Iš kairės į dešinę: Žirairas Sefilianas, Nikolas Pašinianas ir Gareginas Čugaszianas

Antanas Rašimas

Slaptai.lt pavyko sužinoti, jog prieš keletą dienų Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas buvo susitikęs su organizacijos „Sasna Crer“ («Сасна Црер») vadovais. Omenyje turimi organizacijos lyderis Žirairas Sefilianas ir politinės tarybos atstovas Gareginas Čugaszianas.

Susitikimas greičiausiai buvo surengtas pačioje rugpjūčio pabaigoje, nes rugsėjo 5-ąją leidinyje Factor.am pasirodė interviu su „Sasna Crer“ organizacijos lyderiu.

Pasirodo, dabartinis Armėnijos premjeras N.Pašinianas ir Ž.Sefilianas kalbėjosi apie pavojus, kurie neva gali iškilti Armėnijai artimiausiu metu, bei pergyveno, jog „buvusieji siekia revanšo – trokšta grįžt atgal į valdžią“, todėl jie, dabar valdantys Armėniją, turi užkardyti šiuos bandymus.

Kad N.Pašinianas karštligiškai ieško ištikimų sąjungininkų, – seniai žinoma visiems, kurie atidžiai seka armėiškosios ir azerbaidžanietiškosios spaudos pranešimus. N.Pašinianas niekaip nesutaria su vadinamuoju Karabacho klanu, prieš N.Pašinianą šiuo metu sukilę buvusiųjų Armėnijos vadovų Roberto Kočariano ir Seržo Sargsiano klanai.

Bet ar „Sasna Crer“ – tai toji organizacija, su kuria derėtų draugauti padorumo, sąžiningumo, teisėtumo, demokratijos siekiančiam šalies lyderiui? Slaptai.lt skaitytojams priminsime, kaip ši organizacija, su kuria N.Pašinianas trokšta bičiuliautis, pasižymėjo vos prieš keletą metų. Taigi 2016-ųjų metų liepos 17-ąją šios grupuotės atstovai, panaudodami šaunamuosius ginklus, užpuolė Jerevane dislokuoto pulko sargybos postą ir keletą asmenų paėmė įkaitais. Užvaldę postą teroristai pareikalavo tuometinio Armėnijos vadovo Seržo Sargsiano atsistatydinimo. Žinoma, S.Sargsianas nepasitraukė iš valdžios. O užpuolikai, kėlę politinius reikalavimus, po dvi savaites trukusių derybų pasidavė ir atsidūrė kalėjime.

Bet į valdžią atėjus N.Pašinianui karinį sargybos postą užpuolę ir įkaitus paėmę asmenys amnestuoti – paleisti į laisvę. Pati organizacija oficialiai tapo legalia politine partija, galinčia oficialiai dalyvauti visuose Armėnijos rinkimuose, pradedant savivalda ir baigiant parlamento bei prezidento rinkimais.

Tad šiandieniniai N.Pašiniano draugai – nebe nuodėmių. Ar tuos, kurie užpuolė teisėtą sargybos postą, įkaitais pačiupo mažų mažiausiai keletą žmonių, – leistina traktuoti gerbtinais politiniais veikėjais?

Ir vis dėlto N.Pašinianas su jais bičiuliaujasi. Matyt, padėtis Armėnijoje tokia įtemta, kad šalies premjerui verkiant reikia asmeniškai jam iki paskutinio kraujo lašo ištikimų jėgų, nebijančių į rankas paimti nei ginklo, nei nusižengti galiojantiems įstatymams.

2019.09.09; 12:15

Ketvirtadienį Prancūzijoje buvo sulaikytas Ispanijoje žinomas baskų teroristinės grupuotės ETA narys Josė Antonio Urrutikoetxea. 

Tai pranešė Ispanijos VRM, kuri pavadino sulaikytąjį „Ispanijos ir Prancūzijos pareigūnų labiausiai ieškotu“ ETA nariu. Pasak žinybos atstovų, jis gyveno netoli Sen Žervė le Beno miestelio. 

68 metų J. A. Urrutikoetxea, labiau žinomas kaip Josu Ternera, slapstėsi 17 metų. Ispanijoje jis vadinamas „buvusiu politiniu grupuotės lyderiu“. Neatmetama, kad būtent jis įsakė atakuoti civilinės gvardijos skyrių Saragosoje 1987 metais. Tada teroro akto aukomis tapo 11 žmonių, tarp jų – šeši nepilnamečiai.

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sanchezas tviteryje parašė, kad „Prancūzijos ir Ispanijos bendradarbiavimas dar kartą parodė savo efektyvumą“. 

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Jos įvykdytų teroro aktų aukomis tapo daugiau kaip 820 žmonių. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Praėjusių metu gegužės pradžioje grupuotė paskelbė visiškai nutraukianti savo veiklą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 05:00

Ispanijos policijos emblema

Baskų teroristinė grupuotė ETA prisiėmė atsakomybę už 758 nužudymus ir daugiau kaip 2,6 tūkstančio atakų. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra EFE.

Jos duomenimis, tarp teroro aktų – išpuoliai, dėl kurių anksčiau ETA neprisipažino. Pavyzdžiui, grupuotė prisiėmė atsakomybę už ataką kavinėje Madride 1974 metais, kurios aukomis tapo 13 žmonių, o dar apie pusšimtį nukentėjo.

Ispanijos VRM nuomone, ETA teroro aktai pareikalavo 853 žmonių gyvybių.

Baskų organizacija ETA (Euskadi Ta Askatasuna – Baskų šalis ir laisvė) buvo įkurta 1959 metais ir siekė baskų teritorijos, apimančios žemes Ispanijos šiaurėje ir Prancūzijos pietvakariuose, nepriklausomybės. Nors ETA 2011 metais paskelbė nutraukianti ginkluotą kovą, Ispanijos ir Prancūzijos teisėsaugos institucijos tęsia jos narių persekiojimą.

Balandžio 20 d. grupuotė paskelbė pareiškimą, kuriame atsiprašė savo aukų ir nukentėjusiųjų nuo jos veiksmų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.07; 07:30

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu apkaltino NATO sąjungininkę JAV padarius rimtų klaidų Sirijos politikoje. „Skandalinga ir nepriimtina“, kad JAV, kovodamos su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistais Sirijoje, ir toliau bendradarbiauja su kurdų grupuote YPG, pareiškė jis sekmadienį Miuncheno saugumo konferencijoje.

Ministras patvirtino savo vyriausybės poziciją, kad YPG yra „teroristinė organizacija“. JAV daro didelę klaidą, kai kliaunasi teroristine organizacija, kad įveiktų kitą teroristinę organizaciją“, – kalbėjo jis. M. Cavusoglu teigė nesuprantantis, kodėl „mūsų partnerė“ JAV remia tokią grupuotę.

Ankara kurdų Liaudies gynimo dalinius (YPG) traktuoja kaip Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri Turkijoje yra uždrausta kaip teroristinė organizaciją, atšaką Sirijoje. JAV tuo tarpu ginklais ir specialiomis pajėgomis remia YPG kovoje su „Islamo valstybe“.

Pastaruoju metu santykiai tarp JAV ir Turkijos šiuo klausimu šiek tiek sušvelnėjo, kai abi pusės, Ankaroje lankantis JAV valstybės sekretoriui Rexui Tillersinui, penktadienį susitarė ateityje geriau derinti savo veiksmus Sirijoje.

Turkija jau seniai reikalauja nutraukti JAV karinę paramą YPG. Tačiau nepaisydamos savo NATO partnerės protestų, JAV neketina atsisakyti ginčytino aljanso.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.19; 00:01

Lapkričio 9 d. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime Kopenhagoje (Danija) Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Michael Fallon) patikino, kad Jungtinės Karalystė liks tokia pati, o gal ir dar aktyvesnė partnerė formuojant Europos saugumo politiką. 

Didžiosios Britanijos kariai parado metu Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiosios Britanijos kariai parado metu Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mūsų sprendimai priimti Varšuvoje vadovauti vienam iš NATO batalionų Estijoje, prisidėti prie pietinio flango saugumo Rumunijoje, vadovauti NATO ypač greito reagavimo pajėgoms 2017 metais, antras pagal dydį NATO šalių gynybos biudžetas, dalyvavimas Europos Sąjungos operacijoje „Sophia“ ir kitose bendrijos ir NATO misijose – byloja apie Jungtinės Karalystės nepajudinamą įsipareigojimą Europos gynybai“, – susitikime teigė M. Fallonas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas padėkojo Jungtinei Karalystei už jos didžiulį indėlį stiprinant Baltijos šalių saugumą ir planus likti aktyvia partnere gynybos srityje. „Norime, kad Jungtinė Karalystė tęstų aktyvų dalyvavimą stiprinant Europos saugumą, o Šiaurės grupės formatas taptų svarbiu koordinaciniu ir konsultaciniu forumu.

Jungtinės Karalystės kariniai pajėgumai neabejotinai lieka ypač reikšmingi tiek NATO, tiek Europos Sąjungai“, – susitikimo metu kalbėjo J. Olekas.

Lapkričio 9 d. taip pat vyko ir Šiaurės-Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimas, kuriame ministrai diskutavo šiai dienai aktualiausiomis saugumo temomis: NATO viršūnių susitikimo Varšuvoje sprendimų įgyvendinimas, kova su teroristine organizacija DAESH, koordinuota Šiaurės ir Baltijos šalių parama Ukrainai ir Gruzijai.

Kalbėdamas apie tarptautines operacijas, ministras J. Olekas teigė, kad Lietuva jau nuo 2017 metų vasario mėnesio prisidės prie JAV vadovaujamos misijos Irake „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve), siųsdama instruktorius Irako pajėgų apmokymui Danijos kontingento sudėtyje.

Suomijos ir Švedijos gynybos ministrai pasveikino Varšuvoje priimtus sprendimus dislokuoti NATO pajėgas Baltijos šalyse.

Tradiciškai Šiaurės ir Baltijos šalių gynybos ministrų susitikimuose dalyvauja Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos gynybos ministrai ir Islandijos užsienio reikalų ministerijos Gynybos departamento vadovas. Šiaurės grupės gynybos ministrų susitikime be minėtų valstybių taip pat dalyvauja Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Lenkijos gynybos vadovai.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.10; 05:00

1918-ieji metai įsimintini daugeliui valstybių bei tautų. Ši data labai svarbi ir Lietuvai – tąsyk atkūrėme valstybę bei ją sėkmingai apgynėme nuo visų užpuolikų – lenkų, rusų, vokiečių… 

Kubos miesto „Memorialinio genocido komplekso“ direktorė Saida Abasova ir istorikas Algimantas Liekis. Slaptai.lt nuotr.
Kubos miesto „Memorialinio genocido komplekso“ muziejaus direktorė Saida Abasova ir istorikas Algimantas Liekis. Slaptai.lt nuotr.

O kuo 1918-ieji reikšmingi Azerbaidžanui? Tais metais azerbaidžaniečiai, kaip ir lietuviai, latviai bei estai, atkūrė savo valstybę. Tačiau azerbaidžaniečiams mažiau pasisekė nei mums, Baltijos šalims. Neprabėgus nė keleriems metams bolševikai azerbaidžanietišką laisvės troškimą paskandino kraujo jūroje. Bolševikams talkino teroristinės armėnų grupuotės. Talkino aktyviai, noriai.

Taigi 1918-ųjų metų balandžio – gegužės mėnesiais Azerbaidžane susiklostė ypatingai sudėtinga bei pavojinga padėtis. Rusijos bolševikai, padedami armėnų teroristiniam judėjimui „Dašnakcutiun“, siautėjo visame Azerbaidžane. Žodis „siautėjo“ reiškia, kad azerbaidžaniečiai buvo ne vien vejami iš gimtųjų namų, bet ir žudomi. Nužudytųjų turtas atitekdavo užpuolikams.

Istorijos šaltiniai byloja: vien tik Kubos regione 1918-ųjų pavasarį nuo žemės paviršiaus nušluoti 167 azerbaidžaniečių kaimai. Tomis tragiškomis dienomis Kuboje gyvybių neteko per 4 tūkst. azerbaidžaniečių tautybės žmonių, įskaitant ne tik vyrus, bet ir moteris, vaikus.

Beje, skriaudžiami buvo ne tik Kuboje gyvenę azerbaidžaniečiai. Išpuolių aukomis tapo visos Kuboje gyvenusios tautos – lezginai, tatai, avarai, kryzai…

Panaši situacija klostėsi beveik visoje Azerbaidžano teritorijoje. Sakykim, 1918-aisiais Azerbaidžano sostinėje Baku per vieną savaitę kovo – balandžio  mėnesiais gyvybių neteko daugiau nei 12 tūkst. azerbaidžaniečių.

Suvokti, ko siekė porgromų organizatoriai, – nėra sunku. Vienintelis jų tikslas – užgrobti kuo daugiau azerbaidžanietiškų žemių. „Dašnakcutiun“ ir bolševikai teturėjo vieną tikslą – iš Baku, Kubos, Karabacho, Šemahos, Nahičevanės, Lenkorano, Geokčajaus, Džavado, Zangezuro, Saljano rajonų išstumti kuo daugiau vietinių gyventojų azerbaidžaniečių, kad šios teritorijos liktų tuščios. Kalbant be užuolankų, žudyta vardan galimybės įsitvirtinti nužudytųjų žemėse.

Azerbaidžano Ypatingoji Tyrimo Komisija, kurią 1918-ųjų vasarą sudarė tuometinė Azerbaidžano Vyriausybė, siekdama kuo smulkiau ir tiksliau nustatyti visas balandžio – gegužės mėnesių tragedijos aplinkybes, konstatavo: „… Kubos įvykiai  buvo tik viena iš sudedamųjų žymiai platesnio armėnų nacionalistų įgyvendinamo plano dalių – šiuose kraštuose iki minimumo sumažinti musulmonų gyventojų, kad vėliau ten būtų galima kurti savo valstybę“.

1918-aisiais metų surašymai skelbia, kad Kubo regione daugumą sudarė azerbaidžaniečių tautybės žmonės. Visi kiti – lezginai, tatai, avarai, budugai, kryzai, džekai, žydai – sudarė mažumą. Remiantis 1916-ųjų surašymu, Kubos rajonuose gyveno 64, 15 proc. azerbaidžaniečių, 24,77 proc. – lezginų, kryzų, avarų. Žydai sudarė 7,58 proc., rusai – 2,71 proc. visų gyventojų. Armėnų tuo metu Kuboje buvo labai mažiai – tik 0,76 proc. Dar tiksliau skaičiuojant, armėnų Kuboje anuomet gyveno vos 500 žmonių.

Informaciją apie 1918-ųjų žiaurumus šiose Azerbaidžano teritorijose bolševikai ir „Dašnakcutiun“ pateikdavo iškraipytą, suklastotą. Taigi to meto azerbaidžaniečiams priešintis okupantams teko ne tik ginklu, bet ir informuojant Vakarų visuomenę, kas gi iš tiesų dedasi šiame regione. Azerbaidžano vyriausybė kaupė liudininkų pasakojimus, juos vertė į Europos tautų kalbas, stengėsi kuo plačiau paskleisti tiek JAV, tiek Europoje, kadangi armėnų propaganda kardinaliai priešingai traktavo 1918-ųjų įvykius.

Štai kaip 1918-ųjų įvykius vertino, pavyzdžiui, Ronaldas Makas Donelas, Didžiosios Britanijos vicekonsulas, 1918-aisiais rezidavęs Azerbaidžano sostinėje Baku. Konfidencialioje 1918-ųjų gruodžio 5-osios depešoje, siunčiamoje į Londoną (ji saugoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų archyve), rašė: „Tuo metu aš pareiškiau protestą Armėnų Nacionalinei Tarybai, ir šiandien tvirtinu, kad jie padarė vieną iš pačių didžiausių klaidų savo istorijoje, palaikydami prieš musulmonus nusiteikusius bolševikus. Visa kaltė už šią politiką krenta armėnų politinei organizacijai „Dašnakcutiniun“. Be armėnų paramos bolševikai niekad nebūtų drįsę pradėti karinius veiksmus prieš musulmonus“.

Azerbaidžanui tų metų pavasaris – vienas iš tragiškiausių istorijos puslapių. Tačiau azerbaidžaniečių istorikai šia tema intensyviai domėtis pradėjo tik po 1991-ųjų – subyrėjus Sovietų Sąjungai bei Azerbaidžanui atgavus nepriklausomybę. Iki tol ši informacija buvo slepiama.

2007-aisiais šiuose tyrinėjimuose būta rimto postūmio į priekį. Būtent tada Kubos mieste aptiktos masinės kapavietės, bylojančios apie žiaurius 1918-ųjų etninius valdymus.  

Ištyrus masines kapavietes Azerbaidžano vadovybė pasirašė potvarkį įkurti muziejų. Įsakas pasirašytas 2009-aisiais. „Memorialinis genocido kompleksas“ pastatytas per dvejis metus: 2012 – 2013 metais. Oficiali muziejaus atidarymo data – 2013-ieji. Muziejų sudaro kelios ekspozicijos: čia rasite dokumentų apie 1918-ųjų pogromus kopijų, nuotraukų, kuriose išfiksuota Kuba iki tragedijos, pasakojimų apie žuvusius žymius Kubos visuomenės, politikos, kultūros veikėjus, Kubą nuo smurtautojų gynusius kariškius profesionalus bei savanorius, to meto žymių pasaulio visuomenės veikėjų atsiliepimus apie Azerbaidžaną ištikusią nelaimę…

Kubos kompleksas – įspūdingas. Panašus į Tuskulėnų kompleksą Vilniuje. Konstrukcija turi aštyrius kampus, simbolizuojančius skausmą. O tai, kad po žeme įrengtos muziejaus ekspozicijos iškyla į paviršių, tarsi byloja senąją išmintį – kaip beslėptum tiesą, o ji vis tiek prasiverš į paviršių. Nes tiesos paslėpti neįmanoma.

Muziejus neturi puošybos elementų, todėl santūrumas dar labiau išryškina azerbaidžaniečių širdyse susikaupusį skausmą dėl tragedijos.

Šių metų spalio mėnesį istorikui Algimantui Liekiui ir Slaptai.lt redaktoriui Gintarui Visockui kaip Baku Tarptautinio Humanitarinio Forumo dalyviams ir International Eurasia Press Fund svečiams buvo sudaryta galimybė aplankyti Kuboje jau trejetą metų veikiantį „Memorialinį genocido kompleksą“. Kelionėje į Kubą mus lydėjo International Eurasia Press Fund atstovas Ajazas Mirzojevas.

Slaptai.lt skelbia videoreportažą, kuriame – Kubos „Memorialinio genocido komplekso“ muziejaus direktorės Saidos Abasovos ir istoriko Algimanto Liekio pokalbis.

2016.10.27; 07:08

Š.m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo Mindaugo Dūdos pastabų. Po to teisėjų kolegija –  Virginija Švedienė (pirmininkė), Jūratė Damanskienė ir Artūras Pažarskis – padarė pertrauką iki gegužės 6 dienos.

Tą dieną paskutinį žodį sakys pati E. Kusaitė, bet klausimų jai nei teisėjai, nei kaltintojas, nei advokatas jau neužduos.

Bylos nagrinėjimui buvo paskirtas nedidukas kambarys, bet pamačius, kiek daug žmonių susirinko klausytis advokato kalbos, teismo administracija veiksmą perkėlė į didelę erdvią salę, kurioje, tačiau, nebuvo mikrofonų. Posėdžio pirmininkei skelbiant posėdį pradėtu pasigirdo žiūrovų prašymai kalbėti garsiau.

Salėje beveik visos sėdimos vietos buvo užimtos, posėdį stebėjo daug Lietuvoje žinomų žmonių –   Seimo nariai Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas, Naglis Puteikis, Kovo 11 signataras Algirdas Endriukaitis, politikas ir teisinės realybės Lietuvoje kritikas Darius Kuolys, Katalikų Bažnyčios veikėjai kunigas Robertas Grigas ir Sesuo Nijolė Sadūnaitė, kompiuteriais apsiginklavę žurnalistai.

Continue reading „„Sukurk, sugauk ir sunaikink teroristę Eglę Kusaitę““

Didžiosios Britanijos vyriausybė slapta išplėtojo specialią programą, kurios uždavinys – atimti iš žmonių Britanijos pilietybę nacionalinio saugumo sumetimais, tvirtina "The Independent".

„Du tokie asmenys vėliau buvo nužudyti smūgiais iš amerikiečių nepilotuojamų lėktuvų“. Taip rašo žurnalistai Chrisas Voodsas, Elis K. Ross ir Oliveris Ritas.

Kaip rodo tyrimas, kurį atliko “Bureau of Investigative Journalism” organizacija laikraščio užsakymu, nuo 2010 metų Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė Tereza Mei (Theresa May) anuliavo pasus 16-ai asmenų, iš kurių daugelis kaltinami ryšiais su radikaliomis arba teroristinėmis organizacijomis.

Continue reading „Iš terorizmu įtariamų britų atimama pilietybė, o paskui jie likviduojami“

samurai_2

“Juodasis okeanas” – Japonijos slaptoji organizacija, įsteigta 1881 metais, siekiant plėsti ir stiprinti Japonijos įtaką Azijoje ir vykdyti žvalgybą prieš Kiniją, Korėją, Mandžiūriją ir Rusiją.

Draugija tapo pirmoji Japonijoje struktūra, įvedusi žvalgybinių žinių gavimą per slaptuosius agentus.

Japoniškas draugijos pavadinimas „Genjosa“ sudarytas iš Genkai-nada, t. y. „juodasis vandenynas“ arba „juodasis sąsiauris“, skiriantis labiausiai į pietus nutolusią Japonijos Kiusiu salą nuo Korėjos.

Kotaro Chiraoka, kilęs Iš Kiusiu salos, iš turtingos samurajų šeimos, įsteigė tą organizaciją 1881 metais. Bet žinomiausiu tos organizacijos vadovu tapo vis dėlto ne jis, o Mitsuru Toijama – žemos kilmės japonas, taip pat kilęs iš Kiusiu. Apie tokius amerikiečiai sako „žmogus, kuris, pats save padarė“ (sell-made man). Mitsuru Toijama su dviem durklais, kabojusiais prie juosmens, tapo „klajojančių samurajų“ (roninų), kurie Japonijoje vadinami visuomenės sargais, klano bosu.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Juodojo okeano“ draugija“

juodoji_ranka

“Juodąja ranka” buvo pasivadinusi teroristinė serbų separatistų organizacija Balkanuose. Ji veikė prieš Austrijos – Vengrijos imperiją.

„Juodoji ranka“ buvo įsteigta 1911 metais Belgrade ir siekė sujungti Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną į savarankišką valstybę.

Organizacijos pavadinimas (rašinėtas ant tvorų ir nurodinėjamas siuntinėjamuose grasinamuose laiškuose) tapo teroro Balkanuose simboliu. „Juodoji ranka“ pasiekdavo visus, kas, jos vadovų nuomone, buvo serbų priešai. Organizacijos devizas buvo „Sąjunga arba mirtis!“

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: „Juodoji ranka““

butas_2

Niujorke pradėjo darbą teismas, nagrinėjantis Rusijos piliečio Viktoro Buto bylą. Rusijos pilietybę turintis verslininkas Viktoras Butas kaltinamas nelegalia prekyba ginklais ir ryšiais su teroristine organizacija.

V.Butas buvo suimtas Tailande, po to – atiduotas Jungtinių Valstijų teisėsaugos organams. Rusijoje susidomėjimas šia byla – ypač didelis. Štai laikraštis “Moskovskij komsomolec” neseniai paskelbė išsamų interviu su V.Buto žmona Ala But (pasak “Moskovskij komsomolec”, Amerikos visuomenė nerodo didelio susidomėjimo V.Buto byla).

Continue reading „“Kremlius baiminasi, kad Viktoras Butas amerikiečiams neišduotų visų rusiškų paslapčių““

airiu-respublikonu_armija

“Tikroji Airijos respublikonų armija” – tai 1969 metais įkurta karinga organizacija, atskilusi nuo Airijos respublikonų atmijos, siekianti Šiaurės Airijos atsiskyrimo nuo Britanijos.

Per daugiau kaip 40 metų Airijos Respublikonų armija  pasižymėjo triukšmingais teroristiniais aktais. Manoma, kad ARA nužudė beveik du tūkstančius žmonių. 1998-aisiais metais ARA pareiškė nutraukianti teroristinę veiklą po vadinamojo “Aistringojo penktadienio susitarimo”, kai ARA ir jos politinis sparnas “Šin Fein” susitarė formuoti Olsterio valdžios organus drauge su kitomis Šiaurės Airijos politinėmis jėgomis.

Continue reading „Ar vis dar pavojinga ARA?“

wikileaks

JAV valstybės departamento ir ambasadų užsienyje susirašinėjimo paskelbimas, kurį pradėjo WikiLeaks, sudavė neregėtą smūgį Amerikos diplomatijai. Paviešinti pasaulio lyderių vienas kito vertinimai ir konfidencialių pokalbių atpasakojimai, neskirti svetimoms ausims, gali turėti visiškai nenuspėjamų padarinių globaliniais mastais. Vienu iš tokių gali tapti ryškus situacijos paaštrėjimas dėl Irano, kuris, sprendžiant iš valstybės departamento dokumentų, jau turi raketų, galinčių nuskristi iki Vidurio Europos ir Maskvos (…). „Diplomatijai tai prilygsta rugsėjo 11-ajai, – apie vakarykščią WikiLeaks publikaciją atsiliepė Italijos URM vadovas Franco Frattini (…). Ši publikacija neabejotinai užtemdys ankstesnius WikiLeaks demaskavimus apie karus Afganistane ir Irake (…)“.

Continue reading „Julianas Assange‘as surengė tikrą rugsėjo 11-ąją visai pasaulio diplomatijai“