Specialiųjų tyrimų tarnyba

Trumposios naujienos

Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo paskutiniąją išskirtos baudžiamosios bylos dalį, susijusią su AB Lietuvos pašto pastato Vilniuje neteisėtu pirkimu, ir verslininką V. S. pripažino kaltu dėl dokumentų klastojimo, jų panaudojimo, padėjimo piktnaudžiauti ir klastoti dokumentus. Jam skirta 4 518 eurų bauda ir priteistos ekstradicijos išlaidos – 1 490 eurų.

Bylos duomenimis, V. S., norėjęs įsigyti AB Lietuvos paštui priklausantį pastatą, esantį Filaretų gatvėje, Vilniuje, AB Lietuvos pašto Nekilnojamojo turto pardavimo komisijai pateikė suklastotus dokumentus. Jis susitarė su šios komisijos pirmininku Algirdui Balčiūnu suklastoti ir vėliau panaudoti konkurso dokumentus – atgaline data kito asmens vardu buvo surašytas pastato pirkimo pasiūlymas, nurodyta siūloma kaina 590 000 Lt, kuri sumokama pastato pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną.

Ši byla ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro sprendimu 2010 m. spalio 20 d. buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, kadangi įtariamasis V. S. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. 2011 m. sausio 7 d. buvo paskelbta šio asmens paieška, o 2016 m. spalio 23 d. V. S. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir sugrąžintas į Lietuvą.

2013 m. gruodį Vilniaus apygardos teismas Lietuvos pašto pastatų pardavimo byloje kaltais pripažino ir kitus asmenis. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo teismas pripažino kaltu buvusį šios valstybės įmonės generalinį direktorių Ernestą Vaidelį. Jam skirta galutinė subendrinta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda.

Taip pat kaltu šioje byloje dėl tokių pat nusikaltimų pripažintas buvęs Lietuvos pašto Ūkio valdymo direktorius, Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Algirdas Balčiūnas. Jam skirta 19,5 tūkst. litų (5 650 eurų) bauda. A. Balčiūnas Vilniaus apygardos teismui buvo pateikęs apeliacinį skundą, tačiau teismas jį atmetė ir iš dalies tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą.

Teismas nustatė, kad šioje baudžiamojoje byloje prokurorai ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad A. Balčiūnas, eidamas valstybės tarnautojui prilygintas pareigas, piktnaudžiavo tarnyba, suklastojo dokumentus ir pasitelkė kitus asmenis klastoti tikrus dokumentus.

STT Vilniaus valdybos pareigūnai kartu su bylą kontroliuojančiais Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorais ikiteisminį tyrimą pradėjo 2009 m. rugsėjį, nepraėjus nė vieneriems metams pagrindinė byla buvo perduota teismui.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2017.01.05; 08:07

Trumposios naujienos

Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą, kurioje įtarimai  dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui A. I. ir jo sūnui K. I., vienos šeimos klinikos direktoriui.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos  (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Remiantis jų surinktais duomenimis įtariama,  kad A. I., dirbdamas ligoninės direktoriaus pavaduotoju akušerijos ginekologijos reikalams ir būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, galimai siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

Už praeityje priimtus palankius sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose ir už gerų santykių palaikymą ateityje, kaip įtariama, iš vieno tiekėjo A. I. pareikalavo atlygio – parūpinti už maždaug 2 tūkst. 400 eurų detalių jo naudojamo automobilio, priklausančio sutuoktinės individualiai įmonei, remontui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, galimai buvo klastojami dokumentai.

A. I., kaip įtariama, įtraukė ir savo sūnų K. I. bei kitus asmenis į nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei papirkimą. Tiekėjas baudžiamojo proceso metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes iš jo buvo reikalauta apmokėti A. I.  naudojamo automobilio detalių vertę.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.

STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau atlieka baigiamuosius veiksmus ir kitame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.27; 14:17

Aktualijos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė korupcijos byloje nuteisto buvusio Klaipėdos antstolio Albino Zenkevičiaus skundą ir paliko galioti šiemet birželį Apeliacinio teismo priimtą sprendimą. Antstoliui A. Zenkevičiui ir jo bendrininkui Virgilijui Timbrui galutiniu sprendimu paliktos laisvės atėmimo bausmės jas atidedant bei piniginės baudos ir neteisėtai įgytų pinigų konfiskacija.

2010 m. vasario 25 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaikė uostamiesčio antstolį A. Zenkevičių. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad antstolis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, padedamas V. Timbro, savo naudai netiesiogiai reikalavo didesnės nei 250 MGL vertės kyšio už teisėtą veikimą ir netiesiogiai kyšį priėmė. Taip pat siekdamas įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir veikdamas bendrininkų grupėje, neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos, bei pateikė neva tai įrodančius suklastotus dokumentus.

2010 m. liepos 26 d. byla buvo perduota Klaipėdos apygardos teismui, kuris baudžiamojoje byloje dėl nusikaltimų tarnybai ir viešiesiems interesams bei finansų sistemai nuteisė Klaipėdos antstolį ir jam padėjusį V. Timbrą. A. Zenkevičius nuteistas už tai, kad per tarpininką paėmė 10 tūkst. eurų kyšį, kad panaikintų savo paties ankstesnį patvarkymą, kuriuo vykdant teisėtą išieškojimą buvo sustabdytos visos vienos bendrovės bankinių sąskaitų operacijos.

Taip pat 2010 m. jis už 6 tūkst. litų (1737, 72 Eur) kyšį, kurio pareikalavo ir savo kontoroje priėmė, bendrovei neteisėtai sumažino išieškojimo vykdymo išlaidas. Antstolis taip pat buvo pripažintas kaltu ir už nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimą ir dokumentų suklastojimą. A. Zenkevičiui paskirta reali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Kartu su antstoliu 3 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir V. Timbras, kuris tarpininkavo perduodant kyšį. Teismas taip pat konfiskavo kyšiu gautus pinigus ir priteisė nukentėjusiuoju pripažintam verslininkui turtinės ir neturtinės žalos.

Nuteistieji minėtą sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui, kuris nusprendė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Apeliacinis teismas A. Zenkevičiui paskyrė laisvės atėmimą 4 metams ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams, ir 9 415 Eur baudą. Per šį laikotarpį antstolis įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. A. Zenkevičius taip pat per metus turės atlyginti nukentėjusiam verslininkui turtinę 1 332 Eur žalą. Sprendimas nusikalstamu būdu įgytus 9 991,89 Eur konfiskuoti taip pat liko nepakeistas.

V.Timbrui paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems metams. Per šį laikotarpį jis negalės išvykti už miesto ar rajono, kuriame gyvena, ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Taip pat jam skirta daugiau nei 5 600 Eur dydžio bauda.

Ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.22; 05:05

Trumposios naujienos

Šiandien socialiniuose tinkluose pradedami rodyti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) užsakymu sukurti animaciniai antikorupciniai filmukai apie korupciją ir jos pasekmes. 16–18 metų amžiaus jaunimo auditorijai skirtuose filmukuose šmaikščiai pašiepiami į kyšininkavimo ir papirkinėjimo situacijas įsivėlę veikėjai.

„Ieškome naujų ir netradicinių formų, kurias pasitelkę galėtume kalbėtis su moksleiviais, šviesti ir ugdyti jų nepakantumą korupcijai. Filmukai, tai antroji antikorupcinio švietimo priemonė skirta jaunimui, pirmoji – komiksų knygelės, kurias ką tik išdalijome 190 Lietuvos mokyklose ir gimnazijose. Šios priemonės – galimybė į korupcijos problemą pažvelgti kitaip ir ją atskleisti jauniems žmonėms suprantama kalba“, – sako STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė.

Antikorupciniuose filmukuose pateiktos penkios gyvenimiškos istorijos iš skirtingų – aplinkosaugos, medicinos, švietimo ir žemėtvarkos – sričių (šios sritys pasirinktos neatsitiktinai, jose nustatyta didžiausia korupcijos rizika).

Istorijų herojai, norėdami „greičiau susitvarkyti reikalus“, imasi papirkinėjimo, tačiau kiekvienu atveju sulaukia papildomų problemų ir neišvengiamų tokio elgesio pasekmių, nes kyšio davimas – nusikalstama veika, nė kiek ne menkesnė už kitus nusikaltimus. Visų istorijų herojų laukia vienoda atomazga – „grotelės už kyšį“. Moksleiviai patrauklia ir aiškia kalba supažindinami tiek su moraline, tiek ir su teisine atsakomybe, tenkančia už korupcijos atvejus ir numatyta Baudžiamajame kodekse.

Kuriant filmukus ir komiksus, atrinktų moksleivių grupės dalyvavo apklausose, kuriose buvo bandoma išsiaiškinti jų požiūris į korupciją, stebima moksleivių reakcija į numatomą knygelės turinį, vertinamas turinio poveikis, atsižvelgta į jų nuomonę.

Filmukus sukūrė viešąjį konkursą laimėjusi viešųjų ryšių agentūra „Idea Group“. Antikorupcinių filmukų sukūrimas finansuotas Nacionalinės vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos lėšomis. Šio fondo lėšomis buvo finansuoti ir antikorupcinės knygelės jaunimui ir mobiliosios programėlės „Pranešk STT“ sukūrimas ir diegimas.

Filmukus galite pamatyti socialiniuose tinkluose Facebook, YouTube: https://www.youtube.com/channel/UCjFCWRLIsxcmu1fu03Np7qw.

STT ne tik tiria korupcijos atvejus, vykdo korupcijos prevenciją, bet ir atlieka antikorupcinį švietimą, bendradarbiauja su šalies švietimo įstaigomis, teikia rekomendacijas antikorupcinio švietimo klausimais, rengia metodinę medžiagą.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.12.21; 18:22

Trumposios naujienos

Gruodžio 9 d., minint Tarptautinę antikorupcijos dieną, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų imuniteto padalinių – Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento pareigūnai ir jaunimo organizacijų atstovai susitelks bendrai akcijai, kurios tikslas – didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti netoleranciją korupcijos apraiškoms ir nesąžiningam elgesiui.

Po visą Lietuvą pasklis atvirlaiškiai, kurie primins, kad vokeliai turėtų būti naudojami ne kyšiams, o linkėjimams.

Akcija „Vokelis ne kyšiams, o Jūsų šventiniams linkėjimams“ įsibėgės gruiodžio 9 dieną, 12 val. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, kurios metu STT kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) dalins stilizuotus voko formos atvirlaiškius, kuriuose sveikinimas su Tarptautine antikorupcijos diena, o kartu ir priminimas, kad vokai skirti ne kyšiams, o turi kitą paskirtį, ypač artėjančių švenčių proga. Taip pat praeiviai bus kviečiami parašyti savo linkėjimus antikorupciniame stende ir taip išreikšti netoleranciją korupcijai.

Atvirlaiškiai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas vokas su antikorupcine žinute ir palinkėjimu, bus dalinami visoje Lietuvoje – numatoma iki Naujųjų metų išdalinti 10 000 vokelių. Perduoti žinią visuomenei padės Lietuvos policijos, Muitinės departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento ir kitų šalies institucijų imuniteto tarnybų pareigūnai.

„Tai pirma akcija, kai antikorupcinę žinią visuomenei perduosime kartu su net kelių tarnybų pareigūnais ir jaunimo atstovais. Tikime, kad žinia, raginanti netoleruoti korupcijos ir nedalyvauti nusikalstamoje korupcinėje veikloje, plačiai pasklis po visą Lietuvą, paskatins visuomenę susimąstyti ir susitelkti kovai su korupcija. Drauge mes galime nuveikti daugiau ir priartinti mūsų šalį prie skaidriausių Europos valstybių“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Saulius Urbanavičius.

Visuomenės apklausos atskleidžia, kad gyventojai vis labiau linkę nepateisinti ir netoleruoti korupcijos, nuosekliai mažėja pasiruošusių duoti kyšį ir (ar) davusių kyšį asmenų skaičius. Gera žinia ir tai, kad daugėja teigiančių, jog kyšio davimas yra ne tik nusikalstama veika, kuria pažeidžiami valstybės įstatymai, bet kyšio davimas ar gavimas prieštarauja ir jų įsitikinimams, moralinėms vertybėms.

„Naujausių apklausų duomenimis, beveik absoliuti dauguma jaunų žmonių (iki 23 m.) mano, jog duoti kyšį yra nusikaltimas. Jauniems žmonėms tampa nepriimtina duoti kyšius gydytojams, policininkams ar dėstytojams, jie teigia, kad net nežinotų, kaip pasiūlyti vokelį, ir nesuprastų užuominų, jei valstybės tarnautojas kyšio bandytų reikalauti. Tad jaunimo sąmoningumas išties džiugina ir rodo, kad auga karta, kitaip žiūrinti į kyšius“, –teigia Lietuvos jaunimo organizacijų (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.

Pasak šiai akcijai Imuniteto padalinius sutelkusios Vyriausybės atstovų, Vyriausybė itin didelį dėmesį skiria antikorupciniam valstybės institucijų ir įstaigų sąmoningumui. Todėl minint Tarptautinę antikorupcijos dieną šiais metais, Vyriausybė nori akcentuoti pastarųjų metų ryžtingą ir nuoseklią Vyriausybei atskaitingų kontrolės funkcijas vykdančių įstaigų imuniteto tarnybų veiklą, kuri parodo brandžią valstybės institucijų nuostatą nesitaikstyti su institucinės korupcijos apraiškomis valstybės įstaigų viduje ir supratimą, kad pirmiausia patys galime ir privalome užtikrinti sąžiningą valstybės institucijų veiklą.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT).

2016.12.09; 15:00

Trumposios naujienos

Lapkričio 30 dieną Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.

Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.

Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Kitiems dviem asmenims skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nelegaliu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.

Lapkričio 30 d. STT pareigūnai taip pat atliko kratas vieno iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovo K. P. gyvenamojoje vietoje ir privačiose bendrovėse. Po kratų sulaikytas vienas iš Kauno rajono savivaldybės tarybos vadovų ir trys privačių įmonių atstovai.

Sulaikytiems asmenims paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Visiems sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl kitų epizodų kyšininkavimo ir papirkimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.12.03; 15:00

Aktualijos

Antradienis, lapkričio 8 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Respublikos Prezidentės inicijuotas Vietos savivaldos, Korupcijos prevencijos ir Konkurencijos įstatymų pataisas, kuriomis valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms nustatomi didesni skaidrumo ir viešumo reikalavimai.

Prezidentė įstatymų pataisas inicijavo praėjusių metų pabaigoje į viešumą iškilus skandalingoms istorijoms apie Druskininkų savivaldybei priklausančioje įmonėje, poilsio centre „Aqua“, nemokamai teiktas paslaugas aukštiems valstybės pareigūnams, joje įdarbintus savivaldybės darbuotojų giminaičius. Neviešinama valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių teikiama parama, nepotizmas ir neskaidrus savivaldybių dalyvavimas komercinėje veikloje atskleidė būtinybę nustatyti griežtesnius skaidrumo filtrus.          

Vietos savivaldos įstatymo pataisomis sugriežtinama savivaldybių valdomų įmonių steigimo tvarka. Nauja įmonė galės būti įkurta tik gavus Konkurencijos tarybos leidimą. Tai užkirs kelią nepotizmui, nekontroliuojamam įmonių steigimui ir savivaldybių dalyvavimui ekonominėje veikloje pažeidžiant sąžiningą konkurenciją. Priėmus Konkurencijos įstatymo pataisas, remiantis ES praktika numatomos efektyvios baudos už šio įstatymo pažeidimus.

Savivaldybės taip pat bus įpareigotos viešinti informaciją apie savo valdomas įmones ir jų veiklos rezultatus, gautą paramą ir vykdomus paramos projektus. 

Prezidentės inicijuotos Korupcijos prevencijos įstatymo pataisos suteikia galimybę Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikti korupcijos rizikos analizę valstybės ir savivaldybės valdomose įmonėse ir pateikti rekomendacijas dėl efektyvios korupcijos prevencijos pačioms įmonėms ir jų savininko teises įgyvendinančioms institucijoms.

Šiuo metu valstybė valdo 124 įmones, kurių valdomo turto vertė – 9,4 mlrd. eurų, o savivaldybės turi 46 įmones ir 177 akcines bei uždarąsias akcines bendroves.   

Kartu inicijuotomis ir jau anksčiau Respublikos Prezidentės pasirašytomis Labdaros ir paramos įstatymo pataisomis grąžinamas draudimas valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą savo steigėjui, jo kontroliuojamiems ar su juo susijusiems juridiniams asmenims, išskyrus tuos, kurie veikia kultūros, švietimo, sporto, socialinių paslaugų arba visuomenės sveikatos priežiūros srityje. Iki šiol tokios įmonės galėjo net neviešindamos remti savo pagrindinius akcininkus.

Taip pat įstatymo pataisomis nustatoma, kad politikams ir politinėms partijoms nebus galima perduoti iš privačių kompanijų nemokamai gautų paslaugų.

Nuo kitų metų valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės privalės viešinti informaciją apie suteiktą paramą – tai užtikrins skaidresnį visų mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimą. Šiuo metu jos neprivalo viešai atsiskaityti, kam ir pagal kokius kriterijus skiria paramą. Pavyzdžiui, valstybės valdoma įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmą šių pusmetį gavo beveik pusę milijono – 0,48 mln. eurų grynojo pelno, bet paramai paskirstė du kartus daugiau – 0,9 mln. eurų.

Prezidentės inicijuotos Labdaros ir paramos, Vietos savivaldos, Korupcijos prevencijos ir Konkurencijos įstatymų pataisos įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 dienos.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.11.09; 08:20

Trumposios naujienos

Aukštesnės instancijos teismas atmetė buvusio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. apeliacinį skundą. Juo 57 metų buvęs valdininkas skundė šiemet pavasarį Rokiškio rajono apylinkės teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo.  

Dėl tuomečio Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. J. nusikalstamų veikų ikiteisminį tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tyrimo Panevėžio valdybos pareigūnai, o jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. 

Bylos duomenimis, 2012 metų pavasarį A. J. iš Rokiškio rajono savivaldybės paskelbtą konkursą laimėjusios bendrovės vadovo reikalavo, o vėliau ir paėmė kyšį. 

Už tai, kad savivaldybė be nesklandumų ir laiku atsiskaitytų su bendrove už suteiktas paslaugas, A. J. sodyboje netoli Rokiškio minėta bendrovė įrengė vandens gręžinį. Jo įrengimas kainavo 13 tūkst. 344 litų (3 tūkst. 864 eur), tačiau A. J. pinigų už paslaugas ir įrengimus nesumokėjo.  

Be to, valdininko prašymu bendrovės vadovas susitarė su kita ta pačia veikla užsiimančia įmone ir visi vandens gręžinio įrengimo dokumentai buvo surašyti taip, tarsi darbus atliko pastaroji, o ne savivaldybės konkursą laimėjusi bendrovė. Suklastotuose dokumentuose nurodoma, kad A. J. pats sumokėjo už darbus. Manoma, kad tokiu būdu buvo bandoma išvengti įtarimų dėl valdininko sąsajų su savivaldybės konkursą laimėjusia įmone ir kyšininkavimo. 

Šių metų kovo 10 dieną Rokiškio rajono apylinkės teismas pripažino A. J. kaltu dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Jam skirta 130 MGL (4 tūkst. 895 eurų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 mėn. Taip pat A. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 tūkst. 864 eurų vertės (tiek, kiek kainavo neteisėtai teisiamojo įgytas vandens gręžinys) turto konfiskavimas. 

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir valstybinį kaltinimą teisme palaikiusio Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo nutartis rodo, kad korupciniai valdininkų veiksmai nelieka nenubausti. „Nuteistasis tarnybine padėtimi naudojosi siekdamas savo asmeninės naudos. Suvokdamas, kad daro nusikaltimą, jis ėmėsi veiksmų, kad tiesa neišaiškėtų. Dėl to buvo suklastoti gręžinio įrengimo dokumentai, tačiau tai nuo baudžiamosios atsakomybės neapsaugojo“, – sakė prokuroras A. Amparavičius.  

Apkaltinamąjį nuosprendį A. J. apeliacine tvarka apskundė Panevėžio apygardos teismui. Tačiau spalio 7 dieną Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs rokiškėno skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.

Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos prokuratūra.

2016.10.16; 05:03

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimu tarnyba (STT) atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) reagavo į STT iniciatyvą ir pastabas dėl galimų neskaidrių procesų atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinius bei ėmėsi veiksmų dėl ežerų privatizavimo procedūrų sustabdymo. Šiuo metu yra priimta 15 valstybei palankių teismo sprendimų. 

Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iš serijos Lietuvos upės ir ežerai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turto atkūrimo ir Vandens įstatymuose nustatyta, kad nuosavybė negali būti atkurta į valstybinės reikšmės statusą turinčius vandens telkinius, taip pat ir į tuos, kurie iki 1940 m. priklausė valstybei.

Tačiau 2015 m. balandžio mėnesį STT pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į vandens telkinius atkūrimą, pastebėjo įtarimą keliančių sprendimų bei prašė atnaujinti Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu patvirtinto vandens telkinių, į kuriuos negali būti atkurtos nuosavybės teisės, sąrašą, kurio atnaujinimų nebuvo nuo 2010 m.

STT ir NŽT iniciatyva teismine tvarka jau panaikinta 15 sprendimų, priimtų nuo 2009 m. gruodžio 28 d., kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius, pagal NŽT turimus archyvinius dokumentus iki 1940 m. nuosavybės teise priklausiusius valstybei. Iš viso gindama viešąjį interesą ši tarnyba į prokuratūrą kreipėsi dėl 42 sprendimų.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.08.19; 07:59

Trumposios naujienos

Šiandien Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus Šiaulių regione, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl trečiojo įtariamojo suėmimo dviem mėnesiams.

Radviliškio rajono apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir priėmė sprendimą vienam iš įmonės „Šiaulių plentas“ vadovų skirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vakar tame pačiame teisme dviem mėnesiams buvo suimti dar du įtariamieji – Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. bei vienas iš „Šiaulių plento“ vadovų.

Įtariamiesiems „Šiaulių plentas“ vadovams užvakar buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui – dėl  kyšininkavimo.

Įtariama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.21; 07:08

Trumposios naujienos

Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl prekybos poveikiu šeši asmenys yra įtariami pagal kelis skirtingus Baudžiamojo kodekso straipsnius. Klausimai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas J. Milius įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, kiti asmenys – piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir dokumentų klastojimu. Detalesnė informacija apie įtariamuosius šiuo metu neskelbiama, siekiant nepakenti tyrimui ir atliekamiems veiksmams.

Įtariamiesiems skirtos įvairios kardomosios priemonės, nesusijusios su jų laisvės apribojimu (suėmimu).

Kaip jau buvo pranešta, šiuo metu turimi duomenys leidžia įtarti, kad vienos maisto produktus gaminančios bendrovės vadovai, norėdami, kad įmonė išvengtų nuobaudų, kurios paprastai yra taikomos aptikus darbų saugos, pakavimo, ženklinimo, higienos ar kitus pažeidimus, savo neteisėtų tikslų siekė papirkdami įvairius atsakingus specialistus arba asmenis, galinčius tokiems specialistams, pareigūnams daryti poveikį.

Šiuo metu duomenų apie tai, jog Lietuvos rinkoje būtų platinami šioje bendrovėje pagaminti ir vartotojų sveikatai galimai pavojingi produktai, nėra. Atliekamo tyrimo metu, pasitelkus specialistus, bus skirtas ypatingas dėmesys tikrinant, ar bendrovėje gaminami maisto produktai atitinka higienos ir kitus, su žmonių sveikata tiesiogiai susijusius, reikalavimus.

Siekiant išaiškinti visas aplinkybes buvo atliktos kratos, poėmiai bei kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo kabinete Seime bei gyvenamosiose patalpose Seimo viešbutyje (dalyvaujant Seimo kanceliarijos atstovams), Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritoriniame skyriuje bei kitur.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.07.30; 06:12

Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu, kuriame taip pat tiriamos ir kitos galimai vykdytos bei su įtariama prekyba poveikiu susijusios nusikalstamos veikos: piktnaudžiavimas, dokumentų klastojimas bei kitos.

STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą šiandien buvo atliekamos kratos, poėmiai, vykdomi kiti proceso veiksmai bendrovės administracinėse, gamybinėse patalpose, jos vadovų kabinetuose bei namuose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bei šios Tarnybos direktoriaus Jono Miliaus kabinete, Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio darbo vietoje.

Visos kratos vyko teismo patvirtintu prokuroro nutarimu.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai, atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Detalesnė informacija apie vykstančius proceso veiksmus, tyrimo akiratyje esančius asmenis šiuo metu neteikiama, tačiau bus papildyta ir patikslinta, kai tai nepakenks ikiteisminio tyrimo sėkmei.

Informacijos šaltinis  – Specialiųjų tyrimų tarnyba.

2016.07.29; 05:53

Aktualijos

Specialiųjų tyrimų valdybos (STT) pareigūnai kartu su Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir perdavė į teismą baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas, 68 metų A. Š. kaltinamas galimu kyšininkavimu.

Įtariama, kad už viešųjų pirkimų organizavimą atsakingas panevėžietis už atlygį galimai sudarė išskirtines sąlygas vienai baldų gamybos įmonei laimėti ligoninės organizuojamus viešuosius pirkimus. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėta bendrovė per trejus metus šiai gydymo įstaigai pagamino baldų daugiau nei už pusę milijono litų (apie 165 tūkst. eurų).

Continue reading „STT: Buvęs Panevėžio ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas bus teisiamas dėl galimo kyšininkavimo” →

Aktualijos

Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei, įtariamai galimu kyšininkavimu, teismas skyrė kardomąją priemonę – suėmimą iki gruodžio 31 dienos. Šiandien generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, prokurorė  tyrimo laikotarpiui yra nušalinta nuo pareigų.

Ikiteisminis tyrimas dėl prekybos poveikiu ir galimo kyšininkavimo buvo pradėtas generalinio prokuroro sprendimu dar gruodžio 16 dieną. 

Continue reading „Suimta kyšininkavimu įtariama prokurorė” →

stt
Atsargiai

Pra­ėju­sią sa­vai­tę Sei­mas ne­pri­ta­rė Ži­man­to Pa­ce­vi­čiaus pa­reikš­tam pra­šy­mui at­leis­ti jį iš Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) di­rek­to­riaus pa­rei­gų.

Par­la­men­ta­rai su­abe­jo­jo, ar jis pats ap­si­spren­dė ne­be­kan­di­da­tuo­ti į STT va­do­vus ant­rai ka­den­ci­jai. Už pri­ta­ri­mą jo at­lei­di­mui bal­sa­vo 38 Sei­mo na­riai, prieš – 27 ir 18 par­la­men­ta­rų su­si­lai­kė, be to, ras­ti 4 ne­ga­lio­jan­tys biu­le­te­niai.

Ž. Pa­ce­vi­čiaus at­lei­di­mui ne­pri­tar­ta, nes bal­sa­vu­sių „prieš“ ir su­si­lai­kiu­sių skai­čius vir­ši­jo bal­sa­vu­sių „už“ skai­čių. Pats Ž. Pa­ce­vi­čius to­kį spren­di­mą pa­va­di­no ab­sur­du. Kaip jis sa­kė, no­rint skir­ti STT di­rek­to­rių, rei­kia as­mens su­ti­ki­mo ei­ti pa­rei­gas, o jis to­kio no­ro ne­pa­reiš­kė.

Continue reading „Seimas neleido atsistatydinti Ž.Pacevičiui iš STT direktoriaus pareigų” →

vitalijus_satkevicius
Politinės intrigos

Pa­ne­vė­žio mies­to me­ras kon­ser­va­to­rius Vi­ta­li­jus Sat­ke­vi­čius da­ly­vaus Sei­mo rin­ki­muo­se, sa­vo kan­di­da­tū­rą kel­da­mas to­je pa­čio­je Va­ka­ri­nė­je vien­man­da­tė­je rin­ki­mų apy­gar­do­je, kaip ir jo par­ti­jos ko­le­ga Vi­tas Ma­tu­zas.

Me­ras sa­kė, kad jam trū­ko kan­try­bė ken­čiant V. Ma­tu­zo pa­ti­kė­ti­nio, Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rio kon­ser­va­to­riaus Vik­to­ro Tro­fi­mo­vo iš­puo­lius prieš jį.

Kaip sa­ko V. Sat­ke­vi­čius, V. Tro­fi­mo­vas ne­pel­ny­tai jį pra­dė­jo juo­din­ti dar prieš sa­vi­val­dos rin­ki­mus, nes esą var­žė­si su juo dėl ly­de­rio vie­tos kan­di­da­tų są­ra­še. Tad V. Sat­ke­vi­čius ne­bu­vo iš­rink­tas me­ru, net ne­pri­si­de­dant opo­zi­ci­jai – tai pa­da­rė V. Tro­fi­mo­vas.

Continue reading „Kon­ku­ruos du kon­ser­va­to­riai” →

stt
Aktualijos

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, atlikdami ikiteisminį tyrimą dėl galimo papirkimo, sulaikė „Čili Holdings“ įmonių grupės savininką Tadą Karosą ir grupei priklausančios įmonės finansininką, kurie pasiūlė bankroto administratoriui 30 000 litų kyšį.

Kaip rašoma STT pranešime spaudai, sulaikyti asmenys pažadėtą pinigų sumą per kelis kartus perdavė už bankroto administratoriui neteisėtą veikimą „Čili Holdings“ naudai. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai. Prieš kiek daugiau nei mėnesį T.Karosas tapo  UAB „Čili Holdings“ valdybos pirmininku. Verslininkas yra pagrindinis įmonės UAB „LTk Capital“, valdančios „Čili Holdings“, akcininkas.

Continue reading „Dėl papirkimo sulaikytas “Čili Holdings” savininkas” →

STT
Aktualijos

„Transparency International“ Lietuvos skyrius kritikuoja Seimo narių grupės pateiktą pranešėjų apsaugos įstatymo projektą. Perskaitęs įstatymą ir TILS komentarą negaliu kalbėti kitaip – įstatymas tikrai neskirtas apsaugoti žmogų, pranešusį apie nusikaltimus.

Kaip teigia TILS, “Seimo narių grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ užregistruotas ir Seimo svarstymui pateiktas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas neatitinka pranešėjų apsaugos principų ir negalėtų būti laikomas pranešėjų apsaugos įstatymu pagal tarptautinius pranešėjų apsaugos standartus ir visuotinai pripažįstamą praktiką”.

Continue reading „Kovoje su korupcija Seimas pamiršo paprastą žmogų” →