veikėją, „su kurios nesismulkinimu ir pasirengimu panaudoti jėgą mums tenka susidurti“.
BND žvalgybos emblema
B. Kahlo pastabos buvo interpretuojamos kaip išreiškiančios susirūpinimą dėl BND kontaktinių asmenų Rusijoje, kuriuos galėjo sukompromituoti įtariamas informatorius, saugumo.
Pastarąjį kartą BND dvigubas agentas buvo aptiktas 2014 metais. Vyras buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už šnipinėjimą, daugiausia JAV Centrinei žvalgybos agentūrai.
Vyras, kuris už daugiau kaip 200 slaptų dokumentų perdavimą uždirbo 80 tūkst. eurų, prisipažino padaręs nusikaltimus, o kaip motyvą nurodė nuobodulį, nusivylimą ir iššūkių trūkumą darbe. Tarp atskleistų paslapčių buvo ir Vokietijos agentų užsienyje pavardės.
2014 metais jis taip pat elektroniniu paštu siūlė savo paslaugas Rusijos žvalgybos tarnyboms.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, lapkričio 22 d. (ELTA). Švedijos saugumo policija (Säpo) antradienio rytą surengė operaciją Stokholmo rajone ir sulaikė du asmenis, įtariamus šnipinėjimu, praneša portalas SVT.
„Operacija vyko pagal planą. Mes ją surengėme anksti rytą. Mums padėjo tiek policija, tiek ginkluotosios pajėgos“, – sakė žurnalistams Fredrikas Hultgrenas Fribergas iš Säpo spaudos tarnybos.
Pasak jo, vienas iš sulaikytųjų įtariamas neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir neteisėta žvalgybine veikla prieš užsienio valstybę, kitas – bendrininkavimu. Per operaciją taip pat buvo atliktos kratos namuose, poėmiai ir apklausos.
Savo tinklalapyje Säpo rašo, kad ši byla nesusijusi nė su viena kita iš dabar tiriamų bylų.
„Saugumo policijos misija – ginti Švediją ir demokratiją. Mūsų šalis neturi būti platforma neteisėtai žvalgybinei veiklai tiek prieš Švediją, tiek prieš kitas užsienio valstybes“, – pabrėžė F. Hultgrenas Fribergas.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Londonas, lapkričio 11 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Karalystės ambasados Vokietijoje apsaugos darbuotojas prisipažino kaltas pažeidęs Valstybės paslapčių įstatymą, nes perdavė informacijos Rusijai, penktadienį pranešė pareigūnai.
58 metų Davidas Ballantyne‘as Smithas teisme teigė, kad jį motyvavo stipri neapykanta savo tėvynei.
Aštuonerius metus ambasadoje Berlyne dirbęs D. B. Smithas taip pat teigė, kad jį supykdė tai, jog ambasadoje buvo iškelta vaivorykštinė vėliava, skirta gėjams palaikyti.
Praėjusią savaitę jis prisipažino dėl aštuonių kaltinimų, tačiau tuo metu apie tai nebuvo galima pranešti, nes jis neigė devintąjį kaltinimą. Dabar prokurorai pareiškė, kad neperduos bylos į teismą dėl devintojo kaltinimo, ir panaikino informacijos apribojimus.
D. B. Smithas gyveno ne pagal išgales, tačiau praėjusių metų rugpjūtį Vokietijos policijai jį sulaikius jo namuose Potsdame buvo rasta 800 eurų grynaisiais, išgirdo Old Bailey teismas. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Atlikus jo elektroninių įrenginių patikrą, rastas 2020 metų gegužės mėn. datuoto laiško juodraštis, kuriame jis siūlė savo paslaugas vienam Rusijos diplomatui. Po šio laiško jis susisiekė su Rusijos kariniu atašė Berlyne Sergejumi Čuchurovu ir perdavė informacijos apie įvairius JK valstybės tarnautojus.
Jis rinko žvalgybinę informaciją apie ambasados veiklą ir perdavė tam tikrą medžiagą, oficialiai pažymėtą žyma „Slaptai“.
Už šnipinėjimą D. B. Smithui gresia maksimali 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendis jam bus paskelbtas vėliau.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklas
Oslas, spalio 25 d. (dpa-AFP-ELTA). Norvegijoje sulaikytas vyras, kuris, kaip įtariama, prisidengdamas svetima pavarde, šnipinėjo Rusijai. Norvegijos radijo stotis NRK antradienį pranešė, kad brazilų tyrėjas sulaikytas pirmadienį, kai vyko į darbą Trumsės universitete.
Norvegų žvalgyba spėja, kad jis iš tikrųjų yra rusas, dirba rusų žvalgybai ir gyvena šalyje su suklastotais dokumentais. Įtariamasis kol kas sulaikytas keturioms savaitėms.
Vyras, NRK duomenimis, 2021 metų rudenį atvyko į universitetą kaip tyrėjas. Čia jis, be kita ko, priklauso tyrimo grupei, kuri tyrinėja hibridinį karą. Universiteto rektorius Dagas Runė Olsenas laikraščiui „Dagbladet“ patvirtino, kad jau pirmadienį buvo informuotas apie sulaikymą.
Trumsė yra pačioje Norvegijos šiaurėje, kur Skandinavijos šalis toliau į rytus ribojasi ir su Rusija. NATO narė Norvegija Arktyje turi beveik 200 km ilgio bendrą sieną su Rusija.
Europos dujų rinkoje Norvegija jau pakeitė Rusiją kaip pagrindinė tiekėja.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, spalio 10 d. (ELTA). Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser ieško, kuo pakeisti Federalinės informacinių technologijų saugumo žinybos (BSI) vadovą Arne Schönbohmą, įtariamą ryšiais su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, praneša „Bild“.
Įtarimų kilo, paskelbus Vokietijos televizijos kanalo ZDF laidos „Magazin Royale“ tyrimą, kuriame buvo teigiama, kad A. Schönbohmas tikriausiai palaikė aktyvius ryšius su asociacija „Cyber-Sicherheitsrat Deutschland“. Pasak žurnalistų, ši organizacija glaudžiai susijusi su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Bet dėl Vokietijos įstatymų niuansų A. Schönbohmo negalima tiesiog atleisti iš pareigų, todėl jis tikriausiai bus perkeltas į kitą žinybą.
Anksčiau kai kurie Bundestago deputatai atkreipė dėmesį į tai, kad, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, prieš Vokietiją vis dažniau rengiamos kibernetinės atakos. Informacinių technologijų saugumo situaciją Vokietijoje parlamentarai apibūdino kaip „labai įtemptą“.
Tikroji Baltarusijos vėliava. Slaptai.lt foto
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Vytis Jurkonis kelia klausimą, kaip šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamas Mantas Danielius pateko į Lietuvoje gyvenančių baltarusių bendruomenę. Ekspertas mano, kad Lietuvoje veikiančių baltarusių organizacijų „Dapamogos“ ir „Mūsų namai“ vadovybė turėtų ne glaistyti savo atsakomybę šioje situacijoje, o pripažinti, kad padarė klaidą, nes neįvertino šio asmens keliamos rizikos.
„Kai pradėjo lįsti yla iš maišo, tai suprantama, kad buvo bandoma reaguoti. Dėl to, kad ta yla pradėjo lįsti iš maišo jau šių metų vasarą. Bet klausimas, o kas tą žmogų į baltarusių bendruomenę atvedė ir kada tos konkrečios organizacijos ir nukentėję asmenys su tuo žmogumi susipažino, kada pradėjo įtarti, kad jis elgiasi kažkaip negerai“, – Eltai teigė V. Jurkonis.
Politologas atkreipia dėmesį, kad jei Baltarusijos režimo propagandiste vadinama šios šalies valstybinės televizijos žurnalistė informaciją apie Lietuvoje gyvenančią baltarusių bendruomenę gaudavo iš M. Danieliaus, klausimas kas buvo šio asmens informacijos šaltinis.
„Klausimas, o iš kur gaudavo tą informaciją M. Danielius. Tada jau yra atsakomybės klausimas tų pačių baltarusių bendruomenės, kas su juo bendravo, kas įspėjo apie šį asmenį ir kada įspėjo. Nes šiaip ar taip jis dalyvavo ir vasario mėnesį „Dapamogos“ organizuotame seminare. Jis palaikė kontaktus ir su „Mūsų namais“ ir fotografijos su tų organizacijų vadovais yra“, – sakė jis.
V. Jurkonis akcentuoja, kad reikėtų platesnio paaiškinimo, kaip M. Danielius įgavo baltarusių bendruomenės pasitikėjimą ir kodėl dalis žmonių buvo suklaidinti. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad apie šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą asmenį tam tikrų rizikos signalų turėjo kilti panaršius M. Danieliaus profilį viešoje erdvėje.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„M. Danielius socialiniuose tinkluose net itin slepia savo pozicijos, politinių pažiūrų ir gana ekscentriško elgesio. Ir bet kas, kas su juo bendravo, galėjo tuo pasidomėti. Tai čia yra ir saugumo standartų klausimas“, – atkreipė dėmesį politologas.
Politologas atkreipia dėmesį, kad šių organizacijų atstovai ne kartą buvo pastebėti klausimų keliančių asmenų kompanijoje.
„Tai tų istorijų yra, ši nėra pirma ir tai tik kelia klausimą dėl to, ar pakankamai atsargiai elgiasi. Kartu tai yra įspėjimas absoliučiai visoms pilietinėms ir politinėms organizacijoms esančioms čia, kad tai gali atsitikti su bet kuo. Tai reikia pasakyti, taip gali atsitikti ir su mūsų politikais, kurie gali būti suklaidinti. Galų gale ta pati Olga Karač vaikščiojo su tokiu buvusiu jėgos struktūrų atstovu Igoriu Makarovu ir bandė jį supažindinti su tam tikrais Lietuvos politikais“, – akcentavo jis.
„Tai įvairaus plauko, keisti žmonės toje bendruomenėje bando įsitraukti į bendruomenės veiklas ar suartėti su tam tikrais bendruomenėje esančiais žmonėmis. Ir jau kadangi tai ne pirmas kartas, galima būtų išmokti tam tikras pamokas ir įspėti baltarusių bendruomenę, kad dėl bet kokio keisto elgesio turėtų suveikti saugikliai, kad reikėtų pasitikrinti, kas tas žmogus, kodėl jis toks aktyvus, ko jis siekia, su kuo bendrauja. Nes atsarga gėdos nedaro“, – pridūrė politologas.
V. Jurkonis mano, kad šioje situacijoje „Dapamogos“ ir „Mūsų namai“ baltarusių organizacijų vadovai turėtų pripažinti savo neatsakingą klaidą.
„Nereikia čia glaistyti tokių situacijų, kur galbūt yra padarytos klaidos, pasielgta ne taip atsargiai: komunikacija, spaudos konferencijomis ar kažkokiomis dar papildomomis akcijomis tarsi viso to nebūtų. Ne, apie šituos dalykus irgi reikia kalbėti, nes turbūt dažniausiai naudojamas režimo ginklas, tai yra skaldyk ir valdyk, bandymas infiltruoti kažkokius žmones ar bandymas paveikti tam tikrus žmones, kad jie atskleistų tam tikrą informaciją. Ir, deja, mes matome to gana nemažai baltarusių bendruomenėje“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino, kad Vilniuje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis M. Danielius. Asmuo suimtas dviem mėnesiams. Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Generalinė prokuratūra pažymi, kad ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Penktadienį viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Nataliya Kolegova pranešė, kad dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas ne tik teisininkas Mantas Danielius, tačiau ir Laurynas Ragelskis. Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės tikina, kad šie asmenys šnipinėjo Lietuvoje veikiančias baltarusių organizacijas ir informaciją perduodavo Baltarusijos KGB.
Antrankiai
Viešosios įstaigos „Dapamoga“ direktorė Nataliya Kolegova teigia, kad dėl šnipinėjimo Baltarusijos buvo sulaikytas ne tik teisininkas Mantas Danielius, tačiau ir Laurynas Ragelskis. Lietuvoje gyvenančios Baltarusijos opozicionierės tikina, kad šie asmenys šnipinėjo Lietuvoje veikiančias baltarusių organizacijas ir informaciją perduodavo Baltarusijos KGB.
„Mes čia susirinkome pakalbėti apie žmones, kurie sukasi apie baltarusių ir ukrainiečių organizacijas, diasporas, kurie, kaip paaiškėjo yra šnipai. Yra du žmonės, kurie pastaruoju metu yra sulaikyti, tai yra Mantas Danielius ir Laurynas Ragelskis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė N. Kolegova.
Savo ruožtu Viešosios įstaigos „Mūsų namai“ direktorė Olga Karač surengtoje spaudos konferencijoje akcentavo, kad Lietuvoje veikia Lietuvos piliečių tinklas, kuris bendradarbiauja su Baltarusijos valstybe, kuriai perduoda informaciją apie baltarusių pabėgėlių veiklą Lietuvoje.
„Eina kalba apie šnipinėjimą ir bendradrbiavimą su KGB. Kai dėl M. Danieliaus mes pradėjome įtarinėti, kad kažkas su juo ne taip, tai mes pradėjome savo tyrimą ir ne tik organizacija „Mūsų namai“, bet ir dar keletas pilietinių iniciatyvų dalyvavo tame tyrime ir susidarė neformali koalcija šio klausimo sprendimui“, – akcentavo O. Karač.
„Mūsų namai“ ir „Dapamoga“ yra KGB taikiniai kaip didžiausios organizacijos, kurios padeda pabėgėliams Lietuvoje“, – pridūrė ji.
Organizacijos „Mūsų namai“ direktorė akcentuoja, kad yra įrodymų, jog M. Danielius buvo infiltravęsis ir į keletą Baltarusijos teritorijoje veikiančių organizacijų, kurios padeda nuo režimo nukentėjusioms šeimoms.
„Noriu pabrėžti, kad (Baltarusijos žurnalistė – ELTA) Ksenija Lebedeva, su kuria M. Danielius bendradarbiavo, nėra paprasta žurnalistė, kaip teigia Baltarusijos režimas. Yra įrodymų, kad K. Lebedeva dalyvavo KGB apklausose, kurios vyko dėl protestų Baltarusijoje, kur buvo kankinami advokatai, teisių gynėjai ir darė siužetus, žeminančius jų orumą. Yra įrodymai, kad KGB dirbo su informacija, kuri buvo pateikta K. Lebedevai, bet nebuvo viešinta jos laidoje“, – taip pat akcentavo ji.
„Taip pat yra įrodymų, kad K. Lebedeva su M. Danieliaus pagalba verbavo Lietuvos Respublikos teritorijoje Baltarusios piliečius, šnipinėjimo tikslais“, – taip pat pridūrė ji.
O. Karač akcentavo esanti dėkinga Policijos departamentui, tyrėjams ir prokuratūrai, kad skubiai reagavo į pateiktą informaciją ir neleido M. Danieliui pabėgti į Baltarusiją, kaip jis planavo.
„Mes norime pabrėžti, kad M. Danieliaus taikinys buvo ne tik Baltarusijos pilietinės organizacijos, bet ir kitos tarptautinės struktūros (….), iki ministerijų lygmenio. Jis buvo infiltruotas ganėtinai giliai į skirtingas Lietuvos struktūras“, – sakė ji.
Pasak jos, M. Danieliaus tikslas buvo ir Ukrainos karo pabėgėliams padedančios organizacijos.
Generalinė prokuratūra šią savaitę patvirtino, kad Vilniuje sulaikytas šnipinėjimu įtariamas Lietuvos Respublikos pilietis M. Danielius. Asmuo suimtas dviem mėnesiams.
Generalinė prokuratūra pažymimi, kad ikiteisminį tyrimą, pradėtą bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Edvardas Snoudenas
Maskva, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Prezidentas Vladimiras Putinas suteikė pilietybę Edwardui Snowdenui – informatoriui, nutekinusiam itin slaptą informaciją apie JAV sekimo programas ir gyvenančiam tremtyje Rusijoje. E. Snowdeno pavardė buvo nurodyta pirmadienį Kremliaus paskelbtame dokumente, kuriame išvardyti nauji Rusijos Federacijos piliečiai.
E. Snowdenas dirbo Nacionalinėje saugumo agentūroje ir atskleidė plačią JAV vyriausybės šnipinėjimo veiklą. 2013 m. jis pabėgo pirmiausia į Honkongą, o paskui į Rusiją, kur galiausiai jam buvo suteiktas prieglobstis. 39 metų E. Snowdenas kaltinamas saugumo pažeidimais ir ieškomas Jungtinėse Valstijose.
JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price’as sakė, kad nežinoma apie jokį E. Snowdeno JAV pilietybės statuso pasikeitimą, vyriausybė ir toliau siekia, kad jis grįžtų į šalį. „Mūsų pozicija nepasikeitė. E. Snowdenas turi grįžti į Jungtines Valstijas ir stoti prieš teisingumą, kaip ir bet kuris kitas Amerikos pilietis”, – sakė jis.
N. Price’as pridūrė, kad „vienintelis dalykas, kuris pasikeitė, yra tai, jog dėl savo pilietybės tikriausiai dabar jis gali būti pašauktas į beatodairišką karą Ukrainoje“. Praėjusią savaitę V. Putinas paskelbė apie vadinamąją dalinę mobilizaciją, kad papildytų Ukrainoje kariaujančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Vis dėlto E. Snowdeno advokatas Rusijoje Anatolijus Kučerena teigė, kad tai nėra problema, nes E. Snowdenas nėra tarnavęs Rusijos armijoje ir neturi atitinkamos patirties. 2020 m. lapkritį E. Snowdenas paskelbė, jog kartu su žmona Lindsay prašo Rusijos pilietybės, kad nebūtų atskirti nuo gruodį gimusio sūnaus. Pasak A. Kučerenos, Lindsay ir toliau sieks Rusijos pilietybės.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Praha, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Atleistas informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai atskleidęs aukšto rango Čekijos diplomatas, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras.
Vietos žiniasklaidos teigimu, saugumo patikrinimą praėjęs diplomatas dirbo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai SVR.
„Galiu patvirtinti, kad nusprendžiau imtis veiksmų, ir su užsienio valstybe bendradarbiavęs darbuotojas nebedirba ministerijoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. „Saugumo sumetimais daugiau nekomentuosiu“, – pridūrė jis.
Dienraštis „Denik N“ pranešė, kad šis žmogus nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio dirbo ministerijoje įvairius darbus, įskaitant ambasadose. Dirbdamas Afrikos šalyje jis susipažino su rusų pora, užverbavusia jį dirbti SVR. „Jie pasinaudojo jo silpnybe moterims ir pinigams“, – diplomatinį šaltinį citavo „Denik N“.
Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) savo metinėse ataskaitose apie užsienio žvalgybos veiklą šalies teritorijoje ne kartą minėjo Rusiją kaip vieną didžiausių grėsmių.
Čekija, buvusi komunistinė šalis, dabar NATO ir ES narė, turinti 10,5 mln. gyventojų, šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Praha iki šiol suteikė 154 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai, nuo vasario atremiančiai Rusijos invaziją.
Agentai slaptieji. Slaptai.lt foto
Berlynas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA). Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) tiria įtarimus, kad du vadovaujantys Ekonomikos ir klimato apsaugos ministerijos pareigūnai galimai šnipinėjo Rusijai. Šie asmenys dirbo ypač jautrioje srityje, susijusioje su vyriausybės energetikos politika, rašo laikraštis „Zeit“.
Anot leidinio, ministerija kreipėsi į BfV, kai kilo įtarimų dėl minėtų asmenų. Į pareigūnus atkreiptas dėmesys, nes jie dujų ir energijos politikos klausimais laikėsi akivaizdžiai prorusiškos pozicijos. BfV tada patikrino pareigūnų biografijas ir pastebėjo „į akis krintančių biografinių faktų“, rašo laikraštis, remdamasis neįvardytais šaltiniais Berlyne. Vienas asmenų, pavyzdžiui, yra studijavęs Rusijoje.
BfV, anot pranešimo, taip pat aiškinosi dėl pareigūnų kelionių – ar jos buvo tik tarnybinės, ar galbūt buvo ir kitokių tikslų. Buvo tikrinamos ir privačios draugystės bei asmeniniai santykiai su Rusija. Kalbėta apie jų „emocinį artumą“ Rusijai. Tačiau tvirtų įrodymų, kad tai galėjo būti šnipai, esą nerasta.
Ministerijos atstovė pabrėžė, kad naujoji ministerijos vadovybė „visiškai pertvarkė“ iki vyriausybės pasikeitimo vykdytą Rusijai draugišką politiką.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Varšuva, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Apygardos teismas Varšuvoje nuteisė pusantrų metų kalėti Lenkijos pilietį Grzegorzą M., kuris sutiko šnipinėti Baltarusijos žvalgybos naudai.
Tai antradienį pranešė portalas RMF24.
Kaltinamąją išvadą šioje byloje 2022 metų gegužę teismui perdavė Lenkijos prokuratūros Mazovijos skyrius.
Pasak prokuroro Karolio Borchólskio, teisiamasis taip pat buvo kaltinamas šaudmenų laikymu be atitinkamo leidimo.
Apie Grzegorzo M. sulaikymą praėjusių metų spalį pranešė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
„Vidaus saugumo agentūros sulaikytas vyras yra Lenkijos pilietis. Jam pateiktas kaltinimas šnipinėjimu Baltarusijos žvalgybai. Sulaikytasis nuo 1981 metų tarnavo milicijoje, o vėliau, iki 1999 metų, policijoje. Tarnybą baigė prieš 20 metų, turėdamas Sienos apsaugos tarnybos leitenanto laipsnį, nuo to laiko jis yra pensininkas“, – informavo tada S. Żarynas.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Tirana, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Albanijos policija informavo, kad du rusai ir ukrainietis, mėginę patekti į karinę gamyklą, suimti už šnipinėjimą.
Kaip praneša portalas „Euronews“, jiems pateikti kaltinimai „mėginus gauti slaptos informacijos“. Jie taip pat kaltinami objektą saugojusių kariškių sužalojimu.
Konfiskuotas jų automobilis, nešiojamieji kompiuteriai, dronai, mobilieji telefonai, kita įranga.
Rusijos piliečiai, 33 metų Svetlana Timofejeva ir 23 metų Michailas Zorinas, bei 24 metų ukrainietis Fiodoras Michailovičius duodami parodymus teigė, kad yra tinklaraštininkai ir daugiausia fotografavo nebenaudojamus karinius objektus.
Šeštadienį vėlai vakare šie asmenys mėgino patekti į Albanijos karinę gamyklą Gramšio mieste. Jie panaudojo nervus paralyžiuojančias dujas prieš apsaugos darbuotojus.
Sekmadienį Albanijos gynybos ministerija pranešė, kad sulaikyti keturi Čekijos piliečiai, kurie fotografavo buvusią karinę gamyklą Poličano mieste šalies pietuose.
