Kyjivas, gruodžio 5 d. (dpa-ELTA). Ukraina skaičiuoja, kad pastaruoju metu įtartinų siuntų sulaukė jos diplomatinės atstovybės mažiausiai 12-oje skirtingų šalių.
Pasak šalies užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos, Ukrainos konsulatuose ir ambasadose iš viso suskaičiuotas 21 toks incidentas. Negana to, turima žinių, kad Ispanijos policija perėmė dar tris įtartinus laiškus šiems dar nepasiekus savo paskirties vietos.
Kaip skelbta anksčiau, praėjusią savaitę keletas Ukrainos diplomatinių atstovybių užsienyje sulaukė siuntų, kurių viduje buvo negyvų gyvūnų akys. Prieš tai Ispanijoje buvo pranešta apie dar kelis incidentus, kurių metu detonavo laiškais atsiųsti sprogmenys. Vienas jų sužeidė Ukrainos ambasados Madride darbuotoją.
Įtariama, kad šie incidentai gali būti susiję su dabartiniu Rusijos karu prieš Ukrainą.
Rašytojas Vygandas Račkaitis. Nuotrauka iš asmeninio albumo
Nežinau, negaliu ir dabar paaiškinti, kodėl mums, ano meto berniūkščiams, taip rūpėjo šaudmenys, sprogmenys, ginklai. Tasai baisus karo palikimas. Kiekvienas tuomet svajojome apie šautuvo ar automato radybas, ardėme šovinius, deginom paraką. Neseniai praūžęs karas, griuvėsiais virtęs valsčiaus miestelis, geležine lavina kaimo vieškeliu praslinkusi kariuomenė, apkasai Simokų šile, regis, turėjo ir mums, kaip suaugusiems, priminti karo siaubą, turėjo būti atgrasūs aplinkiniuose šiluose ir pakelėse išmėtyti šoviniai, visokie sprogmenys.
Bet mums, vaikigaliams, magėte magėjo aptikti ką nors iš šaudančių, sprogstančių radinių, parsitempti namo, rūpėjo šaudyti, sprogdinti, nors dar nebuvome matę tų vėliau užplūdusių filmų, kur šaunieji raudonarmiečiai šaukia pergalingą „Ura! Za rodinu, za Stalina“, tratina iš automatų ir kulkosvaidžių panikos apimtus hitlerininkus, taško juos granatomis. Tik vėliau tokių filmų, verčiančių gėrėtis rusų kareivių žygdarbiais, žudynių vazdais, prisižūrėjome į valias.
Turbūt mus, kaimo berniūkščius, tai šen, tai ten likusi kareiviška amunicija pirmiauia traukė kaip įdomūs, tegu ir pavojingi žaislai, nors tėvų buvo užginta prie tokių daiktų kišti nagus. Bet, matyt, uždraustas vaisius saldus. Neatbaidė net iš kai kurių kaimų pasiekusios žinios apie susisprogdinusius arba sunkiai susižalojusius vaikus. Neatgrasė žinojimas, kad karo palikime slypi mirtis.
Gerai prisimenu tą dieną. Daugelis sodiečių jau buvo nukasę bulves, klevai barstė paskutinius rudens nuauksintus lapus. Mes, didesni ir mažesni kaimynijos vaikai, tądien susibėgę krūvon laužo žarijose kepėm bulves, paišini ir laimingi skanavome šį pačių keptą patiekalą.
-O kad taip pakepinus lauže bombiukę ar miną, tai driokstelėtų – šluostydamas nuo bulvių suodinas lūpas garsiai svajojo Staniulių Julius pravarde Grūšnius. Mat mažesniems už save jis mėgdavo pasiūlyti „grūšnią“ – nykščio nagu pervažiuoti prieš plauką per pakaušį. Skaudžiai pešdavo tos jo „grūšnios“, tai stengdavomės jam neužkliūti.
-Galim pabandyti, – pritarė Grūšniui, – Turiu porą. Tokių su sparniukais…
Grūšniui ištarus „davaj“ Majauskiukas nukūrė namo atsinešti paslėptų sprogmenų. Ilgokai jo laukėme. Jau ėmėme nekantrauti, ko jis taip ilgai nesirodo.Pagaliau sulaukėme, atkurnėjo suplukęs, sušilęs.
-Sunkios padlos, yra ką nešti, – kalbėjo padėjęs bulvienon maišą. – Pristvėrė mane mama prie darbo. Vos ištrūkau…
Paskui piktai pasižiūrėjo į savo sesutę, mano vienmetę Aneliutę ir jai pasakė:
-Ir tavęs mama pasigedo. Galėtum drožti namo
-Kokių velnių čia smakso mažvaikiai, — rėžė Grūšnius ir nuvėrė aštriu žvilgsniu mane, Aneliutę, Balsių Gražinutę.
-Reikės didelio laužo, padės pririnkti šakų, – užtarė mus Gražinutės brolis Valentas.
-Malkų tai reiks, – sutiko Grūšnius. lr jau nekreipė į mus dėmesio. Jis kaip pats didžiausias ir stipriausias iš mūsų užsivertė maišą ant pečių ir patraukė papievės taku Šeškupio link, kur karklų atvašyne nutarėme kurti laužą. Mes pėdinom Grūšniui iš paskos. Bet dar nepasiekus Šeškupio, mūsų būrelis praretėjo, nežinia iš kur atsiradęs Balsys atšaukė sūnų ir dukrą iš nuakėtos bulvienos rinkti bulvių.
-Be darbo bindzinėjate, icliai. Dar kokių prajovų prasimanysite… – mestelėjo nueidamas.
-Kietas senis, – niurzgė Grūšnius, – velnias jį čia užnešė.
Likome keturiese: Grūšnius, Majauskiukas su Aneliuke ir aš. Šeškupio pakriūtėn pritempėm krūvą sausų šakų. Pačiame krūvos viduryje Majauskiukas ir Grūšnius padėjo dvi iš maišo ištrauktas minas, panašias į storas, juodas žuvis su sparnuotomis uodegomis.
Užkūrę laužą nusiritome šlaitu žemyn prie upokšnio, pabėgėjome už vingio, atsigulėme daubon. Laukėme ir vis nesulaukėme sprogimo. Nusibodo gulėti, manėme, kad ir laužas užgeso.
-Gal toms minoms ugnis nemačija?- ėmė abejoti Majauskiukas.
Bet vos jis ištarė tuos žodžius, apkurtino mus baisus trenksmas, pamatėme, kaip virš alksniukų iškilo pelenų stulpas, kažkas visai netoli nuo mūsų pliumptelėjo upelio vandenin.
Sprogimas. Slaptai.lt nuotr.
Kurį laiką aš nieko negirdėjau. Kai liovėsi spengti ausyse, pirmas mano išgirstas garsas buvo upelio gurgenimas. Toks skambus ir aiškus, lyg upokšnis gurgėtų many. Paskui, jau atkurtusį pasiekė mane džiugus Grūšniaus balsas:
-Po paraliais, brolyčiai, kaip trenkė. Turbūt ten duobė liko. Pažiūrėkim…
Taip pasakęs Grūšnius ėmė ropštis alksnių prižėlusiu šlaitu. Jam įkandin Majauskiukas ir kumšeliais trinanti ašarotas akis Aneliukė. Kažkodėl niekas nepagalvojo, kad sprogo viena mina, laužavietėje dar yra kita nesprogusi…
Buvau ir aš beeinąs ten, bet tiesiog keista ir nesuprantama, kas mane sulaikė. Kažkas tarsi paėmė mane už rankos ir neleido pajudėt. Gal ūmai užplūdusi baimė pakirto kojas. Gal… Sutrikęs, nebežinodamas ką daryti, likau stovėti slėnyje, prisiglaudęs prie seno apsamanojusiu kamienu alksnio.
Kai dingo iš akių mano kopanijonai ir aš buvau beatsitokėjąs nuo keisto sustingimo, vėl šiurpus sprogimas sudrebino žemę, vėl aš apkurtau ir iš baimės apsikabinau medį. Kada atsikvošėjau ir vėl išgirdau priartėjusio upokšnio skambesį, pirma į galvą atėjusi mintis kiek tik kojos neša bėgti iš čia. Paskui kniostelėjo: o kur Grūšnius, Majauskiukas, Aneliutė? Nepajutau, kaip užsikepurnėjau šlaitu aukštyn. Matau ir šiandien prieš akis atsivėrusį klaikų vaizdą. Slėnio pievoje raitėsi ir klykė krauju aptekęs Majauskiukas, netoliese kniūbščia gulėjo Aneliukė, gervogienuojuose tysojo Grūšniaus kūnas.
Mirties ženklas. Slaptai.lt nuotr.
Neprisimenu, kaip aš tada atsiradau namie. Perbalęs ir apsiašarojęs lemenau: sprogo, užmušė. Bet ir be mano aiškinimo žinia apie nelaimę žaibo greitumu apskriejo kaimą.
Prie Šeškupio, prie nelemtos laužavietės subėgę žmonės rado sumaitotą Grūšniaus lavoną, skeveldros kakton užmuštą Aneliukę, neišgelbėjo daktarai Majauskiuko gyvybės. Tą rudenį trys nedideli karstai buvo užberti smėliu kaimo kapinėse.
Vargu ar įmanoma suskaičiuoti, kiek Lietuvoje atėmė jaunų gyvybių, kiek pavertė invalidais karo palikimas – šaudmenys, sprogmenys.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį tarp 14-17 val. gauta 13 el. laiškų apie galimai užminuotas tam tikras valstybines institucijas: policijos komisariatus, prokuratūrą, teismus, ministerijas. Policijai patikrinus visas institucijas (kai kurie objektai dar tikrinami), jokių sprogmenų ar kitų įtartinų daiktų nerasta.
Evakuoti darbuotojai, patikrinus patalpas, galėjo grįžti į savo darbo vietas, informuoja Policijos departamentas.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai melagingo specialiųjų tarybų iškvietimo, maksimali už tai gresianti atsakomybė – 3 metai laisvės atėmimo.
Policija prašo visų būti budrius, tačiau nekelti nereikalingos panikos.
Ant Zagrebe nukritusio drono nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. EPA-ELTA nuotr.
Zagrebas, kovo 13 d. (ELTA). Ant Zagrebe nukritusios bepilotės skraidyklės nuolaužų yra sprogmenų pėdsakų. Tai sekmadienį pranešė šalies gynybos ministras Mario Banožičius.
„Aptikta sprogmenų pėdsakų ir požymių, jog tai nebuvo žvalgybinis dronas. Mes radome aviacinės bombos dalių“, – pabrėžė žinybos vadovas.
Pasak M. Banožičiaus, nustatyta, kad bepilotė skraidyklė buvo pagaminta dar Sovietų Sąjungoje. „Po analizės galėsime pasakyti, koks buvo jos tikslas“, – pridūrė ministras.
Kroatijos pareigūnų duomenimis, skraidyklė iš pradžių buvo užfiksuota Rumunijos oro erdvėje, paskui apie 40 minučių ji buvo Vengrijos padangėje. Per šį laiką Kroatija nebuvo informuota apie artėjantį objektą.
Naktį į penktadienį viename iš Zagrebo priemiesčių sudužo nežinomas objektas, vėliau jis buvo identifikuotas kaip sovietų gamybos dronas „Tu-141 Striž“. Incidento vietoje buvo girdėti sprogimas. Žmonės nenukentėjo, apgadinti keli automobiliai. Taip pat buvo rasti du parašiutai. Objekto kritimo zona buvo atitverta, vyksta tyrimas.
Danijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Kopenhaga, spalio 5 d. (dpa-ELTA). Trys žmonės apkaltinti cheminių medžiagų įsigijimu ketinant gaminti bombas, antradienį pranešė Danijos prokurorai, apkaltinę trijulę planavus teroro išpuolius.
Kaip rašoma pranešime spaudai, nebuvo aišku, ar bombos, kurias pasigaminti grupė kaltinama planavusi, būtų panaudotos Danijoje ar kitose šalyse.
Valstybės advokatė Lise Lotte Nilas sakė, kad planai buvo sužlugdyti sulaikius du 22 ir 23 metų vyrus iš šios grupės. Pėdsakas atvedė prie trečiosios narės, 39 metų moters, kaltinamos teroristinių operacijų finansavimu. Visi trys buvo sulaikyti 2019 metų gruodį.
Moteris taip pat kaltinama padėjusi teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ nariams bendrauti internete ir sukurti socialinės žiniasklaidos profilius. Ši byla Kopenhagos teisme turėtų būti nagrinėjama lapkritį.
Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje, rastas maišas su sprogmenimis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvėje, rastas maišas su sprogmenimis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antradienį prieš vidurdienį gauti du pranešimai apie Trakų rajone ir Vilniuje rastus sprogmenis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešime sakoma, kad 10 val. 59 min. darbų vadovas pranešė apie Lentvaryje, Garvežių g., prie geležinkelio stoties, rastą sprogmenį. 11 val. 17 min. buvo įvestas planas „Skydas“.
11 val. 16 min. apie Vilniuje, A. P. Kavoliuko g., prie šiukšliadėžių, rastą maišą, kaip teigiama, su sprogmenimis pranešė garažų bendrijos pirmininkas. 11 val. 35 min.buvo įvestas planas „Skydas“.
Dvi trečiadienį Vašingtone rastos vamzdinės bombos, žinybų duomenimis, iš tikrųjų buvo pavojingi sprogmenys. Jie galėjo padaryti didelės žalos, ketvirtadienį pranešė Kapitolijaus policija.
Sprogmenys padaryti nekenksmingi ir tolesniam tyrimui perduoti Federaliniam tyrimų biurui (FTB).
Trečiadienį pradžioje buvo neaišku, ar abu įtartini objektai nėra muliažai. Vienas sprogmenų buvo padėtas prie Respublikonų partijos būstinės.
Kaune penktadienio rytą gautas skambutis apie užminuotą Kauno apygardos teismą privertė iš jo evakuoti žmones ir įvesti planą „Skydas“.
Kaip praneša Kauno apskrities policija, 7.54 val. buvo gautas pranešimas, kad užminuotas Kauno apygardos teismas. Paskambinęs ir neprisistatęs vyras teigė, kad užminuotas didelis kiekis sprogmenų.
Įvestas planas „Skydas“, iš pastato evakuoti žmonės, vietoje dirba tarnybos.
Banko apiplėšimas
Šeštadienį viename banko padalinyje Maskvoje užpuolikas įkaitu paėmė mažiausiai vieną žmogų. Jis grasino detonuoti sprogmenis, galiausiai policijos pareigūnams pavyko jį suimti.
Pirmiausia pranešta, kad mėginta įkaitais paimti penkis žmones, vėliau – tik vieną.
Rusijos naujienų agentūros TASS teigimu, užpuolikas dėvėjo juodą kaukę ir turėjo geltoną krepšį. Policija šturmavo pastatą ir rado tik netikrus sprogmenis. Per incidentą niekas nebuvo sužeistas.
Užpuolikui, kaip teigiama, yra 27 metai. Incidentu galėjo būti siekiama gauti pinigų.
Išminavimo darbai. Sprogsta bomba. Inžinerijos bataliono nuotr.
Praėjusį šeštadienį, balandžio 25-ąją, Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono išminuotojai vėl skubėjo į Tauragės rajono Vilnalių kaimą, kur prieš savaitę buvo radę ir neutralizavę retą Antrojo pasaulinio karo laikų aviacinę bombą-konteinerį AB-250-2. Atlikdamas statybos darbus savo kieme vietos gyventojas vėl aptiko įtartinų daiktų.
Šįkart radinys privertė nustebti ir daug ko mačiusius specialistus – žmonės tikrąja žodžio prasme gyveno ant tiksinčios bombos: gyventojo kieme rasti 5 pilni konteineriai AB-250-2, kurių kiekviename buvo po 224 vienetus bombletų, viena aviacinė bomba SC-50 ir daugiau kaip 1000 vienetų atskirų nuo konteinerio AB-250-2 kasetinės amunicijos SD-1.
Tokio kiekio sprogmenų neutralizavimo operacija nuo šeštadienio užtruko iki antradienio popietės.
Sprogmenų neutralizavimo kuopos vado kapitono Kazimiro Bogdano teigimu, išminuotojai, šeštadienį radę pirmuosius du konteinerius-bombas, operaciją dėl tamsos turėjo nutraukti, o sekmadienio rytą grįžo su dar didesniais pajėgumais ir į pagalbą pasitelkę Bendrosios inžinerijos bei Štabo ir aprūpinimo kuopos karius bei techniką. Išminuotojai pluša. Inžinerijos bataliono nuotr.
Kariams teko itin atsargiai ir kruopščiai perkasti visą kiemą, kol surankiojo tokį didelį kiekį pavojingų sprogmenų. Dalis mažo kalibro kasetinės amunicijos, kurios dėl saugumo transportuoti nebuvo galima, nedideliais kiekiais buvo sunaikinta operacijos vietoje: sekmadienį sunaikinta daugiau nei pusė tūkstančio sprogmenų, ir beveik toks pat kiekis – pirmadienį.
Baigę darbą karai sutvarkė iškasinėtą žemę, kad namo šeimininkas galėtų grįžti ne tik į saugų, bet ir sutvarkytą kiemą, o visas aviacines bombas išgabeno sunaikinti į Kazlų Rūdos poligoną, kur konteineriai buvo išardyti, o juose esantys sprogmenys sunaikinti kartu su SC-50 bomba. Iš viso operacijos metu sėkmingai neutralizuota net 2237 vienetai SD-1 bombletų, ir, žinoma, 50 kg aviacinė bomba.
Ši operacija pagal neutralizavimo sudėtingumą, rastos amunicijos skaičių neabejotinai įeis į Inžinerijos bataliono ir Sprogmenų neutralizavimo kuopos istoriją – per trisdešimt atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metų išminuotojams yra tekę rasti ir sunaikinti vos keletą aviacinių bombų-konteinerių AB-250-2.
Grasinimai apie tariamai padėtus sprogmenis ir toliau neleidžia atsikvėpti Rusijos sostinės Maskvos žinyboms ir gyventojams. Pirmadienį buvo evakuota 100 mokyklų, vaikų darželių ir prekybos centrų, pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi saugumo šaltiniais. Be to, grasinimų sulaukė keli teismai ir gimdymų klinikos.
Žmonės buvo evakuot į saugias vietas. Sprogmenų, kaip ir per panašius atvejus anksčiau, nerasta.
Jau pustrečių metų Rusijoje reguliariai į viešas įstaigas siuntinėjami grasinimai elektroniniais laiškais, taip pat sulaukiama anoniminių skambučių. Jau kelias savaites kone kasdien Maskvoje ir kituose Rusijos didmiesčiuose evakuojami visuomeniniai pastatai.
Iranas skelbia užkirtęs kelią pasikėsinimui į generolą Ghassemą Soleimanį.
Suimti trys „teroristai“, kurie „Izraelio ir arabų žvalgybų“ pavedimu planavo išpuolį prieš „Al Kuds brigadų“ vadą. Tai ketvirtadienį pranešė Revoliucinės gvardijos portalas „Sepahnews“. Esą planuota žinomą generolą susprogdinti per religinę ceremoniją.
„Sepahnews“ duomenimis, trys įtariamieji buvo nusiųsti apmokymams į užsienį. Tai leidžia daryti išvadą, kad jie yra iraniečiai. Išleistos „reikšmingos sumos“, kad jie būtų parengti išpuoliui, rašo portalas, remdamasis gvardijos žvalgybos vadu Hosseinu Taebu. Gh. Soleimanį norėta nužudyti per šiitų Ašuros šventę Pietų Irano Kermano mieste.
Ašuros šventė šiais metais vyko rugsėjo 10 dieną. Anot H. Taebo, trys įtariamieji išrausė tunelį po šiitų susirinkimų vieta, priklausančia generolo tėvui, ir padėjo čia 350-500 kg sprogmenų. Tačiau H. Taebas patikino, kad įtariamieji seniai buvo stebimi Revoliucinės gvardijos žvalgybos.
Generolas Gh. Soleimanis yra Revoliucinės gvardijos elitinio dalinio misijoms užsienyje vadas. Jis pastaraisiais metais vaidino pagrindinį vaidmenį koordinuojant kovą prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus Irake bei prieš sukilėlius Sirijoje.
Irane generolas laikomas karo didvyriu ir turi didelį autoritetą.
Skirtingose Londono vietose antradienį rasti vokai su sprogmenimis. Tyrimą pradėjo antiteroristinis dalinys. Vokai, kuriuose buvo maži geltoni plastikiniai maišeliai, rasti netoli Londono Sičio oro uosto, Hitrou oro uosto ir Vaterlo geležinkelio stotyje.
Tai sprogstamieji įtaisai, galintys sukelti nedidelius gaisrus, pranešė Skotland Jardas. Žmonės nenukentėjo.
Policija spėja, kad trys incidentai tarpusavyje susiję. Motyvas kol kas nežinomas. Skrydžiai ir traukinių eismas nesutriko.
Vienas DIN-A4 vokas užsidegė, kai jį atplėšė Hitrou oro uosto darbuotojas. Buvo evakuotas vienas pastatas, tačiau jis nebuvo oro uosto teritorijoje.
Vokai prie Londono Sičio oro uosto ir Vaterlo geležinkelio stotyje buvo neutralizuoti. Atsargumo sumetimais buvo evakuotas ir pastatas prie Sičio oro uosto. Netoli Vaterlo geležinkelio stoties buvo atitverta nedidelė teritorija.
Paaiškėjo, kad moteris, trečiadienį sukėlusi sąmyšį Prancūzijos Diunkerko miesto ligoninėje, – buvusi policijos darbuotoja, serganti psichikos sutrikimu. Tai pranešė laikraščio „Voix du Nord“ elektroninė versija.
Leidinio duomenimis, rimties pažeidėja anksčiau dirbo teisėsaugos institucijoje Paryžiaus priemiestyje, bet vėliau nebegalėjo eiti pareigų dėl didelės depresijos. Trečiadienį moteris buvo atvežta į ligoninę greitosios pagalbos automobiliu. Ji kalbėjo be sąryšio, tačiau, be kita ko, pareiškė, kad kažkas jai pakišo Koraną ir sprogmenų. Gydytojai iškvietė policiją. Moteris sulaikoma nesipriešino.
Anksčiau buvo pranešta, jog pareigūnai šalies šiaurėje pradėjo operaciją, gavę pranešimą apie sprogimo grėsmę vienoje iš Diunkerko ligoninių. Medicinos įstaigos personalas ir pacientai buvo evakuoti, pastatas apsuptas. Po operacijos Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras savo tviteryje padėkojo visiems jos dalyviams už „operatyvumą ir šaltakraujiškumą“.
Lietuvos kariuomenės inžinieriai pastebi, kad pranešimų apie rastus sprogmenis ar panašius į juos daiktus paprastai padaugėja pavasarį ir rudenį. Šį rudenį Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos specialistams darbo taip pat netrūksta. Vien per pastarąsias pora dienų buvo gauta 12 iškvietimų, o vienas iš jų surastų sprogmenų gausa nustebino net ir visko mačiusius specialistus.
Spalio 17-sios pavakare buvo gautas pranešimas apie Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotajame pėstininkų batalione rastus sprogmenis. Juos atkasė rekonstrukcijos darbus vykdantys statybininkai. Į įvykio vietą buvo išsiųsta budinti standartinių sprogmenų neutralizavimo grupė.
„Nuvykus į Ruklą buvo aptiktos kelios dešimtys granatų sprogdiklių. Atlikus papildomą paiešką, paaiškėjo, kad sprogmenų toje vietoje yra dar daugiau, todėl dėl tamsaus paros meto buvo priimtas sprendimas operaciją atidėti iki ryto“, – pasakojo Sprogmenų neutralizavimo kuopos 1-ojo sprogmenų neutralizavimo būrio vadas vyr. leitenantas Audrius Alavočius.
Išminavimo darbai buvo pradėti ankstyvą spalio 18-osios rytą ir truko visą dieną. Paiešką sunkino tai, kad sprogmenys buvo palyginti smulkūs, plačiai pasklidę, todėl teritoriją reikėjo tikrinti ypač kruopščiai. Operacijos rezultatas – 4 839 UZRGM tipo pokario Sovietų Sąjungos gamybos rankinių granatų sprogdikliai. Visi jie buvo saugiai išgabenti į poligoną Rokuose ir ten sunaikinti.
Lietuvos kariuomenės inžinieriai prašo gyventojų, įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.
Retą savaitę viešojoje erdvėje nepasirodo pranešimų apie netikėtai aptiktą po žeme slypintį karo palikimą. Visuomenė apie tai sužino tuomet, kai tą radinį neutralizuoja specialistai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, kad jis nekeltų didelio pavojaus nei žmonėms, nei aplinkai.
„Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė šio bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos vadas kapitonas Nerijus Alekna.
– Pastaraisiais metais suintensyvėjus statyboms, jūsų vadovaujami išminavimo specialistai bene dažniausiai kviečiami atsakingai padirbėti į įvairius sostinės rajonus. Gal reikėtų, atsižvelgus į tokią situaciją, jau tvirtinant statybų detaliuosius planus juos suderinti ir su Juozo Vitkaus inžinerijos batalionu? O gal paprasčiausiai tai nebūtų veiksminga, nes neįmanoma atspėti, kur ką gali aptikti, kol ekskavatorius netikėtai neatkasa tiksinčios bombos?
– Kalbant apie spėliones… Sprogmenų neutralizavimo specialistams nepatinka spėlionės, mūsų darbe viskas turi būti pasverta ir pamatuota šaltu protu bei statistika, paremta aiškiais duomenimis iš kelių šaltinių. Identifikuoti tikslią sprogmens vietą nenuvykus į vietovę ir jo nematant vizualiai arba su paieškos įranga yra praktiškai neįmanoma.
Taip, yra šalių, kuriose prieš pradedant statybos darbus, būtina gauti pažymą iš atitinkamų tarnybų, kad numatytoje teritorijoje atlikti sprogmenų paieškos ir neutralizavimo darbai, bet tai gali sau leisti tik labai turtingos šalys. Tam būtina turėti tiek sustyguotus įstatymus, tiek išteklių, kurių šiuo metu Lietuvos valstybėje tikrai nėra per daug. Galiu tik pasakyti, kad visa informacija apie užterštas teritorijas anksčiau buvo perduota Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Todėl prieš ką nors pradedant statyti ar vykdyti infrastruktūros darbus, departamente galima sužinoti apie tam tikros vietovės užterštumą standartiniais sprogmenimis.
– Tiek daug metų prabėgo po karo, o žemėje vis dar slypi nemažai jo palikimo – bombų, nesprogusių aviacijos sviedinių ir kitokių mirtiną pavojų keliančių dalykų. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos padaliniai dislokuoti ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, Panevėžyje, Alytuje, Klaipėdoje bei Tauragėje. Ar tai reiškia, kad tose vietovėse kaip tik daugiausiai ir tiksi po žeme karo laikų „dovanų“?
– Negalima teigti, kad ten, kur dislokuoti mūsų kuopos skyriai, yra daugiau sprogmenų nei kitose šalies vietose. Tiesiog iki 2003 metų išminuotojų grupės buvo priskirtos įvairiems Lietuvos kariuomenės padaliniams, o nutarus visus išminuotojus priskirti Juozo Vitkaus inžinerijos batalionui, jų grupės įkurdintos ten, kur jau buvo kariuomenės infrastruktūra. Vadinasi, grupių išdėstymą lėmė ir Lietuvos kariuomenės vienetų išdėstymas, – taip patogiau organizuoti tarnybą. Bet ir dėl tokio skyrių išdėstymo galime maksimaliai operatyviai reaguoti į pranešimus apie rastus sprogmenis visoje šalies teritorijoje. Kiekvienas skyrius turi jam priskirtą atsakomybės rajoną (Lietuvos Respublikos teritorijos dalį). Gavus pranešimą, į įvykio vietą vyksta arčiausiai esantis sprogmenų neutralizavimo skyrius.
– Kai prieš keliolika metų inžinerijos batalione Kauno Panemunėje teko domėtis šia tema, buvo užsiminta apie sudarinėjamą drauge su istorikais, karo įvykių liudytojais tam tikrą žemėlapį, kuris parodytų konkrečias, galimai „prisotintas“ nesprogusiais sprogmenimis vietas. Tikriausiai šis darbas jau baigtas ir toks žemėlapis egzistuoja? Tik ar jis yra prieinamas, tarkim, miestų, gyvenviečių planuotojams? O gal nesinori gąsdinti žmonių, kurie, besidžiaugdami įsigytu sklypu ir planuodami savąsias statybas, nemato reikalo pasidomėti, kas ten slypi po žeme?
– Metai bėga, tam tikrų dalykų ir idėjų aktualumas keičiasi, kartais idėja sunyksta, o kartais transformuojasi į tobulesnį variantą. Žemėlapis, apie kurį kalbate, buvo perduotas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui kartu su visa kita informacija. Būtina pažymėti, kad pagrindinis informacijos šaltinis buvo sukaupta statistinė informacija iš gautų pranešimų apie rastus sprogmenis. Kad ir kaip būtų gaila, tuo metu neatsirado suinteresuotos istorikų grupės, kuri būtų galėjusi papildyti statistinius duomenis savo žiniomis ir įžvalgomis apie praėjusius karus.
Aišku, mums gavus užduotį atlikti žvalgybą konkrečioje teritorijoje, yra naudojama statistika, kalbinami tų laikų liudytojai bei peržvelgiami istoriniai šaltiniai. Bet tai daroma tik dirbant konkrečiose teritorijose. Tikrinti privačius sklypus dėl juose galimai esančių standartinių sprogstamųjų užtaisų nėra „madinga“. Greičiausiai dėl to, kad nėra privalomą patikrinimą reglamentuojančio dokumento, o šiam tikslui galima skirti tik ribotus Lietuvos kariuomenės išteklius. Žinoma, yra galimybė ieškoti privačių, tokia veikla užsiimančių kompanijų, bet tai kainuoja papildomai. Iš tikrųjų, manytume, nereikia gąsdinti žmonių, bet verčiau kryptingai juos šviesti apie standartinių sprogmenų keliamas grėsmes ir aiškinti, kaip reaguoti aptikus daiktą, panašų į sprogmenį.
– Daugiau nei prieš trylika metų Kauno Aleksote, aplipusiame vienas prie kito senais bei šiais laikais pastatytais individualiais namais, buvo atrasta 500 kg sverianti aviacijos bomba. Pamatus namui kasęs sklypo savininkas tik vėliau prasitarė turįs pašonėje talpyklų su keliomis tonomis kuro atsargų. O prieš tai jis pasišaukė kaimyną ir užsilipęs ant kraupaus radinio netgi pozavo „sensacingai“ nuotraukai.
Žinau, kad bomba buvo neutralizuojama vietoje, evakavus šimtus žmonių, užtikrinus visas priemones, kad ji nesprogtų ir nepridarytų milžiniškos žalos. Mano brolis, tuo metu buvęs policijos komisaru, atsakingu už kauniečių saugumą toje vietoje, jau po visko pasakojo, kad pareigūnai vargo bevaikydami smalsuolius kuo toliau nuo tos bombos. Kaip, jūsų nuomone, reikėtų aiškinti visuomenei, kuri apie bombas gal tik iš filmų kažką žino, kokį pavojų jos realiai kelia, ir kas turėtų tai daryti, kai civilinė gynyba (tegu nesupyksta jos atstovai) reiškiasi labiau epizodiškai?
– Sprogmenų neutralizavimo kuopa per metus atlieka nuo 800 iki 1500 sprogmenų neutralizavimo operacijų. Galima teigti, kad per metus išgelbstime apie 1000 gyvybių. Todėl norėčiau dar kartą pasikartoti ir pabrėžti, kad nereikia vaidinti „didvyrių“ ir bandyti išgelbėti pasaulį patiems. Palikite tai specialiosioms tarnyboms, – jos žino, kaip tai padaryti saugiausiai ir greičiausiai.
Radus daiktą, panašų į sprogmenį, skelbiamas planas „Skydas“, kuriam vadovauja policijos pajėgos. Dalyvauja policija, medikai, ugniagesiai ir kiti specialistai, tarp jų, kaip savo srities specialistai, – ir išminuotojai. Plano „Skydas“ metu kiekviena tarnyba dirbame savo darbą. Kaip pavyzdį galime pasakyti, kad policijos pareigūnai užtikrina specialistų nustatytos teritorijos kordoną, o sprogmenų neutralizavimo specialistai – saugų sprogmens neutralizavimą.
Bomba, minosvaidžio mina, artilerijos sviedinys, granata. Tai žodžiai, kurių skirtumai neturėtų jaudinti paprastų gyventojų, nes visa tai yra vienodai pavojinga jų gyvybei. Civiliams gyventojams nebūtina gilintis apie standartinių sprogmenų klasifikaciją ar sprogdiklių veikimo principus. Kertinė informacija yra, kaip elgtis aptikus daiktą, panašų į sprogmenį. O veiksmai labai paprasti. Radus daiktą, panašų į sprogmenį, jokiu būdu negalima jo liesti, kelti, nešti, judinti ar kitaip keisti jo padėtį. Būtina įspėti aplinkinius apie radinį, pažymėti vietą, kur yra rastas daiktas, ir atsitraukti. Jei po ranka nėra ženklinimo priemonių, tokių kaip „STOP“ juosta ar ryškiaspalviai dažai, tam tiks šaka su ryškia audinio skiaute, akmenų krūvelė ar kitas iš vietovės išsiskiriantis žymeklis. Būtina paskambinti trumpuoju pagalbos numeriu 112 ir pateikti visą informaciją.
– Padidinus kitąmet finansavimą krašto apsaugai, gal daugiau lėšų bus skirta ir išminavimo darbams? O tuomet ko trūktų, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo, ir kada tai galėtų įvykti?
– Ar bus skirta daugiau lėšų? Atsakyti negaliu. Ar tikimės gauti papildomų lėšų kuopai? Žinoma. Kiekvienas vadas nori, kad jo padalinys būtų stiprus, gyvybingas, kaip reikiant aprūpintas naujausia technika bei įranga. Bet taip pat suprantame: lėšos yra ribotos ir skiriamos pagal prioritetus. Mūsų aukščiausias prioritetas – pasiruošimas Tėvynės gynybai. Turime šaunų, labai profesionalų kolektyvą, kuris ir atlieka milžiniškus, nepaprastai reikalingus darbus, – valo iš šalies teritorijos sprogmenis, reaguoja į tokius radinius, remia kariuomenės padalinius, atlieka kitas svarbias funkcijas.
Ką reikėtų padaryti, kad Lietuvos žemėje iki minimumo sumažėtų karo laikų palikimo? Nuosekliai dirbti, nenutraukti darbo, kurį vykdome dabar, o jo, galim pasakyti, yra iki soties. Apie terminus kalbėti be galo sunku, nes šio „gėrio“ žemėje dar likę nemažai. Kiekvieną pavasarį besitraukiantis įšalas į žemės paviršių išstumia vis naujus sprogmenis, surandamos naujos užterštos teritorijos. Kaip kuopoje juokaujame, mums to darbo užteks. Užteks jo greičiausiai ir mūsų vaikams.
Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į Seimą, prašydamas leisti patraukti Seimo narį Kęstutį Pūką baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų.
Vilniaus apylinkės prokuratūroje šių metų kovo 16 d. buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl seksualinio priekabiavimo ir šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisyklių pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių metų pradžioje Seimo narys K. Pūkas galimai seksualiai priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų. Nukentėjusiais dėl seksualinio priekabiavimo šiame ikiteisminiame tyrime pripažinti 4 asmenys.
Taip pat tyrimo metu surinkti duomenys, anot Generalinės prokuratūros pranešimo, leidžia pagrįstai manyti, kad nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario mėnesio pradžios K. Pūkas, laikydamas teisėtai įsigytą šaunamąjį ginklą bei šaudmenis seife, esančiame jo darbo Seime patalpose, neužtikrino šio ginklo ir šaudmenų saugumo. Tuo galimai buvo pažeistos šaunamojo ginklo bei šaudmenų laikymo taisyklės ir dėl to sudarytos sąlygos kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti.
Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Konstitucijoje, Baudžiamojo proceso kodekse bei Seimo statute nustatyta, kad Seimo nario asmuo neliečiamas, Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Baudžiamojo proceso kodekse taip pat nustatyta, kad kitos procesinės prievartos priemonės šiam asmeniui taikomos tiek, kiek tai nedraudžiama pagal Lietuvos įstatymus ar tarptautinės teisės normas.
Įvertinus nurodytas Konstitucijos, Seimo statuto ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes, prokuratūra konstatuoja, kad tolesnis ikiteisminis tyrimas Seimo nario K. Pūko atžvilgiu negalimas negavus Seimo sutikimo patraukti šį asmenį baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.
Baudžiamajame kodekse už seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais siekimą, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavimą prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.
Pagal kitą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tas, kas pažeidė teisėtai turimo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo taisykles ir dėl to sudarė sąlygas kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti, gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Seksualiniu priekabiavimu K. Pūką apkaltino kelios moterys, kurių teigimu, per darbo pokalbius į Seimo nario padėjėjo vietą jis elgėsi nederamai, laidė dviprasmiškas užuominas, siūlė eiti į Seimo viešbutį.
Šių metų kovą visuomenės informavimo priemonėse buvo viešai pateikta informacija, filmuota medžiaga apie tai, kad Seimo narys K. Pūkas, ieškodamas Seimo nario padėjėjos-sekretorės, kreipė dėmesį į lytį, išvaizdą, amžių, asmeninio gyvenimo aplinkybes.
Gegužės 2 dieną Seimas nutarė pradėti apkaltos procesą Seimo nariui K. Pūkui. Parlamentarai taip pat nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar šio Seimo nario veiksmai, nurodyti Seimo specialiosios tyrimo komisijos išvadoje, prieštarauja Konstitucijai.
Generalinis prokuroras prašo panaikinti Seimo nario K. Pūko teisinę neliečiamybę. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono ir Karinių jūrų pajėgų kariai nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos ir teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo sausumoje ir Baltijos jūros dugne nuo pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos.
Nesprogę įvairaus kalibro sprogmenys kelia grėsmę civiliams gyventojams, laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje.
Kaip sako Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Sprogmenų neutralizavimo kuopos kariai, kurie nuolat vykdo Lietuvos sausumos teritorijos valymo nuo standartinių sprogmenų darbus, 2016 m. jiems buvo skaitlingi, skaičiuojant rastus ir neutralizuotus sprogmenis, atliktas planines sprogmenų neutralizavimo operacijas. Nors lyginant su 2015 m., šiemet rastų sprogmenų kiekis šiek mažesnis, tačiau, anot išminuotojų, skaičiai vis tiek įspūdingi.
Inžinieriai išminuotojai į neplaninį sprogmenų neutralizavimą (pagal gyventojų iškvietimus) šiemet vyko beveik 1 tūkst. kartų. Lyginant su praėjusiais metais, kariuomenės išminuotojai gavo „tik“ 200 iškvietimų mažiau. Kariuomenės išminuotojai juokauja, kad iškvietimų skaičius per metus rodo Lietuvos piliečių ekonominę padėtį: kai žmonės gerai gyvena – daugiau stato, investuoja į nekilnojamąjį turtą, tobulina infrastruktūrą, tuomet ir išminuotojams daugiau tenka važiuoti į iškvietimus ir atlikti sprogmenų neutralizavimo užduotis. Jeigu prisiminsime ekonominės krizės metus, tuo laikotarpiu kariuomenės išminuotojai per metus gaudavo 750 iškvietimų, po to skaičius palaipsniui kilo.
Jeigu kalbėtume apie neutralizuotų sprogmenų kiekį, šiemet sprogmenų neutralizavimo specialistai sunaikino per 2 tūkst. standartinių sprogmenų (neįskaitant šovinių ir daiktų, kurie buvo nesusiję su sprogmenimis). 2016 m. dažniausiai išminuotojai vyko į Vilkaviškio raj. – net 121 kartą. Skirstant pagal mėnesius, daugiausiai darbo neutralizuojant sprogmenis išminuotojai turėjo balandžio mėnesį. Per visą balandį buvo gauti net 166 iškvietimai.
Vykdydami planines sprogmenų neutralizavimo operacijas, per kurias tikrinamos ir valomos ištisos teritorijos, 2016 m. kariuomenės išminuotojai aptiko 276 vnt. įvairaus kalibro sprogmenų, patikrino per 700 ha teritorijos. Ir tai yra rekordinis rezultatas per visą sprogmenų neutralizavimo kuopos gyvavimo istoriją. Lyginant su 2015 m., šiemet išvalytos teritorijos plotas buvo beveik 10 kartų didesnis. Tiek teritorijos buvo išvalyta įgyvendinant Lietuvos kariuomenės infrastruktūros objektų plėtros projektą Pabradės poligone, siekiant sudaryti sąlygas planuoti ir vykdyti infrastruktūros plėtros darbus.
Pasak kariuomenės inžinierių, kiekvienais metais sprogmenys pasipila, kai žmonės vykdo įvairius žemės ūkio darbus. Pastebimas yra net paros laiko, kada yra gaunami iškvietimai, dėsningumas. Daugiausia iškvietimų gaunami po 17 valandos. Išminuotojai daro prielaidą, jog statybų įmonės ar kiti darbuotojai, radę sprogmenį, praneša apie radinį tik kai jau baigia savo darbus, taip sukeldami pavojų sau ir aplinkiniams ir tuo apsunkindami specialiųjų tarnybų darbus. Tamsiu paros metu yra sunkiau identifikuoti sprogmenį, o pati išminavimo operacija saugiausiai atliekama tik šviesiu paros metu. Policija privalo saugoti radinio vietą per naktį, o išminuotojams tenka dar kartą važiuoti kitą dieną. Taip yra švaistomos valstybinės lėšos ir kyla grėsmė, kad išminuotojų tuo metu nebus kitoje vietoje.
Kariuomenė išminuotojai ragina gyventojus įtarus, kad surado sprogmenį, elgtis atsakingai, jokiu būdu neliesti ir nesiimti iniciatyvos patiems pergabenti ar kažkaip kitaip bandyti nukenksminti sprogmenį. Geriausias ir saugiausias sveikatai ir gyvybei sprendimas – informuoti atsakingas tarnybas bendrąją pagalbos linija 112.
Per Karinių jūrų pajėgų operaciją Baltijos jūros dugne identifikuota per 900 objektų
Karinės jūrų pajėgos kasmet vykdo Lietuvos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenų valymą nuo jūros dugne nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos. Taip siekiama sumažinti grėsmę laivybai, žvejybai ir kitai ekonominei veiklai Lietuvos vandenyse Baltijos jūroje, taip pat nustatyti jūros dugne esančių pavojingų objektų pozicijas.
Didžiausia 2016 m. Lietuvos teritoriniuose ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse išminavimo operacija – gegužės 16-27 d. vykusi tarptautinė ir didžiausia šiais metais Baltijos jūroje nesprogusios amunicijos paieškos ir nukenksminimo operacija „Open Spirit 2016″ (liet. „Atvira dvasia 2016″). Operacijos metu buvo išžvalgyta 54 kvadratinių jūrmylių (apie 185 kvadratinių kilometrų) jūros dugno ploto, identifikuoti 912 objektai, iš kurių 18 buvo patvirtinti kaip sprogstamieji objektai (15 jūrinių minų ir 3 torpedos). Taip pat jūros dugne ieškant nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo aptikta 34 jūrinių minų inkarų, 2 raketų dalys, 3 mokomosios jūrinės minos ir 3 nuskendusių laivų liekanos.
Nuo I-II pasaulinių karų ir pokario laikotarpio likusios nesprogusios amunicijos buvo ieškoma ir rugpjūčio 22-26 d. Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje vykusių kasmetinių Baltijos šalių karinių laivų junginio BALTRON pratybų BALTRON SQUADEX II-16 metu. Nesprogusios amunicijos ieškota ir per spalio 3-7 d. vykusias Karinių jūrų pajėgų pratybas „Kormoranas 2016″ ir kitus planinius Karinių jūrų pajėgų priešmininių laivų išplaukimus į jūrą ieškoti minų.
Pasak Karinių jūrų pajėgų atstovų, įdomus radinys Baltijos jūroje buvo aptiktas šių metų balandžio 9 dieną. Tąkart apie 21 jūrmylių (apie 39 kilometrai) nuo Klaipėdos uosto jūroje buvo pastebėtas plūduriuojantis apie 1,5 metro virš vandens iškilęs cilindro formos metalinis ir stipriai aprūdijęs objektas. Jį apžiūrėję Karinių jūrų pajėgų narai-išminuotojai identifikavo kaip senos torpedos korpusą. Užtikrinant, kad Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje rastas objektas nekeltų grėsmės laivybai kaip navigacinė kliūtis, jis buvo sunaikintas vietoje.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Šveicarijos armija daugelį dešimtmečių slėpė, kad pasienio su Vokietija tiltuose esama sprogmenų; paskutinis iš jų – istorinis Holcbriuke tiltas, jungiantis Šveicarijos Štaino miestą su Vokietijos Bad-Zekingenu, ir formaliai priklausantis Vokietijai, – buvo išminuotas tik 2014 metų spalio viduryje, praneša vokiečių žurnalas Der Spiegel, remdamasis Bavarijos laikraščiu Der Sonntag ir televizijos ir radijo kompanija SWR.
Iš viso tilto konstrukcijoje buvo įtaisytos dvi penkių metrų aukščio kameros, kuriose buvo, matyt, šimtai kilogramų trotilo. Užpuolimo atveju tiltus buvo numatyta susprogdinti.
