Didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų šiuo metu nesijaučia užtikrinti dėl savo pajamų, kai baigs karjerą, rodo UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa.
 
Dėl savo finansinės padėties senatvėje nerimauja 46 proc. šalies dirbančiųjų, o ramūs jaučiasi tik 18 proc.
 
„Daugelis Lietuvos dirbančiųjų savo finansinę ateitį mato nelabai pozityviai, nes ir „Sodra“ pripažįsta, kad valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinių gyventojų pajamų. Dar apie 20 proc. galima prisidurti kaupiant II pakopoje, tačiau akivaizdu, kad to neužtenka, norint užsitikrinti kokybišką gyvenimą sulaukus 65 metų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.
Pasak jo, rekomenduojama senatvėje gauti apie 70–80 proc. dabartinių pajamų, o tam reikia pasirūpinti kaupimu ne tik II, bet ir III pensijos pakopoje.
 
„Tyrimas patvirtina, kad tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopoje, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės“, – sako Š. Ruzgys.
Kaip rodo apklausos duomenys, tarp III pakopoje nedalyvaujančių gyventojų, neramūs dėl savo finansinės padėties senatvėje jaučiasi 49 proc., o pozityviai ją mato tik 16 proc. Palyginti, tarp kaupiančiųjų pensijai III pakopoje nerimaujančių yra mažiau, o ramiai besijaučiančių – daugiau: atitinkamai 38 proc. ir 24 proc.
 
Pinigus į III pakopą, kaip ir į II, taip pat gali pervesti darbdavys – tokiu atveju dėl papildomų lengvatų naudos gali gauti tiek bendrovė, tiek darbuotojas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.06.06; 09:45

Socialdemokratai Lietuvoje siūlo įdiegti nacionalinę universalią senatvės pensiją, reformuoti esamas pensijų pakopas.

Tokie planai skelbiami „Ssocialdemokratinės vizijos iki 2024 m.“ projekte.

Bendrąją, iš valstybės biudžeto finansuojamą, pensiją socialdemokratai siūlo atsieti nuo draudimo stažo ir didinti iki 80 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio (vėliau – 100 proc.) – šiuo metu tai yra 196 eurai, rašoma dokumente.

Teisei į tokią pensiją nebūtų reikalaujama minimalaus draudimo stažo, o neturintiems dabar taikomo būtinojo draudimo stažo ji nebus mažinama, tokią pensiją vėliau siūloma susieti su vartojimo kainų indeksu, skelbiama vizijos projekte.

„Neteisinga dalį žmonių laikyti skurde vien todėl, kad jie kažkada padarė blogus sprendimus – nesukaupė būtinojo stažo. Bazinė pensija turi patenkinti bazinius žmogaus poreikius. Dabar elgiamasi veidmainiškai. Skurdo riba yra per 300 eurų, o bazinė pensija – perpus mažesnė“, – sakė LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu siekia 153 eurus, o vidutinė senatvės pensija per mėnesį, turint būtinąjį stažą, šių metų rugsėjį buvo 337 eurai. 

„Sodra“ yra skelbusi, kad būtinojo draudimo stažo nesukaupę žmonės gauna vidutiniškai 160 eurų siekiančią pensiją. Žmonių nesukaupusių būtino draudimo stažo pernai buvo per 51 tūkst.

Su buvusia alga susietą ir iš „Sodros“ biudžeto mokamą I pakopos pensiją socialdemokratai siūlo indeksuoti pagal darbo užmokesčio augimo tempą. Kaip teigiama, ši pensija turėtų būti mokama tik socialiniame draudime dalyvavusiems asmenims, turintiems bent 5 metus draudimo stažo (vietoje dabar taikomo 15 metų) kaip papildoma pensija virš nacionalinės. Jos dydžiui skaičiuoti nebūtų taikomos lubos, tačiau jos dydis būtų ribojamas taikomomis lubomis įmokoms. 

Be kita ko, dokumente užsimenama apie II pakopos pensijų sistemos pertvarką. Ji gali būti „transformuota į privačiomis įmokomis finansuojamą kolektyvinio dalyvavimo sistemą – pagal Vakarų šalių profesinių pensijų pavyzdį“. 

Partijos vizijoje minima, kad socialdemokratai siūlytų steigti valstybinę II pakopos pensijų dalyvių įmokų administravimo agentūrą, „kuri atstovautų dalyvių interesams renkantis pensijai kaupiamo finansinio turto investavimo valdytoją, derantis dėl investavimo paslaugų sąlygų, keičiant investavimo kryptį, pensijų fondą ir pensijų fondų valdytoją“.

Programinį dokumentą LSDP numato patvirtinti šių metų lapkričio 24 d. vyksiančioje partijos konferencijoje.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-31

Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.

Pirmadienį Vyriausybės pristatytos struktūrinės reformos visų pirma pasitarnaus verslui. Taip interviu Eltai teigė Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

„Labai apibendrintai sakyčiau, kad tai skirta verslui, kaip kad sakė finansų ministras, – šalies konkurencingumui didinti ir darbo jėgos apmokestinimui mažinti. Tai reiškia, kad tikslas – sudaryti geresnes sąlygas verslui ir atpiginti darbo jėgą. Tam didinamas ir neapmokestinamasis pajamų minimumas, ir mažinama įmoka „Sodrai“, – sakė profesorius.

Kaip pabrėžė prof. R. Lazutka, orientacija į konkurencingumo didinimą piginant darbo jėgą nėra gerai, nes mažinant darbo jėgos apmokestinimą mažinamas ir viešojo sektoriaus augimas, kuris yra atsiliekantis.

Kaip pirmadienį pristatydamas reformas sakė Premjeras Saulius Skvernelis, į Vyriausybės inicijuojamas struktūrines reformas bus investuota 600 mln. eurų, dalis jų – ES fondų lėšos.

– Profesoriau, kokie Jūsų įspūdžiai po pristatymo?

– Džiaugiuosi, kad bent jau švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos srityse įvardytos problemos, ir Premjeras pripažįsta, kad jų yra. Tai labai gerai, nes rinkimų laikotarpis pasibaigęs ir pati Vyriausybė atsakinga už sprendimus.

Dar gerai, kad, kaip sakė Premjeras, siūlymai bus svarstomi visuomenėje ir specialistų.

Akivaizdu, kad mokesčių ir pensijų srityje užsimota daryti reformas, o dėl turinio reikia šnekėti atskirai.

– Kaip vertinate siūlymus mažinti nepamokestinamąjį pajamų dydį ir, sujungus darbdavio ir darbuotojo mokesčius, 2 proc. mažinti įmokas „Sodrai“ ir kitus?

– Labai apibendrintai sakyčiau, kad tai skirta verslui, kaip kad sakė finansų ministras, – šalies konkurencingumui didinti ir darbo jėgos apmokestinimo mažinimui. Tai reiškia, kad tikslas – sudaryti geresnes sąlygas verslui ir atpiginti darbo jėgą. Tam didinamas ir neapmokestinamasis pajamų minimumas, ir mažinama įmoka „Sodrai“.

– Kodėl tai nėra geras sprendimas?

– Konkurencingumas yra gerai, bet ne pigios darbo jėgos sąskaita todėl, kad mažinant darbo jėgos apmokestinimą mažinamas ir viešojo sektoriaus augimas, kuris ne tik mano požiūriu yra atsiliekantis.

Visos mokesčių sistemos prioritetas turėtų būti surinkti daugiau lėšų, kad būtų galima adekvačiai finansuoti viešąjį sektorių.

Vyriausybės orientacija šiuo požiūriu nėra gera. Mažesni mokesčiai dėl gerokai didinamo neapmokestinamojo pajamų minimo reiškia, kad valstybės biudžetas turės mažiau pajamų ir, tarkim, švietimas, sveikatos apsauga, ir toliau nebus pakankamai finansuojama.

Ir dabar dalį sveikatos priežiūros paslaugų žmonės finansuoja iš privačių lėšų, kas trečiam vaikui samdomi korepetitoriai. Tai – lygiagretė šešėlinė švietimo ekonomika, kaip pavadino Valstybės kontrolė.

Bendra orientacija ne didinti valstybės pajamas ir stiprinti viešąjį sektorių daugiau jį finansuojant, o atpiginti darbo jėgą, kad verslui būtų lengviau – nėra gerai.

Kitas dalykas, kodėl aš sakau, kad Vyriausybės siūlymai orientuoti verslo naudai – antros pakopos pensijų sistemos reforma. Tai yra fondų aprūpinimas klientais, nes yra numatyta, kad kiekvienas automatiškai bus įrašytas į pensijų fondus ir pats turės atsisakyti jų, jei nenorės, netingės, jei supras, pastebės ar ras laiko.

Kita vertus, numatytas grįžimas į „Sodrą“, kas mažai sukaupė antrojoje pakopoje su savo lėšomis. Tai gerai, bet žmonės jau bus sumokėję savo komisinius.

Tarkim, žmogus mokėjo 20-30 metų pensijų fondams – komisinius, jie gauna iš to pelną, o paskui, kai pamato, kad žmogus mažai sukaupė ir jo pensija bus maža, jis grįžta į „Sodrą“ ir tada jam už tuos pinigus didinama „Sodros“ pensija, bet komisiniai tai nuplaukia.

Kalbant apie pensijų kaupimą, naudojamas Lotynų Amerikos-Rytų Europos modelis, nesiorientuojant pereiti į vakarietišką pensijų kaupimo sistemą. Tai irgi minusas.

Taip pat yra su „Sodros“ „lubomis“. Kadangi didžioji įmokos dalis yra darbdavio, įvedant „lubas” laimi darbdavys. Jei tiems, kurių algos viršija „Sodros“ „lubas” įvedamas progresinis pajamų mokesčiui tarifas, vėlgi, atrodo, lėšos paliekamos darbdaviui, o darbuotojui – našta.

„Sodros“ įmokos tarifą mažinant 2 proc., ji praranda pajamas. Dėl „Sodros“ lubų taip pat prarandamos pajamos. Ką dėl to pasakys pensininkai?

Socialinės apsaugos ir darbo ministras priminė, kad 30 proc. pensininkų yra skurde. Turint tai omenyje, „Sodros“ pajamų mažinimas man absoliučiai nesuprantamas. Kaip galima mažinti „Sodros“ įmokas ir apskritai „Sodros“ pajamas, kai tiek pensininkų skursta, o gaunantys kiek didesnes pensijas vis viena gyvena iš labai kuklių pensijų, juolab „Sodros“ ateitis nėra labai šviesi dėl demografinės situacijos šalyje.

– Kokia būtų išeitis?

– Reikėtų išlaikyti lėšas „Sodrai“, net jeigu dabar ekonominė situacija labai gera, auga algos, didėja „Sodros“ įplaukos. Taip ilgą laiką nesitęs, nes tas didėjimas – ir infliacinis todėl, kad infliacija nemaža.

Tai reiškia, kad reikėtų kaupti „Sodrai“ rezervą, kuris pradėtas kaupti. Vietoje įmokų mažinimo, mano supratimu, reikėtų ruoštis sunkesniems laikams, o dalį lėšų skirti „Sodros“ pensijų platesniam didinimui, nes tai yra problema.

– Kaip Vyriausybės pristatyti siūlymai pasitarnaus socialiniam teisingumui, kuris įvardijamas kaip viena aktualiausių problemų?

– Aš nematau kaip. Daug kartų buvo kalbėta ir Vyriausybė imasi žingsnio mažinti darbo vietų apmokestinimą. Bet kai mažinamas darbo jėgos apmokestinimas, reikia turėti omenyje, kad „Sodra“ gauna mažiau lėšų, o žmonės, kurie dirba, iš valstybės biudžeto ir „Sodros“ negaus adekvačių paslaugų.

Dėl neapmokestinamojo minimumo didinimo ir „Sodros“ įmokų tarifo mažinimo biudžetas ir „Sodra“ gaus mažiau pajamų, ir žmonės, kurie į rankas gaus daugiau pinigų, turės daugiau mokėti, išleisti savo lėšų už tai, ką paprastai valstybė apmoka.

Mes žinome, kad kai nepakanka to, ką valstybė moka, žmonės vietoje valstybinės poliklinikos eina į privačią, nes negali ar nenori ilgiau laukti. Arba negali pasikliauti vaikų mokymu ir samdo jiems mokytojus privačiai, po pamokų. Darbo jėgos apmokestinimas mažinamas, bet papildomai lėšų iš šalies tai nenumatoma.

Lietuvoje patys turtingiausi pajamas daugiausia gauna ne iš darbo užmokesčio, o iš kitų pajamų. Apie turtingiausių žmonių pajamų apmokestinimą Vyriausybė visiškai nekalba. Tuo tarpu dirbantys žmonės, kuriems mažėja darbo užmokesčio mokesčių našta, praras galimybes vartoti viešojo sektoriaus paslaugas, kurias reikia plėsti. Šaltinio joms plėsti Vyriausybė nepristatė. Ir tai reiškia, kad tų pačių žmonių sąskaita teks daugiau mokėti iš algos, kuri lieka po mokesčių.

***

Kaip skelbė ELTA, vidutinis atlyginimas per mėnesį dėl mokesčių reformos kitąmet paaugs apie 50 eurų, žada Vyriausybė. Tuo pačiu ji tikina, kad didės mokesčių progresyvumas.

„Kitais metais vidutinis darbo užmokestis turėtų augti apie 50 eurų, tą pokytį turėtų pajusti apie 1 mln. dirbančiųjų“, – Vyriausybės reformų pristatyme pirmadienį sakė Premjeras S. Skvernelis.

Pagal Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą, neapmokestinamųjų pajamų dydžio taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, jį nuosekliai didinant. Taip pat ketinama sujungti darbdavio ir darbuotojų mokesčius.

„Bus nuosekliai didinamas NPD, jo taikymas bus išplėstas iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio, papildomai mažės 2 proc. „Sodros“ tarifas“, – teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Dėl mokesčių pertvarkos vidutinis atlyginimas kitąmet turėtų „į rankas“ padidėti 47 eurais, uždirbantieji daugiau – 1,7 VDU – į rankas gaus 55 eurais daugiau.

Taip pat planuojama socialinio draudimo įmokos tarifą sumažinti 2 proc. punktais. Anot Vyriausybės, mokesčių našta per trejus metus vidutinę algą gaunantiems asmenims sumažės 5,1 proc. punkto, uždirbantiems 1,7 VDU – 3,4 proc. punkto. Anot Ministrų kabineto, reformą pajaus 1 mln. dirbančiųjų.

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, bus perskaičiuoti darbo jėgos mokesčių tarifai. Po reformos darbuotojo socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo tarifas sieks 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc., gyventojo pajamų mokesčio tarifas būtų 21 proc.

Be to, ketinama įvesti progresinius mokesčius uždirbantiems daugiausiai. Jie mokėtų 25 proc. GPM, tačiau šis būtų susietas su „Sodros“ lubomis. Taigi aukštesnį GPM mokėtų tie, kuriems būtų taikomos „Sodros“ įmokų lubos. 2019 metais pagal Vyriausybės siūlymą tai turėtų būti taikoma 120 VDU per metus uždirbantiems darbuotojams (uždirbantiems apie 8,8 tūkst. eurų per mėnesį), 2020 metais – 84 VDU (apie 6,1 tūkst. eurų per mėnesį), o 2021 metais – 60 VDU (apie 4,4 tūkst. eurų per mėnesį).

Taip pat ketinama plėsti gyvenamojo būsto apmokestinimą. Pagal Vyriausybės siūlymą, neapmokestinamas būtų pagrindinis asmens gyvenamasis būstas, sakė V. Šapoka.

Anot Vyriausybės, kitąmet investicijos į mokesčių reformą sieks 173 mln. eurų.

Informacijos šaltinis – ELTA (Ieva Urbonaitė – Vainienė). 

2018.04.17; 05:45

Algimantas Rusteika, šio komentaro autorius

Atrodė, bus baisus vargas parašyti apžvalgą – kas vakarą prilimpu prie teliko, o ekranuose nieko. Vien etatinės nelaimės, potvyniai, avarijos, gelbėtojai runkelių lūšnelėse ir šokiai. Tas niekšas Donaldas Trumpas toliau griauna viską, kas šventa, šalis rusų užgulta vos kvėpuoja.

Lenkai ir vengrų Viktoriukas su Europa kaunasi, o mes kaip visada –  tyliai sau po kaldra. Taip ir reikia, nes tylėjimas – auksas, kad tik pinigų čiaupo neprisuktų. Net naujo tautos priešo kažkaip nei Delfis, nei Siaurovizija neišstenėjo – nuobodybė, nėra net į ką smiginį pamėtyt! Bet atėjo ir į mano kiemą šventė, net dvi.

Alkoholio ir receptų ministro neišmetė, galėsim toliau mėgautis maniakišku šnabždesiu apie tai, kokie mes nupuvėliai, visiškas alkoholio pramonės ir farmacijos mafijos pralaimėjimas! Ta proga specialiai nusipirkau nespecializuotą butelį Jack Daniels, vakare reiks įsijungti youtube, susirasti šviesųjį Šv. Aurelijaus veidą ir išlenkti į sveikatą, kol dar galima.

Kita naujiena – baisūs pokyčiai mokesčiuose ir šėlsmas valdžios koridoriuose – priėmė biudžetą! Vien sėkmės istorija ko verta – pabrangino šildymą, nes pigus buvo labai labai neteisingas. Po to labai teisingai nutarė, kad tai neteisinga ir dar teisingiau vėl atpigino, kad socialinis teisingumas triumfuotų.

Ir visada jie teisūs – ir kai pabrangino, ir kai atpigino, sakydami, kad pabrangins vėliau, nes taip reikėjo, kad Lietuvai brangiai ir jos brangiesiems nuo pabrangimo žmonėms būtų geriau, ir kai vėl sugrįžo prie to, kas buvo. Užtat turėjom ką veikti, žiūrėjom susijaudinę, kaip per kašę sirgom už savus, ir alkoholio nuodų daugiau parduodavo – vis biudžetui pliusas.

Šapoka, ne tas, kur apie Lietuvą parašė – Vilius Ministras – irgi labai džiaugiasi. Šiaip tai panašus į lytį pakeitusią Ingridą Šimonytę, užsimerkęs net iš balso neatskirsi, bet geras žmogus, labai vargšais rūpinasi – nepyk, Viliau, viskas tau bus gerai. Biudžetas nors ir ne perteklinis, kaip žadėjai, bet ir be deficito.

Melskimės ir palinkėkime vieni kitiems kantrybės, prasideda baisi reforma vargšų naudai. Kalbėjo, kad neapmokestinamą dydį padidins iki minimumo ir tie, kurie tiek tegauna, bent jau pajamų mokesčio nemokės. Tą lyg ir padarė, prilygino neapmokestinamą DABARTINEI minimaliai algai. Tačiau apie neapmokestinamojo dydžio susiejimą su minimaliu atlyginimu – nei mur mur.

Kitamet minimalią padidins, ir ją gaunantieji vėl turės mokėt pajamų mokesčius, nes neapmokestinamasis dydis liks tik konkretūs, apčiulpti dabartiniai 380 €. Senieji keldavo minimumą ir tuo pat metu neapmokestinamąjį atlyginimo dydį. Revoliucionieriai tuos veiksmus daro atskirai ir suvaidina momentinius gelbėtojus – ir teisingai, juk vis tiek lietuviai po savaitės pamiršta, ką vakar kalbėjot.

Nagi, brangieji mano, nors vieną, tegu pačią mažiausią mokesčių reformytę, kuri būtų davusi bent kokius nors apčiuopiamai esmingus rezultatus valstybei, nepadidinusi mokestinės naštos visiems ir nesujaukusi verslo ir žmonių gyvenimų? Drąsiau, prizas – kelionė į Suvalkus apsipirkti! 

Neatšaukiamas lito ir euro kursas Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.

Nurodykit, mielieji, nors vieną mokesčių sumažinimą, kuris nebūtų mokesčių padidinęs. Subalansavimą, kuris nebūtų išbalansavęs ir sukėlęs chaoso ir erzelio? Pajamų padidinimą, kuris nebūtų dvigubai iškėlęs kainų?

Kas turi vaikų, moka mažiau pajamų mokesčio ir algos gauna daugiau. Dabar valdžia papildomą neapmokestinamą pajamų dydį užraukė, mokesčius atims ir pati vaiko pinigus padalins daug teisingiau – ir dirbantiems, ir ne. Prasigėrę pašalpiniai žiauriai džiaugiasi, nes galės dar daugiau pragerti.

Šreko komandos kurmiai toliau kaip pasiutę mažina mokesčius. Susėdę skaitliukais taukši, kiek sumažės ir bemat sugalvoja kur padidinti, kad dar daugiau atimtų ir jiems nuostolio nebūtų, nes „mokesčių šaltiniai turi būti tvarūs“, ar ne, Viliau Ministre? Vienoj kišenėj paliekat neatėmę daugiau, nes iš kitos paimsit daugiau.

Kai tik prasideda pliurpalai apie mokesčių mažinimą, valdžia primeta, kiek dėl mažinimo praras ir “kompensuoja“ praradimus, keliskart padidindami baudžiauninkams duokles kitose srityse, tokį sumažinimą padidinant jie vadina „mokesčių naštos perskirstymu“.

Reformos visada skausmingos, tai veikiančio variklio remontas užtikrinant, kad mašina važiuotų. Jos daromos ne krizių metu arba daug kainuoja ir visada reikia laukti, kol nauji mechanizmai įsisuks ir duos rezultatą. Normalios valstybės tam ima paskolas, sukandę dantis didina deficitą arba naudoja ekonominio pakilimo metais sukauptas lėšas.

Jūs dar nieko nepadarėt, tik pradedat, šis didesnis biudžetas – ne jūsų darbo rezultatai, o likimo ir ekonominio pakilimo dovana, kurią arba pravalgysit, arba panaudosit ateičiai, nes pakilimas tuoj baigsis. Dabar reikia arba pradėti tikrus, esminius pokyčius, arba geriau nedaryti nieko, nes problemos iki rinkimų nedings.

Nes dirbančių žmonių vis mažiau ir mažiau, jie vis bėga ir bėga, o senių vis daugiau, jie vis sensta ir sensta. Ir tie, kurių vis mažiau, turi užtikrinti vis didesnes pensijas tiems, kurių vis daugiau. Šis uždavinukas nekeičiant sistemos neišsprendžiamas iš principo.

Dabar gi numatyta didžiausia valdiška „reforma“ – mokesčius sujungti, kad visi pamatytų, ką iš žmonių atima. Na gerai, tegu pamato, bet ar nuo pamatymo pinigų padaugės? Dėl tokių „pokyčių“ niekas nesikeičia, o visų imitacinių mokesčių mažinimų rezultatas seniai visiems aiškus ir akivaizdžiai vykstantis – kainų didėjimas ir didėjanti „atskirtis“ – ir kas tokį plastmasinį žodį sugalvojo, kad tik nereikėtų sakyti „neteisybė“?

Valdiškų topų viršūnėje – repas „Atimam per mažai nuo BVP, reikia atimti daug daugiau!“ Tik niekas nepasako, kad atėmus pusę iš penkis kartus daugiau gaunančio vidutinio vokiečio jis pragyvens, o iš lietuvio – arba numirs, arba suks mokesčius toliau. Nes susimokėjus viską teks pasiėmus kepurę tūptis prie bažnyčios arba važiuoti britų senėms subinių mazgoti.

Valdžiai svarbiausia, kad tie, kurie ir taip cypdami moka, sumokėtų dar daugiau. Ir vis svaigsta mažinti baisųjį šešėlį, su kuriuo kiek bekovotų – neįveikia ir neįveiks, nes visos priemonės duoda tik šiek tiek didesnį rezultatą, negu pačios kainuoja. Ir žmonės, ir verslas gali prisiderinti prie bet ko, jei tai stabilu. Tik ne prie nuolatinio, chaotiško, be jokios ekonominės logikos ir ryšio su kitais valstybės gyvenimo veiksniais mokesčių kaitaliojimo pagal momentines užgaidas ir politinę naudą.

Pagal principą “vienoj vietoj nupjaunam, kitoj prisiūnam, ir žiūrim, kas gaunasi“ daromos  lyties keitimo operacijos. Jei sistemos negalit ar nenorit keisti – pati  geriausia mokesčių reforma būtų nekeisti nei vieno mokesčio 1000 metų. Užteks melžti tuos, kurie ir taip mokesčius moka ir kasdien stebi, kaip jie ištaškomi.

Net jei žiaurios akcijos ir surinktų dar tuos kelis šimtus milijonų, kurių nesurinks, nieko iš esmės tai nepakeistų. Padidintų dar keliasdešimt eurų pensijas ir pusšimčiu algas valstybiniam sektoriui, pakiltų kainos ir pinigų nebeliktų, visi vos juntami pagerėjimai tame taške ir sustotų, o žmonės kaip bėgę taip bėgtų. Užtat galėtumėt girtis, kaip viską pagerinot.

Artėja greitųjų išmokų bendrovės „Europos Sąjungos Piniginė.EU“ pabaiga, niekas tiek mums nebesirengia duoti. Šitą šalį gali išgelbėti ne mokesčių procentėlių perstumdymai, policinės operacijos ir patikrinimai keliuose, o esminis verslo proveržis. Požiūris, kad reikia daugiau atimti ir padalinti, tinka išsivysčiusiai, kultūringai, laisvai ir turtingai valstybei, kuria nesam.

Galų gale leiskit patiems užsidirbti, bent atlaisvinkit kilpą mirštančiam smulkiam ir vidutiniam verslui – šie žmonės viską susikurs patys ir nieko neprašys. Nukraus socialinę sistemą, gyvens geriau, daugiau pirks parduotuvėse, o jūs gausit tą savo PVM.

Argi užsienio gamybos ir inovacijų įmonės nemoka mokesčių, o gal moka mažas algas ir dar vokeliuose? Ar geriau iš socialinio pavydo neįvesti „Sodros lubų“ ir pavydėti dar didesnių kitų mokesčių lengvatų? Gailėkit, skrudžai, kad tik žmonės neuždirbtų daugiau – juk jums geriau negauti nieko, tegu investicijos neateis, biudžetas gaus apvalų nulį ir turėsit daugiau išlaikytinių ir įtūžusių skurdžių, ar ne?

europos_sajunga
Europos Sąjunga labai greitai jau nebeduos mums pinigų

Išsigelbėjimas gali ateiti tik iš apačios ir iš atvirumo Vakarų kapitalui ir technologijoms, jums reikia tik sudaryti sąlygas. Kuo daugiau laisvės ir lengvatų, kad žmonės patys užsidirbtų. Kuo mažiau apribojimų ir dar daugiau lengvatų, kad investicijos ateitų. Kuo mažiau biurokratijos, kad viskas eitųsi ne šiaip greitai, bet greičiau ir laisviau, negu pas kaimynus. Įsisuktų verslas –  be bizūno atsirastų daug daugiau pinigų ir viešajam sektoriui, nereikėtų meluoti ir atimti iš vienų, kad pridėtum kitiems.

Užmirškit tas dešimtis mokesčių, kurių ir taip šnypštą surenkat. Nekreipkit dėmesio į valiutos fondo idiotų kliedesius ir nesigvieškit apmokestinti bėdžių golfukus autosalonų savininkų džiaugsmui. Vienas darbo mokestis, vienas kapitalo ir turto mokestis, vienas apyvartos PVM, muitai ir akcizai – tai viskas.

Jokių Sodros kontorų su savo rūmais, nes tai seniai nebe įmoka savo pensijai, o mokestis, imamas iš vienų ir išdalinamas kitiems. Viską tegu surenką VMI, bazinė pensija pagal dabartinius paskaičiavimus iš biudžeto, kitkas – savanoriškai per fondus. Gaila, nenori papildomai draustis – nemokėk ir senatvėj valgyk savo batus.

Tam reikia tik noro mažiau reguliuoti, drausti, atimti ir padalinti. Tačiau to noro valdžioje nėra, o pas dabartinius policininkus net noro norėti nėra. Nes laisva ekonomika neįmanoma be laisvos savivaldos ir politinės sistemos reformos, kurią gali padaryti tik tie, kurie yra sistemos dalis. Todėl to niekada ir nebus.

2017.12.15; 05:00

Kai kuriems politikams suabejojus dėl Seimo nario Kęstučio Pūko nedarbingumo pažymėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Gydytojų konsultacinė komisija ketvirtadienį turėjo įvertinti jo nedarbingumą. Tačiau, „Sodros“ teigimu, Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio metu K. Pūkas buvo išvežtas į ligoninę, todėl sprendimas dėl jo laikinojo nedarbingumo nebuvo priimtas. Toliau dėl K. Pūko laikinojo nedarbingumo spręs gydymo įstaigos medikai.

„Savo ruožtu „Sodra“ gavo K.Pūko paaiškinimą dėl lapkričio 9 dienos, kai jis buvo užfiksuotas sodybos statybvietėje. Įvertinę pateiktą paaiškinimą spręsime, ar tai buvo elgesio nedarbingumo metu taisyklių pažeidimas, ir priimsime sprendimą dėl ligos išmokos mokėjimo už tą dieną“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

„Sodra“ turi svarstyti, ar mokėti ligos pašalpą K. Pūkui už tam tikras dienas dėl galimo pažeidimo, kai buvo paskelbta, kad nedarbingas parlamentaras vadovauja statyboms.

„Už tam tikras dienas, kai yra tam tikri pažeidimai, ką mes matome iš žiniasklaidos, „Sodra“ gali nemokėti ligos pašalpos. Ligos pašalpos mes svarstysime nemokėti už tam tikras dienas, bet mes negalime nuspręsti, ar žmogus darbingas, ar ne. Tai sprendžia gydytojas“, – sakė „Sodros“ atstovas Mindaugas Sinkevičius.

Trečiadienį į posėdį susirinkusi laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę savo darbo negalėjo užbaigti, nes posėdyje ir vėl nepasirodė nedarbingumo pažymėjimą turintis K. Pūkas.

Komisija taip pat nutarė kreiptis į „Sodrą“, kad ji „paskubintų tyrimą dėl viešoje erdvėje užfiksuotų pažeidimų, kuomet jis, turėdamas nedarbingumą, vadovavo statybos darbams“.

Komisijos narius nustebino tai, kad K. Pūkas nuo lapkričio 9 d. turi nedarbingumo pažymėjimą, bet nedarbingumo pabaigos terminas nenurodytas.

Kai kuriems Seimo nariams suabejojus, ar pažyma nėra fiktyvi, nutarta kreiptis ir į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Pažymą išdavusi šeimos ir odontologijos klinikos „Signata“ gydytoja Aistė Stasiulevičienė laikinai nušalinta nuo pareigų. Klinikos teigimu, nedarbingumo pažymėjimą ji išdavė pagrįstai, bet nusižengė vidaus taisyklėse numatytai tvarkai išrašyti pažymą, t.y. nenurodė galiojimo datos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.17; 00:01

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad dabartinis kitų metų biudžetas daugmaž atspindi šalies finansines galimybes, tačiau po jo pristatymo Seime prasidės didžiulis pageidavimų koncertas.

„Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – LRT Radijui sakė Prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, biudžetas atspindi ekonomikos augimą.

„Džiaugiuosi, kad prioritetams, kurie buvo įvardinti (užtikrinti socialinį saugumą, koncentruojantis į mažas pajamas gaunančius žmones, pensijų didinimą, atlyginimų didinimą, taip pat ir sveikatos, ir švietimo darbuotojams), papildomai skiriama net 600 mln. eurų. Net daugiau kaip 350 mln. eurų skiriama pensijoms. Taigi lengvinama našta socialiai jautrioms grupėms. Tai iš principo yra gera tendencija. „…“ Bus daug dalykų, kurie tikrai padės sunkiai besiverčiantiems mūsų piliečiams“, – pažymėjo Prezidentė.

Antra didelė išlaidų grupė bus skirta užtikrinti krašto apsaugai, gynybai. Tai irgi labai gerai. Tai maždaug trečdalis to, kas bus papildomai skiriama socialinėms reikmėms. Be abejo, visoms sritims galimybės yra ribotos.

Šalies vadovė LRT Radijui pabrėžė, kad balansas vis tiek turi būti išsaugotas.

„Nors ir kalbame apie pozityvų viso sektoriaus biudžetą, bet norėčiau akcentuoti, kad valstybės biudžetas lieka deficitinis. Kartu su „Sodra“ ir savivaldybių biudžetais bendras valdžios sektoriaus biudžetas yra pozityvus. Dar nepasiekėme, kad valstybės biudžetas gyventų pagal išgales. Todėl galvoti, kad tų pinigų pilna ir jie auga ant medžių, be jokios abejonės, nereikia ir negalima, nes išlaidų tempas ir taip didėja.

Kiek jis atspindi visų socialinių grupių interesus? Be jokios abejonės, po pirmo biudžeto pristatymo girdėsime didžiulį pageidavimų koncertą ir Seime.

Bus, žinoma, siūlomos papildomos milijardų vertos išlaidos. Tikslas – kiek galima labiau išvengti tokio pirmojo biudžeto pasiūlymo išvartymo ir išdarkymo, nes dabartinis biudžetas daugmaž atspindi tą balansą, tas finansines valstybės galimybes, kurios ir yra. Tokį „biudžeto planą“ iš principo galėčiau pasirašyti, jeigu jis nebus radikaliai ir drastiškai pakeistas Seime“, – sakė Prezidentė.

Į LRT Radijo klausimą, ar pakankamas dėmesys skiriamas socialinės atskirties mažinimui Prezidentė atkreipė dėmesį, kad net 600 mln. eurų bus skirta socialinėms reikmėms. Iš jų daugiau kaip 350 mln. – pensijoms. Tai labai didelė suma. Pavyzdžiui, gynybai skiriama tik 150 mln. eurų, kad būtų pasiekti reikalingi 2 proc.

„Tai ir norėjau pasakyti, kad socialinėms reikmėms bus skiriama beveik tris keturis kartus daugiau nei kitoms, saugumą užtikrinančioms, reikmėms. Tai atitinka valstybės finansines galimybes. Aišku, kad visi norėtume skirti daugiau, bet turime suprasti, kad ir skolinimo galimybės yra ribotos, ir tų pinigų nėra“, – sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, norint, kad biudžetas nebūtų deficitinis pirmiausia reikia mėginti mažinti šešėlį, sudaryti sąlygas, kad verslas ir įvairios kitos veiklos veiktų skaidriai ir viešai. „Matome tendencijas, kurios išlieka. Tai mokesčių vengimas, šešėliniai mechanizmai ir biudžeto perskirstymas, kuris gerokai mažesnis nei kitose Europos šalyse. Mūsų šešėlis iki šiol didelis ir tendencija vengti mokesčių išlieka“, – sakė šalies vadovė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.12; 02:15

Per pastarąjį mėnesį labiausiai krito gyventojų pasitikėjimas komerciniais bankais (9 procentiniais punktais). Per šį laikotarpį 8 procentiniais punktais sumažėjo pasitikėjimas Lietuvos banku, 6 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba bei prokuratūra, 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių policija, Lietuvos žiniasklaida, Specialiųjų tyrimų tarnyba, teismais ir profsąjungomis, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Valstybės kontrole ir savivaldybėmis.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu liepos 7-17 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, lyginant su birželio mėnesio tyrimo rezultatais, gyventojų nuomonė apie visas tyrime analizuojamas institucijas pablogėjo, išskyrus vieną – Valstybės sienos apsaugos tarnybą (per mėnesį ja pasitikinčių padaugėjo 1 procentiniu punktu).

Apklausos duomenimis, nors pasitikėjimas ir sumažėjo 6 procentiniais punktais, gyventojai labiausiai pasitiki Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba (pasitiki 82 proc.), Bažnyčia (69 proc.), Prezidento institucija (66 proc.), policija (65 proc.), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (64 proc.), Lietuvos kariuomene (64 proc.), Konstituciniu Teismu (61 proc.), Lietuvos žiniasklaida (60 proc.), Valstybės saugumo departamentu (56 proc.), Lietuvos banku (55 proc.) bei „Sodra“ (55 proc.).

Be šių institucijų, kuriomis pasitiki daugiau nei pusė šalies gyventojų, dar yra keturios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki, nei nepasitiki (Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, savivaldybės ir prokuratūra).

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki Seimu (nepasitiki 69 proc.), Vyriausybe (58 proc.), teismais (51 proc.) bei komerciniais bankais (51 proc.).

Kitų institucijų vertinimai per paskutinį mėnesį pakito kiek mažiau (pasitikinčių jomis sumažėjo 1-3 procentiniais punktais).

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.11; 04:34

Kas laukia mokesčių mokėtojų 2018-aisiais – pagrindinė aktualija, kurią narstė šią savaitę „pozicionieriai“ ir jų lyderiai Seime.

Mokesčių pertvarkos prologas, taip kartais apibūdinami numatomi mokesčių pakeitimai, leidžia kelti klausimus, ką rasime visoje „Reformų Biblijos pagal policininką Saulių“ knygoje ir skatina pasvarstyti, kokie politiniai tikslai ir motyvai lemia būtent tokį prologo turinį bei jo pristatymą prie Juozapinės kalno susirinkusiems piliečiams.

Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.

Atsakymai, kas laukia – prieštaringi, o tam tikra prasme, net iracionalūs, nes niekas dorai ir nežino, kas laukia. Jei kalbant apie 2018 metus – tai pagrindiniai atsakymai yra 3 ir jie pakankamai tikslūs: laikinas pajamų padidinimas skurdžiausiai uždirbantiems žmonėms (neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) padidinimas iki minimalios algos dydžio); daugumai gaunančiųjų vidutines pajamas (Lietuvos masteliais) – mokesčių padidinimas (15 proc. PVM tarifas šildymui); gerovės padidinimas daugiausiai uždirbantiems žmonėms (120 vidutinių darbo užmokesčių per metus „Sodros“ įmokų lubų nustatymas).

Šie mokestiniai pokyčiai reikšmingi, bet neesminiai ir bemaž nieko neatskleidžia, kokia mokestinė politika bus vykdoma toliau. Geriausiu atveju jie tik parodo, kad valdančioji koalicija neturi realių planų, kokiu būdu sieks, kad gyventi Lietuvoje būtų geriau, verslo aplinka pagerėtų, dirbantieji gautų orų, tegu tik ir Lietuvos kontekste, atlygį, kad vystytųsi tokia laisva rinka ir konkurencija joje, kuri skatintų ir kainų mažėjimą, o ne tik didėjimą.

Gražu, bet tik piliečių mažumai

Mokesčių pertvarkos prologe užtinkamos žinios reiškia, kad prezidentės įvardinto „reformų ledlaužio“ kryptis mokestinės politikos srityje išlieka nežinoma. Todėl gan sudėtinga atsakyti ar teisingi, ar klaidingi dabartiniai sprendimai, nes anot Seimo narės, ekonomistės Ingridos Šimonytės, jie nesuprantami, dažnai iš viso neaišku, kam reikalingi. 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.

„Jeigu pirminį variantą (mokesčių pakeitimų paketo) palygintume su Kalėdų eglute, ant kurios taip gal eklektiškai buvo prikabinta visokių žaisliukų, kurie tarpusavyje nelabai derėjo, tai dabar dalis tų žaisliukų nuimta, dalis pakeisti kitos spalvos, bet tokiais pačiais, tad eklektikos pojūtis liko tas pats – mokesčių reformos kaip nebuvo, taip ir nėra“, – Seimo audito komiteto vadovės žodžius cituoja „Lietuvos žinios“.

Pats vyriausybė vadovas Saulius Skvernelis gan pompastiškai pristatė, kad šiais metais Seimo rudens sesijoje numatomų priimti mokestinių sprendimų tikslas – pagerinti padėtį skurdžiausiam visuomenės sluoksniui, mažiausiai uždirbantiems. Tiesos tokiame pasakyme yra, tačiau tik perkaičius pirmąjį iš reikšmingesnių numatomos mokesčių reformos punktų. Jeigu skaityti antrąjį, o ypač trečiąjį, toks S. Skvernelio postringavimas atrodo cinišku – premjeras gerina padėtį skurdžiausiam visuomenės sluoksniui, kurdamas didesnės gerovės sąlygas pačiam turtingiausiam visuomenės sluoksniui, įvesdamas „Sodros“ mokesčių lubas.

Kokiu būdu tai taps gerove skurdžiausiems, taip pat tiems, kurių pajamos mažės dėl padidinto PVM už šildymą, sunku suvokti, net ir kelis kartus perskaičius S. Skvernelio išplatintą tekstą žiniasklaidai, kur jis iš tiesų bando įrodyti, kad gerovės kūrimas socialinės sanklodos viršūnėje esančiai grupei yra geriausias būdas kurti visuotinę socialinę gerovę valstybėje. Įdomu. Prie premjero teksto akivaizdžiai padirbėjo talentingi komunikacijos specialistai, bet galai nesueina.

Prioritetas – elitas

Kokie premjero prioritetai? Mokesčių pakeitimų akcentus tik formaliai sukeitus vietomis ir pirmuoju punktu įrašius trečiąjį (vietoj NPD padidinimo – Sodros lubas), matytume tokią Lietuvos ateities viziją – gerovė šalies elitui. Jeigu iš numatomų veiksmų daryti logiškas išvadas – gaunamas keistas rezultatas – premjeras stengiasi palaikyti socialinę atskirtį. Nejau jis iš tiesų to siekia? Tačiau būtent tokia išvada darytina, nes padidinus pajamas mažiausiai uždirbantiems, lygiagrečiai pajamos didinamos ir daugiausiai uždirbantiems, kad ta socialinė atskirtis neduok Dieve nesumažėtų.

Premjero postringavimai apie tai, kad pajamos esą didinamos remiantis vidiniais valstybės rezervais, pajamų perskirstymu ir pan., o ne atimant iš vienų ir atiduodant kitiems, niekų vertos. Jei tokių pajamų atsiranda mažinant darbo vietas, kaip urėdijų reformos atveju, nereikėtų pamiršti, kad čia taip pat galioja „davimo – atėmimo“ principas. Vieniems duodama daugiau, bet iš kitų atimama viskas, jeigu darbas buvo vienintelės jų pajamos. Jokios komunikacijos priemonių vingrybės, interpretacijos ir grožybės šios nuogos tiesos nei aprengs, nei paslėps jos gėdą.

Bloga išvada – geriausia išvada

Numatomų mokestinių pertvarkų apibūdinimas – tai, kad jie atskleidžia tik reformatorių kompetencijos ir patirties stoką, nežinojimą, fatališkus atsitiktinumus ir pan. – yra geriausia, kokia šioje situacijoje ir tegali būti išvada ir ko Lietuva gali tikėtis. Nes yra vilties, kad reformų architektai įgis laikui bėgant kompetencijos, patirties, kitą kartą atsitiktinumų veiksnys bus valstybės piliečiams palankesnis. Tik bėda, kad tokią viltingą išlygą belieka užbaigti žodžiais – „tikėkite broliai ir seserys“.

Policijos automobilis. Slaptai.lt nuotr.

Tačiau visi puikiai suprantame, kad premjeras ne Dievas, o tik buvęs policijos komisaras, kurio „Biblija“ ir pasaulėžiūra aprašyta policijos statute. Netgi politinių pažiūrų jis neturi keliaudamas nuo partijos prie partijos, ten, kur karjera geriau klostytųsi, o ne pas tuos, su kuriais vertybiniai pasirinkimai suveda.

Jeigu išvadas darysime remdamiesi logika ir faktais, o ne fatališkų aplinkybių veiksniais – tai realybė 2018 m., o ir vėliau laukia žiauri – premjeras siekia išlaikyti stabilią socialinę atskirtį, mažinti darbo vietas, skatinti emigraciją.

Išganymas kainų kilimui – naujas prekybos tinklas

Kainos – dar vienas visuomenės skausmingai patiriamų „laisvos rinkos“ pasekmių veiksnys – didės. Kadangi premjeras nežino, kaip jas sumažinti (galbūt to ir nesiekia, nes nelaiko aktualia problema), tačiau ir neketina specialiai kainų didinti, tad atsikrato atsakomybės paaiškindamas, kad kainas reguliuoja laisva konkurencija, o valdžia šiuo atveju bejėgė.

Iš tiesų laisva rinka kartais kainas reguliuoja – tai matome telekomunikacijos paslaugų kainų atveju, tačiau kokios dar didesnės konkurencijos tikimasi prekybos sektoriuje – atviras klausimas. Ar dar reikalinga, kad į Lietuvą ateitų 6 ar 7 -as prekybos tinklas, nes 4 – 5-i konkuruoja nepakankamai? O gal vis dėlto pakankamai? Besidžiaugdami, kad atėjo „LIDL‘as“, nutylime, kad išėjo „Prisma“, jungiasi „Rimi“ ir „Iki“ tinklai ir, kad tokie veiksmai mažėjimo, o ne didėjimo linkme produktų kainų lentynose nepaveikia. Tad ir 10-o naujo prekybos tinklo atėjimas gali tiek ir tereikšti, kad 4 prekybos tinklai išėjo ir tiek pat atėjo, t.y. pasikeitė prekybos tinklų prekės ženklų savininkai, o ne atsirado daugiau „laisvos rinkos“ ir padidėjo konkurencija.

Konkurencijos tarnyba konkurentų neturi

Ar tikrai valdžia bejėgė, nežino ką daryti, o gal tyliai pritaria tokioms tendencijoms?  Atsakymai ir sprendimai nėra paprasti. Tai, kad premjeras pareikšdamas, jog Lietuvoje kainos niekada nebus tokios, kaip Lenkijoje, tik paruošia dirvą „gerajai žiniai“ – informacijai apie mokesčių pertvarkos pirmąjį punktą, NPD prilyginimą minimaliai algai – ir tuo pačiu atsikrato atsakomybės, nieko pozityvaus apie valstybės strateginio valdymo kokybės pagerėjimą nepasako. Ko gero pokyčių vyriausybėje ir nereikėtų laukti, nes norint valstybę valdyti geriau, reikia bent jau stengtis, tuomet ir piliečiai bent jau pripažintų, kad neišeina, sudėtinga, „krizė“, o atsakomybės kratymasis jokios vertės nekuria ir pasitikėjimo vyriausybe neprideda.

Kalvarijų turgavietė. Slaptai.lt nuotr.

Nejau premjeras pamiršo, kad vyriausybė be mokesčių turi ir instituciją, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, kuri turėtų kainų administravimo sąžiningumo priežiūra užsiimti. Gerai ar blogai dirba Konkurencijos taryba, pakankami ar ne jos įgaliojimai, galimybės, uždaviniai ir teisinės priemonės vykdyti ne kosmetinius pasižvalgymus rinkoje, kai yra gaunamas piliečių skundas ir vienpusiški kainų pokyčiai pradeda akis badyti – tarsi niekam iš valdančiųjų būtų neįdomu.

Seime – nauji žmonės, gal ne visi ir žino, kad tokia Konkurencijos taryba iš viso egzistuoja, tačiau vyriausybė turėtų žinoti, juk ir biudžeto asignavimų institucijai skyrė. Jei ką nors keisti ir yra sudėtinga, vis dėlto diskusija apie tai būtų nuoseklus rinkiminių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pažadų vykdymo pradžios ženklas, tačiau ženklai, kuriuos rinkimų laimėtojai rodo, reiškia ką kita – pastangų ką nors daryti šia kryptimi nebus.

Kainų burbulo problemą mato bankininkai, bet ne vyriausybė

Kainų didėjimo pagrįstumo klausimai žymiai aktualesni žymiai didesniam skaičiui piliečių, nei gamtos turtų (miškų) eksploatavimo padidinimas. Kad prekių ir paslaugų kainų karuselės pagreičio didėjimas yra rimta problema ir kad tampame brangia valstybe su mažais atlyginimais, kalba jau ne tik visuomeninės opozicijos atstovai, į kurią dėmesio stengiamasi nekreipti, bet solidžių bankų solidus analitikai – Gitanas Nausėda, Nerijus Mačiulis ir kt. 

Lietuvos bankas

Receptų bankininkai nepasiūlo, komercinės finansų įstaigos analizuoja savo turimus duomenis, mato situaciją bei tendencijas ir ją pristato visuomenei. Visuomenės nariai elgiasi įvairiai – dalis priima apatiškai ir susitaiko, tačiau kita dalis priima sprendimus ir emigruoja. Tai natūralios žmonių reakcijos, gyvenimo padiktuojamų prioritetų pasirinkimas, tačiau vyriausybė padaro tik vieną gestą – pareiškia, kad ji už tai neatsakinga, nes ir prioritetų ji neturi.

Premjero postringavimai apie laisvą rinką ir mąsto ekonomiką, kuri esą ir lemia mažesnes kainas Lenkijoje, išties atskleidžia ne tik visišką vyriausybės bejėgiškumą, tačiau leidžia pažvelgti ir į ateitį.

Kainos kils, emigracija didės, tad vartotojų skaičius mažės ir mąsto ekonomijos poveikis rinkai vis labiau bus neigiamas, dėl to kainos kils – užburtas ratas suksis. Vyriausybei dėlto galvos neskauda – tai neprioritetinė jos užduotis, galbūt iš viso ne užduotis.

Ar vyriausybė – infantili?

Kad pelnas išlieka svarbiausiu ir iš esmės vieninteliu verslo tikslu – natūralu. Grėsmės, kad į jį bus pasikėsinta, pelno gavėjai nejaučia. Vyriausybė tokią jų teisę ir valią pripažįsta ir premjero lūpoms informuoja, kad nesikiš.

Tai, kad šį verslo sektorių perspėja bankininkai – rimtesnis argumentas, tačiau kai valstybėje bendros mokestinės politikos nėra, o vyriausybė iš esmės atstovauja stambaus verslo interesams, prognozės nedžiuginančios. Pavieniui niekas su kainų kilimu nekovos, pelnų maržų tikrai nesimažins, o priešingai, bandys išspausti viską, kas įmanoma, tam atvejui, jei kainų burbulas pūsis ir, kaip nutinka su visais burbulais, sprogs, tad siekiama, kad tam laikui kuo daugiau turto būtų sukaupta.

Kitaip tariant, kainų kilimo spiralė suksis ir kils į viršų ne tik dėl „konkurencijos“, bet ir dėl „ kainų burbulo“ sprogimo ateityje grėsmės. Vyriausybė šiame sektoriuje, anot premjero, neturi jokių galių ir jokių svertų.

Lyderių kopijos

Apie socialines bėdas valstybėje mokesčių pertvarkų kontekste praėjusią savaitę postringavo ne tik premjeras. Neatsiliko ir kiti Valstiečių ir žaliųjų politinio darinio lyderiai. Atsiskleidė jie tą patį. Valstiečių ir žaliųjų sąjunga kaip nežinojo, taip ir nežino, ką su gauta valdžia daryti ir atlieka tik vyriausybės vadovą aptarnaujančio personalo vaidmenį. 

Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis

Iš vyriausybės vadovo lūpų skleidžiamas žinias, kuriose išlieka tik vienas nekintantis matmuo – prieštaringumas, „Copy paste“ principu, tik neapdorotas komunikacijos specialistų, tiražavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ paaiškindamas, kad kainų kilimas neturi įtakos emigracijai, kainų ir atlygimų santykis pas mus normalus lyginant su kitomis valstybėmis, PVM šilumai padidinimas (vasarą!) padidino infliaciją, o PVM nors nesureguliuotų kainų, tačiau sumažinti jį iki 2008 m. buvusių 18 proc., jei valstybės finansai tai leistų, esą, būtų galima. 

Išklausius tokių prieštaravimų rinkinį, sugebėtą pažerti per kelias radijo laidos minutes, apima nejaukus jausmas. Peršasi išvada, kad Seimo pirmininkas su mokesčių politika susiduria pirmą kartą. Jei jis būtų tik Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto profesorius, tokie žmogaus pasamprotavimai apie mokesčius būtų visai įdomūs, bet kai taip svarsto trečias valstybėje asmuo, belieka tikėtis, kad Seimas, geriausiu atveju, mokesčiais neužsiims, nes jei užsiims – bus didesnių bėdų.

Ką veikia patyrę Seimo socialdemokratai?

Ko gero valdančiosios frakcijos politikai jau suvokia, kad išties kartais geriau ir neliesti tų dalykų, kurių nesupranta, tad savo ruožtu taip pat nusiima atsakomybę perleisdami ją premjerui. Viskas lyg ir gerai, nes vyriausybės vadovas tuo ir turėtų užsiimti, valstybės aparatas ruošti projektus, teikti juos svarstyti Seimo nariams, pastarieji keltų rankas ar spaustų mygtukas, komitetuose treniruotųsi, kad netyčia mygtukų nesumaišytų ir tą ranką, kurios reikalauja premjeras, pakeltų.

Tačiau S. Skvernelis vargu ar laikytinas Valstiečius ir žaliuosius atstovaujančiu lyderiu. Partijos sąraše jis buvo kviestinis asmuo, tad kaip atėjo į partiją, taip pasikeitus aplinkybėms išeis arba tie patys valstiečiai susivoks, kad ne viskas, kas gerai premjerui, gerai ir jiems. Politiką formuojančios komandos Seime iš valstiečių tarpo nesimato, nebent politika užsiimtų mažesnieji koalicijos partneriai – socialdemokratai.

Premjerą partinės priklausomybės nesaisto ir jis kuo toliau, tuo labiau perima iniciatyvą atstovauti visus valdančiuosius, įsijaučia į visos koalicijos vado vaidmenį. Mokesčių reforma taip pat pristatyta kaip vyriausybės darbo rezultatas. Tačiau ar tik jos? Prieš pristatant numatomus mokesčių pakeitimus dar vyko koalicijos partnerių derybos – tai reikštų, kad pristatomi pakeitimai yra ne tik Vyriausybei, Valstiečių ir žaliųjų politiniam dariniui, tačiau ir socialdemokratams priimtini.

Socialdemokratai laimi, bet jų nesimato

Derybų metu įtampos nekilo. Priešingai. Pasirodo, kad Ramūnas Karbauskis buvo teisus aiškindamas, jog koalicijoje Seime valstiečiai su socialdemokratais puikiai sutaria ir darniai kartu darbuojasi. Darna priimant sprendimus dėl mokesčių – būtent tokį valstiečių ir žaliųjų partijos vadovo įvertinimo teisingumą ir pademonstravo.

Kokios buvo išankstinės derybinės pozicijos, plačiau viešinta nebuvo, tad tenka remtis rezultatu. O jis reiškia tą patį, tik atsakomybė bendra – socialdemokratai taip pat yra gerovės socialiniam elitui valstybėje šalininkai, t. y. ir jų politinius prioritetus galima skaityti ne nuo pirmo punkto prie trečio, bet atvirkščiai. Tokia interpretacija ne iš piršto laužta. Socialdemokratų atstovas Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasidžiaugė, kad buvo atsisakyta minties naikinti lengvatinį PVM apgyvendinimo paslaugoms ir pasiektas kompromisas, – rašoma „Lietuvos ryte“.

Kad PVM lengvata apgyvendinimo paslaugoms socialdemokratams svarbi dar nuo Kristinos Brazauskienės valdyto „Draugystės“ viešbučio laikų – jokia paslaptis. Tačiau, kaip tokios mokesčių sistemos išlygos „laimėjimas“ atspindi socialdemokratų deklaruojamas vertybes – sudėtinga būtų paaiškinti. Ko gero, tai reiškia, kad Seimo socialdemokratai palengva integruojasi į beveidį Valstiečių ir žaliųjų politinį darinį, kurio išraišką viešumoje matome nepartinio jų vadovo S. Skvernelio asmenyje.

Nepavykusios ir pavykusios intrigos

Socialdemokratams išsaugoti veidą leido tik tai, kad šiose koalicijos derybose nedalyvavo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Kad toks jo sprendimas buvo išmintingas, atspindi ir jo partijos kolegų socialdemokratų frakcijos Seime, ir koalicijos partnerių Valstiečių ir žaliųjų su savo premjeru reakcija. Ir savi, ir svetimi buvo nepatenkinti ir dėl Socialdemokratų partijos pirmininko elgsenos sutartinai niurnėjo. Intriga nepavyko, socialdemokratams ateityje priekaištauti, kad jie „keičia nuomonę“, bus sudėtingiau, nes susitarė iš esmės ne dvi politinės jėgos – Socialdemokratų partija su Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet vienos politinės jėgos frakcija su vyriausybe.

Valstybinė mokesčių inspekcija. Slaptai.lt nuotr.

„Sklandžiai ir darbiai“ susitarė todėl, kad abi pusės buvo suinteresuotos. Socialdemokratų frakcijos Seime nariai suinteresuoti postais vyriausybėje ir Seime, viešbučiais, valstybės visuomenės elito gyvenimo sąlygomis, o Vyriausybė suinteresuota išlikti.

Mažumos vyriausybė S. Skverneliui mažiau patraukli idėja, nes policijos statute įtvirtintas hierarchinis valdymo modelis jam nebetiktų. Premjeras, lakstantis prašyti paramos tai pas vienus, tai pas kitus, tvirto valstybės valdytojo įvaizdį greitai sugriautų.

Nors valstiečiai ir žalieji pagąsdino mažesniuosius koalicijos partnerius pademonstruodami, kad jei pastarieji turės savo nuomonę ir kažkokių pageidavimų, koalicijos sutartį nutrauks patys valstiečiai ir susitars su Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, tačiau toks scenarijus mažai tikėtinas. Net S. Skvernelis turėtų suprasti, kad stojęs vadovauti Lietuvos valstybei valdomai valstiečių, žaliųjų ir lenkų poliniam dariniui, svajones apie tai, kad galės mesti Vyriausybės vadovo malones ir pretenduoti į dar didesnes malones Daukanto aikštės rūmuose per 2019 m. vyksiančius Prezidento rinkimus, tektų pamiršti. Toks Lietuvos valstybę valdantys politinis darinys net abejingiausiems rinkėjams labiau asocijuotųsi su nakties sapno košmaru nei su svajonių  – profesionalų vyriausybe.

Visi keliai veda į Katinų kaimą

Nors ne visos iš pirmo žvilgsnio fantasmagoriškos alegorijos yra nerealios. Esame rašę apie Valstiečių ir žaliųjų viziją – plynus laukus, į buvusias kolūkių fermas išbarstytas po visą Lietuvą (tik ne Vilniuje) iškeldintas vyriausybės įstaigas ir ministerijų departamentus. Atrodė – nerealu. Tačiau Aplinkos ministras Kęstutis Navickas prakalbo, kad ta vienintelė po urėdijų reformos likusi institucija (įmonė ar urėdija), galėtų būti įkurdinta Katinų kaimo mokykloje Panevėžio rajone.

Stebint valdančiųjų iniciatyvas, vadinamąsias reformas, išties retkarčiais norisi rekomenduoti – gal tame Katinų kaime yra koks išlikęs kolūkio garažiukas, tinkamas vyriausybės aparatui įsikurti. Gal apylinkėse kur nors stūkso gyvulininkystės komplekso rūmai yra tinkami parlamentiniam darbui ir vyriausybę aptarnaujančio personalo kabinetams?

Paprastai tuose kompleksuose gardelių būdavo daugiau nei 141, tad išsitektų. Fantasmagorija, tačiau apie ką daugiau belieka galvoti stebint valdančiųjų politinius viražus ir sunkaus, jau bemaž metus besitęsiančio, darbo rezultatus, kuriuos pailiustravo, kad ir minėtas mokesčių reformos kūrinio prologas.

Juodasis humoras irgi juokingas. Gal išties dūsauti, kad valstybėje blogai ir tik blogiau, skursta žmonės ir išsibėgioja po platų pasaulį, socialinė atskirtis didėja, kainos kyla – neverta. Užtat Katinų kaimo garažo teritorijoje sparčiai vyksta pastatų renovavimo darbai, į vyriausybės aparato vadovo kabinetą jau atneštos naujos staklės, programuotojai derina įrangą, nes staklės modernios, dalį funkcijų vykdys robotai. Ūkio sektoriaus vadas kalvėje apžiūri žaizdrą, nes rankos jau puslėtos ir prakaitas veidą išmušė.

Gražu, vasara, dar vis tęsiasi 40 dienų trukmės Seimo narių atostogos, bet rudenį kaime gali užvirti chaosas, nes į Katinų kaimelio pieninę bus perkraustomas Pasienio tarnybos departamentas su kinologais ir tarnybiniais šunimis. Vietiniai gyventojai kraipo galvomis ir platina gandus, kad nekilnojamojo turto kainos kaimelyje jau pakilo 2000 kartų.

2017.08.06; 05:32

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžia, kad mokesčių sistemos tobulinimas prasmingas bus tik tuomet, jeigu užtikrins socialiai teisingesnę ir ekonomikos augimui patrauklesnę mokestinę aplinką.

„Visą mokesčių sistemos pertvarką vertinsime tada, kai atskiri pasiūlymai suguls į konkretų įstatymų pataisų paketą. Svarbiausia, kad būtų užtikrintas balansas tarp deklaruojamų tikslų ir šalies finansinių galimybių.

Kol kas matome, kad pasiūlymų pakete išlieka šildymo kainų didinimas gyventojams ir40 mln. eurų „Sodros“ „lubų“ dovana tiems, kurie labai gerai uždirba“, – sako šalies vadovė.

Vyriausybė ketvirtadienį pristatė pagal visuomenės siūlymus pakoreguotą mokesčių ir socialinės sistemos reformos variantą. Siūlomi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų pakeitimai, taip pat galimybė mažiausiai uždirbantiesiems nemokėti nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei „Sodros“ įmokų.

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad pakeitimų tikslas yra kova su skurdu.

„2018 m. prioritetas yra skirtas skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams, skurdo ir atskirties mažinimui, mažiausias pajamas gaunančių žmonių naštos palengvinimui. Apie 600 mln. eurų skirta visam šitam socialinės gerovės paketui“, – ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovas, pažymėjęs, kad pasiūlymai gali keistis jiems patekus į Seimą per rudens sesiją.

Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad lėšų pokyčiams bus surasta.

„Šitie pasiūlymai yra dvigubai daugiau, nei kuri kita Vyriausybė pajėgė padaryti. Peržiūrėjome valstybės išlaidas, atsisakėme nereikalingų, ir tai yra pagrindinis paketo šaltinis. Ir kitų metų biudžetas turėtų būti perteklinis“, – sakė V. Šapoka.

Premjeras pridūrė, kad „biudžetas privalo būti perteklinis“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas prognozuoja, kad parlamentas iš esmės turėtų pritarti Vyriausybės siūlymams.

„Manau, kad sprendimai Seime atitiks didžiąja dalimi, kas siūloma Vyriausybėje, bet populizmo mes turbūt neišvengsime. Gali būti, kad sprendimai bus modifikuojami Seime, bet mano pritarimas pasiūlymams bus“, – kalbėjo S. Jakeliūnas.

Lietuvoje galioję du lengvatiniai – 5 ir 9 proc. – PVM tarifai bus keičiami į 5 ir 15 proc. Apgyvendinimo paslaugoms ir centralizuotam šildymui bei karštam vandeniui nuo Naujųjų metų siūloma taikyti 15 proc. tarifą (iki šių metų birželio 1 d. šilumai galiojo 9 proc. lengvatinis PVM tarifas).

Taip pat numatyta, kad iki 5 proc. mažės PVM tarifas knygoms, periodiniams leidiniams bei keleivių vežimui (šiuo metu jis yra 9 proc.).

Nuo 21 proc. iki 5 proc. mažėja ir tarifas nekompensuojamiems receptiniams vaistams. O kompensuojamiems vaistams bei neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui taikomas 5 proc. lengvatinis PVM tarifas kitąmet nesikeis.

Vyriausybė siūlo neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) jau nuo kitų metų prilyginti MMA, siekiančiai 380 eurų. Taip pat vietoj siūlyto neapmokestinamojo 100 eurų dydžio „Sodros“ įmokoms numatoma įvesti 380 eurų neapmokestinamąjį dydį darbuotojo mokamoms 3 proc. pensijų socialinio draudimo įmokoms. Tai reiškia, kad žmogus, uždirbantis MMA, jau nuo kitų metų nebemokės nei gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei darbuotojo „Sodros“ įmokos. Tad nuo MMA bus vienintelis mokestis – 6 proc. sveikatos draudimui.

Be to, numatyta, kad 30 eurų mėnesinę išmoką vaikui kitąmet jau gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos – auginantiesiems tris vaikus nepriklausomai nuo pajamų, o auginantiesiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam žmogui bus mažesnės nei 153 eurai.

Skaičiuojama, kad, jei abu tėvai uždirba MMA ir augina du vaikus, dėl šių pasiūlymų jų šeimos biudžetas kas mėnesį papilnės daugiau nei 82 eurais, per metus beveik – 994 eurais, auginančiųjų tris vaikus – atitinkamai 112 eurų ir 1346 eurais.

Dar vienas Vyriausybės siūlymas – suvienodinti apmokestinimo sąlygas atskiruose sektoriuose, atsisakant 5 ir 15 proc. apmokestinimo pagal veiklos rūšis. Tai reiškia, kad visi, vykdantieji individualią veiklą GPM mokės nuo realaus pelno, todėl mažiau uždirbantieji mokės mažiau, o generuojantieji didesnį pelną – atitinkamai daugiau.

Numatyta, kad žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai, kurių apyvarta viršija 45 tūkst. eurų, per dvejus metus turės pereiti į bendrą individualios veiklos apmokestinimo sistemą. Bendra tvarka galios ir žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms, kurios taip pat turės pereinamąjį laikotarpį. Kita, pasak Vyriausybės, gera naujiena tokią veiklą vykdantiesiems, tai galimybė į leidžiamuosius atskaitymus įtraukti žemės įsigijimo išlaidas.

Be to, Vyriausybė siūlo, kad dirbantieji pagal verslo liudijimus ir toliau galės vykdyti savo veiklą visose srityse, neišskiriant automobilių remonto ar statybų sektorių, bet tik tuo atveju, jeigu jų apyvarta per metus nebus didesnė kaip 20 tūkst. eurų. Peržengę šią ribą nebegalės mokėti fiksuoto mokesčio, o jų apmokestinimas priklausys nuo gaunamo pelno.

Taip pat, siekiant didinti produktyvumą, siūloma nustatyti, kad iš išradimų komercializavimo uždirbtas pelnas būtų apmokestintas taikant 5 proc. pelno mokesčio tarifą, kai šiuo metu šalyje tokiam pelnui taikomas standartinis – 15 proc. – pelno mokesčio tarifas. Be to, įmonėms, vykdančioms investicinius projektus ir investuojančioms į technologinį atsinaujinimą, siūloma leisti apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis susimažinti iki 100 procentų. Šiuo metu tokios įmonės apmokestinamąjį pelną patirtomis išlaidomis gali susimažinti perpus mažiau – iki 50 procentų.

Nauji mokesčiai 2018 metais neplanuojami.

Numatoma, kad artimiausiu metu Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengs pakeitimus įtvirtinsiančių teisės aktų projektus, o rudenį, kartu su biudžetu, jie bus teikiami Seimui.

Jei parlamentas pritars, mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2018 m. sausio 1 d.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.04; 05:05

Knyga. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Kultūros komitetui antradienį žadant svarstyti savarankiškai dirbančių asmenų socialinių įmokų dydžio tvarkos pakeitimus, menininkai ragina sumažinti nuo šių metų pradžios dvigubai išaugusius „Sodros“ mokesčius, teigdami, kad toks mokesčių šuolis gali numarinti Lietuvos kultūrą.

Nuo sausio 1 dienos gyventojams, dirbantiems pagal autorinę sutartį ir neturintiems darbo sutarčių (pavyzdžiui, niekur nedirbantiems rašytojams, atlikėjams ar sportininkams), „Sodros“ mokesčiai padidėjo dvigubai – turi mokėti mokesčius ne nuo 50 proc., o nuo 100 proc. gautų pajamų.

Metų pradžioje Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą sugrąžinti ankstesnę įmokų tvarką, tačiau svarstymai užstrigo komitetuose ir prie šio klausimo buvo sugrįžta tik praėjusią savaitę.

Penktadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė R. Karbauskio siūlymui, tačiau Seimas perdavė šį klausimą darkart svarstyti Kultūros komitetui. Galutinis sprendimas dėl mokesčių sumažinimo turėtų būti priimtas antradienį vyksiančiame plenariniame Seimo posėdyje.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) duomenimis, Europos Sąjungos šalyse socialinio draudimo įmokos pajamoms už licencines autorines sutartis apskritai netaikomos, nes rašytojo – leidėjo santykiai nėra laikomi darbo santykiais.

„Didžiąją dalį literatūros, dailės, fotografijos ir kitų kūrinių autoriai sukuria savarankiškai, nebūdami susaistyti jokiais darbo santykiais su kūrinių naudotojais. Pasirašydamas autorinę licencinę sutartį, autoriaus teisių turėtojas tiesiog perduoda turtines teises naudoti kūrinį terminuotam laikotarpiui. O tai neturi nieko bendra su darbuotojo ir darbdavio santykiais“, – sako LLA prezidentas Remigijus Jokubauskas.

Jo teigimu, apmokestinus licencines autorines sutartis, sukurtas lietuviškasis precedentas, kad įmokas „Sodrai“ intelektinės nuosavybės paveldėtojų asmenyje turi mokėti net Amžinybėn iškeliavę poetai, rašytojai ar kiti Lietuvos kūrėjai. Tokiu reguliavimu paminti konstituciniai nuosavybės teisių apsaugos ir asmenų lygiateisiškumo principai.

„Ar mokant „Sodros“ mokesčius autorinės teisės visam laikotarpiui priklausytų tik leidyklai, kaip rašytojo darbdaviui? Ar autorius taptų leidyklos darbuotoju ir knygas turėtų leisti tik vienoje leidykloje? Mūsų nuomone, tokie mokesčiai apskritai riboja menininkų teises“, – teigia R. Jokubauskas.

Pasak R. Jokubausko, apskritai autorių mokesčiai „Sodrai“ turi būti vertinami ne tik per skaičiukų ir eurų prizmę, o per naudą, kurią lietuviškos knygos ir lietuvių autoriai duoda Lietuvai.

„Tai yra lietuviškos minties, žodžio, literatūros puoselėjimo ir išlikimo klausimas. Todėl džiaugiamės, kad jis buvo perkeltas į Kultūros komitetą, kuris pagal savo kompetenciją ir turėtų svarstyti. Visgi reiškiame susirūpinimą esama padėtimi – mokesčių klausimas jau pusmetį yra vilkinamas, o visiems autorių teisių turėtojams jis yra itin svarbus“, – teigia R. Jokubauskas.

LLA duomenimis, per 2008-2015 m. knygų tiražas susitraukė 40 proc. – nuo 7,3 iki 4,3 mln. egz., ir panašaus lygio laikosi iki šiol. Per šį laikotarpį egzempliorių skaičius vienam gyventojui sumažėjo nuo 2,2 iki 1,5 knygos, o vidutinis tiražas – nuo 1,6 iki 1,3 tūkst. egz.

„Jau ne vienus metus lietuviškų knygų leidyba ritasi žemyn, o palikus galioti dabartinį įstatymą, ši situacija dar labiau pablogės. Statistika rodo, kad padidinti mokesčiai – PVM tarifas, autorinių honorarų prilyginimas darbo apmokestinimui – pabrangino knygas, jų tiražai kasmet traukiasi. Tad tikėtina, kad ir šis įstatymas padarytų daug žalos lietuviškų knygų leidybai, o kartu ir visai šalies kultūrai”, – nerimauja R. Jokubauskas.

R.Jokubauskas pažymi, kad vidutiniu tiražu verstinė literatūra bene dvigubai pranoksta lietuvių autorių kūrinius (2015 m. verstinių knygų – 1,9 tūkst. egz., lietuvių autorių – 1 tūkst. egz.). Tai rodo, kad lietuvių autorių knygą jau dabar yra sudėtingiau išleisti nei užsienio.

„Išaugusios išlaidos autoriniams honorarams dar labiau nusvertų leidybos apimčių pasiskirstymą verstinės literatūros naudai. Toks milžiniškas mokesčių didinimas kūrėjams lems dar spartesnį lietuviškos literatūros susitraukimą, o kartu mažės ir silpnės lietuvybė apskritai. Labai tikimės, kad Seimas valstybiškai, objektyviai sudėlios prioritetus ir nepasmerks lietuviškos kultūros bei Lietuvos autorių sunykimui“, – sako R. Jokubauskas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.03; 14:36

Balandį ūgtelėjo pasitikėjimas Valstybės saugumo departamentu (VSD), tačiau atitinkamai sumažėjo Seimo, „Sodros“ ir komercinių bankų reitingas, rodo „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ balandžio 26-gegužės 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, 5 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, pasitikinčių Valstybės saugumo departamentu. Taip pat nežymiai, apklausos paklaidos ribose, 3 procentiniais punktais per pastarąjį mėnesį padaugėjo pasitikinčių policija ir prokuratūra.

Apklausos duomenimis, per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Lietuvos Seimu, „Sodra“ ir komerciniais bankais, o 4 procentiniais punktais sumažėjo pasitikinčių Vyriausybe.

Balandžio pabaigoje vykusi apklausa parodė aukščiausią pilnamečių šalies gyventojų pasitikėjimą Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, kuria pasitiki 86 proc., policija – 72 proc., Bažnyčia – 71 proc., Prezidento institucija – 70 proc., Konstituciniu Teismu ir Lietuvos kariuomene bei žiniasklaida – po 64 proc., Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos banku – po 63 proc. bei Valstybės saugumo departamentu – 58 proc. gyventojų.

Be šių dešimties patikimiausių institucijų, dar yra penkios institucijos, kuriomis gyventojai daugiau pasitiki nei nepasitiki – Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės kontrolė, „Sodra“, savivaldybės bei prokuratūra.

Labiausiai šalies gyventojai nepasitiki šiomis trimis institucijomis – Seimu, kuriuo nepasitiki 67 proc., teismais – 52 proc. bei Vyriausybe – 51 proc. gyventojų.

Tyrimo paklaida yra iki 3 procentų.

Apklausa vyko 2017 m. balandžio 26-gegužės 7 dienomis. Apklausta 1018 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 116 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų. 

Kl.: Pasakykite, ar jūs pasitikite ar nepasitikite kiekvienu iš šių institutų?

 

Pasitiki
(%) 

Nepasitiki
(%) 

Neturi
nuomonės
(%) 

1. Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba 

86 

12 

2. Policija 

72 

26 

3. Bažnyčia 

71 

21 

4. Prezidento institucija 

70 

23 

5. Konstituciniu Teismu 

64 

29 

6. Lietuvos kariuomene 

64 

30 

7. Lietuvos žiniasklaida 

64 

33 

8. Valstybės sienos apsaugos 
tarnyba 

63 

30 

9. Lietuvos banku  

63 

32 

10. Valstybės saugumo 
departamentu 

58 

32 

10 

11. Specialiųjų tyrimų tarnyba 

55 

34 

11 

12. Valstybės kontrole 

54 

39 

13. Sodra 

52 

42 

14. Savivaldybėmis  

50 

47 

15. Prokuratūra 

48 

42 

10 

16. Lietuvos Vyriausybe 

46 

51 

17. Komerciniais bankais 

45 

49 

18. Teismais 

43 

52 

19. Profsąjungomis 

41 

44 

15 

20. Lietuvos Seimu 

30 

67 

 

 

 

 

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai“ bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

Informacijos šaltinis – ELTA ir „Baltijos tyrimai“.

2017.05.19; 05:00

Mažesnį už minimalią mėnesio algą (MMA) atlyginimą Lietuvoje kovo mėnesį gavo kas dešimtas pagal darbo sutartį dirbantis žmogus arba 160 tūkst. asmenų, penktadienį praneša „Sodra“.

Privačiame sektoriuje dirbančių žmonių, kurie uždirba mažiau nei MMA, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių siekia 199,63 euro.

Pateiktais duomenimis, 24-iose iš 60-ies šalies savivaldybių daugiau kaip 18 proc. žmonių gauna už MMA mažesnį atlyginimą.

„Sodra“ primena, kad per metus uždirbamos pajamos yra svarbios ne tik kaupiamam stažui, bet ir skaičiuojant žmogui priklausančias išmokas. Ligos, motinystės, tėvystės, nedarbo išmokos tiesiogiai priklauso nuo oficialaus darbo užmokesčio ir mokamos nuo tos sumos, nuo kurios sumokamos įmokos.

Lietuvoje minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 380 eurų (neatskaičius mokesčių).

Informacijos šaltinis – agentūra ELTA (www.ELTA.lt). Eltos korespondentas  Vytautas Budzinauskas.

2017.05.06; 08:49

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) darbuotojų piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus.

Įtariama, kad vykdant vieną iš viešųjų pirkimų neteisėtai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos vienai įmonei laimėti konkursą.

Continue reading „STT: Tiriami galimai neskaidrūs „Sodros“ viešieji pirkimai“

Vyriausybė pritarė siūlymui suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (SODRAI) iki 420 mln. eurų paskolą.

Siūlymą Vyriausybei teikė Finansų ministerija, atsižvelgdama į SODROS prašymą. 288,5 mln. eurų iš prašomos sumos bus panaudoti ankstesnių paskolų, kurias SODRAI reikia grąžinti 2016 metais, refinansavimui, o iki 131,5 mln. eurų bus skirta šių metų SODROS pinigų srautams subalansuoti: užsitikrinti lėšas, reikalingas mokėti senatvės pensijas, motinystės, tėvystės, ligos, nedarbo pašalpas ir kitas išmokas.

Continue reading „Vyriausybė suteikė paskolą SODRAI“

Vyriausybė nepraleidžia progos pasigirti, kad didina pensijas. Suprantama, kad žmonės, ypač senyvo amžiaus, vos galą su galu suduriantys, visada dėkingi, kai jiems kažkas papildomai duoda bent vieną eurą.

Žinoma, vidutinis pensijų padidinimas 7€ kitais metais yra į pliusą, o ne į minusą.

Continue reading „R. J. Dagys: ar dėkosime Vyriausybei už tai, kad pensijos bus pakeltos 16 kartų mažiau nei turėjo būti pakeltos?“

Keli visuotinai žinomi faktai

Dėl ekonominės krizės 2010–2011 m. pensininkai mūsų šalyje gavo 20 proc. sumažintas senatvės pensijas. Nuo 2012 m. sausio mėn. vėl buvo pradėtos mokėti į 2009 m. lygį grąžintos pensijos, tada prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai priminė Vyriausybei, kad ir valstybinės pensijos, papildomai mokamos tam tikroms asmenų grupėms kartu su senatvės pensijomis, taip pat turi būti pradėtos mokėti visu dydžiu.

Mieste kalbėta, kad pas prezidentę apsilankė kažkuris jos kolegų iš Vilniaus partinės mokyklos, primygtinai prašęs, kad minėtos viso dydžio pensijos būtų mokamos ir privilegijuotiesiems. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė puolė ieškoti pinigų…

Šių metų birželį Algirdo Butkevičiaus vadovaujama LR Vyriausybė nusprendė dar kartą atidėti tiksliau nenustatytam laikotarpiui antrojo laipsnio valstybinių pensijų mokėjimą motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5–6 vaikus, nors šios pensijos turėjo būti pradėtos mokėti dar 2009 m. liepos 1 d.

Continue reading „Daugiavaikės motinos, privilegijos ir tylinti visuomenė“

2012 m. liepos 13 d. paskelbtą peticiją „Stabdykime smurtą prieš Lietuvos medikų ir Karoliniškių poliklinikos prafsąjungą bei jos lyderę Albiną Kavaliauskaitę!“ palaikė 571 pilietis, tarp kurių buvo ir dabartinis sveikatos apsaugos ministras V.P.Andriukaitis.  

Praėjus metams pokyčių nesulaukėme, situacija blogėja, nes VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ administracija, „nesusitvarkiusi savarankiškai“, bando pajungti valstybės  institucijas:  Sodra inicijuoja patikrinimus gydytojų konsultacinėse komisijose (ar tikrai objektyvius ir savarankiškus?); VDI, prisidengdama  instrukcijomis ir interpretuodama įstatymus, bando kryptingai advokatauti darbdaviui;  į mobingą įtraukiami kitų gydymo įstaigų (kaip VšĮ „Antakalnio poliklinika“) darbuotojai.

Continue reading „Kuo laikyti Karoliniškių polikliniką: sveikatos priežiūros įstaiga ar kalėjimu?“

Pasibaigus pirmajam 2013 m. pusmečiui valstybės įsiskolinimas advokatams, tiekiantiems antrinę teisinę pagalbą, vėl artėja prie 3 mln. litų, o Lietuvos advokatūra ir toliau gauna skundus iš advokatų dėl vėlavimo išmokėti atlyginimus už suteiktas paslaugas.

Sutrikdytą advokato veiklą pajunta ir jų paslaugų reikalingi gyventojai. Ilgus metus iš esmės Finansų ministerijos nesprendžiama problema turi neigiamą poveikį valstybinio socialinio draudimo biudžetui – auga advokatų, prašančių atidėti mokesčius, skaičius.

Continue reading „Atsiskaitymo su advokatais sunkumų turinti valstybė augina „Sodros“ deficitą – daugėja advokatų, teikiančių prašymus dėl mokesčių atidėjimo“

Ieškodama instrumentų, įgalinančių įgyvendinti įstatyme paskirtą pareigą prižiūrėti korporacijos narių veiklą Lietuvos advokatūra gegužės 10-ąją pasirašė asmens duomenų teikimo sutartį su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“).

Pasirašytas dokumentas leis įvertinti siekiančių verstis advokato praktika asmenų nepriekaištingą reputaciją jų darbo santykių trejų metų istorijoje. Advokatūra iš „Sodros“ taip pat gaus duomenis, kurie leis patikrinti, kaip advokatai ir advokatų padėjėjai laikosi įstatyme numatytų apribojimų dėl mokamų pareigų.

Continue reading „Pasirašyta sutartis su „Sodra“ leis advokatūrai veiksmingiau kontroliuoti advokatų veiklą“

vmi

In­di­vi­du­a­lią veik­lą vyk­dan­tys smul­kie­ji ver­sli­nin­kai krei­pia­si į Vy­riau­sy­bę, kad jiems bū­tų per­žiū­rė­ti mo­kes­čių dy­džiai. Smul­kie­ji ver­sli­nin­kai ir pre­ky­bi­nin­kai skun­džia­si, kad di­di­nant mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA), taip pat di­dė­ja ir su jos dy­džiu su­sie­ti dir­ban­čių­jų su ver­slo liu­di­ji­mais mo­ka­mi svei­ka­tos drau­di­mo ir pa­ja­mų mo­kes­čiai.

Kaip ži­no­ma, pir­ma­sis nau­jo­sios Vy­riau­sy­bės spren­di­mas, įsi­ga­lio­jęs nuo šių me­tų pra­džios, – MMA pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų. Taip kai­rio­ji val­dan­čio­ji dau­gu­ma sie­kia vyk­dy­ti sa­vo „prieš­rin­ki­mi­nius pa­ža­dus“ ma­žiau­siai už­dir­ban­tie­siems.

Continue reading „Smulkieji verslininkai prašo mažinti mokesčius“