Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Aš nesu Neringos Venckienės fanas, nors grynai žmogiškai man jos gaila.

Mane domina mūsų Temidės veiksmai jos byloje. Įdėmiai sekiau mūsų VSD sufabrikuotą Eglės Kusaitės „terorizmo“ Rusijoje bylą, kuri buvo kurpiama maždaug panašiu metu, tad noriu pažiūrėti, ar yra padaryta pažanga šiandien.

Toje E. Kusaitės byloje tiek daug žiaurių neteisėtų Temidės veiksmų, kad galima būtų parašyti didžiulį, dokumentais pagrįstą, kvapą gniaužiantį veikalą apie  jaunos moters lietuvės tragediją Lietuvos kagėbistų dėka (jie darbuojasi Lietuvoje iki šiol) ir to veikalo pagrindu pastatyti spektaklį Panevėžyje ar sukurti filmą su pavadinimu „Jūsiškiai“.

Visa tai jau gausiai aprašyta žiniasklaidoje, tad tiems, kurie nori tuo įsitikinti, google jų paslaugoms.

Priminsiu tik trumpai, kuo baigėsi E. Kusaitės bylos. Tai – dabartinei Temidei N. Venckienės bylose pamokai, jei ji į jas atsižvelgs.

Jų iš viso buvo keturios (Neringos Venckienės atveju po JAV korektūros, taip pat, keturios, o mūsų Temidė buvo paskelbusi net trylika!).

https://www.tv3.lt/…/e-kusaite-isgirdo-trecia-nuosprendi-ja…

Mūsų Temidės paskutinioji instancija išsigando dėl galimos Eglės Kusaitės terorizmo bylos kelionės į Europos žmogaus teisių teismą ir išteisino ją dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą. Europos žmogaus teisių teismas būtų peržiūrėjęs bylą iš esmės ir būtų pasibaisėjęs mūsų Temidės žvairomis akimis, žvilgčiojančiomis viena į Kremlių, kita – į Vakarus, kovojančius su tikruoju terorizmu, užuot teisingumą vykdžius užrištomis akimis.

kusaite_portretas
Eglė Kusaitė

Byla, kurioje Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Kusaitę pripažino kalta melagingu pranešimu apie nusikaltimą ir melagingu įskundimu (ji teigė, kad tiriant baudžiamąją bylą, kurioje jai pareikšti įtarimai dėl terorizmo ketinus susisprogdinti Rusijos karinėje bazėje, esančioje Čečėnijoje, areštinėje Vilniuje ji buvo sumušta rusakalbių asmenų, Rusijos FST atstovų) baigėsi štai kuo. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė 2015 m. liepą pasirašė dekretą, pagal kurį E. Kusaitė atleista nuo 2823 eurų (75 MGL) dydžio piniginės baudos mokėjimo. „Priimant sprendimą atsižvelgta į tai, kad nuteistoji sunkiai serga, neturi jokio turto ir pajamų, gyvena iš socialinės pašalpos, o ligos gydymas gali tęstis kelerius metus“, – nurodyta prezidentūros pranešime.

Kai dėl prokurorų įžeidimo ir grasinimų, tai bylos galutinai baigėsi visai neseniai.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 2019 m. liepos 24 d. priėmė išvadą byloje Kusaitė prieš Lietuvą (Nr. 2716/2016) pripažindamas, kad Lietuva pažeidė Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnio 2 dalį (saviraiškos laisvė), nes E. Kusaitei buvo pritaikyta baudžiamoji atsakomybė ir skirta 1 300 litų (apie 380 eurų) bauda už tai, kad ji savo komentaru įžeidė valstybės tarnautojus – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorus. Komiteto nuomone, baudžiamoji atsakomybė E. Kusaitei buvo pritaikyta nepagrįstai.

Bylos baigtos, bet jų pasekmės šiurpios daug kam, nors kai kas gali pamanyti, kad teisingumas Lietuvoje nugalėjo.

2011 m. gruodį Maskvoje už dalyvavimą teroristinėje su E. Kusaite grupuotėje buvo nuteisti niekuo nekalti E.Kusaitės pažįstami brolis ir sesuo čečėnai Apti ir Aišat Magmadovai. Jiems skirtos atitinkamai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės. Jie nuteisti su mūsų prokurorų ir tuometinio teisingumo ministro pagalba E. Kusaitės byloje.

Žmogaus sveikata – konfidencialus dalykas. Pasakysiu tik tiek šalia to, ką žinau, kad gyvenimas po tokio ilgai trukusio bylų nagrinėjimo nepraeina be pasekmių. Jo pradžia siekia 2009 metus. Tų metų spalį E. Kusaitė buvo suimta teismo salėje ir nelaisvėje išbuvo devynis mėnesius, po to teismo sprendimu išleista iš kalėjimo, bet buvo suimta antrą kartą 2011 m. balandį. Galutinis išteisinamasis nuosprendis paskelbtas 2016 m. sausio 12 d. Kaip jau minėjau, jos sveikatos būklę dar iki jo pažymėjo Dalios Grybauskaitės tarnyba.

Neringa Venckienė. Slaptai.lt nuotr.

N. Venckienės bylos nagrinėjimo stadijoje, iki jai išvykstant į JAV, ne vienas aš įžvelgiu daug mūsų Temidės elgesio panašumo.

Drąsiai darau prielaidą, kad abiem atvejais ji buvo pakabinta ant Rusijos specialiųjų tarnybų kabliuko.

O kaip gi, ar gali būti joms didesnis džiaugsmas sužinojus ir užfiksavus, kad koks nors Lietuvos teisėjas, prokuroras, miesto meras ar VSD darbuotojas – pedofilas. Bet išlindus tam reikalui į viešumą, tenka ryžtis net žmogžudystėms.

Pamatysime, ar kas nors pasikeitė mūsų padangėje dabar, po Neringos Venckienės ekstradicijos. Ar tebekabo, kaip spėju, mūsų Temidė su teisingumo svarstyklių kabliuku pati ant Rusijos spec. tarnybų kabliuko. 

2019.11.08; 06:00

Teisingumo ministerija pateikė teisėjų bendruomenei apsvarstyti Tarėjų įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus, įteisinančius Lietuvos teismuose visuomenės atstovų  tarėjų dalyvavimą.
 
Projektai buvo parengti bendradarbiaujant su Konstitucijos pataisų dėl tarėjų instituto rengėjais Seimo nariais Juozu Bernatoniu, Gediminu Kirkilu bei kitais Seimo nariais, inicijavusiais šią pataisą.
 
 Numatoma, kad tarėjai teismuose dirbtų nuo 2021 m. liepos 1 dienos. 
 
„Tarėjų dalyvavimas teismuose skatins visuomenę labiau įsitraukti į teisingumo vykdymą, padės iš vidaus pažinti ir suprasti teismų darbą, ir taip prisidėti prie teisingumo įgyvendinimo,  sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Tarėjų instituto įteisinimas  vienas svarbių septynioliktosios Vyriausybės programos darbų“.
 
Pasak ministro, tarėjai kartu su teisėjais nagrinėtų korupcinio pobūdžio baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui, dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, papirkimo ar piktnaudžiavimo bei civilines bylas dėl žalos, kurią reikia atlyginti dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. „Padidinus visuomenės dėmesį tokioms byloms, stiprėtų ir pasitikėjimas teismais, visa teisine sistema“,  pabrėžia ministras E. Jankevičius.
 
Sociologinės apklausos rodo, kad teismais pasitiki tik 19,7 proc. šalies gyventojų, o nepasitiki 28 proc.
 
Tarėjais galėtų būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Asmens tinkamumą būti tarėju vertintų Asmenų, kurie pretenduoja būti tarėjais, atrankos komisija. Planuojama, kad tarėjų sąrašus sudarys ir administruos Nacionalinė teismų administracija.
 
Įstatymų projektuose numatoma, kad tarėjai dalyvautų pirmosios instancijos teismuose, kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Jeigu nagrinėjant bylą dalyvaus vienas teisėjas, su juo posėdžiaus du tarėjai, jei trys teisėjai – tai keturi tarėjai.
 
Tarėjų įstatymo projekte taikomas tarėjų darbo apribojimas  per vienus kalendorinius metus tas pats tarėjas galės būti skiriamas nagrinėti ne daugiau kaip dvi bylas.
 
Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvos teismuose per metus išnagrinėjama 50-70 bylų dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo, ir apie 200-300 baudžiamųjų bylų dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų. Kompensacijos už tarėjų funkcijų atlikimą asmenims gali siekti apie 1,5 mln. eurų per metus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.16; 08:00

Prezidentas Gitanas Nausėda, remdamasis Konstitucija, pasirašė dekretus, kuriais prašo Teisėjų tarybos patarimo dėl šešių teisėjų atleidimo iš pareigų.
 
Šalies vadovas kreipėsi į Teisėjų tarybą, kad ši patartų dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Henricho Jaglinskio, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjo Gintaro Čekanausko bei Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Roberto Rainio atleidimo iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
 
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo Teisėjų tarybos prašoma patarti dėl teikimo Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Viktoro Kažio atleidimui iš pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
 
„Aukščiausius profesionalumo ir skaidrumo standartus atitinkantis teisėjų korpusas yra esminė visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema sąlyga. Tikiuosi, kad teisėjų bendruomenė bus aktyvi vertindama, ar jos narių poelgiai dera su garbingu teisėjo vardu“, – Prezidento komunikacijos grupė cituoja šalies vadovą.
 
Prezidentas taip pat pasirašė dekretą, kuriuo prašo Teisėjų tarybą patarti dėl teikimo Seimui pritarti Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui iš pareigų savo noru.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.06; 00:01

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo kreipiasi į Teisėjų tarybą, prašydamas patarti dėl Lietuvos apeliacino teismo teisėjo Konstantino Gurino atleidimo.
 
„Prašau Teisėjų tarybą patarti dėl teikimo Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Konstantino Gurino atleidimui iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą”, – rašoma G. Nausėdos pasirašytame dekrete.
 
ELTA primena, kad K. Gurinas yra įtariamasis teisėjų korupcijos byloje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.27; 06:00
 
 

Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Konstantinas Gurinas, Viktoras Kažys ir Valdimaras Bavėjanas yra įtariami stambaus masto kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu, trys Seimo nariai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą.
 
Parlamentarai Vytautas Bakas, Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė institucijų prašo pasidalinti informacija apie tai, kokie įtarimai šiuo metu pateikti teisėjams, taip pat pateikti trumpą, potencialių jų nusikalstamų veikų aprašymą.
Seimo opozicijos lyderė V. Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Pasak Seimo pranešimo, gavę oficialų atsakymą apie nusikalstamas veikas, Seimo nariai svarsto galimybę šiems teisėjams inicijuoti apkaltos procesą.
 
Kreipimosi iniciatoriai primena, kad pagal Konstituciją, teisėjas gali būti atleistas iš pareigų, jei savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, nepriklausomai nuo to, ar teisėjo vardą žeminantis poelgis vėliau teismo yra įvertinamas kaip nusikalstama veikla, ar apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja.
 
radvile-morkunaite
radvilė Morkūnaitė
Pagal Konstituciją, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
 
Anksčiau Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad apkalta – viena iš pilietinės visuomenės savisaugos priemonių. Demokratinių valstybių Konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.24; 07:00

Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Andrius Kiuršinas priėmė nutarimą perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B., kuris šių metų sausio 2 d., Kėdainių r. Saviečių k., į šulinį įmetė du savo mažamečius vaikus, kurie dėl bendro kūno atšalimo ir prigėrimo vandenyje mirė.

Pagrindu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones tapo Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos – teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyti duomenys, kad A. B.  tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Remiantis ekspertizės išvadomis, A. B. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigos griežto stebėjimo sąlygomis.

Šis nutarimas kartu su visa baudžiamosios bylos medžiaga gegužės 30 d. buvo perduotas Kauno apygardos teismui.

Detalesnė informacija, susijusi su asmens psichine būkle, neteikiama.

Informacijos šaltinis – www.prokuraturos.lt

2016.05.31; 19:05

Šiandien Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre nuo pat ryto šurmuliuoja geriausios šalies jaunųjų teisės žinovų ir jų palaikymo komandos, iš tolimiausių šalies rajonų ir miestų atvykusios dalyvauti šių tradicinių varžytuvių baigiamajame etape.

Šiemet kelialapius į respublikinio bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių teisinių žinių konkurso „Temidė“ finalinį etapą iškovojo Alytaus rajono Pivašiūnų vidurinės mokyklos, Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos, Kauno „Vyturio“ katalikiškos vidurinės mokyklos, Pagėgių Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos, Palangos Senosios gimnazijos, Panevėžio „Minties“ gimnazijos, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos ir Utenos „Dauniškio“ gimnazijos komandos.

Continue reading „„Temidės“ konkurso finalas Panevėžyje: kas nugalės šiemet?“

temide

Grupė Vilniaus universiteto mokslininkų baigia dvejus metus trukusį mokslinį projektą apie pasitikėjimą Lietuvos teisėsaugos institucijomis ir jį įtakojančius veiksnius.

Projekto tikslas – kompleksiškai išanalizuoti, kokia yra sąveika tarp pasitikėjimo teisėsaugos institucijomis ir tokių veiksnių, kaip gyventojų požiūris į teisėsaugos institucijas, saugumo jausmas, nusikaltimų baimė, požiūris į kriminalines bausmes, viktimizacijos patirtis ir kt.

Continue reading „Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis ir jį lemiantys veiksniai“

temide_111111

Pas­ta­ruo­ju me­tu ži­niask­lai­da vis daž­niau pri­me­na vi­suo­me­nei, kad įsta­ty­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Va­di­na­si, iš­ki­lo pro­ble­ma. Juk de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je įsta­ty­mas – ka­ra­lius. Du­ra lex, sed lex (žiau­rus įsta­ty­mas, bet įsta­ty­mas), tai­gi jį bū­ti­na vyk­dy­ti.

Tai daž­nai kar­to­ja ir LSDP gar­bės pir­mi­nin­kas Alo­y­zas Sa­ka­las. Ta­čiau įsta­ty­mus ruo­šia tei­si­nin­kai pro­fe­sio­na­lai. Pri­ima Sei­mas.

Kaip api­bū­di­na­mi pras­ti įsta­ty­mai? „Pras­ti įsta­ty­mai – žiau­riau­sia ti­ro­ni­jos for­ma“, – sa­kė ai­rių kil­mės an­glų po­li­ti­kas, fi­lo­so­fas Ed­mun­das Ber­kas (1729–1797). Bet­gi ti­ro­ni­ja su tei­sin­gu­mu lyg ir ne­si­de­ri­na?

Apie tai, kad įsta­ty­mai ga­li bū­ti ne­vy­kę, dis­ku­tuo­ti ven­gia­ma. Rei­ka­lau­ja­ma tik be­są­ly­giš­kai juos vyk­dy­ti. Ar tai tu­rė­tų reikš­ti, kad vi­si įsta­ty­mai ge­ri? Fak­tiš­kai vi­suo­me­nė izo­liuo­ta nuo ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tu­ri tik­rin­ti pri­im­tų įsta­ty­mų ko­ky­bę – tai aki­vaiz­du, ste­bint Kon­sti­tu­ci­nį teis­mą. Pa­ra­dok­sas: į šį teis­mą ga­li kreip­tis tik įsta­ty­mų ren­gė­jai ir lei­dė­jai bei tei­sė­jai by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu, bet tai da­ry­ti im­pe­ra­ty­vo nė­ra.

Continue reading „Prof. Vladas Vilimas: demokratiška teisėsauga – teisingumo sąlyga valstybėje“

zemina

“Tarptautinių žodžių žodyne” jūsų partija įvardinta kaip nepatkima politinė jėga. Primenu, kad šiame žodyne rašoma: “Liberalas: 1.liberalizmo šalininkas, liberalų partijos narys, 2.laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmogus, 3.nuolaidžiautojas, žmogus be principų”.

Taigi, neprincipingieji subjektai, nesate patikimi, o ir jūsų demagogiškas credo – “Gerbti kito nuomonę” – veda jus į absurdą. O kas gi tas “kitas”, kai subjektas šiuo atveju – liberalas be savo nuomonės ir principų – privalo gerbti “kito” nuomonę? Tikriausiai tokie žmonės nesuvokia, kad tas “kitas” griauna nusistovėjusius žmonių santykius, papročius, tradicijas ir žudo tautos mentalitetą.

Continue reading „Atviras laiškas Lietuvos liberalams“

temide_111111

Dabar jau tikrai žinau, kur judame Lietuvoje – kalbėti galima tik apie valdžios (greičiausiai, teisminės) patvirtintus faktus. Visa kita negali būti nei skelbiama, nei aptariama.

Tokią nuomonę susidariau ne tada, kai mane nuteisė už kritišką nuomonę apie pono Vito Tomkaus leidinius. Tai nutiko tik šiomis dienomis, kai atidžiai perskaičiau Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl teisėjų kritikos ribų ir pačios teismų sistemos šio sprendimo interpretaciją.

Dabar jau suprantu ir tai, kodėl teisėja A. K. Macevičienė mane nuteisė. Net beveik nesistebėčiau, jei nuosprendis Lietuvoje nebūtų pakeistas.

Ir turiu tam argumentą: lygiai vieną dieną prieš man paskelbiant nuosprendį Nacionalinės teismų administracijos puslapyje pasirodė štai tokio pobūdžio pranešimas:

“Žurnalistų etikos inspektorius: teisėjai yra vieši asmenys, tačiau apie juos negali būti skelbiama neobjektyvi, išsamiai nepatikrinta informacija.”

Continue reading „Sprendimas: “Teisėjai yra vieši asmenys, tačiau apie juos negali būti skelbiama neobjektyvi, išsamiai nepatikrinta informacija”“

advokatas_a.marcinkevicius

1991 m. sausio 12-13 naktis buvo mano, tuomet dar jauno Biržų rajono vidaus reikalų skyriaus tardytojo budėjimo para. Buvau atsakingu už visų, budėjimo metu rajone įvykusių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų operatyvų fiksavimą ir pirminius tyrimo veiksmus.

Sausio 12 d. po 21 val. budinčioji tardymo operatyvinė grupė sugrįžo iš bilijardo stalo vagystės įvykio vietos apžiūros Biržų Sviesto gamyklos poilsiavietėje. Sostinėje besiklostantys įvykiai aiškiai rodė visus, artėjančios atomazgos, požymius. Tą naktį apie poilsį niekas nebegalvojome ir pasilikome budėtojų dalyje.

Kai sausio 13 apie 2 val. nakties nutruko LTV transliacija visi kaip vienas netekome žado. Budėtojų dalyje įsivyravo spengianti tyla. Nors įvykių Vilniuje sukelta įtampa būdėtojų dalyje buvo akivaizdi, tačiau darbas vyko tiksliai ir sklandžiai.

Continue reading „Manipuliacijų emocijomis tikslas – valdžia bet kokia kaina?“

ignas_raila

Vėl kaip gera naujiena, spinduliuodamas jaunatvišką entuziazmą, konkuruodamas išradingumu ir sąmojingumu, per šalį keliauja tradicinis respublikinis teisinių žinių konkursas „Temidė“.

Konkursas kviečia jaunimą pajusti teisinių žinių galią, padedančią išvengti nusikaltimo padarymo ir sugebančią apginti nukentėjusiųjų interesus. Šių metų konkursas jau startavo – rajonų mokyklose ir apskrityse vyksta regionų varžytuvės, kurių nugalėtojai savo krašto garbę gins respublikinio konkurso finale Panevėžyje – balandžio paskutinį penktadienį, 27 d. 9 val., Juozo Miltinio dramos teatre susitiks dešimt geriausių šalies komandų.

Continue reading „„Temidė“ vėl kviečia pasivaržyti žiniomis jaunuosius teisės žinovus“

vytautas_visockas_1

Skambina man bičiulis iš Anykščių. Ar tiesa, klausia, kad Kovo 11-ąją įvyks gėjų paradas, kad Vilniaus savivaldybė jiems leidusi tą dieną išeiti į gatves? Negirdėjau, sakau, tokių kalbų, bet manau – tai tikra nesąmonė, neįmanomas dalykas, kvailas pokštas.

Kažkas norėjo tau infarktą įtaisyti: matyt, žino, kaip tu reaguotum į tokį pasityčiojimą iš šios mums brangios dienos. Galiu lažintis iš kiek nori, sakau, Lietuva dar nėra tiek sugadinta, kad Nepriklausomybės paskelbimo dieną marširuotų linksmieji vyrukai (pavadinau juos kitaip, juk niekas negirdi, privatus pokalbis, jeigu kas ir pasiklauso, tai tik specialiosios tarnybos, o jos neišsiduos ir nepatrauks atsakomybėn dėl tokio menkniekio). Gal ir taip, bet tu vis dėlto pasidomėk – nebūna ugnies be dūmų, nenusileidžia bičiulis, tu ten arčiau savivaldybės, kasdien važinėji Konstitucijos prospektu, gal ką sužinosi. 

Continue reading „Vengrų pavyzdys įkvepia“

budelis_1

Šių metų spalį Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį, kuriuo pripažino buvusį Anykščių rajono apylinkės prokuratūros prokurorą Arenijų Baltrušaitį kaltu dėl savo, kaip prokuroro, pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimo.

Tik 13 tūkstančių litų baudos buvęs prokuroras gavo už tai, kad laiku nepriėmė  reikalingų procesinių sprendimų net 81 ikiteisminio tyrimo byloje, neatliko kitų pagal kompetencijos nuostatas privalomų atlikti procesinių veiksmų, vilkino ikiteisminius tyrimus, pasirašė septyniose statistinėse kortelėse, kuriose nurodė melagingus duomenis.

Nuosprendis baudžiamojoje byloje priimtas įvertinant tai, kad A. Baltrušaitis iš tarnybos prokuratūroje buvo atleistas: bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant piniginę baudą.

Continue reading „Ar teisinė sistema priartėjo prie žmonių ( 1 )“

sabonis

Lie­tu­va ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja prie sa­vo vals­ty­bės at­kū­ri­mo 20-me­čio. Nors ir mėgs­ta­ma pa­si­gir­ti na­rys­te eko­no­mi­nė­se ar mi­li­ta­ri­nė­se Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­jo­se, džiaugs­mo kol kas nė­ra daug. Sa­vo kuk­lų at­kur­to vals­ty­bin­gu­mo ju­bi­lie­jų vals­ty­bė su­tin­ka kre­čia­ma dau­ge­lio skau­džių li­gų.

Vis mėgs­ta­me pa­kal­bė­ti apie eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Bet tiek jau to – kad ir ką sa­ky­tų so­viet­me­čio be­si­il­gin­tys pen­si­nin­kai, Lie­tu­vo­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis šian­dien aukš­tes­nis nei dau­ge­ly­je bu­vu­sios SSRS res­pub­li­kų. Ta­čiau žy­miai re­čiau kal­ba­ma apie mo­ra­li­nę kri­zę, bai­gian­čią su­grauž­ti vals­ty­bės kū­ną. Ir nors dau­ge­lis nu­si­vy­li­mą ir ma­si­nę emig­ra­ci­ją sie­ja kaip tik su kri­ze ir ne­dar­bu, ta­čiau yra ir dar vie­nas svar­bus fak­to­rius – so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo sto­ka.

Continue reading „Jei jau psichologiškai palūžo Arvydas Sabonis, tai – tikrai blogas ženklas“