Dezinfekuojamas viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusią šventinę savaitę keleivių srautas sostinėje kito – viešuoju transportu judėjo iki 80 proc. mažiau žmonių, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai. Darbo dienomis keleivių kiek daugiau, tačiau bendri srautai taip pat apie 70 proc. mažesni nei iki karantino, nurodo bendrovė „Susisiekimo paslaugos“.
 
Saugumas išlieka pagrindinis prioritetas – įmonė „Susisiekimo paslaugos“ teigia viešąjį transportą pritaikanti remdamasi naujausiais duomenimis, kasdien išsamiai analizuoja rytinio ir vakarinio piko judėjimo tendencijas.
 
Apie pastebėtus didesnius keleivių srautus autobusuose, troleibusuose ir stotelėse informuoja viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, tai padaryti gali ir patys keleiviai.
 
„Remiamės realiais judumo mieste duomenimis ir planuojame tokį viešojo transporto kursavimą, kad vilniečiai galėtų saugiai nuvykti ten, kur būtiniausia, be to, mieste nekursuotų tušti autobusai ar troleibusai. Fiksuojame maršrutus ir stoteles, kuriose keleivių daugiau, todėl sudėtingiau laikytis atstumo, užimti sėdimas vietas, kaip to reikalaujama. Visada stengiamės operatyviai reaguoti – pritaikome tvarkaraščius, transporto priemonių talpą saugių kelionių užtikrinimui. Suprantame, kad dažnesni nei įprastai pokyčiai keleiviams gali įnešti neaiškumo, tačiau tokiomis aplinkybėmis greita reakcija ir operatyvus pokytis yra kritiškai svarbūs“, – sako „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė.
 
Automatizuota šviesoforų valdymo sistema Vilniuje rodo, kad lyginant praėjusią savaitę su tokiu pačiu laikotarpiu pernai, eismo srautai darbo dienomis per parą sumažėjo apie 24 proc., o pikų vidutinė trukmė – 72 proc.
 
Autobusai ir troleibusai nuolat dezinfekuojami – po piko valandų ir transporto parkuose, darbo dienos pabaigoje, sako bendrovės pranešime.
 
Kruopščiai dezinfekuojami ir valomi turėklai, durų rankenos, porankiai, sėdynių atlošų rankenos ir kiti keleivių liečiami paviršiai. Taip pat valomos grindys, transporto priemonių išorė. Galutinėse stotelėse autobusai ir troleibusai kaskart išvėdinami. Būtina dezinfekuoti rankas įlipant ir išlipant, dezinfekcinio skysčio keleiviai ras kiekviename autobuse ir troleibuse.
 
Stotelėse, autobusuose ir troleibusuose privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes, kad jos dengtų nosį ir burną, laikytis saugaus atstumo.
 
Pastebėję kaukių nedėvinčius keleivius vairuotojai jų neįleidžia arba išlaipina. Be to, apie kaukių nesutinkančius dėvėti keleivius, viešojo transporto kontrolieriai, vairuotojai, taip pat ir kiti keleiviai visada gali pranešti policijai.
 
Viešasis transportas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Jei sėdimos vietos užimtos, lipti draudžiama, teks laukti kito autobuso ar troleibuso, o pačias keliones planuoti iš anksto.
 
Nuo gruodžio 30 d. darbo dienomis keisis 28, 29, 66, 76, 78, 115 autobusų maršrutų tvarkaraščiai – autobusai važiuos dažniau. 24 maršrute kursuos didesnės talpos autobusai.
 
Nuo 2021 m. sausio 4 d. darbo dienomis dažniau kursuos 1G, 2G, 3G, 6G, 10, 74 maršrutų autobusai ir 7, 18 maršrutų troleibusai.
 
Nuo 2021 m. sausio 4 d., siekiant užtikrinti patogesnius kursavimo intervalus piko ir dienos metu, darbo dienomis keisis 4G, 5G, 7, 46, 53, 69 autobusų maršrutų ir 2, 4, 6, 17 troleibusų maršrutų tvarkaraščiai. Savaitgalio dienomis keisis 35 autobusų maršruto tvarkaraštis. Šie tvarkaraščiai bus paskelbti gruodžio 30 d.
 
Laikinai nekursuoja 65, 88, 89 maršruto autobusai ir 3, 14, 15, 20, 21 maršrutų troleibusai.
Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt nuotr.
 
Ribojant įvažiavimą ir išvažiavimą iš Vilniaus miesto, galimi pro kontrolės punktus važiuojančio viešojo transporto vėlavimai – 3, 9, 12, 14, 16, 18, 19, 28, 32, 51, 52, 57, 58, 61, 63, 66, 67, 68, 78, 82, 87 autobusų maršrutų.
 
Naujausi viešojo transporto tvarkaraščiai visada skelbiami www.stops.lt. Pačiose stotelėse esančių tvarkaraščių laikinai stebėti nereikėtų – karantino metu pagal realius keleivių srautus jie keičiami dažniau nei įprastai, todėl kaskart atnaujinti tvarkaraščius stotelėse nėra efektyvu, sakoma įmonės „Susisiekimo paslaugos“ pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.30; 00:01

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad siūlymas mieste įvesti visuotinį nemokamą viešąjį transportą atneštų neigiamų padarinių.
 
„Tai pavojingas dalykas, kuris, jeigu būtų įvykdytas, atneštų neigiamų padarinių. Būtų atskira kalba, kodėl ir kaip, bet esu detaliai išsianalizavęs su visais pavyzdžiais, įskaitant ir mūsų kaimynų, ir galiu labai aiškiai pasakyti, kad tai, ką darome, su tomis investicijomis, kurias darome, jos duos labai gerą rezultatą. Pradėjimas blaškytis duotų labai blogą rezultatą“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Šimašius.
 
Vilniaus mero teigimu, gyventojai aktyviau naudotųsi viešuoju transportų jį atnaujinus.
 
Pasak R. Šimašiaus, Estijoje įdiegus nemokamą viešąjį transportą, „tai visiškai nepasiteisino“.
 
Portalas 15min.lt skelbia, kad Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė siūlo, kad nuo liepos 1 dienos Vilniuje gyvenantiems ir savo gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams viešasis transportas būtų nemokamas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.19; 00:30

Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Nemokamo viešojo transporto miestuose įvedimas galėtų atsisukti kita puse, nes viešojo transporto kaina nėra pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės jo atsisako, mano „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
 
„Manau, kad daugelio miestų didžiausias iššūkis nėra viešojo transporto kaina. Visų pirma – pakankamai prasta infrastruktūra, per retas dažnumas, ypatingai toliau nuo miesto nutolusiose vietovėse, taip pat stovėjimas kamščiuose su srautu, tai nėra kažkokio labai didelio konkurencinio pranašumas važiuojant viešuoju transportu, lyginant su paprastu. Taip pat neįgaliesiems pakankamai sudėtingos sąlygos arba keliaujant su vaikais, tai reikėtų pradėti nuo infrastruktūros gerinimo, nes tas mokėjimas vargu ar yra vienas pagrindinių faktorių, atbaidantis žmones nuo naudojimosi viešuoju transportu“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
 
Ekonomisto nuomone, toks sprendimas galėtų netgi atsisukti kitu kampu – žmonės pradėtų dar mažiau naudotis viešuoju transportu.
 
„Tai tikrai kainuotų nemažus pinigus. Galimai tai dar labiau užkimštų transportą, o kai kuriuose maršrutuose gali būti atvirkščias rezultatas – žmonės dar mažiau pradės naudotis, nes bus didesnės grūstys. Tai turi eiti koja kojon su didelėmis investicijomis į parko (viešojo transporto. – ELTA) atnaujinimą“, – teigė Ž. Mauricas.
Autobusas Pilaitės rajone Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Anot jo, klaidinga manyti, kad Taline pradėjo daugiau žmonių naudotis viešuoju transportu, nes jis tapo nemokamas.
 
„Jis tapo nemokamas, nes norėta pritraukti daugiau žmonių, kurie registruotų savo gyvenamąją vietą Taline, taip surinkti daugiau mokesčių (į miesto biudžetą. – ELTA)“, – sakė ekonomistas.
 
Vilniuje, pasak Ž. Maurico, nemokamas viešasis transportas neturėtų didelės prasmės, nes yra daug sričių, kur miesto biudžetą būtų galima panaudoti efektyviau.
 
„Geriau turint ribotą biudžetą ir daug darbų, kurie nepadaryti Vilniuje, pradėti nuo sporto aikštelių infrastruktūros. Futbolo stadionai kokie apleisti, retai kuris parkas sutvarkytas, dviračių ir paspirtukų tinklas toli gražu nebaigtas. Yra labai daug sričių, kur tuos pinigus tikrai galima panaudoti tikslingiau“, – Eltai sakė ekonomistas.
 
Kaip ELTA jau rašė, kalbėdamas apie taršių automobilių apmokestinimą, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad nemokamas viešasis transportas paskatintų žmones atsisakyti automobilių.
 
Anot jo, surinkta taršių automobilių mokesčio dalis galėtų būti skirta viešojo transporto tinklo plėtrai, tuo pačiu padarant jį nemokamą.
 
Susisiekimo ministerijos specialistas Marius Pakėnas pirmadienį taip pat patvirtino, kad ministerija yra už nemokamą viešąjį transportą, tačiau tam reikėtų rasti lėšų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.22; 06:33
tramvajus_3

Žiniasklaidoje radosi Vilniaus mero Artūro Zuoko pažadas po kelerių metų troleibusus pakeisti tramvajais.

Prisimenu, anuomet man dirbant Vilniaus vykdomojo komiteto komunalinio ūkio finansų sektoriaus vedėju, teko finansuoti Vilniaus troleibusų transporto statinių bei parko statybas.

Gerai prisimenu, kad tuomet teko ilgai ir rimtai svarstyti, kas geriau – troleibusai, ar tramvajai. Buvo nagrinėjama Rygos, Maskvos, Kijevo, Charkovo ir dar kelių miestų patirtis. Išvada buvo vienareikšmė – tramvajų keleivinis transportas Vilniui netinka. Pirmasis argumentas – Vilnius kalvotas, tramvajus žiemą per apledėjusius bėgius įkalnės neįveiks, o bėgių skubus valymas būtų darbui imlus, brangus.

Continue reading „Kvailiojimas ar nauja afera?“