Centai. Slaptai.lt nuotr.

Manančių, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, lyginant su praėjusių metų spaliu, padaugėjo 7 proc. punktais.
 
Tuo tarpu vertinančių šalies ekonominę padėtį kaip blogėjančią padaugėjo 17 proc. punktų, rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu spalį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Komentuodami šiuos rodiklius ekonomistai teigia, kad tokie skaičiai kelia nerimą ir atkreipia dėmesį, jog žmonių finansinė elgsena netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką.  
 
Finansų analitikas Marius Dubnikovas Eltai teigė apklausą parodžius, kad lietuviai apskritai yra gana pesimistiškai nusiteikę ekonominės padėties šalyje atžvilgiu.
 
„Tai yra pakankamai reikšmingi skaičiai (…). Galima matyti, kad apskritai didelė dalis visuomenės yra ganėtinai pesimistiškai nusiteikusi, nes 2019 metais Lietuvos ekonominė padėtis tikrai buvo gerėjanti, ypač vasaros gale. Nepaisant to, daugiau nei ketvirtadalis respondentų (27 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo“, – sakė jis.
 
M. Dubnikovo teigimu, tai, kad daugėja vertinančių savo finansinę padėtį kaip pablogėjusią pandemijos kontekste yra natūralu.
 
„Tai, kad manančiųjų, jog jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo padaugėjo 7 proc. punktais, yra reikšmingas  (…) ir šiek tiek liūdinantis pokytis. Visgi tai yra natūralu, nes tikrai didelė žmonių dalis turėjo išeiti į prastovas, o esančių prastovose pajamos natūraliai krito“, – sakė ekonomistas.
Eurai ir centai. Slaptai.lt nuotr.
 
„Prie šeimos finansinės padėties vertinimo lygiai taip pat galėjo prisidėti ir finansinės būklės nepablogėjimas. Gali būti, kad žmogus ir toliau gauna tas pačias pajamas, bet tai, kad jis negalėjo, pavyzdžiui, vasaros metu keliauti, irgi blogina žmonių savijautą ir veikia bendrą vertinimą“, – pridūrė jis.
 
Blogėjantys ekonominės padėties vertinimai lemia ir kintančią gyventojų finansinę elgseną, kuri, tikėtina, netolimoje ateityje gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, tikino ekonomistas.
 
„Bet kokiu atveju šie pokyčiai gali lemti ir žmonių finansinę elgseną. Žmogus, kuris mano, kad jo finansinė būklė blogėja, mažina savo vartojimą, galvoja apie tai, kaip daugiau sutaupyti, atsidėti pinigų, nes galbūt už poros mėnesių situacija blogės. Kai žmonės neleidžia pinigų ir atideda juos ateičiai, nepaisant to, ar jų pajamos mažėjo ar padidėjo, tai niekaip neprisideda prie ekonomikos plėtros ir ją veikia neigiamai“, – kalbėjo jis.
 
Anot M. Dubnikovo, pirmuosius tokio visuomenės vertinimo padarinius bus galima stebėti praėjus pusei metų.
 
„Tikriausiai aiškesnius pirmuosius tokio vertinimo efektus ekonomikai pamatysime pasireiškiant po 6-8 mėnesių. Tai yra tam tikras perspėjimas: jeigu tokia situacija užsitęs ir žmonių nuotaikos toliau bjurs, blogės ir ekonominė situacija šalyje“, – tikino jis.
 
Tuo tarpu turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management” vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad tikėtina, jog tiek dėl sezoniškumo, tiek dėl įsibėgėjusios pandemijos žmonių lūkesčiai ateinančiais mėnesiais dar labiau suprastės.
Eurai. Keletas kupiūrų. Slaptai.lt nuotr.
 
„Matyt, žmonių lūkesčiai jau ateinančiais mėnesiais suprastės, nes juos veikia ir sezoniškumas, ir įsibėgėjusi pandemija. Bet to buvo galima laukti: lapkritis-gruodis buvo tie mėnesiai, kurie kėlė nerimą visiems ekonomikos politikos formuotojams ir stebėtojams“, – Eltai teigė ji.
 
I. Genytė-Pikčienė taip pat pažymėjo, kad nors Lietuva su COVID-19 sukelta ekonomine krize susidorojo gana neblogai, šalyje vis tiek stebima recesija, ir tai verčia visuomenę nerimauti.
 
„Reikia prisiminti, kad pernai Lietuvos ekonomika dar augo, o šiemet vis tik yra recesija. Nepaisant to, kad atrodome šauniausiai tarp krintančių, mūsų ekonomika vis tiek nekyla ir logiška, kad dėl to kyla daugiau nerimo visuomenėje – tai atspindi ir apklausos (…). Atsiranda daugiau rizikų tiek mūsų eksportuotojams, tiek vidaus rinkoje veikiantiems sektoriams. Aišku, kai kurie sektoriai puikiai susitvarkė su krize, net išlošė iš jos. Bet sektoriams, atsidūrusiems pandemijos epicentre, šie metai tapo gyvybės ar mirties klausimu“, – teigė ji.
 
„Baltijos tyrimų“ apklausa parodė, kad Lietuvos ekonominę padėtį kaip blogėjančią vertina 44 proc. respondentų.
 
Tuo tarpu spalio mėnesį trečdalis (34 proc.) suaugusių šalies gyventojų manė, kad jų šeimos finansinė padėtis pastaruoju metu blogėjo, rodo apklausos duomenys.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.14; 14:00

Karalienė Elžbieta II. EPA-ELTA nuotr.

Koronaviruso pandemija smogė ir Didžiosios Britanijos karalienės finansams. Be kita ko, atšaukus ekskursijas karališkosiose pilyse, rūmų biudžetas per ateinančius trejus metus gali netekti 15 mln. svarų (16,4 mln. eurų), penktadienį sakė karališkųjų rūmų finansų vadovas Michaelis Stevensas. Specialus biudžetas, skirtas Bakingemo rūmams išlaikyti, gali prarasti 20 mln. svarų.
 
Tačiau dėl pandemijos karališkieji rūmai neprašys daugiau mokesčių mokėtojų pinigų, pabrėžė M. Stevensas. „Mes mėginsime su padariniais susidoroti savo pastangomis“, – pridūrė jis.
 
Jau duotas nurodymas neįdarbinti naujų žmonių, taip pat įšaldyti atlyginimai. Rūmų duomenimis, ieškoma ir kitų išlaidų mažinimo galimybių.
 
Šiais biudžetiniais metais, kurie baigėsi kovą, britų karališkųjų rūmų biudžetą sudarė 82,4 mln. svarų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.25; 12:52

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas sako, kad nedovanotinas Sveikatos apsaugos ministerijos taupymas galėjo sukelti skaudžias pasekmes, turėdamas omenyje nuo meningokokinės infekcijos mirusį vaiką. Parlamentaras primena, kad dar praėjusios savaitės ketvirtadienį Seimo posėdyje klausė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kodėl nenupirkta vakcina nuo meningokokinės infekcijos, nors ji buvo įtraukta į skiepų kalendoriaus planą, o vietoj jos atsirado skiepai nuo roto viruso.

Pasak parlamentaro, ministras aiškino, kad meningokoko vakciną pirks po pusės metų, nes tada ji kainuos 25 proc. pigiau.

„Toks nedovanotinas ir skaudžias pasekmes turintis taupymas, kai perkama nors ir pigesnė, bet nepakankamai veiksminga trivalentė vakcina nuo gripo arba kai neperkama vakcina nuo meningokokinės infekcijos, kuri yra mirtina, o vietoj jos perkama vakcina nuo roto viruso, kuris išgydomas, atrodo amoralus, ypač mirtinų atvejų akivaizdoje. Kas už tai prisiims atsakomybę?“ – klausė A. Matulas.

Parlamentaras jau anksčiau kėlė klausimą, kodėl nuspręsta pirkti trivalentę vakciną nuo gripo, kuri yra mažiau efektyvi nei gydytojų rekomenduotina keturvalentė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.26; 03:55

A. Butkevičius ir kiti socialdemokratai labai mėgsta moralizuoti, kaip konservatoriai per krizę „praskolino Lietuvą“. Tai gal dabar, kai jau valdo p. Butkevičius, Lietuvos skolos pradėtos mažinti, jau kaupiamas rezervas?

Tikrai ne! Lietuvoje 2009 m. krizė buvo tokia gili, nes Lietuva skirtingai nei Estija, neturėjo rezervų, o dabar, kai ekonomika auga ir jau būtų galima kaupti atsargas, skolos tik didėja.

Krizės skolos, nes nebuvo atsargų

2009 m. kai Lietuvą užklupo krizė, buvome visai nepasiruošę. Staigiai pasipylė įmonių bankrotai, padaugėjo bedarbių, išaugo šešėlis ir drastiškai smuko biudžeto įplaukos. 

Continue reading „Estai vėl kaupia juodai dienai, o A. Butkevičius tik didina skolas“

Lietuvoje vasara įgauna pagreitį. Karščio banga, vejanti tautiečius į pajūrį, padėjo užsidirbti daugeliui verslininkų. Tiek paplūdimo partizanai, rengiantys vietinės reikšmės „pasalas“ savo čeburekais, ledais ar gaiviaisiais gėrimais, tiek solidūs verslo elito atstovai džiaugiasi – pelnas išaugo kaip ant mielių.

O svarbiausia, jog buvo sutaupyta, nes kaštų tam daug neprisireikė, kaip ir  jokių ypatingų reklamų ar nuolaidų, užteko ilgajam savaitgaliui ateiti, na ir jo pradžią pažymėti Egidijaus Dragūno – Selo‘o koncertu. Fanų minios, nesuvaidinta ekstazė matant vienintelę Lietuvos muzikos ir scenos „žvaigždę“ bei liūdesys veide, suvokiant, kad tai jau atsisveikinimo turo pradžia, po kurio „skaudama“ širdimi teks šį kūrėją išleisti už jūrų marių. 

Continue reading „Tropinis karštis, Graikijos „NE“ ir šis bei tas“

Europos Sąjunga teigia, kad Madridas galėtų pasimokyti iš Latvijos ekonomikos pakoreguotos programos, nors ekonomistai ir abejoja griežtų priemonių nauda.

Europos ekonomikos reikalų komisaras Olli Rehnas rugpjūtį savo tinklalapyje teigė, kad Ispanijai reikia nesusitaikyti su aukštu nedarbo lygiu ir silpnu ekonomikos augimu, bet dėl ekonomikos atsigavimo reikia imtis pasiaukojimo, pavyzdžiui,10 proc. sumažinti atlyginimus, kaip tai padarė Airija ir Latvija. – dvi „sėkmės istorijos“.

Continue reading „Ispanijai nepriimtinas latviškasis modelis“

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt šiandien pateikia keletą ištraukų iš publikacijų, kurių autoriai vertina ekonominius Latvijos pasiekimus. Tiesa, vokiškuose straipsniuose kalbama ne vien apie malonius dalykus. Esama ir Latvijai nepalankių versijų. Daug dėmesio skiriama euro problematikai: ar ši Baltijos valstybė pajėgi įsivesti eurą, kuo ši valiuta naudinga arba nenaudinga Latvijai, kokių ekonominių sustiprėjimų latviai gali tikėtis turėdami eurą…

Bet kokiu atveju Lietuvai privalu kuo daugiau žinoti apie savo artimiausią kaimynę – Latviją. Taip pat – ir apie jos ekonomiką.

Continue reading „Latviją pavadino šalimi, skirta „Liuksemburgo skurdžiams““

(Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės interviu Vokietijos dienraščiui)

Neseniai vykdama į Margaret Thatcher laidotuves Londone, Lietuvos Respublikos Prezidentė neskrido prezidentiniu lėktuvu, nes tokia maža šalis kaip Lietuva jo tiesiog neturi.

Dalia Grybauskaitė skrydžiui pasirinko pigios oro transporto bendrovės „Wizz Air" paslaugas, ekonominę klasę. Į Vilnių grįžo vakare su „Ryanair". Skrydis pirmyn ir atgal jai ir ją lydinčiai delegacijai iš viso kainavo 3000 litų. Penkiems asmenims tai kainavo po 175 eurus už žmogų. Dar kyla klausimų?

"Nieko stebėtina, – pabrėžtinai ramiai teigia Prezidentė per pokalbį Prezidentūros rūmuose Vilniuje, – jau ketveri metai taip keliauju." Nuo kadencijos pradžios 2009-aisias, kad sutaupytų pinigų, valstybės vadovė tarnybiniais reikalais į Europą skrenda ekonomine klase.

Continue reading „Ji skrenda ekonomine klase, mėgsta skaičius ir kritiškai vertina vyriausybę…“

siimonyt

Sei­me pri­sta­ty­da­ma 2013-ųjų me­tų biu­dže­to pro­jek­tą, fi­nan­sų mi­nist­rė In­gri­da Ši­mo­ny­tė at­sklei­dė kai ku­rias vals­ty­bės fi­nan­sų de­ta­les.

Ji sa­kė, kad eko­no­mi­nes pro­ble­mas spręs­ti dau­giau in­ves­tuo­da­mos ga­li vals­ty­bės, ku­rios sko­li­na­si už la­bai ma­žas pa­lū­ka­nas. Lie­tu­va to­kios ga­li­my­bės ne­tu­ri ir to­dėl jos in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bės yra tik to­kios, ko­kias lei­džia iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) gau­na­ma pa­ra­ma. Jei­gu Lie­tu­va pra­dės sko­lin­tis dau­giau ne­gu da­bar, grei­tai ne­tu­rės ga­li­my­bės sko­lin­tis net­gi už tas pa­lū­ka­nų nor­mas, ku­rias „mums pa­vy­ko pa­siek­ti per ket­ve­rius me­tus kru­vi­no dar­bo, ma­ži­nant tas pa­lū­ka­nas, ku­rios bu­vo 2009 me­tais“.

Continue reading „Ingrida Ši­mo­ny­tė – apie sko­li­ni­mą­si ir MMA“

valdis-dombrovskis

Krizės apimtose euro zonos valstybėse sumažinus algas ir pensijas, būtina sumažinti atlyginimus ir Briuselio valdininkams, – taip mano Latvijos ministras pirmininkams Valdis Dombrovskis.

Skolų krizės laikais euro zonoje būtina sumažinti ir išlaidas Europos Sąjungos aparatui, – tokia Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio nuomonė. „Sunku paaiškinti krizės apimtų šalių piliečiams, kodėl jų pensijos mažinamos, o atlyginimai Briuselyje ir toliau auga“, – pareiškė Latvijos politikas interviu vokiečių portalui bild.de. Todėl, anot V.Dombrovskio, būtina sumažinti darbo užmokesčius ES valdininkams.

Continue reading „Latvija ragina sumažinti Europos valdininkų algas“

kiaule_taupykle

Kuo įdomus Neil Buckley straipsnis “Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį”, pasirodęs leidinyje “Financial Times”?           

Baltijos šalys, patyrusios ekonominių sunkumų, sulaukia pagyrimų dėl taupymo priemonių, iš kurių galėtų pasimokyti kitos valstybės. 

Latvija, Lietuva ir Estija taikė „vidinę“ devalvaciją, mažindamos atlyginimus ir išlaidas – tokių veiksmų, pavyzdžiui, Vokietija, siūlo imtis euro zonos šalims, nevykdančioms nustatytų reikalavimų.

Continue reading „Tiesa ir mitai apie Baltijos šalių taupymo modelį“